Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Abastas“, uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Didmena 24“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Didmena 24“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti 504 231,86 Eur finansinį reikalavimą UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje.

3. Bankrutuojanti UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, prašė patvirtinti kreditoriaus UAB „Didmena 24“ finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi nutarė patvirtinti UAB „Didmena 24“ 504 231,86 Eur finansinį reikalavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Be to, teismas nurodė, kad 2022 m. liepos 18 d. taikos sutartis ir jos pakeitimas, bei faktas, jog taikos sutartis yra patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi, nesudaro pagrindo tvirtinti UAB „Didmena 24“ finansinį reikalavimą bankroto byloje. Nepagrįsto ir negaliojančio finansinio reikalavimo tvirtinimas pažeistų kitų kreditorių teises ir prieštarautų viešajam interesui. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju taikos sutartis neatitinka CK 6.983 straipsnio 1 dalyje numatytų tokios sutarties tikslų, dėl kurių ji galėjo būti sudaryta, t. y. taikos sutartimi šalys nesprendė realiai kilusio ginčo. Byloje nustatyta, kad taikos sutarties šalys yra susijusios per juridinių asmenų dalyvius (L. J. buvo UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ akcininkas ir vadovas, o taip pat ir UAB „Didmena 24“ akcininkas), dėl to negalima pripažinti, jog UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ buvo tinkamai atstovaujama ir kad sudarydama taikos sutartį, dalyvavo realiose derybose dėl ginčo sureguliavimo abipusių nuolaidų būdu. Teismas konstatavo, kad taikos sutartimi šalys susitarė dėl nuostolių atlyginimo, į kuriuos UAB „Didmena 24“ neturėjo teisės, o tai taikos sutartį daro negaliojančia (CK 6.986 straipsnio 5 dalis). Teiginys, kad taikos sutartis turi privalomą galią jos šalims, yra grindžiamas sutarties uždarumo principu, bet bankroto byloje sutarties šalys tokiu principu negali remtis, jo taikymas pažeistų kitų kreditorių teises ir viešąjį interesą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, tvirtindamas taikos sutartį, netikrino susitarimo pagrįstumo ir nesprendė dėl šalių nurodytų nuostolių realumo.

11. Pasisakydamas dėl reikalavimo, kildinamo iš vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01850, pagrįstumo, teismas nustatė, kad vykdomajame įraše antstolis yra pažymėjęs, jog iki dokumento perdavimo į bankroto bylą, t. y. iki 2023 m. balandžio 24 d., pagal vykdomąjį įrašą išieškota 116 915,23 Eur, liko neišieškota 287 048,25 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad išieškotomis lėšomis pirmiausiai buvo dengiamos netesybos, teismas įvertino, jog vykdomajame įraše nurodyta 59 705,52 Eur skola nebuvo padengta iki bankroto bylos iškėlimo ir kad kreditorės UAB „Didmena 24“ finansinis reikalavimas dėl šios sumos turi būti tvirtinamas.

12. Spręsdamas dėl vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01850 apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, kurie sudaro 227 342,73 Eur, teismas pažymėjo, kad pateikti duomenys iš vykdomosios bylos nėra detalūs, t. y. antstolis nėra atskirai išskyręs apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių. Kreditorė UAB „Didmena 24“ palūkanų ir delspinigių skaičiavimo detalizacijos taip pat neteikė. Atsižvelgiant į palūkanų skaičiavimo laikotarpį, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. balandžio 20 d., teismas laikė, kad skolininkei yra apskaičiuota 19 354,40 Eur palūkanų (59 705,52 Eur x 12 proc. / 100 / 365 x 986 dienos) ir 323 547,96 Eur delspinigių (65 628,39 Eur x 0,5 proc. / 100 x 986 dienos). Pagal antstolio įrašą vykdomajame dokumente teismas nusprendė, kad iki bankroto bylos iškėlimo buvo išieškota 116 915,23 Eur delspinigių, t. y. likusi delspinigių suma yra 206 632,73 Eur (323 547,96 Eur – 116 915,23 Eur), delspinigius skaičiuojant iki 2023 m. balandžio 20 d. Teismas kreditorės UAB „Didmena 24“ prašymą priteisti 19 354,40 Eur palūkanas tenkino visiškai, nes prašomos priteisti palūkanos nėra netesybos, o yra mokestis už naudojimąsi negrąžintais pinigais, t. y. šios palūkanos atlieka mokėjimo funkciją. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo abejoti paskolos sandorio, dėl kurio yra skaičiuojamos palūkanos, realumu. Šalys nepateikė įrodymų, kad pradinis kreditorius UAB „Kredito garantas“ būtų susijęs su skolininku per akcininkus ar šių juridinių asmenų valdymo organų narius. Tačiau teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti prašomą priteisti netesybų sumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad iš skolininkės jau išieškota 116 915,23 Eur netesybų, kurios beveik 4 kartus viršija skolą, todėl sumažino jas iki 10 000 Eur.

13. Spręsdamas dėl 56 893,39 Eur finansinio reikalavimo dalies, kylančios iš negyvenamųjų patalpų subnuomos sutarties, teismas nustatė, kad UAB „Talino 10“ skaičiavo nuomos mokestį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. skaičiavo nuostolius. Iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ Didžiosios knygos teismas nustatė, kad bendrovė realiai mokėjo nuomotojai UAB „Talino 10“ nuomos mokestį iki 2022 m. kovo 31 d., todėl padarė išvadą, jog sandoris, nepaisant to, kad sutarties šalys yra susiję juridiniai asmenys (abiejų bendrovių vadovu buvo L. J.), buvo realus. Byloje neginčijama, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ naudojosi patalpomis (duomenys neskelbtini), t. y. ten buvo pristatyta bendrovės įsigyta gamybos įranga, todėl teismas įvertino, kad reikalavimo teisė yra tikra, o kreditorės finansinis reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas. Teismas nenustatė aplinkybių, kad skola iš nuomos santykių būtų padengta, ar kad ta pačią skolą UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ jau būtų padengusi pradinei kreditorei UAB „Talino 10“.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Kreditorė UAB „Didmena 24“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti 345 253,17 Eur finansinio reikalavimo dalį, ir priimti naują nutartį – patvirtinti UAB „Didmena 24“ 504 231,86 Eur finansinį reikalavimą UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas, spręsdamas dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo, iš naujo analizavo įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir taikos sutartimi patvirtiną kreditorės nuostolių pagrįstumą, tokiu būdu peržengdamas diskrecijos ribas, nagrinėjant klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Šioje byloje turėtų būti taikomos įsiteisėjusio teismo sprendimo ir tarp šalių pasirašytos taikos sutarties sukeliamos pasekmės. Kreditorės reikalavimas dėl nuostolių jau buvo išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 20 d. nutartimi, kurioje buvo patvirtintas kreditorės 310 970 Eur nuostolių dydis. Nuostolių dydis kreditorės buvo sumažintas 2022 m. rugsėjo 21 d. priedu prie taikos sutarties iki 147 264,84 Eur, kadangi turtas kreditorei skolininkės nebuvo perduotas.

14.2. Teismas nurodė, kad taikos sutartis yra negaliojanti CK 6.986 straipsnio 5 dalies pagrindu, tačiau šiuo atveju teismas neturėjo teisės nagrinėti klausimo dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, kadangi toks reikalavimas byloje nebuvo pareikštas. Šiuo atveju, siekiant nuginčyti taikos sutartį ir kreditorės nuostolius, turėtų būti atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2SP20008-808/2022, tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas.

14.3. Pagal teismų praktiką nėra kriterijų, kuriais teismas vadovavosi spręsdamas dėl negautų pajamų, t. y. pakanka tik tikėtino pelno sąlygos, tuo tarpu sąlyga dėl garantuoto pelno nėra numatyta. Teismas neatsižvelgė, kad kreditorės nuostoliai sudaro ne tik negautų pajamų už kaukių pardavimą forma, bet ir už medžiagų pardavimą, taip pat kreditorės patirtos išlaidos už palūkanas investuotojui. Dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė, todėl nepagrįstai netvirtino kreditorės finansinio reikalavimo. Be to, negautos pajamos atitinka protingumo principą, kadangi už 1 vienetą „FFP 2“ kaukių skaičiuojamos vos 0,08 ct negautos pajamos (skolininkė turėjo pagaminti 1 mln. kaukių, o negautos pajamos sudaro 83 500 Eur), už „Type 2 R“ kaukes už 1 vienetą – 0,01 ct negautos pajamos (skolininkė turėjo pagaminti 1,67 mln. kaukių, o negautos pajamos sudaro 20 000 Eur).

14.4. Notaro vykdomajame įraše patvirtina, kad bankroto bylos iškėlimo metu neišieškota suma iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ buvo 287 048,25 Eur, kurią pagrįstai kreditorė ir prašė patvirtinti. Teismas, skaičiuodamas palūkanas, įvertino tik palūkanas, kurias jis apskaičiavo nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki 2023 m. balandžio 20 d., bei neatkreipė dėmesio, jog notaro vykdomajame įraše nurodyta, kad skolą sudaro nesumokėtos palūkanos – 5 922,87 Eur, kurios apskaičiuotos už laikotarpį iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. Todėl teismas turėjo patvirtinti ir prašomą 5 922,87 Eur palūkanų, nurodytų notaro vykdomajame įraše ir apskaičiuotų už laikotarpį iki notaro vykdomojo įrašo išdavimo dienos, sumą. Teismas neįvertino, kad kreditorė prašo patvirtinti notaro vykdomajame įraše nurodytą 359,68 Eur išlaidų (nuostolių), susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, sumą. Ši suma nesusijusi su netesybomis, todėl teismas nepagrįstai jos neįtraukė į skaičiavimus bei neįvertino. Taigi, teismas neteisingai apskaičiavo likusią delspinigių sumą, neįvertindamas kreditorės nurodomų sumų. Likusi delspinigių suma turėtų sudaryti 201 705,78 Eur (287 048,25 Eur - 59 705,52 Eur - 5 922,87 Eur - 19 354,40 Eur - 359,68 Eur). 1 987,40 Eur nesumokėtų delspinigių suma yra užfiksuota notaro vykdomajame įraše, ji apskaičiuota už laikotarpį iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., todėl delspinigių suma sudaro 199 718,38 Eur (201 705,78 Eur – 1 987,40 Eur).

14.5. Teismas neturėjo pagrindo taikyti CK teisės normų, numatančių teismo teisę mažinti netesybas (delspinigius), kadangi kreditorės reikalavimo teisė kyla iš galiojančio ir nenuginčyto vykdomojo dokumento – notaro vykdomojo įrašo, kuris nėra ir nebuvo pripažintas iš dalies negaliojančiu bei nebuvo apskritai ginčijamas. Taigi, vadovaujantis teismų praktika ir joje nurodytomis teisės normomis, teismas neturėjo teisės kvestionuoti galiojančiame notaro vykdomajame įraše bei antstolio patvarkymuose užfiksuotos delspinigių sumos.

15. Kreditorė UAB „Ripuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria reikalavimo perleidimo sutarties iš UAB „Talino 10“ pagrindu patvirtintas UAB „Didmena 24“ finansinis reikalavimas pirmuoju, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Iš atsakovės apskaitos dokumentų matyti, kad pradinės kreditorės UAB „Kredito garantas“ paskola buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka ir L. J. asmeniniu laidavimu. Ši sutartis su visomis teisėmis ir pareigomis buvo perleista UAB „Talino 10“, tačiau byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad pradinė kreditorė UAB „Talino 10“ neišieškojo jokia apimtimi reikalavimo iš L. J.. Būtent UAB „Talino 10“ perėmė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nekilnojamąjį turtą už 116 915,23 Eur, tokiu būdu UAB „Talino 10“ perėmė didesnės vertės turtą nei buvo sumokėjusi UAB „Kredito garantas“ už reikalavimo teisę. Iki reikalavimo perėmimo visa UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ apskaitoje apskaityta skola UAB „Kredito garantas“ nesiekė 75 000 Eur, tačiau kitai L. J. valdomai bendrovei perėmus reikalavimą, UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ apskaitoje buvo padaryti nauji įrašai ir skola padidėjo keliais šimtais procentų.

15.2. Teisingai apskaičiuojant delspinigius už 180 dienų (65 628,39 Eur x 0,5 proc. / 100 x 180 dienų), gaunasi 59 065,55 Eur, pridėjus pradinę skolą 59 705,52 Eur ir apskaičiuotas palūkanas (59 705,52 Eur x 12 proc. / 100 / 365 x 986 dienos) gaunama 19 354,5 Eur. Taigi, skola yra 138 125,57 Eur, kurią beveik visą gavo UAB „Talino 10“, perėmusi nekilnojamąjį turtą iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ už 116 915,20 Eur. Realiai UAB „Talino 10“ galėjo turėti pagrįstą tik 21 210,37 Eur reikalavimą. UAB „Talino 10“ perleido reikalavimo teisę, kurios faktiškai neturėjo. L. J., būdamas abiejų bendrovių vadovu, neginčijo nepagrįstų delspinigių, kurie buvo skaičiuojami beveik 3 metus ir sąmoningai vedė bendrovę prie bankroto, siekdamas asmeninės finansinės naudos sau, UAB „Talino 10“ asmenyje.

15.3. Šiuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimų tarnyboje vyksta net keli ikiteisminiai tyrimai dėl L. J. ir jo valdomų bendrovių pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300, 182, 183, 184, 208 straipsnius.

15.4. UAB „Didmena 24“ reikalavimą, perimtą iš UAB „Talino 10“ pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, grindžia pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitomis faktūromis, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Talino 10“ perleido galiojančią reikalavimo teisę. Prie nuostolių sąskaitų nėra jokių nuostolius pagrindžiančių dokumentų. Pagal 2022 m. birželio 6 d. susitarimą terminas atlaisvinti patalpas baigėsi 2022 m. birželio 30 d., tačiau pradinis kreditorius jau 2022 m. birželio 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodomas nuostolis, t. y. sąskaita išrašyta dar iki 2022 m. birželio 6 d. susitarimo sudarymo bei nepasibaigus šalių nustatytam patalpų iškraustymo terminui, o tai reiškia, jog nepasibaigus patalpų atlaisvinimo terminui – nuostolių skaičiuoti nebuvo teisinio pagrindo. Liepos mėnesį buvo išrašytos net dvi nuostolių sąskaitos, o rugsėjo mėnesio tą pačią dieną išrašytos net trys sąskaitos, kurių sumos yra skirtingos.

15.5. Byloje dėl kreditorės patirtų nuostolių yra pateiktos tik PVM sąskaitos faktūros, kurias išrašė tas pats asmuo, t. y. L. J.. Be to, pateiktas 2022 m. birželio 6 d. susitarimas, kurį už abi šalis pasirašė tas pats asmuo.

15.6. Teismas patvirtino 56 893,39 Eur finansinį reikalavimą dėl nuostolių, atsiradusių patalpų nuomos sutarties pagrindu, tačiau nėra aišku kaip nuostoliai buvo apskaičiuoti. Pagal pateiktus dokumentus jie nesutampa. Bankroto byloje taip pat pateikta sutartis, kurios pagrindu UAB „Talino 10“ valdė patalpas. Iš sutarties matyti, kad patalpos buvo valdomos panaudos pagrindu. Be to, gautas panaudos davėjo išaiškinimas, kad UAB „Talino 10“ už patalpų nuomą faktiškai buvo sumokėjusi tik 10 000 Eur. Iš viešai prieinamų šaltinių (rekvizitai.lt) matyti, kad UAB „Talino 10“ jokių nuostolių nepatyrė, o visi iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ gauti mokėjimai gauti pardavus iš varžytynių UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nekilnojamąjį turtą, o visos išrašytos sąskaitos apskaitytos kaip pelnas, be to, UAB „Talino 10“ pelnas viršija apyvartą, todėl akivaizdu, kad nuostolių sąskaitos yra apskaitytos kaip pelnas.

16. Kreditorė likviduojama dėl bankroto UAB „Abastas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutarties 2024 m. balandžio 30 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas 56 893,39 Eur finansinis reikalavimas, kylantis iš negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, ir šios reikalavimo dalies netvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. UAB „Didmena 24“ finansinį reikalavimą, perimtą iš UAB „Talino 10“, pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį grindžia PVM sąskaitomis faktūromis, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad UAB „Talino 10“ perleido galiojančią reikalavimo teisę. Su nuostolių sąskaitomis nėra jokių nuostolius pagrindžiančių dokumentų. Pagal 2022 m. birželio 6 d. susitarimą terminas atlaisvinti patalpas baigėsi 2022 m. birželio 30 d., tačiau pradinis kreditorius jau 2022 m. birželio 1 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą SF-000018, kurioje nurodomas nuostolis, t. y. sąskaita išrašyta dar iki 2022 m. birželio 6 d. susitarimo sudarymo bei nepasibaigus šalių nustatytam patalpų iškraustymo terminui, o tai reiškia, jog nepasibaigus patalpų atlaisvinimo terminui – nuostolių skaičiuoti nebuvo teisinio pagrindo. Be to, kaip šalys susitarė 2022 m. birželio 6 d. susitarime, nuostolis lygus nuomos mokesčiui – 5 500 Eur už kiekvieną vėluojamą kalendorinį mėnesį. Nuostolių sąskaitos už vėlavimą išrašytos iš anksto, o ne už faktinį vėlavimą, t. y. sąskaitos išrašytos 2022 m. birželio 1 d., 2022 m. liepos 1 d., 2022 m. liepos 21 d., trys sąskaitos skirtingomis sumomis išrašytos 2022 m. rugsėjo 1 d. (5 500 Eur, 3 339,86 Eur, 6 106 Eur), 2022 m. spalio 2 d. ir 2022 m. lapkričio 1 d.

16.2. Byloje dėl kreditorės patirtų nuostolių yra pateiktos tik sąskaitos, kurios išrašytos susijusių bendrovių vadovo L. J.. 2022 m. birželio 6 d. susitarimą už abi šalis taip pat pasirašė tas pats asmuo. Taigi, susitarimais buvo siekiama, kad kreditorė praturtėtų skolininkės sąskaita, nes kreditorė jokių realių nuostolių nepatyrė, o subnuomotas patalpas valdė panaudos pagrindu. Be to, pradinis kreditorius nemokėjo patalpų savininkui įmokų visą naudojimosi patalpomis laikotarpį.

17. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atsiliepimu į atskiruosius skundus prašo UAB „Ripuva“ ir likviduojamos dėl bankroto UAB „Abastas“ atskiruosius skundus atmesti, o UAB „Didmena 24” atskirąjį skundą patenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. UAB „Ripuva“ ir likviduojama dėl bankroto UAB „Abastas“ konkrečių argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ar pažeidė kokias nors materialiosios ar proceso teisė normas, atskiruosiuose skunduose nenurodė.

17.2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo revizuoti jau įsiteisėjusių teismų sprendimų, t. y. teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta atsakovės ir UAB „Didmena 24“ taikos sutartis. Nė viena iš byloje dalyvavusių šalių taikos sutarties neginčijo ir jos neprašė pripažinti negaliojančia.

17.3. Teismas neturėjo pagrindo mažinti UAB „Didmena 24“ finansinį reikalavimą, kildinamą iš vykdomosios bylos, kurioje priverstinai buvo vykdomas išieškojimas iš atsakovės pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Notarui išdavus vykdomąjį įrašą ir jo pagrindu vykdomojoje byloje vykdant priverstinį išieškojimą, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisėto pagrindo sumažinti vykdomajame įraše ir vykdomojoje byloje jau apskaičiuotas ir priverstinai išieškomas sumas.

18. Kreditorė likviduojama dėl bankroto UAB „Abastas“ atsiliepimu į kreditorės UAB „Didmena 24“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Kreditorė nepagrindė finansinio reikalavimo, nors įvyko ne vienas teismo posėdis.

18.2. Atsakovės ir UAB „Didmena 24“ vadovas yra susiję glaudžiais ryšiais, tai pagrįstai leidžia daryti prielaidą, kad UAB „Didmena 24“ išimtinai siekia pasitvirtinti kuo didesnį finansinį reikalavimą, tam, jog kartu su kitomis susijusiomis bendrovėmis turėtų balsų daugumą bankroto procese ir valdytų proceso metu priimamus sprendimas. Tokia pačia schema atsakovės vadovas veikia nuo 2014 metų. Tai matyti iš likviduojamos dėl bankroto UAB „Abastas“ bankroto bylos.

19. Kreditorė UAB „Didmena 24“ atsiliepimu į likviduojamos dėl bankroto UAB „Abastas“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai, iš kurių galima nustatyti, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nebuvo apmokėjusi UAB „Talino 10“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų. UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ įtraukė skolos sumą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį į buhalterinę apskaitą (skolos suma, pagal 2022 m. lapkričio 16 d. perleistą reikalavimo perleidimo sutartį, sutampa su UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ ir UAB „Didmena 24“ klientų apyvartos ataskaitomis). UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sąskaitas pripažino.

19.2. Apeliantė ar atsakovė turėtų įrodinėti aplinkybes, kad atsakovė buvo padengusi skolą UAB „Talino 10“, tačiau nepateikia įrodymų ir atskirajame skunde nenurodo jokių skolos faktą paneigiančių aplinkybių.

19.3. Byloje neginčijama, kad atsakovė naudojosi patalpomis (duomenys neskelbtini), t. y. ten buvo pristatyta bendrovės įsigyta gamybos įranga.

19.4. Apeliantės samprotavimai kaip apskaičiuota skola yra nepagrįsti. Skola (nuomos mokestis ir nuostoliai dėl neatlaisvintų patalpų) apskaičiuota už laikotarpį iki patalpų atlaisvinimo, t. y. proporcingai terminui. Be kita ko, pagal negyvenamųjų patalpų subnuomos sutartį, atsakovė įsipareigojo mokėti ir už komunalines bei kitas paslaugas.

19.5. Ginčo, kad patalpomis atsakovė naudojosi bei jos nebuvo atlaisvintos, nėra. Abejonių dėl skolos pagrįstumo nekyla ir tuo pagrindu, kad skolos suma sutampa tiek kreditorės, tiek atsakovės klientų apyvartos ataskaitose.

19.6. Likviduojama dėl bankroto UAB „Abastas“ ir kiti suinteresuoti asmenys neginčijo prašomų priteisti sumų ir jų apskaičiavimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

19.7. Teismas įvertino, kad nuomos sandoris, nepaisant to, jog nuomos sutarties šalys yra susiję juridiniais asmenys, buvo realus. Iš atsakovės Didžiosios knygos nustatyta, kad bendrovė realiai mokėjo nuomotojai UAB „Talino 10“ nuomos mokestį iki 2022 m. kovo 31 d.

19.8. Argumentas, kad kreditorė realių nuostolių nepatyrė, nes subnuomotas patalpas valdė panaudos pagrindu, o pradinis kreditorė nemokėjo patalpų savininkui įmokų už visą patalpų užėmimo laikotarpį, yra nepagrįstas ir neturi teisinės reikšmės. Suinteresuoti asmenys nekėlė šio klausimo pirmosios instancijos teisme. Bylos dalyko nesudarė pradinės kreditorės sudaryti sandoriai su patalpų savininku. Pradinės kreditorės nuostoliai kildinami ne iš sandorio su patalpų savininku, o iš jo su nuomininku sudarytos 2021 m. liepos 16 d. subnuomos sutarties dėl negyvenamųjų patalpų bei 2022 m. birželio 6 d. susitarimo dėl subnuomos sutarties nutraukimo. Būtent iš šių sandorių kylančios reikalavimo teisės ir buvo perleistos kreditorei pagal 2022 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį.

20. Kreditorė UAB „Ripuva“ atsiliepimu į kreditorės UAB „Didmena 24“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Teisme patvirtinta taikos sutartis buvo įvykdyta (atsakovė perleido turtą ir UAB „Didmena 24“ turėjo sumokėti skirtumą), o vėliau pakeista ir sudaryta nauja taikos sutartis (taikos sutarties pakeitimas), kuri nebuvo patvirtinta teisme, todėl kreditorės teiginiai yra iš esmės neteisingi.

20.2. Iš atsakovės apskaitos dokumentų matyti, kad pradinės kreditorės UAB „Kredito garantas“ paskola buvo užtikrinta nekilnojamojo turto hipoteka ir L. J. asmeniniu laidavimu. Ši sutartis su visomis teisėmis ir pareigomis buvo perleista UAB „Talino 10“. UAB „Talino 10“ perėmė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nekilnojamąjį turtą už 116 915,23 Eur, tokiu būdu UAB „Talino 10“ perėmė didesnės vertės turtą nei buvo sumokėjusi UAB „Kredito garantas“ už reikalavimo teisę. Iki reikalavimo perėmimo visa UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ apskaitoje apskaityta skola UAB „Kredito garantas“ nesiekė nei 75 000 Eur.

20.3. Teisingai apskaičius delspinigius už 180 dienų (65 628,39 Eur x 0,5 proc. / 100 x 180 diena) gaunasi 59 065,55 Eur/ Pridėjus pradinę skolą 59 705,52 Eur ir apskaičiuotas palūkanas (59 705,52 Eur x 12 proc. / 100 / 365 x 986 dienos) gaunama 19 354,5 Eur. Taigi, skolos suma yra 138 125,57 Eur, kurią beveik visą gavo UAB „Talino 10“, perėmusi nekilnojamąjį turtą iš atsakovės už 116 915,20 Eur. UAB „Talino 10“ realus reikalavimas yra tik 21 210,37 Eur. UAB „Talino 10“ perleido reikalavimo teisę, kurios faktiškai neturėjo.

21. Kreditorė UAB „Didmena 24“ atsiliepimu į UAB „Ripuva“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir apskųstą nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Antstolio 2023 m. balandžio 24 d. patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo, taip pat įrašai 2020 m. spalio 16 d. notaro vykdomajame įraše patvirtina, kad bankroto bylos iškėlimo metu neišieškota bendra suma iš atsakovės buvo 287 048,25 Eur, todėl nėra pagrindo teigti, jog kreditorė UAB „Talino 10“ yra išsiieškojusi reikalavimo dalį iš laiduotojo (bendraskolio), nes priešingu atveju sumažėtų ir bendra kreditorės neišieškota reikalavimo suma.

21.2. Atskirajame skunde nurodomi motyvai dėl reikalavimo perleidimo neteisėtumo bei skolos padidėjimo yra neįrodyti, abstraktūs ir nepagrįsti. Reikalavimų perleidimo sutartis yra galiojanti, nėra nuginčyta. Vykdomojoje byloje yra atlikti įrašai apie kreditorės pasikeitimą iš UAB „Talino 10“ į UAB „Didmena 24“. Kaina už reikalavimo teisės pirkimą bei reikalavimo dydis neturi sutapti. Net jeigu vertintume, kad apeliantės nurodomos aplinkybės yra teisingos, t. y. jog UAB „Talino 10“ išsiieškojo didesnės vertės turtą iš skolininko nei sumokėjo už reikalavimo perleidimą pradiniam kreditoriui, tai nedaro kreditoriaus reikalavimo teisės nepagrįsta ar negaliojančia. Reikalavimo dydis nustatomas ne pagal apskaitos duomenis, o pagal pirminius objektyvius ir oficialius duomenis – notaro vykdomąjį įrašą ir antstolio patvarkymuose užfiksuotą neišieškotą sumą.

21.3. Apeliantė klaidingai vertina ieškinio senaties terminą, jį traktuodama kaip delspinigių maksimalų skaičiavimo terminą, t. y. teigdama, kad kreditorė turėjo teisę skaičiuoti delspinigius tik už 180 dienų, tačiau, priešingai nei nurodo apeliantė, delspinigiai vykdomojoje byloje pagal notaro atliktą vykdomąjį įrašą apskaičiuoti nepažeidžiant galiojančio teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos.

21.4. Apeliantė nurodo, kad UAB „Didmena 24“ nebuvo gavusi valdybos sutikimo pirkti reikalavimą į atsakovę, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nepagrindė, jog toks sutikimas buvo privalomas. Byloje nebuvo sprendžiama dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties ginčijimo tuo pagrindu, jog sandoriui nebuvo gautas UAB „Didmena 24“ valdybos sutikimas.

21.5. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai, iš kurių galima nustatyti, kad atsakovė nebuvo apmokėjusi UAB „Talino 10“ PVM sąskaitų faktūrų. UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ įtraukė skolos sumą pagal 2022 m. lapkričio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartį į buhalterinę apskaitą (skolos suma sutampa su atsakovės ir UAB „Didmena 24“ klientų apyvartos ataskaitomis). Atsakovė sąskaitas pripažino.

21.6. Apeliantės teiginiai, kad nėra aišku, kaip apskaičiuotas finansinis reikalavimas, yra subjektyvūs samprotavimai. Nuostoliai už neatlaisvintas patalpas sutampa su nuomos mokesčio už vieną kalendorinį mėnesį kaina, todėl aplinkybė, jog tam tikrų sąskaitų turinyje nurodyti nuostoliai dėl užimtų patalpų nepaneigia skolos pagrįstumo.

21.7. Argumentai, kad išrašytos sąskaitos buvo apskaitytos kaip pelnas, yra neįrodyti. Be to, nuostoliai apskaitoje bei nuostoliai teisine prasme gali būti traktuojami skirtingai, t. y. PVM sąskaita faktūra, išrašyta už nuostolius, apskaitoje atvaizduojama kaip gautinos pajamos, todėl apeliantės motyvai, pasitelkiant rekvizitai.lt lentelę, neva įrodančią, jog nuostoliai nėra patirti, neturi įrodomosios reikšmės.

21.8. Argumentas, kad kreditorė realių nuostolių nepatyrė, nes subnuomotas patalpas valdė panaudos pagrindu, o pradinė kreditorė nemokėjo patalpų savininkui įmokų už visą patalpų užėmimo laikotarpį, yra nepagrįsti ir neturi teisinės reikšmės. Be to, šie argumentai nebuvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas kreditorės UAB ,,Didmena 24“ prašymas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas teisėjų kolegija nenustatė.

Dėl 147 264,84 Eur finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš gamybos sutarties

24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2022 m. sausio 16 d. UAB „Didmena 24“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sudarė gamybos sutartį, kurios pagrindu atsakovė iš UAB „Didmena 24“ pateiktų medžiagų atsakovė įsipareigojo pagaminti 1 mln. vienetų „FFP2“ tipo respiratorių ir 1,67 mln. vienetų vienkartinių medicininių „Type IIR“ kaukių. Gamybos sutarties III dalyje atsakovė ir UAB „Didmena 24“ susitarė, kad už atsakovės gaminamą produkciją UAB „Didmena 24“ sumokės 32 563,45 Eur tokia tvarka ir dalimis: 13 025,38 Eur iki 2022 m. sausio 17 d. ir 19 538,07 Eur iki 2022 m. balandžio 20 d. Atsakovė minėtos sutarties neįvykdė, t. y. produkcijos nepatiekė. UAB „Didmena 24“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2022 m. liepos 18 d. pasirašė taikos sutartį, pagal kurią UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ įsipareigojo už skolą kreditorei UAB „Didmena 24“ perduoti įrangą už 310 970 Eur. 2022 m. rugsėjo 21 d. šalys pasirašė priedą Nr. 4 prie taikos sutarties, kurio 1.1 papunktyje susitarė panaikinti 2022 m. liepos 18 d. taikos sutartį ir nustatė, kad kreditorei UAB „Didmena 24“ paliekamas galioti 147 264,84 Eur reikalavimas pagal 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą (2.1 papunktis).

25. Bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas, nustatytas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ), kurio nuostatos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Kadangi kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti bankroto byloje susijęs ne tik su konkretaus kreditoriaus teise visiškai ar iš dalies gauti reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios bendrovės turto, bet turi įtakos ir patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, kreditoriui bankroto procese suteikta teisė ginčyti kito kreditoriaus reikalavimą, kuri yra susijusi tiek su asmeniniu skundą teikiančio kreditoriaus interesu, tiek ir su viešojo intereso bankroto procese užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017). Tačiau šios kreditoriaus teisės įgyvendinimas negali pažeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principo, kuris visa apimtimi taikomas ir bankroto procese Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2009), taip pat įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kita) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

27. Teisės doktrinoje pažymima, kad tam tikrų kreditorių reikalavimų bankroto bylą nagrinėjantis teismas ne tik kad neprivalo, bet ir neturi teisės tikrinti. Jei kreditoriaus reikalavimas kyla iš įsiteisėjusio teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo, tokiu procesiniu dokumentu jau yra konstatuota skolininko prievolė kreditoriui. Teismo sprendimo res judicata galia draudžia kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Todėl pakartotinis kreditoriaus reikalavimo, kuris patvirtintas teismo sprendimu, tikrinimas reikštų ankstesnio teismo sprendimo res judicata galios paneigimą. Tokį kreditoriaus reikalavimą bankroto byloje teismas turi tvirtinti automatiškai, nereikalaudamas pridėti dokumentų, patvirtinančių pirminį reikalavimo pagrindą, nes reikalavimas kyla iš teismo sprendimo (Kavalnė, S., Norkus, R. Bankroto teisė. Antroji knyga. Vilnius: Justitia, 2011, p. 160).

28. Taigi, nors JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis grindžiamas bylų akumuliavimo principu, kurio esmė yra ta, kad visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo, ginčas dėl kreditorių reikalavimo pagrįstumo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme gali būti nagrinėjamas tik antrosios ir trečiosios grupės kreditorių reikalavimų atžvilgiu, t. y. dėl tų kreditorių reikalavimų, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Pakartotinis kreditorių reikalavimų, jau patvirtintų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, pagrįstumo tikrinimas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nėra ir negali būti atliekamas, nes tai pažeistų įsiteisėjusio teismo sprendimo visuotinio privalomumo principą ir paneigtų ankstesnio įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021).

29. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Taigi, teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kitiems klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos kaip ir teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija susitinka su kreditorės UAB „Didmena 24“ atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo analizavo 2022 m. liepos 18 d. taikos sutarties teisėtumą, kadangi ji buvo patvirtinta įsiteisėjusia nutartimi. Byloje nebuvo reiškiami reikalavimai dėl taikos sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl teismas nepagrįstai konstatavo taikos sutarties negaliojimą CK 6.986 straipsnio 5 dalies pagrindu.

30. Kita vertus, teisėjų kolegija nesutinka, kad 2022 m. liepos 18 d. taikos sutartis patvirtina byloje reiškiamo 147 264,84 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumą. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl įrangos perdavimo, konkretus nuostolių dydis nebuvo nustatytas. Be kita ko, kaip jau minėta, šalys 2022 m. rugsėjo 21 d. pasirašė priedą Nr. 4 prie taikos sutarties, kurio 1.1 papunktyje susitarė panaikinti 2022 m. liepos 18 d. taikos sutartį ir nustatė, kad kreditorei UAB „Didmena 24“ paliekamas galioti 147 264,84 Eur reikalavimas pagal 2022 m. birželio 1 d. PVM sąskaitą faktūrą. Priešingai nei teismo patvirtinta 2022 m. liepos 18 d. taikos sutartis, šalių 2022 m. rugsėjo 21 d. pasirašytas susitarimas neturi res judicata galios, todėl 2022 m. rugsėjo 21 d. susitarime nurodytos 147 264,84 Eur sumos pagrįstumą pirmosios instancijos teismas įvertino pagrįstai.

31. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009).

32. Kreditorė UAB „Didmena 24“ teigė, kad 147 264,84 Eur nuostoliai buvo patirti dėl nepagamintos produkcijos, kurią UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ turėjo pagaminti ir pateikti UAB „Didmena 24“ pagal gamybos sutartį. Kaip minėta pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kreditorės nurodyti nuostoliai nėra realūs, o kreditorė, teikdama atskirąjį skundą, nurodo, jog pagal teismų praktiką nėra suformuluota kriterijų, kuriais teismas vadovavosi spręsdamas dėl negautų pajamų, t. y. pakanka tik tikėtino pelno sąlygos, tuo tarpu sąlyga dėl garantuoto pelno nėra numatyta. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

33. Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Pagal kasacinio teismo praktiką, negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011). Taigi, negautas pelnas reiškia sumą, kuria nukentėjusios šalies turtas potencialiai padidėtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs. Todėl iš negautų pajamų turi būti atimami tie nukentėjusio asmens sutaupymai, tos sąnaudos, kurių nukentėjęs asmuo išvengė dėl to, kad dėl neteisėtų kito asmens veiksmų nevykdė įprastinės veiklos. Tai yra žalos apskaičiavimas ekonomine, ne buhalterine prasme. Negauto pelno skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais.

34. Pažymėtina, kad nors kreditorė atskirajame skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į išlaidas patirtas medžiagoms, tačiau pačios kreditorės 2023 m. birželio 1 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, kad 147 264,84 Eur sumą sudaro negautos pajamos ir palūkanos investuotojui. Taigi, pati kreditorė neįrodinėja nuostolių, kurie susidarė dėl išlaidų, patirtų medžiagoms.

35. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovas ir akcininkas L. J. buvo ir UAB „Didmena 24“ vienintelis akcininkas. 2022 m. sausio 16 d. gamybos sutarties šalys, t. y. ir užsakovė UAB „Didmena 24“, ir pardavėja UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sutarties sudarymo metu žinojo, kokia yra gamybos įrenginių būklė, žinojo, kad sandorio sudarymo metu prekės nėra gaminamos, o jų gamyba ir tiekimas galės prasidėti tik susiklosčius visumai palankių aplinkybių (tinkamai sumontavus įrenginius, įdarbinus personalą, kitaip užtikrinus UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ veiklą, įskaitant turto ir sąskaitų areštų, taikomų nuo 2021 m. gruodžio 7 d., panaikinimą. Taigi, teismas pagrįstai konstatavo, pagal nurodytą verslo planą, kreditorės pelnas iš tokio sandorio nebuvo garantuotas, o buvo tik tikėtinas, ir užsakovė, t. y. UAB „Didmena 24“, apie tai žinojo. Be kita ko, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-354-934/2024, kurioje buvo nagrinėjamas atsakovės reikalavimas kreditorei ,,Kingas OU“ dėl nuostolių atlyginimo, taip pat konstatuota, jog įranga atsakovei buvo pristatyta 2021 m. lapkričio 26 d., o jau pristačius ir išpakavus ją, paaiškėjo, jog ji turi tam tikrų defektų. Gamybos sutartį su UAB ,,Didmena 24“ atsakovė pasirašė 2022 m. sausio 16 d., t. y. jau įvertinusi tiek pačios įrangos būklę, tiek ir bendrovės galimus prisiimti įsipareigojimus, taigi, atitinkamai prisiėmė ir su tuo susijusią riziką (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

36. Atsižvelgdama į visa tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog kreditorės UAB „Didmena 24“ nurodyti nuostoliai yra fiktyvūs, yra pagrįsta visuma byloje esančių duomenų, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti nutarties dalį, kuria atsisakyta patvirtinti 147 264,84 Eur finansinio reikalavimo dalį atsakovės bankroto byloje.

Dėl finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš subnuomos sutarties

37. Kreditorės likviduojama dėl bankroto UAB „Abastas“ ir UAB „Ripuva“ atskiruosiuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas kreditorės UAB ,,Didmena 24“ 56 893,39 Eur finansinis reikalavimas, kylantis iš 2022 m. lapkričio 16 d. reikalavimo teisų perleidimo sutarties su pradine atsakovės kreditore UAB „Talino 10“, kurios reikalavimas neva atsirado 2021 m. liepos 16 d. subnuomos sutarties su atsakove pagrindu.

38. Kaip jau minėta pirmiau, teismas kreditoriaus finansinį reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

39. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

40. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis byloje esančiais dokumentais, nustatyta, kad UAB „Talino10“ ir UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ buvo sudariusios 2021 m. liepos 16 d. subnuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomos. Ši sutartis buvo nutraukta 2022 m. birželio 6 d. šalių susitarimu. Šalys, nutraukdamos sutartį, susitarė, kad nuomininkui neatlaisvinus patalpų iki 2022 m. birželio 30 d., nuomininkas toliau mokės sutartą nuomos mokestį, kaip nuomininko nuostolius, t. y. 5 500 Eur per mėnesį. 2022 m. lapkričio 16 d. UAB „Talino 10“ ir UAB „Didmena 24“ sudarė reikalavimo teisų perleidimo sutartį, kuria UAB „Talino 10“ perleido 56 893,39 Eur reikalavimo teisę, kylančią iš pirmiau nurodytos subnuomos sutarties. Iš bylos medžiagos, t. y. pateiktų sąskaitų nustatyta, kad UAB „Talino10“ skaičiavo nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d., o nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d. skaičiavo nuostolius. Pagal atsakovės finansinius duomenis, atsakovė realiai mokėjo nuomotojai UAB „Talino10“ nuomos mokestį iki 2022 m. kovo 31 d., taip pat nustatyta, kad atsakovė naudojosi patalpomis, t. y. patalpose buvo pristatyta bendrovės įsigyta gamybos įranga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuomos teisiniai santykiai egzistavo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog kreditorės UAB „Didmena 24“ finansinis reikalavimas reiškiamas ne tik dėl skolos, susidariusios už nuomą, tačiau vėlgi – reiškiamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, kuris neva atsirado dėl laiku neatlaisvintų patalpų. Tai reiškia, kad kreditorei kilo pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius nuostolių atsiradimą ir jų dydį (CPK 178 straipsnis).

41. Kaip pagrįstai nurodo kreditorės likviduojama dėl bankroto UAB „Abastas“ ir UAB „Ripuva“, nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu būdu susidarė 56 893,39 Eur reikalavimas, nes reiškiamas reikalavimas neatitinka sąskaitose nurodomų sumų, o sąskaitose nurodomos sumos nesutampa su 2022 m. birželio 6 d. šalių susitarimo sąlygomis. Byloje pateikta: PVM sąskaita faktūra Nr. SF-0000009, kurios suma 5 500 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000016, kurios suma 5 500 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000017, kurios suma 5 500 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000018, kurios suma 5 500 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000019, kurios suma 5 500 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000020, kurios suma 7 047,40 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000021, kurios suma 5 500 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000023, kurios suma 3 339,86 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000025, kurios suma 6 106 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000026, kurios suma 5 500 Eur; PVM sąskaita faktūra Nr. SF-00000027, kurios suma 5 500 Eur. Bendra šių sąskaitų suma yra 60 493,26 Eur. Tik PVM sąskaitos faktūros Nr. SF-0000009, Nr. SF-00000016 ir Nr. SF-00000017 (už kovo-gegužės mėnesius) yra susijusios su nuoma, t. y. nurodoma, kad tai yra nuomos mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuomotojai UAB „Talino10“ nuomos mokestį mokėjo iki 2022 m. kovo 31 d., nuomos sutartis nutraukta 2022 m. birželio 6 d. šalių susitarimu, teisėjų kolegija laiko, kad reikalavimas dėl skolos už 2022 m. balandžio ir gegužės mėn. yra pagrįstas ir sudaro 11 000 Eur (5 500 Eur x 2), todėl ši finansinio reikalavimo dalis buvo patvirtinta pagrįstai.

42. Kitos byloje pateiktos sąskaitos yra išrašytos už neva kreditorės UAB „Didmena 24“ patirtus nuostolius. Nors šalys, nutraukdamos sutartį, susitarė, kad nuomininkui neatlaisvinus patalpų iki 2022 m. birželio 30 d., nuomininkas toliau mokės sutartą nuomos mokestį, kaip nuomininko nuostolius, t. y. 5 500 Eur per mėnesį, tačiau byloje nėra duomenų, kuriais vadovaujantis galima būtų teigti, kada atsakovė iš nuomojamų patalpų pasišalino ir kas šalių teigimu, laikytina patalpų atlaisvinimu, kai tiek UAB „Talino 10“, tiek UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ buvo iš esmės kontroliuojama vieno ir to paties asmens – L. J.. Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovė turėjo mokėti ir komunalinius mokesčius, kas paaiškintų sąskaitose nurodomų sumų skirtumus, tačiau nepateikė detalių nuostolių skaičiavimų, kurie pagrįstų pirmiau minėtose sąskaitose nurodytas sumas. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad vertinant šalių tarpusavio santykių pobūdį, šalių sąsajas, jų teisių ir pareigų turinį, PVM sąskaitos faktūros nėra vieninteliai įrodymai, todėl privalo būti analizuojami ir kiti šalių sutartinius santykius patvirtinantys faktai, aplinkybės, įrodymai, tačiau nagrinėjamu atveju tokių įrodymų kreditorė nėra pateikusi ir tai trukdo teismui pasiekti konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti jos įrodinėjamas faktines aplinkybes dėl nuostolių patyrimo.

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, likviduojamos dėl bankroto UAB „Abastas“ ir UAB „Ripuva“ atskirųjų skundų argumentus, faktinius bylos duomenis, nusprendžia, kad yra teisinis pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų darydamas teisiškai reikšmingą išvadą, kad kreditorė UAB „Didmena 24“ turi 56 893,39 Eur reikalavimo teisės į atsakovę, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria patvirtinta 56 893,39 Eur finansinio reikalavimo dalis, kylanti iš subnuomos sutarties, patvirtinant 11 000 Eur finansinio reikalavimo dalį, kuri atsirado kaip įsiskolinimas už patalpų nuomą.

Dėl finansinio reikalavimo dalies, kildinamos iš vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01850

44. Kreditorė UAB „Didmena 24“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti antstolio patvarkymuose skolininkės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ užfiksuotą delspinigių sumą. Jos teigimu, teismas neturėjo pagrindo taikyti CK teisės normų, numatančių teismo teisę mažinti netesybas (delspinigius), kadangi kreditorės reikalavimo teisė kyla iš galiojančio ir nenuginčyto vykdomojo dokumento – notaro vykdomojo įrašo, kuris nėra ir nebuvo pripažintas iš dalies negaliojančiu bei nebuvo apskritai ginčijamas. Kreditorė UAB „Ripuva“ atskirajame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria patvirtintas reikalavimas, kylantis iš reikalavimo pagal UAB „Talino 10“ perleistą vykdomojoje byloje Nr. 0008/20/01850 dokumentą ir jo pagrindu apskaičiuotų palūkanų bei delspinigių.

45. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pagal CK 4.192 straipsnio 5 dalį notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka, tačiau skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus veiksmų (nepagrįsto išieškojimo) teisėtumą ieškinio teisenos tvarka (CK 4.194¹ straipsnio 6 dalis). Tiek teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto, tiek notaro išduoto vykdomojo įrašo sukeliami teisiniai padariniai dėl priverstinio vykdymo iš esmės sutampa. Abiejų šių dokumentų pagrindu gali būti atliekamas priverstinis skolos išieškojimas, nes pagal CPK 587 straipsnio 1 ir 8 punktus šie dokumentai pripažįstami vykdomaisiais dokumentais. Pažymėtina, kad notaras išduodamas vykdomąjį įrašą netikrina kitų, negu nurodyta Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – ir Notariato įstatymas) 491 straipsnio 1 ir 2 dalyse, duomenų atitikties ir už juos neatsako (Notariato įstatymo 491 straipsnio 3 dalis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 491 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė skolą pripažįsta, reikalavimų, susijusių notaro vykdomuoju įrašu nereiškė.

46. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorė UAB „Talino 10“ ir UAB „Didmena 24“ 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė reikalavimo teisų perleidimo sutartį, kuria UAB „Talino 10“ perleido 56 893,39 Eur reikalavimo teisę, kurią UAB „Talino 10“ buvo perėmusi iš UAB „Kredito garantas“, o išieškojimo pagrindas yra notaro G. B. 2020 m. spalio 16 d. išduotas vykdomasis įrašas. Notaro vykdomasis įrašas yra išduotas remiantis 2017 m. gruodžio 28 d. sutartinės hipotekos sandoriu, kuris buvo skirtas užtikrinti įsipareigojimus, kylančius iš 2017 m. gruodžio 28 d. paskolos sutarties. 2020 m. spalio 16 d. vykdomajame įraše nurodyta, kad skolą sudaro negrąžinta 59 705,52 Eur paskola, 5 922,87 Eur nesumokėtos palūkanos, apskaičiuotos iki 2020 m. rugpjūčio 6 d., 1 978,40 Eur nesumokėti delspinigiai, apskaičiuoti iki 2020 m. rugpjūčio 16 d. Vykdomajame įraše taip pat nurodyta, kad palūkanų dydis yra 12 proc. per metus, kurios skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos (59 705,52 Eur) nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. iki vykdomojo įrašo įvykdymo datos. Delspinigių dydis yra 0,5 proc., kurie skaičiuojami nuo negrąžintos paskolos ir nesumokėtų palūkanų bendros sumos (65 628,39 Eur) už kiekvieną uždelstą skolos sumokėjimo dieną, pradedant nuo 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir baigiant vykdomojo įrašo įvykdymo dieną. Vykdomajame įraše pažymėta, kad išlaidų, susijusių su vykdomojo įrašo atlikimu, dydis yra 359,68 Eur.

47. 2023 m. balandžio 24 d. antstolio patvarkyme dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo nurodyta, kad piniginis išieškojimas susidaro iš 1 978,40 Eur delspinigių, 5 922,87 Eur palūkanų, 59 705,52 Eur skolos, 359,68 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 335 997,01 Eur palūkanų (iš viso 403 963,48 Eur). Notaro išduotame vykdomajame įraše antstolis I. G. yra pažymėjęs, kad iki dokumento perdavimo į bankroto bylą, t. y. iki 2023 m. balandžio 24 d., pagal vykdomąjį įrašą buvo išieškota suma 116 915,23 Eur, ir liko išieškoti 287 048,25 Eur.

48. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė nesikreipė dėl G. B. 2020 m. spalio 16 d. vykdomajame įraše padarytų įrašų neatitikties į teismą, todėl teismas turėjo vadovautis išimtinai notaro vykdomajame įraše nurodytais duomenimis. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija sutinka su kreditorės UAB „Didmena 24“ atskirojo skundo argumentu, kad teismas neturėjo diskrecijos teisės mažinti vykdomajame įraše nurodytų netesybų dydžio.

49. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria patvirtintas 89 059,92 Eur finansinis reikalavimas, kylantis iš vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01850, keičiama ir patvirtinama visa 287 048,25 Eur finansinio reikalavimo suma, kylanti iš vykdomosios bylos Nr. 0008/20/01850 (vykdymo procese neišieškota suma).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Didmena 24“, likviduojamos dėl bankroto UAB „Abastas“ ir UAB „Ripuva“ atskirieji skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeičiama, nustatant, kad patvirtinamas kreditorės UAB „Didmena 24“ bendras 311 073,63 Eur (13 025,38 Eur + 287 048,25 Eur + 11 000 Eur) finansinis reikalavimas atsakovės UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

51. Kadangi tiek kreditorės UAB „Didmena 24“, tiek kitų kreditorių, turinčių priešingą interesą byloje nei kreditorė UAB „Didmena 24“, atskirieji skundai tenkinami iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad patvirtinamas 311 073,63 Eur kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ finansinis reikalavimas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje.