Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-747-775/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-05-30
Bylos Nr.: e2A-747-775/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-22-3-00907-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edita Šliumpienė
Atsakovas: T. S.
Ieškovas: S. M.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-747-775/2022Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00907-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.3 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Edita Šliumpienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo T. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2263-1106/2022 pagal ieškovės S. M. patikslintą ieškinį atsakovui T. S. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo bei pagal atsakovo T. S. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. M. (toliau – ieškovė) 2021 m. gegužės 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui T. S. (toliau – atsakovas), kurį 2021 m. spalio 7 d. patikslinusi, prašė teismo: 1) pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-23152-1144/2020 iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams B. S., E. S. ir E. S. (toliau – šalių nepilnamečiai vaikai, vaikai) priteistą 150 Eur išlaikymo dydį; 2) priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo dokumentų pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės; 3) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas su vaikais bendrauja du mėnesio savaitgalius (pirmąjį ir trečiąjį), pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos nuo penktadienio 19 val. iki 20 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val. Apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, ne vėliau kaip 7 dienos iki numatomo susitikimo laiko, informuojant ieškovę. Atsakovas privalo užtikrinti, kad jei savaitgalį, kurį vaikai bendraus su tėvu, būtų numatytos vaikų varžybos ir / ar treniruotės, ir / ar būreliai, jis privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą juose (nuvežti ir parvežti); 2) vaikai kiekvienais metais praleidžia antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną su tėvu; 3) tėvas turi teisę praleisti su vaikais pusę Kalėdų, Velykų, rudens, pavasario ir žiemos atostogų, tėvui turint teisę pasiimti sūnus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant vaikus ne vėliau kaip priešpaskutinę jų atostogų dieną. Apie tikslų atostogų laiką tėvas privalo informuoti ieškovę likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo atostogų laiko; 4) vaikai su tėvu praleidžia ne mažiau kaip 14 dienų vasaros atostogų, apie tikslų atostogų laiką tėvas privalo informuoti ieškovę likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo atostogų laiko. Tėvų atostogų laikams sutampant arba vaikams užsakius stovyklą, pirmenybė teikiama motinai bei vaikų stovykloms; 5) atsakovas turi teisę leisti su sūnumis ir aukščiau neaptartą laiką iš anksto susitarus su ieškove; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybės nuo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, pasikeitė iš esmės – ieškovei teko išsikelti iš šeimos būsto, nuomotis butą, o atsakovui nusišalinus nuo pareigos leisti su vaikais laiką, vienai juos auklėti ir bendrauti. Ieškovei teko visos išlaidos, siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ugdymą ir laisvalaikį. Vaikams reikiamos skirti išlaidos sudaro apie 1 400 Eur per mėnesį ir ši pareiga paskirstoma abiem tėvams. Nesant nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos, atsakovas nusišalino nuo pareigos bendrauti su vaikais ir juos auklėti, todėl turi būti nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.

2. Atsakovas 2021 m. lapkričio 3 d. pateikė teismui priešieškinį, kuriame prašė teismo: 1) palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-23152-1144/2020 nustatytą 150 Eur išlaikymo vaikams dydį nepakeistą; 2) nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką: 1) T. S. su nepilnamečiais vaikais praleidžia kas antrą savaitgalį nuo penktadienio (pasiimant vaikus ne vėliau kaip nuo 19 val. iki 21 val. iš jų gyvenamosios vietos) iki sekmadienio 19 val. (grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą); 2) šalys susitaria, kad T. S. su nepilnamečiais vaikais praleidžia ne mažiau kaip 7 dienas nepertraukiamų vasaros atostogų, T. S. pasirenkamu laiku. Apie tikslų vaikų pasiėmimo laiką T. S. privalo informuoti S. M. ne vėliau kaip likus 14 dienų iki numatomų atostogų pradžios; 3) šalys susitaria, kad T. S. išvykus gyventi į užsienį ir negalint vykdyti sutarto bendravimo grafiko, jis iš anksto, ne vėliau kaip 14 dienų iki numatomo išvykimo laiko, informuos S. M. bei už atitinkamą laikotarpį, kurio metu nesilaikys sutarto bendravimo grafiko, skirs vaikams papildomą išlaikymą, t. y. po 30 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui; 4) S. M. įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiams vaikams bendrauti su tėvu telefonu bei kitomis ryšio priemonėmis (Skype, Viber ir kt., kurios yra galimos ir leistinos atsižvelgiant į vaikų amžių), laisvu nuo užsiėmimų darželyje / mokykloje ir / ar užklasinėje veikloje metu; 5) T. S. dėl objektyvių priežasčių (liga, darbas, komandiruotė, kitos svarbios objektyvios priežastys), gali / galės tinkamai nevykdyti šios bendravimo tvarkos. T. S. įsipareigoja prieš 2 dienas informuoti S. M. (SMS žinute, ar el. paštu) apie negalėjimą vykdyti šios bendravimo tvarkos; 6) T. S. ir S. M. supranta, kad vaikų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). S. M. su vaikais pakeitus gyvenamąją vietą, t. y. išvykus gyventi toliau nuo T. S. deklaruotas gyvenamosios vietos, šalys tarsis dėl kelionių išlaidų kompensavimo paskirstymo, kurios bus susijusios su vaikų pasiėmimu iš jų gyvenamosios vietos; 7) T. S. turi teisę leisti su vaikais ir aukščiau neaptartą laiką, iš anksto susitarus su S. M.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodyta vaikų poreikiams skiriama suma nėra tiksli ir objektyviai būtina. Atsakovas dėl objektyvių aplinkybių jokių pajamų negauna, išskyrus savo artimųjų paramą. Vaikų poreikiai bus užtikrinti, teikiant jiems po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam. Be to, turi būti įskaityta išmokų vaikams suma.

Atsiliepimas

3. Ieškovė 2021 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo priešieškinį, kuriame prašė teismo atsakovo priešieškinį atmesti, ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovo sveikatos būklė ir dabartinė turtinė padėtis nesąlygoja jo nusišalinimo nuo tėvo valdžios. Atsakovas perleido jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą, neieško darbo, nesistengia pagerinti savo turtinės padėties.

4. Atsakovas 2021 m. liepos 28 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog po Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas vaikų išlaikymas kas mėnesį mokamomis po 150 Eur periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeitė jos ir atsakovo turtinė padėtis bei iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai taip, kad turi būti padidintas jiems teikiamas išlaikymas net iki 250 Eur. Pažymėjo, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo ieškovės turtinė padėtis iš esmės pasikeitė (pagerėjo), o atsakovo – pablogėjo. Be to, turi būti atsižvelgta ir į išmokų vaikams sumą.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. spalio 25 d. ir 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė teismui išvadas, kuriose nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų padidintas iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydis, kad būtų nustatyta konkreti ir aiški atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, sudarant galimybę tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Bendravimo tvarka turėtų būti orientuota į maksimalų laiko, kurį vaikai praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą. Pritarė ieškovei, kad atsakovas vaikus turėtų pasiimti iki 20 val. ir grąžinti juos į namus sekmadienį iki 18 val., kadangi reikia atsižvelgti į vaikų dienotvarkę. Nurodė, kad ieškovei tenka akivaizdžiai didesnė laiko dalis rūpintis vaikų kasdieniais poreikiais, jų priežiūra, auklėjimu. Atsakovas turėtų bendrauti su vaikais nepertraukiamai ilgiau nei 7 dienas vasaros atostogų metu. Atsakovas turi pareigą rūpintis vaikais ir planuoti savo ateitį taip, kad nenukentėtų vaikų interesai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 9 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinio netenkino; pakeitė Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-23152-1144/2020 dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš tėvo priteisimo; priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams B. S., E. S. ir E. S. materialinį išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos (2021 m. gegužės 12 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskyrė vaikų motiną S. M.; nustatė tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: 1) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais pirmąjį ir trečiąjį mėnesio savaitgalius, pasiimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 19 val. iki 20 val. ir grąžinant juos į gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18 val. Konkretų pasiėmimo ir parvežimo laiką atsakovas turi nurodyti ieškovei ne vėliau kaip prieš 1 dieną iki susitikimo. Jeigu dėl objektyvių priežasčių (ligos, darbo, vaikų ligų, vaikų popamokinės veiklos) atsakovas negalėtų nurodytomis valandomis pasiimti vaikų, jis turi teisę pasiimti vaikus šeštadienį dėl konkretaus laiko susitaręs su ieškove arba bendrauti su vaikais sekantį savaitgalį; 2) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų lyginių metų pirmąją Šv. Kalėdų, Šv. Velykų dienas, nelyginių metų – antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienas. Vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.; 3) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais Tėvo dieną bei savo gimimo dieną. Vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.; 4) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais nelyginiais metais vaikų gimimo dienomis. Vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki 18 val.; 5) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvieną dieną pasibaigus jų pamokoms, užklasinei veiklai, telefonu, kitomis telekomunikacijų priemonėmis (žinutėmis, socialinėmis programomis); 6) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais pusę žiemos, rudens, pavasario, Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų atostogų. Dėl tikslaus laiko turi susitarti su ieškove likus ne mažiau kaip 14 dienų iki atostogų pradžios. Vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.; 7) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais vasaros atostogų metu nepertraukiamai du kartus po septynias dienas. Dėl tikslaus laiko turi susitarti su ieškove likus ne mažiau kaip 30 dienų iki numatomo bendravimo pradžios. Jeigu bendravimo su tėvu laikas sutaptų su vasaros atostogų pabaiga, vaikai turi būti grąžinti į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip priešpaskutinę atostogų dieną iki 18 val.; 8) ieškovė įpareigojama netrukdyti atsakovui bendrauti su vaikais pagal nustatytą tvarką. Abu tėvai įpareigojami vykdyti tvarką taip, kad būtų užtikrinta vaikų dienotvarkė, užklasinė veikla; priteisė iš atsakovo ieškovei 838,85 bylinėjimosi išlaidas ir 228,50 Eur žyminio mokesčio valstybei; priteisė atsakovui iš ieškovės 55 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas nurodė, kad byloje esančių duomenų visuma yra pakankama spręsti, jog nuo 2020 m. spalio 8 d., kai teismo sprendimu buvo patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl atsakovo teikiamo vaikams išlaikymo dydžio, padėtis pasikeitė iš esmės – vaikai paaugo, atsirado poreikis rūpintis jų užimtumu. Vaikams augant, jų poreikiai natūraliai padidėjo, o, kartu su jais, ir šiems poreikiams patenkinti reikalingų lėšų suma. Spręsdamas dėl esminio padėties pasikeitimo teismas įvertino tai, kad viešai prieinamais Lietuvos statistikos departamento duomenimis Lietuvoje 2021 m. augo metinė infliacija (vidutinio kainų lygio santykinis pokytis) (https://osp.stat.gov.lt/pagrindiniai-salies-rodikliai) ir pagal viešas ekspertų prognozes, metinė infliacija 2022 m. Lietuvoje didės. Nurodė, kad tai pripažįstama visiems žinoma aplinkybe, kurios nereikia įrodinėti. Todėl sprendė, kad atsakovo teikiamos išlaikymo kiekvienam vaikui sumos (150 Eur) per mėnesį perkamoji galia sumažėjo, tuo tarpu vaikų poreikiai nesumažėjo, o, priešingai, didėja ir nuolat didės. Teismas laikė, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti nėra perteklinės, o, priešingai, elementarios tam, kad būtų užtikrinti būtinieji vaikų poreikiai, kad vaikai užaugtų visaverčiais žmonėmis. Minimaliems vaikų poreikiams (maistas, rūbai, avalynė, higienos priemonės, ugdymo reikmenys, laisvalaikis) nereikalingas papildomas įrodinėjimas. Ieškovės nurodytos trijų vaikų poreikiams patenkinti būtinų lėšų per mėnesį sumos yra racionalios. Teismas nurodė, kad dėl ieškovės darbo pamainomis, senelių ar kitų artimų asmenų gyvenimo kitame mieste, atsakovo negalėjimo ar / ir nenoro pačiam pasirūpinti vaikais kol ieškovė dirba, auklės išlaidos šiuo metu yra neišvengiamos. Ieškovė nurodė, kad užmokesčio auklei tarifas yra 1 val. / 1 Eur. Auklės prireikia 10 dienų per mėnesį ieškovės darbo valandomis – nuo 13 val. iki 2 val., savaitgaliais – nuo 9.30 val. iki 2 val.). Mokėti už auklės paslaugas pigiau nei 1 Eur / 1 val. už trijų vaikų priežiūrą tiek valandų nepertraukiamai, paimant vaikus iš darželio, mokyklos, rinkoje yra mažai tikėtina. Pats atsakovas nurodė, kad auklei už parą mokėdavo 20 Eur. Teismas atsakovo teiginį, kad ieškovės išlaidos sumažėjo, o ne padidėjo, nes ji pradėjo gyventi ne nuomojamame, o nuosavame būste, laikė nepagrįstu, kadangi dėl infliacijos, šildymo, elektros ir dujų kainos didėjo. Dėl išlaidų B. S. teismas pažymėjo, kad ieškovė patikslino, jog išlaidos psichologui (lentelėje (DOK-150739) įkainotos 30 Eur) buvo vienkartinės, šiuo metu berniukas lankosi pas mokykloje dirbantį psichologą, kurio paslaugos yra nemokamos. Todėl teismas nurodė, kad 30 Eur suma iš bendros sumos atimama kaip nepastovios išlaidos. Pažymėjo, kad ieškovė neprašė atlyginti šių vienkartinių išlaidų kitu pagrindu. Teismas vertino, kad B. S. būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 521 Eur suma. Dvynukų poreikiams per mėnesį reikalinga po 528 Eur kiekvienam. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, nustatytą vaikams reikalingo išlaikymo dydį mažino pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis – atitinkamai nurodė, kad likusios būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti reikalingos pinigų sumos dalys – 404 Eur B. S., 411,24 E. S. ir 411,24 Eur E. S. turi būti padalinamos tarp abiejų tėvų (apytikriai – po 200 Eur iš kiekvieno). Teismas nurodė, kad ieškovė dirba, jos gaunamas pajamas sudaro darbo užmokestis (apie 600 Eur per mėnesį), išmoka vaikams ir materialinė tėvų parama, jai nuosavybės teise priklauso butas, ji planuoja keisti darbą, kad nereikėtų dirbti pamainomis, tokiu būdu būtų patogiau pasirūpinti vaikais ir išvengta išlaidų auklės paslaugoms. Teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovei tenka absoliučiai didesnė vaikų priežiūros, auklėjimo dalis, įvairūs kasdieniai buitiniai rūpesčiai, kurie neįvertinami pinigine išraiška, nurodė, kad tai nereiškia, jog toks mamos indėlis gali būti ignoruojamas dalinant abiejų tėvų pareigą teikti materialinį išlaikymą. Todėl sprendė, kad ieškovė pagal savo galimybes, padedama savo tėvų, pilnai vykdo jai tenkančią dalį išlaikyti vaikus, t. y. skiria jiems pagal nurodytą proporciją po 200 Eur per mėnesį kiekvienam. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, 2022 m. atsisakė jam siūlytų (duomenys neskelbtini) pareigų, šiuo metu gydosi, turi aukštąjį išsilavinimą, nurodė, kad atsakovo pozicija, susijusi su jo sveikatos būkle ir galimybėmis dirbti, vertintina kaip prieštaringa, byloje nėra objektyvių duomenų, kad atsakovui būtų apribotas darbingumo lygis, apie neigiamas tolesnes sveikatos prognozes. Teismas nurodė, kad atsakovo veiksmai, susiję su darbo paieška, neatitinka vidutiniškai protingo, sąžiningo ir apdairaus asmens elgesio standarto, kas sudaro pagrindą teigti, kad atsakovas nesiima pagal esamą situaciją potencialiai galimų veiksmų, kuriais galėtų, nors ir minimaliai, pagerinti savo, o kartu ir savo trijų vaikų materialinę padėtį. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 100 Eur sumos skyrimas žalingiems įpročiams nėra pateisinamas. Teismas nurodė, kad negalima sudaryti prielaidų atsirasti disproporcijai, kai motina ir seneliai skiria maksimalias pastangas išlaikyti vaikus, o tėvas nededa minimalių pastangų gerinti savo padėtį. Teismas į išlaikymo sumą įskaitęs valstybės išmokas bei įvertinęs, kad atsakovo dabartinė materialinė padėtis yra laikina, nėra objektyvių duomenų apie neigiamas ilgalaikes medicinines tendencijas, atsakovui sąmoningai nesiekiant gerinti savo padėtį, atsižvelgdamas į nustatomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisiamas materialinis išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 180 Eur kiekvienam vaikui nuo kreipimosi į teismą dienos iki jų pilnametystės.

8. Spręsdamas dėl vaikų bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo teismas iš šalių pateiktų prašomų nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarkų nustatė, jog pagal ieškovės prašomą nustatyti tvarką, tėvas turėtų su vaikais praleisti daugiau laiko nei kad to prašo ir norėtų atsakovas. Teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių reikėtų nustatyti minimalų vaikų bendravimą su tėvu, atsižvelgdamas į tai, kad apklausti vaikai išreiškė poziciją, jog nori dažniau bendrauti su tėvu, bei į tai, kad teismas šeimos bylose yra aktyvus ir turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, nustatė kitokią nei prašė šalys atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismas pažymėjo, kad tėvo bendravimas su vaikais nėra privilegija, daroma motinai. Tai turi būti daroma dėl pačių vaikų. Be to, ieškovė šiuo metu dirba pagal slenkantį grafiką, jai tenka dirbti ir savaitgaliais. Ieškovei tenka kur kas didesnė kasdienė rūpinimosi vaikais dalis. Kita vertus, tai netrukdo šalims tartis ir elgtis lanksčiai. Teismas neturi ir negali detaliai sureguliuoti šeimos kasdienio gyvenimo smulkmenų. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie ieškovės ketinimą keisti gyvenamąją vietą, todėl nėra pagrindo svarstyti ir nustatyti atsakovo siūlytą išlaidų kompensavimo tvarką, vykstant pasiimti vaikus.

9. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad patenkino 95 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas proporcingai 90 procentų, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos iš esmės patenkintas su tam tikromis teismo atliktomis modifikacijomis). Nustatė, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 850 Eur išlaidos advokatės ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, 33 Eur žyminis mokestis. Iš viso – 883 Eur. Ieškovei teismo nutartimi buvo atidėtas 50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 1 050 Eur išlaidos advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 50 Eur žyminis mokestis. Iš viso – 1 100 Eur. Atsakovui teismo nutartimi buvo atidėtas 35 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas nurodė, kad tenkinus patikslintą ieškinį iš dalies, o atsakovo priešieškinio netenkinus, ieškovei iš atsakovo proporcingai priteisiama 95 procentai bylinėjimosi išlaidų – 838,85 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 5 procentai bylinėjimosi išlaidų – 55 Eur. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo valstybei priteisė 146 Eur žyminį mokestį ((180 Eur x 12) x 3 proc. / 100 x 75 proc. x 3 vaikai). Taip pat iš atsakovo priteisė 35 Eur žyminio mokesčio dalį už priešieškinį, kurios mokėjimas atsakovui buvo atidėtas ir 47,50 Eur žyminio mokesčio dalį, kurios mokėjimas buvo atidėtas ieškovei ir kurios reikalavimas buvo patenkintas iš dalies. Iš viso iš atsakovo valstybei priteisė 228,50 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu atsakovas T. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio nustatymo pakeisti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-23152-1144/2020 nepakeistą, priimti naujus įrodymus, kadangi jie dėl objektyvių aplinkybių / priežasčių nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Skundžiamas sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra nepagrįstas. Ieškovė neįrodė, kad po Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-23152-1144/2020 priėmimo, kuriuo buvo nustatytas vaikų išlaikymas kas mėnesį mokamomis po 150 Eur periodinėmis išmokomis, iš esmės pasikeitė jos ir atsakovo turtinė padėtis bei iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaikų poreikiai taip, kad turi būti padidintas jiems teikiamas išlaikymas net iki 200 Eur.

1.2. Teismas neteisingai vertino atsakovo teiginį, kad ieškovės išlaidos sumažėjo, o ne padidėjo, nes ji pradėjo gyventi ne nuomojamame bute, o nuosavame, o tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis ženkliai pablogėjo.

1.3. Teismas paviršutiniškai vertino aplinkybę, kad 2021 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, be banko paskolų, ieškovė įsigijo nekilnojamąjį turtą, t. y. (duomenys neskelbtini). Nepagrįsti teismo argumentai, kad dėl infliacijos ieškovei pakilo su turto išlaikymu susiję mokesčiai. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė, būdama daugiavaikės šeimos atstove, nėra pasinaudojusi valstybės suteikiamomis lengvatomis šildymui, vandeniui, dujoms bei elektrai gauti. Tikėtina, jog šiomis lengvatomis ieškovė naudojasi, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino. Ieškovė savo iniciatyva prisiėmė įsipareigojimus mokėti UAB „SB lizingas“ pagal vartojimo kredito sutartį, kuri buvo sudaryta 2020 m. spalio 10 d., 494,27 Eur sumai, ir 2021 m. kovo 22 d. minėta suma jau yra išmokėta. Todėl ieškovė šiai dienai neturi jokių kreditorinių įsipareigojimų bankams ar kitoms kredito įstaigoms. Ieškovė neneigia, kad jos pajamas per mėnesį sudaro 2 000 Eur. Atsakovas paneigė ieškovės išsakytą melą, kad neva jis visiškai neprisideda prie išlaidų vaikams daugiau nei pervesdamas po teismo priteistą išlaikymą po 150 Eur kiekvienam vaikui, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į tai neatsižvelgė. Be to, nuo rugsėjo mėnesio visi vaikai lanko ugdymo įstaigas mieste, todėl ieškovė nebepatiria išlaidų kurui.

1.4. Nesuprantama kaip teismas paskaičiavo vaikų poreikius vienam mėnesiui. Ieškovė teismui nurodė, kad apie 400 Eur per mėnesį, jai kainuoja auklės paslaugos, tačiau jokių faktinių išlaidų, ar kitų įrodymų teismui nepateikė.

1.5. Teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovo kaip asmenybės vertinimu. Atsakovas nevengia teikti išlaikymo savo vaikams, už vasario mėnesį jis ieškovei galėjo pervesti tik 300 Eur, kadangi yra nedarbingas bei turi didelių su sveikata susijusių problemų, ką patvirtina su apeliaciniu skundu teikiami nauji rašytiniai įrodymai. Atsakovas už 500 Eur pardavė jam priklausiusį motociklą, dalį pinigų pervedė ieškovei, o dalį pasiliko savo paties pragyvenimui.

1.6. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai įvertino ieškovės pastangas ieškotis geriau apmokamo darbo, nevertino aplinkybės, kad su ieškove gyvena jos sugyventinis, kuris galimai taip pat prisideda prie ieškovės poreikių tenkinimo, o būtent vaikų auklės pareigų. Nutraukiant šalių santuoką ieškovė, siekdama išvengti atsakovo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prisiėmė didesnę atsakomybę prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į šią aplinkybę neatsižvelgė.

1.7. Teismas neteisingai vertino, kad šalių vaikų būtinieji poreikiai per mėnesį viršija 500 Eur, nes tai neatitinka realybės. Įvertinant atsakovo gaunamas pajamas, turtą, sveikatos būklę su ieškovės gaunamų pajamų santykiu bei valdomu turtu, yra akivaizdu, kad pusiausvyra yra visiškai nevienoda, t. y. ieškovės turtinės padėtis yra ženkliai geresnė nei atsakovo.

1.8. Nesuprantama, kuo remdamasis teismas nustatė esminį vaikų poreikių padėties pasikeitimą, nes po šalių santuokos nutraukimo iš esmės vaikų poreikiai nepasikeitė, tačiau atsakovo turtinė padėtis bei sveikata ženkliai pasikeitė, nes dovanotą turtą atsakovo mama pareikalavo grąžinti, o atsakovo sveikata ženkliai pasikeitė. Be to, kadangi atsakovas su vaikais bendrauja pakankamai glaudžiai, todėl, pagal išgales, jis prie vaikų išlaikymo prisidės dar ir papildomai. Šalių nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi, todėl, vadovaujantis teismų formuojama praktika, 416 Eur (150 Eur mama + 150 Eur tėtis + valstybės pinigai 116,76 Eur vaikui: viso 416,76 Eur) suma kas mėnesį būtų visiškai atitinkanti šalių nepilnamečių vaikų amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas vaikų fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolimesniam ugdymui ir tobulinimui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ortodontinis gydymas nėra nuolatinio pobūdžio, todėl negali būti išlaikymo periodinėmis išmokomis sudedamoji dalis, tokiu atveju būtų galima spręsti nebent dėl vienkartinės konkrečios pinigų sumos šiam gydymui priteisimo, kas šiuo atveju atitinka vieno vaiko prastesnio regėjimo gydymo atveju, perkant akinius. Ieškovė nurodė, kad vaikų gyvybės draudimo įmokoms ji kas mėnesį skiria 80 Eur, tačiau teismų praktikoje yra pažymima, kad vaikų lėšos gali būti kaupiamos tokiu atveju, kai jų lieka nuo tėvų teikiamo išlaikymo, tačiau nagrinėjamu atvejų, ieškovės teigimu, šių lėšų nepakanka. Kadangi draudimo įmokos buvo ir yra mokamos vienasmenišku ieškovės sprendimu, todėl ir toliau jos gali būti mokamos iš ieškovės asmeninių lėšų, neskirstant naštos atsakovui.

1.9. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai priteisė šalių turtėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesuprantama kaip teismas įvertino, kad buvo patenkinti 95 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų. Iš ieškovės pateiktų 5 reikalavimo punktų (bendravimo tvarkoje), po priimto teismo sprendimo atsirado 8 reikalavimų punktai (bendravimo tvarkoje), papildomi 3 punktai, o ir visi punktai iš dalies buvo pakeisti, atsižvelgiant į atsakovo išsakytą poziciją teiktuose atsikirtimuose, todėl, atsakovo nuomone, teismo teiginys, kad ieškovės teismui teikta bendravimo tvarka iš esmės buvo patenkinta su tam tikromis teismo atliktomis modifikacijomis, atrodo neteisingas, todėl šis klausimas turėtų būti išspręstas iš naujo, t. y. sumažinant procentinę patenkinto (ieškovės) ieškinio dalį.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. M. prašo teismo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl vaikams skirtų lėšų dydžio nustatymo. Byloje aplinkybės nuo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, pasikeitė iš esmės – ieškovei teko išsikelti iš šeimos būsto, atsakovas iš esmės nusišalino nuo pareigos leisti su vaikais laiką, juos auklėti ir bendrauti. Būtent ieškovei šiuo metu tenka visos išlaidos siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ugdymą, laisvalaikį. Teismas ištyrė vaikams reikalingų išlaidų sumą ir nustatė, kad B. S. būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 521 Eur suma. Dvynukų poreikiams per mėnesį reikalinga po 528 Eur kiekvienam. Atitinkamai, net įvertinus valstybės skiriamas lėšas nuo 2022 m. sausio 1 d. (kiekvienam vaikui po 116,76 Eur, t. y. 350,28 Eur), tėvams būtiniesiems vaikų poreikiams skirti reikia dar 1 227 Eur. Atitinkamai, teismo nustatyta suma, kurią turi skirti atsakovas, nesiekė nė pusės vaikams reikalingų lėšų. Nuo teismo sprendimu priteisto išlaikymo pabrango viskas, kas yra reikalinga būtiniesiems vaikų poreikiams užtikrinti, be to, ieškovė dar papildomai turi skirti lėšas, siekdama išlaikyti butą, mokėti mokesčius, rūpintis remontu ir vaikų gyvenimo sąlygų užtikrinimu. Kuomet ieškovė turės finansinių galimybių, turės atitinkamai atlyginti savo tėvams už teikiamą pagalbą. Teismo priteista išlaikymo suma netgi nesiekia pusės reikalingos sumos skirtos būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, o tai lemia, kad net ir po teismo sprendimo priėmimo, ieškovė prisidės prie vaikų išlaikymo tiek skirdama didesnes lėšas, tiek ir savo neatlygintinu darbu šeimoje. Atsakovas neteikė įrodymų, sudarančių pagrindą manyti, jog vaikams reikalinga mažesnė išlaidų suma, nesikreipė į teismą prašydamas išlaikymą mažinti. Ieškovė, siekdama pagrįsti auklės poreikį, pateikė savo darbo grafiką, iš kurio matyti, kada vaikams reikalingos auklės paslaugos. Ieškovė negalėjo pateikti mokėjimo auklei įrodymų, kadangi auklę samdo neoficialiai. Oficialiai auklę samdyti ieškovė neturi galimybių. Ieškovė, siekdama pagrįsti patiriamas išlaidas vaikų išlaikymui, pateikė teismui eilę įrodymų, nors to daryti neprivalėjo. Atsakovas nepagrįstai ginčija sumas, mokamas draudimui, kadangi draudimo susitarimas buvo sudarytas dar iki santuokos nutraukimo, o pagal teismų praktiką, vaikų padėtis po santuokos nutraukimo neturi blogėti. Šalys pripažino, kad B. S. turi specialiųjų poreikių ir, remiantis gydytojų prognozėmis, jų turės dar bent kelerius metus, kurias šiuo metu dengia tik ieškovė.

2.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai įvertino, kad atsakovas nesiima jokių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, jis ne tik atsisako jam siūlomų darbų, tačiau ir po santuokos nutraukimo neatlygintinai perrašė visą savo turėtą turtą motinai.

2.3. Nepagrįstai apeliantas nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino jo sveikatos būklę bei į ją neatsižvelgė. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu yra nedirbantis ar turi sveikatos problemų, nesąlygoja jo nusišalinimo tiek nuo vaikų išlaikymo, tiek nuo bendravimo su jais. Nors atsakovas teigia, kad jam yra reikalinga operacija, tačiau į bylą pateikti gydytojų išrašai tai paneigia. Kitų duomenų apie atsakovo nedarbingumą nėra pateikta. Atsakovo teismui pateikta pažyma dėl jo metimo rūkyti yra išduota neteisėtai, nėra įrodymas, kad jis nerūko. Atsakovas dideles pinigų sumas išleidžia alkoholiniams gėrimams. Atsakovas nurodo, kad jam trūksta lėšų skirtų vaikams išlaikyti, tačiau jam pakanka lėšų advokato paslaugoms apmokėti. Atsakovas nesikreipė į Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą siekdamas sumažinti savo patiriamas išlaidas. Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog ieškovė turėtų ieškoti kito geriau apmokamo darbo. Ieškovė to padaryti neturi galimybės, kadangi viena augina tris mažamečius vaikus, tad darbo paieškos jai yra itin apsunkintos, darbdaviai nenori priimti į darbą vienišų mamų su trimis mažamečiais vaikais, kadangi vaikus reikia slaugyti ligos atveju. Ieškovės pamaininis darbas leidžia jai užtikrinti pastovų būvimą darbe ir darbo funkcijų vykdymą.

2.4. Nepagrįsti apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai teismo skundžiamu sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Teismas viską atliko tinkamai, o atsakovo priešieškinis buvo atmestas pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl naujų įrodymų

13. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2022 m. vasario 12 d. motociklo pirkimo–pardavimo sutartį, 2022 m. vasario 12 d. atliktą 300 Eur mokėjimą vaikų išlaikymui, 2022 m. vasario 28 d. atsakovo ambulatorinio apsilankymo aprašymą, 2022 m. vasario 17 d. medicininį pažymėjimą, kad atsakovas gydosi pas gydytoją psichiatrą dėl depresijos ir rūkymo problemų, 2021 m. gruodžio 30 d. radiologinio tyrimo vertinimą, 2022 m. balandžio 1 d. medicinos dokumentų išrašą, kad nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 1 d. atsakovas buvo gydytas neurochirurgijos klinikoje, jam atlikta operacija, 2022 m. vasario 23 d. informaciją apie atsakovo registraciją užimtumo tarnyboje – kuriuos teismo prašo prijungti prie bylos medžiagos. 2022 m. gegužės 27 d. ir 30 d. papildomai pateikė išrašą iš e.sveikatos portalo ir NDNT išvadą bei sprendimą apie atsakovui nustatytą 50 proc. darbingumo lygį. Nurodo, kad šių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių / priežasčių neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui.

14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai gauti po teismo sprendimo priėmimo, jie gali turėti reikšmės pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų, taip pat įvertinus, kad ieškovė galėjo su jais susipažinti ir įgyvendinti teisę pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės, jie yra priimami ir prijungiami prie bylos.

Dėl nepilnamečiams vaikams mokamo išlaikymo padidinimo

15. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria padidintas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas bei paskirstytos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams iš atsakovo (tėvo) buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimu patvirtinta šalių sudaryta sutartimi dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi šalys susitarė dėl 150 Eur atsakovo per mėnesį mokamo nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio iki jų pilnametystės.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas).

18. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl nepilnamečiams vaikams nustatyto išlaikymo dydžio pakeitimo, motyvuodama išaugusiais vaikų poreikiais, todėl nagrinėjamu atveju svarbus realus dabartinis vaikų poreikių nustatymas.

19. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl šalių santuokos nutraukimo pasekmių ir nustatyta, jog atsakovas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį kiekvienam skirs po 150 Eur, iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu į teismą, praėjo beveik metai laiko. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, įvertinus gaunamas 116,76 Eur išmokas vaikams, šiuo metu būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti reikalingos pinigų sumos dalys yra 404 Eur B. S., 411,24 E. S. ir 411,24 Eur E. S., kurios turi būti padalinamos tarp abiejų tėvų (apytikriai – po 200 Eur iš kiekvieno). Teismas, remdamasis ieškovės pateikta vaikų poreikių lentele (DOK-150739), sprendė, kad vaikai paaugo, jų poreikiai natūraliai padidėjo, pasikeitė jų užimtumas ir ugdymas. Ieškovė nurodė, jog dvynukai yra (duomenys neskelbtini) metų, sūnus (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. B. S. pradėjo lankyti muzikos mokyklą (12 Eur per mėnesį), dvynukai darželyje pradėjo lankyti dailės būrelį (16 Eur per mėnesį ir dar po 10 Eur reikmenims), šokių pamokas (po 10 Eur per mėnesį). Reikia šokių batelių, dailės priemonių, ieškovė pirko gitarą sūnui. Vaikų gyvybės draudimo įmokos kas mėnesį yra 80 Eur. Dar moka už vaikų telefonus, planšetes. Maistui reikia apie 5 Eur per dieną vaikui. B. į mokyklą dar papildomai po 2 Eur kasdien. Darželio kaina yra kintanti, tačiau siekia apie 20 Eur. Rūbams vidutiniškai 40 Eur per mėnesį vienam vaikui. Pramogoms – 15 Eur per mėnesį vaikui. Daug išlaidų auklei, nes ieškovė dirba slenkančiu grafiku. Apie 400 Eur per mėnesį auklės paslaugoms už visus vaikus. B. S. turi problemų su akimis, važiuoja pas gydytojus kas pusmetį, keičia akinius dažnai. Padalinus išlaidas, susijusias su gydymu, per mėnesį būtų 15–20 Eur.

22. Atmestinais apeliacinės instancijos teismas laiko atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė esminį vaikų poreikių padėties pasikeitimą bei vaikų poreikiams reikalingą lėšų sumą. Atsakovas, nesutikdamas dėl, jo manymu, nerealių ir užaukštintų vaikų poreikių, iš esmės neginčijo atskirų tiems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų dydžio, neteikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių, kad vaikams reikalinga mažesnė išlaikymo suma, tik nurodė, kad šalių nepilnamečiai vaikai specialių poreikių neturi, todėl, vadovaujantis teismų formuojama praktika, 416 Eur (150 Eur mama + 150 Eur tėtis + valstybės pinigai 116,76 Eur vaikui: viso 416,76 Eur) suma kas mėnesį yra atitinkanti šalių nepilnamečių vaikų amžių ir visiškai pakankama fiziniam ir socialiniam vaikų vystymuisi, jų gebėjimų ugdymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vaikams augant, platėja jų socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaikų vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Vaikų amžius ir su tuo susiję poreikiai pasikeitė, taip pat per šį laikotarpį pasikeitė Lietuvos ekonominė situacija, išaugo infliacija, padidėjo maisto produktų ir įvairių paslaugų kainos. Pasikeitė ir minimalios mėnesinės algos dydis: 2020 metais ji buvo 607 Eur (atskaičius mokesčius – 555 Eur), o nuo 2022 m. sausio 1 d. minimalios algos dydis Lietuvoje jau yra 730 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 518 Eur). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaikų visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. sprendimu priteistas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymas kiekvienam po 150 Eur šiuo metu yra akivaizdžiai nepakankamas net ir būtiniausiems šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, todėl pagrįstai išlaikymo dydį padidino iki 180 Eur.

23. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą padidinti nuo 150 Eur iki 200 Eur, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog kai kurios ieškovės nurodytos vaikų poreikiams skirtos išlaidos yra nepastovios, ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą iš atsakovo po 180 Eur. Todėl nepagrįstais laikytini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas skundžiamą sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į teismų praktiką, kurioje laikomasi pozicijos, kad nenuolatinio pobūdžio išlaidos negali būti išlaikymo periodinėmis išmokomis sudedamoji dalis.

24. Apeliacinė instancija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas paviršutiniškai vertino aplinkybę, jog ieškovė be banko paskolų įsigijo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė paaiškino, kad šį turtą jai geranoriškai įsigyti padėjo tėvai, kuriems, kai turės finansinių galimybių, reikės atitinkamai atlyginti už teikiamą pagalbą. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad ieškovė išnaudoja visas galimybes, kad mažintų savo išlaidas (nemokėtų nuomos mokesčio) ir tuo pačiu gerintų vaikų gyvenimo sąlygas, t. y. užtikrina, kad vaikai turėtų nuosavą būstą.

25. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad dėl infliacijos ieškovei pakilo su turto išlaikymu susiję mokesčiai, nes neatsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovė, būdama daugiavaikės šeimos atstove, nėra pasinaudojusi valstybės teikiamomis lengvatomis šildymui, vandeniui, dujoms bei elektrai gauti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visuotinai žinoma aplinkybė, kad 2021 metais labai pakilo dujų ir elektros kainos, o tuo pačiu ir su buto išlaikymu susiję mokesčiai. Net jei ieškovė ir gautų mokesčių lengvatas, tai nereikštų, kad ji iš viso nepatiria būsto išlaikymo išlaidų. Kadangi atsakovas nenurodė, su kokio dydžio būsto išlaikymo išlaidomis priskirtomis vaikų poreikiams tenkinti, jis sutiktų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į vaiko poreikių sumą įskaitė ieškovės nurodytas būsto išlaikymo išlaidas.

26. Nepagrįstu laikytinas ir apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad 80 Eur gyvybės draudimo įmokos, kurios buvo ir yra mokamos vienasmenišku ieškovės sprendimu, toliau turi būti mokamos iš ieškovės asmeninių lėšų, neskirstant naštos atsakovui. Pažymėtina, jog kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kadangi draudimo susitarimas buvo sudarytas dar iki šalių santuokos nutraukimo, todėl vaikų padėtis po santuokos nutraukimo neturi blogėti. Kiekvienas tėvas turi rūpintis savo vaiko sveikata ir saugumu, todėl darytina išvada, kad šios išlaidos pagrįstai neišskaičiuotos iš vaikų poreikiams reikalingų išlaidų sumos.

27. Nepagrįstais laikyti apelianto apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog ieškovė nepagrindė išlaidų vaikams, susijusių su auklės paslaugomis. Visų pirma pažymėtina, jog atsakovas neginčijo, kad ieškovei vaikų priežiūrai auklės paslaugos reikalingos, tačiau nurodė, jog ieškovė neįrodė 400 Eur/mėn. auklės paslaugų dydžio. Ieškovė paaiškino, kad siekdama sutaupyti, auklės paslaugomis naudojasi neoficialiai, todėl pagrįstai manytina, jog šiai aplinkybei pagrįsti ji neturėjo galimybės pateikti įrodymų. Atsakovas, manydamas, kad tokia šių paslaugų kaina yra per didelė, galėjo byloje pateikti įrodymus, kad siūlė ieškovei pigiau apmokamų auklės paslaugų variantų. Nepagrįstu laikytinas atsakovo argumentas, jog galimai ieškovės sugyventinis taip pat prisideda prie vaikų priežiūros, todėl ieškovė išlaidų vaikų auklės paslaugoms nepatiria. Pažymėtina, jog atsakovas tokiu savo argumentu nepagrįstai savo pareigą rūpintis šalių nepilnamečiais vaikais perkelia kitam asmeniui ir deklaratyviai teigia, jog ieškovė, atsižvelgiant į jos pamaininį darbo pobūdį, išlaidų, susijusių su auklės paslaugomis, nepatiria. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai į vaiko poreikių tenkinimui reikalingas sumas įtraukė išlaidas už auklės paslaugas.

28. Suprantama, kad tiksliai pagrįsti visas vaikų išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais nėra objektyviai įmanoma, tačiau atsakovo abejonės dėl tam tikrų išlaidų dydžio pagrįstumo bet kuriuo atveju turi būti aiškintinos vaikų interesų naudai. Ieškovei, su kuria gyvena visi trys šalių nepilnamečiai vaikai, ir taip iš esmės vienai tenka rūpintis kasdiene šalių vaikų priežiūra, kasdienės vaikų veiklos ir laisvalaikio organizavimu, sveikatos ir emocinių poreikių tenkinimu, užtikrinti vaikų gerbūvį gaminant maistą, skalbiant jų drabužius, tvarkant namus ir pan., kas sunkiai yra įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Taip pat jai tenka ir nenumatytų išlaidų vaikų priežiūrai našta (skiepai, baldų vaikų kambariams pastatyti pirkimas ir pan.). Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, įvertinęs byloje surinktus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 520 Eur ir 527 Eur vaikų išlaikymo sumas pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Dėl šalių turtinės padėties

29. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog teismas neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto argumentus.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

31. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės turtinę padėtį, nustatė, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra apie 600 Eur. Ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), automobilis (duomenys neskelbtini). 2020 m. lapkričio 8 d. finansinės paramos sutartimi D. M. ir R. M. po dukters S. M. skyrybų įsipareigojo teikti jai ir vaikaičiams finansinę paramą kas mėnesį po 200 Eur. Banko sąskaitos išrašai patvirtina tėvų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

32. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį teismas nustatė, kad atsakovas neturi jam nuosavybės teise priklausančio turto. 2021 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). 2021 m. uždirbo 221 450 (duomenys neskelbtini). Nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. registruotas Užimtumo tarnyboje. 2022 m. Užimtumo tarnyba išdavė atsakovui pasiūlymą įsidarbinti į laisvą (duomenys neskelbtini) vietą, tačiau atsakovas šio pasiūlymo atsisakė. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 4 d. patyrė traumą, gydytas ligoninėje, pasibaigus hospitalizacijai taikytas medikamentinis gydymas. 2021 m. spalio 21 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 8 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 23 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Paskirti (duomenys neskelbtini) vaistai. 2021 m. gruodžio 30 d. nustatyta (duomenys neskelbtini). Kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas vis dar registruotas Užimtumo tarnyboje. 2021 m. gruodžio 30 d. atsakovui buvo atliktas (duomenys neskelbtini) tyrimas, 2022 m. vasario 28 d. ambulatorinio apsilankymo metu rekomenduotos (duomenys neskelbtini) konsultacijos, 2022 m. kovo 30 d. atlikta operacija – (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 17 d. atsakovui išduotas medicininis pažymėjimas, patvirtinantis, kad atsakovas gydosi (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2022 m. vasario 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi už 500 Eur pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusį motociklą, dalį pinigų, t. y. 300 Eur, pervedė ieškovei vaikų išlaikymui, ką patvirtina 2022 m. vasario 12 d. lėšų pervedimo nurodymas, o dalį pasiliko savo paties pragyvenimui.

33. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog jis neturėjo ir neturi galimybės gerinti savo turtinę padėtį, susirasti darbą ir gauti pajamas, reikalingas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui. Priešingai, atsakovas Užimtumo tarnybos siūlyto jam (duomenys neskelbtini) darbo atsisakė, nepateikė teismui įrodymų, sudarančių pagrindą vertinti, jog deda maksimalias pastangas susirasti darbą. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui papildomai pateikti įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę patvirtina, kad atsakovo 50 proc. darbingumo lygis yra nustatytas laikinai, t .y. iki 2022 m. lapkričio 19 d., todėl darytina išvada, kad šiuo metu atsakovo galimybės susirasti darbą dėl netekto darbingumo yra laikinai apribotos, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas iš viso negali dirbti. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, todėl atsižvelgdamas į savo sveikatos galimybes, turi pareigą dėti maksimalias ir visapusiškas pastangas surasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą.

34. Pažymėtina, kad apeliantas, nurodydamas, jog ieškovės išlaidos sumažėjo, nes ji pradėjo gyventi ne nuomojamame, o nuosavame bute, neįvertina tos aplinkybės, kad ieškovė tokiu būdu deda maksimalias pastangas, siekdama tinkamai užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus, nurodė, jog ieškosi geriau apmokamo darbo, gerina savo turtinę padėtį, tačiau priešingai nei atsakovas, ji nevengia pareigos rūpintis vaikais, todėl vien apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovės išlaidos sumažėjo dėl to, jog ji pradėjo gyventi nuosavame bute, nesudaro apeliacinės instancijos teismui pagrindo vertinti, kad atsakovas turi būti atleistas nuo pareigos dirbti, gauti pajamas ir teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

35. Nepagrįstu laikytinas apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog teismas netinkamai įvertino ieškovės pastangas ieškotis geriau apmokamo darbo, nevertino, kad su ieškove gyvena jos sugyventinis, kuris galimai taip pat prisideda prie ieškovės poreikių tenkinimo. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas minėtą aplinkybę vertino ir nurodė, jog ieškovė stengiasi ieškotis geriau apmokamo darbo, kadangi nori rūpintis vaikais pati, ko šiuo metu ji padaryti neturi galimybės dėl jos darbo pobūdžio, todėl yra priversta ieškotis vaikų auklės ir naudotis jos paslaugomis. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, kad nutraukiant šalių santuoką ieškovė, siekdama išvengti atsakovo ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prisiėmė didesnę atsakomybę prisidėti prie vaikų išlaikymo, kadangi šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, yra neįrodyta. O jei ši aplinkybė ir pasitvirtintų, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad visa su kasdienių vaikų poreikių tenkinimu susijusi atsakomybės našta turi būti išskirtinai perkeliama vienai ieškovei, o atsakovas nuo bet kokios atsakomybės prisidėti prie vaikų išlaikymo turi būti atleistas. Todėl nepagrįstu laikytinas ir apelianto apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su atsakovo kaip asmenybės vertinimu, kadangi, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantas priešingų įrodymų, t. y. sudarančių pagrindą vertinti, jog atsakovas deda maksimalias pastangas, siekdamas prisidėti prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, o ne siekdamas šią jam tenkančią atsakomybės naštą perkelti išskirtinai tik ieškovei ir kitiems asmenims, t. y. seneliams ir ieškovės sugyventiniui, teismui nepateikė.

36. Atsakovas taip pat nurodė, jog jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, nes atsakovo mama pareikalavo grąžinti jam dovanotą turtą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą, nes byloje neįrodytos šio turto neatlygintinio perleidimo priežastys. Kita vertus, toks nekilnojamojo turto perleidimas gali būti traktuojamas kaip sąmoningas atsakovo siekis bloginti savo turtinę padėtį.

37. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, orientuojasi labiau į savo interesus, neatsižvelgdamas į šalių nepilnamečių vaikų prioritetinius interesus gauti išlaikymą, atitinkantį bent minimalius jų gyvenimo ir vystymosi poreikius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo turtinės padėties pablogėjimas yra laikinas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas turi galimybę pagerinti savo turtinę padėtį dirbdamas ir užsidirbdamas. Atsakovas nesirūpina kasdieniais vaikų poreikiais, taigi turi didesnes galimybes daugiau laiko skirti darbui, tobulinimuisi ir atitinkamai gauti didesnį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas gali teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą.

38. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme

39. Apeliantas nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai priteisė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, nesupranta kaip teismas įvertino, kad buvo patenkinti 95 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų.

40. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

41. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 850 Eur išlaidas advokatės ir advokato padėjėjos pagalbai apmokėti, 33 Eur žyminį mokestį. Iš viso – 883 Eur. Ieškovei 2021 m. spalio 11 d. teismo nutartimi buvo atidėtas 50 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 1 050 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, 50 Eur žyminį mokestį. Iš viso – 1 100 Eur. Atsakovui 2021 m. lapkričio 8 d. teismo nutartimi buvo atidėtas 35 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas, įvertinęs tai, kad buvo patenkinta 95 procentai patikslinto ieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl išlaikymo dydžio patenkintas proporcingai 90 procentų, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos iš esmės patenkintas su tam tikromis teismo atliktomis modifikacijomis), o atsakovo priešieškinis netenkintas, ieškovei iš atsakovo proporcingai priteisė 95 procentus bylinėjimosi išlaidų – 838,85 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 5 procentus bylinėjimosi išlaidų – 55 Eur.

42. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantui, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinio turtinis reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo patenkintas 60 proc. ((180 - 150) / (200 - 150) x 100). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos iš esmės patenkintas, tik su tam tikromis teismo atliktomis modifikacijomis, todėl vertintinas, kaip patenkintas 100 proc. Vadinasi, skundžiamu sprendimu buvo patenkinta iš viso 80 proc. ((60 + 100) / 2) ieškinio reikalavimų. Atsakovo priešieškinio reikalavimai atmesti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė turi teisę į 80 proc., t. y. 680 Eur (850 x 0,8) atstovavimo atlyginimą. Atsakovas proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai (20 proc.) ir atsižvelgiant į tai, kad jo priešieškinis atmestas pilnai, turi teisę gauti 10 proc., t. y. 105 Eur, jo turėtų atstovavimo išlaidų.

43. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žyminį mokestį skaičiavo nuo 180 Eur sumos, nes išlaikymo dydis buvo padidintas 30 Eur (nuo 150 Eur iki 180 Eur), todėl iš atsakovo valstybei už šį reikalavimą priteisiamas 24 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 30 Eur išlaikymo skirtumo ((30 Eur x 12) x 3 proc. / 100 x 75 proc. x 3 vaikai).

44. Ieškovė byloje sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį ir 50 Eur žyminio mokesčio mokėjimas jai buvo atidėtas, todėl proporcingai patenkintų (80 proc.) ir atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui (20 proc.), iš atsakovo ieškovei priteistinas 16,40 Eur jos sumokėtas žyminis mokestis ir iš atsakovo valstybei priteistinas 50 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas.

45. Už priešieškinį atsakovas sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį ir 35 Eur žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas. Priešieškinį atmetus, iš atsakovo valstybei priteisiamas jam atidėtas 35 Eur žyminis mokestis.

46. Atlikus ieškovės ir atsakovo vienas kito atžvilgiu vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 591,40 Eur (680 Eur + 16,40 Eur = 696,40 Eur - 105 Eur = 591,40 Eur).

Dėl bylos procesinės baigties

47. Apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeičiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 45 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie jos 500 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl išlaikymo sumažinimo atmestas, o reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas iš dalies, t. y. 24,55 proc. (838,85 – 55 = 783,85 Eur; 591,40 Eur x 100 / 783,85 = 75,45; 100 - 75,45 = 24,55), laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 12,28 proc. (0 + 24,55 / 2 = 12,28). Proporcingai patenkintiems ir atmestiems apeliacinio skundo reikalavimams, atsakovui iš ieškovės priteistina 5,53 Eur, ieškovei iš atsakovo – 438,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus vienarūšių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 433,07 Eur (438,60 - 5,53 = 433,07) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 591,40 Eur (penki šimtai devyniasdešimt vienas euras 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 109 Eur (vienas šimtas devyni eurai) žyminio mokesčio.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 433,07 Eur (keturi šimtai trisdešimt trys eurai 7 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Edita Šliumpienė