Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas

atsakovams V. K. ir V. K., trečiajam asmeniui O. K., jų atstovei advokatei Gražinai Mauručaitienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovams V. K. ir V. K. bei atsakovo V. K. priešieškinį ieškovei I. K. dėl santuokos nutraukimo ir kt., tretieji asmenys O. K., A. S., Š. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje priimamas dalinis sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl dalinio sprendimo priėmimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 261 straipsnis įtvirtina teismo įgaliojimus priimti byloje dalinį sprendimą, kuriuo galutinai išsprendžiama tik dalis ginčo.

Bendra taisyklė yra ta, kad teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, taip pat sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų padalijimo klausimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką dalinio teismo sprendimo institutas santuokos nutraukimo bylose taikomas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje 2020 m. vasario 17 d. buvo pateiktas prašymas paskirti ekspertizę nekilnojamojo daikto vertei nustatyti, teismas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad ši byla nagrinėjama nuo 2017 m., o aplinkybės, susijusios su kitais klausimais nei sutuoktinių turto padalijimas, yra ištirtos teisminio nagrinėjimo metu, siekdamas apsaugoti šalių nepilnamečio vaiko ir šalių interesus, nusprendė priimti dalinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Dėl santuokos nutraukimo

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Dėl ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kuriomis grindžiama atsakovo kaltė dėl santuokos nutrūkimo, pažymėtina, kad ieškinyje nurodytas atsakovo neištikimybės faktas yra grindžiamas vien ieškovės paaiškinimais, subjektyviu vienos situacijos (nepažįstamai moteriai ir atsakovo broliui atvykus pas atsakovą) interpretavimu bei sutuoktinių konflikto metu galbūt jai atsakovo pasakytais teiginiais apie naują draugę ir jų bendrą vaiką. Kitų įrodymų, patvirtinančių tokio fakto egzistavimą, byloje nėra, aplinkybių apie buvusius ar esamus tėvo santykius su kita moterimi nepatvirtino ir šalių nepilnametis vaikas M. K., išklausytas teismo posėdyje. Taigi, teismo nuomone, nėra įrodyta, kad sutuoktinių šeiminių santykių faktinio nutrūkimo metu atsakovas buvo neištikimas ieškovei, ir nėra pagrindo taikyti vieną iš CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytų prezumpcijų.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo taip pat grindžia tuo, kad atsakovas, ieškovės tvirtinimu, piktnaudžiavo alkoholiu. Teismui yra pateikta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės psichologės D. K. 2017 m. gegužės 15 d. pažyma (1 t., e. b. l. 40), kurioje užfiksuota, kad 2016 m. spalio 4 d. konsultacijos metu šalių nepilnametis vaikas M. K. papasakojo, kad vaikui jo šeima yra panaši į filmo „(duomenys neskelbtini)“ šeimą, kurioje tėtis išgėrinėja, kartais veja mamą iš namų, mamai sunku palaikyti darną. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikui tikėtinai sunku būtų įvertinti, ar atsakovo alkoholio vartojimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas juo. Pažymėtina, kad kitų įrodymų, patvirtinančių atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, teismui nepateikta, be to, teismas sutinka su atsakovo atstovės nuomone, jog atsakovo atsisakymas tikrintis blaivumą, pareigūnams atvykus dėl su vaiku susijusių galimų pažeidimų, negali būti vertinamas pagal administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisykles kriterijus, kaip sunkus girtumo laipsnis.

Be to, kaip minėta, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje pažymoje užfiksuotos ir tokios aplinkybės, kad 2015 m. balandžio 17 d. šalių nepilnametis vaikas psichologei išreiškė lūkestį išsiaiškinti, ką daryti, kad tėvai nesikeiktų, negrasintų, nesibartų, skirtų jam dėmesio. Šią aplinkybę patvirtino ir 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta šią pažymą surašiusi psichologė D. K.. Vadinasi, anksčiau nei ieškinyje akcentuojama vaiko nurodyta aplinkybė, kad atsakovas vartoja alkoholį, yra užfiksuotas itin konfliktiškų abiejų tėvų santykių faktas. Paminėtina ir tai, kad iš minėtos pažymos ir psichologės D. K. liudijimo matyti, kad ieškovė psichologinės pagalbos sau ir vaikui ieškojo jau nuo tada, kai vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai ((duomenys neskelbtini) m.). Tai, teismo nuomone, liudija ilgalaikius sutuoktinių nesutarimus, kurie tikėtinai ir lėmė šalių santuokos faktinį nutrūkimą ir komplikuotą vaiko emocinę ir psichologinę būklę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad byloje nepakanka duomenų konstatuoti išimtinę kurio nors iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo; ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konstatavus, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir šalys turi nepilnametį vaiką, ieškovė turi teisę pasirinkti po santuokos nutraukimo pasiliekamą pavardę, todėl jos patikslinto ieškinio reikalavimas tenkintinas, jai po santuokos nutraukimo paliktina santuokinė pavardė – „K.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl vaiko gyvenamos vietos

Nustatyta, kad nepilnametis vaikas M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. K. ir atsakovo V. K. sūnus (1 t., e. b. l. 20). Tarp šalių kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos po šalių santuokos nutraukimo.

Atsakovas priešieškiniu prašo po santuokos nutraukimo nustatyti sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su atsakovu. Nurodo, kad nuo 2017 m. pradžios šalių nepilnametis sūnus gyvena su juo, lanko tą pačią mokyklą, sporto treniruotes, senelius. Su ieškove praleidžia savaitgalius ir yra patenkintas tokia tvarka. Atsakovo teigimu, jų sūnus yra tokio amžiaus, kad gali pats nuspręsti, su kuriuo iš tėvų po santuokos nutraukimo norėtų gyventi.

Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma, pažymėtina, kad šalių nepilnamečio vaiko M. K. nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos buvo išklausyta 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje. Vaikas aiškiai išreiškė norą gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad gyvendamas su tėvu jaučiasi gerai.

Vėlesniuose dokumentuose – 2019 m. gruodžio 2 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketoje ((duomenys neskelbtini)), 2019 m. lapkričio 27 d. vaiko rašytame rašte bei VšĮ (duomenys neskelbtini) psichologės D. K. 2019 m. lapkričio 27 d. rašte ((duomenys neskelbtini)) – užfiksuotus duomenis, kad vaiko nuomonė dėl gyvenamosios vietos pasikeitė, kad jis nori gyventi su mama ir kad tėvas psichologiškai bei fiziškai prieš vaiką smurtavo, teismas vertina kaip nepatikimus. Šie duomenys vėliau paneigti paties vaiko, nurodant, kad tokį jo nuomonės pasikeitimą ir duotus paaiškinimus nulėmė nerimas, jog mama išvyks gyventi į užsienį. Tai patvirtina teismui pateiktas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimas ir 2019 m. gruodžio 30 d. teisme gauta papildoma medžiaga iš Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, taip pat liudytojos vaiko teisių apsaugos specialistės I. L. liudijimas teismo posėdyje.

Teismui pateiktame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime atsisakyti atlikti ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, aplinkybių tikslinimo metu 2019 m. gruodžio 6 d. buvo gauta Klaipėdos apskrities vaiko teisių skyriaus patarėjos (duomenys neskelbtini) mieste I. L. papildoma informacija apie grėsmės vaikiui lygio nustatymą, taip pat gauti V. K. ir M. K. paaiškinimai. 2019 m. gruodžio 2 d. V. K. Klaipėdos apskrities vaiko teisių pasaugos skyriui paaiškino, kad nesutinka su I. K. skundais; atvyko su sūnumi, kuris paaiškino vaiko teisių specialistams, kad jo mama jį apgaule nuvedė pas psichologę, jam nesuprantant. M. K. paaiškino, kad jam pasakė pameluoti vaiko teisių apsaugos specialistams, kad galėtų su mama pasilikti gyventi ir jai nereikėtų mokėti išlaikymo; I. K. melavo, kad vaikas su ja gyvena du mėnesius, nors pas ją vaikas buvo nepilnas dvi savaites; vaikas pripažino, kad buvo apgautas mamos, ji naudojo psichologinį smurtą prieš jį, teigdama, kad išvyks iš Lietuvos ir jos vaikas nebematys. 2019 m. gruodžio 2 d. M. K. Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui paaiškino, kad jam mama liepė rašyti ko nenorėjo ir prieš atvažiuojant sakė ką rašyti, o jis sutiko. Tikslinant aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 11 d. dalyvaujant psichologei R. R. ir Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei R. U., apklausiamas M. K., parodė, kad (duomenys neskelbtini), mama jam sakė, kad reikia jai padėti, kad tėtis prašo iš jos išlaikymo, kad jei nepadės, ji turės išvykti gyventi į kitą šalį; jam mama sakydavo ,,padėk, padėk“; mama pasakė, kad jei nesakys psichologei (duomenys neskelbtini), ką mama liepė, tai ji išvyks; su mama nuvykęs į (duomenys neskelbtini) M. K. psichologei pasakė, kad tėtis jį yra mušęs, šaukęs, nors tėtis jo nėra mušęs; tėtis jam jokių blogų žodžių nėra sakęs tik apšaukdavo, tačiau atsiprašydavo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarime nurodyta, kad aplinkybių tikslinimo metu negauta jokių duomenų, kad M. K. būtų buvęs sumuštas ar kitaip prieš ji butų buvę smurtauta, tai yra darytas poveikis jo kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą.

Paminėtina ir tai, kad psichologė D. K., duodama parodymus teismo posėdyje, nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko M. K. gebėjimas apsispręsti nėra stiprus, o nuomonė gali priklausyti nuo to, kokią situaciją jis tuo metu vertina kaip jam palankesnę. Todėl, teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko nuomonės pasikeitimas buvo impulsyvus ir trumpalaikis, nulemtas jo nenoro ilgam skirtis su mama. Be to, M. K. nuo 2017 m. iki šiol faktiškai gyvena su tėvu. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad šalių nepilnametis vaikas yra išreiškęs norą gyventi su atsakovu ir šis jo noras nėra pasikeitęs.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju teismas privalo įvertinti, ar vaiko noras neprieštarauja jo interesams.

Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje davė išvadą, kad vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu.

Pažymėtina ir tai, kad, teismo vertinimu, šalių nepilnamečio vaiko M. K. noras gyventi su tėvu yra nulemtas objektyvių priežasčių, t. y. jo ilgalaikės faktinės gyvenamosios vietos, įprastinės namų aplinkos, nusistovėjusios gyvenimo tvarkos. Šios priežastys atitinka vaiko gyvenamosios vietos stabilumo, kuris gali būti svarbus vaiko gerai emocinei ir psichologinei būsenai užtikrinti, kriterijų, taigi neprieštarauja vaiko interesams.

Ieškovės nesutikimas su atsakovo ir vaiko teisių apsaugos institucijos pozicija iš esmės yra grindžiamas tuo, kad atsakovas smurtauja prieš vaiką ir neužtikrina jam psichologo pagalbos.

Šiame kontekste pažymėtina, kad, 2019 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdyje išklausant vaiko nuomonę, vaikas paaiškino, kad atsisako važiuoti pas psichologę, nes psichologė jam nepadeda. Atsakovas taip pat laikosi pozicijos, kad šalių vaikas atsisako eiti pas psichologą. Teismo nuomone, psichologinės pagalbos teikimas visų pirma yra susijęs su asmens bendradarbiavimu ir tokios pagalbos savanorišku priėmimu. Todėl kritiškai vertintini ieškovės veiksmai, aptarti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 d. nutarime, kuriais pas psichologę ieškovė sūnų nuvedė tikėtinai pilnai neatskleidusi tokio vizito tikslo. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi duomenų, jog atsakovas kliudytų ieškovei rūpintis psichologinės pagalbos teikimu vaikui ir (ar) ieškoti tam tinkamos formos, todėl vien šiuo aspektu teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu prieštarauja vaiko interesams.

Dėl ieškovės įrodinėjamo atsakovo smurto, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas visų pirma konstatuoja, kad, išskyrus pirmiau išdėstytais argumentais kritiškai vertintinus vaiko 2019 m. lapkričio mėn. duotus paaiškinimus, teismui nėra pateikta pakankamų įrodymų, kad atsakovas prieš vaiką smurtauja fiziškai. Šiame sprendime minėta ir tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato nutarime nurodyta, kad aplinkybių tikslinimo metu negauta jokių duomenų, kad M. K. būtų buvęs sumuštas ar kitaip prieš ji butų buvę smurtauta, tai yra darytas poveikis jo kūnui siekiant sukelti fizinį skausmą.

Byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose ((duomenys neskelbtini)), byloje esantis kompaktinis diskas) užfiksuoti atsakovo veiksmai, duodant mažamečiui sūnui vairuoti transporto priemonę bei atvirai demonstruojant pyktį, teismo nuomone, neatitinka tinkamo auklėjimo standartų, tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šie veiksmai buvo atlikti 2017 m., taigi prieš reikšmingą laiko tarpą ir neatspindi dabartinių tėvo ir sūnaus santykių. Todėl nesudaro pagrindo išvadai dėl to, kad vaiko interesams prieštarauja tolesnis jo gyvenimas su tėvu.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos su juo nustatymo ir atmeta ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

Kadangi šalys reikalavimo nustatyti sūnaus ir skyrium gyvenančios motinos detalios bendravimo tvarkos neišreiškė, teismas konstatuoja, kad ginčo dėl to nėra ir šalys susitars dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku, atsižvelgdamos į jo nuomone ir užimtumą.

Priešieškinyje atsakovas prašo nustatyti, kad tais atvejais, kai ieškovė norės išvykti su sūnumi ar praleisti su juo ilgesnį laiką, apie tai informuoti atsakovą prieš 7 dienas SMS žinute. Ieškovei dėl to neišreiškus prieštaravimų, teismas neturi pagrindo manyti, kad toks vaiko ir mamos bendravimo tvarkos elementas neatitiktų tėvų ir vaiko interesų, todėl jį nustato (CK 3.170 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Atsakovas priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovės I. K. išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. K. periodinėmis išmokomis kas mėnesį teismo nustatytą sumą. Atsakovas teigia, kad jam nereikalingas iš ieškovės išlaikymas sūnui, tačiau, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimą teismo sprendime aptarti nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, sutinka su bet kokia suma, kurią nuspręs ieškovė.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Byloje esantys įrodymai ir atsakovo pozicija patvirtina, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovės materialinė padėtis yra sudėtinga ir sunkesnė nei atsakovo, atsakovas yra pasirengęs prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. 2020 m. vasario 21 d. teismo posėdyje ieškovės atstovė nurodė, kad vaiko poreikiai yra 440 Eur, tačiau, proporcingai kiekvieno iš tėvų turtinei padėčiai, atsakovas turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo 310 Eur, o ieškovė 130 Eur.

Atsižvelgiant į atsakovo poziciją, kad jis neprieštarauja dėl bet kokio dydžio išlaikymo priteisimo iš ieškovės, teismas daro išvadą, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko išlaikymo dydžio, todėl nepilnamečiam vaikui iš ieškovės priteistina ieškovės nurodyta 130 Eur suma, kuria ji gali prisidėti prie vaiko išlaikymo.

2020 m. vasario 26 d., teismui užbaigus bylos nagrinėjimą iš esmės dalyje dėl, be kita ko, vaiko gyvenamosios vietos, atsakovo atstovė pateikė papildomus įrodymus ((duomenys neskelbtini)). Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad psichologinės pagalbos teikimas vaikui yra nutrūkęs, nebuvo ginčijama, atsakovo pripažinta ir ištirta teismo posėdyje, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Teismo nuomone, tam, kad išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus, yra būtina įvertinti byloje patenkintų ir atmestų reikalavimų visumą, taip pat turėti duomenis apie visas byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šiuo daliniu sprendimu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimai nespręstini ir bus sprendžiami priimant galutinį sprendimą byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 261, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti dalinį sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Šiose dalyse patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) bažnyčioje, įregistruotą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei I. K. po santuokos nutraukimo palikti pavardę – „K.“, atsakovui V. K. – „K.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad ieškovė I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su skyrium gyvenančiu sūnumi M. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, interesus ir užimtumą. Ieškovei I. K. norint išvykti su sūnumi ar praleisti su juo ilgiau nei tris dienas, apie tai I. K. turi informuoti atsakovą V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prieš septynias dienas SMS žinute.

Priteisti iš ieškovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį nuo 2017 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitus patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimus (dalyje dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo) atmesti.

Atsisakyti priimti atsakovo atstovės 2020 m. vasario 26 d. pateiktus papildomus įrodymus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po dalinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti dalinį sprendimą santuoką įregistravusiai metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Dalinis sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.