Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Civilinė byla Nr. e2A-1110-794/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-07-02Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
e2A-1110-794/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-23990-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Venipak Lietuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1110-794/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23990-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1230-465/2020 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jurdas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Venipak Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jurdas“ 2019 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas teismo atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti; priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Venipak Lietuva“ 6.567,40 Eur nuostolių ir 8 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. balandžio 8 d. su atsakovu sudarė siuntų vežimo sutartį Nr. AKJ20150408, kuria atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą kurjerio iškvietimą paimti iš ieškovo nurodytos vietos siuntą ir pristatyti ją gavėjui, o ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Ieškovas teigė, kad pagal nurodytus važtaraščius atsakovas siuntas jų gavėjams pristatė, bet nepaėmė iš siuntų gavėjų išperkamojo mokesčio, viso 2.291,95 Eur. Atsakovas pripažįsta šio mokesčio iš siuntos gavėjų nepaėmęs, kaip tai numato Sutarties 2.1.10 punktas, tačiau ieškovui jo patirtų nuostolių neatlygino.

3. Taip pat pažymėjo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl siuntų Nr. 67, Nr. 85 ir Nr. 62 pristatymo, nes atsakovas teigė, kad šias siuntas grąžino ieškovui, tačiau rašytiniai įrodymai – elektroniniai laiškai – patvirtina, kad siuntos buvo pristatytos gavėjams. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 4 275,45 Eur dydžio išperkamojo mokesčio sumą kaip patirtus nuostolius. Teigė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė viso 6 567,40 Eur nuostolių, kurių atsakovas geruoju neatlygina. Ieškinyje nurodė, kad ginčas tarp šalių buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau ieškinys dėl skolos priteisimo buvo atmestas. Teismai nustatė, kad jog ieškovas nebuvo pareiškęs reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, o tik dėl skolos priteisimo, todėl nesant skolos pagrindo, ieškinio netenkino. Teigia, kad dėl padarytos žalos atlyginimo yra nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris dėl užtrukusio bylinėjimosi buvo praleistas.

4. Dublike ieškovas palaikė ieškinio argumentus, papildomai nurodė, kad pašto paslaugų teikimą reglamentuoja Pašto įstatymas, kuriame nenumatytas ieškinio senaties terminas dėl turtinės žalos atlyginimo. Todėl ieškovo teigimu, taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties atnaujinimo pagrindu yra ieškovui sudarytos teisinės kliūtys laiku apginti savo pažeistas teises teisme, konstatavus teismui, kad ieškovo reikalavimas nebuvo tinkamai suformuluotas. Be to, ieškovas nesutiko, kad atsakovo nurodyti techninės įrangos gedimai atleidžia jį nuo atsakomybės. Ieškovas nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-10851-600/2018 nebuvo nustatinėjama atsakovo civilinė atsakomybė, todėl joje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB „Venipak Lietuva“ atsiliepime nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą nuostoliams pareikšti, nes ginčui, kylančiam iš krovinių vežimo yra taikomas sutrumpintas dvejų metų ieškinio senaties terminas. Atkreipė dėmesį į tai, kad ir prejudicinėje byloje pirmosios instancijos teismas buvo pasiūlęs ieškovui pakeisti atsakovą tinkamu subjektu ir ieškinio reikalavimus, tačiau ieškovas tokių veiksmų neatliko. Taip pat atsakovas nurodė, kad nėra jo kaltės dėl COD pinigų dėl siuntų Nr. 66, 71,72 nepaėmimo iš gavėjų. Atsakovas teigia savo pareigas įvykdęs tinkamai, tačiau COD pinigai nebuvo paimti iš gavėjo dėl techninių priežasčių, įvykusių vežėjams Lenkijos Respublikoje, o vadovaujantis Pašto įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi, atsakovas atsakytų, tik esant jo kaltei. Be to, mano, kad ieškovas reiškė ieškinį netinkamam atsakovui, nes siuntos Nr. 66, 71, 72 buvo pristatytos ieškovo klientui, kuris už prekes ieškovui nėra atsiskaitęs. Kitos siuntos Nr. 62, 67, 85 buvo grąžintos ieškovui kaip neįteiktos, todėl atsakovui nekilo pareiga pervesti COD mokestį. Atkreipė dėmesį į tai, pagal šalių pasirašytą Sutartį ieškovas nenustatė kitokio palūkanų dydžio, todėl gali prašyti tik 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.

6. Atsakovas triplike nurodė, kad ieškovas šiuo ieškiniu bando išspręsti savo problemas su užsienio klientu, nukreipdamas savo reikalavimą į vežėją (atsakovą). Patenkinus ieškinį, būtų suformuotas precedentas, kuomet vežėjas taptų atsakingu už užsakovo ir jo kliento tarpusavio problemas, nepaisant to, kad vežėjas nėra padaręs jokios žalos ir nesukėlęs jokių neigiamų padarinių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 6 d. sprendimu ieškovo UAB „Jurdas“ reikalavimo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkino, ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Jurdas“ 2.831,40 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atsakovui UAB „Venipak Lietuva“.

Šalies argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo ieškovas kreipėsi 2016 m. spalio 26 d., ginčas tarp šalių ieškovo ir atsakovo kilo dėl siuntų, kurios buvo siunčiamos 2015 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais, taigi ieškinio senaties termino, nepraleido. Teismams atmetus ieškinį ir nusprendus, kad pagal formuluojamą dalyką ir pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimų dėl skolos priteisimo pagrindo nėra, pakartotinai su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ieškovas kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 12 d. Nepaisant to, ar šiuo atveju būtų taikytinas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas, ar kaip nurodo atsakovas - sutrumpintas dvejų metų terminas, ginčas nekyla dėl to, kad ieškinio senaties terminas, reiškiant ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo yra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismas sprendė, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Nagrinėjamu atveju ieškovas naudodamasis profesionalia teisininko pagalba, kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, t. y. pats, kaip tai numato civilinio proceso normos, suformulavo ieškinio dalyką ir pagrindą. Nagrinėdami šalių ginčą dėl skolos priteisimo, teismai nusprendę, jog ieškovas pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą, ieškinį atmetė. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, tačiau gali savo nuožiūra parinkti ginčui taikytinas materialinės teisės normas, t. y. tinkamai kvalifikuoti teisinius santykius, nurodant teisinį (bet ne faktinį) ieškinio pagrindą. Ta faktinė aplinkybė, kad ieškovui nepavyko apginti savo pažeistų teisių jo pasirinktu civilinių teisių gynimo būdu, negali būti laikoma objektyvia kliūtimi, nepriklausančia nuo jo valios. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad objektyvių kliūčių ieškovui laiku kreiptis teisinės gynybos nebuvo, taigi, ir svarbių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo pateikimo, jei nenustatoma svarbių priežasčių jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), yra pagrindas ieškinį atmesti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatavo, kad ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senatį, todėl atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10. Ieškovas UAB „Jurdas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą, atnaujinti ieškinio senatį ir civilinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto argumentus dėl skirtingos teismų praktikos - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019 pažymėjo (14 punktas), jog proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą (taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

11.2. Šioje byloje nebuvo jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie nebūtų nagrinėjami jau išnagrinėtose bylose Nr. e2-46559-600/2016 (Vilniaus m. apylinkes teisme) ir Nr. e2A-92-881/2019 (Vilniaus apygardos teisme), nebuvo atliekami ir jokie papildomi tyrimo veiksmai, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė net 2.831,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Venipak Lietuva“ prašo ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto visas atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Kasacinio teismo praktikoje, yra nurodyta, kad įstatyme aiškiai įtvirtinama, kokios aplinkybės turi būti nurodomos apeliaciniame skunde tam, kad būtų galima pripažinti, jog apeliacinio skundo pagrindas suformuotas tinkamai ir apeliacinis skundas atitinka jam keliamus turinio reikalavimus bei gali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-07-11 nutartis c. b. Nr. 3K-3-381/2014, 2013-04-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-211/2013; 2010-03-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-107/2010; 2012-10-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-412/2012; 2009-10-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-239/2009). Priešingu atveju, apeliantui tik perrašius ieškinį ir apeliacinio skundo argumentacijos nesiejant su CPK 327 straipsnyje, 329 straipsnio 2, 3 dalyse, 330 straipsnyje įtvirtintais apeliacijos pagrindais, galima teigti, kad egzistuoja savarankiškas pagrindas atmesti apeliacinį skundą visa apimtimi.

13.2. Atsakovas pabrėžia, kad nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių objektyvių ir svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas turėtų būti atnaujinamas. Net jeigu būtų laikoma, kad šiam ginčui yra bendrasis žalos atlyginimui nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas, šis terminas taip pat neabejotinai apelianto yra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

13.3. Pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovo naudai priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis yra teisėtas ir pagrįstas. 2 831,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už visą atsakovo atstovavimą teisme yra beveik dvigubai mažesnė už sumą, kuri pagal rekomendacijas galėtų būti priteista vien tik už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, netgi nevertinant pasirengimo teismo posėdžiui ir dalyvavimo jame.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

17. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

18. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. balandžio 8 d. šalys sudarė siuntų vežimo sutartį Nr. AKJ20150408 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pagal ieškovo pateiktą kurjerio iškvietimą paimti iš ieškovo nurodytos vietos siuntą ir pristatyti ją gavėjui, o ieškovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti. Vadovaujantis Sutarties 2.1.10 punktu atsakovas įsipareigojo pervesti ieškovui COD (angl. cash of delivery) pinigus, gautus iš siuntų gavėjų. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 13 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. atsakovas pristatė ieškovo klientams 93 siuntas, kurių bendra vertė sudaro 46003,04 Eur (199110,37 PLN) (b. l. 31). Atsakovas negrąžino ieškovui dalies ieškovo klientų COD būdu pervestų pinigų, bendra suma – 6.567,40 Eur, pagal kad siuntas, kurių važtaraščiai Nr. 62, 67, 85, 66, 71 ir 72. Kilus ginčui tarp šalių dėl išperkamojo mokesčio už pristatytas siuntas Nr. 66,71,72,62,67,85 priteisimo, ieškovo ieškinys 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo galutiniu sprendimu buvo atmestas (b. l. 7-12). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartimi sprendimas buvo paliktas nepakeistas (b. l. 13-20).

Dėl apeliacinio skundo reikalavimų

20. Apeliantas kvestionuodamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su teismo išvada dėl praleisto ieškinio senaties termino, taip pat dėl atsisakymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog pirmą kartą kreipiantis į teismą dėl skolos priteisimo ieškovas nebuvo praleidęs ieškinio senaties terminų, o aplinkybė, kad ieškovui nepavyko apginti savo pažeistų teisių jo pasirinku civilinių teisių gynimo būdu, negali užkirsti kelią pareikšti naują ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

21. Taigi, byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra praleidęs sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Tai patvirtina ir pats ieškovas, ieškinyje prašydamas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas tik dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo priežasčių svarbumo. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pripažinus nepagrįstą apylinkės teismo išvadą dėl termino neatnaujinimo, apeliantas prašo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako tik dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

22. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) pripažįsta, jog nacionalinėje teisėje nustatyta senatis savaime nepažeidžia teisės kreiptis į teismą (Konvencijos 6 str.), nacionalinėje teisėje gali būti nustatytas senaties institutas (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93; 22095/93)).

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį teismui pateikė tik 2019 m. rugpjūčio 12 d., nors, kaip minėta, prašo atlyginti patirtą žalą, atsiradusią dėl siuntų, kurios buvo siunčiamos 2015 m. liepos - rugpjūčio mėnesiais. Taigi ieškovas padavė ieškinį, pasibaigus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam 3 metų ieškinio senaties terminui reikšti reikalavimą dėl patirtos žalos (nuostolių) atlyginimo. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį nagrinėjamoje byloje.

26. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10- 22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-12-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010).

27. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015). Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2013).

28. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovui pareikšti yra praleistas. Atsižvelgiant, kad pagal ieškovo pateiktus duomenis žala atsirado ir ieškovui apie tai tapo žinoma 2015 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais. Vadinasi 3 metų ieškinio senaties terminas baigėsi 2018 m. rugpjūčio mėnesį, šis ieškinys atsakovui UAB „Venipak Lietuva“ pateiktas 2019 m. rugpjūčio 12 d. Taigi ieškinio senaties terminas praleistas daugiau nei vienerius metus. Nors ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes ieškovas yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, o objektyvių kliūčių ieškovui laiku kreiptis teisinės gynybos nebuvo, taigi, ir svarbių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas praleistas ieškinio senaties terminas, nenustatyta.

29. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turėjo būti įvertinta tai, jog proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Dėl to, kad anksčiau nagrinėjamose bylose buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo, turi būti laikoma svarbia aplinkybe atnaujinant ieškinio senaties terminą šioje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovas teigia, kad neteisingais ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas, negali būti kliūtis pareiškiant naują ieškinį.

30. Kaip minėta, sprendžiant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kitaip tariant, sprendžiant ieškinio termino atnaujinimo klausimą, turi būti remiamasi protingo, t. y. pakankamai atidaus, rūpestingo, asmens standartu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo nedelsdamas dėtų visas pastangas, kad surinktų visą informaciją, reikalingą savo teisėms ir teisėtiems interesams apginti, ir, surinkęs visą informaciją, išsamiai ją įvertintų bei spręstų dėl savo teisių gynimo galimybių ir procedūrinių aspektų, reikalingų ieškiniui teisės aktų nustatyta tvarka pareikšti, įskaitant ir tinkamą ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimą. Akivaizdu, kad protingas asmuo turi gebėti įvertinti ir tai, kad pagal ieškinio suformuluotus reikalavimus ieškinys gali būti atmestas ir dėl to gali kilti atitinkamų neigiamų teisinių padarinių. Pažymėtina, kad juo labiau tokio elgesio yra tikimasi iš ieškovo, atstovaujamo profesionalaus teisininko. Ieškovui tenka pareiga formuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, būtent ieškovui civilinio proceso normos suteikia teisę tikslinti ieškinio dalyką arba pagrindą (CPK 141 straipsnio 1 dalis). Pirmos bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė pasinaudoti minėta teisės nuostata, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priešingai, nei teigia ieškovas, tik nuo jo valinių sprendimų ir jo procesinio elgesio priklausė, kaip efektyviai bus pasiektas jį tenkinantis materialinis teisinis rezultatas.

31. Vertinant ieškinio senaties termino atnaujinimą, svarbu ir tai, kad ieškovo ieškinys atmestas 2018 m. vasario 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo galutiniu sprendimu, o Vilniaus apygardos teismo nutartimi sprendimas buvo paliktas nepakeistas dar 2019 m. vasario 7 d. Tačiau, nepaisant to, kad ieškovui buvo žinoma apie netinkamą ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimą, naują ieškinį ieškovas pateikė tik daugiau nei po šešių mėnesių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kad ieškovas iki ieškinio senaties termino pabaigos dėl objektyvių, nuo jo paties valios nepriklausiusių priežasčių negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti galbūt pažeistas savo teises. Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, atsižvelgiant į tai, jog ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas išimtinai vien tik ieškovo interesais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbumo priėmė teisėtą ir pagrįstą išvadą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

32. Apeliantas nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Nurodė, jog šioje byloje nebuvo jokių naujų faktinių aplinkybių ar įrodymų, kurie nebūtų nagrinėjami jau išnagrinėtose bylose Nr. e2-46559-600/2016 (Vilniaus m. apylinkes teisme) ir Nr. e2A-92-881/2019 (Vilniaus apygardos teisme), nebuvo atliekami ir jokie papildomi tyrimo veiksmai, tačiau pirmosios instancijos teismas priteisė net 2.831,40 EUR bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą bei ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą byloje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems apelianto argumentams.

33. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

34. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 2019 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-274-1075/2019).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys atmestas visa apimtimi, byla išspręsta atsakovo naudai, atsakovo pareiga atsakyti pagal ieškinį nenustatyta, atsakovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis taip pat nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad dėl tų pačių faktinių bylos aplinkybių buvo nagrinėjama kita byla, nesudaro pagrindo paneigti atsakovo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Pirmosios instancijos teismo priteista 2.831,40 EUR bylinėjimosi išlaidų suma yra ženkliai mažesnė nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyta maksimali suma. Pažymėtina, jog vien už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, pagal Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktuose nurodytus maksimalius dydžius, atsakovui galima maksimali priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, taikant vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestis (1.289,00 EUR) – 5.156,00 EUR, nevertinant dalyvavimo teismo posėdžiuose (Rekomendacijų 8.19 punktas). Esant šioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme yra visiškai pagrįstas, dėl to apeliacinis skundas ir šioje dalyje atmestinas.

37. Kiti apeliantų argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

38. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas ir teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą.

41. Atsakovas UAB „Venipak Lietuva“ prašė priteisti iš ieškovo 2.420,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apelianto UAB „Jurdas“ atsakovui UAB „Venipak Lietuva“ 1.500,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

42. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Jurdas“ atsakovui UAB „Venipak Lietuva“ 1.500,00 EUR (vienas tūkstantis penki šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė