- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-2427-580/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13740-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo sutvarkyti pavojingas chemines atliekas arba įpareigojimo užtikrinti žalos atlyginimą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Kirtimų logistikos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos valstybę per 30 (trisdešimt) dienų sutvarkyti pavojingas chemines atliekas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), kurių preliminarus kiekis yra 119 915 kg, netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos valstybę užtikrinti žalos atlyginimą – per 30 (trisdešimt) dienų pateikti banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą atliekų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kurių preliminarus kiekis yra 119 915 kg, sutvarkymui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad:
2.1. 2004-02-02 nekilnojamų daiktų pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas iš AB „Baltic Chemicals International“ įsigijo pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko paaiškėjo, jog pastatai perleisti, nesutvarkius pavojingų atliekų. Vilniaus apygardos teismo 2004-09-02 nutartimi AB „Baltic Chemicals International“ iškelta bankroto byla, 2005-03-24 pripažintas bankrutavusiu ir likviduotinu. Bendrovei priklausančių cheminių atliekų tvarkymas buvo įtrauktas į Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) vykdytą projektą „Pavojingų atliekų tvarkymas Lietuvoje: pavojingų atliekų surinkimas ir sutvarkymas iš bankrutavusių įmonių“. 2008-10-02 projekto valdytojas UAB „Ūrus ir Ko“ sutvarkė dalį atliekų;
2.2. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (VRAAD) 2009-07-02 pranešė administratoriui, kad atsisakė išduoti pažymą dėl atliekų tinkamo sutvarkymo. 10. Administratorius kreipėsi į teismą dėl VRAAD įpareigojimo išduoti pažymą, nurodė, kad visos atliekos buvo sutvarkytos pagal Projektą. Vilniaus apygardos teismas 2011-11-07 ieškinį atmetė. VRAAD Vilniaus miesto agentūra 2014-03-12 priėmė privalomąjį nurodymą įvykdyti iki 2014-06-12. AB „Baltic Chemicals International“ 2017-01-05 išregistruotas iš Juridinių asmenų registro;
2.3. susidarius išimtinei situacijai, kuomet jau daugiau nei 16 metų nėra sutvarkytos pavojingos cheminės atliekos, keliančios pavojų žmonėms, trukdančios ieškovui vykdyti komercinę veiklą, kurių savininkas išregistruotas iš Juridinių asmenų registro, ieškovas 2021-04-16 kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministeriją, Vilniaus miesto savivaldybę. Savivaldybė 2021-05-05 atsakyme į užduotus klausimus neatsakė. Po pakartotinio kreipimosi Savivaldybė 2023-03-17 raštu Nr. A51-48465/23(3.3.2.26EMTA) informavo, kad tokių klausimų nesprendžia. Savivaldybės ir Aplinkos ministerija jau beveik 20 metų situaciją ignoruoja;
2.4. Antstolis surašė 2023-07-03 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 13-23-1625. Ieškovas užsakė 85 kg (iš preliminariai 120 000 kg) atliekų sutvarkymą. UAB „Toksika“ sutvarkė 85 kg atliekų 205,70 Eur sumai, kas sudaro ieškovo patirtą žalą dėl Savivaldybės ir Aplinkos ministerijos neteisėtų veiksmų (neveikimo). Liko 119 915 kg nesutvarkytų atliekų. Ieškovas gavo UAB „Toksika“ 2023-07-04 komercinį pasiūlymą dėl atliekų (120 000 kg) sutvarkymo po 1,35 Eur be PVM, iš viso 162 000 be PVM, 196 020,00 Eur su PVM. Įvertinus, kad 85 kg sutvarkyta, liko tvarkymo kaina 161 885,25 Eur (119 915,00 kg x 1,35 Eur) be PVM.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, ir išaiškino ieškovui, kad jis turi teisę su ieškiniu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Nurodė, kad ieškovas iš esmės reiškia turtinį reikalavimą. Ieškovo teigimu, atliekų tvarkymo kaina yra 161 885,25 Eur (119 915 kg x 1,35 Eur) be PVM, o suma su PVM – 195 881,15 Eur. Ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas UAB „Kirtimų logistikos centras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:
4.1. nutartyje privalomai turi būti nurodomi motyvai, kuriais teismas rėmėsi. Skundžiamoje nutartyje vienu sakiniu, nurodžius, kad ieškovas iš esmės reiškia turtinį reikalavimą ir nenurodžius jokios teisės normos, priimtas procesinis sprendimas. Nutarties nemotyvavimas, teisės normų nenurodymas kvalifikuojamas kaip visiškas nutarties motyvų nebuvimas ir nutartis naikintina dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 4 dalis);
4.2. ieškinio reikalavimai yra neturtiniai, nes ieškovas prašo įpareigoti atsakovus sutvarkyti pavojingas chemines atliekas, o netenkinus pirmojo reikalavimo, įpareigoti užtikrinti žalos atlyginimą – pateikti banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą atliekų sutvarkymui. Ieškovas neprašo jokių sumų ar turto priteisimo. Patenkinus ieškinį, ieškovo turtinė padėtis nepasikeis. Užtikrinimo pateikimas negali būti prilyginamas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, kadangi užtikrinimo gavimo metinė kaina yra vos keletas procentų nuo užtikrinamos sumos. Alternatyvaus ieškinio reikalavimo įvykdymas metams gali kainuoti vos 2-2,5 proc. nuo potencialios atliekų sutvarkymo kainos (195 881,15 Eur). Ieškiniu nurodoma, kad užtikrinimo priemonių prašoma 6 mėn., kas reiškia, jog užtikrinimo kaina būtų daugiausiai 1-1,25 proc., t. y. nuo 1 958,81 Eur iki 2 448,51 Eur.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektas – teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, kaip neteismingą apylinkės teismui dėl per didelės ieškinio sumos, kai ieškiniu reiškiami reikalavimai įpareigoti atsakovus atlikti veiksmus ar alternatyviai – įpareigoti užtikrinti žalos atlyginimą, pateikiant banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą atliekų sutvarkymui.
8. Pirmosios instancijos teismas ieškinį pripažino turtiniu ir rėmėsi tuo, kad ieškinio suma yra didesnė, nei priskirta nagrinėti apylinkės teismų kompetencijai. CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. Ieškovas atskiruoju skundu prašo taikyti CPK 329 straipsnio 4 dalyje numatytą absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, pripažinus, kad teismo nutartis yra nemotyvuota bei nepagrįsta teisės normomis. Susipažinus su teismo nutartimi, negalima sutikti su šiuo apelianto argumentu. Skundžiamoje nutartyje nurodytas procesinio sprendimo priėmimo teisinis pagrindas – CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o taip pat pateikti teismo argumentai, jog keliamas ginčas laikytinas turtiniu, o ieškinio suma skaičiuotina pagal ieškovo nurodytą atliktinų veiksmų – atliekų sutvarkymo, įvertinimą pinigine reikšme. Taigi tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas yra nurodyti, dėl ko nutarties negalima vertinti kaip nemotyvuotos ir teisiškai nepagrįstos. Teismas neturi pareigos nutartyje išsamiai aprašyti bei aptarti tuo klausimu esančios aukštesnių teismų praktikos ar aiškinti teisinės doktrinos ypatumus. Teismo procesinis turi būti aiškus ir suprantamas, kokia ir yra skundžiama nutartis.
10. Atskiruoju skundu ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, o alternatyviai – įpareigoti užtikrinti žalos atlyginimą, laikytinas turtiniu reikalavimu. Teismas ieškinio reikalavimą vertino, kaip turtinį, o ieškinio sumą skaičiavo pagal ieškinio motyvuojamojoje dalyje ieškovo nurodytą atliktinų veiksmų vertę pagal UAB „Toksika“ 2023-07-04 komercinį pasiūlymą. Su tokiu teismo vertinimu apeliantas nesutinka, teigdamas, jog ieškiniu reiškia neturtinio pobūdžio reikalavimą, kurio tenkinimo atveju ieškovo turtinė padėtis nepakistų, o alternatyvaus reikalavimo vertė nesietina su pirmuoju reikalavimų prašomų atliktinų įpareigojimų verte, nes banko garantijos arba draudimo bendrovės laidavimo kaina būtų daug kartų mažesnė, sudarytų nuo 1 958,81 Eur iki 2 448,51 Eur.
11. Taigi apeliaciniame procese turi būti įvertinta, ar ieškovo reiškiami reikalavimai pagrįstai buvo pripažinti turtinio pobūdžio reikalavimais ir dėl to buvo nustatytas ieškinio teismingumas apygardos teismui pagal CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kaip ginčas dėl didesnės nei šimtas tūkstančių eurų ieškinio sumos.
12. Tai, ar pareikštas reikalavimas laikytinas turtinio ar neturtinio pobūdžio reikalavimu, apsprendžia reikalavimo turinys. Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2008). Neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigais ir ieškovui, patenkinus tokį reikalavimą, būtų priteisiama arba tokia suma pinigų, arba tokios vertės turtas. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
13. Ieškiniu reiškiamų reikalavimų ieškovas neįkainoja ir nenurodo ieškinio sumos kaip ieškinio rekvizito (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau ieškinio motyvuose nurodo, kad ieškovas yra gavęs UAB „Toksika“ 2023-07-04 komercinį pasiūlymą preliminaraus atliekų kiekio (120 000 kg) sutvarkymui po 1,35 Eur be PVM už kg, iš viso 162 000 be PVM, kas sudaro 196 020 Eur su PVM. Įvertinus tai, kad 85 kg atliekų yra sutvarkytos, likusių atliekų tvarkymo kaina yra 161 885,25 Eur (119 915 kg x 1,35 Eur) be PVM, o suma su PVM – 195 881,15 Eur.
14. Turtinio ginčo ypatybę sudaro tai, kad nustačius, jog ginčas yra turtinis, priklausomai nuo ieškinio sumos turi būti mokamas žyminis mokestis pagal turtiniam ginčui taikomas taisykles. Nei Civilinio proceso kodekso normose, reglamentuojančiose ieškinio rekvizitus, t. y. ieškinio sumą, nei nustatančiose mokėtino žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką (CPK 85 straipsnis) nėra nurodyta pareiga, reiškiant reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, nurodyti įpareigotinų atlikti veiksmų vertę, kaip ieškinio sumą. Nagrinėjamu atveju, ieškovas motyvuojamoje dalyje tik savo nuožiūra pateikė argumentą dėl jam pateikto UAB „Toksika“ pasiūlymo.
15. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad ginčas nelaikytinas turtiniu, kadangi nėra tiesioginių turtinio pobūdžio padarinių: nepriteisiamas turtas, nepripažįstama teisė į turtą, neįpareigojama vykdyti turtinę prievolę, nėra atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011 išaiškinta, kad jeigu ieškiniu ieškovas neprašo priteisti jam lėšų ar kito turto, ieškinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieškovui nepriteisiama turto, toks ieškinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.
16. Ieškovo reiškiamas alternatyvus reikalavimas nėra reiškiamas kaip reikalavimas priteisti ieškovui atliktinų įpareigojimų vertę, ieškovas prašo tik įpareigoti atsakovus pateikti banko garantiją arba draudimo bendrovės laidavimą atliekų sutvarkymui. Atskirajame skunde ieškovas pateikia duomenis ir skaičiavimus, kokia galėtų šios reikalavimo užtikrinimo priemonės vertė. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, jog antrojo alternatyvaus ieškinio reikalavimo įvykdymas metams sudarytų 2-2,5 proc. nuo potencialios atliekų sutvarkymo kainos (195 881,15 Eur), kad 6 mėnesių užtikrinimo atveju sudarytų 1–1,25 proc., t. y. nuo 1 958,81 Eur iki 2 448,51 Eur. Taigi šiuo reikalavimu ginčo teismingumas nekeičiamas.
17. Tuo atveju, jei ieškinio priėmimo klausimą sprendžiančiam teismui kyla abejonių dėl reiškiamo reikalavimo tinkamumo priimti nagrinėti teisme, teismas, visų pirma, turi pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu, o ne savo nuožiūra spręsti dėl to, kokio pobūdžio reikalavimas yra reiškiamas ir ar reiškiamas reikalavimas gali būti vertinamas kitu būdu, nei išdėstyta pateiktame ieškinyje.
18. Apibendrinant išdėstytą, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškinio reikalavimo teisinį turinį ir juo siekiamus padarinius, be teisinio pagrindo vertino ieškinio pobūdį kaip turtinį, todėl netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos teismingumo nustatymą (CPK 27 straipsnis). Todėl yra pagrindas nutartį panaikinti ir priimti naują procesinį sprendimą – grąžinti apylinkės teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kirtimų logistikos centras“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.