Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Gedimino Sagačio ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. rugpjūčio 5 d. paduotu ieškovės I. K. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo ir prašymu atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. K. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl šių taisyklių taikymo – vertino tik pavienius įrodymus, o ne byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą; teismas padalijo atsakovų solidarią prievolę, nors tokio reikalavimo atsakovai nereiškė; teismai padarė grubų pažeidimą, nevertindami šalių galimybių laikotarpiu iki 2010 metų pastatyti 75 procentus ginčo namo; apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo namo statytojo, nepagrįstai didelę reikšmę suteikė žemės sklypo teisinei registracijai, tačiau nenustatė, kas ir iš kokių lėšų atliko ir galėjo atlikti tokio masto statybos darbus; teismų atsisakymas pripažinti 6,8 ha žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe ir teisingai atlyginti ir kompensuoti už tokį turtą, nustačius, kad vyras įregistravo savo vardu žemės pirkimą vieną mėnesį prieš santuoką su jau keletą mėnesių nėščia moterimi, su kurią jau labai ilgai gyveno kartu, kad ji neturėtų teisės į šią žemę ir į teisingą kompensavimą už ją, laikytina moterį diskriminuojančia praktika Tarptautinės konvencijos dėl visų diskriminacijos formų prieš moterį panaikinimo 2(f) straipsnio prasme; namo dovanojimo sandorių tarp dviejų vyrų tikslas buvo diskriminuoti moterį (ieškovę) ir pažeisti jos santuokinę lygybę; teismai turėjo ištaisyti vyrų grupės sukurtą diskriminacinę situaciją ir pripažinti tiek namą, tiek žemę po juo ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Taigi kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), o prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba jį atidėti nenagrinėtinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovei I. K. (a. k. duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. rugpjūčio 4 d. banke „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.