- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- eB2-1349-852/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00045-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2024 m. lapkričio 26 d. įvykusio kreditorių susirinkimo balsavimo ir nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja, LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorė UAB „Ripuva“, 2024 m. gruodžio 10 d. skundu dėl LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ įvykusio 2024 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkimo prašo teismo alternatyviai: 1) perskaičiuoti dalyvavusių kreditorių balsus, nurodant, kad 3-ajame pakartotiniame susirinkime dalyvavo 100 proc. kreditorių skaičiuojant tik tų kreditorių balsavimo raštu biuletenius, kurie yra gauti savalaikiai nepažeidžiant 1-ojo kreditorių susirinkimo metu 6 darbotvarkės klausimu patvirtintos balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarkos; arba 2) įpareigoti nemokumo administratorių surašyti teisėtą 3-ojo pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą: neįskaičiuojant kreditorių VMI prie LR FM balsavimų, protokole nurodyti kreditorius, kurie balsavo už nutarimus, jų siūlymus, perskaičiuoti balsus bei priimti naujus nutarimus; arba 3) nesant teisinio pagrindo perskaičiuoti balsus ir priimti nutarimus ar įpareigoti nemokumo administratorių taisyti protokolą - panaikinti 3-ojo ir 3-ojo pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus. Nurodo jog:
1.1. 2024 m. lapkričio 25 d. 9:00 vyko atsakovės kreditorių susirinkimas, kuriame dalyvavusių šiame susirinkime bendrą kreditorinių reikalavimų suma (336213,87 Eur) sudaro 16,023 proc. nuo visų teismo patvirtintų, kreditorinių reikalavimų sumos. Kadangi nebuvo kvorumo, kreditorių susirinkimas neįvyko. Kaip buvo iš anksto paskelbta pranešime, pakartotinis kreditorių susirinkimas vyko 2024 m. lapkričio 26 d., 9:00 val. 2024 m. liepos 19 d. kreditorių susirinkime buvo patvirtinta balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka, pagal kurią kreditorius balsavimo raštu biuletenį, pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodytu elektroniniu paštu, atsiunčia ne vėliau kaip likus 15 min. iki įmonės kreditorių susirinkimo pradžios, o kreditorių balsai, kurių balsavimo raštu biuleteniai elektroniniu paštu atsiųsti pavėluotai ir/ar nepridėjus įgaliojimo ar kito dokumento suteikiančio teisę balsuoti (jei atstovavimą patvirtinantis dokumentas jau buvo administratoriui pateiktas anksčiau, toks dokumentas pakartotinai neprivalomas), į kreditorių susirinkimo protokolą nebus įskaitomi. Nors 2024 m. spalio 18 d. buvo priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas atstatydinti atsakovės administratorę ir UAB „Ripuva“ kreipėsi į teismą dėl nemokumo administratorės atstatydinimo, kreditorės vertinimu, nemokumo administratorė, neatsižvelgdama į vykstančius procesus, skubos tvarka suorganizavo susirinkimą, kuriame skubos tvarka bandė parduoti visą vertingą įmonės turtą.
1.2. 2024 m. lapkričio 26 d. ryte bankroto administratorė per EPP įkėlė protokolą apie neįvykusį kreditorių susirinkimą dėl nesusidariusio kvorumo, o vėliau įkėlė pakartotinio kreditorių susirinkimo, vykusio 2024 m. lapkričio 26 d. 9:00 susirinkimo protokolą prie jo pridėdama balsavimo biuletenius. Iš pridėtų balsavimo biuletenių akivaizdu, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos balsavimo raštu biuletenis yra pateiktas pažeidžiant kreditorių patvirtintą balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką. Kreditorė kreipėsi į nemokumo administratorę dėl įrodymų, patvirtinančių balsavimo biuletenių gavimo laiką, tačiau įrodymų iš administratorės negavo.
1.3. Pažymi, jog šiuo atveju VMI balsavimo biuletenis buvo pasirašytas elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurį pasirašė 2024 m. lapkričio 26 d. 08:59:43 (GMT+02:00 Lietuvos laiku) Vyriausiasis Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus specialistas A. B., o patį Nuorašą suformavo 2024 m. lapkričio 26 d. 09:10:12 Dokumentų valdymo sistema Avilys. Iš šių duomenų akivaizdu, kad VMI balsavimo biuletenis negalėjo būti išsiųstas anksčiau nei 2024 m. lapkričio 26 d. 09:10:12, o tai iš esmės pažeidžia kreditorių patvirtintą balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką. VMI balsas sudaro teismo patvirtintų 11,536424% reikalavimų, o šiuo atveju sudarė 11,599713% nuo dalyvaujančių susirinkime.
1.4. Taip pat, nėra informacijos kada buvo gautas kreditoriaus LUAB „Abastas“ balsavimo raštu biuletenis. LUAB „Abastas“ balsas sudaro teismo patvirtintų 27,573903 reikalavimų, o šiuo atveju sudarė 27,725173% nuo dalyvaujančių susirinkime. Kadangi nemokumo administratorė kreditorės prašomos informacijos apie balsavimą nepateikė, kreditorė neturi galimybės patikrinti kreditorių biuletenių gavimo datą ir laiką. Tad kreditorės vertinimu nepagrįstai priėmus galimai pavėluotai gautus VMI ir LUAB „Abastas“ balsavimus yra pažeidžiama JANĮ 44 straipsnio 3 dalis, 51 straipsnio 2 dalis, 1-ojo kreditorių susirinkimo 6 darbotvarkės priimtas ir įsiteisėjęs nutarimas, dėl ko 3-ojo pakartotinio kreditorių susirinkimo metu galėjo būti priimtas neteisėtas nutarimas, kuris vadovaujantis JANĮ 55 straipsnio 4 dalimi turi būti panaikintas arba turi būti perskaičiuoti dalyvavusių kreditorių balsai, neįskaičiuojant VMI ir LUAB „Abastas“ balsų.
Atsiliepimas
2. LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorė MB „Administratorių biuras“ pateiktu atsiliepimu prašo teismo kreditorės UAB „Ripuva“ skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, jog:
2.1. 2024 m. lapkričio 26 d. įvyko pakartotinis MITA kreditorių susirinkimas, kurio darbotvarkė buvo: Kreditorių susirinkimo pirmininkaujančio rinkimai; Dėl įmonės turto pardavimo. Pakartotiniame susirinkime dauguma kreditorių, t. y. 55,44 proc. nuo susirinkime dalyvaujančių kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, nutarė: „Stakles/įrangą pardavinėti laisvu pardavimu, apie pardavimą skelbiant viešai internete, ne mažiau kaip dviejuose tinklapiuose, už ne mažesnę nei 70 procentų staklių/įrangos įsigijimo kainą, kas savaitę mažinant kainą po 10 procentų nuo pradinės vertės. Atsiradus susidomėjimui, pirkėjui apžiūrint, testuojant stakles/įrangą, pardavimo kainos mažinimo procesą laikinai stabdyti. Gavus pasiūlymą įsigyti stakles/įrangą pigiau nei skelbiama kaina, šaukti kreditorių susirinkimą, kuriame spręsti dėl pasiūlymo priimtinumo.“
2.2. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorių susirinkime kreditoriai aiškiai išreiškė savo valią, pirmininkaujantis kreditorių susirinkimui neprieštaravo palaukti, kol bus atsiųstas VMI balsavimo biuletenis, todėl atsakovės ar jos kreditorių interesai pažeisti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, jog nemokumo administratorei iki gaunant balsavimo biuletenį nebuvo žinomas jo turinys, t. y. balsavimo turinys nelėmė apsisprendimo palaukti siunčiamo balsavimo biuletenio. Pirmininkaujanti kreditorių susirinkimui nemokumo administratorė nusprendė, kad šiuo atveju svarbiau yra žinoti kuo didesnės apimties kreditorių valią (šiame procese ir taip vyko daugiau nei 20 atskirų teisminių ginčų), nei principingai sekti minučių tikslumu biuletenių gavimo laiką, juolab, kad buvo informuota apie galimą nedidelį vėlavimą. Kasdieniniame gyvenime pasitaiko situacijų, kuomet kreditorius nespėja laiku pateikti balsavimo biuletenio kreditorių susirinkimui, nes sugedo spausdintuvas, skeneris, stringa interneto ryšis ar pan. Praktikoje tokie klausimai sprendžiami bendradarbiavimo būdu, įvertinus konkrečią situaciją, atsižvelgus į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju, VMI balsavimo biuletenis buvo gautas 15 min. nuo susirinkimo pradžios, susirinkimo pirmininkė buvo iš anksto apie tai informuota, prieštaravimų nebuvo, susirinkimas dar nebuvo baigtas, nebaigtas pildyti registracijos lapas ir nesurašytas protokolas. Daugumos kreditorių valia buvo aiškiai išreikšta 2024 m. lapkričio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime, o skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, jog nemokumo administratorė neva bando be pagrindo parduoti turtą.
2.3. Tuo atveju, jeigu balsai būtų perskaičiuoti, pakartotinio kreditorių susirinkimo 2-uoju darbotvarkės klausimu projektuotinas nutarimas būtų pagal UAB „Ripuva“ ir Kingas OU balsavimus: „Pardavinėti varžytinėse mažinant kaina po 10% kiekvienose varžytinėse”. Nekalbant netikslią ir potencialiai kelsiančią ginčus formuluotę (pvz. kokia pradinė kaina; nuo kokios kainos (pradinės, paskutinės ar kitos) mažinti po 10 procentų, kiek varžytinių, koks kainos didinimo intervalas ir pan.), turto pardavimas prieš tai vykusiose varžytynėse buvo nesėkmingas, o turto pirkimu niekas nesusidomėjo, net kai kaina buvo 50 procentų nuo balansinės vertės (paskutinis paskelbtas turto pardavimo etapas iki laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartimi).
2.4. Pažymi, jog 2024 m. liepos 22 d. nemokumo administratorė kreditorių susirinkimui siūlė (pagal analogiją su CPK) nustatyti pradines kainas pirmoms varžytinėms 80 proc., o antrosioms 60 proc. nuo įsigijimo kainos. Tačiau M. K. atstovaujamų UAB Ripuva ir ,,Kingas Ou“ balsais kainos buvo padidintos - 90 proc. pirmoms varžytinėms ir 80 proc. antrosioms. Neįvykus varžytinėms, nemokumo administratorė nedelsdama (2024 m. lapkričio 11 d.) sušaukė antrąjį atsakovės kreditorių susirinkimą, kuriame 2024 m. lapkričio 25-26 d. buvo sprendžiamas klausimas dėl tolimesnės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Nemokumo administratorės vertinimu, kreditorės UAB „Ripuva“ atstovas M. K. tokiais savo veiksmais galimai specialiai bando vilkinti atsakovės turto pardavimo procesą. Manytina, kad kreditorė nėra suinteresuota, kad atsakovės įranga būtų parduoda greitai ir už realią vertę, nes įvykus pardavimui, pasitvirtins faktai, kad kreditorius Kingas OU pardavė įrangą galimai su neadekvačiai uždidinta kaina, kuri visai neatitinka rinkos kainos. Nemokumo administratorės nuomone, realu, kad įranga susidomėjimas prasidės kai įrangos pradinės kainos bus 10-20 proc. Pagal ginčijamą sprendimą, kai tik atsiranda susidomėjimas įranga, kainos mažinimo procesas būtų stabdomas. Todėl abejoti ir manyti, kad įranga galėtų būti parduota nepagrįstai ar per pigiai nėra pagrindo.
3. Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į UAB „Ripuva“ skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Nurodo, jog VSDFV Vilniaus skyriaus patvirtinta kreditoriaus reikalavimo suma LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje yra 203,15 Eur, o VSDFV Kauno skyriaus patvirtinta kreditoriaus reikalavimo suma 2425,03 Eur todėl VSDFV Vilniaus skyrius bei VSDFV Kauno skyrius, atstovaujamas VSDFV Vilniaus skyriaus (pagrindas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. V-167 „Dėl funkcijų, susijusių su išmokomis iš Garantinio fondo ir iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo, paskirstymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniams skyriams“ 1.6 papunktis) 2024 m. lapkričio 25 d. LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vykusiame kreditorių susirinkime bei 2024 m. lapkričio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime nedalyvavo. VSDFV Vilniaus skyrius, mano, kad kilus abejonėms dėl vykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatų skaičiavimo ir dėl to kilus ginčui, yra tikslinga perskaičiuoti skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų rezultatus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjos skundas atmestinas.
4. Kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką nustato JANĮ 51 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkime nutarimai priimami, kai už juos balsuoja kreditoriai, kurių patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (JANĮ 51 straipsnio 2 dalis, 55 straipsnio 1 dalis). Pagal JANĮ 55 straipsnio 4 dalį teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimą, jeigu jis priimtas pažeidžiant šio įstatymo nuostatas ir šis pažeidimas galėjo turėti įtakos sprendimo turiniui, taip pat jeigu kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto sprendimas prieštarauja įstatymams arba pažeidžia prieš šį sprendimą balsavusių kreditorių arba kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus.
5. Taigi, kreditorių susirinkimo nutarimai iš esmės gali būti naikinami dviem alternatyviais pagrindais, t. y. dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimu, padarymo, galėjusių nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį, arba dėl materialiųjų aspektų neteisėtumo, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaraujančiu CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-577/2023).
6. Nepaisant JANĮ taikymo, nagrinėjamai bylai yra aktuali kasacinio teismo praktika kreditorių susirinkimo sprendimo panaikinimo klausimais, suformuota galiojant ĮBĮ nuostatoms, kadangi teisinis reglamentavimas šiuo klausimu išliko iš esmės nepakitęs. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuota, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ (JANĮ) ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ (JANĮ), kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007; 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012).
7. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2024 m. lapkričio 26 d. įvyko pakartotinis atsakovės LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo iš esmės sprendžiama dėl įmonės turto pardavimo. Atsakovės kreditorė UAB „Ripuva“ pateiktu skundu dėl pakartotinio kreditorių susirinkimo ginčija vykusio kreditorių susirinkimo balsavimo teisėtumą. Kreditorės vertinimu, Valstybinės mokesčių inspekcijos balsavimo biuletenis buvo pasirašytas elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurį pasirašė 2024 m. lapkričio 26 d. 08:59:43 (GMT+02:00 Lietuvos laiku) Vyriausiasis Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus specialistas A. B., o patį nuorašą Dokumentų valdymo sistema Avilys suformavo 2024 m. lapkričio 26 d. 09:10:12 ir iš šių duomenų matyti, kad VMI balsavimo biuletenis negalėjo būti išsiųstas anksčiau nei 2024 m. lapkričio 26 d. 09:10:12, ir tai iš esmės pažeidžia kreditorių patvirtintą balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką. VMI balsas sudaro teismo patvirtintų 11,536424% reikalavimų, o šiuo atveju sudarė 11,599713% nuo dalyvaujančių susirinkime. Nemokumo administratorė pateiktu atsiliepimu prieštaraudama kreditorės argumentams pažymėjo, jog kreditorė VMI prieš balsavimą įspėjo apie galimą vėlavimą pateikiant balsavimo biuletenį, nemokumo administratorė į šias aplinkybes atsižvelgė ir tuo pagrindu priėmė VMI balsavimo biuletenį.
Dėl kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos (ne)pažeidimo
8. Kreditorės UAB „Ripuva“ teigimu, 2024 m. lapkričio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka buvo pažeista, t. y. kreditorės VMI balsavimo raštu biuletenis priimtas neatsižvelgiant į tai, jog kreditorė balsavimo biuletenį pateikė vėluodama apytiksliai 15 min.
9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog net nustačius tam tikrus teisės aktų ar nurodytų principų pažeidimus, kreditorių susirinkimo nutarimai galėtų būti pripažinti neteisėtais ne dėl formalių mažareikšmių pažeidimų, o tuo atveju, jei yra pagrindas konstatuoti tokio lygmens pažeidimus, kurie turi (gali turėti) pakankamai reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šie kasacinio teismo išaiškinimai dėl bankrutuojančių juridinių asmenų kreditorių susirinkimų (komitetų) nutarimų teisėtumo kriterijų išlieka aktualūs ir taikant JANĮ nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-469/2022).
10. Pasisakant dėl procedūrinių pažeidimų reikšmės kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų teisėtumui, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vien tai, jog pažeistos imperatyvios normos, nereiškia, kad visi jų pažeidimai savaime yra esminiai procedūriniai pažeidimai. Imperatyvias normas galima pažeisti ir tokiu būdu, kad jų pažeidimas nebūtų esminis. Pavyzdžiui, nustačius, kad buvo pranešta apie kreditorių susirinkimą prieš 13 dienų, tačiau niekam nekilo neigiamos pasekmės dėl tokio pažeidimo, tai savaime nesuponuoja išvados, kad reikia panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą. Teismų praktika įpareigoja panaikinti nutarimą tik dėl esminio procedūrinio pažeidimo, galėjusio nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024).
11. JANĮ 44 straipsnio 3 punktas numato, jog kreditorių susirinkimas gali nustatyti balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarką, o 51 straipsnio 2 dalis numato, kad kreditorių susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems kreditoriams nuo jų priėmimo dienos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), 2024 m. liepos 19 d. vykusio atsakovės kreditorių susirinkimo metu patvirtinta tokia balsavimo elektroninėmis priemonėmis kreditorių susirinkime tvarka: kreditorius balsavimo raštu biuletenį, pranešime apie šaukiamą kreditorių susirinkimą nurodytu elektroniniu paštu, atsiunčia ne vėliau kaip likus 15 min. iki įmonės kreditorių susirinkimo pradžios, o kreditorių balsai, kurių balsavimo raštu biuleteniai elektroniniu paštu atsiųsti pavėluotai ir/ar nepridėjus įgaliojimo ar kito dokumento suteikiančio teisę balsuoti (jei atstovavimą patvirtinantis dokumentas jau buvo administratoriui pateiktas anksčiau, toks dokumentas pakartotinai neprivalomas), į kreditorių susirinkimo protokolą nebus įskaitomi.
12. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio 2024 m. lapkričio 26 d. pakartotinio atsakovės kreditorių susirinkimo protokolo matyti, jog kreditorė VMI balsavo raštu, kreditorės reikalavimų dydis procentine išraiška nuo dalyvavusių susirinkime patvirtintų kreditorinių reikalavimų sudaro 11,60 proc. Nemokumo administratorė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad prieš pakartotinį kreditorių susirinkimą nemokumo administratorė buvo informuota, jog VMI balsavimo biuletenio atsiuntimas šiek tiek užtruks dėl VMI dokumentų registravimo procedūrų ir nemokumo administratorė sutiko palaukti, be kita ko įvertinusi situaciją, kad nė vienas kreditorius fiziškai susirinkime nedalyvavo ir susirinkimo protokolas dar nebuvo surašytas.
13. Šiuo atveju teismas, įvertinęs šalių pateiktus argumentus sprendžia, jog nepaisant to, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos balsavimo biuletenis buvo atsiųstas 15 min. pavėluotai, byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl padarytų formalių kreditorių susirinkimo organizavimo tvarkos pažeidimų buvo pažeistos kurių nors kreditorių teisės ar teisėti interesai, kad dėl to jie neteko galimybės tinkamai susirinkimui pasiruošti, jame dalyvauti, išreikšti savo poziciją visais svarstytais klausimais. Pažymėtina, kad tokios aplinkybės neįrodinėtos (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju formalus balsavimo tvarkos pažeidimas laikytinas mažareikšmiu, nesukeliančiu teisinių pasekmių 2024 m. lapkričio 26 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo metu priimtų nutarimų teisėtumui.
14. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nė vienas LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“, išskyrus UAB „Ripuva“, neginčijo pakartotinio kreditorių susirinkimo vykusio balsavimo teisėtumo bei priimtų nutarimų, informacijos apie tokio pobūdžio prieštaravimus teismui nepateikė ir nemokumo administratorė. Todėl šiuo atveju teismas vertina, kad balsavimo pažeidimas negali būti pripažįstamas esminiu procedūriniu pažeidimu, turinčiu reikšmingą įtaką bankroto procedūrų teisėtumui, skaidrumui, kreditorių interesams. Tad dėl šios priežasties nėra pagrindo perskaičiuoti LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2024 m. lapkričio 26 d. pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių skaičių.
15. Be kita ko, teismas pažymi, jog pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju, kreditorė UAB „Ripuva“ teigdama, jog LUAB „Abastas“ galimai neteisėtai balsavo 2024 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkime, dėl ko galimai buvo priimti neteisėti kreditorių susirinkimo nutarimai, įrodymų, kurie pagrįstų kreditorės UAB „Ripuva“ argumentus nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad kreditorė LUAB „Abastas“ neteisėtai balsavo 2024 m. lapkričio 26 d. kreditorių susirinkime ir jog dėl kreditorės LUAB „Abastas“ turimo kreditorinio reikalavimo dydžio buvo priimtas neteisėtas bei kreditorių interesus pažeidžiantis nutarimas.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir įvertinęs šalių argumentus bei aptartą reglamentavimą, teismas sprendžia, jog skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Kiti skundo argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
17. LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorė kartu su atsiliepimu pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, jog nemokumo administratorė nepateikė į bylą patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio ar jas galinčių pagrįsti dokumentų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas LUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorei MB „Administratorių biuras“ nespręstinas.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ skundą dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ 2024 m. lapkričio 26 d. įvykusio pakartotinio kreditorių susirinkimo balsavimo ir nutarimo panaikinimo atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.