- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2024-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1801-886/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13740-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Ieškovas
- UAB „Kirtimų Logistikos Centras“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Tomo Romeikos ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „Kirtimų Logistikos Centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kirtimų Logistikos Centras“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo sutvarkyti pavojingas chemines atliekas arba įpareigojimo užtikrinti žalos atlyginimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Kirtimų Logistikos Centras“ (toliau ir – ieškovė) ieškiniu (2023-09-19 CBP-18588) prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau ir – atsakovės) per 30 dienų sutvarkyti pavojingas chemines atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių preliminarus kiekis yra 119 915,00 kg (toliau ir – atliekos); netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti atsakoves užtikrinti žalos atlyginimą – per 30 dienų pateikti banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą atliekų sutvarkymui; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad teritorijoje, kurioje ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatai, yra likusios pavojingos atliekos. Paaiškėjo, kad pastatų įsigijimo metu (2004-02-02) buvusi pastatų savininkė AB „Baltic Chemicals International“ (pardavėja) ieškovei juos perleido nesutvarkiusi pavojingų atliekų. AB „Baltic Chemicals International“ 2004 m. rugsėjo 2 d. iškelta bankroto byla, o 2017 m. sausio 5 d. išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro, jos veikloje susidariusios atliekos liko nesutvarkytos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į ieškinį (2023-11-28 DOK-187749) prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
4. Nurodė, kad teisės aktai neįpareigoja vietos savivaldos institucijų tvarkyti ar kitokiu būdu spręsti klausimus, susijusius su pavojingų cheminių atliekų, susidarančių privačių verslo subjektų veikloje, tvarkymu. Gamybos veikloje susidarančių pavojingų ar nepavojingų atliekų tvarkymas nėra priskiriamas savivaldybių funkcijoms. Savivaldybei teisinio reglamentavimo prasme nesant susijusiai su privačių subjektų gamybos veikloje susidariusių pavojingų atliekų tvarkymu, jai negali atsirasti ir bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareiga, susijusi su tokio pobūdžio atliekų tvarkymu.
5. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į ieškinį (2023-12-04 DOK-190754) prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą.
6. Nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog aplinkos ministerija pagal jai įstatymų priskirtą kompetenciją pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas. Aplinkos ministerija negalėjo pažeisti bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kadangi aplinkos ministerijai organizuoti atliekų tvarkymo nenumatyta. Už atliekų sutvarkymą yra atsakingas ir dabartintis atliekų turėtojas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius. Ieškovė pati prisiėmė riziką nesikreipdama į bankroto administratorių dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, todėl pati ieškovė atsakinga už pavojingų atliekų sutvarkymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
8. Teismas sprendė, kad šiuo metu cheminių atliekų turėtoju yra ieškovė, nes šios atliekos yra jai nuosavybės teise priklausančiuose sandėliuose. Atsakovių atstovai paaiškino, jog tam, kad atliekos valstybės lėšomis galėtų būti sutvarkomos reikia, kad specialioji komisija nuspręstų, jog dėl šių atliekų yra pagrindas priimti sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos ir tokiu atveju aplinkos ministerija galėtų finansuoti šių atliekų sutvarkymą. Nors ieškovė kėlė klausimą dėl atsakovių neveikimo, teismas sprendė, kad šiuo atveju pati ieškovė, pirkdama nekilnojamus daiktus iš AB „Baltic Chemicals International“, jau žinojo, kad ten yra atliekos, ir šias atliekas buvo įsipareigojusi sutvarkyti pati AB „Baltic Chemicals International“. Vėliau AB „Baltic Chemicals International“ bankrutavo. Pavojingas atliekas pagal teisinį reglamentavimą ir priimtus teismo sprendimus turėjo sutvarkyti bankroto administratoriai, jie šios pareigos neįvykdė. Ieškovė Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1140-343/2022 nusprendė, kad bankroto administratorių atsakomybės dėl cheminių medžiagų nesutvarkymo nėra, nes ieškovė ir bankroto administratoriai sprendė, kad ginčo cheminės atliekos laikytinos bešeimininkėmis.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio, nes ieškovė gali kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pavojingų atliekų sutvarkymo su prašymu sudaryti specialią komisiją bei priimti sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, o jeigu savivaldybė nepriims sprendimo dėl ekstremaliosios situacijos dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, tai ieškovė privalės šias atliekas sutvarkyti savo lėšomis ir vėliau kelti klausimą dėl išlaidų atlygintinumo iš kaltų asmenų. Teismas nei savivaldybės, kuri privalo tvarkyti tik komunalines atliekas, nei aplinkos ministerijos, kuri finansuoja pavojingų atliekų tvarkymą, kai savivaldybė priima dėl šių atliekų sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo nenustatė, todėl ieškovės ieškinio netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu (2024-08-23 DOK-125754) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1 Ginčo atliekų priklausymo AB „Baltic Chemicals International“ faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiais, res judicata ir prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais, todėl teismo daroma išvada, neva šių atliekų turėtoja yra ieškovė, yra nepagrįsta. Jokių motyvų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie ginčo atliekų priklausymą ieškovei, teismas nenurodė. Vien tai, jog atliekos šiai dienai fiziškai yra ieškovei priklausančiame nekilnojamajame turte, nesudaro pagrindo spręsti, jog šių atliekų turėtoja yra ieškovė. Po AB „Baltic Chemicals International“, kaip bendrovės, kuriai priklauso atliekos, likvidavimo, atliekos netapo ieškovės nuosavybe.
10.2 Įsiteisėjusiais, res judicatą ir prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais yra pripažinta, jog ginčo pavojingos cheminės atliekos susidarė iki 1994 metų. AB „Baltic Chemicals International“ apie 2002 – 2003 metus šias atliekas paslėpė ieškovei 2004 metais parduotame nekilnojamajame turte, uždengdama gelžbetoninėmis perdangomis ir užversdama žemėmis. Ieškovė apie paslėptas atliekas sužinojo tik 2008 metais, vykdydama pastatų griovimo darbus. Atitinkamai, įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog ieškovei, 2004 metais įsigyjant turtą, nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jame paslėptas ginčo atliekas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į minėtus faktus ir padarė neteisėtą išvadą, jog ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą, žinojo apie ginčo atliekas.
10.3 Teismas padarė išvadą, neva nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl to, nes ieškovė gali kreiptis į savivaldybę su prašymu dėl ginčo atliekų sudaryti specialią komisiją bei priimti sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, nesigilinęs į teisinį reglamentavimą šiuo klausimu, nevertinęs teisės aktais atsakovėms priskirtų funkcijų, įskaitant pareigos organizuoti ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sušaukimą. Dėl šios priežasties padaryta teisiškai nepagrįsta išvada, jog tokia pareiga tenka ieškovei, o savivaldybė, turėdama visą reikiamą informaciją, gali elgtis pasyviai. Savivaldybė, gavusi ieškovės prašymus, susijusius su atliekų tvarkymu, buvo informuota apie kilusį įvykį, todėl pati turėjo inicijuoti atitinkamą procedūrą dėl ekstremalių situacijų komisijos posėdžio sušaukimo, kurio metu būtų sprendžiama, ar atliekose esančios pavojingos cheminės medžiagos traktuotinos kaip ekstremalus įvykis. Savivaldybė buvo pasyvi, ignoravo ieškovės prašymus ir neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti bei neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų.
Žemesnės instancijos teismas
10.4 Teismas nurodė, kad jei savivaldybė nepriims sprendimo dėl ekstremaliosios situacijos dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, tai ieškovė privalės šias atliekas sutvarkyti savo lėšomis ir vėliau kelti klausimą dėl išlaidų atlygintinumo iš kaltų asmenų. Tačiau tokiu būdu neteisėtai ir nesąžiningai ieškovei yra perkeliamos pareigos sutvarkyti išregistruotos bendrovės atliekas savo lėšomis, kurių ieškovė neturi.
10.5 Teismas nevertino ieškovės argumentų, patvirtinančių akivaizdų atsakovių neteisėtų veiksmų egzistavimą ginčo aplinkybių kontekste. Teismas, konstatuodamas atsakovių neteisėtų veiksmų tariamą nebuvimą, apsiribojo tik deklaratyviu pareiškimu, jog nei savivaldybės, kuri privalo tvarkyti atliekas, nei aplinkos ministerijos, kuri finansuoja pavojingų atliekų tvarkymą, kai savivaldybė priima dėl šių atliekų sprendimą dėl ekstremalios situacijos, neteisėtų veiksmų nenustatė. Dėl šios priežasties nagrinėtoje byloje klausimas dėl atsakovių atliktų veiksmų neteisėtumo buvo išspręstas neteisingai.
10.6 Būtent atsakovėms tenka pareiga tvarkyti ginčo atliekas, tačiau atsakovės veikia neteisėtai ir turimos pareigos nevykdo.
10.7 Ieškovė taip pat įrodė ieškiniu pareikšto alternatyvaus reikalavimo, pirmojo reikalavimo netenkinimo atveju, įpareigoti atsakoves užtikrinti žalos atlyginimą, pagrįstumą, nepaisant to, skundžiamu sprendimu šis reikalavimas liko neišspręstas. Nagrinėtu atveju egzistuoja tiek atsakovių neteisėti veiksmai, tiek žala, tiek priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, sudarantys pagrindą atsakovių atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę CK 6.271 straipsnio pagrindu ir netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti atsakoves užtikrinti žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
10.8 Teismas neįsigilino į esmines nagrinėjamo ginčo aplinkybes, neatliko tinkamo teisinio situacijos vertinimo, netinkamai taikė teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos.
11. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-09-06 DOK-132487) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
11.1 Atsižvelgiant į tai, jog 2017 m. sausio 5 d. AB „Baltic Chemicals International“ išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (nesant pirminio atliekų darytojo/turėtojo), ATĮ 2 straipsnio 17 punkto pagrindu laikytina, jog pavojingų atliekų dabartiniu turėtoju yra ieškovė. Todėl ATĮ 32 straipsnio pagrindu sutvarkyti atliekas privalo ieškovė, nes ji yra dabartinė minėtų pavojingų atliekų turėtoja.
11.2 Ieškovė sutartimi numatė, jog teritorijoje yra pavojingų atliekų, bei prisiėmė riziką, jog AB „Baltic Chemicals International“ nesutvarkius pavojingų atliekų, liks ieškovės įsigytoje teritorijoje. Be to, ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų byloje, jog būtų reikalavusi Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punkte nurodytos baudos iš AB „Baltic Chemicals International“. Todėl pritartina teismo išvadai, jog pati ieškovė yra atsakinga už pavojingų atliekų sutvarkymą teritorijoje.
11.3 Ieškovė bando perkelti savo pareigą sutvarkyti pavojingas atliekas atsakovėms. ATĮ 34 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, jog sutvarkius atliekas ekstremaliojo įvykio arba ekstremaliosios situacijos dėl taršos atliekomis atveju, lėšos išieškomos iš atliekų turėtojo arba atliekų darytojo. Taigi, tokiu atveju, nustačius ekstremalų įvykį ar ekstremalią situaciją, ir sutvarkius pavojingas atliekas, atliekų sutvarkymo išlaidos turėtų būti išieškomos iš ieškovės.
11.4 Ieškovė neįrodė, jog Aplinkos ministerija pagal jai įstatymų priskirtą kompetenciją pažeidė kokias nors imperatyvias teisės normas, nes nagrinėjamu atveju aplinkos ministerijai organizuoti atliekų tvarkymo nenumatyta.
11.5 Pareiga sutvarkyti atliekas buvo likviduojamai dėl bankroto įmonei, o atliekų tvarkymo išlaidos priskirtinos bankroto proceso administravimo išlaidoms. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius.
12. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (2024-09-12 DOK-135478) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodomi šie argumentai:
12.1 Atsakomybę už susidariusią situaciją turi prisiimti pati apeliantė, kuri atsisakė reikalavimų nemokumo administratoriams ir sutiko jos teritorijoje esančias ir AB „Baltic Chemicals International“ turėtas atliekas laikyti bešeimininkėmis.
12.1.1 Apeliantė jau sutartimi numatė, jog teritorijoje yra pavojingų atliekų, bei prisiėmė riziką, jog AB „Baltic Chemicals International“ nesutvarkius pavojingų atliekų, jos liks ieškovės įsigytoje teritorijoje.
12.1.2 Pareiga sutvarkyti atliekas buvo likviduojamai dėl bankroto įmonei, o atliekų tvarkymo išlaidos priskirtinos bankroto proceso administravimo išlaidoms.
12.1.3 Nors apeliantė ir kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Bankroto administratorių biuras“, MB „Nemokumo advokatas“ dėl žalos atlyginimo, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Nemokumo advokatas“ 126 445 Eur žalos atlyginimą dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, priteisti iš MB „Nemokumo advokatas“ 18 261,72 Eur negautas pajamas, 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, byloje buvo sudaryta taikos sutartis, kuria apeliantė atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovių atžvilgiu, ir šalys nusprendė, kad ginčo cheminės atliekos laikytinos bešeimininkėmis. Apeliantė, turėdama visas galimybes savo reikalavimus nukreipti bankroto administratoriams, pasirinko šioje byloje sudaryti taikos sutartį ir nepagrįstai bei neteisėtai perkelti visą apeliantės sutartimi prisiimtą riziką – administracijai bei aplinkos ministerijai. Vien tik apeliantės ir bankroto administratorių sprendimas savo tarpusavio santykių apimtyje chemines atliekas laikyti „bešeimininkėmis“, nesudaro pagrindo jas tokiomis laikyti pagal ATĮ.
12.2 Administracijos veiklos apimtį ir pareigas atliekų tvarkymo srityje aiškiai apibrėžia ATĮ 25 straipsnis ir Vietos savivaldos įstatymo (toliau ir – VSĮ) 6 straipsnio 31 punktas. Šie teisės aktai nenumato pareigos savivaldybių administracijoms prisiimti atsakomybę už privačių juridinių asmenų gamybos veikloje susidariusių atliekų sutvarkymą.
12.2.1 Šios situacijos kontekste yra akivaizdus ginčo atliekų turėtojas, t. y. pati apeliantė, kuri ATĮ prasme ir laikytina atsakinga už atliekų sutvarkymą.
12.2.2 Apeliantės minima bendro pobūdžio norma - CK 6.246 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti neteisėtų veiksmų sampratą, taip pat savaime negali administracijai sukelti jokių teisinių pasekmių ar nustatyti savarankiškų įpareigojimų, susijusių su gamybos veikloje susidarančių pavojingų atliekų tvarkymu. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje apibrėžta generalinio delikto taisyklė, kurios pagrindu tariamus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus įrodinėja pareiškėja, šiuo atveju taip pat negali būti taikoma.
12.2.3 Nei į savarankiškąsias, nei į valstybines (valstybės perduotas) funkcijas nepatenka pavojingų atliekų tvarkymo ar šių atliekų tvarkymo priežiūros funkcija. Todėl administracija negali šių funkcijų atlikti savo iniciatyva, vadovaudamasi vien „bendrojo rūpestingumo pareiga“, kadangi jos veikimas būtų neteisėtas, t. y. administracija veiktų viršydama savo įgaliojimus (ultra vires).
12.2.4 Apeliantės apeliaciniame skunde pakartoti Konstitucijos 53 ir 54 straipsniai ir juos aiškinanti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina taip pat nėra taikytina administracijos atžvilgiu.
12.3 Apeliantė neįrodė jokių administracijos neteisėtų veiksmų, taip pat, kad egzistuoja pagrindas tenkinti ieškovės alternatyvų ieškinio reikalavimą.
12.3.1 Jeigu apeliantė ir yra patyrusi žalą, kurios atlyginimą prašoma užtikrinti, tokia žala yra susijusi su pačios apeliantės veiksmais/neveikimu. Apeliantė turėjo įvertinti riziką, kad bankrutuojančiam subjektui gali neužtekti lėšų šių atliekų visiškam sutvarkymui, tačiau apeliantė tokių aplinkybių, įsigydama bankrutuojančio subjekto turtą, nepaisė, o savo pačios prisiimtą riziką nagrinėjamu atveju nori perkelti su šia situacija niekaip nesusijusiai administracijai.
12.3.2 Apeliantė turėdama realias teisines galimybes nukreipti savo reikalavimą bankroto administratoriams, priėmė sprendimą reikalavimų atsisakyti.
12.3.3 Apeliantė beveik 20 metų toleravo susiklosčiusią situaciją ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų šiai situacijai ištaisyti, priešingai, pasyviai laukė situacijos sprendimą palikdama savieigai.
12.4 Administracija neturėjo pareigos inicijuoti procedūros dėl ekstremalių situacijų komisijos sušaukimo.
12.4.1 Apeliantės cituojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-29 Nutarimas Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – Nutarimas) ir Apeliantės bendro pobūdžio raštas dėl informacijos pateikimo neturi jokios tarpusavio sąsajos ir negali lemti jokių administracijos pareigų atsiradimo.
12.4.2 Apie oro, vandens, dirvožemio, grunto, žemės ūkio ar kitų laukinių augalų užterštumą pavojingąja chemine medžiaga ir (ar) mišiniu (preparatu), radioaktyviosiomis medžiagomis arba kitais teršalais pranešimą yra atsakinga Aplinkos ministerija, taigi, akivaizdu, kad tik gavusi šio informacijos teikėjo pranešimą apie galimai susidarančią/susidariusią ekstremalią situacija administracija turėtų pagrindo sušaukti savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą, kuris įvertintų, ar įvykis atitinka Informacijos teikimo aprašo 2 priede nustatytus ekstremaliųjų įvykių kriterijus.
12.4.3 Apeliantės raštas, kuriame užduodami bendro pobūdžio klausimai apie galimą finansavimą negali būti sulyginamas su atsakingos institucijos (informacijos teikėjo Aprašo prasme) pranešimu, todėl administracijai nekilo pareiga veikti Nutarime nurodytu mechanizmu.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
13. Ieškovė prašymu (2024-10-02 DOK-22410) prašo ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, o tokį nustačius, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pakartotinai pirmosios instancijos teismui, jį įpareigojant į bylą trečiojo asmens teisėmis įtraukti Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismas skundžiamu sprendimus nusprendė dėl Departamento teisių ir pareigų, kai Departamentas byloje net nedalyvavo. Aplinkybę, kad bylos išsprendimas turės reikšmės Departamento teisėms ir pareigoms, administracinėje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, konstatavo Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 9 d. nutartyje, kuria pats ir nutarė įtraukti į administracinę bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad, pagal CPK 266 straipsnį, draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis), o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).
Žemesnės instancijos teismas
16. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, reikšminga tai, kokiu teisiniu santykiu jis yra susijęs su ginčo dalyku byloje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nei savivaldybės, kuri privalo tvarkyti tik komunalines atliekas, nei aplinkos ministerijos, kuri finansuoja pavojingų atliekų tvarkymą, kai savivaldybė priima dėl šių atliekų sprendimą dėl ekstremaliosios situacijos, veiksmuose neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo nenustatė, todėl ieškovės ieškinio netenkino.
17. Aplinkybė, kad Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI2-2469-979/2024 pagal pareiškėjos UAB „Kritimų logistikos centras“ (ieškovė nagrinėjamoje byloje) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Bankroto administratorių biuras“, MB „Nemokumo advokatas“, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl 205,70 Eur žalos atlyginimo teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas ir Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos, nesudaro pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte reglamentuojamo absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo taikymui.
Žemesnės instancijos teismas
18. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nuostatų 2 punktas numato, kad Departamento paskirtis – siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Nuostatuose nėra numatyta minėtai institucijai prievolių tvarkyti pavojingas chemines atliekas, ar atlyginti/kompensuoti už tokių atliekų tvarkymą atsiradusias išlaidas.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliantės argumentai dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo šioje konkrečioje byloje, laikytini teisiškai nepagrįstais ir dėl to atmestini.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
20. Ieškovė prašo (2024-10-02 DOK-22410) priimti ir įvertinti naujai, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimo priėmimo, surinktus įrodymus: Departamento 2024 m. rugsėjo 3 d. atsiliepimą į skundą su priedu Nr. 1 ir ieškovės 2024 m. rugsėjo 18 d. prašymą Regionų administraciniam teismui su priedais). Nurodo, kad:
14.1 Iš Departamento atsiliepimo į skundą matyti, kad Departamentas pateikė dvi prieštaringas Departamento pažymas, adresuotas tik AB „Baltic Chemicals International“ bankroto administratoriui, galėjusius suklaidinti AB „Baltic Chemicals International“ bankroto bylą nagrinėjusį teismą, sprendusį dėl AB „Baltic Chemicals International“ pabaigos, nes 2016 m. liepos 15 d. Departamentas pažymoje nurodė, kad Departamentas neva neturi duomenų, kad AB „Baltic Chemicals International“ sukauptos atliekos, o 2016 m. liepos 22 d. pažyma ankstesnę pažymą panaikino. Kitaip tariant, Departamento 2016 m. liepos 15 d. pažyma galėjo lemti teismo sprendimo dėl AB „Baltic Chemicals International“ pabaigos priėmimą.
14.2 Departamento 2024 m. rugsėjo 3 d. atsiliepime yra nurodyta, kad Departamentas tiesiog sunaikino visus įrodymus, iš kurių būtų galima išsiaiškinti AB „Baltic Chemicals International“ pabaigos aplinkybes ir atitinkamai atsakovių neteisėtų veiksmų, sukėlusių ieškovei žalą, buvimo faktą.
Žemesnės instancijos teismas
14.3 Teismo posėdyje sprendžiant klausimą dėl AB „Baltic Chemicals International“ veiklos pabaigos Departamentas buvo kviečiamas atvykti, tačiau teismo posėdyje nedalyvavo. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. spalio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-161-258/16 nusprendus pripažinti AB „Baltic Chemicals International“ veiklą pasibaigusia, šis sprendimas galėjo būti skundžiamas per 30 dienų. Departamentas šio sprendimo neskundė, nors apie bankroto bylą, teismo posėdžius buvo informuojamas. Kiti asmenys (įskaitant ir Pareiškėją) apie tai nebuvo informuojami.
21. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas priima tik tuos dokumentus, kurie gali įrodyti arba paneigti bylos baigčiai turinčias reikšmės aplinkybes, yra susijusios su ginčo esme.
22. Apelianto įrodymų pateikimo būtinumas iškilo, vertinant skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jie priimami.
Dėl ginčo esmės
23. Nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos valstybę per 30 dienų sutvarkyti pavojingas chemines atliekas, taip pat netenkintas alternatyvus reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos valstybę užtikrinti žalos atlyginimą – per 30 (trisdešimt) dienų pateikti banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą atliekų sutvarkymui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
24. Ieškovė pagal 2004 m. vasario 2 d. pirkimo – pardavimo sutartį iš AB „Baltic Chemicals international“ nupirko šį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini): pastatą – buitinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2650,20 kv. m; pastatą – administracinį su bufeto patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4784,32 kv. m; pastatą -siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 66,14 kv., m; pastatą-angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 243 kv. m; pastatą – sandėlį-angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 288,99 kv. m; pastatą – sandėlį-angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 336,75 kv. m; pastatą – sandėlį-angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 336,75 kv. m; pastatą – sandėlį-angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 341,05 kv. m; pastatą-kontrolinį perėjimo postą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5,96 kv. m; pastatą – sandėlį-angarą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 424,71 kv. m; pastatą – reagentų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60,95 kv. m; pastatą - Geležinkelio svarstykles, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,66 kv. m; pastatą - sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 416,66 kv. m; pastatą-siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 196,44 kv. m; pastatą-siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13,77 kv. m.; pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas -111 kv. m; pastatą-stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas - 50 kv. m; inžinierinius statinius-įrenginius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 182000 Lt (1 t. 14-26 l.).
25. AB „Baltic Chemicals International“ veiklos metu, valstybinės žemės sklypo dalis, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), šiai bendrovei buvo išnuomota 2000 m. balandžio 28 d., o 2004 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pastatus pardavus UAB „Kirtimų logistikos centras“, statinių įgijėjui perėjo valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos teisė.
Žemesnės instancijos teismas
26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi AB „Baltic Chemicals international“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto administratorių biuras“. 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atstatydinta UAB „Bankroto administratorių biuras“ įmonės bankroto administratorės pareigų ir bankroto administratore paskirta MB „Skonfita“. MB „Skonfita“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro po reorganizavimo. MB „Skonfita“ įsipareigojimus perėmė MB „Nemokumo advokatas“.
27. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-161-258/2016 2016 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą dėl įmonės veiklos pabaigos. Teismas sprendimu nustatė, kad 2008 m. UAB „Kirtimų logistikos centras“ vykdant jiems nuo 2004 m. vasario 2 d. nuosavybės teise priklausančių pastatų statybos-griovimo darbus teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), statinių griovimo darbų eigoje, atidengus gelžbetonines griaunamų pastatų perdangas, požeminėse gelžbetoninėse tranšėjose buvo rastos cheminių medžiagų atliekos, užverstos gruntu. 2008 m. rugpjūčio 15 d. UAB „Kirtimų logistikos centras“ surašytas privalomasis nurodymas pavojingomis atliekomis užterštą gruntą, sandėliuojamą teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), patalpinti į skysčiams nelaidžias, sandarias talpas. Šis privalomas nurodymas UAB „Kirtimų logistikos centras“ buvo įvykdytas. Pastatų griovimo-ardymo darbų metu iškastame grunte rasta sunkiųjų metalų, pesticidų atliekos, patalpintos į atskiras talpas, pervežtos į kitas UAB „Kirtimų logistikos centras“ valdomas patalpas. Šių atliekų sutvarkymui finansavimas nebuvo skirtas.
28. AB „Baltic Chemicals international“ priklausančių cheminių atliekų tvarkymas buvo įtrauktas į Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vykdytą projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų surinkimas ir sutvarkymas iš bankrutavusių įmonių“ (projekto Nr. 2003/LT/16/P/PE/017).
Žemesnės instancijos teismas
29. 2008 m. spalio 2 d. Projekto valdytojas UAB „Ūrus ir Ko“ (Projekto valdytojas), kuris atliko BCI cheminių atliekų identifikavimo, pertaravimo, taravimo, priėmimo bei šalinimo darbus, sutvarkė dalį AB „Baltic Chemicals international“ atliekų.
30. 2009 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau ir – VRAAD) pranešė įmonės administratorei, kad atsisakė išduoti pastarajai pažymą dėl AB „Baltic Chemicals international“ priklausančių atliekų, užteršto dirvožemio bei grunto tinkamo sutvarkymo.
31. 2010 m. kovo 23 d. bankroto administratorė AB „Baltic Chemicals international“ vardu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl VRAAD įpareigojimo išduoti pažymą, numatytą tuometinio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6413-345/2011 nusprendė, kad AB „Baltic Chemicals international“ ieškinys yra nepagrįstas, ir kad pastaroji neįrodė, jog likusios nesutvarkytos cheminės atliekos nėra jos nuosavybė (1 t. 27-30 l.).
32. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012 Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti. Teismas nustatė, kad AB „Baltic Chemicals international“ turi pareigą sutvarkyti atliekas, nes jos priklauso AB „Baltic Chemicals international“. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės sandėliuose, adresu (duomenys neskelbtini), yra laikomos pavojingos cheminių medžiagų atliekos, kurių preliminarus kiekis yra apie 110 tonų (1 t. 31-41 l.).
Žemesnės instancijos teismas
33. 2014 m. kovo 12 d. VRAAD Vilniaus miesto agentūra priėmė privalomąjį nurodymą, kuriuo AB „Baltic Chemicals international“ buvo įpareigota perduoti atliekų tvarkytojams jai priklausančias nesutvarkytas atliekas ir pateikti dokumentus, įrodančius tinkamą šios pareigos įvykdymą iki 2014 m. birželio 12 d. (1 t. 42-43 l.). Šis privalomasis nurodymas buvo apskųstas, tačiau VRAAD 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu atmetė AB „Baltic Chemicals international“ skundą ir paliko VRAAD Vilniaus miesto agentūros Privalomąjį nurodymą nepakeistu (1 t. 44-45 l.).
34. 2014 m. balandžio 28 d. AB „Baltic Chemicals international“ pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Privalomojo nurodymo bei VRAAD sprendimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3830-281/2015 AB „Baltic Chemicals international“ skundą atmetė kaip nepagrįstą (1 t. 46-54 l.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-607-556/2016 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (1 t. 55-65 l.).
35. AB „Baltic Chemicals international“ Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį E. A., buvusiam AB „Baltic Chemicals international“ vadovui, buvusiems valdybos nariams dėl tų pačių nesutvarkytų atliekų (civilinės bylos Nr. 2-24232-868/2014). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1525-868/2015 AB „Baltic Chemicals international“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-809-258/2016 sprendimą paliko nepakeistą (1 t. 66-76 l.).
36. 2017 m. sausio 5 d. AB „Baltic Chemicals international“ išregistruota iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro.
37. Ieškovė 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama pateikti informaciją, ar šiuo metu planuojama skirti lėšų pavojingų cheminių atliekų sutvarkymui; skirti lėšų atliekų sutvarkymui arba imtis kitų veiksmų, kad būtų galima užtikrinti visuomenės saugumą dėl atliekų (1 t. 77-81 l.).
38. Savivaldybė 2021 m. gegužės 5 d. atsakyme į užduotus ieškovės klausimus neatsakė (1 t. 82-83 l.).
39. Ieškovė 2022 m. vasario 17 d. rašte atkreipė savivaldybės dėmesį į tai, kad savivaldybė neatsakė nei į vieną ieškovės klausimą bei pakartotinai prašė ieškoti situacijos sprendimo būdų: (i) skirti lėšų arba suorganizuoti atliekų sutvarkymą arba (ii) imtis kitų veiksmų, kad būtų galima užtikrinti visuomenės saugumą dėl pavojingų cheminių atliekų (1 t. 84-86 l.).
40. Savivaldybė 2023 m. kovo 17 d. raštu informavo, kad savivaldybės miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius nesprendžia klausimų, nurodytų ieškovės 2023 m. vasario 17 d. rašte dėl bešeimininkių pavojingų cheminių atliekų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat savivaldybė informavo, kad papildomos informacijos šiuo klausimu neturi (1 t. 87 l.).
41. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį (2020-05-06 CBP-645) atsakovėms UAB „Bankroto administratorių biuras“, MB „Nemokumo advokatas“, tretiesiems asmenims Millennium Insurance Company Limited, UADBB „Colemont draudimo brokeris“, AAS BTA Baltic Insurance Company filialui Lietuvoje, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Nemokumo advokatas“ 126 445 Eur žalos atlyginimą dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, priteisti iš MB „Nemokumo advokatas“ 18 261,72 Eur negautas pajamas, 6 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinė byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino 2022 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutartį, sudarytą ieškovės UAB „Kirtimų logistikos centras“ ir atsakovių UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Nemokumo advokatas“. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovių atžvilgiu (taikos sutarties 1.1.3 punktas). Taikos sutarties 1.4 punktu ieškovė ir atsakovės, be kita ko, susitarė, kad jų vertinimu ginčo cheminės atliekos laikytinos bešeimininkėmis (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-534-343/2022).
42. Ieškovė kreipėsi į antstolį su prašymu konstatuoti faktines aplinkybės, kaip yra skaičiuojamos atliekos. Antstolis V. M. surašė 2023 m. liepos 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-23-1625 (1 t. 92-97 l.), kuriame nurodyta, kad ieškovės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) atrakinus du sandėlius, kuriuose sukrautos metalinės, plastikinės statinės, stiklainiai ir kitos talpos su skysčiais, milteliais ir kt., UAB „Toksika“ atstovai pradėjo inventorizuoti esančias atliekas, buvo paimti atliekų mėginiai.
43. Ieškovė, neturėdama pakankamai apyvartinių lėšų, užsakė 85 kg (iš preliminariai 120 000 kg) atliekų sutvarkymą. UAB „Toksika“ sutvarkė 85 kg atliekų, pateikė tai patvirtinantį 2023 m. liepos 27 d. iš ieškovės gautų atliekų sunaikinimo patvirtinimą Nr. S-205 ir 2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaitą-faktūrą 205,70 Eur sumai, kurią ieškovė 2023 m. rugpjūčio 2 d. apmokėjo (1 t. 98-102 l.).
44. Ieškovė gavo UAB „Toksika“ 2023 m. liepos 4 d. komercinį pasiūlymą viso preliminaraus atliekų kiekio (120 000 kg) sutvarkymui po 1,35 Eur be PVM už kg, viso 162 000 be PVM, kas sudaro 196 020 Eur su PVM (1 t. 103-105 l.).
45. Regionų administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eI2-2469-979/2024 pagal pareiškėjos UAB „Kritimų logistikos centras“ (ieškovė nagrinėjamoje byloje) skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Bankroto administratorių biuras“, MB „Nemokumo advokatas“, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo. Skundu pareiškėja prašo priteisti iš atsakovių 205,70 Eur žalos atlyginimo. Skunde nurodyta, kad abi atsakovės turėjo pareigas, susijusias su AB „Baltic Chemicals international“ priklausiusių atliekų, esančių pareiškėjos naudojamoje teritorijoje, sutvarkymu, tačiau nei viena iš jų tinkamai savo pareigų neįgyvendino. 2024 m. spalio 3 d. nutartimi byla sustabdyta iki bus priimtas galutinis teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1489-868/2024 (proceso Nr. 2-68-3-13740-2023-1) pagal ieškovės UAB „Kirtimų Logistikos Centras“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus arba užtikrinti žalos atlyginimą. Įpareigoti šalių atstovus informuoti apie bylos stabdymo pagrindų išnykimą.
46. Apeliacinės instancijos teismas, prieš analizuodamas konkrečius apeliantų apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus pažymi, jog Lietuvos Respublikos civiliniame procese įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-616/2013). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Apeliacijos ribas apibrėžia apeliacinio skundo dalykas (reikalavimai).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
47. Apeliantė nurodo, kad ginčo atliekų priklausymo AB „Baltic Chemicals International“ faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiais, res judicata ir prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais, todėl teismo daroma išvada, neva šių atliekų turėtoja yra ieškovė, yra nepagrįsta. Vien tai, jog atliekos šiai dienai fiziškai yra ieškovei priklausančiame nekilnojamajame turte, nesudaro pagrindo spręsti, jog šių atliekų turėtoja yra ieškovė. Po AB „Baltic Chemicals International“, kaip bendrovės, kuriai priklauso atliekos, likvidavimo, atliekos netapo ieškovės nuosavybe. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo.
48. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki 2016 m. rugsėjo 14 d. vyko teisminiai procesai dėl ginčo atliekų tvarkymo, kurios susidarė dėl AB „Baltic Chemicals International“ vykdomos veiklos. Nors teismai pasisakė, kad pareiga sutvarkyti ginčo atliekas tenka AB „Baltic Chemicals International“ nemokumo administratorei, tačiau sprendimų priėmimo metu įmonė dar nebuvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, tai atlikta 2017 m. sausio 5 d. Įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro metu ginčo atliekos nebuvo sutvarkytos. Byloje nėra ginčo, ir tą patvirtina antstolio V. M. 2023 m. liepos 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (1 t. 92-97 l.), kad atliekos yra apeliantei priklausančiuose statiniuose ((duomenys neskelbtini)), įsigytuose pagal 2004 m. vasario 2 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš AB „Baltic Chemicals International“.
49. ATĮ 2 straipsnio 17 punktas nustato, jog atliekų turėtoju laikomas atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų.
50. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi AB „Baltic Chemicals international“ iškelta bankroto byla, įmonės administratore paskirta UAB „Bankroto administratorių biuras“. 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atstatydinta UAB „Bankroto administratorių biuras“ įmonės bankroto administratorės pareigų ir bankroto administratore paskirta MB „Skonfita“. MB „Skonfita“ 2017 m. rugpjūčio 7 d. išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro po reorganizavimo, jos teisių ir pareigų perėmėja yra MB „Nemokumo advokatas“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą dėl AB „Baltic Chemicals international“ veiklos pabaigos (civilinė byla Nr.B2-161-258/2016).
51. Tuo metu teisinis reglamentavimas numatė, kad pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį bankrutuojančios įmonės administratorius veikia bankrutuojančios įmonės vardu, valdo, naudoja jos turtą, disponuoja šiuo turtu ir bankuose esančiomis šios įmonės lėšomis. Bendrovės likvidavimo procedūros metu bankroto administratorius privalo sutvarkyti likviduojamos įmonės atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, likviduojamos įmonės teritoriją bei pašalinti dėl bendrovės veikloje susidariusias atliekas, o atlikęs šiuos veiksmus, gauti Aplinkos ministerijos atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą, kad bendrovei priklausanti teritorija sutvarkyta tinkamai (ĮBĮ 31 straipsnio 1, 5 punktai, 32 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankrutavusios įmonės bankroto administratorius (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1006-798/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018; 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-647-520/2019).
52. Minėta, kad ieškovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį (2020-05-06 CBP-645) dėl 126 445 Eur žalos atlyginimo solidariai iš atsakovių UAB „Bankroto administratorių biuras“, MB „Nemokumo advokatas“ ir dėl 18 261,72 Eur negautų pajamų priteisimo iš MB „Nemokumo advokatas“. Bylą perdavus pagal teismingumą Kauno apygardos teismui, 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-534-343/2022) patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 30 d. taikos sutartis, sudaryta ieškovės UAB „Kirtimų logistikos centras“ ir atsakovių UAB „Bankroto administratorių biuras“ ir MB „Nemokumo advokatas“. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovių atžvilgiu (taikos sutarties 1.1.3 punktas), ir šia taikos sutartimi ieškovė ir atsakovės, be kita ko, susitarė ginčo chemines atliekas laikyti bešeimininkėmis (1.4 punktu). Pažymėtina, kad pavojingų atliekų tvarkymo ypatumus nustato Atliekų tvarkymo įstatymas. Šiame įstatyme apibrėžta ir atliekų turėtojo sąvoka. Ieškovės ir atsakovių susitarimas laikyti ginčo atliekas bešeimininkėmis negali sukurti teisinių pasekmių dėl jų vertinimo Atliekų tvarkymo įstatymo prasme. Tokiu susitarimu negali būti pakeičiamas specialiaisiais teisės aktais nustatyto reglamentavimo taikymas.
53. Kaip matyti, apeliantė turėdama visas galimybes savo reikalavimus nukreipti bankroto administratorėms, nusprendė sudaryti taikos sutartį ir atsisakyti reikalavimų dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovių atžvilgiu. Įvertinus tai, jog AB „Baltic Chemicals International“ išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, o teisėtų reikalavimų bankroto administratorėms apeliantė atsisakė, būtent ji ir laikytina jos įsigytuose pastatuose ir veiklos teritorijoje esančių cheminių atliekų turėtoja.
54. Apeliantė nurodo, kad įsiteisėjusiais, res judicata ir prejudicinę galią turinčiais teismų sprendimais yra pripažinta, jog ginčo pavojingos cheminės atliekos susidarė iki 1994 metų. AB „Baltic Chemicals International“ apie 2002-2003 metus šias atliekas paslėpė ieškovei 2004 metais parduotame nekilnojamajame turte, uždengdama gelžbetoninėmis perdangomis ir užversdama žemėmis. Ieškovė apie paslėptas atliekas sužinojo 2008 m., vykdydama pastatų griovimo darbus. Atitinkamai, įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog ieškovei, 2004 metais įsigyjant turtą, nebuvo ir negalėjo būti žinoma apie jame paslėptas ginčo atliekas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į minėtus faktus ir padarė neteisėtą išvadą, jog ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą, žinojo apie ginčo atliekas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl kitų teismų nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau tai nepaneigia teismo sprendimo pagrįstumo.
55. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1293/2012 nustatė, jog tuo metu, kai buvo vykdomi griovimo darbai, pavojingos atliekos buvo surastos, o ne atsirado (susidarė). Pagal bylos medžiagą nustačius, kad UAB „Kirtimų logistikos centras“ nežinant apie paslėptas pavojingas atliekas, darytina išvada, jog ji negalėjo reikšti pretenzijų dėl netinkamo 2004 m. vasario 2 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo – netinkamo patalpų atlaisvinimo.
56. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-809-258/2016 nustatė, kad griovimo darbų eigoje, atidengus gelžbetonines griaunamų pastatų perdangas, požeminėse gelžbetoninėse tranšėjose buvo rastos pavojingų cheminių medžiagų atliekos užverstos gruntu.
57. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-6413-345/2011 ir Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-809-258/2016 nustatė, jog atliekos apie 2002-2003 metus buvo uždengtos gelžbetoninėmis perdangomis ir užverstos žemėmis. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-809-258/2016 taip pat nustatė, jog labiau tikėtina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pavojingos cheminės atliekos susidarė iki 1994 m.
58. Nors teismų nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė apie paslėptas atliekas sužinojo tik 2008 metais, vykdydama pastatų griovimo darbus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, kad po AB „Baltic Chemicals International“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir po to, kai apeliantė atsisakė teisėtų reikalavimų bankroto administratorėms, pastaroji tapo cheminių atliekų turėtoja, kuriai kyla atsakomybė už šiuose statiniuose esančių pavojingų cheminių medžiagų atliekų sutvarkymą ar sutvarkymo inicijavimą.
59. Apeliantė nurodo, jog teismas nevertino ieškovės argumentų, patvirtinančių akivaizdų atsakovių neteisėtų veiksmų egzistavimą ginčo aplinkybių kontekste. Apeliantės teigimu, Savivaldybės toleruojama situacija, kad nėra sutvarkytos pavojingos cheminės atliekos, kurių savininkas jau seniai išregistruotas, reiškia tiesioginį Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnyje numatytos savivaldybės pareigos organizuoti šiukšlių ir atliekų, kurių turėtojas neegzistuoja, tvarkymą, pažeidimą. Teisėjų kolegija su nurodomu argumentu nesutinka.
61. Nagrinėjamu atveju lieka nepaneigta aplinkybė, kad apeliantė yra cheminių atliekų turėtoja, o minėta norma apibrėžia savivaldybės funkcijų vykdymą komunalinių atliekų administravimo srityje.
62. Apeliantė taip pat nurodo, kad atsakovė Valstybė (konkrečiai Aplinkos ministerija) pažeidė ATĮ 20 straipsnyje numatytas pareigas. Aplinkos ministerija, nors ir tinkamai informuota apie susidariusią situaciją, neatliko savo pareigos koordinuoti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje.
63. Nagrinėjamu atveju ieškovė 2021 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę, prašydama pateikti informaciją, ar šiuo metu planuojama skirti lėšų pavojingų cheminių atliekų sutvarkymui; skirti lėšų atliekų sutvarkymui arba imtis kitų veiksmų, kad būtų galima užtikrinti visuomenės saugumą dėl atliekų (1 t. 77-81 l.). Byloje nėra duomenų, kad būtų gautas atsakymas iš Aplinkos apsaugos ministerijos.
64. Ieškovė 2022 m. vasario 17 d. rašte atkreipė tik savivaldybės dėmesį į tai, kad savivaldybė neatsakė nei į vieną ieškovės klausimą bei pakartotinai prašė ieškoti situacijos sprendimo būdų: (i) skirti lėšų arba suorganizuoti atliekų sutvarkymą arba (ii) imtis kitų veiksmų, kad būtų galima užtikrinti visuomenės saugumą dėl pavojingų cheminių atliekų (1 t. 84-86 l.). Apeliantė nepateikė įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją dėl jos vykdomos veiklos teritorijoje/pastate likusių cheminių atliekų šalinimo galimybių skiriant tam finansavimą ar pan.
65. ATĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą. Aplinkos ministerija koordinuoja kitų valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą atliekų tvarkymo srityje, ieško papildomų finansavimo šaltinių valstybės bei savivaldybių institucijų parengtiems atliekų tvarkymo projektams finansuoti (ATĮ 20 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, Aplinkos ministerijai minėta įstatymo norma organizuoti atliekų tvarkymo nenumato.
66. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad Savivaldybė ir Valstybė pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
67. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, norint nustatyti civilinėn atsakomybėn traukiamo subjekto neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kokį teisės aktą (įstatymą) jis pažeidė, t. y. kokios įstatyme nustatytos pareigos jis neatliko. Kaip nustatyta aukščiau, apeliantės minimi teisės aktai nenustato atsakovių pareigos tvarkyti privačių subjektų gamybos veikloje (šiuo atveju atliekos likusios vykdant gamybinę veiklą juridinio asmens, kuris yra išregistruotas iš JAR) susidariusias ir paliktas pavojingas atliekas. Įvertinus tai, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
68. Apeliantė teigia, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog su principu „teršėjas moka“ būtų nesuderinama tai, jeigu tokie asmenys, dėl kurių susidarė atliekos, galėtų išvengti finansinių pareigų dėl atliekų tvarkymo; ir kad niekas neturi būti įpareigotas padengti išlaidas, susijusias su teršalų, prie kurių susidarymo jis neprisidėjo, šalinimu (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009-04-23 sprendimą Futura Immobiliare srl Hotel Futura, Meeting Hotel, Hotel Blanc, Hotel Clyton und Business srl prieš Comune di Casoria, C-254/08).
69. ATĮ 32 straipsnyje įtvirtintas principas „Teršėjas moka“. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ir (ar) importuotojas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokestį už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis.
70. Nurodytas principas, remiantis Europos Bendrijos steigimo sutarties 174 straipsnio 2 dalimi, yra vienas pagrindinių Bendrijos aplinkos politikos principų, pagal jį teršėjas padengia teršalų šalinimo išlaidas. Principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas.
71. Kaip nustatyta, Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nutartimi AB „Baltic Chemicals international“ buvo iškelta bankroto byla. Tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, o taip pat ir teismų praktika numato, kad už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankrutavusios įmonės bankroto administratorius. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą dėl AB „Baltic Chemicals international“ pabaigos. Aukščiau minėtais kitų teismų sprendimais/nutartimis taip pat nustatyta bankroto administratorės pareiga sutvarkyti likusias atliekas. Nors bankroto administratorė šių veiksmų neatliko, tačiau buvo priimtas sprendimas dėl įmonės veiklos pabaigos, kuris įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 25 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad apeliantė nors ir pareiškė ieškinį išregistruoto juridinio asmens buvusioms bankroto administratorėms dėl žalos atlyginimo dėl pavojingų atliekų sutvarkymo, tačiau teisėtų reikalavimų bankroto administratorėms apeliantė atsisakė, sudarydama byloje 2022 m. rugpūčio 30 d. taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė tokiais savo veiksmais prisiėmė riziką dėl atliekų sutvarkymo savo kaštais.
72. Apeliantės teigimu, Savivaldybė ir Valstybė pažeidė Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos konstitucinės normos nėra taikytinos atsakovių atžvilgiu, kadangi minėtos normos nėra susijusios ginčo situacija.
73. Įvertinus tai kas aptarta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad būtent atsakovėms tenka pareiga tvarkyti ginčo atliekas.
74. Apeliantė teigia, įrodžiusi ieškinyje pareikšto alternatyvaus reikalavimo pagrįstumą, tačiau šis reikalavimas skundžiamu sprendimu liko neišspręstas. Nagrinėtu atveju egzistuoja tiek atsakovių neteisėti veiksmai, tiek žala, tiek priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, sudarantys pagrindą atsakovių atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę CK 6.271 straipsnio pagrindu ir netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti atsakoves užtikrinti žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodomu argumentu.
75. Kaip minėta, ieškovė atsakovių atsakomybės nepagrindė teisės aktais. Apeliantės nurodomi ir cituojami teisės aktai šios bylos kontekste neįrodo atsakovių atsakomybės ar pareigų buvimo ginčo atveju, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai.
Dėl įrodymų vertinimo
76. Apeliantė nurodo, kad teismas neįsigilino į esmines nagrinėjamo ginčo aplinkybes, neatliko tinkamo teisinio situacijos vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su nurodytais argumentais.
77. Pagal CPK 265 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys yra tenkintinas. CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai teismo sprendimo motyvuojamajai daliai – joje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.
78. Kasacinis teismas išaiškino, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017, 23 punktas).
79. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantės argumentai buvo įvertinti bendrame kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, o skundžiami faktai nustatyti išsamiai išanalizavus visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
80. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie iš esmės jau kartojasi arba ta pati mintis aprašoma kitais sakiniais, teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui ir byloje skundžiamo pirmosios instancijos teismo priimto teisinio rezultato neįtakoja, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
81. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
82. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
83. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.