Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Tomo Venckaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties civilinėje byloje dėl L. J. finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

15. Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti L. J. bendrą 66 012,15 Eur (46 239,77 Eur + 19 772,38 Eur) dydžio finansinį reikalavimą BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje.

Dėl ginčo esmės ir įrodymų vertinimo nagrinėjamoje civilinėje byloje

16. Nagrinėjamos civilinės bylos esmę sudaro L. J. finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo teisinių santykių ir bendrovės skolos jam, kaip atskaitingam asmeniui, tvirtinimo. L. J. nurodė, kad iš darbo teisinių santykių kildinamas finansinis reikalavimas susidarė nuo 2022 m. sausio mėnesio dėl jam, kaip bendrovės vadovui, neišmokėto darbo užmokesčio. Pareiškime akcentavo, kad darbo teisiniai santykiai su BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ tęsėsi iki 2023 m. balandžio 20 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo; juridinių asmenų registre duomenys dėl bendrovės vadovo taip pat nebuvo pakeisti. Be to, pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl 19 772,38 Eur finansinio reikalavimo, tvirtintino antrąja eile; pareiškėjas akcentavo, kad jo pateikti duomenys ir BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ turimi finansinės apskaitos duomenys sutampa.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad L. J. nurodo buvęs BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovu (direktoriumi) – vienasmeniu valdymo organu – nuo 2017 m. iki tol, kol šiai bendrovei 2023 m. buvo iškelta bankroto byla; pareiškėjo teigimu, jam akcininkų sprendimu buvo nustatytas darbo užmokestis; jis atsiskaitinėjo bendrovės naudai kaip atskaitingas asmuo.

18. Taigi teisėjų kolegija, visų pirma, laiko esant tikslinga pasisakyti dėl bendrovės vadovo pareigų ir reikšmės jam atstovaujant bendrovei nagrinėjamo ginčo kontekste. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vadovo teisinis statusas yra dualistinis. Tarp bendrovės ir jos vadovo, visų pirma, susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, grįsti pasitikėjimu, tačiau kartu – ir darbdavio bei darbuotojo santykiai, kurie įforminami sudarant darbo sutartį (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012, 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-248/2021 22 punktą).

19. Pagrindinės vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojama, kad vadovas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, dokumentų ir informacijos saugojimą ir kt. Be to, vadovo pareigos detalizuojamos ABĮ normose, pagal kurias bendrovės vadovas privalo rūpintis įmonės finansine atskaitomybe, atsako už informacijos apie įmonę pateikimą įvairiems subjektams (ABĮ 37 straipsnis). Kitas vadovo pareigas gali nustatyti specialieji su įmonių veikla susijusius teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai, pavyzdžiui, bendrovės vadovas atsako už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 13 straipsnis), be kita ko užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas, taip pat bendrovės vadovas yra atsakingas už nemokumo proceso inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnis) ir pan. Taigi būtent nuo bendrovės vadovo tinkamų pareigų vykdymo iš esmės priklauso aplinkybės, kokią informaciją gaus viešieji registrai ir kokie duomenys bus užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje.

20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad faktas, jog duomenų apie direktoriaus pasikeitimą nuo 2017 m. gruodžio 27 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija nėra (1 t., b. l. 150), nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra esminis. Duomenys viešuosiuose registruose iš esmės atlieka tik išviešinimo funkciją, kuri yra reikšminga sprendžiant dėl teisių ir pareigų, susijusių su trečiaisiais asmenimis, įgyvendinimu. Tačiau duomenų viešuosiuose registruose išviešinimas ar neišviešinimas savaime jokių teisių ir pareigų asmeniui nesukuria.

21. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo užmokesčio, kuris buvo neišmokėtas bendrovės vadovui, ir bendrovės skolos atskaitingam asmeniui – bendrovės vadovui – patvirtinimo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, už visų buhalterinės apskaitos duomenų tikslumą ir teisingumą buvo atsakingas pats bendrovės vadovas. Taigi, viena vertus, šiuo atveju prašymas patvirtinti finansinį reikalavimą tiesiogiai priklauso nuo to, kaip pats buvęs vadovas organizavo darbą ir kokią informaciją tretiesiems asmenims bei bendrovės buhalteriui teikė. Kita vertus, nagrinėjamu atveju pateikiamų duomenų išsamumas, tikslumas, sąsajumas su kitais byloje esančiais duomenimis, yra itin svarbus, sprendžiant dėl L. J. finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl civilinėje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių, susijusių su L. J. finansinio reikalavimo tvirtinimu

22. Nemokumo administratorė 2023 m. liepos 7 d. kreipėsi į teismą prašydama patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus (2 t., b. l. 157, DOK-25353), tarp jų ir L. J. finansinį reikalavimą.

23. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, taip pat ir L. J. finansinį reikalavimą (2 t., b. l. 164).

24. Pirmosios instancijos teisme dėl šios nutarties buvo gauti atskirieji skundai, be kita ko, buvo skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas L. J. finansinis reikalavimas. Kreditorė UAB „Ripuva“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties (DOK-27460, 3 t., b. l. 33) nurodė, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ veiklos faktiškai nevykdė, todėl L. J. prašymas patvirtinti tokio dydžio darbo užmokestį kelia abejonių; be to, laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 20 d. iki 2022 m. sausio 25 d., o vėliau nuo 2022 m. birželio 8 d. įmonėje nebuvo nė vieno darbuotojo. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo sutartys, akcininkų sprendimai, kuriuose būtų nustatomas konkretus atlygis ir kurių pagrindu būtų sudaryta darbo sutartis.

25. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria buvo patvirtintas kreditoriaus L. J. finansinis reikalavimas, ir ginčijamo kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas nagrinėti į atskirą civilinę bylą.

26. BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorė BUAB „Abastas“ prašė netvirtinti L. J. finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo užmokesčio, o dėl antros eilės finansinio reikalavimo prašė spręsti teismo nuožiūra (5 t., b. l. 98).

27. Kreditorė UAB „Ripuva“ nurodė, kad pateikė atskirąjį skundą, jame išdėstė visus argumentus dėl L. J. finansinio reikalavimo netvirtinimo; nurodė, kad šiuo metu daugiau argumentų pateikti negali. Prašė išreikalauti darbo sutartį, deklaracijas, ataskaitą iš buhalterinės apskaitos sistemos ir kt. (5 t., b. l. 101).

28. Kreditorė advokatų profesinė bendrija „Baltic lex“ prašė pareiškėjo L. J. finansinio reikalavimo netvirtinti. Nurodė, kad L. J. pateikė tik išvestinę informaciją, iš kurios neįmanoma suvokti, kokiu faktiniu pagrindu ta informacija buvo kaupiama; nepateikti jokie pirminiai dokumentai, pagrindžiantys L. J. finansinį reikalavimą (DOK-30312, 6 t., b. l. 52).

29. BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, atstovaujama nemokumo administratorės, 2023 m. rugpjūčio 30 d. paaiškinimuose nurodė, kad prieš teismui teikiant tvirtinti kreditoriaus L. J. finansinį reikalavimą, šio kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas buvo patikrintas, remiantis UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ buhalterinės apskaitos duomenimis; L. J. pateikti duomenys iš esmės sutapo su UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ buhalterinės apskaitos dokumentais (7 t., b. l. 78).

30. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 6 d. nutartimi (14 t., b. l. 128) L. J. finansinį reikalavimą patvirtino. Kreditorės BUAB „Abastas“ ir KINGAS OU pateikė atskiruosius skundus dėl šios nutarties.

31. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-229-450/2024 (15 t., b. l. 172) Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 6 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas kreditoriaus finansinius reikalavimus patvirtino neįvertinęs pateiktų dokumentų turinio, šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio bei pirminių dokumentų, kurių pagrindu grindžiamos susidariusios skolos, (ne)pagrįstumo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymo pagrindu bendrovės vadovo išrinkimas, atšaukimas ir atlygio jam nustatymas priklauso išimtinei visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai. Šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė esminės aplinkybės, ar bendrovės akcininkai buvo priėmę sprendimą dėl bendrovės vadovo paskyrimo pagal 2022 m. sausio 14 d. darbo sutartį Nr. 25, kuriuo BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovo L. J. darbo teisiniai santykiai toliau tęsėsi nuo 2022 m. sausio 17 d., po to, kai 2022 m. sausio 14 d. darbuotojo prašymu, jis buvo atleistas iš vadovo pareigų pagal ankstesnę darbo sutartį. Kita vertus, neišsiaiškinta, ar L. J. buvo įgaliotas pasirašyti ir sudaryti su savimi 2022 m. sausio 14 d. darbo sutartį Nr. 25, pagal kurią jis nuo 2022 m. sausio 17 d. priimamas į direktoriaus pareigas visai darbo dienai, nustatant jam 4 302,93 Eur darbo užmokestį.

32. L. J. 2024 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą (DOK-14708, 16 t., b. l. 122), kuriame patikslino savo prašymą patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Nurodė, kad prašomas patvirtinti 46 239,77 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš darbo teisinių santykių, susidarė nuo 2022 m. sausio mėnesio, kai 2021 m. kovo 1 d. vienintelės akcininkės sprendimu buvo padidintas iki 4 302,93 Eur, jeigu bus pasirašyta sutartis su LVPA; ši sąlyga buvo įvykdyta. Pareiškėjas paaiškino, kad 2022 m. spalio 14 d. buvo šaukiamas akcininkų susirinkimas, tačiau akcininkas R. G. į susirinkimą neatvyko, todėl pakartotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas paskirti pareiškėją vadovu ir nustatyti jam darbo užmokestį. Akcentavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-229-450/2024 nekėlė klausimo dėl 19 772,38 Eur finansinio reikalavimo, tvirtintino antrąja eile, dydžio. Pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 30 d. pateikė asmeninių banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina, kad pareiškėjas yra padengęs UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ įsipareigojimų už ne mažiau kaip nurodytą 19 772,38 Eur sumą. Papildomų duomenų ir įrodymų apie pareiškėjo paskyrimą direktoriumi nuo 2022 m. sausio mėnesio nepateikė.

Dėl L. J. finansinio reikalavimo, kildinamo iš darbo užmokesčio

33. Pareiškėjas L. J. kreipėsi į BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorę ir bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas, be kita ko, patvirtinti 46 239,77 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš jam, kaip bendrovės vadovui, nesumokėto darbo užmokesčio; šis finansinis reikalavimas grindžiamas buhalterinės apskaitos duomenimis – pradinio prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo priedu Nr. 2.1.

34. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pradinio prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo priede Nr. 2.1 pateikiamas buhalterinės sąskaitos 4480 išrašas už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 30 d.; remiantis šiais duomenimis, susidarė 46 239,77 Eur skola. Tačiau iš civilinės bylos medžiagos, o būtent, iš įmonės sąskaitų plano nustatyta (DOK-43935, 2023 m. gruodžio 4 d. prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo), kad 4480 sąskaitoje buvo apskaitomas visiems darbuotojams mokėtinas darbo užmokestis, o L. J. darbo užmokestis buvo apskaitomas buhalterinėje sąskaitoje 4480-1; duomenų apie galimai susidariusią skolą buhalterinės apskaitos sąskaitoje 4480-1 nėra. Todėl pareiškėjo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai nėra tinkami 46 239,77 Eur finansiniam reikalavimui pagrįsti. Todėl toliau teisėjų kolegija sprendžia dėl to, kokio dydžio darbo užmokestis bendrovės vadovui buvo nustatytas ir iki kada jis pareiškėjui priklausė.

35. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. J. buvo priimtas į vykdančiojo direktoriaus pareigas pagal neterminuotą 2014 m. kovo 14 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 3, ši darbo sutartis buvo nutraukta 2020 m. sausio 8 d. (7 t., b. l. 87). Vėliau vienintelės akcininkės K. G. 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu L. J. buvo priimtas į direktoriaus pareigas nuo 2020 m. lapkričio 9 d., nustatytas 1 760 Eur darbo užmokestis ir L. J. įgaliotas atlikti visus reikiamus veiksmus, susijusius su darbo sutarties sudarymu (DOK-43935, 10 t., b. l. 131).

36. Viena vertus, teisėjų kolegija atmeta L. J. atskirojo skundo argumentus, kad L. J. ir toliau iki 2023 m. balandžio mėnesio turėjo būti mokamas 4 302,93 Eur dydžio darbo užmokestis remiantis vienintelės akcininkės K. G. 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad šis akcininkės sprendimas buvo sąlyginis, kadangi darbo užmokestis turėjo būti didinamas priklausomai nuo to, ar L. J. sudarys sutartį su LVPA. Tačiau teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad sutartis su LVPA buvo nutraukta (nepratęsta) dėl L. J. kaltės – nurodytų neteisingų duomenų LVPA, todėl akcininkės sprendime nustatyta sąlyga įgyvendinta nebuvo.

37. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2021 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymą dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo, kadangi užtruks įrangos, gabenamos iš Kinijos, pristatymo terminai (6 t., b. l. 71-72). LVPA, atsakydama į UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ prašymus, paprašė iki 2021 m. rugsėjo 24 d. pateikti papildomus duomenis (6 t., b. l. 82). LVPA atmetė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ prašymą dėl avansinio mokėjimo (6 t., b. l. 88). 2022 m. balandžio mėnesį sutartis su LVPA buvo nutraukta (6 t., b. l. 103, 104). LVPA nepritarė sutarties esminiam keitimui. LVPA, įvertinusi faktines aplinkybes, be kita ko, nurodė, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ neinformavo apie galiojančias teismų nutartis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-1494-854/2021), t. y. neinformavo, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sąskaitos yra areštuotos ir ji negalės vykdyti mokėjimų; konstatavo, jog UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. LVPA įvertino, kad projektas nebuvo užbaigtas, kadangi UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ negalėjo vykdyti mokėjimų tiekėjams, t. y. dėl pačios UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kaltės; investicijų suma sumažinta nuo 608 541,50 Eur iki 0 Eur (6 t., b. l. 118-125). LVPA veiksmų teisėtumas iš esmės buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e2A-1166-822/2023 (16 t., b. l. 70).

38. Taigi tikslas, nustatytas vienintelės akcininkės K. G. 2021 m. kovo 1 d. sprendime, nebuvo pasiektas. Jeigu UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ būtų nurodžiusi reikšmingą informaciją apie jai taikytus sąskaitų areštus, sutartis su LVPA nebūtų buvusi sudaryta. Atitinkamai, L. J. neįgijo teisės į vienintelės akcininkės K. G. 2021 m. kovo 1 d. sprendime nustatytą darbo užmokestį. Kita vertus, L. J. patikslinęs savo prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, akcentavo, jog darbo užmokesčio skola susidarė nuo 2022 m. sausio mėnesio, todėl aplinkybės, susijusios su sutarties su LVPA sudarymu, nors jomis išsamiai remiamasi atskirajame L. J. skunde ir kituose pareiškėjo procesiniuose dokumentuose, nagrinėjamam ginčui neturi esminės reikšmės.

39. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad su L. J. 2020 m. lapkričio 6 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 23 buvo nutraukta 2022 m. sausio 14 d. pagal paties pareiškėjo L. J. prašymą (7 t., b. l. 109). Teisėjų kolegija šiuo atveju laiko reikšminga tai, kad būtent bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 8 dalis). Taigi L. J., būdamas bendrovės direktoriumi, parašęs prašymą dėl darbo santykių nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnio nuostatas, taip pat pasirašęs sutarties punktą dėl darbo sutarties nutraukimo, turėjo suvokti ir suvokė iš to kylančias teisines pasekmes, o būtent, kad darbo teisiniai santykiai su UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nutrūko.

40. Atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad darbo sutarties nutraukimas buvo tik formalus, kadangi nedelsiant po to buvo sudaryta kita darbo sutartis. Teisėjų kolegija laiko esant reikšminga, kad bendrovės direktoriaus skyrimas yra išimtinė akcininkų prerogatyva, o akcininkų sudėtis 2022 m. sausio mėnesį buvo pasikeitusi; į šią aplinkybę dėmesį atkreipė ir Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas nagrinėti bylą iš naujo. Todėl pareiškėjui L. J. kilo pareiga įrodyti, kad direktoriumi 2022 m. sausio mėnesį jis buvo paskirtas teisėtai ir laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos.

41. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę rinkti (skirti) bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis (ABĮ 37 straipsnio 4 dalis).

42. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra duomenų apie 2022 m. sausio mėnesį įvykusį akcininkų susirinkimą, kurio metu būtų nuspręsta L. J. paskirti direktoriumi ir mokėti jam tam tikro dydžio darbo užmokestį. Byloje apskritai nėra jokių duomenų, kad būtų svarstomas klausimas dėl L. J. paskyrimo direktoriumi po 2022 m. sausio 14 d., kai buvo nutraukta su L. J. 2020 m. lapkričio 6 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, patikslinęs prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, nenurodė jokių reikšmingų argumentų dėl 2022 m. sausio 14 d. darbo sutarties Nr. 25 sudarymo (ne)teisėtumo.

43. Pareiškėjo teigimu, akcininkų susirinkimas buvo šaukiamas, tačiau akcininkas R. G. neatvyko į kreditorių susirinkimą, todėl pakartotinio susirinkimo metu buvo priimti nutarimai dėl direktoriaus paskyrimo ir darbo užmokesčio jam nustatymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime galioja tik neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė (ABĮ 25 straipsnio 7 dalis). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pakartotinis akcininkų susirinkimas 2022 m. spalio 24 d. galimai įvyko pagal darbotvarkę dėl UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ finansinės atskaitomybės tvirtinimo, kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kita vertus, bendrovės įstatuose gali būti numatyta, kad tam tikri klausimai yra sprendžiami kvalifikuota balsų dauguma. Bendrovės įstatai į bylą nepateikti. Duomenų, kad 2022 m. spalio mėnesį vykusiame susirinkime galėjo būti svarstomas direktoriaus paskyrimo ir darbo užmokesčio jam nustatymo klausimas, nėra. Kadangi pareiškėjo prašymas patvirtinti jo finansinį reikalavimą kildinimas iš jam, kaip direktoriui, nesumokėto darbo užmokesčio, šiuo faktiniu pagrindu patvirtinti 46 239,77 Eur dydžio L. J. finansinio reikalavimo nėra.

Dėl 19 772,38 Eur dydžio finansinio reikalavimo

44. L. J. taip pat kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti jo 19 772,38 Eur dydžio finansinį reikalavimą UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje. Šį reikalavimą pareiškėjas grindžia buhalterinės sąskaitos 4497 išrašu, kurios kredite yra nurodyta suma 19 772,38 Eur. L. J. teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi į bylą pateikta avanso apyskaita ir nepagrįstai nurodė, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nėra skolinga L. J.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant ginčą dėl skolos, pirmenybė yra teikiama pirminiams buhalterinės apskaitos dokumentams (sąskaitoms, mokėjimo nurodymams ir pan.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje galima vadovautis ir buhalterinės apskaitos duomenimis, kai tie duomenys yra teikiami kaip visuma, o ne atsietai vienas nuo kito. Nagrinėjamu atveju buhalterinėje įsipareigojimų sąskaitoje 4497 „Kitos mokėtinos sumos. L. J.“ kredito (šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju – likučio) eilutėje esanti suma patvirtina to laikotarpio, už kurį atliktas sąskaitos išrašas, pabaigos metu egzistavusią skolą. Tačiau duomenys iš buhalterinės apskaitos yra tikslūs tik tuomet, kai yra vertinami kaip visuma, o ne tik vienas konkretus, nuo visumos atskirtas sąskaitos išrašas. Iš įmonių buhalterinių sąskaitų plano matyti, kad buvo užvesta sąskaita 24450 – iš atskaitingų asmenų (L. J.) gautinos sumos, tai reiškia, kad ne tik įmonė buvo skolinga L. J., tačiau pastarasis taip pat gaudavo pinigų iš bendrovės. Todėl vien tik buhalterinės sąskaitos išrašas, nepateikus duomenų apie sąskaitų sudengimą, jų uždarymą ir nepalyginus rezultato su finansinės atskaitomybės duomenų rezultatais, negali lemti konstatavimo, kad yra susidariusi skola. Buhalterinės apskaitos duomenys yra reikšmingi įrodymai sprendžiant dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo (skolos), tačiau jie savaime nėra neginčijami, kadangi jie remiasi pirminiais dokumentais ir juose nurodyta informacija.

46. Avansinė apyskaita yra suvestinis buhalterinės apskaitos dokumentas, t. y. dokumentas, sudarytas pirminių dokumentų – kasos dokumentų, mokėjimo nurodymų, sąskaitų ir pan. – pagrindu, jame atsispindi informacija apie atskaitingo asmens pinigines operacijas, taip pat galima sužinoti, ar atskaitingas asmuo liko skoloje. Avansinėje apyskaitoje paprastai atsispindi pradžios duomenys – kiek atskaitingas asmuo buvo skolingas įmonei arba kiek įmonė buvo skolinga atskaitingam asmeniui, tuomet fiksuojamos išmokėtos sumos ir pateisintos išlaidos, fiksuojamas pabaigos finansinis likutis.

47. Iš į bylą pateiktos avanso apyskaitos matyti, kad ji yra sudaryta 2023 m. balandžio 30 d., taigi tuo metu, kai bendrovei jau buvo iškelta bankroto byla. Todėl yra pagrindas teigti, kad jokia apyvarta ir atsiskaitymai su atskaitingu asmeniu vėliau nebevyko ir apyskaitos pabaigos duomenys yra patikimi. Avanso apyskaita apima laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d., o pareiškėjas savo finansinį reikalavimą grindžia sąskaitos išrašu, kurio laikotarpio pradžia yra 2021 m. balandžio 23 d. Todėl nagrinėjamu atveju sutampa laikotarpis, dėl kurio vyksta ginčas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį taip pat ir į tai, kad pareiškėjo teikiami duomenys buhalterinės sąskaitos 4497 išraše sutampa su avansinės apyskaitos duomenimis: pavyzdžiui, buhalterinės sąskaitos 4497 išraše 2021 m. gruodžio 31 d. yra fiksuojama 11 351,86 Eur suma (debeto eilutėje, pagal pažymą), o iš avanso apyskaitos matyti, kad šia suma buvo sudengtos atskaitingo asmens ir įmonės skolos: debetuota sąskaita 4497 ir kredituota sąskaita 24450; tai reiškia, kad šia 11 351,86 Eur suma sumažėjo L. J. skola bendrovei ir tuo pačiu sumažėjo bendrovės skola L. J.. Taigi svarbu pažymėti, kad buhalterinės sąskaitos 4497 išrašo ir avanso apyskaitos duomenys vieni kitiems iš esmės neprieštarauja, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo jų laikyti nepatikimais.

48. Atskirajame skunde iš esmės teisingai pažymima, kad avansinėje apyskaitoje yra fiksuojamos tam tikros operacijos ir sudengimai. Iš avansinės apyskaitos matyti, kad visomis sumomis (bendra 24 482,80 Eur suma) yra kredituojama sąskaita 24450, tai reiškia, kad šiomis sumomis yra mažinama L. J. skola bendrovei arba, kitaip tariant, mažėja bendrovės turtas – reikalavimo teisė į L. J.. Vadinasi, avansinėje apyskaitoje nurodyta suma 24 482,80 Eur (į kurią, kaip jau buvo minėta, patenka ir sumos iš pareiškėjo pateikto buhalterinės sąskaitos 4497 išrašo) įrodo, kad atskaitingas asmuo šią sumą išleido bendrovės naudai. Dar daugiau, avanso apyskaitoje pavaizduota, kaip atskaitingam asmeniui išmokėtos piniginės lėšos (55 099,98 Eur) judėjo kitose sąskaitose, t. y., kad buvo dengiami įsipareigojimai kreditoriams ir pan. Tačiau be šių duomenų avanso apyskaitoje atsispindi ir ginčui esminės aplinkybės – kiek L. J. buvo išmokėta pinigų ir kokiai sumai pinigų jis bendrovei pristatė išlaidas pagrindžiančius dokumentus.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buhalterinės sąskaitos 4497 išrašas yra tik nedidelė ir neinformatyvi buhalterinės apskaitos duomenų dalis. Tuo tarpu avanso apyskaitoje pateikti informatyvesni ir išsamesni duomenys, todėl avanso apyskaita laikytina patikimesniu įrodymu, sprendžiant klausimą dėl atskaitingo asmens L. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo. Iš avanso apyskaitos matyti, kad laikotarpio pradžioje bendrovė L. J. buvo skolinga 30 617,21 Eur sumą (avanso liekana -30 617,21 Eur), pareiškėjas iš esmės neginčija fakto, kad iš bendrovės jis gavo 55 099,98 Eur sumą ir 24 482,80 Eur sumą išleido, t. y. pirminiais dokumentais pagrindė išlaidas bendrovės naudai. Taigi, bendrovės skola L. J. sudaro 0,03 Eur (-30 617,21 Eur + 55 099,98 Eur – 24 482,80 Eur). Todėl pirmosios instancijos teismas avanso apyskaita rėmėsi pagrįstai ir teisingai nurodė, kad L. J. neįrodė 19 772,38 Eur dydžio finansinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nutaria, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, nepažeisdamas civilinio proceso ir materialinės teisės normų, išnagrinėjo civilinę bylą dėl L. J. finansinio reikalavimo tvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra.

51. L. J. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atmetus L. J. atskirąjį skundą, jam bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.