- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-110-479/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08608-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žydrūnas Bertašius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- I. K.
- Trečiasis asmuo
- O. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.11Laikino materialinio išlaikymo priteisimas ar laikinų apribojimų nustatymas
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas – Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovams V. K. ir V. K., trečiajam asmeniui O. K., byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt., bei atsakovų V. K. ir V. K. priešieškinį I. K., trečiajam asmeniui O. K., byloje išvadą teikiančiai savivaldybės institucijai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti su atsakovu santuoką, padalinti santuokoje įgytą turtą, nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir kt. 2017-10-04 ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti tris laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatyti nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su ja; 2) uždrausti atsakovui V. K. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. iki bus priimtas sprendimas byloje; 3) priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismas 2017-10-05 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. nustatė nepilnamečio vaiko M. K. gyvenamąją vietą su ieškove I. K. iki bus priimtas sprendimas byloje; priteisė iš atsakovo V. K. laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. K., mokamą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį kol bus priimtas teismo sprendimas; paskyrė ieškovę I. K. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko M. K. pinigines lėšas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovui V. K. bendrauti su nepilnamečiu vaiku M. K. iki kol bus priimtas sprendimas. Teismo motyvai. Nurodė, kad yra pagrindas vaiko laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove atsižvelgus į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybos (toliau - VTAT) pažymą „Dėl vaiko tėvo neatsakingos elgesio“. Iš VĮ Meno psichologijos centro pažymos nustatė, kad ieškovė labiau rūpinasi vaiko psichine būsena, dėl vaiko kreipėsi psichologo pagalbos, o atsakovas ne visuomet atvyksta į psichologo paskirtas konsultacijas. Nurodė, jog yra pagrindas nepilnamečiui vaikui iš atsakovo priteisti laikiną išlaikymą po 200 Eur periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgus į tai, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra 513 Eur, o atsakovas priešieškinyje nurodė, jog vaikui turėtų būti priteista po 200 Eur išlaikymas. Nurodė, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku atsižvelgus į VTAT pažymą „Dėl vaiko tėvo neatsakingos elgesio“, kurioje nurodyta, jog tėvas gali bendrauti su vaiku. Kitų duomenų, iš kurių matytųsi, kad atsakovas vaikui daro tokią nepataisomą žalą, jog būtų tikslinga uždrausti vaikui bendrauti su tėvu, nepateikta. Ieškovė ieškinyje neprašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos preziumuodama, kad šalims nekyla problemų dėl vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas V. K. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2017-10-05 nutarties dalį, kuria vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą šioje dalyje atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko norus, kurie buvo išsakyti VTAT darbuotojams. Vaikas nenori gyventi su motina ir lankyti mokyklą Klaipėdoje. Mama su sūnumi neturi kontakto, todėl vedžioja jį pas psichologus jau treji metai. Ieškovės pateikti duomenys apie jo netinkamą elgesį neatitinka tikrovės. Jis neturėjo galimybės paneigti šių duomenų. Vaiko interesus atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai)Šioje byloje tikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies.Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, t. y. į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dalyje dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, rėmėsi VTAT pažyma „Dėl vaiko tėvo neatsakingos elgesio“ ir VĮ Meno psichologijos centro pažyma. Jose nurodyta, kad šiuo metu visgi yra tikslinga taikyti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir M. K. laikinąją gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Apeliantas V. K. nurodė, kad nebuvo atsižvelgta į vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Iš nagrinėjamos bylos duomenų galima spręsti, kad šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški. Apeliantas su minėta VTAT pažyma, kurioje nurodyta, jog vaiko interesus geriausiai atitinka jo gyvenamosios vietos nustatymas su mama, t. y. ieškove, nesutinka ir nurodo tam tikras abejones bei prielaidas dėl pažymos pagrįstumo, tačiau nepateikia jokių argumentų, kodėl ši pažyma yra nepagrįsta, neteisėta, kodėl teismas turėjo ja nesivadovauti (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai vadovavosi minėta pažyma. Be to, buvo remtasi ir VĮ Meno psichologijos centro pažyma. Pažymėtina, jog šių institucijų išvados padarytos atsižvelgus į nepilnamečio vaiko interesus, kontaktavus su juo asmeniškai. Vadinasi, buvo vadovautasi prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.Taip pat, buvo atsižvelgta į tai, jog vaikas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo metu, gyveno su motina. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad motinos suteikiama aplinka sūnui yra nesaugi ar kenkia jo interesams. Pažymėtina, jog šiuo atveju yra sprendžiamas tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, ir teismas šiame bylos nagrinėjimo etape nesprendžia šalių ginčo iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, o būtent, su kuriuo iš skyrium gyvenančių tėvų turi būti nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.