Šiaulių apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. I. O. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro vyriausiojo specialisto 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. RC-ANR_N-1023-2025 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalį 615 Eur bauda už tai, kad būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), vadovė ir atsakingas asmuo už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2 punkte, 123 punkte ir 127.1 punkte, kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais turi būti pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento. Nutarime taip pat nurodoma, kad vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis CK 2.52 straipsnio 1 dalimi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentais (įstatais), bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinis skundas atmetamas.

2. ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Teismo ar institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtas ir pagrįstas tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir prieita galutine išvada, jog I. O. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta.

5. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima prieiti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, visapusiškai išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, nutartyje atsakė į esminius administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovo skundo argumentus, išvadas motyvavo remdamasis įrodymų visuma, nutartyje įrodymai aptarti, prieštaravimų nėra. Didžioji dalis apeliacinio skundo argumentų nėra nauji, jie kelti ir skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo įvertinti. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl I. O. kaltės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą, nenustatė aplinkybių, kurios pagal apeliacinio skundo argumentus turėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. naudai. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti.

7. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimą Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku.

8. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. CK 2.67 straipsnis numato, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

9. Pagal ABĮ 58 straipsnio 2 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. To paties straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu) numato, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaujantis ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal ABĮ 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

10. Šių teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia prieiti išvadą, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui turi būti pateiktas per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi sistemiškai aiškinant aptartų teisės normų nuostatas, tais atvejais, kai bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d.

11. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 12 dalimi, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (1 p.), metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (2 p.), bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (12 p.). Taigi, būtent I. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovei, tenka pareiga užtikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą bei laiku pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2023 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo pateiktas. Todėl I. O. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį.

12. Apeliaciniame skunde I. O. atstovas nurodo, jog I. O. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo santykiai nesieja jau nuo 2022 m. gegužės 16 d. Be to, ji 2022 m. balandžio 29 d. prašymu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus, prašydama atleisti ją iš šios įmonės vadovo pareigų nuo 2022 m. gegužės 16 d., jiems pateikė ir 2022 m. gegužės 16 d. akcininkų sprendimų projektą atšaukti iš direktorės pareigų I. O. bei paskirti naują šios įmonės direktorių. Taip pat I. O. 2023 m. birželio 1 d. pranešimu „Dėl įmonės vadovės, I. O., atsistatydinimo“ šaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą dėl I. O. atsistatydinimo, bei 2023 m. birželio 9 d. pranešimu „Dėl įmonės vadovės, I. O., atsistatydinimo“ šaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pakartotinį susirinkimą dėl I. O. atsistatydinimo. Tvirtina, kad bendrovės akcininkas S. N., smurtavęs prieš I. O., tyčia ignoruoja I. O. pranešimus dėl jos atsistatydinimo, akcininkų susirinkimų sušaukimo, akcininkams priskirtų pareigų vykdymo, tyčia nesprendžia jam, kaip akcininkui, valdančiam 50 procentų visų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, priskirtų klausimų, ir taip siekia I. O. pakenkti. Taip pat neteisėtai elgiasi ir kitas šios bendrovės akcininkas, tyčia nesprendžiantis jo kompetencijai priskirtų klausimų dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės atšaukimo bei naujo direktoriaus paskyrimo, ir tai patvirtina I. O. pateiktas susirašinėjimas su kitu šios bendrovės akcininku, parodantis, kad ir jis seniai žino apie I. O. atsistatydinimą iš bendrovės vadovo pareigų. Šių duomenų pagrindu apeliaciniame skunde teigiama, kad I. O. negali būti baudžiama pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, kadangi ji nėra tinkamas subjektas pagal šį straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog analogiškas priežastis, dėl kurių, kaip teigia, I. O. laiku nepateikė juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinio, apeliantas dėstė ir pirmosios instancijos teismui, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas itin detaliai išnagrinėjo bei skundžiamoje nutartyje į esminius skundo argumentus motyvuotai atsakė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo su sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad dėl to, jog I. O. nesieja darbo santykiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai atsakomybė pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį negali būti taikoma. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina, kad jog I. O. įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas užima nuo 2022 m. sausio 20 d. Duomenys apie tai, kad ji yra šios bendrovės vadovė, Juridinių asmenų registre įregistruoti 2022 m. sausio 24 d. Apklausiama pirmosios instancijos teisme I. O. neginčijo aplinkybės, kad ji iki šiol Juridinių asmenų registre yra įregistruota kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Taigi, pradėdama eiti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės pareigas bei toliau jas eidama, kol Juridinių asmenų registre nenurodyta kitaip, ji prisiėmė su tuo galinčias kilti rizikas, atsakomybes ir įsipareigojo laikytis įstatymuose numatytų įmonės vadovo pareigų.

14. Be to, bendrovės vadovo išrinkimo ir įgaliojimų pabaigos klausimai yra reglamentuojami ABĮ (redakcija, galiojusi veikos padarymo metu). Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 3 dalimi, bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlygį, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jeigu nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovas turi teisę atsistatydinti pateikdamas rašytinį atsistatydinimo pranešimą jį išrinkusiam bendrovės organui. Bendrovės vadovą išrinkusi valdyba ar stebėtojų taryba sprendimą atšaukti bendrovės vadovą turi priimti per 15 dienų nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinktas bendrovės vadovas turi sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, į kurio darbotvarkę būtų įtraukti bendrovės vadovo atšaukimo ir naujo bendrovės vadovo rinkimo klausimai. Jeigu vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis pasibaigia: 1) šešioliktą dieną nuo atsistatydinimo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko valdyba arba stebėtojų taryba; 2) kitą dieną po visuotinio akcininkų susirinkimo, šiam neįvykus, – kitą dieną po pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos, jeigu bendrovės vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas. Vadovaujantis ABĮ 37 straipsnio 6 dalimi, apie bendrovės vadovo išrinkimą, atšaukimą, taip pat darbo sutarties su juo pasibaigimą kitais pagrindais, bendrovės vadovą išrinkusio bendrovės organo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pranešti juridinių asmenų registro tvarkytojui. Jeigu bendrovės vadovą išrinkęs bendrovės organas nepriima sprendimo atšaukti atsistatydinimo pranešimą pateikusį vadovą, apie darbo sutarties su juo pasibaigimą juridinių asmenų registro tvarkytojui praneša atsistatydinęs bendrovės vadovas, pateikdamas dokumentus, patvirtinančius atsistatydinimo pranešimo pateikimą vadovą išrinkusiai valdybai ar stebėtojų tarybai, arba tuo atveju, kai vadovą išrinko visuotinis akcininkų susirinkimas, – dokumentus, patvirtinančius visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą, šiam neįvykus, – patvirtinančius ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą.

15. Nėra ginčo dėl to, kad I. O. 2022 m. balandžio 29 d. prašymu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus, prašydama atleisti ją iš šios įmonės vadovo pareigų nuo 2022 m. gegužės 16 d., jiems pateikė ir 2022 m. gegužės 16 d. akcininkų sprendimų projektą atšaukti iš direktorės pareigų I. O. bei paskirti naują šios įmonės direktorių. Taip pat I. O. 2023 m. birželio 1 d. pranešimu „Dėl įmonės vadovės, I. O., atsistatydinimo“ šaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą dėl I. O. atsistatydinimo, bei 2023 m. birželio 9 d. pranešimu „Dėl įmonės vadovės, I. O., atsistatydinimo“ šaukė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų pakartotinį susirinkimą dėl I. O. atsistatydinimo. Visgi nustatyta tai, kad VĮ Registrų centrui tinkamai nebuvo pateikti duomenys apie tai, kad I. O. būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukta, atleista ar atsistatydinusi laikantis ABĮ nustatytos tvarkos. Vien apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, kad I. O. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymais išregistruoti jos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, duomenis, nesudaro pagrindo prieiti priešingą išvadą, kadangi iš VĮ Registrų centro 2023 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. SP128596 (4.55 Mr) ir 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. SP-85368 (4.55 Mr) matyti, jog Juridinių asmenų registre buvo atsisakyta registruoti duomenų pakeitimus ir šie sprendimai įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti. Tik tuo atveju, jeigu įstatymų nustatyta tvarka būtų priimtas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas I. O. atšaukti/atleisti arba ji būtų laikoma atsistatydinusia neįvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui ir pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui (AB? 37 straipsnio 3 ir 5 dalys), ir tokie duomenys būtų tinkamai įregistruoti Juridinių asmenų registre, I. O., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės, įgaliojimai būtų teisėtai pasibaigę. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Todėl nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nurodyti skundo argumentai nepaneigia aplinkybės, kad I. O. yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį kilti.

16. Dar daugiau, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį taikymo teismų praktikoje taip pat yra konstatuota, kad juridinio asmens valdymo organui tam tikros specifinės pareigos („išoriniuose“ bendrovės santykiuose su kitais asmenimis) yra numatytos įstatyme ir kyla nuo jo, kaip įmonės vadovo, išrinkimo, o ne vadovo ir bendrovės sudarytos darbo sutarties pagrindu, t. y. įstatymuose išimtinai vadovui nustatytos pareigos, be kita ko, ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas Juridinių asmenų registrui iki įstatyme numatyto termino, negali būti keičiamos darbo sutartimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tik tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007). Taigi, įstatymas numato konkrečią vadovo paskyrimo ir atšaukimo (atsistatydinimo) tvarką, užtikrinančią teisinį aiškumą. Vadovo įgaliojimai negali būti suteikti arba pasibaigti nesilaikant įstatyme imperatyviai nustatytos tvarkos ir nesant atitinkamų vadovo įgaliojimų pradžią ar pabaigą lemiančių sprendimų ar juridinių faktų. Todėl apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl I. O. darbo sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo nereiškia vadovo funkcijų, kylančių iš ABĮ (šiuo atveju – bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui), vykdymo pabaigos. Kaip pagrįstai akcentavo pirmosios instancijos teismas, nuo 2022 m. gegužės 16 d. nutrūkęs valstybinis socialinis draudimas, sietinas su I. O. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo pareigomis, savaime neatleidžia akcininkų susirinkimo paskirto vienasmenio valdymo organo – bendrovės vadovo – nuo įstatymais pavestų specifinių pareigų vykdymo ir nesudaro prielaidų vienareikšmiškai konstatuoti, jog šis asmuo nėra tinkamas ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektas.

17. Apeliaciniame skunde taip pat pakartotinai akcentuojamos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju nėra I. O. kaltės, padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kadangi ji negalėjo pateikti finansinių ataskaitų rinkinio būtent dėl akcininkų atitinkamų veiksmų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog nepriklausomai nuo susiklosčiusios konfliktinės situacijos, nesusipratimų tarp bendrovės vadovės ir akcininkų, nurodytas reikalavimas Juridinių asmenų registrui laiku pateikti finansinius duomenis neišnyko ir už jo nevykdymą yra atsakinga būtent įmonės vadovė – I. O.. Pažymima ir tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Tuo tarpu aplinkybė, kad I. O. teisės aktų nustatyta tvarka neinicijuoja procedūrų, jog Juridinių asmenų registre būtų išregistruoti registro duomenys apie ją, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovę, nuo atsakomybės neatleidžia.

18. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o I. O. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį yra nubausta pagrįstai. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovas savaip interpretuojant tiek įstatymo nuostatas, tiek teismų praktiką (be kita ko, apeliaciniame skunde akcentuojamoje byloje Nr. AN2-358-898/2024 visuotinis akcininkų susirinkimas buvo įvykęs ir nauja įmonės vadovė buvo išrinkta, priešingai, nei nagrinėjamoje byloje), nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu. Be to, I. O. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, ji yra ne per griežta ir adekvati padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą nuobaudą nėra nei faktinio nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių ar naujų esminių aplinkybių, kurios institucijai ir pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra, o visos kitos apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės jau buvo įvertintos priimant skundžiamus procesinius sprendimus. Todėl panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

19. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (ANK 666 straipsnio 1 dalis). Netenkinus I. O. atstovo apeliacinio skundo, spręstina, kad taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. birželio 5 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. O. atstovo advokato Drąsučio Narmonto apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.