Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.8; 3.2.3.9; 3.2.6.5; 3.2.6.8; 3.4.1.3.

2022 m. spalio 31 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. T. ieškinį atsakovui P. N., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo ir pavardės įrašymo gimimo liudijime pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo skolos vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas ieškovės N. L. T., atstovaujamos advokato Anatolijaus Šichovcovo, ieškinys, kuriuo prašoma nustatyti, kad nepilnametės N. S. T. tėvas yra atsakovas P. N., o N. S. yra jo duktė. Giminystės ryšio nustatymui skirti DNR ekspertizę. Po tėvystės nustatymo vaiko pavardę gimimo įraše įrašyti „N.“. Nustatyti, kad nepilnametės dukters N. S. T. (po tėvystės nustatymo – N.) gyvenamoji vieta yra jos motinos N. L. T., gyvenamoji vieta. Atsakovo P. N. bendravimo su dukra tvarkos nustatyti neprašo, nes šiuo klausimu šiuo metu ginčo nėra. Priteisti iš atsakovo P. N. nepilnametės dukters N. S. T. išlaikymui po 351 Eur (300 svarų sterlingų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės. Priteistų lėšų naudotoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę. Šią sprendimo dalį vykdyti skubiai. Priteisti iš atsakovo P. N. skolą už dukters N. S. T. išlaikymą už 28 mėnesius – nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 1 d. 9828 Eur (8400 svarų sterlingų), skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 351 Eur (300 svarų sterlingų) kas mėnesį. Išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymą apie atsakovo gaunamas pajamas.

Ieškinyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė su atsakovu P. N. susipažino 2017 m. rugpjūčio mėnesį, Anglijoje (Jungtinė Karalystė), miestelyje (duomenys neskelbtini). Pradėjo susitikinėti ir artimai bendrauti. Kartu negyveno bet dažnai nakvojo vienas kito namuose. Po turėtų lytinių santykių su atsakovu ji pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė duktė N. S. Kai gimė dukra, atsakovas tėvystę pripažinti atsisakė. Kadangi atsakovas geruoju tėvystę pripažinti nenori ji kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. 2021 m. gegužės 18 d. su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su P. N. civilinėje byloje dėl tėvystės nepilnamečiam vaikui N. T. nustatymo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių (toliau – Tarnyba). Tarnyba du kartus kreipėsi į atsakovą su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo, tačiau atsakovas atsakymo nepateikė, t. y. P. N. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Kadangi atsakovas P. N. nenori geruoju pripažinti, kad jis yra ieškovės dukters N. S. T. tėvas ir prisidėti prie jos išlaikymo, ieškovė kreipėsi į teismą dėl tėvystės nustatymo. Tam, kad įrodyti giminystės ryšį tarp dukters N. S. ir atsakovo P. N., t. y. kad jis yra N. S. tėvas, prašo skirti DNR ekspertizę dėl tėvystės nustatymo. Tam, kad nors minimaliai tenkinti augančios dukters būtinus poreikius, jos išlaikymui per mėnesį reikia skirti vidutiniškai apie 600 svarų sterlingų (kas lygu 702 Eur), todėl nori, kad atsakovas P. N. skirtų dukters išlaikymui periodinėmis išmokomis po 351 Eur (300 svarų sterlingų) kas mėnesį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Kadangi atsakovas nepadeda išlaikyti dukters nuo jos gimimo, prašo priteisti įsiskolinimą už vaiko išlaikymą už 28 mėnesius – nuo (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 1 d. – 9828 Eur (8400 svarų sterlingų), skaičiuojant vaiko išlaikymui periodinėmis išmokomis po 351 Eur (300 svarų sterlingų) kas mėnesį. Atsakovo gaunamų pajamų dydis ieškovei nėra žinomas, todėl prašo teismo išreikalauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pažymas apie atsakovo darbo vietą bei jo gaunamas pajamas.

Ieškovės N. L. T. atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė jam pateikė patikslintą ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ir prašo iš atsakovo priteisti šalių vaikui po 175,50 Eur išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir 4914 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Mano, kad prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas ir neviršija Aukščiausiojo Teismo nustatytos praktikos, t. y. kad vaiko išlaikymui skiriama viena minimali alga, kurią per pusę, jei leidžia turtinė padėtis, skiria abu tėvai lygiomis dalimis. Jei mamos turtinė padėtis yra blogesnė, tai atsakovas turi skirti didesnę dalį. Jei atsakovo turtinė padėtis blogesnė, tai jis turi įrodinėti, kad jis negali rasti geresnio darbo, arba kitų objektyvių priežasčių, pavyzdžiui rankos netekimas, kojos netekimas. Arba vaiko mama gali prašyti didesnio išlaikymo atsižvelgiant į vaiko poreikius. Mano, kad prašoma 175,50 Eur suma yra mažesnė, negu nustato Aukščiausias Teismas ir tos sumos įrodinėti nereikia. Ieškovė pateikė įrodymus, kad tinkamai rūpinasi vaiko buitimi, yra pilnai įrengtas kambarys, ir poilsio, ir pramogų, ir tobulėjimo vietos, kompiuteris ir knygos. Vaikas lanko vaikų darželį. Prašo patikslintą ieškinį pilnai tenkinti. Nurodė, kad ieškinys buvo patikslintas, nes parengus ieškinį ieškovei buvo nusiųstas ieškinio vertimas, tačiau gal ji kažko nesuprato, arba advokatas nesuprato ko prašo ieškovė, todėl ieškinio 3 ir 4 punktai yra tikslinami. Ieškovė taip pat prašo priteisti skrydžio į Lietuvą dėl DNR ekspertizės išlaidas – 231 Eur. Ieškovė nori, kad vaikui būtų suteikta tėvo pavardė. Dėl bendravimo tvarkos su vaiku, ginčo nėra. Atsakydamas į atsakovo atstovo klausimus, nurodė, kad ieškovė nuomojasi patalpas su trimis miegamaisiais, už kurias per mėnesį moka 550 svarų, padalinus iš trijų gaunasi 183,33 svarai, ir reikia padauginti 1,17 ir taip bus paskaičiuota nuomos suma tenkanti vaikui eurais. Kas mėnesį ieškovė gauna 87 svarus. N. S. kas šešias savaites valstybė moka 25 svarus. Ieškovė šiuo metu nedirba, nes buvo atleista iš darbo ir pajamų praktiškai negauna. Nors ieškovė atstovui parašė, kad šį mėnesį gaus 739 svarų, tačiau jis nežino kokios čia bus išmokos. Pajamas patvirtinačių rašytinių įrodymų neturi. Prašo ieškinį tenkinti.

Atsakovas P. N., atstovaujamas advokato G. G., per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas su ieškiniu nesutinka, dėl to, kad nemano jog jis yra faktinis ieškovės vaiko tėvas, todėl prašo teismo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jis su ieškove nesusitikinėjo ir jie nebuvo artimi. Su ieškove teko bendrauti keletą kartų, t. y. jie buvo susitikę ir turėjo lytinių santykių, tačiau tai buvo nenuolatiniai santykiai, o ieškovė, be santykių su atsakovu, atsakovo žiniomis taip pat lytiškai bendravo ir susitikinėdavo ir su kitais vyrais. Nors ieškovė ir informavo atsakovą, kad tariamai laukiasi nuo atsakovo vaiko, tačiau, atsakovas, žinodamas apie ieškovės santykius ir su kitais vyrais, tuo abejojo ir iki šiol mano, jog jis nėra vaiko tėvas. Tik atlikus DNR ekspertizę ir nustačius, kad atsakovas yra biologinis vaiko tėvas, galima būtų nustatyti tėvystę ieškovės ieškinio pagrindu. Atsakovas neatsisako ekspertizės ir sutinka, kad būtų nustatyta ar jis yra biologinis ieškovės vaiko tėvas. Atsakovas sutinka, kad DNR ekspertizę teismas paskirtų atlikti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrui arba Valstybinei teismo medicinos tarnybai. Atsakovo nuomone, net ir pasitvirtinus jo biologinei tėvystei, ieškovės reikalaujama išlaikymo suma kas mėnesį bei prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas yra per dideli, neatitinka realios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovės pateikta vaiko poreikių suma neatitinka realių vaiko poreikių, o savo turtinės padėties ieškovė visai nenurodė. Ieškovė nepateikė jokių vaiko poreikius pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Be to, ieškovė nepateikia jokių objektyvių duomenų apie savo pajamas ir, kad ji pati turi galimybę vaikui skirti tokias lėšas, todėl nėra suprantama, iš kokių pajamų ji kas mėnesį dukters išlaikymui skiria paminėtą sumą. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kokią vaiko pašalpą gauna iš valstybės arba, kad jai tokia pašalpa nėra skiriama, kadangi šie pinigai turi būti įskaitomi į vaiko išlaikymui skiriamus pinigus.

Atsakovas P. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad šiai dienai jis negali tiek mokėti kiek prašo ieškovė, nes yra vienintelis išlaikytojas savo šeimoje, kurioje žmona turi neįgalumą, vaikas eina į darželį. Reikia išlaikyti automobilį, kuriuo važiuoja į darbą, mokėti už kurą. Automobilis ne jo, o uošvio. Automobilis jam reikalingas nuvažiuoti iš (duomenys neskelbtini), į darbą. Automobilis uošvio, tačiau jis juo naudojasi, prižiūri, moka už kurą ir draudimą. Ieškovės vaiko nepripažino geruoju, nes manė, kad vaikas ne jo. Ieškovė su daug kuo susitikinėjo. Jie pažįstami buvo 14 mėnesių, tačiau buvo pertraukos. Nebuvo garantuotas, kad vaikas jo. Vaikas turi pavardę ir jis nesutinka, kad būtų suteikta jo pavardė. Mano, kad lietuviška vaiko pavardė tik pridarytų problemų. Jis uždirba įvairiai nuo 1250 Eur iki 1400 Eur, vidurkis apie 1350 Eur, t. y. nedaug, todėl nesutinka ir su patikslintu ieškiniu – 175,50 Er išlaikymu, nes jam sunku ir tą 100 Eur išlaikymo mokėti. Turi daug išlaidų, nes žmona gauna tik 150 Eur neįgalumo, serga cukriniu diabetu, todėl jai leidžiamas insulinas. Be to, reikia papildomai pirkti vaistus ir žmonos gaunamos išmokos neužtenka vaistams. Jis dirba vienas, moka už butą, vaiko darželį, be to, turi vartojimo paskolą, kurią ėmė nuomojamo buto apstatymui bei buitinei technikai. Moka už dukros draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Jam yra diagnozuotas lėtinis skrandžio uždegimas ir gastritas, dar turi išvaržą, kuri sukelia gastritą. Užeina stiprūs skausmai ir tenka važiuoti į ligoninės priimamąjį. Skausmai tęsiasi jau kelis mėnesius, todėl jam paskirta dieta ir jei ji nepadės, yra suplanuota operacija. Dėl tokios savo sveikatos būklės jis negalėtų dirbti antro darbo, nes ir šiuo metu galėtų turėti nedarbingumą, tačiau mažai gautų už „biuletenį“, todėl jo ir neima. Jei pajamos padidėtų tada sutiktų ir 175 Eur mokėti. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad už buto nuomą moka 150 Eur, karštą vandenį – apie 33 Eur, šaltą vandenį – apie 22 Eur, elektrą – apie 32 Eur, šildymas pernai buvo kovo mėnesį 100 Eur. Turi įsipareigojimą nuomotis „alkobloką“ – 75 Eur per mėnesį. Vaiko darželis – apie 60 Eur, televizija – apie 8 Eur, telefonas – 37 Eur. Reikia ir avalynės, ir rūbų.

Išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Skyrius siekdamas ginti nepilnamečio vaiko N. S. interesus, vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, sutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu, mano, jog tai atitinka vaiko interesus. Skyrius sutinka su ieškovės nurodyta išlaikymo dalies suma, mano, jog tokia suma atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Tačiau, kiekvienu atveju turi būti individualizuota ne tik vaiko, bet ir kiekvieno iš jo tėvų situacija, siekiant nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko ir jo tėvų interesų. Skyriaus duomenimis atsakovas P. N. turi dar vieną nepilnametį vaiką. Turi šeimą, yra dirbantis. Šeimai nėra teikiamos socialinės paslaugos Pakruojo savivaldybėje. Atsakovas, išvados pateikimo dienai nėra pateikęs atsiliepimo, todėl nėra aišku ar tarp šalių dėl ieškinio reikalavimų kyla ginčas. Bylos eigoje, kai bus žinoma abiejų šalių nuomonė, Skyrius pasilieka teisę papildyti ar patikslinti išvadą.

Išvadą duodančios institucijos atstovė Ieva Rimdeikienė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl tėvystės nustatymo nepasisako, nes ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo mano, kad vaiko gyvenimas su mama atitinka vaiko interesus. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nurodė, kad sutinka, jog nebūtų ribojamas atsakovo ir šalių vaiko bendravimas. Dėl vaiko pavardės nurodė, kad vertinant visas aplinkybes bei atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, vaiko pavardės pakeitimas šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teikiamas prioritetas vaiko pavardės pastovumui, o vaiko pavardės keitimas galimas, tik kai yra pagrįsta ir pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Dėl vaiko išlaikymo nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu, kad nepilnamečiui vaikui būtų priteistas 175,50 Eur išlaikymas. Mano, kad tokia suma atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė N. L. T. pirmu ieškinio reikalavimu prašė teismo nustatyti, kad nepilnametės N. S. T., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas P. N., o N. S. T. yra atsakovo P. N. duktė.

Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas P. N. teikdamas teismui atsiliepimą į ieškinį nurodė, kad jo manymu, jis nėra faktinis ieškovės vaiko tėvas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalyje, nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados, bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės (CK 3.148, CPK 389 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsisakė geranoriškai pripažinti tėvystę ieškovės dukters atžvilgiu, teismas, atsižvelgdamas į ieškovės atstovo prašymą 2022 m. sausio 13 d. nutartimi paskyrė DNR ekspertizę ieškovės dukters ir atsakovo giminystės ryšiui nustatyti.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorija pateikė 2022 m. gegužės 26 d. ekspertizės aktą Nr. ES 51/2022(01), kurio išvadose nurodė, kad P. N. yra N. S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas su 99,9999999988446% tikimybe.

Po ekspertizės akto gavimo atsakovas P. N. nurodė, kad pripažįsta esąs ieškovės dukters N. S. T. tėvas.

Kadangi byloje neliko ginčo dėl tėvystės, teismas konstatuoja, kad N. S. T. tėvas yra atsakovas P. N., o N. S. T. yra atsakovo P. N. duktė.

Antru ieškinio reikalavimu ieškovė N. L. T. prašė pakeisti dukters N. S. pavardę iš „T.“ į „N.“. Atsakovas P. N. su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad mergaitė jau turi pavardę, be to, gyvenant Jungtinėje Karalystėje lietuviška vaiko pavardė tik bus trukdis. Institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko pavardės pakeitimas šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų.

Tiek tarptautinės, tiek Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2003).

Geriausių vaiko interesų prioriteto principo turinys yra atskleidžiamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte. Taikant šį principą, turi būti remiamasi konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą. Atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintą reglamentavimą, darytina išvada, kad geriausi vaiko interesai kiekvienu atveju nustatomi individualiai, įvertinant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Tuo tikslu turi būti atsižvelgiama į: 1) vaiko nuomonę; 2) vaiko identiškumo išsaugojimą; 3) šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą; 4) vaiko poreikius.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimą inicijuoja vienas iš tėvų, nesant kito iš tėvų sutikimo, turi būti laikomasi prezumpcijos, kad vaikui suteiktos pavardės, kaip jo identiškumo elemento, pastovumas ir jos išsaugojimas geriausiai atitinka vaiko interesus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Šiuo nagrinėjamu atveju, šalių vaikas jau turi motinos pavardę – T. Vaiko tėvas nesutinka su vaiko pavardės pakeitimu. Teismas šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad šalių vaikas N. S. T. gyvena su motina – ieškove N. L. T.. Vaikas savo tėvo nepažįsta, su juo nebendrauja, nėra niekada susitikę, t. y. vaikas jokio ryšio su tėvu neturi. Be to, mergaitė gyvena Jungtinėje Karalystėje su mama, kuri yra Jungtinės Karalystės pilietė. Vaiko su Lietuva, išskyrus tėvą, su kuriuo nebendrauja, jokie ryšiai nesieja ir, kyla pagrįstų abejonių, ar sies ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką bei vaiko teisių apsaugos institucijos išsakytą poziciją, ieškinio prašymas dėl vaiko pavardės pakeitimo atmestinas.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, todėl mažametės N. S. T. gyvenamoji vieta nustatytina jos motinos N. L. T. gyvenamojoje vietoje.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovo advokato žodžiu patikslintu ieškinio reikalavimu ieškovė prašo iš atsakovo P. N. šalių vaikui priteisti po 175,50 Eur dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį. Atsakovas su prašomu išlaikymo dydžiu nesutiko, nepaisant to, kad ieškovė bylos eigoje vaiko prašomo išlaikymo dydį sumažino nuo 351 Eur iki 175,50 Eur, t. y. per pusę. Atsakovas nurodė, kad pagal esamą savo finansinę situaciją geriausiu atveju sugebėtų šalių vaikui kas mėnesį mokėti 100 Eur dydžio išlaikymą.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011).

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nustatyta, kad ieškovė su šalių dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje. Savaime suprantame, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė bei priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečio vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Iš byloje esančio ieškovės prašymo suteikti teisinę pagalba Lietuvoje matyti, kad prašymo pateikimo metu ieškovė deklaravo, kad šalių vaiko poreikiams per mėnesį išleidžia 304,20 svarų sterlingų, kad atitinka 346,75 Eur (pagal sprendimo priėmimo dieną skelbiamą Lietuvos banko valiutų kursą), t. y. pusė šios nurodytos išlaidų sumos iš esmės atitinka prašomo priteisti iš atsakovo išsilaikymo sumą.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011).

Ieškovė nurodė, kad būtiniems vaiko poreikiams patenkinti jai per mėnesį reikia 351 Eur. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovas su šia ieškinio dalimi nesutiko ir nurodė, kad esant dabartinei jo finansinei situacijai bei sveikatos būklei, jis galėtų šalių vaikui per mėnesį skirti tik 100 Eur ir pateikė savo pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi dar vieną mažametį vaiką bei žmoną. Atsakovas nurodė, kad žmona turi neįgalumą. Iš byloje esančio neįgaliojo pažymėjimo matyti, kad atsakovo žmonai A. N. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, t. y. asmuo iš dalies darbingas. Iš informacijos apie išmokų pervedimą matyti, kad atsakovo žmona A. N. gauna šalpos neįgalumo pensiją. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad minėta šalpos pensija yra 150 Eur dydžio, tačiau jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Taip pat nepateikė jokių įrodymų ar sutuoktinė iš tiesų nedirba, kaip akcentavo teismo posėdžio metu, nes iš neįgaliojo pažymėjimo matyti, jog ji yra iš dalies darbinga ir tam tikros kategorijos darbus dirbti galėtų.

Atsakovas, kaip savo sunkią materialinę padėtį pagrindžiančius įrodymus pateikė vartojimo kredito sutartį bei nurodė, kad moka kredito įmokas, tačiau iš sutarties matyti, kad jam beliko įmokėti tris įmokas ir kredito sutarties vykdymas bus baigtas.

Be to, atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, gauna apie 1300 – 1500 Eur per mėnesį. Byloje yra pateikta 2021 m. rugsėjo 15 d. pažyma apie atsakovo darbo užmokestį – 2021 m. balandžio – 2021 m. rugpjūčio mėnesiais, t. y. pateikti duomenys yra pasenę ir sprendimo priėmimo metu nebeatitinka realios situacijos. Kadangi tokio pobūdžio bylose teismas yra aktyvus, teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, nustatyta, kad atsakovo darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamas socialinio draudimo įmokos: 2021 m. spalio mėnesį – 2299,19 Eur; 2021 m. lapkričio mėnesį – 2772,41 Eur; 2021 m. gruodžio mėnesį – 2554,65 Eur; 2022 m. sausio mėnesį – 2566,08 Eur; 2022 m. vasario mėnesį – 2690,85 Eur; 2022 m. kovo mėnesį – 2338,96 Eur ir 178,04 Eur; 2022 m. balandžio mėnesį – 2884,45 Eur; 2022 m. gegužės mėnesį – 2744,81 Eur; 2022 m. birželio mėnesį – 3094,63 Eur; 2022 m. liepos mėnesį – 1345,79 Eur ir 381,60 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėnesį – 2931,19 Eur ir 127,20 Eur bei 2022 m. rugsėjo mėnesį – 2600,63 Eur. Iš viso – 31510,48 Eur. Atlikus apytikslius skaičiavimus matyti, kad jeigu atsakovas moka papildomą 3 procentų įmoką pensijų kaupimui, jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 1525 Eur, jei nekaupia – apie 1590 Eur. Iš 2021 m. rugsėjo 15 d. pažymos apie darbo užmokestį nematyti, jog atsakovas kauptų pensijai.

Esant nustatytoms aplinkybėms akivaizdu, kad atsakovas teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus apie savo gaunamą darbo užmokestį, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jo vidutinis darbo užmokestis yra apie 1350 Eur, kai iš oficialių duomenų matyti, jog jo vidutinis darbo užmokestis – apie 1590 Eur, atkreipiant dėmesį į tai, kad atsakovas per 12 mėnesių laikotarpį tris kartus buvo nedarbingas ir už tą laikotarpį gavo ne darbo užmokestį, o ligos išmoką, kad sumažino apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio vidurkį.

Teismas atkreipia dėmesį, kad iš esmės tarp šalių ginčas yra kilęs dėl 75,50 Eur, nes ieškovė šalių vaikui prašo mokėti 175,50 Eur dydžio išlaikymą, atsakovas sutinka mokėti 100 Eur išlaikymą. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turi įsipareigojimą – moka 75 Eur už „alkobloką“. Byloje esantis priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad atsakovas 12 mėnesių laikotarpiui, iki 2023 m. gegužės 3 d. už 75 Eur per mėnesį, nuomojasi „alkobloką“ arba kitaip –antialkoholinį variklio užraktą. Kodėl nuomojasi antialkoholinį variklio užraktą atsakovas nepaaiškino, tačiau paprastai automobiliuose antialkoholiniai variklių užraktai įrengiami asmenims, kuriems būna paskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl darytina prielaida, kad atsakovo patiriamos papildomos 75 Eur išlaidos, kurios atitinka šalių ginčo mėnesinę sumą, yra patiriamos dėl netinkamo atsakovo elgesio ir padaryto administracinio nusižengimo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas teikdamas įrodymus ir paaiškinimus apie savo gaunamas pajamas bei turimas išlaidas, nebuvo visiškai sąžiningas, jo gaunamos pajamos yra pakankamos, net atsižvelgiant į tą faktą, jog atsakovo šeimoje auga dar vienas vaikas, todėl atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškinio dalį dėl 175,50 Eur išlaikymo priteisimo šalių vaikui tenkinti visiškai ir priteisti iš atsakovo P. N. 175,50 Eur dydžio išlaikymą vaikui N. S. T. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki N. S. T. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Ši sprendimo dalis nukreiptina skubiam vykdymui (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

N. S. T. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė N. L. T. (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė N. L. T. prašo iš atsakovo P. N. priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo vaiko gimimo dienos, t. y. (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 1 d. (už 28 mėnesius) – 4914 Eur.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007, 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovas P. N. neginčijo, kad neteikė nepilnametei dukrai išlaikymo, todėl nustačius, jog atsakovas P. N. yra N. S. T. tėvas, jis įgijo pareigą ne tik išlaikyti vaiką, tačiau ir sumokėti skolą už vaiko išlaikymą nuo vaiko gimimo, todėl esant nustatytoms aplinkybėms ieškovės N. L. T. ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo skolos priteisimo iš atsakovo tenkintinas ir iš atsakovo P. N. priteistinas 4914 Eur išlaikymo šalių dukrai įsiskolinimas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė N. L. T. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (9.4Mr)TP-21-T-2-7116 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Nors ieškovės N. L. T. reikalavimas dėl dukters N. S. T. pavardės pakeitimo iš „T.“ į „N.“ netenkinamas, tačiau šis ieškinio reikalavimas yra išvestinis ir atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. Todėl šio išvestinio ieškinio reikalavimo netenkinus, nelaikytina, jog netenkinta pilnai kažkuri ieškinio reikalavimo dalis ir šia dalimi iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai šiai daliai nemažintinos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, iš atsakovo P. N. į valstybės biudžetą priteistina 264,85 Eur bylinėjimosi išlaidų (75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą (tėvystės nustatymą), 47,39 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, 110,57 Eur už išlaikymo skolos priteisimą ir 31,89 Eur pašto išlaidų) bei 842,92 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ieškovės atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas teismo posėdžio metu prašė priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas skrydžio į Lietuvą išlaidas – 231 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė realiai šias išlaidas patyrė, todėl šis ieškovės atstovo prašymas netenkintinas, kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 279 straipsniais ir 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra N. S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o N. S. T., gimusi (duomenys neskelbtini), – P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) duktė.

Nepilnametės N. S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jos motinos N. L. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą jo nepilnametei dukrai N. S. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 175,50 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus ir 50 ct) nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės ((duomenys neskelbtini)), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametės N. S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę N. L. T., gimusią (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4914 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus keturiolika eurų) išlaikymo įskolinimą už 28 mėnesius, skaičiuojant po 175,50 Eur, nepilnametės dukros N. S. T., gimusios (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 264,85 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis eurus ir 85 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo P. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 842,92 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 92 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.