Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės – Butkuvienės ir Egidijaus Mockevičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. T. ieškinį atsakovui P. N., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir pavardės įrašymo gimimo liudijime pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui ir jo įsiskolinimo dydžių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

10. Apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikia papildomus duomenis apie jo ir sutuoktinės pajamas už 2019-2021 metus ir prašo juos priimti bei prijungti prie civilinės bylos bei vertinti nagrinėjant apeliacinį skundą.

11. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ir kt.). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė, kodėl naujai teikiamų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Įvertinus aplinkybę, kad atsakovas turėjo objektyvią galimybę pateikti kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus pirmosios instancijos teismui, kad jį byloje atstovavo advokatas, teismas atsisako priimti atsakovo teikiamus naujus įrodymus ir jų nevertina.

Dėl ieškovės atsiliepime nurodytų reikalavimų

13. Ieškovė N. L. T. pateiktu atsiliepimu prašo pakeisti atsakovo išlaikymo dukrai dydį iki 272,79 Eur, vaikui pakeisti pavardę į „N.“.

14. Asmens teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Asmens teisė kreiptis į teismą neatskiriama nuo asmens teisės į tinkamą teisminį procesą. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, t. y. teisminio proceso santykius, turi nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad būtų užtikrintas efektyvus asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimas. Vienas iš teisės į tinkamą teisinį procesą aspektų – teismo sprendimo apskundimas.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, akcentuojama asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime išaiškino, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis) aiškinama atsižvelgiant į kitas Konstitucijos nuostatas, juolab kad įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, jog pirmosios instancijos ar specializuoto teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienam aukštesnės instancijos teismui; įstatyme turi būti įtvirtinta ne tik proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. R. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-599/2008).

16. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad įstatymo ar teismo taikomi apribojimai pirmiausia negali suvaržyti ar susilpninti asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą apribojimai bus suderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi tik tada, jeigu jie atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Guerin v. France, judgment of 23 July 1998, Reports 1998-v., p. 1867, § 37; kt.). Taip pat šio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad procesinių asmens teisių suvaržymas atitinka teisėtumo reikalavimą, jeigu jis yra atliktas teisės aktuose nustatyta tvarka.

17. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinio proceso santykius, turi tam tikrą diskrecijos teisę nustatyti apskundimo terminus bei pagrindus, taip pat apskundimo tvarką bei formą. Apeliacinis procesas gali prasidėti tik šalies arba kito dalyvaujančio byloje asmens, dėl kurio priimtas nepalankus teismo sprendimas, iniciatyva padavus apeliacinį skundą. Apskųsti teismo sprendimus yra šalių teisė, o ne pareiga.

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė N. L. T. byloje neteikė apeliacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo, todėl teisėjų kolegija šioje byloje nevertina jos atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstytų reikalavimų.

Dėl priteisto išlaikymo vaikui dydžio

19. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės, ši pareiga kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Vaiko išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas jam tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

20. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

21. Be jau aptartos kasacinio teismo praktikos, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad naujausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

22. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

23. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, jog nereikia įrodinėti, kad augantiems nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, drabužiai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis, tačiau išlaidos tokiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

24. Nagrinėjamu atveju teismas priteisė iš atsakovo P. N. išlaikymą jo nepilnametei dukrai N. S. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,50 Eur nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės (2037 m. gegužės 6 d.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas P. N. su minėta teismo sprendimo dalimi nesutinka, nurodo, kad išlaikymo suma yra per didelė.

25. Ieškovė byloje nurodė, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti ji per mėnesį išleidžia 351 Eur. Įvertinus, kad nurodytos vaikui skiriamos sumos dydį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta 351 Eur suma orientuota į būtiniausių poreikių patenkinimą, todėl detaliai jos pagrįsti ieškovė neprivalėjo.

26. Teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo P. N. gaunamos pajamos yra pakankamos 175,50 Eur išlaikymo vaikui teikimui. Pirmosios instancijos teisme patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatyta, kad atsakovo darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamas socialinio draudimo įmokos: 2021 m. spalio mėnesį – 2299,19 Eur; 2021 m. lapkričio mėnesį – 2772,41 Eur; 2021 m. gruodžio mėnesį – 2554,65 Eur; 2022 m. sausio mėnesį – 2566,08 Eur; 2022 m. vasario mėnesį – 2690,85 Eur; 2022 m. kovo mėnesį – 2338,96 Eur ir 178,04 Eur; 2022 m. balandžio mėnesį – 2884,45 Eur; 2022 m. gegužės mėnesį – 2744,81 Eur; 2022 m. birželio mėnesį – 3094,63 Eur; 2022 m. liepos mėnesį – 1345,79 Eur ir 381,60 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėnesį – 2931,19 Eur ir 127,20 Eur bei 2022 m. rugsėjo mėnesį – 2600,63 Eur. Iš viso – 31510,48 Eur. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atlikus apytikslius skaičiavimus matyti, kad jeigu atsakovas moka papildomą 3 procentų įmoką pensijų kaupimui, jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 1525 Eur, jei nekaupia – apie 1590 Eur; iš 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymos apie darbo užmokestį nematyti, jog atsakovas kauptų pensijai.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje, vertinant atsakovo turtinę padėtį, buvo įvertinta, kad jis turi dar vieną mažametį vaiką bei žmoną, kad atsakovo žmonai A. N. nustatytas 55 procentų darbingumas, t. y. asmuo iš dalies darbingas, atsakovo žmona A. N. gauna šalpos neįgalumo pensiją. Tačiau minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo iš apelianto vaiko išlaikymui priteistą 175,50 Eur sumą sumažinti, kadangi taip būtų pažeisti prioritetiniai vaiko interesai.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš apelianto P. N. 175,50 Eur išlaikymas dukrai N. S. T. yra pagrįstas, atitinka tiek vaiko poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

29. Apeliantas nesutinka su teismo priteisto įsiskolinimo 4914 Eur suma, prašo ją mažinti iki 2800 Eur sumos. Nurodo, kad teismas nenustatė vaiko poreikių dydžio 2019-2021 m., nors ieškovė tokių duomenų už minimą laikotarpį nepateikė, to laikotarpio vaiko tėvų turtinės padėties, nenustatė, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu.

30. Kasacinis teismas, nagrinėdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo klausimą savo plenarinėje sesijoje pažymėjo, jog kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, sprendimas priimamas nustačius ne tik teisės į išlaikymą atsiradimo momentą, bet ir išanalizavus šias faktines aplinkybes: 1) vaiko poreikius, 2) abiejų tėvų turtinę padėtį, 3) būtino išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, 4) išlaikymo dydį, kurį kiekvienas iš tėvų teikė ginčijamu laikotarpiu bei 5) momentą, nuo kurio vaiko tėvas (motina) nebeteikė vaikui išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, Nr. Nr. 3K-3-189/2009).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atsakovas P. N. neginčijo, jog neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo. Byloje šalys nepateikė teismui detalių duomenų apie jų turėtas pajamas išlaikymo įsiskolinimo skaičiavimo laikotarpiu, todėl teismas pagrįstai vadovavosi tais pačiais duomenimis, kuriais nustatytas 175,50 Eur išlaikymas vaikui. Pažymėtina, kad vaiko amžius nėra didelis (4 metai), todėl vertintina, kad vaiko poreikiai nebuvo mažesni išlaikymo įsiskolinimo priteisimo laikotarpiu. Nežymūs atsakovo pajamų svyravimai taip pat negali lemti mažesnio išlaikymo vaikui teikimo, kadangi išlaikymas turi atitikti vaiko poreikius.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo P. N. priteisė 4914 Eur išlaikymo šalių dukrai įsiskolinimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

34. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

35. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į teisinio reglamentavimo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais. Visais atvejais byloje sprendimą priimantis teismas sprendžia, kokios ir kokio dydžio advokato atstovavimo išlaidos turi būti priteisiamos. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009, 2013 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

36. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės pradinio reikalavimo tikslinimo ir reikalavimo dalies atsisakymo, t. y. piniginio reikalavimo sumažinimo 50%. Pažymi, kad piniginių reikalavimų sumažinimas buvo įtakotas byloje atsakovo nurodytų argumentų, todėl, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą į šias aplinkybes privalėjo atsižvelgti bei atitinkamai (proporcingai) sumažinti priteisiamas bylinėjimosi išlaidas ieškovei ir iš ieškovės proporcingai priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovui.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Keisti ieškinio dalyką ar pagrindą yra ieškovės teisė. Ieškinys paduotas vaiko interesams ginti, todėl ieškovė byloje gynė vaiko, o ne savo asmeninius interesus. Atsakovas nepateikė teismui duomenų, kad konkrečiai ieškovės sumažintas išlaikymo dydis vaikui ir įsikalinimo sumos dydžio sumažinimas būtų ženkliai įtakojęs atsakovo bylinėjimosi išlaidų dydį, tuo labiau, kad atsakovas ir apeliaciniu skundu nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu.

38. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog netenkinus išvestinio ieškinio reikalavimo dėl dukters N. S. T. pavardės pakeitimo iš „T.“ į „N.“, nėra pagrindo mažinti ieškovei priteisintinų bylinėjimosi išlaidų. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą teismas, kaip jau minėta, įvertina aplinkybę, jog ieškinys paduotas vaiko interesų gynimui.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, kad nėra pagrindo jo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atmetus apelianto apeliacinį skundą, jo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė teismui nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.