Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-517-577/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-07-02
Bylos Nr.: e2-517-577/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00045-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis, Jadvyga Mardosevič
Suinteresuotas asmuo: L. J., uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „ITINA“
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“

Civilinė byla Nr. e2-517-577/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00045-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.6.2; 3.4.4.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Mikuckienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų L. J., uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „ITINA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. gegužės 7 d. nutarčių civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ripuva“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje, suinteresuotieji asmenys: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Abastas“, uždaroji akcinė bendrovė „Ripuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Didmena 24“, uždaroji akcinė bendrovė „ITINA“, uždaroji akcinė bendrovė „Optena“, uždaroji akcinė bendrovė „Talino 10“, Advokatų profesinė bendrija „Baltic lex“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektro bitė“, O. L., N. S., L. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ (toliau – ir bendrovė) bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė mažąją bendriją „Administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Dėl šios nutarties dalies kreditoriai UAB „Didmena 24“ ir L. J. pateikė atskirąjį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi patenkino UAB „Didmena 24“ ir L. J. atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 17 d. nutarties dalį, kuria patvirtinti kreditorių likviduojamos dėl bankroto UAB (toliau – LUAB) „Abastas“ ir UAB „Ripuva“ finansiniai reikalavimai, ir išskyrė ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą į atskiras civilines bylas.

3. Pareiškėja UAB „Ripuva“ bankrutuojančios UAB (toliau – ir BUAB) „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje prašė patvirtinti 384 925,57 Eur finansinį reikalavimą (353 356,26 Eur skola ir 31 569,31 Eur palūkanos, apskaičiuotos iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, taikant 6 proc. dydžio palūkanų normą). UAB „Ripuva“ finansinį reikalavimą grindė: 1) 2021 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB „ITINA“, pagal kurią UAB „Ripuva įgijo 241 204,76 Eur dydžio reikalavimo teisę į bendrovę; 2) 2021 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB „ITINA“, kuria UAB „Ripuva“ įgijo 77 752 Eur reikalavimo teisę į bendrovę; 3) 2022 m. sausio 18 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta su UAB „ITINA“, kuria UAB „Ripuva“ įgijo 34 399,50 Eur dydžio reikalavimo teisę į bendrovę. Pareiškėjos teigimu, finansinis reikalavimas yra pagrįstas dokumentais, pasirašytais L. J., kuris yra UAB „ITINA“ vadovas ir akcininkas, taip pat buvo UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ vadovas. L. J. pats parengė reikalavimų perleidimo sutartis. Nemokumo administratorius yra nurodęs, kad UAB „Ripuva“ ir BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ buhalteriniai duomenys, susiję su šia skola, sutampa. UAB „Itina“ perleistų reikalavimų teisiniai pagrindai yra kiti, nei L. J. nurodoma UAB „Itina“ ir UAB „Ripuva“ 2021 m. kovo 10 d. sudaryta Pirkimo finansavimo sutartis bei pagal ją atsiradę finansiniai reikalavimai. Pareiškėja pažymėjo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutarys yra galiojančios, nenuginčytos; už perleistus reikalavimus ji atsiskaitė priešpriešinių reikalavimų įskaitymu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, paskyrė žodinį teismo posėdį, UAB „ITINA“ atstovo dalyvavimą pripažino būtinu. Taip pat teismas patikslino UAB „ITINA“ procesinę padėtį, nustatydamas, kad UAB „ITINA“ šioje byloje įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, veikiančiu pareiškėjos (ieškovės) pusėje. Teismas nutarė išsiųsti UAB „ITINA“ pareiškėjos UAB „Ripuva“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo su priedais ir pasiūlyti pateikti atsiliepimą. Teismas įpareigojo UAB „ITINA“ pateikti: 2021 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Priede Nr. 2 nurodytus priedus, 2021 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Priede Nr. 2 nurodytus priedus, 2022 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Priede Nr. 2 nurodytus priedus. Teismas įrodymų pateikimui nustatė 14 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos. Taip pat teismas nustatė įpareigojimus kredito įstaigoms UAB „Paysera LT“ ir UAB „Urbo bankas“ (Medicinos bankas).

5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi kreditorės UAB „Ripuva“ prašymą tenkino iš dalies, įtraukė UAB „Ripuva“ į BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorių sąrašą su 372 395,19 Eur finansiniu reikalavimu (341 712,76 Eur I etapu tenkinamas reikalavimas, 30 682,43 Eur II etapu tenkinamas reikalavimas), kitus pareiškėjos UAB „Ripuva“ reikalavimus atmetė.

6. Spręsdamas dėl reikalavimo, įgyto pagal 2021 m. rugsėjo 30 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, teismas nurodė, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog UAB „ITINA“ buvo suteikusi paskolą BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ ir kad perleistas reikalavimas yra pagrįstas bei galiojantis. Iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ banko sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad bendrovė nuo 2021 m. rugpjūčio 27 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pagal tris paskolos sutartis (2021 m. balandžio 7 d., 2020 m. spalio 27 d. ir 2020 m. gruodžio 11 d.) gavo iš UAB „ITINA“ 241 204,76 Eur paskolą. Byloje nėra įrodymų, kad bendrovė būtų grąžinusi paskolą.

7. Dėl reikalavimo, įgyto pagal 2021 m. gruodžio 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, teismas nurodė, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog UAB „ITINA“ buvo suteikusi paskolą bendrovei ir kad perleistas reikalavimas yra pagrįstas bei galiojantis. Iš UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ banko sąskaitos teismas nustatė, kad bendrovė nuo 2021 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. rugsėjo 2 d. pagal paskolos sutartis gavo iš UAB „ITINA“ 77 762 Eur, mokėjimo pavedimų paskirtyje nurodyta, jog tai yra paskola. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ būtų grąžinusi paskolą.

8. Teismas padarė išvadą, kad 2022 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Ripuva“ perėmė iš UAB „ITINA“ 22 756 Eur (10 486 Eur ir 12 270 Eur) reikalavimo teisę į UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“. Byloje esantys įrodymai, t. y. aktas Nr. 1 apie atliktus rangos darbus, patvirtina, kad UAB „ITINA“ turėjo tokio dydžio reikalavimo teisę į skolininkę, kilusią iš UAB „Optena“ atliktų rangos darbų, kuriuos skolininkė yra priėmusi. Tačiau teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „ITINA“ turėjo 11 643,50 Eur reikalavimo teisę į skolininkę. Teismas nutarė patvirtinti įrodytą UAB „Ripuva“ finansinio reikalavimo dalį – 22 756 Eur, kitą reikalavimo dalį atmetė neįrodžius, kad pradinė kreditorė UAB „ITINA“ perleido pareiškėjai galiojantį 11 643,50 Eur reikalavimą į bendrovę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.102 straipsnio 1 dalis).

9. Teismas nustatė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimis UAB „Ripuva“ iš pradinės kreditorės perėmė reikalavimo teisę į skolą, palūkanas bei netesybas. Paskolos sutartys patvirtina, kad UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ pradinei kreditorei buvo įsipareigojusi mokėti 8 proc. dydžio metines palūkanas, todėl teismas laikė, kad paskolos gavėja turi pareigą mokėti palūkanas ir reikalavimus pagal šias paskolos sutartis perėmusiai UAB „Ripuva“. Teismas tenkino pareiškėjos prašymą priteisti įstatyme nustatyto dydžio (6 proc. pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį) palūkanas, kurios skaičiuojamos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta paskola (pagal 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. gruodžio 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis) ir kaip palūkanos nuo pradelstos vykdyti prievolės (pagal 2022 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį) ir baigiamos skaičiuoti bankroto bylos iškėlimo dieną. Teismas reikalavimą priteisti palūkanas tenkino iš dalies, t. y. patvirtino 30 682,43 Eur finansinio reikalavimo dalį.

10. Pasisakydamas dėl kreditorės UAB „Ripuva“ prašymo skirti baudą L. J., UAB „Didmena24“, UAB „ITINA“ ir jų atstovui advokatui N. S. už piktnaudžiavimą procesu, teismas atkreipė dėmesį, kad procesinio pobūdžio prievartos priemonių taikymas yra teismo prerogatyva. Teismo vertinimu, šiuo atveju tokių priemonių taikymas yra netikslingas. Pažymėjo, kad UAB „ITINA“, kaip pradinė kreditorė, nepadėjo pareiškėjai įrodyti perimto reikalavimo pagrįstumo, tačiau reikalavimo teisių perėmimas yra susijęs su rizika ir UAB „Ripuva“ tokią riziką turėjo įvertinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskirajame skunde suinteresuoti asmenys L. J., UAB „Didmena 24“ ir trečiasis asmuo UAB „ITINA“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. ir 2024 m. gegužės 7 d. nutartis, priimti naują sprendimą byloje pagal iki 2024 m. vasario 6 d. byloje surinktus įrodymus arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1. Atskirajame skunde L. J. ir UAB „Didmena 24“ nurodo, kad 2024 m. vasario 6 d. nutartis yra neteisėta. Pasak apeliantų, pareiškėja UAB „Ripuva“ nebuvo pateikusi sutarčių, kuriomis grindė finansinį reikalavimą, priedų. Teismas 2024 m. vasario 6 d. posėdyje kreditorei siūlė pripažinti UAB „ITINA“ dalyvavimą būtinu arba atidėti teismo posėdį ir sujungti bylą su byla dėl kitų finansinių reikalavimų tvirtinimo, tačiau kreditorės atstovas prašė nagrinėti bylą iš esmės, t. y. atsisakė tolimesnio įrodymų rinkimo. 2024 m. vasario 26 d. nutartyje nenurodyta įstatymo norma, suteikianti teismui teisę byloje pagal privataus juridinio asmens reikalavimą savo iniciatyva rinkti įrodymus. Teismas paneigė rungimosi ir dispozityvumo principus bei faktiškai atliko kreditoriaus atstovo vaidmenį. Kreditorė nepateikė, neprašė išreikalauti įrodymų, pagrindžiančių finansinį reikalavimą, todėl teismas turėjo reikalavimą atmesti, o ne atnaujinti bylos nagrinėjimą. Apeliantų teigimu, 2024 m. vasario 26 d. nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta; taip pat naikintina ir jos pagrindu priimta 2024 m. gegužės 7 d. nutartis. Apeliantų įsitikinimu, byla turi būti išnagrinėta pagal iki 2024 m. vasario 6 d. byloje surinktus įrodymus ir kreditorės reikalavimas atmestas kaip neįrodytas.

Atsiliepimas

11.2. Trečiasis asmuo UAB „ITINA“ nurodo, kad priimant 2024 m. gegužės 7 d. nutartį buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas. UAB „ITINA“ įtraukimas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankišką reikalavimų, veikiančiu pareiškėjos (ieškovės) pusėje, iš esmės pažeidė UAB „ITINA“ interesus ir galimybes ginti savo teises bei teisėtus interesus byloje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 4 dalį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus. UAB „ITINA“ yra pareiškusi prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, todėl ji yra suinteresuota, kad atsakovės bankroto byloje būtų mažesnis kreditorių skaičius ir atitinkamai didesnės galimybės gauti finansinio reikalavimo patenkinimą. Be to, tarp M. K. kontroliuojamų įmonių bei L. J. ir L. J. atstovaujamų ar kontroliuojamų įmonių yra konfliktinė situacija ir priešiški interesai. Teismui ši situacija buvo žinoma. UAB „ITINA“ atstovas teismo posėdyje prašė teismo pakeisti UAB „ITINA“ procesinę padėtį, tačiau teismas be motyvų UAB „ITINA“ prašymą atmetė.

11.3. Teismas eliminavo teisę į tinkamą teismo procesą pirmosios instancijos teisme. Neišklausius vienos šalies argumentų, byla negalėjo būti išnagrinėta teisingai. Dėl teismo klaidingai nustatytos procesinės padėties UAB „ITINA“ atimta galimybė prieštarauti dėl kreditorės finansinio reikalavimo patvirtinimo ir skųsti 2024 m. gegužės 7 d. nutartį dėl finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo. UAB „ITINA“ įsitikinimu, tokių pažeidimų negalima ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

11.4. Teismas byloje rodė šališkumą ir palankumą kreditorei.

11.5. Iki 2024 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo UAB „ITINA“ nedalyvavo šios bylos nagrinėjime, todėl jos procesinės padėties patikslinimas neatitinka bylos aplinkybių.

2. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Ripuva“ prašo pripažinti, kad atskirasis skundas paduotas praleidus terminą, atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą ir grąžinti jį padavusiai šaliai, atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi tretieji asmenys buvo įpareigoti per 7 dienas pašalinti trūkumus – sumokėti žyminį mokestį. Terminas pašalinti trūkumus baigėsi 2024 m. gegužės 23 d., tačiau žyminis mokestis sumokėtas tik 2024 m. gegužės 28 d. Tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą trūkumo nepašalino, todėl jų atskirasis skundas turi būti laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. 2024 m. gegužės 28 d. trečiųjų asmenų atstovo rašte dėl termino atnaujinimo nenurodytos svarbios aplinkybės, dėl kurių terminas turi būti atnaujintas, nepridėti tai pagrindžiantys įrodymai. Toks prašymas negali būti tenkinamas.

12.2. UAB „Didmena 24“ ir L. J. skundžia teismo nutartį, kuri yra neskundžiama, todėl atskirojo skundo dalis dėl 2024 m. vasario 26 d. nutarties neteisėtumo nenagrinėtina.

12.3. Kreditorė UAB „ITINA“ neginčijo UAB „Ripuva“ finansinio reikalavimo bankroto byloje, todėl daroma išvada, kad kreditorė sutiko su UAB „Ripuva“ finansiniu reikalavimu. UAB „ITINA“ neįstojo į bylą kaip trečiasis asmuo, palaikydamas kurią nors bylos šalį, ji buvo įtraukta teismo iniciatyva dėl dokumentų išreikalavimo.

12.4. Trečiasis asmuo UAB „ITINA“ nenurodo, kaip dokumentų išreikalavimas pažeidė jos interesus, nenurodo ir neįrodo aplinkybių ir priežastinio ryšio, kaip jos įtraukimas į bylą turėjo įtakos 2024 m. gegužės 7 d. nutarties neteisėtumui. Proceso metu buvo leista kreditorei UAB „ITINA“ išreikšti nuomonę bei pateikti poziciją, ji nebuvo verčiama veikti ir duoti parodymus prieš šalį, kurios pusėje veikia.

12.5. Advokatas N. S. buvo apklausiamas kaip UAB „ITINA“ atstovas, tačiau vengė atsakymų, kurie prieštarautų kitų jo atstovaujamų įmonių interesams.

12.6. UAB „ITINA“ neginčija UAB „Ripuva“ finansinio reikalavimo, nes pati jį perleido, tačiau siekia, kad jis nebūtų patvirtintas arba būtų vilkinamas jo patvirtinimas. Iš viešai prieinamų duomenų akivaizdu, kad UAB „ITINA“ jau yra nemoki.

12.7. Teismas buvo įpareigojęs UAB „ITINA“ pateikti dokumentus dar iki 2024 m. vasario 26 d. nutarties. Kreditorė UAB „Ripuva“ pateikė įrodymus, kad jai nebuvo pateikti priedai prie reikalavimo perleidimo sutarčių, ji ne kartą reikalavo juos pateikti bei teismo prašė išreikalauti dokumentus. UAB „Ripuva“ sutinka su teismo nutartimi, kad sprendžiant klausimą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo, prašomi pateikti dokumentai turėjo būti pateikti į bylą.

12.8. Klaidingas byloje dalyvaujančio asmens procesinės padėties nurodymas nesudaro pagrindo spręsti apie priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, byloje nesant duomenų, kad tai galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą, dalyvaujančių byloje asmenų teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą. Atskirajame skunde nėra argumentų dėl 2024 m. gegužės7 d. nutartimi patvirtinto UAB „Ripuva“ finansinio reikalavimo nepagrįstumo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

4. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis teismas: 1) atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, patikslino kreditorės procesinę padėtį, nustatė įpareigojimus dėl įrodymų pateikimo ir kt.; 2) iš dalies patenkino kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Bankrutuojančios įmonės finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).

6. Nagrinėjamu atveju BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ nemokumo administratorė neginčijo UAB „Ripuva“ pateikto finansinio reikalavimo – su šio reikalavimo patvirtinimu nesutiko kiti bendrovės kreditoriai (UAB „Didmena 24“ ir L. J.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs klausimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pareiškėjos prašymą tenkino iš dalies, įtraukė UAB „Ripuva“ į BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ kreditorių sąrašą su 372 395,19 Eur finansiniu reikalavimu. Suinteresuoti asmenys L. J., UAB „Didmena 24“ ir trečiasis asmuo UAB „ITINA“, nesutikdami su tokia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Dėl pareiškėjos prašymo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja UAB „Ripuva“ prašo atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, pripažinus, kad jis paduotas praleidus terminą. Teigia, kad tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą trūkumo nepašalino, o 2024 m. gegužės 28 d. trečiųjų asmenų atstovo rašte dėl termino atskirojo skundo trūkumams ištaisyti atnaujinimo nenurodytos svarbios aplinkybės, dėl kurių terminas turi būti atnaujintas, nepridėti tai pagrindžiantys įrodymai. Toks prašymas negali būti tenkinamas.

8. Pažymėtina, kad viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju apeliantai pašalino pirmosios instancijos teismo nustatytus atskirojo skundo trūkumus (sumokėjo žyminį mokestį), suinteresuotų (trečiųjų) asmenų prašymas dėl termino šių veiksmų atlikimui atnaujinimo išspręstas, t. y. patenkintas, atskirasis skundas priimtas. Iš naujo svarstyti apeliantų prašymą dėl termino atnaujinimo apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo, o pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo (patenkinti prašymą dėl praleisto termino trūkumams pašalinti atnaujinimo) teisėtumo bei pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos (apeliacijos) objektas. Teisėjų kolegija nenustatė kliūčių nagrinėti atskirąjį skundą. Dėl nurodytų motyvų, pareiškėjos prašymas atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl 2024 m. vasario 26 d. nutarties

9. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).

10. Apeliantai L. J. ir UAB „Didmena 24“ nurodydami, kad 2024 m. vasario 26 d. nutartis yra neskundžiama, todėl argumentus dėl jos neteisėtumo įtraukia į atskirąjį skundą dėl 2024 m. gegužės 7 d. nutarties, atskirajame skunde suformulavo reikalavimą panaikinti ir 2024 m. vasario 26 d. nutartį.

11. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte (CPK 338 straipsnis) nustatyta, kad atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama teismo nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nutartis, kuria atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės ir išspręsti kiti procesiniai klausimai (patikslinta UAB „ITINA“ procesinė padėtis, nustatyti įpareigojimai pateikti įrodymus ir kt.), negali būti apeliacijos objektas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1085/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1535-943/2018, 2019 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1226-781/2019), apeliacinį procesą, pradėtą pagal apeliantų L. J. ir UAB „Didmena 24“ atskirąjį skundą dėl 2024 m. vasario 26 d. nutarties, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis). Dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su 2024 m. vasario 26 d. nutarties neteisėtumu, teisėjų kolegija pasisakys vertindama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl 2024 m. gegužės 7 d. nutarties

13. Apeliantai L. J. ir UAB „Didmena 24“ atskirajame skunde teigia, kad 2024 m. vasario 6 d. nutartimi teismas atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės nesant teisinio pagrindo, savo iniciatyva rinko įrodymus, tokiu būdu paneigdamas rungimosi ir dispozityvumo principus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantų pozicijai.

14. CPK 256 straipsnyje nustatyta, kad teismas, baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-775-881/2023, 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-669-450/2023). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto įmonės interesai.

16. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

17. Iš 2024 m. vasario 26 d. nutarties turinio nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės įvertinęs bei nustatęs, kad: 1) pareiškėja finansinį reikalavimą kildina iš 2021 m. rugsėjo 30 d., 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2022 m. sausio 18 d. reikalavimo teisių perleidimų sutarčių, sudarytų su UAB „ITINA“; 2) byloje nėra pirminių dokumentų, patvirtinančių perleistus reikalavimus; 3) UAB „Ripuva“ vadovė paaiškino, kad UAB „ITINA“ vadovas L. J. sutartyse numatytų priedų neperdavė, t. y. kad reikalavimo pagrindą sudarančių paskolos sutarčių, banko sąskaitų išrašų ir darbų atlikimo aktų UAB „Ripuva“ neturi; 4) UAB „Ripuva“ prašė teismo padėti surinkti įrodymus apie perleistus reikalavimus; 5) teismas 2023 m. spalio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu įpareigojo UAB „ITINA“ pateikti paskolos sutartis ir banko sąskaitų išrašus, nurodymo vykdymą pavedė advokatui N. S.; 6) UAB „ITINA“ dokumentų nepateikė, o advokatas paaiškino, kad jis neturi UAB „ITINA“ pavedimo atlikti kokius nors veiksmus šioje byloje. Teismas vertino, kad byloje nėra išnaudotos visos galimybės surinkti įrodymus. Pažymėjo, kad kilus abejonių dėl advokato N. S. įgaliojimų apimties šioje byloje, UAB „ITINA“ turi būti nustatomas papildomas terminas įrodymams pateikti. Teismas nustatė įpareigojimus UAB „ITINA“ bei kredito įstaigoms pateikti atitinkamus įrodymus.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl teismo vaidmens finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūros metu, taip pat pirmiau nurodytas aplinkybes apie šioje byloje pareiškėjos pareikštus prašymus dėl įrodymų rinkimo bei susiklosčiusią situaciją, neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, 2024 m. vasario 26 d. nutartyje nustatydamas įpareigojimus dėl atitinkamų įrodymų pateikimo, pažeidė civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas ir neturėjo pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimo iš esmės. Pareiškėja byloje prašė išreikalauti įrodymus, teikė prašymus skirti baudas apeliantams bei jų atstovui už teismo įpareigojimų nevykdymą. Išvadą, kad įrodymų nepateikimo faktas šioje situacijoje negali būti panaudotas prieš kurią nors proceso šalį, teismas padarė, be kita ko, įvertinęs priežastį, dėl kurios nebuvo įvykdytas teismo įpareigojimas pateikti pareiškėjos prašytus bei teismo reikalaujamus įrodymus, o ne dėl šališkumo ir palankumo pareiškėjai, kaip nurodyta atskirajame skunde. Teismui nustačius, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės surinkti įrodymus, kuriuos siekė gauti proceso šalis, apeliantų akcentuojamas faktas, kad pareiškėjos atstovas 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti iš esmės, nereiškia rungimosi ar dispozityvumo principų pažeidimo.

19. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, apeliantų argumentas, jog byla turėjo būti išnagrinėta pagal iki 2024 m. vasario 6 d. surinktus įrodymus ir pareiškėjos reikalavimas atmestas kaip neįrodytas, pripažįstamas nepagrįstu, todėl atmetamas.

20. Nustatyta, kad teismas 2024 m. vasario 26 d. nutartimi taip pat nutarė patikslinti UAB „ITINA“ procesinę padėtį, nustatydamas, kad UAB „ITINA“ šioje byloje yra įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, veikiančiu pareiškėjos (ieškovės) pusėje.

21. UAB „ITINA“ atskirajame skunde nurodo, kad iki 2024 m. vasario 26 d. nutarties ji nedalyvavo šios bylos nagrinėjime, todėl UAB „ITINA“ procesinės padėties patikslinimas neatitinka bylos aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks apeliantės pastebėjimas, nenurodžius, kokias pasekmes sukėlė paminėta teismo nutarties formuluotė, neturi teisinės reikšmės. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai UAB „ITINA“ įtraukė trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, veikiančiu būtent pareiškėjos UAB „Ripuva“ pusėje.

22. CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. Pagal CPK 47 straipsnio 4 dalį, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus.

23. Teisės doktrinoje yra nurodyta, kad paprastai trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įstojimo ar įtraukimo į procesą pagrindas yra vienos šalies galimybė ateityje pareikšti jam regresinį ieškinį. Tačiau įmanomi atvejai, kai trečiasis asmuo ateityje gali patirti ir kitokio pobūdžio poveikį iš šalies, su kuria susijęs teisiniais santykiais. <...> Taigi, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiško reikalavimo, į procesą gali įstoti ar būti įtraukti esant dviem aplinkybėms: 1) esant tam tikriems jo ir vienos ginčo šalies materialiniams santykiams; ir 2) esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi, pasireiškiančiam tuo, kad būsimasis teismo sprendimas byloje gali turėti įtakos šalies ir trečiojo asmens tarpusavio teisinių santykių pobūdžiui, jų teisėms ir pareigoms (Mikelėnas, Valentinas. Civilinis procesas. Pirmoji dalis. Vilnius: Justitia, 1997, p.191). Kad apgintų savo ateities interesus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, įsitraukia ar yra įtraukiamas į procesą dalyvauti su ta šalimi, kuri ateityje galėtų tapti jos ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso komentaras. Pirmoji dalis. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia, 2004, p. 171–172).

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018, 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-214-823/2023). Kasacinio teismo konstatuota, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad jis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Kiekvienu atveju klausimas dėl įtraukimo į bylą konkretaus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teismo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, be kita ko, įvertinant to konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimą, teismo sprendimo galimą įtaką to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-701/2018).

25. Nagrinėjamu atveju, įtraukdamas apeliantę UAB „ITINA“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, veikiančiu pareiškėjos (ieškovės) pusėje, 2024 m. vasario 26 d. nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiamo ginčo baigtis gali turėti tiesioginę įtaką UAB „ITINA“ teisėms ir pareigoms, kadangi ši įmonė, kaip pradinis kreditorius, garantavo, jog pareiškėjai UAB „Ripuva“ perleistas reikalavimas yra galiojantis ir tikras.

26. Taigi, UAB „ITINA“ su viena iš ginčo šalių (pareiškėja) sieja materialiniai teisiniai santykiai. Minėta, kad šioje byloje pareiškėja UAB „Ripuva“ nurodė ir pateikė įrodymus, kad reikalavimo teises į skolininkę trimis reikalavimo teisių perleidimo sutartimis įsigijo iš UAB „ITINA“. UAB „ITINA“ buvo pradinė kreditorė, dalyvavusi materialiniame teisiniame santykyje, iš kurio kildinamas pareiškėjos finansinis reikalavimas. Iš reikalavimo teisių perleidimo sutarčių turinio matyti, kad reikalavimo teisės buvo perleistos atlygintinai; šalys susitarė, kad pradinis kreditorius atsako naujajam kreditoriui už reikalavimo teisės negaliojimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje netenkinus pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo (nustačius, kad perleista negaliojanti reikalavimo teisė), UAB „Ripuva“ turėtų galimybę reikšti atitinkamus reikalavimus UAB „ITINA“. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą ir pagrįstą pagrindą UAB „ITINA“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtent pareiškėjos pusėje.

27. Atskirajame skunde nurodyta, kad UAB „ITINA“ atstovas 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje prašė teismo pakeisti UAB „ITINA“ procesinę padėtį, kad UAB „ITINA“ veikia atsakovės pusėje, tačiau teismas be motyvų UAB „ITINA“ prašymą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir šį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą. Išklausiusi 2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašą, teisėjų kolegija nustatė, kad atmesdamas apeliantės atstovo prašymą, jog trečiasis asmuo UAB „ITINA“ veikia atsakovo pusėje, teismas nurodė prašymo atmetimo argumentus. Teismas paaiškino, kad UAB „ITINA“ yra reikalavimo teisės perleidėja, pradinė kreditorė, todėl negali dalyvauti skolininko pusėje; faktiškai UAB „ITINA“ veikia kreditoriaus interesais, kreditoriaus pusėje (2024 m. balandžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 7 min. 59 sek. – 1 val. 8 min. 15 sek., 1 val. 8 min. 52 sek.).

28. Minėta, kad, sprendžiant dėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimo į bylą, be kita ko, vertinamas konkretaus asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi (ne)buvimas, teismo sprendimo galima įtaka to asmens teisėms ir pareigoms ateityje, jo santykių su kiekviena iš ginčo šalių arba ginčo objektu pobūdį, faktinį ieškinio pagrindą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertino UAB „ITINA“ santykio su ginčo objektu pobūdį, teismo sprendimo galimą įtaką UAB „ITINA“ teisėms ir pareigoms.

29. Atskirajame skunde UAB „ITINA“ nurodo, kad ji yra pareiškusi prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, todėl yra suinteresuota, kad atsakovės bankroto byloje būtų mažesnis kreditorių skaičius bei didesnės galimybės gauti finansinio reikalavimo patvirtinimą. Be to, anot apeliantės, teismui žinoma, kad tarp M. K. kontroliuojamų ir pagal M. K. interesus veikiančių įmonių (UAB „Ripuva“, Kingas OU, LUAB „Abastas“) bei L. J. ir L. J. atstovaujamų ar kontroliuojamų įmonių (UAB „ITINA“, UAB „Optena“, UAB „Talino 10“, UAB „Didmena 24“) yra konfliktinė situacija ir priešiški interesai, minėtos grupės atsakovės bankroto proceso bylose palaiko priešingas pozicijas. Teigia, kad teismas įtraukė UAB „ITINA“ į šia bylą tokiu būdu, kad UAB „ITINA“ negalėtų veikti prieš pareiškėjos interesus, tai prieštarauja UAB „ITINA“ materialiniam suinteresuotumui ir neleidžia išreikšti pozicijos.

30. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiškėjo (kito kreditoriaus) finansiniam reikalavimui (jo daliai) esant patvirtintam įsiteisėjusia teismo nutartimi, jis įgijo teisę dalyvauti skolininkės bankroto byloje, naudojantis trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis). Pirmosios instancijos teismui, išskyrus bankroto byloje nagrinėtiną ginčo kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą į savarankišką bylą, negali būti laikoma, kad kitas kreditorius savaime prarado jam suteiktą trečiojo asmens statusą, t. y. procesinį suinteresuotumą dalyvauti bankroto byloje, įskaitant dalyvavimą kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procedūroje iš pagrindinės bylos išskirtose civilinėse bylose. Vien formaliu bankroto bylos išskyrimu negali būti paneigtas kito kreditoriaus materialusis suinteresuotumas dalyvauti tokio klausimo nagrinėjime, t. y. ginti savo teises, siekiant, kad nebūtų patvirtintas visas ar iš dalies ginčo kreditoriaus finansinis reikalavimas, kurio tenkinimas vėlesnėse bankroto bylos stadijose gali daryti tiesioginę įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms – apriboti galimybę kuo didesne dalimi patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovės turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020).

31. Nagrinėjamu atveju apeliantei nurodžius argumentus dėl priešingo nei pareiškėjos suinteresuotumo bylos baigtimi, grindžiamus pareikštu finansiniu reikalavimu atsakovės bankroto byloje ir siekiu, kad atsakovės bankroto byloje būtų mažesnis kreditorių skaičius, susidarė specifinė situacija. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pritarti atskirajame skunde išdėstytai pozicijai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta UAB „ITINA“ procesinė padėtis užkirto kelią UAB „ITINA“ ginti savo teises ir teisėtus interesus.

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-590-852/2024) 2023 m. liepos 17 d. nutartimi buvo patvirtintas UAB „ITINA“ finansinis reikalavimas, tačiau 2023 m. liepos 25 d. nutartimi, patenkinus pareiškėjų (kreditorių) UAB „Ripuva“ ir LUAB „Abastas“ atskiruosius skundus, minėtos nutarties dalis, kuria patvirtintas, be kita ko, kreditorės UAB „ITINA“ finansinis reikalavimas, panaikinta, nutarta išskirti ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą į atskiras civilines bylas. UAB „Ripuva“ finansinio reikalavimo tvirtinimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje metu, procesinis sprendimas dėl UAB „ITINA“ finansinio reikalavimo patvirtinimo nebuvo priimtas (civilinės bylos Nr. eB2-943-852/2024 duomenys).

33. Be to, apeliantė nenurodė, kokių konkrečių veiksmų ji negalėjo atlikti, kokių procesinių teisių negalėjo įgyvendinti dėl teismo nustatyto jos procesinio statuso. 2024 m. vasario 26 d. nutartimi, kuria apeliantė įtraukta trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, veikiančiu pareiškėjos (ieškovės) pusėje, teismas nutarė išsiųsti UAB „ITINA“ kreditorės prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, pasiūlė pateikti atsiliepimą. Apeliantė atsiliepimo į bylą nepateikė, t. y. pozicijos nenurodė savo iniciatyva.

34. Pažymėtina, kad pareiškėjos finansinis reikalavimas grindžiamas būtent iš UAB „ITINA“ įsigytomis reikalavimo teisėmis. Duomenų, kad apeliantė ginčija šias Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nėra. Galimybė išreikalauti įrodymus iš UAB „ITINA“ nėra susijusi su jos procesiniu statusu byloje (CPK 199 straipsnis), o apeliantės atstovas poziciją dėl to, kad UAB „ITINA“ nesuinteresuota padėti pareiškėjai įrodyti jos pareikštą finansinį reikalavimą, kad nepalaiko UAB „Ripuva“ pusės, turėjo galimybę išdėstyti ir ją aiškiai išdėstė.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšmingas ir pareiškėjos atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą nurodytas pastebėjimas, kad UAB „ITINA“ neginčijo UAB „Ripuva“ finansinio reikalavimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nemokumo administratorė apeliantę UAB „ITINA“ informavo tiek apie 2023 m. liepos 17 d. nutartį dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo, tiek apie priimtą kreditorių L. J. bei UAB „Didmena 24“ atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties dalies, kuria patvirtintas UAB „Ripuva“ finansinis reikalavimas. Apeliantė aktyvių veiksmų nesiėmė, neprašė įtraukti ją į šios bylos nagrinėjimą kurios nors šalies pusėje ir pan.

36. Taigi, nutartyje aptarti duomenys rodo, kad UAB „ITINA“ savo valia pasirinko neteikti pozicijos dėl ginčo esmės, o formaliai išreikštas suinteresuotumas, kad atsakovės bankroto byloje būtų mažesnis kreditorių skaičius bei didesnės galimybės gauti finansinio reikalavimo patvirtinimą, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos apeliantės teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus dėl to, kad nebuvo tinkamo teismo proceso pirmosios instancijos teisme ir byla negalėjo būti teisingai išnagrinėta. Teiginiai, kad buvo apribota apeliantės teisė atskirajame skunde pateikti argumentus dėl 2024 m. gegužės 7 d. nutarties nepagrįstumo materialine prasme, taip pat nepagrįsti objektyviais duomenimis.

37. Nėra pagrindo pritarti atskirojo skundo motyvams dėl teismo galimo šališkumo ir palankumo pareiškėjai. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis. Apeliantų nurodyti argumentai ir bylos medžiaga nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo pareigą (CPK 64–66 straipsniai), apeliantai nepaneigė preziumuojamo teismo (teisėjo) nešališkumo. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantai nereiškė nušalinimo teisėjui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus dėl bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo šališkumo kaip nepagrįstą.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias įrodymų išreikalavimą, bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimą, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, įtraukimą, taip pat nemokumo instituto normas, kuriomis reglamentuojamas kreditorių finansinių reikalavimų juridinio asmens nemokumo byloje patvirtinimas. Taigi, atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį procesą pagal suinteresuotų asmenų L. J., uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ bei trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „ITINA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties nutraukti.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Jadvyga MardosevičVilija MikuckienėVigintas Višinskis