Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. K. ir V. K., trečiajam asmeniui O. K., byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., bei atsakovų V. K. ir V. K. priešieškinį I. K., trečiajam asmeniui O. K., byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir kt. Atsakovai pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir turto pripažinimo asmenine nuosavybe.Atsakovas V. K. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti sūnaus M. K., gimusio 2007 m. spalio 10 d., laikinąją gyvenamąją vietą su atsakovu V. K., adresu (duomenys neskelbtini), kol įsiteisės sprendimas šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2017-10-06 nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo motyvai. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje 2017-10-05 nutartimi išspręstas klausimas dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki procesinio sprendimo priėmimo. Taip pat, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau – VTAT) pažymoje nurodyta, kad atsakovas V. K. gali bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai. Šios nurodytos aplinkybės teismui leidžia preliminariai manyti, jog šiuo metu nepilnamečio vaiko gyvenimas su tėvu galimai neatitiktų vaiko interesų. Be to, atsakovas nereiškė reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Nurodė, kad atsakovo prašyme suformuluotas reikalavimas išreikalauti papildomus duomenis iš VTAT, atsižvelgiant į tai, jog byloje jau yra pateikta šio skyriaus duomenų, reikšmingų klausimo išsprendimui, laikytinas nesuderinamu su būtinybe prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręsti itin operatyviai. Tačiau, siekiant visapusiško bylai reikšmingų aplinkybių atskleidimo, šie duomenys išreikalautini iš institucijos bylos nagrinėjimui iš esmės pasiruošti

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas V. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017-10-06 nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Pateiktu prašymu siekia užtikrinti vaiko interesus, nes jis bėga iš mokyklos, kategoriškai atsisako gyventi su motina. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti duomenis iš VTAT. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas turi išnagrinėti per 3 darbo dienas. Skubos tvarka galėjo išreikalauti duomenis, kurie patvirtintų, jog vaiko gyvenamosios nustatymas su motina neatitinka vaiko interesų. Netenkindamas jo prašymo ir neatsižvelgęs į vaiko interesus, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos priimant procesinį sprendimą atsižvelgti į vaiko norus.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai)Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti atsakovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, t. y. į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė, kad klausimas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo jau išnagrinėtas 2017-10-05 nutartimi. Byloje esanti VTAT pažyma „Dėl vaiko tėvo neatsakingos elgesio“ patvirtina, kad atsakovas V. K. gali bendrauti su sūnumi tik dalyvaujant nepilnamečio vaiko motinai. Apeliantas, nesutikdamas su tokiais teismo argumentais, nurodė, jog nebuvo atsižvelgta į vaiko interesus, neišreikalauta papildoma medžiaga iš VTAT, kuri paneigtų pirminėje VTAT pažymoje „Dėl vaiko tėvo neatsakingos elgesio“ nurodytas išvadas. Jis bendravo su institucijos atstovais ir jie sutiko, kad vaiko laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017-10-05 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Šis teismo procesinis sprendimas apelianto apskųstas įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atskirojo skundo padavimas nesustabdo nutarties vykdymo (CPK 152 straipsnio 3 dalis). Priimdamas 2017-10-05 nutartį pirmosios instancijos teismas įvertino VTAT pažymą „Dėl vaiko tėvo neatsakingo elgesio“ ir kitus pateiktus duomenis. Atsižvelgus į šias aplinkybes ir proceso teisės normas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad klausimas dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo jau yra išspręstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu bet kurioje proceso stadijoje pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba laikinąsias apsaugos priemones panaikinti (CPK 148, 149 straipsniai). Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.