Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kingas OU ir uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovo L. J. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

9. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis).

10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

11. Apeliantė atskiruoju skundu neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties esmės – nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB ,,Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sąlygų, o nesutinka su nutarties dalimi, kuria patenkintas ir pareiškėjo Kingas OU pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybės dėl atsakovės atsiliepimo bankroto byloje nepateikimo ir atsiliepimo turinys neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė atskiruoju skundu neprašo teismo priimti naujai teikiamų įrodymų, nepagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybės, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina UAB ,,Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų.

Dėl faktinių aplinkybių, kurios susijusios su Kingas OU pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2023 m. sausio 12 d. VMI kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, pareiškimo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. eB2-1562-852/2023 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

19. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutartimi civilinė byla Nr. eB2-1715-852/2023 prijungta prie civilinės bylos Nr. eB2‑1562‑852/2023.

20. UAB ,,Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovas L. J. 2023 m. kovo 7 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“. Šio pareiškimo pagrindu pradėta civilinė byla Nr. eB2-1894-852/2023.

21. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartimi civilinė byla Nr. eB2-1894-852/2023 prijungta prie civilinės bylos Nr. eB2-1562-852/2023.

22. Pagal JANĮ 15 straipsnio 3 dalį, jeigu teismas gauna kelis pareiškimus dėl bankroto ir (arba) dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, jie privalo būti nagrinėjami kartu. JANĮ 15 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo tam pačiam juridiniam asmeniui, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto bylos dalyviais gali būti tiek asmenys, pateikę pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, bankrutuojančios įmonės kreditoriai, tiek bankrutuojančios įmonės akcininkai ir kiti suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, taip pat asmenys, savo turtu užtikrinę bankrutuojančios įmonės prievolių įvykdymą, kurie įrodo pakankamą ir glaudų savo materialinį teisinį ryšį (turtinį suinteresuotumą) su bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑630/2013; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2011; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010 ir kt.). Asmuo, kuris kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą, byloje dalyvauja pareiškėjo procesiniu statusu, atsakovas yra įmonė, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą, o visi kiti asmenys bankroto byloje dalyvauja trečiųjų asmenų teisėmis.

Dėl pareiškėjo teisės teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo

24. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodo, kad teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti Kingas OU pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nesant teisinio pagrindo nagrinėjo jį iš esmės, netinkamai nustatęs Kingas OU kaip UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditoriaus statusą. Atsakovės vertinimu, ji neturi neginčijamos prievolės Kingas OU.

25. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Pagal JANĮ 9 straipsnio 2 dalį, pranešime, siunčiamame atsakovui su įspėjimu dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai, pirmiausia siekdamas nustatyti ne kreditoriaus reikalavimo dydį, o kreditoriaus statusą. Jei kreditorius pateikia pakankamų jo reikalavimo pagrįstumo įrodymų, iš kurių teismas gali susidaryti nuomonę, kad yra labiau tikėtina, jog kreditorius reikalavimo teisę į skolininką turi, tokio kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo turi būti nagrinėjamas iš esmės. Jei skolininkas ginčija kreditoriaus statusą ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, teismas situaciją turėtų vertinti vadovaudamasis civiliniame procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

27. Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje yra pasisakyta, kad nepripažinti kreditoriaus statuso ir jo teisės prašyti skolininkui iškelti bankroto bylą teismas turėtų tik tada, kai yra didelė tikimybė, jog atsakovas nėra skolingas ieškovui. Todėl fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei restruktūrizavimo arba bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1760-381/2017). Šie pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas suformuoti teismų praktikos išaiškinimai yra aktualūs ir taikytini sprendžiant dėl kreditoriaus teisės inicijuoti bankroto bylą pagal JANĮ nuostatas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo į bylą pateikti duomenys yra pakankami padaryti išvadą, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius, turintis teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad Kingas OU ir atsakovė UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-1, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-2, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-3, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-4, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-5, pirkimo–pardavimo sutartį Nr. VP-6, pagal kurias pareiškėjas Kingas OU pristatė ir perdavė atsakovei UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ prekes ir įrangą. Pagal pirkimo–pardavimo sutartis išrašytas sąskaitas pareiškėjas pridėjo prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, prievolių įvykdymo terminas suėjęs. Nors atsakovė atskirajame skunde dėsto nesutikimo su skola Kingas OU motyvus, tačiau vertinant pareiškėjo kaip kreditoriaus statusą tik ta apimtimi, kaip subjekto, (ne)turinčio teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, negalima teigti, kad pareiškėjas nelaikytinas subjektu, kuris neturėjo teisės inicijuoti atsakovės bankroto bylos iškėlimą.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad faktas, ar pareiškėjas iš tiesų yra atsakovės kreditorius ir, ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galės būti nustatytas išnagrinėjus šio potencialaus kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą (JANĮ 42 straipsnis). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-425-881/2021 22 punktas).

30. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad Kingas OU nesilaikė privalomos išankstinės ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarkos – Kingas OU per tris mėnesius nuo atsakovės įspėjimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą nesikreipė.

31. JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis).

32. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai). Praėjus trims mėnesiams nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo, taikomos JANĮ 8 straipsnio nuostatos – nemokumo procesas inicijuojamas iš naujo, t. y. iš naujo turi būti įvykdyta privaloma ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūra, pateikiamas JANĮ 9 straipsnyje numatytas pranešimas juridiniam asmeniui apie ketinimą inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).

37. Kingas OU kartu su pareiškimu pateikė 2022 m. rugsėjo 21 d. registruoto laiško, siųsto atsakovės buveinės adresu, kopiją, tačiau byloje nėra įrodymų, kad laišku buvo siunčiamas pranešimas atsakovei dėl ketinimo inicijuoti nemokumo bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina, jog 2022 m. rugsėjo 21 d. atsakovė buvo papildomai informuota dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

38. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptariamus pranešimus, laiko, kad Kingas OU 2022 m. liepos 11 d. pranešimu tinkamai informavo atsakovę apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Kingas OU 2022 m. liepos 27 d. pranešime nenustatytas papildomas terminas prievolei įvykdyti, todėl laikytina, kad Kingas OU teisė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2022 m. liepos 27 d. Pareiškėjas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei galėjo kreiptis iki 2022 m. spalio 27 d., tačiau kreipėsi 2023 m. vasario 3 d. – praleidęs JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, teismų praktikoje pripažįstama, jog JANĮ 16 straipsnio 2 dalies norma yra privalomojo pobūdžio (imperatyvi). Praleidus JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą, privalomos ginčo sprendimo ne teismo tvarka procedūros taikomos iš naujo, siekiant teisinio tikrumo. JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra skirtas užtikrinti greitą bei ekonomišką nemokumo bylų procesą, drausminti pareiškimus dėl nemokumo bylų teismui teikiančius asmenis, kad šie laiku ir tinkamai naudotųsi ikiteismine nemokumo bylų iškėlimo procedūra, siekiant nepažeisti juridinio asmens ir jo kreditorių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1566-381/2020).

40. Kita vertus, teisės doktrinoje keliamas klausimas, ar visuomet JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas atitinka veiksmingo nemokumo proceso tikslą. Pavyzdžiui, gali susiklostyti situacija, kai iš esmės nemokumo proceso inicijavimo stadijos taikymas būtų formalus ir jos metu nebūtų galima išvengti formalaus nemokumo proceso inicijavimo teisme. Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta teisės norma yra imperatyvi (praėjus trijų mėnesių terminui nemokumo proceso inicijavimo stadija turi būti pakartota), kyla abejonių, ar toks aiškinimas yra pagrįstas. Diskutuotina, ar atsižvelgiant į veiksmingo nemokumo proceso tikslą tokiu atveju prioritetas neturėtų būti suteikiamas kuo operatyvesniam nemokumo bylos iškėlimui, nes nemokumo proceso inicijavimo stadijos tikslai iš esmės negali būti pasiekiami (Jokubauskas, Remigijus. Juridinių asmenų nemokumo procesas: Monografija. Krokuva: Ksiegarnia akademicka, 2021, p. 79.).

41. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino laikymasis bendru atveju turi esminę reikšmę, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir veiksmingą nemokumo procesą, tačiau šios konkrečios situacijos atveju reikalavimas pareiškėją Kingas OU grąžinti į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją nebūtų suderinamas su protingumo ir sąžiningumo, bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principais:

41.1. Pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovei bankroto bylą iškėlė ne tik pagal Kingas OU, bet ir pagal VMI bei pačios atsakovės vadovo L. J. pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo. Byloje ginčo, kad VMI ir (ar) L. J. būtų nesilaikę ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, nėra.

41.2. Antra, atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties esmės – bankroto bylos atsakovei iškėlimo sąlygų buvimo – paties bankroto bylos iškėlimo fakto teisėtumo. Tai reiškia, kad iš esmės yra konstatuotas atsakovės nemokumas.

41.3. Trečia, net ir panaikinus skundžiamos nutarties dalį, kuri siejama su pareiškėjo Kingas OU pareiškimo patenkinimu, teisinės nutarties pasekmės dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nepasikeistų.

41.4. Ketvirta, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad <...> palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teismas pažeidė proceso koncentracijos principą, nes, teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir sprendžiant klausimą dėl bylos iškėlimo, nėra pagrindo reikalauti, kad vienas iš ieškovų grįžtų į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, todėl, siekiant procesinio nuoseklumo byloje, nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu naikintina (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-384/2008).

42. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju susiklostė situacija, kuomet nemokumo proceso inicijavimo stadijos taikymas būtų formalus. Įvertinant nustatytų aplinkybių visumą šios konkrečios bylos kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju vien pareiškėjo Kingas OU JANĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino praleidimas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalies ir palikti Kingas OU pareiškimą nenagrinėtą.

43. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad Kingas OU už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nesumokėjo žyminio mokesčio, todėl pareiškimas turi būti paliktas nenagrinėtas.

44. CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad už pareiškimus dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo mokamas penkių šimtų eurų žyminis mokestis, išskyrus atvejus, kai pareiškimą paduoda juridinio asmens savininkas (savininkai), vadovas, likvidatorius, buvęs ar esamas darbuotojas, valstybės institucija ar įstaiga, taip pat kai pareiškimas dėl juridinio asmens bankroto bylos iškėlimo grindžiamas tuo, jog juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

45. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu Kingas OU būtų atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bylos duomenimis Kingas OU nėra sumokėjęs žyminio mokesčio už pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šis formalus pažeidimas aptartos konkrečios faktinės situacijos atveju, kai bankroto byla iškelta pagal kelių subjektų pareiškimus, kai atsakovė neginčija pirmosios instancijos teismo nutarties esmės – bankroto bylos atsakovei iškėlimo sąlygų buvimo – paties bankroto bylos iškėlimo fakto teisėtumo, nesudaro pagrindo palikti pareiškimą nenagrinėtu. Pažymėtina, kad remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalis 7 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylą pareiškėjui grąžinamas už pareiškimą dėl juridinio asmens bankroto ar restruktūrizavimo bylos iškėlimo sumokėtas žyminis mokestis.

Dėl baudos skyrimo atsakovės vadovui L. J.

46. Pareiškėjas Kingas OU prašo L. J. skirti 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad L. J. tyčia pateikė skundą, kuris nesusijęs su bylos esme, siekia vilkinti bankroto procesą, užginčyti kreditoriaus reikalavimo teisę byloje.

47. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo proceso teisėmis atvejus, teismas taip pat gali skirti baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra CPK 95 straipsnyje nustatytų sąlygų, sudarančių pagrįstą pagrindą skirti L. J. baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė, teikdama atskirąjį skundą, veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar nesąžiningai pareiškė nepagrįstą atskirąjį skundą.

Dėl bylos procesinės baigties

49. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

50. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjo Kingas OU prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo L. J.