- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-416-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08608-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Milda Skersienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- I. K.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- O. K., A. S., Š. K.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ir atsakovų V. K., V. K., trečiojo asmens O. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-21-1030/2020 pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gim. (duomenys neskelbtini), dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo, tretieji asmenys O. K., A. S., Š. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. daliniu sprendimu buvo išspręsti ieškovės ir atsakovo reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, o reikalavimai dėl turto padalijimo ir kompensacijų buvo nagrinėjami atskirai.
Šalies argumentai
2. Ieškovė I. K. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė padalyti santuokoje įgytą turtą: pripažinti ieškovės ir atsakovo buvusio sutuoktinio V. K. (toliau – Atsakovas 1) bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, sukūrimo sąnaudas (statybines medžiagas, išlaidas už statyboms panaudotų mechanizmų nuomą bei statybos darbus (darbo jėgą), priteisiant Atsakovui 1 natūra namo sukūrimo sąnaudas, o ieškovei iš Atsakovo 1 priteisiant ½ dalį ginčo namo sukūrimo sąnaudų – 144 066,25 Eur dydžio piniginę kompensaciją; pripažinti ½ dalį žemės sklypo, įgyto Atsakovo 1 vardu pagal 2007-04-03 pirkimo-pardavimo sutartį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Palangoje, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, ½ dalį šio žemės sklypo natūra priteisti Atsakovui 1, o ieškovei priteisti 115 000 Eur dydžio piniginę kompensaciją; netenkinus ieškovės reikalavimo dėl 2 punkte nurodyto žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisti ieškovei iš Atsakovo 1 piniginę kompensaciją, lygią 1/4 daliai bankui įmokėtų visų įmokų (417 488,13 Eur/2/2), kuri sudaro 104 372 Eur dydžio sumą; priteisti Atsakovui 1 asmeninės sutuoktinių nuosavybės teise 1,0599 ha žemės sklypą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., o ieškovei priteisti 4 069 Eur piniginę kompensaciją; priteisti Atsakovui 1 asmeninės nuosavybės teise kilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Palangoje: pietų stalą ir 10 kėdžių „Agoora“, vertė – 2 430 Eur; kampinę sofą, esančią antrajame gyvenamojo namo aukšte, vertė – 800 Eur; TV staliuką, esantį antrajame gyvenamojo namo aukšte, vertė – 220 Eur; aukštą spintą, vertė – 200 Eur; spintą / komodą, vertė – 120 Eur; miegamojo komplektą „Agoora“ su 1 lova, 1 kėde, 1 komoda ir veidrodžiu, vertė – 2 025 Eur; kampinę sofą, esančią esantį pirmajame gyvenamojo namo aukšte, vertė – 190 Eur; stiklinį stalą, vertė – 8\0 Eur; medinį stalą, vertė – 50 Eur; lauko stalą ir 3 kėdės, vertė – 120 Eur; medinį virtuvės stalą, vertė – 300 Eur; medinę skrynią, vertė – 85 Eur; virtuvės baldus, vertė – 15 000 Eur; veidrodį, vertė – 50 Eur; paveikslą (elnias), vertė – 50 Eur; šerno galvos iškamšą, vertė – 500 Eur; vaiko baldų komplektą (stalas su komoda ir spintelė, drabužinė), vertė – 3 000 Eur; miegamojo šviestuvą ir du mažus sieninius šviestuvus, vertė – 250 Eur; virtuvės šviestuvą – 150 Eur; vaiko kambario šviestuvą, vertė – 200 Eur; virdulį „Bosh“, vertė – 30 Eur; skalbimo mašiną LG (5 KG) WD-10150 NUP, vertė – 100 Eur; orkaitę „Aeg“, vertė – 450 Eur; indaplovę XXL „Aeg“, vertė – 490 Eur; mikrobangų krosnelę „Electrolux/Voss“, vertė – 440 Eur; šaldytuvą „Miele“, vertė – 580 Eur; šaldiklį „Exquisit“, vertė – 290 Eur; kavos aparatą „Nescafe dolce Gusto“, vertė – 150 Eur; sumuštinių keptuvę „Moulinex“, vertė – 30 Eur; ledų plaktuvą „Vulcano“, vertė – 25 Eur; duoninę, vertė – 20 Eur; trintuvų rinkinį „Scarlett“, vertė – 38 Eur; autoklavą, vertė – 130 Eur; sulčiaspaudę „Stollar“, vertė –60 Eur; daržovių troškintuvą „Moulinex“, vertė – 45 Eur; aukšto slėgio plovimo įrenginį „Nilfisk“ P 150.1, vertė – 110 Eur; elektrinę keptuvę „Hot Pan“, vertė – 100 Eur; televizorių (mažą) VIDOE, vertė – 125 Eur; DVD grotuvą „Philips“, vertė – 100 Eur; vyrišką dviratį „Rixe“, vertė – 300 Eur; žiūronus, vertė – 150 Eur; lauko gultus, 2 vnt., vertė – 100 Eur; medžioklinius ginklus, 5 vnt., vertė – 6 000 Eur; stalo įrankių komplektą „Berghoff“, vertė – 30 Eur; puodų komplektą ir dvi keptuves, vertė – 200 Eur; priteisti ieškovei asmenines nuosavybes teise kilnojamąjį turtą, esantį gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Palangoje: sulankstomą lovą, vertė – 25 Eur; paveikslą (ieškovės portretas), vertė – 20 Eur; paveikslą (ieškovė ir atsakovas), vertė – 20 Eur; skalbimo mašiną AEG / Electrolux, vertė – 180 Eur; džiovyklę „Siemens“ A+++ IQ700, vertė – 220 Eur; bulvių tarkavimo mašiną UAB „Migiris“, vertė – 20 Eur; atidarytuvų rinkinį „BergHoff“, vertė – 20 Eur; samčių rinkinį „Berghoff“, vertė – 20 Eur; siurblį „Karcher“ su vandens filtru DS 6.000 „Mediclian“, vertė – 100 Eur; garų lyginimo sistemą „Zyle“, vertė – 40 Eur; lygintuvą „Scarlett“, vertė – 15 Eur; televizorių (didelį) LG, vertė – 340 Eur; moterišką dviratį „Rixe“, vertė – 300 Eur; „Utenos alaus“ palapinę, kurią ieškovė laimėjo; kalėdinę eglutę, vertė – 30 Eur; stalo serviravimo komplektą „Berghoff“, vertė – 120 Eur; taures „Diamax Cristal“ 12 vnt., vertė – 40 Eur; vazas, 3 vnt., vertė – 30 Eur; priteisti iš Atsakovo 1 ieškovei 17 706,50 EUR piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį; priteisti Atsakovui 1 asmeninės nuosavybės teise transporto priemones lengvąjį automobilį „Citroen Jumper“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį „Daimler Chrysler (USA), „Cherokee“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio priekabą „Caravans wile“; priteisti ieškovei iš Atsakovo 1 5000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam atitenkančias transporto priemones; priteisti ieškovei iš atsakovo 1 1000 Eur dydžio piniginę kompensaciją už santuokos metu be jos sutikimo parduotą lengvąjį automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekiant užtikrinti ieškovės piniginių reikalavimų įvykdymą nustatyti priverstinę hipoteką ½ daliai žemės sklypo, Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos Atsakovo 1 vardu, kurios vertė 230 000 Eur; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Nurodo, kad santuokos metu įgytas 1,0599 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r. (toliau – žemės sklypas 1), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro pažymą yra 8 138 Eur. Nurodytas žemės sklypas priteistinas Atsakovui 1, o ieškovei priteistina iš atsakovo 4 069 Eur dydžio piniginė kompensacija. Be to, Atsakovas 1, likus mėnesiui iki santuokos sudarymo, pagal 2007 m. balandžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartį įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise su savo tėvu V. K., gim. (duomenys neskelbtini) gegužės 12 d., (toliau – Atsakovas 2) 6,8 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Palangoje (toliau – žemės sklypas 2). Paskola buvo imta ieškovės ir Atsakovo 1, šeimai jau gyvenant kartu Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), tuo metu ieškovė laukėsi vaiko, jie apie metus laiko kartu vedė bendrą ūkį ir buvo pateikę pareiškimus dėl santuokos sudarymo. 6,8000 ha žemės sklypo, esančio Palangoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė santuokos nutraukimo dieną (2020 m. kovo 10 d.) nustatyta teismo paskirto eksperto 2020 m. liepos 7 d. ekspertizės aktu ir yra 460 000 Eur. Dalijamo turto vertė turėtų būti nustatyta pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną buvusią turto rinkos vertę. Santuokos metu žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis. Žemės sklypas santuokos metu buvo performuotas ir pertvarkytas, dėl to iš esmės daugiau negu du kartus padidėjo žemės sklypo rinkos vertė. Tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog žemės sklypo 2 pagerinimas nėra esminis, kad žemės sklypas būtų pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas privalo spręsti dėl santuokos metu išmokėtų kredito įmokų pagal 2007 m. balandžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2007-84, kurios buvo skirtos žemės sklypui 2 įsigyti, ½ dalies priteisimo ieškovei. Nurodo, jog Atsakovui 1 gyvenant kartu su ieškove, ji laukėsi vaiko ir 2007 m. kartu su sutuoktiniu nusprendė statyti namą Palangoje kaip savo šeimos būstą, siekdami patenkinti savo gyvenimo ir buities poreikius, todėl pradėjo planuoti statybas. Šalys susituokė (duomenys neskelbtini), o 2007 m. spalio 10 d. gimė sūnus M. Po vestuvių šalys apsisprendė persikelti gyventi į Kretingą, (duomenys neskelbtini), arčiau ieškovės sutuoktinio darbo. Nuomojamame bute gyveno, kol Atsakovo 1 tėvai Palangoje baigė savo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybas, ir ten išsikraustė. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo statomas ir įrengiamas šeimos (sutuoktinių) lėšomis, neturtiniais įnašais bei darbu. Pažymi, kad namo statybai vadovavo ieškovės sutuoktinis V. K., jis pirko visas statybines medžiagas savo vardu iš santuokinių lėšų.
4. Sutuoktiniai į ginčo namą gyventi persikėlė 2014 m. gruodžio mėnesį. Tam, kad šalių sūnus galėtų lankyti mokyklą Palangoje, 2015 m. kovo 3 d. ieškovė su vaiku deklaravo gyvenamąją vietą pas sutuoktinio tėvus - (duomenys neskelbtini), Palangoje, šalia sutuoktinių statomo namo (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir Atsakovo 1 šeimos apsigyvenimas name yra reikšminga faktinė aplinkybė. Ieškovė su Atsakovu 1 ir sūnumi įsikėlė gyventi į ginčo namą ten persiveždami dalį daiktų iš buvusios gyvenamosios vietos, t. y. atsivežė skalbimo mašiną, minkštą kampą, vaikui lovą padovanojo ieškovės tėvai. Kitus baldus ir buitinę techniką pirko savomis lėšomis. Pažymi, kad nei trečiasis asmuo Š. K., nei Atsakovas 2 visiškai neprisidėjo prie ginčo namo statybų. Pažymi, kad ieškovės sutuoktinio tėvai nebuvo finansiškai pajėgūs prisidėti prie ieškovės ir sūnaus gyvenamojo namo statybos, kadangi jie statėsi gyvenamąją namą sau, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, visiškai šalia ieškovės ir sūnaus šeimos gyvenamojo namo. Ieškovė teigia, kad jos pateiktame ekspertizės akte yra aiškiai identifikuotas namo statybų laikotarpis, t. y. nurodyta, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Palangoje, buvo statomas nuo 2008 iki 2011 metų, būtent tuo laikotarpiu, kai šalys jau buvo sudariusios santuoką ir susilaukusios bendro vaiko. Ekspertizės akte nurodyta, jog gyvenamojo namo statybos darbų ūkio būdu vertė 2018 m. 10 mėn. (artimiausia data santuokos nutraukimo datai) kainomis sudaro 181 264 Eur, panaudotų ūkio būdu medžiagų kaina sudaro 106 686,50 Eur, taigi, viso gyvenamojo namo sukūrimo sąnaudų vertė sudaro 288 132,50 Eur. Vertinant aplinkybę, jog ieškovė prašo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, sukūrimo sąnaudas pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jai priteisti ½ ginčo namo sukūrimo sąnaudų vidutinės rinkos vertės dydžio kompensaciją, jai priteistina 144 066,25 Eur dydžio piniginė kompensacija. Nurodo, kad Atsakovo 1 tėvai nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad jie statė gyvenamąjį namą, kad savo lėšas investavo į gyvenamojo namo statybas, todėl jų pozicija, kad jie statė ginčo namą, yra neįrodyta.
5. Nurodo, jog santuokos metu sutuoktiniai įgijo šias transporto priemones: lengvasis automobilis „Citroen Jumper“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2 500 Eur; lengvasis automobilis „Opel Frontera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 2 000 Eur; lengvasis automobilis „Daimler Chrysler“ (USA), „Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 3 000 Eur; lengvojo automobilio priekaba“ Caravans Wilk“, vertė - 4500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo proceso metu Atsakovas 1 be ieškovės sutikimo pardavė santuokoje įgytą automobilį „Opel Frontera“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 2 000 Eur pagal byloje pateiktą įvertinimą, iš Atsakovo 1 ieškovės naudai už šią transporto priemonę priteistina 1 000 Eur dydžio piniginė kompensacija. Likusios transporto priemonės priteistinos Atsakovui 1, kadangi jis faktiškai jomis naudojasi, o ieškovei priteistina 5 000 Eur piniginė kompensacija už atsakovui atitenkančią natūrinę turto dalį. Taigi, iš viso už santuokoje įgytas transporto priemones ieškovei iš Atsakovo 1 priteistina 6 000 Eur dydžio piniginė kompensacija
Šalies argumentai
6. Atsakovai 1 ir 2 pateikė priešieškinį, juo prašė santuokos metu įgytą turtą padalinti taip: pripažinti Atsakovo 1 asmenine nuosavybe 1,0599 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos rajone; priteisti Atsakovui 1 iš ieškovės santuokos metu įgytą turtą: pietų stalą su 10 kėdžių „Agora“, vertė 1000 Eur; kampinę sofą, vertė 400 Eur; miegamojo komplektą „Agora“, vertė 800 Eur; televizoriaus staliuką, vertė 200 Eur; mažą televizorių „Vidoe“, vertė 125 Eur; virtuvinį stalą, vertė 100 Eur; iškamšą šerno galvos iškamšą, vertė 150 Eur; autoklavą, vertė 30 Eur; aukšto slėgio plovimo įrenginį „Nilfisk“, vertė 100 Eur; vyrišką dviratį, vertė 300 Eur; ginklus: „Walther G“ 22 kal., vertė 300 Eur; „Haenel Jaeger“ 10 kal., vertė 400 Eur; „Haenel Jaeger“ 10 kal., vertė 400 Eur; „IZH B“ 47 kal. 16x70, vertė 50 Eur , „IZH 58“ kal. 16x70, vertė 70 Eur; automobilį „Daimler Chrysler Cherokke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Eur; automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2 000 Eur; automobilį „Opel Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 1 000 Eur; B. A. 1 priteisto turto vertė būtų 9425 Eur. Visus kitus ieškinyje išvardytus namų apyvokos daiktus prašo priteisti ieškovei, nepriteisiant iš jos piniginės kompensacijos už jai tenkančią didesnę namų apyvokos daiktų sumą; priteisti iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Šalys susituokė 2007 m. gegužės 29 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kaip įgytas santuokoje, yra įregistruotas šis nekilnojamas turtas: 1.0599 ha dydžio žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Kretingos rajone (žemės sklypas 1). Šis žemės sklypas buvo nupirktas Atsakovo 1 vardu 2007 m. birželio 12 d. už 160 000 Lt (46339,20 Eur), t. y. praėjus dviem savaitėms po santuokos, tačiau šis sklypas yra Atsakovo 1 asmeninė nuosavybė, nes šiam žemės sklypui pirkti pinigų jam dovanojo jo tėvas Atsakovas 2, nes sutuoktiniai neturėjo tiek lėšų. Atsakovas 1 su ieškove jokio nekilnojamojo turto neįsigijo, nes neturėjo tam pinigų, jo gaunamas atlyginimas buvo nedidelis, o ieškovė augino vaiką iki trejų metų.
8. 2007 m. balandžio 3 d. abu atsakovai lygiomis dalimis už 925 000 Lt (275 139 Eur) nusipirko 6,8000 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantį Palangoje (žemės sklypas 2). Piniginės lėšos sklypui įsigyti buvo paimtos iš AB „DNB banko“ – 1 000 000 Lt (289 620 Eur) pagal 2007 m. balandžio12 d. kredito sutartį K-1800-2007-84. Iš paimtos paskolos 925 000 Lt buvo pervesta žemės sklypo pardavėjui (25 000 Lt jau buvo duoti kaip avansas prieš sutarties pasirašymą), o likusi 75 000 Lt (21721 Eur) dydžio suma buvo palikta banko sąskaitoje skaičiuojamoms palūkanų dengti. Kredito sutartis su AB „DNB banku“ buvo pasirašyta Atsakovo 1 vardu, nes jis yra jaunesnis ir jam palankesnėmis sąlygomis buvo galima gauti banko paskolą, tačiau visą paskolą ir palūkanas už ją sumokėjo jo tėvas Atsakovas 2 ir tai įrodo pinigų įnešimo kvitai: pinigai grynaisiais arba pavedimu būdavo įnešami į Atsakovo 1 paskolinę sąskaitą banke jo vardu, tačiau parašas ant kasos pajamų orderių yra tėvo Atsakovo 2. Banko paskola buvo išmokėta 2016 m. birželio 30 d. iš tėvo turėtų santaupų ir pardavus jam priklausančius žemės sklypus ir pastatus.
9. Dėl ieškovė reikalavimo pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir šiame žemės sklype pastatytą gyvenamąjį namą, atsakovai nurodo, kad nei minėta ½ žemės sklypo, nei jame pastatytas, bet neįregistruotas gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, niekada nebuvo sutuoktinių nuosavybė, nes jie neturėjo lėšų nei žemės sklypo įsigyti, nei namo statybai. Ieškovės teiginiai, kad namo statyba vyko 2012-2015 metais ir šio namo statybai buvo naudotos santuokinės lėšos, gautos anksčiau pardavus nekilnojamąjį turtą, neatitinka tikrovės, nes Atsakovo 1 gaunamas atlyginimas buvo nedidelis, ieškovė augino vaiką iki trejų metų, todėl statyboms ir žemės sklypui įsigyti nepakako ne tik turimų pajamų, bet ieškovės nurodomų jos senelės dovanotų pinigų namo statyboms. Sutuoktiniai neturėjo tokių pajamų, iš kurių būtų galėję mokėti bankui paskolą ir palūkanas už žemės sklypą 2 ir dar tuo pačiu metu statyti gyvenamąjį namą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šalys galėjo pastatyti namą „ūkio būdu“, sutaupydami lėšų ir jas panaudodami, ar kad ieškovės tėvai namo statyboms davė 50 000 Eur. Nors žemės sklypas 2 buvo įregistruotas Atsakovo 1 vardu, jį pastatė ir įrengė Atsakovas 2, o tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Be to, namo statybas pradėjo Atsakovo 1 brolis trečiasis asmuo Š. K. ir namas perleistas Atsakovui 1, kai namo baigtumas buvo 75 proc.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė: ieškovei iš Atsakovo 1 104 372 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, vykdant kreditinę prievolę bankui;750,00 Eur kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, parduodant transporto priemonę; padalijo sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir Atsakovui 1 asmeninės nuosavybės teise priteisė: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r., 8138 Eur vertės, transporto priemones transporto priemonę „Daimler Chrysler Cherokee“, vertė 2 500 Eur, transporto priemonę „Citroen Jumper“, vertė 2 250 Eur, pietų stalą su 10 kėdžių „Agoora“, vertė 1 715 Eur, kampinę sofą, vertė 600 Eur, miegamojo komplektą „Agoora“, vertė 1 412,50 Eur, televizoriaus staliuką, vertė 210 Eur, mažą televizorių „Vidoe“, vertė 125 Eur, virtuvinį stalą, vertė 200 Eur, šerno galvos iškamšą, vertė 325 Eur, autoklavą, vertė 80 Eur, aukšto slėgio plovimo įrenginį „Nilfisk“, vertė 105 Eur, vyrišką dviratį, vertė 300 Eur, aukštą spintą, vertė 200 Eur, lauko stalą ir 3 kėdes, vertė 120 Eur, virtuvės baldus, vertė 15 000 Eur, miegamojo šviestuvą ir du mažus sieninius šviestuvus, vertė 250 Eur, virtuvės šviestuvą, vertė 150 Eur, skalbimo mašiną „LG“ (5 KG) WD-10150 NUP, vertė 100 Eur, orkaitę „AEG“, vertė 450 Eur, indaplovę XXL AEG, vertė 490 Eur, šaldytuvą „Miele“, vertė 580 Eur, šaldiklį „Exquisit“, vertė 290 Eur, lauko gultus, 2 vnt., vertė 100 Eur, graižtvinį šautuvą „Walther G 22“, .22 LR, Nr. WP00520, vertė 300 Eur, graižtvinį šautuvą „Haenel Jaeger 10“, .3006, Nr. JX001314, vertė 400 Eur, graižtvinį šautuvą „Haenel Jaeger 10“, .3006, Nr. JX001587, vertė 400 Eur, lygiavamzdį šautuvą „IZH B 47“, 16x70, 16x70, Nr. F379, vertė 50 Eur, lygiavamzdį šautuvą „IZH 58“, 16x70, 16x70, Nr. C7297, vertė 70 Eur, optinį prietaisą „Hawke Sport Optics Vantage 2“-7x32, vertė 30 Eur, optinį prietaisą „B. E.“ 6500 4,5-30x50 mm, vertė 150 Eur. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: paveikslą (jos portretas), vertė 20 Eur, paveikslą (aš ir vyras), vertė 20 Eur, skalbimo mašiną „AEG / Electrolux“, vertė 180 Eur, džiovyklę „SIEMENS“ A+++ IQ700, vertė 220 Eur, bulvių tarkavimo mašiną UAB „Migiris“, vertė 20 Eur, atidarytuvų rinkinį „BergHoff“, vertė 20 Eur, samčių rinkinį „Berghoff“, vertė 20 Eur, siurblį „Karcher“ su vandens filtru DS 6.000 „Mediclian“, vertė 100 Eur, garų lyginimo sistemą „Zyle“, vertė 40 Eur, lygintuvą „Scarlett“, vertė 15 Eur, televizorių (didelį) LG, vertė 340 Eur, moterišką dviratį „Rixe“, vertė 300 Eur, kalėdinę eglutę, vertė 30 Eur, stalo serviravimo komplektą „BergHoff“, vertė 120 Eur, taures „Diamax Cristal“ 12 vnt., vertė 40 Eur, vazas, 3 vnt., vertė 30 Eur, spintą/komodą, vertė 120 Eur, sofą/kampą, esantį pirmajame gyvenamojo namo aukšte, vertė 190 Eur, TV staliuką – indaują „Agoora“ (pirmas aukštas), vertė 540 Eur, stiklinį stalą, vertė 80 Eur, medinį stalą, vertė 50 Eur, medinę skrynią, vertė 85 Eur, veidrodį, vertė 50 Eur, paveikslą (elnias), vertė 50 Eur, virdulį „Bosch“, vertė 30 Eur, mikrobangų krosnelę „Electrolux/Voss“, vertė 440 Eur, kavos aparatą „Nescafe dolce Gusto“, vertė 150 Eur, sumuštinių keptuvę „Moulinex“, vertė 30 Eur, ledų plaktuvą „Vulcano“, vertė 25 Eur, duoninę, vertė 20 Eur, trintuvų rinkinį „Scarlett“, vertė 38 Eur, sulčiaspaudę „Stollar“, vertė 60 Eur, daržovių troškintuvą „Moulinex“, vertė 45 Eur, elektrinę keptuvę „Hot Pan“, vertė 100 Eur, DVD grotuvą Philips, vertė 100 Eur, stalo įrankių komplektą „BergHoff“, vertė 30 Eur, puodų komplektą ir dvi keptuves, vertė 200 Eur. priteisė ieškovei iš Atsakovo 1 16 558,75 Eur kompensaciją už jai tekusią mažesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvusio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį. Atlikęs įskaitymus, priteisė Atsakovui 1 iš ieškovės 757,64 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš ieškovės valstybei - 35 Eur žyminio mokesčio. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
10.1. Žemės sklypas 2 nuo 2012 m. liepos 10 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo asmeninė Atsakovo 1 nuosavybė, kai Atsakovas 1 perleido šį žemės sklypą Atsakovui 2. Žemės sklype 2 stovi neįregistruotas gyvenamasis namas, jame santuokos metu gyveno ieškovė ir Atsakovas 1 ir jo sukūrimo sąnaudas ieškovė prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas 1 jokių turtinių teisių į neįregistruotą namą nereiškė. Teismo vertinimu, patirtos ar numanomai reikalingos išlaidos daiktui sukurti nėra pats daiktas, todėl tokios išlaidos negali būti traktuojamos kaip sutuoktinių turto aktyvas ir dalijamos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors naudojimasis ginčo namu atitiko šeimos interesus, t. y. jame šeima gyveno, išlaidos jam sukurti, jei tokios būtų nustatytos, atsižvelgiant į tai, kad namo nuosavybės teisė nebuvo ir nėra įregistruota sutuoktinių vardu, be to, ieškovės sutuoktiniui nebepriklauso sklypas, ant kurio šis statinys stovi, negali būti laikomos susijusiomis su šeimos poreikių tenkinimu, nes jomis nebuvo kuriama bendroji jungtinė nuosavybė.
10.2. Pasak teismo, kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę priteisimo pagrindu gali būti tik realiai ne šeimos poreikiams tenkinti panaudotas bendras turtas – šiuo atveju, sutuoktinių pajamos, o ne hipotetinės ginčo objektui pastatyti reikalingos lėšos ar juo labiau darbo įkainojimas rinkos kainomis.
10.3. Teismas, įvertinęs bylos duomenis (aerografinius vaizdus, statybos leidimus statyti namą, kadastro ir registro duomenų bylos medžiagą) padarė išvadą, kad ginčo namas tikėtinai buvo pastatytas 2008 - 2010 m., t. y. dar iki tol, kol žemės sklypo dalis buvo padovanota Atsakovui 1, t. y. iki 2012 m. liepos 10 d. Ieškovė pradiniame ieškinyje teigė, kad namas buvo statomas 2012 - 2015 metais, o vėliau savo poziciją pakeitė, teigdama, kad jau 2007 metais užsakinėjo plytas namo statyboms. Įvertinęs įrodymų visumą, teismas padarė išvadą, jog nėra duomenų, kad namas buvo statomas iš bendrų sutuoktinių lėšų, o ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros ir kvitai nepagrindžia priešingos išvados, tuo labiau, kad ir bendra pateiktų kvitų ir sąskaitų suma labai maža palyginti su namo pastatymo išlaidomis.
10.4. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su žemės sklypo 2 (kuriame stovi ginčo namas) pripažinimu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas nurodė, kad ginčo žemės sklypas buvo įgytas už iki santuokos sudarymo iš banko paskolintas lėšas, t. y. Atsakovas 1 ginčo žemės sklypą įsigijo 2007 m. balandžio 3 d., ir galutinį atsiskaitymą su pardavėju atliko po 2007 m. balandžio 12 d. buvo pasirašyta kredito linijos sutartis tarp AB DnB NORD banko ir abiejų atsakovų bei trečiojo asmens O. K. ir atidaryta kredito linija su 1 000 000 Lt limitu ( 2009 m. birželio 1 d. 2010 m. rugsėjo 1 d. 2012 m. birželio 20 d. susitarimai). Kadangi ginčo sklypas įgytas už banko kreditą pagal sutartį, pasirašytą iki santuokos sudarymo, o ieškovė paskolos sandoryje nedalyvavo, tokios lėšos bei už jas įgytas ginčo žemės sklypas 2 negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
10.5. Spręsdamas dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo dėl kompensacijos, lygios ¼ daliai santuokos metu išmokėtos paskolos, pagrįstumo, teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pripažįstama sutuoktinio teisė gauti kompensaciją už tai, kad kreditas, už kurį yra įsigyta asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, buvo išmokėtas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų. Byloje nėra ginčo, kad visos pasiskolintos lėšos ir palūkanos, kurių bendra suma 417 488,13 Eur (1 441 503,52 Lt), buvo grąžintos 2007 - 2016 m., t. y. santuokos laikotarpiu. Kreditui aptarnauti ieškovės sutuoktinio vardu buvo atidarytos trys banko sąskaitos, į kurias reguliariai buvo įnešamos piniginės lėšos, kurių mokėtojais nurodyti tiek abu atsakovai, tiek trečiasis asmuo O. K., t. y. prievolė buvo vykdoma solidariai trijų bendraskolių, o ne tik Atsakovo 2 ir trečiojo asmens, kaip nurodoma priešieškinyje. Atsakovas 1 ne tik dalyvavo prisiimant ginčo prievolę, bet ir šios prievolės pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamojo turto ir byloje nėra pakankamo pagrindo teigti, kad neprisidėjo prie šios prievolės vykdymo.
Atsiliepimas
10.6. Atsakovų nurodoma aplinkybė, kad ginčo paskola buvo grąžinama pardavus Atsakovui 2 priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat nepatvirtina, kad ginčo prievolė buvo vykdoma vien iš šio turto, nes atsakovų pateikta įplaukų suvestinė pagrindžia 608 000 Lt piniginių lėšų iš parduoto turto pervedimą Atsakovui 1 į sąskaitą, kuri nebuvo aptarnaujanti kreditą, todėl aptariamos sumos galėjo būti panaudotos ne vien minėtam kreditui dengti, be to, visa prievolė, palyginti su pervesta suma, buvo daug didesnė, su palūkanomis siekė beveik 1,5 milijono litų. Iš šio kredito Atsakovas 1 įsigijo pusę žemės sklypo, taigi pusė šio kredito buvo panaudota išimtinai jo reikmėms, o kita pusė - kitų dviejų bendraskolių reikmėms. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės paskaičiavimus, kad atsakovui tenkanti sugrąžinto kredito dalis skaičiuotina, dalijant sugrąžinto kredito ir palūkanų sumą į dvi dalis, teismas laikė pagrįstais ir, atsižvelgdamas į tai, kad ši asmeninė Atsakovo 1 prievolė buvo įvykdyta santuokos metu iš Atsakovo 1 pajamų, kurios laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, teismas priteisė ieškovei 104 372 Eur (417 488,13 / 2 / 2) kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę.
10.7. Spręsdamas reikalavimus dėl žemės sklypo 1, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos sen., Kretingos r. teismas konstatavo, kad šis žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu, o įregistruotas Atsakovo 1 vardu. Sutartyje nėra nurodyta, kad žemės sklypas įgyjamas asmeninėn Atsakovo 1 nuosavybėn, o tai, kad žemės sklypas 1 įgytas praėjus tik 2 savaitėms po santuokos, nėra faktas, paneigiantis turto bendrumo prezumpciją. Nors turtas įgytas už lėšas, kurias Atsakovui 1 asmeniškai dovanojo Atsakovas 2, tačiau nesant aiškiai išreikštos valios dėl įsigijimo asmeninėn nuosavybėn, šis žemės sklypas pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisiant ieškovei pusę nekilnojamojo turto registre nurodytos jo vertės.
10.8. Spręsdamas dėl šalių kilnojamo turto padalijimo teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl kilnojamųjų daiktų paskirstymo, tačiau nesutariama dėl daiktų vertės. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytos turto vertės yra tikėtina per didelės, nes neįvertintas jų nusidėvėjimas, tačiau Atsakovui 1 nenurodžius kitokios daiktų kainos, teismas kilnojamųjų daiktų vertę nustatė pagal šalių nurodytų daiktų verčių vidurkį. Į dalytino turto balansą teismas neįtraukė lengvojo automobilio priekabos „Caravan Wilk“, nes tokios transporto priemonės nėra įregistruota Atsakovo 1 vardu. Taip pat į dalytino turto balansą neįtraukti ir daiktai, skirti vaiko poreikiams tenkinti. Teismas priteisė šalims jų prašomą kilnojamąjį turtą, o kilnojamąjį turtą, dėl kurio priteisimo šalys nesutarė, teismas paskirstė tarp šalių pagal tų daiktų sąsajas su gyvenamuoju namu ir labiau susijusius daiktus priteisė Atsakovui 1 , o mažiau su namu susijusius daiktus – ieškovei. Teismas nustatė, kad ieškovei iš Atsakovo 1 priteistina 18 545,25 Eur kompensacija už bendrą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, Atsakovui 1 iš ieškovės – 1986,50 Eur kompensacija, atlikus tarpusavio įskaitymus, ieškovei iš Atsakovo 1 priteista 16 558,85 Eur kompensacija už netektą bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalį. Ieškovei taip pat priteista kompensacija už Atsakovo 1 santuokos metu be ieškovės žinios parduotą automobilį.
10.9. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos Atsakovo 1 turtui nustatymo ir nurodė, kad priverstinė hipoteka gali būti nustatyta tik Civiliniame kodekse numatytais atvejais. Šiuo atveju nenumatyta, kad priverstine hipoteka gali būti užtikrinami teismo sprendimu patenkinti sutuoktinių reikalavimai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Ieškovė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti sprendimo dalis, kuriomis: atmestas jos reikalavimas pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sukūrimo sąnaudas (statybines medžiagas, išlaidas už statyboms panaudotų mechanizmų nuomą bei statybos darbus (darbo jėgą)) priteisiant Atsakovui 1 natūra namo sukūrimo sąnaudas, o ieškovei - ½ dalį ginčo namo sukūrimo sąnaudų, t. y. 144 066,25 Eur kompensaciją; atmestas reikalavimas nustatyti priverstinę hipoteką Atsakovo 1 turtui, siekiant užtikrinti ieškovės piniginių reikalavimų įvykdymą, nepriteista 2 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą – tenkinti nurodytus reikalavimus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Šalies argumentai
11.1. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad ginčo namas, neskaičiuojant jo įrengimo, buvo pastatytas 2008-2010 m., nes teismas neįsigilino į statybos procesą, nevertino kokie statybos darbai laikomi visišku statinio užbaigimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2010 m. namas nebuvo visiškai pastatytas ir įrengtas, nes viso namo įrengimą atliko bylos šalys – sutuoktiniai, o 2010 m. buvo atlikta tik dalis bendrųjų statybos darbų (pamatai, išmūrytos sienos ir uždėtas stogas, sumontuoti langai ir durys). Tai teismo posėdyje patvirtino ir trečiasis asmuo Š. K., nurodęs, kad jis pastatė tik dėžutę su stogu, ir vėliau namą padovanojo Atsakovui 2. Teismas iš statybos darbų nepagrįstai eliminavo specialiuosius statybos darbus ir apdailos darbus, kurie sudaro didžiausią sąmatos dalį.
11.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad išlaidos namo statybai negali būti laikomos susijusiomis su šeimos poreikių tenkinimu, nes jomis nebuvo kuriama bendroji jungtinė nuosavybė, o Atsakovui 1 nebepriklauso sklypas, kuriame stovi namas. Padarydamas tokią išvadą, teismas neįvertino aplinkybės, kad žemės sklypas 2 priklausė Atsakovui 1 nuo 2012-07-30 iki 2015-08-31, t. y. laikotarpiu, kai vyko didelė dalis ginčo namo įrengimo darbų. Teismas nepasisakė apie išlaidas namo statybai būtent laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2015 m.
11.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pozicija dėl namo statybų laikotarpio yra nenuosekli, nes ieškovė nuo pat pradžių teigė, kad 2007 m. buvo nuspręsta pradėti namo statybas ir užsakyti statybiniai blokeliai. Vien tai, kad ieškovė negalėjo nurodyti tikslių namo statybai panaudotų medžiagų ir pateikti šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, nebuvo pagrindas spręsti, jog ieškovė su sutuoktiniu neatliko statybos darbų. Be to, nei atsakovai, nei trečiasis asmuo apskritai nepateikė jokių įrodymų apie išlaidas namo statybai.
11.4. Teismas tikraisiais namo statytojais laikė Atsakovą 2 su sutuoktine ir trečiąjį asmenį Š. K., tačiau visiškai nevertino to, kad namo vertė, kai jo baigtumas 2011 m. spalio 5 d. buvo 75 proc., nurodyta 140 755 Eur. Tokių lėšų paminėti asmenys neturėjo, o ieškovė su sutuoktiniu turėjo teisėtų lėšų statyti ginčo namą. Kadangi paminėti asmenys neturėjo finansinių galimybių statyti ginčo namą, apeliacinės instancijos teismo ieškovė prašo įvertinti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalautas Š. K. deklaracijas apie jo pajamas ir turtą, t. y. ar jis iš tiesų galėjo būti tikrasis ginčo namo statytojas. Taip pat pažymi, kad Atsakovas 1 ginčo namo statybos laikotarpiu, t. y. būdamas santuokoje su ieškove, iš banko sąskaitos išėmė dideles pinigų sumas, kurios buvo naudojamos namo statybai, sudarinėjo sandorius, iš kurių gautas lėšas naudojo namo įrengimui. Ieškovė taip pat dirbo ir turėjo pajamų namo statyboms ir jo įrengimui, be to, 2015 m. kovo 24 d. jos močiutė padovanojo 13 901 Eur, o ieškovės tėvai skyrė 50 000 Eur, kurie buvo skirti namui įrengti.
11.5. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai motyvavo tuo, kad įstatyme nenumatyta galimybė užtikrinti vieno sutuoktinio reikalavimų įvykdymą nustatant priverstinę hipoteką į kito sutuoktinio turtą, nes hipoteka yra skolinio įsipareigojimo įvykdymo nekilnojamojo daikto įkeitimu užtikrinimas. Teismo išvada, kad priverstine hipoteka šeimos bylose gali būti užtikrinamas tik sprendimas dėl išlaikymo kitam sutuoktiniui ar vaikui, yra nepagrįsta.
11.6. Kadangi ieškovės turtinis reikalavimas iš dalies patenkintas, yra pagrindas ir priverstinei hipotekai. Atsakovas 1 oficialiai slepia savo pajamas, savo vardu registruoto turto neturi, perleidinėja turtą kitiems asmenims, gali vengti vykdyti sprendimą dėl kompensacijos išieškojimo.
11.7. Teismas nepagrįstai neįtraukė į ieškovės patirtas išlaidas advokatės J. K. pagalbai apmokėti panaudotų 2 100 Eur, nurodęs, kad nėra duomenų apie ieškovę ir advokatę siejusius atstovavimo santykius, nes ieškovė 2019 m. lapkričio 28 d. į bylą buvo pateikusi 2018 m. rugsėjo 24 d. sutartį su advokate.
12. Atsakovai ir trečiasis asmuo O. K. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė panaikinti sprendimo dalį dėl 1,0599 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir patenkinti priešieškinio reikalavimą dėl šio sklypo pripažinimo asmenine Atsakovo 1 nuosavybe; panaikinti sprendimo dalį dėl 104 372 Eur kompensacijos už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę vykdant prievolę bankui, priteisimo ieškovei; panaikinti sprendimo dalį, kuria iš Atsakovo 1 priteista ieškovei 8865 Eur kompensacija už baldus ir namų apyvokos daiktus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. Žemės sklypas 1 buvo įgytas už asmeniškai Atsakovui 1 dovanotas lėšas ir ne šeimos poreikiams tenkinti. Teismas nepagrįstai vien faktą, kad turtas buvo įgytas santuokos metu vertino kaip pagrindą pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe. Teismui buvo pateiktos trys asmeniškai Atsakovui 1 dovanotų 150 000 Lt sutartys, dėl to teismui neturėjo kilti abejonių, kad šalys neturėjo finansinių galimybių nusipirkti sklypo už 160 000 Lt (46 339,20 Eur). Pinigų dovanojimo faktą patvirtina abiejų atsakovų turto deklaracijos. Taip pat pažymi, kad teismas galėjo priteisti tik 1448 Eur (5000 Lt) kompensaciją, nes byloje nebuvo duomenų apie Atsakovo 1 10 000 Lt gavimą iš Atsakovo 2 asmeniškai arba, teigdamas, kad sklypas yra bendroji jungtinė nuosavybė, teismas turėjo priteisti Atsakovui 1 iš ieškovės 21 721 Eur (150 000 Lt / 2 / 3,4528), nes už jo asmenines 150 000 Lt lėšas buvo įgytas žemės sklypas, kurį teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe.
12.2. Teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl 6,8 ha žemės sklypo (žemės sklypas 2) pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau nepagrįstai priteisė ieškovei kompensaciją už tai, kad kreditas, už kurį įgyta asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, buvo išmokėtas iš bendrų sutuoktinių lėšų. Byloje nebuvo įrodyta, kad kreditas grąžintas iš bendrų lėšų, nes kreditą pagal 2017 m. balandžio 12 d. atsakovų ir trečiojo asmens O. K. su banku pasirašytą kredito linijos sutartį grąžino tik Atsakovas 2 ir trečiasis asmuo O. K..
12.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nepakanka įrodymų, jog kreditą grąžino tik Atsakovas 2, nes iš jo sąskaitos Atsakovui 1 pervesti 608 000 Lt buvo pervesti ne į kreditą aptarnaujančią sąskaitą. Teismo paminėta sąskaita yra kreditinė ir nurodyta banko leidime parduoti įkeistą turtą. Pažymi, kad likę 513 590,21 Lt buvo sumokėti grynaisiais pagal kasos pajamų orderius, o grynuosius pinigus perduodavo Atsakovas 2 savo sūnui Atsakovui 1, kad įneštų į banko sąskaitą. Atsakovo 2 šeima turėjo pakankamai lėšų grąžinti kreditą, nes sudarinėjo pardavimo sandorius, pardavė žemės produkciją, o visi šie duomenys yra pagrįsti pateiktais įrodymais.
12.4. Teismas priteisė ieškovei 104 372 Eur kompensaciją, tačiau neaptarė Atsakovo 1 ir ieškovės galimybių mokėti kreditą santuokos metu, neįvertino jų gautų pajamų, nors šalys nedisponavo tokiomis pajamomis, kurių būtų pakakę grąžinti priteistos kompensacijos dydžio kreditą. Teismas privalėjo įvertinti, kad įmokos bankui buvo daromos ne kas mėnesį, o įnešamos didelėmis pinigų sumomis, daromais pavedimais, pagal kuriuos lėšos buvo gautos iš Atsakovo 2 ir trečiojo asmens sudarytų sandorių. Be to, šio kredito grąžinimui užtikrinti buvo įkeistas Atsakovo 2 ir trečiojo asmens O. K. turtas, o tai rodo, kad tik jiems faktiškai kreditas buvo suteiktas ir grąžintas tik jų lėšomis.
12.5. Teismas, nustatydamas šalims priteistino kilnojamojo turto kainas, buvo nenuoseklus: teismas nurodė, kad ieškovės nurodomos atsakovui priteistinų daiktų kainos yra per didelės, nes neįvertintas nusidėvėjimas, tačiau priteisė Atsakovui 1 daiktus, kurių jis neprašė ir kurie yra pas ieškovę, o jų kainą nurodė neįvertinęs nusidėvėjimo. Teismas privalėjo įvertinti kilnojamuosius daiktus pagal sprendimo priėmimo metu galiojusias kainas.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į atsakovų ir trečiojo asmens apeliacinį skundą argumentai:
13.1. Teismas pagrįstai priteisė ieškovei 104 372 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, kai Atsakovas 1 iš bendrų sutuoktinių lėšų padengė kreditą, skirtą ne šeimos poreikiams. Teismas teisingai konstatavo, jog atsakovai neįrodė, kad kreditą grąžino tik Atsakovas 2 ir jo sutuoktinė. Atsakovų pateikta 608 000 Lt sumos įplaukų suvestinė pagrindžia tik tai, kad tokios lėšos buvo pervestos atsakovui 1, bet ne tai, kad jomis buvo padengtas kreditas. Be to, kreditas pagal 2007 m. balandžio 12 d. sutartį buvo pervestas į Atsakovo 1 sąskaitą, iš kurios santuokos metu buvo grąžinamas kreditas.
Šalies argumentai
13.2. Apeliantai neįrodė teiginio, kad dengiant paskolą grynaisiais pinigais pagal kasos pajamų orderius, pasirašytus tik Atsakovo 2, buvo sumokėta 513 590,21 Lt. Byloje nebuvo nustatyta, kad ant kvitų yra būtent Atsakovo 2 parašai, nes juos galėjo pasirašyti ir Atsakovas 1, būdamas santuokoje su ieškove. Pagrįsta teismo išvada, jog kasos pajamų orderių pasirašymas nepaneigia ir prievolės pagal kredito sutartį solidarumo bei to, kad ją vykdė visi skolininkai, tarp jų ir ieškovės sutuoktinis.
Atsiliepimas
13.3. Atsakovas 1, deklaruodamas šeimos pajamas kredito sumą nurodydavo kaip bendrą šeimos paskolą, taigi šią prievolę jis laikė ne asmenine, o šeimos ir vykdė ją iš šeimos lėšų.
Šalies argumentai
13.4. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas, priteisdamas ieškovei 104 372 Eur kompensaciją neįvertino sutuoktinių galimybių mokėti banko paskolą. Ieškovė pažymi, kad byloje buvo surinkti ir įvertinti visi įrodymai, pagrindžiantys sutuoktinių galimybę grąžinti kreditą, o Atsakovas 2 ir jo sutuoktinė lėšų kreditui grąžinti neturėjo pakankamai.
13.5. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas ignoravo aplinkybes, kad žemės sklypas 1 (esantis (duomenys neskelbtini), Kretingos r.) buvo pirktas iš asmeniškai Atsakovui 1 jo tėvų dovanų pinigų, nes teismas sprendime nurodė, kad vien tai, kad žemės sklypas pirktas vieno sutuoktinio lėšomis, savaime nereiškia, kad turtas įgytas asmeninėn nuosavybėn. Šiuo atveju, teismas teisingai nustatė, kad nebuvo aiškios Atsakovo 1 valios šį žemės sklypą įgyti asmeninėn nuosavybėn, tuo labiau, kad Atsakovas 1 šių aplinkybių ir neįrodinėjo.
13.6. Apeliantai nesutinka su kilnojamųjų daiktų, padalyti tarp sutuoktinių, verte, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovai neginčijo daiktų verčių. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad Atsakovas 1 neįrodinėjo kilnojamojo turto – baldų ir namų apyvokos daiktų – vertės, nors turėjo visas galimybes, juolab, kad visi kilnojamieji daiktai liko name, kuriame gyvena Atsakovas 1. Teigdamas, kad kilnojamųjų daiktų vertės yra mažesnės, Atsakovas 1 nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Teismas neprivalėjo savo iniciatyva rinkti įrodymų apie daiktų nusidėvėjimą ir dėl to galbūt sumažėjusią vertę.
Atsiliepimas
14. Atsakovai ir trečiasis asmuo O. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir prašo ieškovės skundą atmesti, patenkinti jų apeliacinį skundą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priimti naują įrodymą – antstolio 2010 m. birželio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuris patvirtina aplinkybes, susijusias su ginčo namo statymo aplinkybėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai argumentai:
Šalies argumentai
14.1. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai nustatė ginčo namo statybos laikotarpį, tačiau būtent ji ieškinyje nurodė, kad namą su sutuoktiniu pasistatė 2012-2015 metais už lėšas, gautas pardavus nekilnojamąjį turtą, ir už jos tėvų ir senelės pinigus ir tik po atsakovų priešieškinio pakeitė savo poziciją. Aplinkybes, kad namą statė būtent trečiasis asmuo Š. K. patvirtina byloje esantys įrodymai (susitarimai dėl sklypo, kuriame pastatytas namas, pirkimo, projektavimo sąlygos, aerofotografijos), kuriuos teismas teisingai įvertino. 2011 m. rugsėjo mėn. Š. K. prašymu UAB „Matininkai“ parengė Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bylą, kurioje nurodyta, kad namo baigtumas 75 proc.
14.2. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos indėlį į namo statybas, priešingai byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad sutuoktiniai tokių lėšų neturėjo. Ieškovė taip pat neginčijo žemės sklypo, kuriame pastatytas namas, perleidimo sandorių, nors įstatyme nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso ant žemės sklypo esantys statiniai. Šiuo metu žemės sklypas priklauso Atsakovui 2, todėl ieškovė reikalavimus dėl namo sukūrimo sąnaudų priteisimo reiškia netinkamam atsakovui.
14.3. Ieškovės prašoma priteisti 144 066,25 Eur ginčo namo sąnaudų sukūrimo dalis yra neaiškiai apskaičiuota, nes jos pateiktoje eksperto D. K. ekspertizės išvadoje nurodyta, kad 2008 - 2011 metais statybos darbų vertė buvo 165 944 Eur, o jau 2018 m. spalio mėn. – 204 360 Eur, o po nusidėvėjimo - 184 646 Eur. Apeliantė teigia, kad didžiąją darbų kainą sudaro namo apdailos darbai, o Š. K. pastatė tik dėžutę, tačiau kartu teigia, kad visą namą pastatė ji ir jos sutuoktinis.
14.4. Ieškovė pateikė teismui sutuoktinio banko sąskaitoje buvusių pinigų išgryninimo skaičiuotę, tačiau nenurodo, iš kokių šaltinių pinigai buvo įnešami į sutuoktinio sąskaitą. Byloje buvo pateikti įrodymai, kad į Atsakovo 1 banko sąskaitą įnešami pinigai buvo gauti iš Atsakovo 1 tėvų arba trečiojo asmens Š. K. sudarytų sandorių ir naudojami ne namo statyboms, o kitiems sandoriams. Ieškovė neturėjo pakankamai lėšų, kurių butų užtekę namui įrengti, jos sąskaitoje didesnės sumos buvo tik gauti greitieji kreditai. Ieškovės teiginiai, apie jos tėvų namo statyboms duotus 50 000 Eur nepagrįsti jokiais įrodymais, išskyrus jos tėvų niekuo nepagrįstus paaiškinimus. Taip pat nepateikta įrodymų, kad ieškovės močiutės jai dovanoti 13 901 Eur buvę panaudoti namo statyboms.
14.5. Ieškovės prašymas nustatyti priverstinę hipoteką taip pat nepagrįstas, nes priverstinė hipoteka gali būti nustatoma tik Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais.
14.6. Ieškovės prašymas priteisti 2100 Eur išlaidų advokatės J. K. pagalbai apmokėti nepagrįstas, nes nepateikta jokių įrodymų, kad nurodyta advokatė turėjo prieigą prie civilinės bylos ar kad būtų susipažinusi su bylos medžiaga ir teikusi ieškovei konsultacijas šioje byloje.
Atsiliepimas
14.7. Atsakovai prašo paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes mano, kad tik taip bus pašalinti prieštaravimai tarp ieškovės teiginių ir realios faktinės situacijos, susijusios su grynųjų pinigų pervedimais į Atsakovo 1 sąskaitą, su mokėjimais pagal kredito linijos sutartį, sudarytą dėl 6,8 ha žemės sklypo pirkimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir žodinio proceso
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašyme dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atsakovai nurodo aplinkybes, kurioms pagrįsti byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, byloje dalyvaujantys asmenys dėl šių įrodymų pasisakė bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
17. Šioje byloje ieškovė skundžia sprendimo dalis, kuriomis jai nepriteista kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (už namo sukūrimo sąnaudas), nenustatyta priverstinė hipoteka ir nepriteista dalis advokato išlaidų, o atsakovai ir trečiasis asmuo skundžia sprendimo dalis dėl 1,0599 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dėl 104 372 Eur kompensacijos ieškovei už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę vykdant prievolę bankui ir dėl 8 865 Eur kompensacijos ieškovei už dalį kilnojamojo turto priteisimo.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
18. Atsakovai ir trečiasis asmuo O. K. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo priimti naujus įrodymus – 2010 m. birželio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Teigia, kad šis įrodymas paneigia ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl ginčo namo statybų ir įrengimo laikotarpį.
19. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis įrodymas yra tiesiogiai susijęs su byloje nagrinėjamais fakto ir teisės klausimais, t. y. skirtas pagrįsti atsakovų pirmosios instancijos teisme įrodinėtas aplinkybes, kad būtent Š. K. pradėjo ginčo namo statybas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes bei į tai, kad naujo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, teisėjų kolegija priima atsakovų pateiktą 2010 m. birželio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.
Dėl gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, sukūrimo sąnaudų
20. Ieškovė įrodinėja, kad ginčo namo statybas pradėjo planuoti su sutuoktinu dar 2007 m., kai užsakinėjo blokelius, panaudotus namui statyti, kad namas pastatytas iš bendrų sutuoktinių, kad namą statė ne jos sutuoktinio tėvai, o trečiasis asmuo Š. K. pastatė tik „namo dėžutę“, kad visą namą iki galo įrengė sutuoktiniai, nes Atsakovas 2 ir trečiasis asmuo tam neturėjo lėšų. Ieškovė prašė pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamojo namo sukūrimo sąnaudas ir jas priteisti natūra Atsakovui 1, o jai priteisti ½ dalies namo sukūrimo sąnaudų kompensaciją, t. y. 144 066,25 Eur. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčo namas buvo statomas 2008-2010 m., kai sklypas nepriklausė Atsakovui 1, kad byloje nėra įrodymų, jog namą iš bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų pastatė Atsakovas 1 ir kad namas įrengtas tik bendromis sutuoktinių lėšomis.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįsigilino į statybos proceso stadijas ir teigia, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad 2010 metais ginčo namas nebuvo visiškai pastatytas ir įrengtas, nes būtent sutuoktiniai įrenginėjo namą ir bendras lėšas išleido didžiajai namo sukūrimo sąnaudų daliai, dėl to jai priteistinai namo sukūrimui panaudotų bendrų lėšų dalis. Su šiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija iš dalies sutinka. Byloje svarbu nustatyti, kada ir kieno lėšomis (sąnaudomis) buvo statomas ginčo namas.
22. Sutuoktinių turtinius reikalavimus dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą reglamentuoja CK 3.98 straipsnis. Pagal šio straipsnio 3 dalį, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Šiuo atveju kompensacija už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę gali būti priteisiama, jeigu ne šeimos poreikiams tenkinti buvo panaudotos bendros, t. y. sutuoktinių lėšos. Ieškovė, teigia, kad ginčo namas (namo sąnaudos) buvo pastatytas tik bendromis sutuoktinių lėšomis.
23. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ginčo namas pastatytas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, o 600/1820 dalis šio žemės sklypo 2008 m. balandžio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartimi įsigijo Š. K. (Atsakovo 1 brolis), t. y. sklypas įgytas jau po to, kai 2007 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta ginčo šalių santuoka. 2012 m. liepos 10 d. šis žemės sklypas buvo perleistas Atsakovui 2, o šis 2012 m. liepos 30 d. padovanojo šį žemės sklypą Atsakovui 1, kurio nuosavybė buvo įregistruota iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., kai žemės sklypas vėl buvo perleistas Atsakovui 2. Iš byloje esančios ginčo namo Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos nustatyta, kad ginčo namo baigtumas 2011 m. spalio 5 d. buvo 75 proc. (t. 13, b. l. 193), t. y. tuo laikotarpiu, kai žemės sklypas, kuriame vyko namo statybos priklausė tik trečiajam asmeniui Š. K.. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, namo pastatymo 75 proc. baigtumą patvirtina ir 2009, 2010 ir 2012 m. aerofotografinis vaizdas, t. y. byloje yra duomenys, kad didžioji dalis namo buvo pastatyta iki tol, kol žemės sklypas 2012 m. liepos 30 d. buvo padovanotas Atsakovui 1. Dar daugiau, ieškovė pradiniame ieškinyje taip pat teigė, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų pasistatė namą, kurio statybos vyko 2012-2015 m. (t. 1, b. l. 5). Poziciją dėl namo statybų pradžios 2007 m. ieškovė pakeitė tik po to, kai byloje buvo pateiktas priešieškinis, teigdama, kad 2007 m. pradėjo užsakinėti blokelius namo statyboms. Tačiau pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo namo statybas Š. K. priklausiusiame žemės sklype ieškovė pradėjo 2007 m. Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdama į atsakovų pateiktą naują įrodymą – 2010 m. birželio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad namas iki 75 procentų baigtumo pastatytas dar 2010 m. Įvertinus tai, kad nurodytu laikotarpiu žemės sklypas Atsakovui 1 nepriklausė, o duomenų apie jo ir ieškovės, kaip sutuoktinių, išlaidas statyboms iki 2010 metų nepateikta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš pagrįstai nepriteisė ieškovei kompensacijos už namo sukūrimo sąnaudas iš bendrosios jungtinės nuosavybės lėšų. Nustačius, kad prie 75 proc. namo baigtumo ieškovė su sutuoktiniu neprisidėjo, spręstina dėl likusios namo sukūrimo sąnaudų dalies.
24. Ieškovės teigimu, teismas, padarydamas išvadą, kad išlaidos namo statybai negali būti laikomos susijusiomis su šeimos poreikių tenkinimu, nes jomis nebuvo kuriama bendroji jungtinė nuosavybė, neįvertino aplinkybės, kad žemės sklypas, kuriame buvo statomas ginčo namas, priklausė Atsakovui 1 nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y. laikotarpiu, kai vyko didelė dalis ginčo namo įrengimo darbų. Ši apeliacinio skundo nuostata iš dalies pagrįsta. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos teiginius, kad bendromis sutuoktinių lėšomis jie būtų prisidėję prie namo statybų, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tokių duomenų nepateikta tik dėl namo pastatymo iki 75 proc. baigtumo. Tuo tarpu, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d., kai žemės sklypas, kuriame buvo statomas ginčo namas, priklausė Atsakovui 1, taip pat vyko ginčo namo statybos darbai, t. y. buvo atliekami namo įrengimo darbai. Šios aplinkybės šalys neginčijo, tik Atsakovas 1 teigė, kad jų šeima neturėjo tiek lėšų, kad pastatytų ir įrengtų ginčo namą. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad Atsakovui 1, būnant santuokoje su ieškove, laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. priklausė žemės sklypas, kuriame vyko namo įrengimo darbai, į tai, kad šeima į namą įsikėlė 2014 m., kad nepateikta duomenų, jog namo įrengimo darbai, ginčo šalims gyvenant name, atlikti kitų asmenų sąskaita, daro išvadą, jog prie namo įrengimo buvo prisidėta bendromis sutuoktinių lėšomis (CK 3.88 straipsnio 5 dalis, CPK 185 straipsnis). Tuo labiau, kad ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos taip pat patvirtina ginčo šalių šeimos išlaidas namo statyboms tuo laikotarpiu, kai žemės sklypas priklausė Atsakovui 1.
25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šiuo metu gyvena ginčo name (namas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre) tik Atsakovas 1, žemės sklypas, ant kurio stovi ginčo namas, yra perleistas atsakovui Nr.2 2015 m. rugpjūčio 21 d., dėl to spręstinas klausimas dėl kompensacijos ieškovei už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, nes bendros sutuoktinių lėšos nuo 2012 m. liepos 30 d. iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo panaudotos turtui, kuris nebuvo sutuoktinių nuosavybė, sukurti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Ieškovės įrodinėjo, kad namas buvo pastatytas ūkio būdu ir jos prašymu, tam kad būtų nustatyta ginčo namo sukūrimo vertė, byloje buvo paskirta ekspertizė. Byloje gautas 2018 m. lapkričio 23 d. ekspertizės aktas (t. 15), jame nurodyta, kad 2018 m. spalio mėn. namo statybos darbų vertė yra 184 646,20 Eur ( 10,6 proc. nusidėvėjimas), į šią sumą, atsižvelgus į ekspertizės akte pateiktas sąmatas, įskaičiuotos ir panaudotos medžiagos (106 686,50 Eur). Anksčiau nutartyje konstatavus, kad bendromis sutuoktinų lėšomis nebuvo prisidėta prie 75 proc. namo baigtumo, darytina išvada, kad iš bendrų sutuoktinių lėšų namo sukūrimo sąnaudoms buvo skirta 25 proc. Atsižvelgus į CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ieškovei priteistina 12,5 proc. (25 / 2) dydžio namo sukūrimo sąnaudų kompensacija, lygi 23 080,77 Eur ((184 646,20 Eur – 75 proc.) / 2).
26. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad teismas turėjo įvertinti, ar Atsakovas 2 ir jo sutuoktinė bei trečiasis asmuo Š. K. turėjo lėšų ginčo namo statyboms, nes, ieškovės teigimu, tik jos šeima turėjo pakankamai lėšų visam ginčo namui pastatyti ir įrengti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nutarties 22 punkte nustatytas aplinkybes atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad kitos šeimos finansinės galimybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to kaip jau buvo minėta nutarties 23 punkte, pati ieškovė pripažino, kad ginčo namas sutuoktinių lėšomis buvo statomas nuo 2012 m. nors 2011 m. namo baigtumas buvo 75 procentai (CPK 178 straipsnis).
Dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, išmokant kreditą už 6,8 ha žemės sklypą Palangoje
27. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą išmokant kreditą bankui ir priteisė ieškovei 104 372 Eur kompensaciją, nes konstatavo, jog nepakanka įrodymų, kad kreditą grąžino tik Atsakovas 2, o Atsakovas 1 neprisidėjo prie kredito grąžinimo. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad tokia išvada nepagrįsta, nes byloje nebuvo įrodyta, kad kreditas grąžintas iš bendrų sutuoktinių lėšų, nes kreditą pagal 2007 m. balandžio 12 d. atsakovų ir trečiojo asmens O. K. su banku pasirašytą kredito linijos sutartį grąžino tik Atsakovas 2 ir trečiasis asmuo O. K. ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai apie pavedimus bei grynųjų pinigų įnešimus. Ši apeliacinio skundo nuostata iš dalies pagrįsta.
28. Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama sutuoktinio teisė gauti kompensaciją už tai, kad kreditas, už kurį įsigyta vieno sutuoktinio nuosavybė, buvo išmokėtas santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-969/2018). Kiekvieno sutuoktinio pareiga - kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudoja tikslams, nesusijusiems su bendrų prievolių (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) vykdymu. Atsižvelgus į šį reglamentavimą, būtina nustatyti, kieno lėšomis – tėvo ir jo sutuoktinės ar sūnaus ir jo sutuoktinės – buvo grąžintas kreditas pagal 2007 m. balandžio 12 d. sutartį. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pusę kredito grąžino Atsakovas 1, nes pusė grąžinto kredito buvo panaudota išimtinai asmeninėms Atsakovo 1 reikmėms, t. y. jo vardu įgytam žemės sklypui. Dėl to teismas priteisė ieškovei ¼ dalį visos išmokėto kredito sumos (417 488,13 / 2 / 2). Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
29. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007 m. balandžio 12 d. tarp atsakovų, trečiojo asmens O. K. ir AB DnB NORD banko buvo pasirašyta Kredito linijos sutartis (t. 5, b. l. 18), pagal ją kredito gavėjams atidaryta kredito linija, kurios limitas 1 000 000 Lt. Kredito linijos sutarties 57.3 punkte numatyta, kad už sutarties vykdymą kredito gavėjai atsako solidariai (CK 6.6 straipsnis). Kreditas buvo grąžintas 2016 m. kovo 30 d. (t. 19, b. l. 5), t. y. ginčo sutuoktiniams esant santuokoje. Byloje yra pateikti duomenys apie Atsakovų 1 ir 2 bei trečiojo asmens O. K. mokėjimus bankui, skirtus kreditui ir palūkanoms padengti: atsakovų sąskaitos išrašai, grynųjų pinigų įnešimo į kredito sąskaitas kvitai. Įvertinusi pateiktus įrodymus (t. 17, b. l. 51, 70, 76, 104, 109, 126, 132, t. 19, b. l. 5 - 10), teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovų pateikti įrodymai apie 898 825,72 Lt (260 317,92 Eur) kredito grąžinimą patvirtina šių sumų pervedimą išskirtinai iš Atsakovo 2 ir trečiojo asmens O. K. sąskaitų, todėl ši suma negali būti įtraukiama į lėšas, kurias ieškovė ir pirmosios instancijos teismas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
30. Atsakovai teigia, kad likusią kredito sumą 513 591,51 Lt (148 746,09 Eur) grąžino Atsakovas 2 pagal banko kasos pajamų orderius, kuriuose yra Atsakovo 2 parašai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus banko kasos pajamų kvitus, pažymi, kad dalyje kvitų aiškiai identifikuoti atsakovai, t. y. nurodyti jų asmens kodai, nes vardai ir pavardės sutampa, ir pagal tokius kvitus aiškiai galima nustatyti kiekvieno atsakovo kreditui grąžinti skirtas sumas. Tačiau dalyje kvitų nėra jokių skiriamųjų atsakovų duomenų, tik vardas ir pavardė, kurie yra tapatūs. Nors atsakovai teigia, kad visus kvitus pasirašė Atsakovas 2, nors juos ir nurodyti Atsakovo 1 asmens duomenys, tačiau parašui identifikuoti jokių įrodymų neteikė (CPK 178 straipsnis). Dėl to kvitus, kuriuose nurodyta tik vardas ir pavardė be identifikacinių duomenų (gimimo data / asmens kodas), teisėjų kolegija vertina kaip apmokėtus abiejų atsakovų lygiomis dalimis ir pusę tokiais kvitais grąžinto kredito vertina kaip grąžintą Atsakovo 1 iš bendrų sutuoktinių lėšų (CK 6.6 straipsnis, CPK 185 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 513 591,51 Lt buvo sumokėta pagal grynųjų pinigų kvitus, tačiau tik 159 910,51 Lt suma yra aiškiai identifikuojama, kaip sumokėta Atsakovo 2 vardu, o 203 450 Lt yra įnešta į sąskaitą tik Atsakovo 1 vardu (nurodytas jo asmens kodas), tuo tarpu 150 230 Lt sumų įnešimas negali būti aiškiai identifikuotas, nes nėra nei asmens kodo, nei gimimo datos. Dėl to nesant galimybės nustatyti, kuris atsakovas sumokėjo 150 230 Lt dalį, skirtą kreditui ir palūkanoms grąžinti, ši suma dalijama lygiomis dalimis ir konstatuojama, kad abu atsakovai sumokėjo po 75 115 Lt. Apibendrinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Atsakovas 1, būdamas santuokoje su ieškove, grąžino 80 678 Eur (203 450 Lt + 75 115 Lt = 278 565 Lt) banko suteikto kredito (CPK 178, 185 straipsnis).
31. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Taigi ieškovės ir Atsakovo 1 pajamos, gautos santuokos metu, yra pripažįstamos bendromis sutuoktinių lėšomis ir jos negali būti naudojamos asmeninės kito sutuoktinio prievolės vykdymui (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsakovas, būdamas santuokoje su ieškove iš bendrų lėšų grąžino 80 678 Eur (278 565 Lt) kredito, už kurį įgijo turto asmeninėn nuosavybėn. Dėl to atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas panaudojus savo prievolės vykdymui, ieškovė įgijo teisę į kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, t. y. ieškovei priteistina ½ dalis atsakovo grąžinto kredito, t. y. 40 339 Eur (80 678 Eur/2, CK 3.98, 3.117 straipsniai)).
32. Atsakovai, teigdami, kad visą kreditą grąžino tik Atsakovas 2, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar Atsakovo 1 šeima turėjo finansinių galimybių mokėti nurodytas sumas. Atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esant įrodymams, jog pinigus į sąskaitą įnešė Atsakovas 1, nurodydamas savo asmens kodą, teismas neturėjo pagrindo abejoti šių įrašu teisingumu ir vertinti, kokie yra įnešamų lėšų šaltiniai, tuo labiau, kad atsižvelgus į atsakovų veiklą bei sudaromus sandorius, abu atsakovai turėjo galimybes generuoti pakankamai dideles pajamas.
Dėl 1,0599 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)Kretingos r., pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe
33. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Kretingos r., pripažino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes šis sklypas buvo įgytas už asmeniškai Atsakovui 1 dovanotas lėšas, o vien tai, kad sklypas įgytas santuokos metu, nėra pagrindas turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą.
34. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalie 1 punkte numatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tačiau faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
35. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo žemės sklypas 2 yra registruotas Atsakovo 1 vardu, nuosavybės pagrindas 2007 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2378. Taigi žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta šalims esant santuokoje, nors sklypas įregistruotas tik Atsakovo 1 vardu (t. 3, b. l. 292). CK 3. 88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas pažymėjo, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios jungtinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, reikšminga yra ir tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu buvo laikomi teisiškai reikšmingais ir garantavo teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2009).
36. Atsakovas 1 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją neigia teigdamas, kad turtas įgytas iš jo tėvo tik jam asmeniškai duotų lėšų ir tik dvi savaitės po santuokos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepaneigia paminėtos prezumpcijos, nes be to, kad turtas įgytas iš asmeninių lėšų, turi būti įrodyta ir tai, kad buvo aiškiai išreikšta Atsakovo 1 valia turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Tokiu atveju Atsakovas 1 panaudodamas 150 000 Lt tik jam asmeniškai dovanotų lėšų turtui asmeninės nuosavybės teise įsigyti, turėjo pasirūpinti, kad jis būtų įregistruotas ne tik jo vieno vardu, bet aiškiai nurodant ir nuosavybės teisės formą, t. y. aiškiai išreikšti valią turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Šiuo atveju, Atsakovas 1 tokių veiksmų neatliko, dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad Atsakovas 1 buvo aiškiai išreiškęs valią įgyti šį turtą asmeninės nuosavybės teise, nepaisant fakto, kad ginčo sklypas įsigytas už jam asmeniškai dovanotas lėšas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalytinas tarp sutuoktinių.
37. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su ieškovei priteista kompensacija už šį žemės sklypą ir teigia, kad teismas galėjo priteisti tik 1 448 Eur (5 000 Lt) kompensaciją, nes už sklypą buvo sumokėta 160 000 Lt, t. y. 150 000 Lt asmeniškai jam dovanotos lėšos ir tik 10 000 Lt buvo bendrosios lėšos arba teismas turėjo priteisti Atsakovui 1 iš ieškovės 21 721 Eur (150 000 Lt / 2 / 3,4528), nes už jo asmenines 150 000 Lt lėšas buvo įgytas žemės sklypas, kurį teismas pripažino bendrąja jungtine nuosavybe. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliantų argumentus. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Atsakovas 1 pasiūlymus dėl šio turto dalijimo būdo pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, nors ieškinio reikalavimas dėl šio turto dalijimo būdo, kompensacijos dydžio buvo žinomas viso bylos nagrinėjimo metu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Atsakovas 1 neišreiškė savo pozicijos dėl šio turto padalijimo būdo, jeigu jis būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, dėl to žemės sklypas pagrįstai padalytas ieškovės prašomu būdu – Atsakovui 1 priteistas natūra žemės sklypas, o ieškovei – ½ dalis dalytino turto vertės. Tuo labiau, kad CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Byloje konstatuota, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o nustatydamas ieškovei priteistiną kompensaciją už 1,0599 ha žemės sklypą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Nekilnojamo turto registre nurodytą turto vertę – 8 138 Eur ir į tai, kad kitų duomenų apie šio sklypo vertę sutuoktiniai neteikė ir priteisė ieškovei pusę žemės sklypo vertės, t. y. 4 069 Eur.
Dėl 8 865 Eur kompensacijos ieškovei už kilnojamąjį turtą priteisimo
38. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai nustatė šalims priteistino kilnojamojo turto (baldų) kainas ir atsakovui priteistinų daiktų vertę nustatė pagal ieškovės nurodytas kainas, neįvertinęs nusidėvėjimo, t. y. Atsakovas 1 nesutinka su sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš jo priteista 8865 Eur kompensacija, nes daiktų vertė neatitinka realių kainų.
39. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šalys nesutarė dėl dalies kilnojamo turto ir prašė jį priteisti viena kitai, o būtent nesutarė dėl: aukštos spintos, lauko stalo ir 3 kėdėmis, virtuvės baldų, miegamojo šviestuvo ir dviejų mažų sieninių šviestuvų, virtuvės šviestuvo, skalbimo mašinos „LG“, orkaitės „AEG“, indaplovės „XXL AEG“, šaldytuvo „Miele“, šaldiklio „Exquisit“, dviejų lauko gultų, bendra šių daiktų vertė 17 730 Eur (iš jų 15 000 Eur virtuvės baldų vertė). Teismas atsižvelgęs į dalytinų daiktų naudojimo paskirtį bei būdą, į tai, kad po santuokos nutraukimo daiktai yra name, kuriame gyvena Atsakovas 1, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, minėtus daiktus priteisė Atsakovui 1, o ieškovei priteisė kompensaciją, lygią ½ daliai visos vertės. Teismas, nustatydamas dalytinų daiktų vertę, nurodė ir tai, kad šalys rašytinių įrodomų apie daiktų vertę neteikė, todėl vadovavosi šalių nurodytų daiktų verčių vidurkiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija pagrįsta.
40. Tais atvejais, kai nagrinėjama civilinė byla, kylanti iš šeimos teisinių santykių, tačiau pagal ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes nėra pagrindo teismui veikti aktyviai, galioja dispozityvumo ir rungimosi principai, o teismas neturi pareigos veikti savo iniciatyva. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad tokiais atvejais, kada sprendžiami bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimai, procesinę pareigą pateikti visą informaciją apie šalių turimą ir dalijamą turtą (jo kiekį, vertę) ir pareikšti reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Byloje šalys pareiškė reikalavimus dėl dalijamo turto, nurodė jų vertes, tačiau rašytinių įrodymų nepateikė, todėl dalytino turto vertę nustato teismas pagal bylos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Atsakovas 1 teigdamas, kad teismo parinktos daiktų vertės yra neadekvačios, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas vertes, tarp jų ir dėl virtuvės baldų, sudarančių didžiąją dalį ginčijamos vertės. Atsakovas 1, neprašė šių daiktų priteisti jam, tačiau nereiškė prieštaravimo ir dėl ieškovės reikalavimo skaičiuoti kompensaciją pagal jos nurodytas vertes. Kadangi teismas, nagrinėdamas reikalavimus dėl santuokinių turto padalijimo, neturėjo pareigos rinkti įrodymus, kurių šalys neprašė, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi šalių nurodytų verčių vidurkiais ir pagal tai skaičiavo priteistiną kompensaciją (CPK 185 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad Atsakovas 1 dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jis buvo atstovaujamas advokato, reiškė reikalavimus dėl kilnojamųjų daiktų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas neužkirto kelio jam teikti įrodymus, pagrindžiančius turto vertes ar paneigiančius ieškovės nurodytąsias, tačiau tokių įrodymų byloje nepateikta.
Dėl priverstinės hipotekos nustatymo
41. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jos reikalavimo dėl priverstinės hipotekos Atsakovo 1 turtui nustatymo, nes iš dalies patenkinus jos turtinius reikalavimus toks pagrindas buvo, tuo labiau, kad Atsakovas 1 oficialiai slepia pajamas, savo vardu registruoto turto neturi, perleidinėja turtą kitiems asmenims, gali vengti vykdyti sprendimą dėl kompensacijos išieškojimo. Atmesdama šį skundo argumentą teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu šio kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto hipoteka, kai yra visos šios sąlygos: turi būti priimtas teismo sprendimas, kreditoriaus prašymas, nekilnojamasis daiktas priklauso skolininkui nuosavybės teise ir egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis (CK 4.175, 4.178 straipsniai, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017)).
42. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 4.178 straipsnio turiniui prieštarautų aiškinimas, pagal kurį teismui būtų nustatyta teisė teismo sprendimu patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo nustatyti priverstinę hipoteką ir tais atvejais, kai jų nenustato Civilinis kodeksas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-695/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nagrinėjamu atveju teismo sprendimu iš Atsakovo 1 ieškovei priteista kompensacija, yra pateiktas ieškovės prašymas dėl priverstinės hipotekos taikymo, o turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, priklauso Atsakovui 1, tačiau byloje nenustatyta duomenų, jog egzistuoja ketvirtoji būtinoji sąlyga priverstinės hipotekos taikymui – egzistuoja CK įtvirtintas priverstinės hipotekos nustatymo atvejis. Vien aplinkybės, kad yra priimtas teismo sprendimas priteisti pinigų sumą (kompensaciją) ir kad Atsakovas 1 turi turto, nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką, jeigu priteisimas dėl pinigų išieškojimo nėra susijęs su CK nustatytu atveju, kuris būtų pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką. CK numatyti atvejai, kai gali būti nustatoma priverstinė hipoteka ir jie susiję su išlaikymo vaikams arba sutuoktiniui priteisimu, bet ne su reikalavimu dėl kompensacijos iš kito sutuoktinio išieškojimo užtikrinimu.
Dėl 2 100 Eur ieškovės išlaidų advokatės J. K. pagalbai apmokėti pagrįstumo
43. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nurodęs, kad nėra duomenų apie ieškovę ir advokatę siejusius atstovavimo santykius, 2 100 Eur išlaidų advokatės J. K. pagalbai apmokėti neįtraukė į visas ieškovės turėtas išlaidas. Ieškovė teigia, kad ji buvo pateikusi teismui įrodymus apie teisinių paslaugų sutartį ir turėtas išlaidas. Atmesdamas šį ieškovės apeliacinio skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieškovė teigia, kad 2019 m. lapkričio 28 d. į bylą pateikė teisinių paslaugų sutartį, pinigų sumokėjimo kvitus, tačiau tarp jos 2019 m. lapkričio 28 d. į bylą pateiktų dokumentų nėra jos apeliaciniame skunde nurodytos teisinių paslaugų sutarties su advokate J. K., yra tik kvitai, kad advokatei J. K. 2018 m. rugsėjo 24 d. ir 2018 m. spalio 12 d. sumokėta 1 500 Eur ir 600 Eur.
44. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tai reiškia, kad šalis pateikia ne tik kvitus ar kitus apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, bet ir teisinių paslaugų su advokatu sutartį, iš kurios teismas patikimai galėtų spręsti apie šaliai suteiktų teisinių paslaugų pagrindą, apimtį ir pobūdį. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų apie sudarytą teisinių paslaugų su advokate J. K. sutartį, kad advokatei J. K. būtų buvusi suteikta prieiga prie bylos, kad ji, kaip teigia ieškovė, galėtų susipažinti su bylos medžiaga ir teikti ieškovei konsultacijas (CPK 178 straipsnis), o sutarties išrašo iškarpa įkelta tik į apeliacinį skundą. Dėl to nesant pakankamai duomenų apie atstovavimo santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų neįtraukė į skirstytinas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas): ieškovei iš atsakovo V. K., gim. 1982 m., priteista 104 372 Eur kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą išmokant banko kreditą mažintina iki 40 339 Eur; sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą dėl namo sukūrimo sąnaudų priteisimą, naikintina ir ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies – ieškovei iš atsakovo V. K., gim. 1982 m., priteistina 23 080,77 Eur namo sukūrimo sąnaudų kompensacija. Kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
46. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos šio teismo šalims priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo patenkinta 30 proc. ieškovės ir 67 proc. Atsakovo 1 reikalavimų ir proporcingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas sumažino ieškovei priteistą 104 372 Eur kompensaciją iki 40 339 Eur ir iš dalies patenkino ieškinio reikalavimą dėl namo sukūrimo sąnaudų – priteisė 23 080,77 Eur (pirmosios instancijos teismas šį ieškinio reikalavimą atmetė). Bendra ieškovei priteistos kompensacijos suma (neįtraukiant kompensacijos už kilnojamąjį turtą ir 1,0599 ha žemės sklypą) sumažėjo 40 952,23 Eur (104 372 Eur – 40 339 Eur – 23 080 Eur). Atitinkamai, bendra ieškovės patenkintų reikalavimų suma sumažėjo, o atsakovo padidėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės patenkinti reikalavimai sudaro 23 proc., o atsakovo – 77 proc.
47. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 10 008 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovas – 5 612 Eur, dėl to ieškovei iš atsakovo priteistina 2 301,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovės – 4 321,24 Eur. Atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 2 019,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Apeliacinius skundus tenkinus iš dalies, šalims proporcingai patenkintų apeliacinių skundų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nors jos ir būtų atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
49. Ieškovė patyrė 55 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti, nuo likusios 2000 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo ieškovė atleista Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. nutartimi. Duomenų apie išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme nepateikta.
50. Atsakovas patyrė 1 885 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui sumokėti ir 1 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, iš viso 3 085 Eur.
51. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės apeliacinis skundas patenkintas 7,5 proc., nes 15 proc. patenkintas jos reikalavimas dėl kompensacijos už namo sukūrimo sąnaudas (ieškovė prašė priteisti 144 066,25 Eur, priteista 23 080,77 Eur), ir atmestas reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 12,66 proc., nes 38 proc. patenkintas jo reikalavimas dėl kompensacijos ieškovei už banko kredito išmokėjimą bendrosios jungtinės nuosavybės lėšomis priteisimo (prašė nepriteisti, apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistą sumą iki 40 339 Eur), tačiau atmesti abu apeliacinio skundo reikalavimai dėl 8 865 Eur kompensacijos už kilnojamojo turto padalijimą priteisimo ir 1,0599 ha žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe.
52. Iš ieškovės atsakovui priteistina 390,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo patirtų apeliacinės instancijos teisme, o iš atsakovo ieškovei priteistina 4,13 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priešpriešines sumas įskaičius, iš ieškovės atsakovui priteistina 386,44 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti ieškovei I. K. iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą 104 372 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą išmokant banko kreditą iki 40 339 Eur.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalį, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už namo sukūrimo sąnaudų priteisimo, ir dėl šio ieškovės reikalavimo priimti naują sprendimą - šį ieškovės I. K. reikalavimą tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei I. K. iš atsakovo V. K., gim. (duomenys neskelbtini), 23 080,77 Eur namo sukūrimo sąnaudų kompensaciją.
Kitas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti atsakovui V. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės I. K. 2 019,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 386,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.