- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-21
- Bylos Nr.
- 1-994-1113/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05411-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Renata Maziliauskienė
- Kaltinamasis
- S. N.
- Nukentėjusysis
- I. O., A. B., M. B.
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Gediminas Rezgys, Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.4.2.3Nesunkus savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 2 d. 3 p.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Jolantai Stanelienei, M. B., Jurgitai Juškuvienei, Daivai Jankūnienei,
nukentėjusiajai I. O., jos ir nepilnamečių nukentėjusiųjų A. B. ir M. B. įgaliotai atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,
nedalyvaujant civilinių ieškovų Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus atstovams,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. S. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. O., o būtent: 2022 m. sausio 15 d., po 24 valandos, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būnant svečiuose pas V. ir T. P., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia tampė nukentėjusiajai I. O. už plaukų, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiai I. O. fizinį skausmą.
2. Be to, S. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. O., o būtent: 2022 m. sausio 15 d., apie 13 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia parvertė nukentėjusiąją I. O. ant žemės, jai gulint, ne mažiau kaip du kartus įkando nukentėjusiajai į dešinį šoną, rankomis sugriebęs už dešinio šono, ne mažiau kaip penkis kartus stipriai jį spaudė, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiai I. O. fizinį skausmą.
3. Be to, S. N. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę I. O., o būtent: 2022 m. vasario 14 d., apie 22.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai I. O. kairės rankos plaštaką ir ją suko bei metė šampano butelį nukentėjusiajai į nugarą, tokiais tyčiniais veiksmais nuketėjusiajai I. O. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairės plaštakos III delnakaulio lūžį, nugaros poodinę kraujosruvą, nes dėl delnakaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.
4. Kaltinamasis S. N. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2022 m. sausio mėnuo, vėlaus vakaro ar nakties metu, jis su I. buvo svečiuose pas draugus P., adresu: (duomenys neskelbtini), ten išgėrinėjo. Jam atrodo, kad iš pradžių buvo šešiese, o po to liko keturiese: jis, I. ir P. Tarp jo ir I. įvyko konfliktas dėl kažkokių pasakytų žodžių. Konflikto metu jiedu ginčijosi, pykosi. Prieš jam išeinant, svetainėje, jis dešine ranka paėmė I. už galvos ir patempė plaukus. Taip pasielgė norėdamas apraminti. Patempė plaukus žinodamas, kad jai skaudės, siekė sukelti jai skausmą. Kaip į tai sureagavo ar ką sakė I., neatsimena, jos toks būdas šaukimas, rėkimas, bet kažko išskirtinai tikrai nebuvo. Jam atrodo, kad V. tuo metu svetainėje tikrai nebuvo, T. buvo, o ar jis matė jo tuos veiksmus – nežino, į jo veiksmus šis niekaip nesureagavo. Tada iš svečių jis išvažiavo vienas, kad išvengtų konflikto. Kiek tą kartą buvo išgėręs, tiksliai nepasakys, jautėsi lengvai apgirtęs. Ar išgertas alkoholio kiekis turėjo įtakos jo tokiems veiksmams, nežino, nes nežino, kaip blaivus būtų pasielgęs tokioje situacijoje. I. namo, adresu: (duomenys neskelbtini), grįžo kitą dieną taksi. Tą sausio 15 d. jie abu vartojo alkoholį. Nelabai atsimena visų aplinkybių, nes jie ir pykosi, ir gražiai kalbėjosi, visą dieną aiškinosi santykius. Jeigu ji sako, kad įkando, tai pripažįsta, kad įkando. Tuos daiktus mėtė abudu, neatsimena, ar jis nukentėjusiajai plėšė drabužius. Pripažįsta, kad galėjo atlikti visus veiksmus, nurodytus jam surašytame kaltinime. Dėl spaudimo – jis dabar tikrai nepasakys, ar buvo penki kartai, ar vienas, nes buvo emocijos. Pripažįsta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, galėjo būti ir įkandimai, ir spaudimai, dabar tikrai visko neatsimena. Įvykio metu nukentėjusioji I. O. neverkė, ar prašė jo nustoti taip elgtis, tikrai negali atsakyti. Pripažįsta, kad galėjo nukentėjusiajai padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus. Neneigia, kad atliko visus veiksmus, nurodytus kaltinime, juos atlikdamas suprato, kad bus sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai. Dėl trečios nusikalstamos veikos – abu buvo išgėrę, begulėdami lovoje pradėjo pyktis, pykimosi metu I. pradėjo mosikuotis rankomis, tada ji jam įbrėžė į veidą ar įkando ir jis tikrai abejomis rankomis suspaudė jos kairę ranką, bet nesitikėjo, kad tas kaulas gali lūžti. Kai sėdosi, dar laikė jos ranką, ten viskas vyko labai greitai. Atsisėdo ir paleido jos ranką. Ką sakė nukentėjusioji, neatsimena, buvo pyktis, buvo pastovus rėkimas. Gulėdamas jis ir pametė tą šampano butelį ir jai kliuvo į nugarą. Tuo metu ji išeidinėjo iš kambario. Žino, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuotas delnakaulio lūžis. Mano, kad tas lūžis atsirado dėl jo veiksmų. Savo veiksmus vertina blogai, gailisi. Tiek antrojo, tiek trečiojo įvykio metu abu buvo neblaivūs, bet paskutiniam įvykiui jo neblaivumas įtakos tikrai neturėjo, nes buvo išgėręs tik porą taurių šampano, lygiai taip pat būtų pasielgęs ir blaivus, o antro įvykio metu, jeigu būtų buvęs blaivus, tikrai taip nebūtų pasielgęs. Jis suprato, kad spaudžiant ranką nukentėjusiajai skaudės, o kad lūš, tikrai nesitikėjo. Ranką spaudė, nes norėjo, kad nusiramintų. Butelį metė norėdamas atsilygti už įkandimą ir įbrėžtą veidą. Trečio konflikto metu vaikai buvo antrame aukšte. Gal jie kažką ir girdėjo, nes mažoji dukra nusileido į apačią, bet vaikams jis nieko neaiškino. Nukentėjusiosios atsiprašė, iki šiandien dienos jokios žalos nėra atlyginęs, su pareikštais civiliniais ieškiniais sutinka iš dalies, bet jų neatlygino, jie daug kartų (su I. O.) kalbėjosi ir niekaip nesurasdavo bendros kalbos. Nežino, kodėl ligonių kasai ir „Sodrai“ neatlygino žalos, toks buvo advokato patarimas, kad lauktume teismo sprendimo. Jis pats irgi buvo parašęs pareiškimą dėl smurto, priimto nutarimo neskundė, su juo sutiko. Gailisi dėl to, kas įvyko. Mano, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tikrai per didelis. Kiek priteis teismas, tiek ir atlygins. Nemano, kad nepilnamečiai vaikai yra nukentėję. Viena dukra nieko nematė, tik išgirdo triukšmą. Vėliau vaikai matė gipsą ant mamos rankos, o ar vaikai klausė, kas buvo mamai, dabar nežino. Po to kurį laiką jie dar gyveno kartu, bet dabar nebegyvena. Jis nematė, ar mergaitės verkė trečiojo įvykio metu. Nemano, kad mergaitės nukentėjo, mano, kad vaikams žala nebuvo padaryta. Nukentėjusiajai atlygins tiek, kiek priteis teismas. Po trečiojo įvykio I. pas jį miegoti negrįžo, kur ji miegojo, nežino. Trečiojo įvykio metu A. buvo nulipusi į apačią. Ji matė iš kambario išeinančią mamą. Su ja tą vakarą jis nebendravo. Vakare I., kad ateitų miegoti, nekvietė. Nukentėjusiosios atsiprašė, bandė gyventi kartu, bet šiuo metu kartu nebegyvena.
5. Teisme kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
6. Be kaltinamojo S. N. prisipažinimo, jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo ištirtais rašytiniais įrodymais:
6.1. S. N., apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 21 d., kaltės nepripažino. Parodė, kad su I. O. kartu gyveno apie 3,5 metų, vedė bendrą ūkį. Gyveno pas jį, adresu: (duomenys neskelbtini), namas priklauso jam. Bendrų vaikų su I. neturi, su jais kartu gyveno dvi I. dukros. Anksčiau smurto atvejų šeimoje nėra niekada buvę. Gali pasakyti, kad 2022 m. vasario 14 d. jis buvo su I. namuose, per visą vakarą jis buvo išgėręs gal pusę butelio šampano, I. buvo išgėrusi daugiau. Jiems būnant miegamajame, lovoje, I. pradėjo žodžiu konfliktuoti dėl vaikų auklėjimo. Žodis po žodžio ir I. nagais griebė jam už veido, o jis gindamasis pagriebė jai už kairės rankos, norėdamas ją patraukti sau nuo veido, o I. tuo metu jam pradėjo kąsti į kairę ranką. Viskas vyko labai staiga. Įkandusi I. išlipo iš lovos ir nuo staliuko pasiėmė šampano butelį ir metė į jį, pataikė jam į kairę ranką. Šampano butelis atšokęs nukrito ant žemės, ji apėjo aplink lovą pasikėlė nuo žemės vėl šampano butelį ir dar kartą metė į jį. Jis su ranka užsidengė veidą ir pataikė į dešinę alkūnę. Butelis atšokęs vėl nukrito ant žemės. Ji vėl pasiėmė butelį ir trečią kartą metė į jį. Jis tuo metu pakėlė kojas ir pataikė jam į kulną. Kažkuriuo momentu į kambarį atėjo I. dukra ir ji išėjo iš kambario. Nežino, ar vaikas matė įvykį. Daugiau tą vakarą jis I. nebematė ir jie nekonfliktavo. Kitą dieną I. teigė, kad jis pirmas pradėjo konfliktą, kad pirmas jai pradėjo laužti ranką, dėl to ji jam kando, nors tikrai taip nebuvo. Pas I. jokių sužalojimų nesimatė. 2022 m. vasario 15 d. jis sužinojo, kad I. parašė pareiškimą, dėl to kitą dieną jis parašė pareiškimą jai, nes ji smurtavo prieš jį. Dėl kitų pateiktų įtarimų gali pasakyti, kad tikslios datos nepamena, gal ir galėjo būti kaip nurodyta pranešime apie įtarimą, yra buvę pas draugus T. ir V. P. I. buvo neblaivi ir kaip visada neadekvačiai praėjo elgtis, kalbėti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, tačiau tikrai už plaukų jos netempė. Tą vakarą jis grįžo namo vienas, o I. pasiliko pas draugus. Kitą dieną, kai ji grįžo į namus, tarp jų buvo kilęs tik žodinis konfliktas, tačiau tikrai niekur jai nekando ir prieš ją nesmurtavo (2 t., b. l. 197–200);
6.2. S. N. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju papildomai 2022 m. birželio 2 d. ir 2022 m. birželio 3 d., nurodė, jog savo kaltės formos nekomentuos, parodymus duoti ikiteisminio tyrimo metu atsisako, juos duos dalyvaujant jo advokatui teisme (3 t., b. l. 7–9, 12–14);
6.3. nukentėjusioji I. O., apklausta pareiškimo pateikimo policijos įstaigai metu 2022 m. vasario 15 d., parodė, kad 2022 m. vasario 14 d., būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu S. N., šiek tiek išgėrė alkoholio. Apie 22.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko būtent dėl vaikų auklėjimo. Šis jai ėmė priekaištauti dėl jos dukros elgesio. Tada ji jam ėmė prieštarauti ir pasakė, kad jis pats nesugeba sudrausminti savo sūnaus. Dėl šių jos pasakytų žodžių sugyventinis supyko. Šis abejomis savo rankomis sugriebė jai už kairės rankos plaštakos ir ėmė ją sukti. Šitokiu būdu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sukeltą fizinį skausmą dešimtbalėje skalėje vertina 10 balų (10 balų skaudžiausia). Pajutusi stiprų skausmą kairėje plaštakoje, mėgindama apsiginti nuo sugyventinio, ji šiam nagais perbrėžė kaklą. Po šio jos veiksmo, sugyventinis jos ranką paleido. Nenorėdama toliau su juo konfliktuoti, ji nusisuko nuo jo ir mėgino iš kambario išeiti. Tada jis nuo staliuko pagriebė tuščią stiklinį šampano butelį ir jį paleido jai į nugarą. Butelis pataikė jai į nugarą ir šitokiu būdu jai vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Sukelta fizinį skausmą dešimtbalėje skalėje vertina 10 balų (10 balų skaudžiausia). Tada tą pati butelį paėmė pati ir jį metė į sugyventinį. Butelis sugyventinio nekliudė. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. Ji pati nuėjo miegoti į antrąjį namo aukštą, o sugyventinis liko miegoti pirmame namo aukšte. Kitą dieną ryte, sugyventinis neigė savo kaltę, guodėsi vaikams, kad tai jis nukentėjo. Kadangi ji vis juto skausmą kairėje rankos plaštakoje, nusprendė kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas kairės rankos trečio delnakaulio bazės krašto linijinis lūžis. Po medikų apžiūros nusprendė kreiptis į policiją. Gali nurodyti, kad konflikto metu namuose buvo jos abi dukros, t. y. M. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., A. B., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kurios tuo metu buvo antrame namo aukšte. Nors abi dukros miegojo, A., išgirdusi triukšmą buvo atėjusi į pirmąjį aukštą, tačiau ji konflikto nematė, nes šis jau buvo pasibaigęs. Šitokiu būdu sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. 2022 m. sausio mėn. pradžioje su sugyventiniu buvo svečiuose. Būnant svečiuose tarp jos ir jo kilo žodinis konfliktas dėl pinigų. Žodinio konflikto metu sugyventinis rankomis griebė jai už plaukų ir juos pešė. Šitokiu būdu jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Tą kartą dešimtbalėje skalėje sukeltą fizinį skausmą vertina 6 balais (10 balų skaudžiausia). Minėtą įvykį matė jų draugai V. P., T. P.. Tą kartą po konflikto ji pasiliko pas draugus, o S. išvažiavo namo. Po konflikto į gydymo įstaigą ji nesikreipė, nes tą kartą jokių sužalojimų nebuvo. Kitą dieną ji grįžo į namus ir sugyventinį rado namuose stipriai neblaivų. Tik grįžus į namus, šis ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu šis namuose ėmė daužyti įvairius daiktus. Tada šis pribėgęs prie jos pervertė ant žemės ir ėmė plėšti nuo jos rūbus. Tada jai gulint ant žemės sugyventinis ne mažiau kaip du kartus įkando jai į dešinį šoną bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis sugriebė jai už dešinio šono ir stipriai spaudė. Šitokiu būdu jai ir vėl buvo sukeltas fizinis skausmas. Tą kartą sukeltą fizinį skausmą dešimtabelėje skalėje vertina 10 balų (10 balų skaudžiausia). Tą kartą ji mėgino pasišalinti iš namų, tačiau sugyventinis jos neišleido. Nors ant kūno ir matėsi mėlynės, tačiau tą kartą ji į gydymo įstaigą nesikreipė. Po to įvykio pasidarė keletą foto nuotraukų, kuriose matosi mėlynės bei įkandimo žymės. Todėl neapsikentusi nuolatinio vyriškio smurto prieš ją nusprendė kreiptis į policiją. Nurodo, jog jos pačios sveikata nedrausta. Daugiau apie įvykį nieko papasakoti negali (1 t., b. l. 7–21);
6.4. nukentėjusioji I. O., ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai 2022 m. kovo 4 d., parodė, kad su S. N. kartu gyveno 3,5 metų. Gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). Namas priklauso S. Su S. vedė bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturėjo, su jais gyveno tik jos vaikai M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir A., gim. (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 14 d., būnant namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu S. N. šiek tiek išgėrė alkoholio, šampano. Vaikai jau buvo suguldyti į lovą. Jiems su S. būnant miegamajame, gulint lovoje, apie 22.00 val. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko būtent dėl vaikų auklėjimo. S. jai ėmė priekaištauti dėl jos dukros elgesio, o ji jam ėmė prieštarauti ir pasakė, kad jis pats nesugeba sudrausminti savo sūnaus. Dėl tokių jos pasakytų žodžių S. labai supyko. Jis abejomis savo rankomis sugriebė jai už kairės rankos plaštakos ir ėmė ją sukti, jai labai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji iš skausmo norėjo šaukti, tačiau bijojo prižadinti vaikus. S. jai ranką suko gan ilgai, ji jam šaukė, kad paleistų, nes juto didelį skausmą. Gindamasi, kad paleistų jai ranką, laisva ranka su nagais griebė S. už kaklo. Po tokio jos veiksmo S. paleido jos ranką. Jai S. paskui aiškino, kad ji jam ir įkando. Ji to nepamena, bet neneigia, kad iš skausmo ir gindamasi galėjo ir įkąsti. Daugiau nebenorėdama konfliktuoti su S. ji atsistojo nuo lovos ir ėjo link durų. Tuo metu į miegamojo duris pradėjo kažkas barškinti (jos dukros visada žino, kad prieš įeinant į miegamąjį reikia pasibelsti). Jai einant link durų pajuto smūgį į nugarą. Ant staliuko buvo stiklinis šampano butelis, su kuriuo jis jai paleido į nugarą. Jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji tiesiog iš inercijos pakėlė nuo žemės butelį ir metė į S., tačiau tikrai nežino ar pataikė, nes iškart išėjo iš kambario. Mesdama butelį ji nenorėjo S. sukelti fizinio skausmo, tiesiog gindama save, kad nebesmurtautų, taip pasielgė. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. Už durų jau stovėjo jos mažoji dukra A., kuriai ji pasakė, kad viskas gerai, einam miegoti. Nenorėjo nervinti vaiko. Ji pati su dukra nuėjo miegoti į antrąjį namo aukštą, o sugyventinis liko miegoti pirmame namo aukšte. Kitą dieną, ryte, sugyventinis neigė savo kaltę, guodėsi vaikams, kad tai jis nukentėjo, nuteikinėjo prieš ją. Kadangi ji vis juto skausmą kairėje rankos plaštakoje, nusprendė kreiptis į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, kurioje jai buvo diagnozuotas kairės rankos trečio delnakaulio bazės krašto linijinis lūžis. Po medikų apžiūros nusprendė kreiptis į policiją. Konflikto metu namuose buvo jos abi dukros M. ir A., tačiau jos viso konflikto nematė. Šitokiu būdu sugyventinis prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. 2022 m. sausio mėn. pradžioje, tiksliai nepamena, bet galėjo būti 15–16 d., jie su S. buvo svečiuose pas draugus V. ir T. P., adreso nežino. Būnant svečiuose ji kalbėjo virtuvėje su T., jis jos klausė, kaip sekasi dirbti (ji dirba pas S. įmonėje direktore). Ji pasakė, kad sekasi neblogai, tačiau algos dar nėra gavusi. Tokius jos žodžius išgirdo S. ir priėjęs prie jos pagriebė jai už plaukų ir pradėjo juos tempti, tokiu veiksmu jai sukeldamas fizinį skausmą. S. pamatė, kad tokį elgesį pamatė V., dėl to ją paleido. T. taip pat matė, kaip S. jai tempė plaukus, tačiau nieko nesakė. Po tokio konflikto ji pasiliko pas draugus, nes bijojo grįžti namo, o S. grįžo namo. Po konflikto ji niekur nesikreipė, nei į medikus, nei į policiją. Kitą dieną grįžo į namus ir S. rado namuose stipriai neblaivų. Tik grįžus į namus jis ėmė ją plūsti necenzūriniais žodžiais. Žodinio konflikto metu S. namuose ėmė daužyti įvairius daiktus. Tada pribėgęs prie jos pervertė ją ant žemės ir ėmė plėšti nuo jos rūbus (suplėšė kelnės, kailinius). Jai gulint ant žemės, S. ne mažiau kaip du kartus įkando jai į dešinį šoną bei ne mažiau kaip penkis kartus rankomis sugriebė jai už dešinio šono ir stipriai spaudė. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji mėgino pabėgti iš namų, tačiau S. jos neišleido, buvo užrakinęs duris. Jai bandant pabėgti S. ją tempdavo už kaklo atgal ir parversdavo ant žemės. Fizinis skausmas sukeltas. S. vis keikdavo ją, šaukė, kad užmuš. Po kurio laiko S. nurimo ir nuėjo miegoti. Jai ant kūno buvo atsiradę mėlynių ant šono. Ji į medikus nesikreipė, į policiją taip pat. Tačiau pasidarė nuotraukas, kuriose matosi mėlynės (šias nuotraukas pridės prie apklausos protokolo). Ji bijo S., jis nuolat ją gąsdina ir jai grasina. S. grasina jai, kad ji ramiai negyvens, kad dukros nepareis iš mokyklos, labai bijo dėl savo ir dukrų saugumo (1 t., b. l. 74–79);
6.5. nukentėjusioji I. O., ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai 2022 m. gegužės 13 d., parodė, kad dėl jos patirtų sužalojimų 2022 metų sausio mėnesį, ji prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė sužalojimo nuotraukas. Šių nuotraukų ji telefone neturi, ją tuo metu nufotografavo jos dukra M. ir tas nuotraukas pareigūnui siuntė iš savo mobiliojo ryšio telefono, kai ji rašė komisariate pareiškimą. Jei dukra dar nebus ištrynusi tų nuotraukų, ji jų išsamią informaciją atsiųs el. paštu. Dar nori papildyti, kad svečiuose pas P., jie buvo sausio 14 d., kai S. N. ją tampė už plaukų ir pylė gėrimą į veidą, tai nustatė peržiūrėjusi savo mobiliojo ryšio telefone darytas nuotraukas, kai kitą dieną ji grįžo į namus ir jis ją vėl užsipuolė, viską namuose išdaužė, o ji vėliau, tą pačią dieną nusifotografavo, kaip atrodė namai, šias nuotraukas taip pat su informacija galės pateikti el. paštu. Jos sužalojimus dėl šio įvyko dukra nufotografavo jau kitą dieną, kai grįžo iš tėčio į namus, t. y. sausio 16 d., gerai pamena, kad tai buvo sekmadienis. Dar nori papildyti, kad dėl 2022 m. vasario 14 d. įvykio ji kreipėsi į ligoninę, kur apžiūros metu pasakė, kad traumą patyrė buityje, paklausus, ar nukrito, ji ir atsakė, kad nukrito. Taip pasakė dar būdama šoke ir iš baimės, be to, dar nežinojo sužalojimo rimtumo ir negalvojo rašyti pareiškimo, tačiau kai jai nustatė, kad yra delnakaulio lūžis, tada apsisprendė parašyti pareiškimą. Dėl 2022 m. sausio 14 ir 15 d. patirto fizinio skausmo ir sugadintų rūbų, civilinio ieškinio ji nereiškia, tačiau dėl 2022 m. vasario 14 d. įvykio, kurio metu ji buvo nesunkiai sužalota, jai buvo padaryta neturtinė žala, prie ikiteisminio tyrimo ji pateiks civilinį ieškinį, turtinė žala jai nepadaryta (1 t., b. l. 90–93);
6.6. 2022 m. gegužės 9 d. akistatos protokole tarp nukentėjusiosios I. O. ir įtariamojo S. N. užfiksuota, kad atlikta akistata, kurios metu nukentėjusioji I. O. parodė, kad 2022 metų sausio mėnesį, datos tiksliai pasakyti negali, po 24 valandos, laiko tiksliai nepamena, jiems su S. N. būnant pas draugus T. ir V. P., prie jų S. tampė jai už plaukų ir pylė taurelę gėrimo į akis, dėl to, kad jam nepatiko, kad ji su draugais apie jį kažką padiskutavo. Po to V. paprašė jo išeiti iš jų namų, tai S. išvyko į namus vienas, o ji liko nakvoti pas draugus. Kitą dieną, kai ji grįžo į namus apie 13–14 val., S. buvo neblaivus, jis užsipuolė ant jos, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, ėmė plėšti nuo jos rūbus, suplėšė tuo metu jos dėvėtas juodos spalvos kelnes, kažkokiu momentu buvo pervertęs ant žemės, suspaudė vieną kartą stipriai dešinį šoną, ji juto fizinį skausmą, jai buvo stresas, labai išsigando, tai tiksliai eiliškumo nepasakys, nes visko nepamena. Kai persirengė ir norėjo išeiti iš namų, jis suplėšė kailinius, juos suplėšė gabalais. Po to vedėsi paėmęs ją už kaklo į virtuvę ir pasakė „papjausiu tave, žiurke“, mėtė daiktus į sienas, trenkė ir jos kosmetinę bei sudaužė jos kosmetikos priemones. Jai bandant išeiti iš namų, jis jos neišleido, užrakino duris, tai ji atsisėdo koridoriuje, o jis pamatęs, kad ji kažkam rašo SMS žinutę, išplėšė iš rankų jos mobiliojo ryšio telefoną ir sutrypė jį koja, sakydamas, kam ji čia dabar skundžiasi. Kadangi jau praėjo nemažai laiko, tai visko nebeatsimena, viską pasakė apklausos metu. 2022 m. vasario 14 d. vakare, apie 23 val., tiksliai laiko nepamena, būnant miegamajame ir gulint lovoje tarp jos ir S. kilo žodinis konfliktas dėl vaikų, kurio metu jis pagriebė jai už kairės rankos ir ją ėmė sukti, ji pajuto fizinį skausmą. Ji prašė, kad paleistų, kad jai skauda, tačiau jis nepaleido, tai nagais griebė jam už veido, taip pasielgė gindamasi, ar įkando, nežino. Kai jis paleido ranką, ji išlipo iš lovos ir ėjo lauk iš kambario, tai jis į ją paleido iš šampano butelio ir pataikė į nugaros apatinę dalį. Ji paėmė tą patį butelį nuo žemės ir nežiūrėdama kur metė į jį ir išėjo iš kambario. Akistatos metu įtariamasis S. N. su tokiais parodymais nesutiko ir parodė, kad būnant pas draugus tarp jo ir I. buvo tik žodinis konfliktas, tačiau smurto prieš ją jis jokio nenaudojo. Į namus grįžo vienas, o I. liko pas draugus. Kitą dieną I. grįžus į namus jie ir toliau aiškinosi santykius, bet jokio smurto prieš ją nenaudojo. 2022 m. vasario 14 d. buvo taip pat žodinis konfliktas, kurio metu jiems gulint lovoje I. čiupo jam už veido, tai jis suėmė abiem rankomis už jos kairės rankos, tai I. jam įkando į kairę ranką, o jis paėmęs už rankos sėdosi lovoje, o atsisėdęs paleido ranką. Tada ji išlipo iš lovos, paėmė butelį šampano ir metė tą butelį tris kartus. Pirmą kartą, kai metė, pataikė jam į kairę ranką, tiksliai kur nurodyti negali. Butelis atšoko ir nukrito iš jo pusės ant žemės. I. apėjo lovą, paėmė butelį ir vėl metė į jį, jis tuo metu dengė veidą, tai pataikė jam atrodo į dešinės rankos alkūnę. Butelis ir vėl nukrito, kur nepamena, bet I. vėl iš jo metė stovėdama priešais lovą. Kad apsigintų jis pakėlė abi kojas ir ji jam pataikė į dešinės kojos kulną. Butelis nukrito ant žemės. Tuo metu į kambarį atbėgo verkdama jos dukra A., kuri prašė mamos baigti ir jos abi išėjo iš kambario. Į klausimą, kur šiuo metu yra nurodyti kailiniai, nukentėjusioji I. O. atsakė, kad pas S. namuose, kiek žino drabužinėje baltame maiše. Į klausimą, ar tai tiesa, įtariamasis S. N. atsakė, kad ne, kailinių namuose yra 10, gal 15, bet suplėšytų nėra. Į klausimą – prašau apibūdinti kailinius, nukentėjusioji I. O. atsakė: smėlio spalvos žemiau kelių, siūti iš gabaliukų, galės pateikti jų foto nuotrauką. Į klausimą, ar I. O. nurodyti kailiniai yra Jūsų namuose, įtariamasis S. N. atsakė: namuose nėra, kur jie yra, jis nežino. Į klausimą – Jūs nurodėte, kad kailinių namuose yra gal 10, gal 15 ir Jūs tiksliai galite atsakyti, kad būtent tokių, kuriuos nurodė I. O., nėra, tai gal galite tada kitus kailinius apibūdinti?, įtariamasis S. N. atsakė: negaliu. Į klausimą, kaip Jūs nurodėte, būnant pas draugus svečiuose, Jūs į namus išvykote vienas, gal galite pasakyti, kokiu pagrindu I. O. liko nakvoti pas draugus?, įtariamasis S. N. atsakė, kad nežino, atsakyti negali. Į tą patį klausimą nukentėjusioji I. O. atsakė, jog ji bijojo važiuoti į namus, kad nebūtų sumušta. Į klausimą, būnant svečiuose pas P., ar jie matė tą momentą, kai S. N. tempė jums už plaukų, nukentėjusioji I. O. atsakė: T. matė, V. tuo metu buvo tualete, bet ji matė, kaip jis pylė gėrimą jai į veidą, tai buvo prieš plaukų patempimą. T. to nematė. Į klausimą, ar suimdamas I. O. už rankos ją pasukote, ar tiesiog sėsdamasis patempėte?, įtariamasis S. N. atsakė: nežinau koks tai buvo veiksmas. Į klausimą įtariamajam S. N., ar sausio mėnesį būnant svečiuose pas draugus, jie girdėjo konfliktą?, įtariamasis S. N. atsakė: taip. Į klausimą įtariamajam S. N. – apklausos metu Jūs nurodėte, kad I. O. svečiuose elgėsi neadekvačiai, gal galite konkrečiau pasakyti, koks tai buvo jos elgesys, įtariamasis S. N. atsakė: ji buvo visiškai girta ir paistė nesąmones, siuntinėjo jį, šūkavo. Į klausimą įtariamajam S. N., kaip į tai reagavo draugai, įtariamasis S. N. atsakė: ramino (1 t., b. l. 130–134);
6.7. liudytoja V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. N. yra jos vyro T. P. draugas, šis gyveno su sugyventine I. O.. Tikslios datos nepasakys, buvo 2022 m. sausio mėnuo, pas juos su vyru į svečius, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko S. su I.. Jos išgėrė alkoholio, pavalgė, viskas buvo gerai. Tiksliai nepasakys, kuriuo momentu ir dėl ko I. su S. žodžiu pradėjo konfliktuoti. Ji su vyru T. bandė nuraminti juos pasiūlydami išeiti į miestą prasiblaškyti. Tuo metu, kai ji išėjo ruoštis į vonią, I., S. ir T. buvo virtuvėje. Kai ji grįžo iš vonios į virtuvę, S. jau nebebuvo, jis buvo išvažiavęs. Vonioje ji galėjo užtrukti apie 10–15 min. Ji I. pasiūlė pasilikti pas juos nakvoti, nes S. ją paliko. I. jai nieko nesakė, kad S. būtų smurtavęs tą dieną prieš ją, jokių sužalojimų tikrai nesimatė. Prie jos S. nesmurtavo prieš I. I. yra sakiusi, kad S. prieš ją naudoja fizinį smurtą, tačiau kaip ir kada, nesakė, ji ir neklausinėjo (2 t., b. l. 182–185);
6.8. 2022 m. gegužės 25 d. tarp nukentėjusiosios I. O. ir liudytojos V. P. atlikta akistata, kurios metu nukentėjusioji I. O. parodė, kad 2022 m. sausio 14 d. ji kartu su buvusiu sugyventiniu S. N. buvo svečiuose pas V. ir T. P. Būnant svečiuose ji su T. padiskutavo apie darbą, kad jai S. nemoka pinigų ir išvis kaip sekasi darbe, ji dirbo S. įmonėje direktore. Ta diskusija įvyko svetainėje. S. tas nepatiko ir pylė iš gėrimo jai į veidą. V. tuo metu buvo svetainėje ir matė. Kitas konfliktas įvyko virtuvėje, kai bekalbant S. kažkas nepatiko, tai apėjęs aplink stalą paėmė jai už plaukų ir juos tampė. Tuo metu V. buvo tualete, ji to nematė, bet girdėjo, kad S. šūkavo, tai išėjusi iš tualeto ramino S. ir liepė išeiti, jei nenurims. Tada S. išvažiavo į namus, o ji liko pas P. Klausimas liudytojai V. P.: ar Jūs sutinkate su tokiais parodymais? Liudytojos V. P. atsakymas: tiesa, kad I. su S. buvo svečiuose, bet ji matė tik pirmąjį konfliktą, kai jie tarpusavyje diskutavo įvairiomis temomis, tai S. kažkas nepatiko ir jis pylė I. O., kuri sėdėjo priešais jį, šalia jos, gėrimą į veidą. Tai vyko svetainėje. Kaip tempė už plaukų, ji to nematė, bet būdama vonioje girdėjo triukšmą, tai yra žmonių balsus, kurie kalbėjo pakeltu tonu, bet ką – negirdėjo ir nematė, Kas vyko, nematė, o kai išėjo, S. nebebuvo, jis jau buvo išvykęs. Klausimas nukentėjusiajai I. O.: gal galite pasakyti, ką konkrečiai matė V. P., tai yra, kaip į Jus pylė gėrimą ar tampymą už plaukų? Nukentėjusioji I. O. atsakė: kaip pylė gėrimą. Klausimas nukentėjusiajai I. O.: ką matė V. P. vyras? Nukentėjusioji I. O. atsakė: matė, kaip tempė už plaukų. Klausimas nukentėjusiajai I. O.: kokiu tikslu Jūs likote nakvoti svečiuose, o nevykote į namus? Nukentėjusioji I. O. atsakė: todėl, kad bijojo parvažiuoti į namus, bijojo S. Klausimas liudytojai V. P.: ar I. O. paaiškino savo pasilikimo pas Jus priežastį? Liudytoja V. P. atsakė: ji šiai pasiūlė pasilikti, nes matė, kad tarp jų įtempta situacija. Klausimas liudytojai V. P.: gal galite pasakyti, dėl ko sukonfliktavo S. N. su I. O. ir koks tą vakarą buvo jų elgesys, sukonkretinkite kiekvieno jų. Liudytoja V. P. atsakė: dėl ko įvyko konfliktas ji nežino, tiesiog jie diskutavo įvairiomis temomis, kas lėmė, jog jie abu sukonfliktavo, kurio metu, mano, S. įsižeidė ir pylė gėrimą į I., ji apsiverkė, jos abi ėjo į vonią, davė jai servetėlių, apramino. Klausimas liudytojai V. P.: ar Jums yra kas žinoma apie smurtą jų šeimoje? Liudytoja V. P. atsakė: I. yra pasakojusi, kad S. smurtauja. Klausimas liudytojai V. P.: kiek dažnai Jūs susitinkate su I. O. ir ar kada matėte pas I. O. sužalojimo žymių matomose kūno vietose? Liudytoja V. P. atsakė: susitinka retai, sužalojimų nėra mačiusi (1 t., b. l. 141–144);
6.9. liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. N. yra jo draugas, jis gyveno su sugyventine I. O.. Tikslios datos nepasakys, buvo 2022 m. sausio mėnuo, pas juos su žmona V. P. į svečius, adresu: (duomenys neskelbtini), atvyko S. su I.. Jie išgėrė alkoholio, pavalgė, viskas buvo gerai. Jie visi sutarė, kad eis į šokius, jie su žmona nuėjo ruoštis, o šie liko kambaryje. Kai grįžo į kambarį, S. su I. jau žodžiu konfliktavo. Nežino dėl ko tarp S. ir I. kilo žodinis konfliktas. Jokio smurto nebuvo panaudota, bent jau jis nematė. Tikrai nematė, kad S. I. būtų tempęs už plaukų. Po S. ir I. konflikto S. išvažiavo namo, o I. pasiliko pas juos. I. niekada nėra sakiusi, kad S. prieš ją smurtautų. Konflikto virtuvėje, kiek pamena, jokio nebuvo kilę. Daugiau nieko pasakyti neturi (2 t., b. l. 177–179);
6.10. 2022 m. gegužės 26 d. tarp nukentėjusiosios I. O. ir liudytojo T. P. atlikta akistata, kurios metu nukentėjusioji I. O. parodė, kad 2022 m. sausio 14 d. ji kartu su buvusiu sugyventiniu S. N. nuvyko į svečius pas V. P. ir T. P., adreso nežino. Būnant svečiuose ji su T. diskutavo apie darbą, kaip sekasi darbe ir panašiai. Ji tuo metu dirbo S. įmonėje direktore. Tuo metu jie buvo svetainėje, tai S. kažkas nepatiko ir jie sukonfliktavo ir konflikto metu jis pylė jai iš gėrimo į veidą. V. tuo metu buvo svetainėje ir matė, o T. tuo metu jau buvo išėjęs parūkyti. Kitas konfliktas įvyko virtuvėje, kai bekalbant S. kažkas vėl nepatiko, tai jis apėjo aplink stalą, paėmė jai už plaukų ir juos tempė žemyn, tuo metu virtuvėje jie buvo trise, tai yra ji, T. ir S., o V. tuo metu buvo tualete, bet mano girdėjo, kaip S. šūkavo, nes išėjusi iš tualeto ramino S. ir liepė išeiti, jei nenurims. Tada S. išvažiavo į namus, o ji liko pas P., nes bijojo grįžti į namus. Klausimas liudytojui T. P.: ar Jūs sutinkate su tokiais parodymais? Liudytojas T. P. atsakė: kaip tempė už plaukų, jis nematė, bet kad jie tą vakarą ginčijosi, to neneigia. Klausimas liudytojui T. P.: ar Jūs įvykio metu buvote blaivus ir pamenate visas aplinkybes? Liudytojas T. P. atsakė: neblaivus, gali būti, kad dėl išgerto alkoholio kiekio jis ko ir nepamena. Klausimas liudytojui T. P.: gal galite pasakyti, kokia buvo S. ir I. tarpusavio ginčų priežastis? Liudytojas T. P. atsakė: negali atsakyti, dėl ko jie susipyko, jis nežino, nors jie visi ruošėsi eiti į klubą pasišokti. Klausimas liudytojui T. P.: gal žinote priežastį, kodėl I. liko pas Jus nakvoti? Liudytojas T. P. atsakė: patys pasiūlė, kad niekur nebevažiuotų. Klausimas liudytojui T. P.: ar Jums yra kas žinoma apie S. ir I. tarpusavio santykius, ar šeimoje naudojamas smurtas? Liudytojas T. P. atsakė: negyvena kartu ir nežino, bet mano visose šeimose būna pykčių. Klausimas liudytojui T. P.: ar kada esate matę sužalojimų ant I. kūno matomosiose vietose? Liudytojas T. P. atsakė: nėra. Klausimas abiem: ar turite klausimų vienas kitam? Nukentėjusiosios I. O. klausimas: kokiu tikslu ji liko pas juos nakvoti, nes žodinio konflikto metu žmonės pasipyksta, susitaiko ir eina kartu į namus, o jau buvo panaudotas smurtas ir dėl baimės ji liko žmonai pasiūlius likti nakvoti, ką galite į tai pasakyti? Liudytojas T. P. atsakė: žmona pasiūlė, nes jie buvo susipykę, o pasiūlė tam, kad aprimtų emocijos. Nukentėjusiosios I. O. klausimas: kodėl kitą dieną S. J. skambino, išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais ją, kalbėjote ir diskutavote apie praeito vakaro įvykius per garsiakalbį? Liudytojas T. P. atsakė: gal ką ir diskutavo, bet jis nepamena ką, nes praėjo daug laiko (1 t., b. l. 149–152);
6.11. liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad I. O. yra buvusi jo žmona, su ja išsiskyrę jau 5 metai. Turi dvi dukras A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurios gyvena kartu su mama. Jam žinoma, kad I. gyveno su S. N. ir vedė bendrą ūkį. Apie tai, kad tarp I. ir S. vykdavo barniai dėl mergaičių auklėjimo, jam mergaitės ne kartą yra pasakojusios, ne kartą jie buvo išsiskyrę ir vėl susitaikydavo, tačiau ar būdavo naudojamas fizinis smurtas, jos nieko apie tai nesakė, nieko nežino. Kiek dabar žinoma, jie yra išsiskyrę ir gyvena atskirai. Daugiau nieko paaiškinti neturi ką (2 t., b. l. 96–98);
6.12. nepilnametė liudytoja M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad žino dėl ko yra iškviesta apklausai, tai dėl įvykio tarp mamos ir patėvio. Jos mama I. O., o patėvis S. N.. Gali paaiškinti, kad vasario 14 d., tai yra per Valentino dieną, apie 23 valandą, tiksliai laiko pasakyti negali, jos su sese A. jau gulėjo lovoje antrajame namo aukšte, kai išgirdo trankant mamos miegamojo duris, kuris yra pirmame aukšte. Kadangi sesuo yra bailiukė, tai ji nubėgo į apačią, ji pati nėjo, tik girdėjo, kaip patėvis pasakė sesei, kad viskas gerai ir liepė eiti miegoti. Iš to ji suprato, kad duris atidarė jis. Mama išgirdusi išėjo iš vonios kambario ir jam pasakė, ko jis čia aiškina, kad ji pati gali pasikalbėti su savo vaikais. Ji girdėjo tik tiek. Tada mama su A. atėjo į jų kambarį, po 10 minučių atėjo S. ir mamai pasakė, kad nebesipyktų, viskas bus gerai ir prašė eiti į apačią miegoti, bet mama pasakė, kad liks su jomis. S. išėjus, girdėjo, kaip stipriai trankė durimis, bet pas jas nebeatėjo. Mama jai dar pasakė, kad skauda jai ranką, o paklausus, kas nutiko, pasakė, kad S. jai suko ranką. Ji dar pasižiūrėjo, bet kadangi buvo prietema, tai nieko nematė ir greitai užmigo. Kitą rytą mama nenorėjo eiti į apačią pas S., bet kadangi buvo gražus oras, tai galvojo eiti pasivaikščioti. Jai nulipus girdėjo, kaip S. šaukė ant mamos, ko ji išsidirbinėja, ko gąsdina vaikus, kad ji viskuo kalta. Jis visada taip elgdavosi, visada kaltindavo mamą, o pats save prieš jas „piešdavo“ gerą. Dar tą kartą buvo paėmęs mamos banko kortelę, kad ji nieko negalėtų nusipirkti, nes nerado, bet po to matė, kad kaip ir padėjo atgal ir ją atrado. Tada jos važiavo į ligoninę, nes mama norėjo persišviesti ranką. Po ligoninės S. rašė jai, kas nutiko rankai, tai mama nusiuntė jam rankos su gipsu nuotrauką, tai jis į tai atrašė, kaip taip, kad jis negalėjo jos sulaužyti. Klausimas: ar tą vakarą mama buvo išsigandusi, verkė? Atsakymas: ji verkė ir vakare, ir kitą dieną, nes jai skaudėjo ranką ir apskritai verkė dėl to įvykio. Klausimas: o kaip jauteisi tu ir sesuo? Atsakymas: ji kaip ir ramiai, nes galvojo, kad nieko nenutiko, šiaip apsipyko, o sesuo buvo labai išsigandusi, bet, kai mama atėjo į viršų, ši apsiramino. Klausimas: kokie buvo mamos santykiai su S.? Atsakymas: sutarė gražiai, bet būdavo dienų, kai pykdavosi. S. supykdavo dėl menkniekių, šaukdavo ant mamos, bet kitą dieną atsiprašydavo, sakydamas, kad pasikarščiavo. Bet dažniausiai dėl to kaltindavo mamą. Klausimas: ar pati kada matei, kad S. smurtautų prieš mamą? Atsakymas: pati nematė, bet matydavo pas mamą tai ant rankos, tai ant kitų kūno dalių mėlynes, tai mamos paklausdavo, kas nutiko, tai ji atsakydavo, kad susitrenkė, tai į stalą, tai į kėdę, bet kai mėlynių ant kūno matydavo daugiau, tai jos paklausus kas nutiko, ji jai atsakydavo, kad tai S., jis jau toks yra, bet pati to fakto nematė, bet suprato. Klausimas: ar mama kada yra užsiminusi, kad S. jai suplėšė rūbus? O gal pati kada matei suplėšytus rūbus? Atsakymas: buvo toks dalykas, kad jos su sese buvo pas tėtį savaitgalį, o kai grįžo į namus, ji pamatė ant sofos svetainėje padėtas mamos juodos spalvos kelnes, kurios buvo suplėšytos, tai jos paklausė kas nutiko, mama pasakė, kad S. ją tempė ir suplėšė. Tuo pat metu matė ir suplėšytus baltos spalvos kailinius, kaip mama paaiškino, jis juos bandė nuplėšt nuo mamos ir suplėšė. Kada tai buvo, ji nepamena, bet jai atrodo, kad jie tada ėjo į kažkokį gimtadienį. Klausimas: kokie Jūsų santykiai buvo su S.? Atsakymas: geri, tik vieną kartą, kai buvo Turkijoje, kartu buvo ir jo sūnus, kuris vis kabinėjosi prie jos, tai ją nervino ir ji pasisakė mamai, o ši pakalbėjo su S., tai jis ją apšaukė, atsiprašo, kad taip pasakys, jis pasakė „ką tu, <necenzūrinis išsireiškimas> ačkarike, ką tu čia meluoji, ką tu čia išsidirbinėji“, bet kitą dieną atsiprašė ir jos, ir mamos. Šiaip visada aiškindavo ką ji turi daryti, bet kaip ir geri santykiai (2 t., b. l. 127–131);
6.13. nepilnametė liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad žino dėl ko yra iškviesta apklausai, tai dėl to, kad mamos I. O. draugas S. N. sulaužė mamai ranką. Ji pačio įvykio nematė, o tik girdėjo. Tai buvo Valentino dienos naktį, ji su sese M. B. jau miegojo antrajame namo aukšte, kai išgirdo trenksmą ir suprato, kad kažkas sudužo. Išgirdusi kelis kartus durų trenksmą, garsas sklido iš mamos ir draugo miegamojo, tai ji nulipo į pirmą aukštą pasižiūrėti kas atsitiko. Miegamojo duris jai pradarė S., jis jai pasakė, kad nieko neatsitiko. Stiklo šukių kambaryje ji nematė, gal jau buvo sušluota, nes jau buvo praėję laiko, nes po dūžio ji vėl užmigo. Pabudo, kai išgirdo trankant duris. Jai nuėjus, mama išėjo iš tualeto, ar ji buvo apsiverkusi ir išsigandusi, ji neprisimena. Jos su mama nuėjo į antrąjį aukštą miegoti. S. atėjo paskui ir kvietė mamą eiti į apačią, tačiau mama nesutiko ir liko pas jas miegoti. Kitą rytą atsikėlus mama pasakė, kad labai skauda ranką, o S. pasakė, kad mama pati kalta, kad ji pati susilaužė ranką. Tiksliai nepamena, ką mama sakė dėl to, bet jai atrodo, kad kai sesė paklausė kas nutiko, mama pasakė, kad jai išsuko ranką. Klausimas: gal gali papasakoti, kokie buvo mamos ir S. santykiai, ar jie tarpusavyje pykdavosi? Atsakymas: pykdavosi, tada jos išvažiuodavo į Klaipėdą, ieškodavo, kur išsinuomoti butą, bet ir vėl susitaikydavo, bet kas mėnesį vėl susipykdavo. Klausimas: ar matei kada, kad S. skriaustų mamą? Atsakymas: neatsimena, jai atrodo, kad nėra mačiusi, daugiau sesuo tai matė. Nepasakojo, bet jai atrodo yra mačiusi. Psichologės klausimas: kaip tu jauteisi tą naktį? Atsakymas: labai išsigandusi, verkė ir bijojo, kad dar kas neatsitiktų. Klausimas: ar tai pirmas kartas, kai tu taip jauteisi? Atsakymas: tai ne pirmas kartas, būdavo, kad ir anksčiau taip jausdavosi, kai mama pykdavosi su draugu S. (2 t., b. l. 152–155);
6.14. 2022 m. gegužės 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš nukentėjusiosios I. O. paimtos juodos spalvos kelnės, kurios suplyšusios (1 t., b. l. 94–95), kurios 2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtos (1 t., b. l. 96–98);
6.15. 2022 m. vasario 15 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta nukentėjusioji I. O.. Apžiūros metu rasti sužalojimai: nugaros apatinėje dalyje ant nugaros kairės pusės kraujosruva ir 2 įbrėžimai, ant rankos uždėtas gipso įtvaras (1 t., b. l. 22–29);
6.16. 2022 balandžio 12 d. atliktas parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiąja I. O., kuri atsisakė vykti į įvykio vietą, tai yra (duomenys neskelbtini), dėl to parodymų patikrinimas vietoje atliekamas Purienų g. 48 Šiauliai, 307 kab. I. O. parodo, kaip ji su S. N. 2022 m. vasario 14 d. vakare, apie 22.30 val., sėdi lovoje atsirėmę į atlošą. I. O. paaiškina, kad kilus žodiniam konfliktui, S. N. pagriebė abejomis rankomis jai už kairės rankos, spaudė ir suko ranką į priešingas puses (I. O. parodo, kaip jai S. N. suko ranką). I. O. paaiškina, kad dėl didelio jaučiamo skausmo norėdama apsiginti ji S. N. nagais griebė už kaklo bei kando į dešinę ranką (I. O. parodo, kaip nagais griebė už kaklo S. N. ir jam kando į dešinę ranką). Toliau I. O. paaiškina, kad ji atsistojo nuo lovos, ėjo link durų ir pajuto smūgį į nugarą, atsisukusi pamatė, kad buvo mesta iš stiklinio butelio (I. O. parodo nugaroje vietą, kur pajuto smūgį). I. O. paaiškina, kad ji metė atgal butelį į S. N. ir išėjo iš kambario. Tuo parodymų patikrinimas baigtas (1 t., b. l. 82–89);
6.17. 2022 gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas nukentėjusiosios I. O. el. paštu pateiktas garso įrašas ir nuotraukos (1 t., b. l. 104–125);
6.18. 2022 vasario 22 d. specialisto išvadoje Nr. G 245/2022 (04) nurodyta, kad I. O. nustatyti sužalojimai: kairės plaštakos III delnakaulio lūžis, nugaros poodinė kraujosruva. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5–14 parų laikotarpiu iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek mažiausiai dviem tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek vienmomentiškai griuviminės traumos metu. I. O. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl delnakaulio lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Nugaros poodinė kraujosruva kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 157);
6.19. 2022 m. gegužės 4 d. gautoje specialisto išvadoje Nr. pG 532/2022(04) nurodyta, kad I. O. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis aplinkybėmis: kairės plaštakos delnakaulio lūžis galėjo būti padarytas suspaudus plaštaką rankomis ir sukant, nugaros poodinė kraujosruva galėjo būti padaryta stikliniu buteliu (1 t., b. l. 166);
6.20. 2022 m. gegužės 4 d. perkelti dokumentai iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 01-1-05508-22, tai yra S. N. 2022 m. vasario 16 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, kuriame jis parodė, kad 2022 m. vasario 14 d. vakare namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine I. O.-B., vartojo alkoholį, kartu išgėrė šampano, jis iš viso išgėrė dvi taures šampano, daugiau nieko nevartojo. Vėliau, apie 22.30 val., kartu su sugyventine gulint lovoje bendravo, pokalbio metu tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl vaikų auklėjimo. Konfliktui paaštrėjus sugyventinė I. O.-B. staiga rankomis sugriebė jam už kaklo, į tai sureagavęs nedelsiant sugriebė jai už abiejų rankų bei atitraukė ją nuo savęs, tada ji puolė kąsti jam į kairę ranką, po įkandimo lovoje atsitraukė nuo jos staigiai patraukdamas ranką, į kurią įkando. Sukeltą fizinį skausmą dešimtbalėje skalėje vertina 5 balais (10 balų skaudžiausia). Tada sugyventinė išlipo iš lovos ir paėmusi šalia lovos stovėjusį tuščią šampano butelį metė į jį, tuo metu jis vis dar gulėjo lovoje. Butelis pataikė į kairę ranką, sukeltą fizinį skausmą dešimtbalėje skalėje vertina 3 balais (10 balų skaudžiausia). Butelis nukrito ant grindų kitoje lovos pusėje. I. vėl pasiėmusį tą patį butelį, dar kartą metė į jį gulintį lovoje. Tuomet užsidengė dešine ranka. Buteliu pataikė jam į dešinės rankos alkūnės sritį, sukeltą fizinį skausmą dešimtbalėje skalėje vertina 8 balais (10 balų skaudžiausia). Paėmusi butelį metė trečią kartą, tačiau iškėlęs koją prisidengė patalyne, butelis pataikė į kulną, žymių ant kulno nesimato, tuo metu nieko beveik nejuto, fizinio skausmo nevertins. Tokiais veiksmais sugyventinė jam sukėlė fizinį skausmą. Konflikto metu triukšmą išgirdusi iš antrojo aukšto atbėgo podukra A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., tada konfliktas baigėsi, sugyventinė su vaiku nuėjo į antrąjį aukštą miegoti. Namuose taip pat buvo nepilnametė M. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri kartu su A. pačio konflikto nematė. Anksčiau tarp jų yra buvę konfliktų, tačiau pareiškimų rašyta nebuvo. Dėl patirtų sumušimų į medikus nesikreipė, nes juto „Covid“ ligos simptomus. Vasario 15 d. jam buvo patvirtintas teigiamas PGR testas. Kiek žino, patvirtintas „Covid“ turėjo būti ir sugyventinei, su kuria vienu metu jautė ligos simptomus. 2022 m. vasario 14 d. darėsi PGR testus. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 50–61);
6.21. 2022 m. vasario 22 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad S. N. nustatyti sužalojimai: abiejų rankų poodinės kraujosruvos, kairiojo riešo odos nubrozdinimas-paviršinės žaizdos (1 t., b. l. 62–63);
6.22. Iš Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 27 d. nutarimo matyti, jog ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-05508-12, pradėtas pagal 2022 m. vasario 16 d. S. N. pareiškimą I. O. atžvilgiu, nutrauktas, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (4 t., b. l. 57–65).
7. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
8. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį.
9. Byloje ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu teismas konstatuoja, jog S. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. O., o būtent: 2022 m. sausio 15 d., po 24 valandos, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būnant svečiuose pas V. ir T. P., adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia tampė nukentėjusiajai I. O. už plaukų, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiai I. O. fizinį skausmą; be to, S. N. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei I. O., o būtent: 2022 m. sausio 15 d., apie 13 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia parvertė nukentėjusiąją I. O. ant žemės, jai gulint, ne mažiau kaip du kartus įkando nukentėjusiajai į dešinį šoną, rankomis sugriebęs už dešinio šono, ne mažiau kaip penkis kartus stipriai jį spaudė, tokiais tyčiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiai I. O. fizinį skausmą; be to, S. N. nesunkiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinę I. O., o būtent: 2022 m. vasario 14 d. apie 22.30 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai I. O. kairės rankos plaštaką ir ją suko bei metė šampano butelį nukentėjusiajai į nugarą, tokiais tyčiniais veiksmais nuketėjusiajai I. O. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairės plaštakos III delnakaulio lūžį, nugaros poodinę kraujosruvą, nes dėl delnakaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog S. N. veiksmai 2022 m. sausio 15 d. abiem atvejais atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, o veiksmai 2022 m. vasario 14 d., įvertinus kilusias pasekmes, tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Dėl bausmės skyrimo
10. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 64 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Žemesnės instancijos teismas
11. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl visų trijų nusikalstamų veikų – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi jas įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo S. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2022 m. sausio 15 d. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), padarymo laikytina tai, kad ją padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p). Dėl kitų nusikalstamų veikų S. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
13. S. N. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos. S. N. nusikaltimus padarė išnykus teistumui, todėl laikomas neteistu, baustas administracine tvarka daugiausia už greičio viršijimą, turi galiojančių nuobaudų, skirtas baudas susimokėjęs (3 t., b. l. 52–56), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą bus pasiekti S. N. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį už kiekvieną nusikalstamą veiką nustatant mažesnį nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis. Už apysunkio nusikaltimo, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, padarymą, įstatymų leidėjas numatė vienintelę bausmę – laisvės atėmimą, todėl ši bausmė skirtina S. N., bausmės dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis.
14. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintinos daliniu bausmių sudėjimo būdu ir S. N. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
15. Kaltinamasis S. N. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).
16. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Pažymėtina, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo konkrečiu atveju, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga.
17. Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis) išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Teismų praktikoje taip pat yra pažymėta, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu, paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-388-895/2016 ir kt.).
18. Pagal teismų praktiką sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
19. Kadangi kaltinamasis S. N. anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), dirba, nusikaltimai padaryti esant užsitęsusiai konfliktinei situacijai šeimoje, teismas daro išvadą, kad visuma duomenų, t. y., padarytų nusikaltimų pavojingumas ir kaltininko asmenybė, leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti S. N. taikant BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, tačiau netaikant intensyvios priežiūros. Teismo nuomone, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir nustatant kaltinamajam tinkamai parinktus įpareigojimus, be to, S. N. žinant, kad jų nevykdant bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti nukreiptas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įvirtinti bausmės tikslai ir nebus nukrypta nuo teisingumo principo reikalavimų.
20. Kaltinamajam S. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
21. Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 297,47 Eur civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 185–186). Nurodė, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai I. O. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigai sumokėjo 297,47 Eur. Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi žala nukentėjusiosios I. O. sveikatai buvo padaryta S. N. kaltais tyčiniais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 297,47 Eur, priteistina iš kaltinamojo S. N..
22. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyrius pareiškė 1665,69 Eur civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo (2 t., b. l. 1–45). Nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. apskaičiavo ir išmokėjo apdraustajai I. O. 1665,69 Eur ligos išmoką. VSDFV Panevėžio skyriaus patirta turtinė žala pagrįsta rašytiniais įrodymais. Civilinis ieškinys yra pagrįstas bylos medžiaga, todėl tenkintinas visiškai. Kadangi nukentėjusioji I. O. laikinajame nedarbingume buvo dėl jos sveikatai padarytų S. N. kaltų tyčinių veiksmų, todėl suma, sumokėta iš VSDFV Panevėžio skyriaus už nukentėjusiajai išmokėtas išmokas – 1665,69 Eur, priteistina iš kaltinamojo S. N..
23. Nukentėjusioji I. O. pareiškė 4000 Eur civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl S. N. veiksmų 2022 m. vasario 14 d. jai lūžo ranka, reabilitacija ir nedarbingumas truko 3 mėnesius, ir iki šiol jaučia skausmus ir patiria nepatogumus buityje. Taip pat nurodė, kad dėl patirto fizinio ir psichologinio smurto jautėsi nesaugi, įbauginta, tapo jautri, nervinga, iš namų, kuriuose 3,5 metų gyveno su kaltinamuoju, išėjo su dviem mažamečiais vaikais, nepasiėmusi jokių asmeninių daiktų (1 t., b. l. 167).
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką.
25. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas, priimdamas sprendimą tokią žalą atlyginti, siekia tik sudaryti materialias prielaidas kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai niekas negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus (ir galimus patirti ateityje) neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokį piniginį atlygį, kuris kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
26. Pažymėtina, jog nukentėjusioji I. O. civilinį ieškinį byloje reiškia dėl nusikalstamos veikos, jos atžvilgiu kaltinamojo atliktos 2022 m. vasario 14 d. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. N. tyčia rankomis sugriebė nukentėjusiajai I. O. kairės rankos plaštaką ir ją suko bei metė šampano butelį nukentėjusiajai į nugarą, tokiais tyčiniais veiksmais nuketėjusiajai I. O. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairės plaštakos III delnakaulio lūžį, nugaros poodinę kraujosruvą, nes dėl delnakaulio lūžio nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad dėl minėtų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. O. per šį įvykį ir kurį laiką po to patyrė fizinį skausmą, jautė įtampą, galėjo jausti neigiamus dvasinius bei emocinius išgyvenimus – baimę, nerimą, dėl to ji turi teisę reikalauti satisfakcijos. Tačiau, kita vertus, nukentėjusioji nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jai buvo sukelti neatstatomi sveikatos sutrikimai, dėl kurių jos būklė ir šiuo metu būtų bloga, kad ji vis dar patiria kokias nors ypatingas pasekmes, kad iš esmės pasikeitė jos gyvenimo kokybė, apsunkintos jos galimybės bendrauti su aplinkiniais, užsiimti mėgstama veikla, pasirūpinti buitimi ir pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nenustatyta ir jokių sveikatos (tiek fizinės, tiek psichinės) sutrikdymo ilgalaikių padarinių, kurie pakeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateityje. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į teismų praktiką panašiose bylose bei remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiosios I. O. civilinį ieškinį tenkina iš dalies ir priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. O. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis atmetama.
27. Nukentėjusiųjų M. ir A. B. įgaliota atstovė advokatė Naina Lanzbergienė pareiškė 1000 Eur (po 500 Eur kiekvienai nukentėjusiajai) civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad M. ir A. B. dėl nusikalstamų S. N. veiksmų patyrė neturtinę žalą, tai yra didžiulį išgąstį, baimę. Dėl fizinio skausmo sukėlimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo mamai I. O. labai išsigando, verkė, jaudinosi dėl mamos sveikatos būklės, naktį negalėjo miegoti (4 t., b. l. 31–32).
28. Nukentėjusiųjų M. ir A. B. atstovas pagal įstatymą R. B. pateikė teismui prašymą, kuriame nurodo, kad M. ir A. B. jokia turtinė žala nėra padaryta, neturtinė žala yra labai nežymi, jos iš esmės – nėra, todėl M. ir A. B. vardu pareikšto civilinio ieškinio atsisako ir prašo teismo jo nenagrinėti (4 t., b. l. 67). Išklausiusi šį teismo pagarsintą nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą R. B. prašymą, nepilnamečių nukentėjusiųjų įgaliota atstovė advokatė N. Lanzbergienė prašė teismo spręsti dėl neturtinės žalos nepilnametėms nukentėjusiosioms priteisimo, t. y. jos nukentėjusiųjų naudai pareikštą civilinį ieškinį palaikė. Nesant nepilnamečių nukentėjusiųjų atstovo pagal įstatymą ir įgaliotos atstovės advokatės vieningos pozicijos dėl šio civilinio ieškinio atsisakymo, teismas atstovo pagal įstatymą R. B. civilinio ieškinio atsisakymo nepriima, o civilinį ieškinį nagrinėja iš esmės.
29. Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, o to paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaikas taip pat saugomas nuo visų formų smurto, už kurį nenumatyta baudžiamoji atsakomybė, smurto demonstravimo vaikui bei kitų vaiko asmeninių ar turtinių teisių pažeidimų.
30. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 įstatymo 6 dalyje numatyta, kad smurtą artimoje aplinkoje patyręs asmuo – asmuo, prieš kurį panaudotas smurtas artimoje aplinkoje, taip pat vaikas, tapęs smurto artimoje aplinkoje liudininku ar gyvenantis aplinkoje, kurioje buvo smurtauta.
31. Iš bylos duomenų matyti, kad policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas apie vaiką, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, jog nepilnametės M. B. ir A. B. gyvena aplinkoje, kurioje buvo smurtaujama (1 t., b. l. 41).
32. Iš 2022 m. gegužės 10 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2022 m. vasario 14 d. vėlų vakarą M. B. girdėjo triukšmą pirmajame namo aukšte, suprato, kad mama I. O. ir patėvis S. N. pykstasi, po to nukentėjusioji I. O. miegoti nuėjo į dukrų kambarį, kur pasakė dukroms M. ir A. B., kad jai skauda ranką dėl S. N. veiksmų (2 t., b. l. 127–129), o iš 2022 m. gegužės 10 d. liudytojo apklausos protokolo matyti, kad tą patį vakarą, išgirdusi triukšmą ir konflikto garsus tarp I. O. ir S. N., A. B. patyrė išgąstį, verkė (2 t., b. l. 152–154).
33. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes ir surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog nekyla abejonių dėl to, jog M. ir A. B. atitinka Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 įstatymo 6 dalyje numatytą smurtą patyrusio asmens apibrėžimą ir kad tokiu būdu jos nebuvo apsaugotos nuo smurto demonstravimo bei kad tokiu būdu nebuvo užtikrinta jų apsauga nuo smurto, teisė į saugią aplinką, todėl nesutiktina su R. B., kad M. ir A. B. nepatyrė jokios neturtinės žalos. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiosioms M. ir A. B. iš kaltinamojo S. N. priteistina 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui – po 150 Eur M. B. ir A. B..
34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
35. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją I. O. ir mažametes nukentėjusiąsias M. ir A. B. teisme atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Naina Lanzbergienė (3 t., b. l. 136–138, 141, 169–171). Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiosioms suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 441,67 Eur. (3 t., b. l. 180–184, 185–189). Išlaidas advokato pagalbai apmokėti patyrė valstybė, jos atsirado dėl kaltinamojo S. N. padarytų nusikalstamų veikų, jo kaltė įrodyta, be to, kaltinamasis dirba ir gauna pastovias pajamas, turi nekilnojamojo turto, todėl spręstina, jog reikalavimas priteisti patirtas išlaidas už nukentėjusiosioms suteiktą antrinę teisinę pagalbą yra pagrįstas ir tenkintinas, pripažįstant šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisiant valstybės naudai 441,67 Eur iš kaltinamojo S. N. (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).
36. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. N. vardu nuosavybės teise registruotam nekilnojamam turtui 24422/38133 žemės sklypo, unikalus daikto Nr.: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), (4 t., b. l. 40–42), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliekamas iki visiško žalos nukentėjusiosioms I. O., M. ir A. B., civiliniam ieškovui VSDFV Panevėžio skyriui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo. Įvertinus pagal pareikštus civilinius ieškinius priteistiną žalos dydį, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastas sumažintinas iki 3263,16 Eur.
37. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, 2 vnt., esančios voke, prisegtame prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, paliktinos saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2022 m. sausio 15 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai I. O., adresu: (duomenys neskelbtini)), ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2022 m. sausio 15 d. fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai I. O., adresu: (duomenys neskelbtini)) ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
S. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (dėl 2022 m. vasario 14 d. nesunkaus nukentėjusiosios I. O. sveikatos sutrikdymo), ir skirti jam 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę kaltinamajam S. N. skirti 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir S. N. skirti galutinę sumažintą 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 6, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant S. N. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią S. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę S. N. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tenkinti visiškai ir iš S. N. priteisti 297,47 Eur (du šimtus devyniasdešimt septynis eurus 47 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš S. N. priteisti 1665,69 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 69 ct) Valstybinio socialinio fondo valdybos Panevėžio skyriaus naudai.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. O. civilinį ieškinį dėl 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš S. N. priteisti 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios I. O. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Atsisakyti priimti nukentėjusiųjų M. B. ir A. B. atstovo pagal įstatymą R. B. civilinio ieškinio, pareikšto nukentėjusiųjų M. B. ir A. B. įgaliotos atstovės advokatės Nainos Lanzbergienės, atsisakymą.
Nukentėjusiųjų M. B. ir A. B. įgaliotos atstovės advokatės Nainos Lanzbergienės pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš S. N. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą – po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) – nukentėjusiųjų M. B. ir A. B. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. N. vardu nuosavybės teise registruotam nekilnojamajam turtui – 24422/38133 žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško Šiaulių teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio fondo valdybos Panevėžio skyriaus bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių I. O., M. B. ir A. B. civilinių ieškinių atlyginimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą sumažinant iki 3263,16 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 16 ct).
Nukentėjusiosioms I. O., M. B. ir A. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 441,67 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 67 ct) – pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš S. N. valstybės naudai, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, 2 vnt., esančias voke, prisegtame prie bylos pirmojo tomo galinio viršelio, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.
Išaiškinti, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.