Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. (P.) S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. S. ieškinį atsakovui J. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. (P.) S. (toliau – ir ieškovas, apeliantas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo J. V. (toliau – ir atsakovas, nemokumo administratorius) priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Open Banking LT“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) 223 590,63 Eur žalą; priteisti iš atsakovo ieškovui 18 150 Eur žalą.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra bendrovės akcininkas ir kreditorius. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi iškėlus bendrovei bankroto bylą, nemokumo administratoriumi buvo paskirtas atsakovas, dėl kurio neteisėtų veiksmų administruojant bendrovę tiek ieškovas, tiek bendrovė patyrė nuostolius.

3. Pasak ieškovo, bendrovė patyrė 223 590,63 Eur žalą, kurią sudaro bankroto byloje patvirtintas A. S. finansinis reikalavimas, kurio reikalavimas kildinamas iš 2017 m. rugsėjo 19 d. paskolos sutarties, kuria A. Ž. suteikė bendrovei 232 000 Eur paskolą (toliau – ir Paskolos sutartis), ir iš 2021 m. gegužės 31 d. Reikalavimo perleidimo sutarties, kuria A. S. perėmė iš A. Ž. reikalavimo teisę į bendrovę pagal Paskolos sutartį (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis). 2019 m. liepos 4 d. susitarimu A. Ž. atsisakė 126 877 Eur reikalavimo bendrovei pagal Paskolos sutartį, šia suma apmokant A. Ž. įsigyjamas naujai išleidžiamas bendrovės akcijas (toliau – ir 2019 m. liepos 4 d. Susitarimas), o 2021 m. birželio 10 d. patvirtinimu dėl pretenzijų atsisakymo buvo atsisakyta likusios dalies reikalavimo bendrovei pagal Paskolos sutartį (toliau – ir Patvirtinimas). Atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kad bendrovės prievolė pagal Paskolos sutartį yra pasibaigusi, be kita ko, ir iš A. Ž. 2022 m. gegužės 20 d. prašymo patvirtinti jo finansinį reikalavimą, kuriuo pastarasis atsisakė reikalavimo pagal Paskolos sutartį, kaip pateikto dėl apsirikimo, ir prašė jį išbraukti iš bendrovės kreditorių sąrašo. Nepaisant to, atsakovas 2022 m. rugsėjo 29 d. pateikė atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui tvirtinti nepagrįstą A. S. 429 778,41 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš Paskolos sutarties (232 000 Eur paskola, 114 258,41 Eur palūkanos ir 83 520 Eur delspinigiai), šio finansinio reikalavimo neginčijo, nepateikė teismui jam žinomų duomenų ir dokumentų, patvirtinančių, kad įmonės prievolė pagal Paskolos sutartį yra pasibaigusi. Nors A. S. 223 590,63 Eur finansinis reikalavimas yra peržiūrimas, tačiau ji nebūtų patenkintas, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs nemokumo administratoriaus pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo (toliau – ir JANĮ) 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose, t. y. ginčijęs nepagrįstą A. S. finansinį reikalavimą, nurodydamas teismui, kad 2019 m. liepos 4 d. Susitarimo ir Patvirtinimo pagrindu bendrovės prievolė pagal Paskolos sutartį yra pasibaigusi.

4. Ieškovas nurodė, kad M. Z. pateikė prašymą patvirtinti 500 000 Eur finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, kildinamą iš M. Z. ir ieškovo 2017 m. rugpjūčio 29 d. sudaryto susitarimo ir pinigų gavimo patvirtinimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo neva buvo susitarta, jog M. Z. perdavė ieškovui 50 000 Eur bendrovės vykdomos „initial coin offering“ (ICO) (finansinių institucijų nereguliuojamo lėšų surinkimo būdas) kampanijos vystymui, o šiai įvykdžius pirminį tokenų (kriptovaliutos žetonų) platinimą, bendrovė išpirks iš M. Z. tokenus už 500 000 Eur. Bendrovei tokenų platinimo nevykdžius, prievolė išpirkti iš M. Z. tokenus už nurodytą sumą neatsirado. Tam, kad M. Z. nereikštų pretenzijų bendrovei ir (ar) ieškovui, Patvirtinimu M. Z. atsisakė visų reikalavimų bendrovei ir (ar) ieškovui. Atsakovas 2022 m. liepos 15 d. pateikė prieštaravimą dėl M. Z. finansinio reikalavimo, nurodydamas, kad Patvirtinimu pastarasis atsisakė visų finansinių reikalavimų bendrovei bei praleido terminą finansiniam reikalavimui pateikti. Atsakovas 2022 m. liepos 27 d. inicijavo susitikimą su ieškovo atstovu, kurio metu nurodė, kad gali pakeisti poziciją dėl M. Z. finansinio reikalavimo pagrįstumo, jei ieškovas sumokėtų atsakovui „ramybės mokestį“. Ieškovui atsisakius tai padaryti, atsakovas 2022 m. liepos 29 d. pateikė teismui paaiškinimą, kuriame pateikė priešingus paaiškinimus nei nurodytus 2022 m. liepos 15 d. paaiškinimuose, t. y. prašė patvirtinti M. Z. 500 000 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje.

5. Ieškovo patirtą 18 150 Eur žalą sudaro išlaidos advokatams, ginčijant nepagrįstus A. S. ir M. Z. finansinius reikalavimus, t. y. 9 075 Eur už teisines paslaugas civilinėje byloje pagal kreditoriaus M. Z. pareikštą finansinį reikalavimą bendrovei ir 9 075 Eur už teisines paslaugas civilinėje byloje pagal A. S. pareikštą finansinį reikalavimą bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė ir iš ieškovo atsakovui priteisė 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą dėl 223 590,63 Eur žalos bendrovei priteisimo, pareikštą netiesioginio ieškinio instituto pagrindu, nusprendė, kad bendrovė neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą dėl 223 590,63 Eur žalos atlyginimo, nes Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinus, o Vilniaus apygardos teismui 2023 m. sausio 12 d. nutartimi patikslinus A. S. 223 590,63 Eur finansinį reikalavimą bendrovei, negali būti laikoma neteisėtais atsakovo veiksmais padarant žalą.

8. Teismas nurodė, kad kreditoriaus A. S. finansinis reikalavimas Lietuvos apeliacinis teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtintas, pripažinus, jog pradinis kreditorius A. Ž. pagal Paskolos sutartį suteikė bendrovei 232 000 Eur paskolą su 12 proc. metinėmis palūkanomis, kuri nėra grąžinta nustatytu terminu, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutartimi finansinis reikalavimas patikslintas tuo pagrindu, jog pradinis kreditorius A. Ž. 2019 m. liepos 4 d. Susitarimu atsisakė 126 877 Eur finansinio reikalavimo dalies. Nors ieškovas 2023 m. sausio 25 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patikslinti patvirtintą (patikslintą) A. S. finansinį reikalavimą, sumažinant iki 0 Eur, teigdamas, kad Patvirtinimu pradinis kreditorius A. Ž. atsisakė finansinio reikalavimo pagal Paskolos sutartį, tačiau ieškovo prašymas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1659/2023, kuri yra sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinė byla Nr. e3K-3-219/2023 pagal ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties. Ieškovas kasacinį skundą grindė aplinkybe, kad Patvirtinimo pagrindu bendrovės prievolė pagal Paskolos sutartį yra pasibaigusi.

9. Teismas pažymėjo, kad, viena vertus, A. S. 223 590,63 Eur finansinio reikalavimo bendrovei, kylančio iš Paskolos sutarties, pagrįstumas šiuo metu yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, turinčiomis res judicata (teismo galutinai išspręsta byla) galią, tačiau, kita vertus, šis finansinis reikalavimas yra peržiūrimas (tikslinamas). Pasak teismo, net jei A. S. finansinis reikalavimas buvo patvirtintas nevertinus Patvirtinimo ir jo įtakos reikalavimo teisei, kylančiai iš Paskolos sutarties, (ne)buvimui, A. S. finansinio reikalavimo peržiūrėjimo (patikslinimo) klausimas bus sprendžiamas įvertinus Patvirtinimą. A. S. finansinio reikalavimo teisė (jo dydis) pagal Paskolos sutartį priklausys nuo šios teisės (ne)buvimo, tai nustatys teismas įvertinęs Patvirtinimą. Tai nepriklauso nuo atsakovo, kaip bendrovės nemokumo administratorius, veiksmų, neginčijant šio finansinio reikalavimo.

10. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą priteisti 18 150 Eur žalą, nurodė, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas 2022 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose be objektyvaus pagrindo pakeitė nuomonę ir pritarė M. Z. finansiniam reikalavimui. Dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui atnaujinimo atsakovas 2022 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis pritaria teismo dėl kito kreditoriaus prašymo atnaujinti terminą finansiniam reikalavimui pateikti išsakytai pozicijai, juolab kad viso nemokumo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinimai. Atsakovas nurodė, kad M. Z. pateikė dokumentus apie vykusį „inicial coin offering“ platinimą, o ieškovas, kaip buvęs bendrovės vadovas ginčui aktualiu laikotarpiui, atsisakė pateikti atsakovui apie tai informaciją. Atsakovas nurodė, kad pagal Susitarimą M. Z. perdavė bendrovei 50 000 Eur, kuriuos bendrovė privalo atlyginti bei nurodė, kad Patvirtinimas nėra aktualus ginčo apimtyje.

11. Teismas nustatė, kad ieškovas ir kiti bendrovės kreditoriai kreipėsi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu atstatydinti atsakovą iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, motyvuodami tuo, jog atsakovas netinkamai vykdo nemokumo administratoriaus pareigas, tarp jų – nepagrįstai neginčija nepagrįsto M. Z. finansinio reikalavimo. Teismas pastebėjo, kad atsakovo pareigos ginčyti M. Z. finansinį reikalavimą nevykdymu nurodytos aplinkybės, tapačios kaip šioje byloje – Patvirtinimu M. Z. atsisakė visų finansinių reikalavimų ir pretenzijų bendrovei, atsakovas 2022 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose be pagrindo pakeitė nuomonę ir pritarė M. Z. finansiniam reikalavimui. Teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi prašymo atstatydinti atsakovą iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų netenkino, nurodydamas, kad pareiškimą pateikę kreditoriai neįrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė JANĮ jam nustatytas pareigas.

12. Teismas nustatė, kad Patvirtinimo, pasirašyto S. S.–Z., M. Z. ir A. Ž., 1 punkte nustatyta, jog jį pasirašę asmenys neatšaukiamai atsisako iki šio Patvirtinimo įsigaliojimo atsiradusių:

12.1. pretenzijų, reikalavimų ir prašymų bendrovės (išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytas akcininkų teises) ir (ar) ieškovo atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant, reikalavimus vykdyti kokias nors sutartis natūra, įskaitant 2018 m. balandžio 18 d. paskolos sutartį dėl penkių bitkoinų ieškovui paskolinimo (išskyrus 2018 m. lapkričio 30 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 25 000 Eur paskolos bendrovei suteikimo ir 2019 m. spalio 14 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 2 500 Eur paskolos bendrovei suteikimo ir 2019 m. sausio 10 d. paskolos sutartį tarp S. S.–Z. ir bendrovės dėl 48 000 Eur paskolos bendrovei suteikimo), ir (ar) mokėti kokias nors baudas nuostolius, išlaidų, sąnaudų ar mokesčių atlyginimą, ir (ar) grąžinti paskolas, įnašus ar kitus grąžintinus mokėjimus, ir (ar) sumokėti kokias nors sumas;

12.2. bendrovės ir (ar) ieškovo atžvilgiu kitų reikalavimų (piniginio ar nepiniginio pobūdžio), pretenzijų ir (ar) prašymų, įskaitant, bet neapsiribojant, perleisti bendrovės akcijas, grąžinti sumokėtas ir (arba) paskolintas sumas (išskyrus šio Patvirtinimo 1.1 punkte numatytas išimtis), kompensuoti nuostolius, žalą, išlaidas, sąnaudas, mokesčius ir (ar) vykdyti kokias nors kitas pinigines ir (ar) nepinigines prievoles ar pareigas.

13. Teismas, įvertinęs Patvirtinimo nuostatas, nusprendė, kad Patvirtinimo 1 punkte nėra aiškiai nurodyta nei Paskolos sutartis, nei Susitarimas, todėl Patvirtinimo 1 punktas turėtų būti aiškinamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.192 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Pasak teismo, atsakovas nėra Patvirtinimo šalis, bendrovės dalyvis ir (ar) buvęs vadovas, todėl objektyviai negali pateikti pagrįstos nuomonės dėl Patvirtinimo taikymo Paskolos sutarties ir Susitarimo atžvilgiu. Be to, pradinis kreditorius reikalavimo teisę A. S. pagal Paskolos sutartį perleido 2021 m. gegužės 31 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi, iki Patvirtinimo sudarymo.

14. Teismas darė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas neginčijo A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų ieškovo nurodytais motyvais, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai vykdė bendrovės nemokumo administratoriaus pareigas, nustatytas JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktuose (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Patvirtinimą bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra pateikęs tiek atsakovas, tiek ieškovas. Ieškovas, savo iniciatyva dalyvaudamas teisminiuose procesuose dėl A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų (ne)patvirtinimo, realizavo savo, kaip bendrovės kreditoriaus, teises. Teismas šiuose procesuose ieškovo patirtas išlaidas už teisines paslaugas nelaikė neteisėtais atsakovo veiksmais. Teismas pastebėjo, kad ateityje teismui pripažinus, jog A. S. ir M. Z. finansiniai reikalavimai yra nepagrįsti, tokios išlaidos ieškovui galėtų būti priteistos iš nurodytų asmenų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15. Ieškovas P. S. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

15.1. J. V. žinant bei turint įrodymus, kad bendrovės prievolės pagal Paskolos sutartį yra pasibaigusios, ir tokią informaciją apie A. S. finansinio reikalavimo nepagrįstumą nuslėpus nuo bylą nagrinėjančio teismo bei jo neginčijus, atsakovas atsakingas už jo administruojamai bendrovei sukeltą žalą. Teismas nepagrįstai tokius atsakovo veiksmus nevertino neteisėtais.

15.2. Aplinkybė, kad apeliantas teismuose ginčija A. S. finansinio reikalavimo pagrįstumą, nekeičia neteisėtų J. V. veiksmų vertinimo. Jei atsakovas būtų tinkamai atstovavęs bendrovę, nepagrįstas finansinis reikalavimas nebūtų buvęs patvirtintas. Neaišku, ar teismai nagrinėjantys A. S. finansinio reikalavimo pagrįstumą, įvertins apelianto šioje byloje nurodytą Patvirtinimą, kurį nuslėpė J. V. bei tai lėmė nepagrįstą finansinio reikalavimo patvirtinimą.

15.3. J. V., žinodamas, kad bendrovės prievolės neatsirado ir yra pasibaigusios, be pagrindo neprieštaravo (neprieštarauja) M. Z. ir A. S. finansiniams reikalavimams. Nurodytos aplinkybės lėmė, kad bendrovės interesus yra priverstas ginti apeliantas, dėl to jis patyrė teisinės pagalbos išlaidas.

15.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo pozicijos dėl M. Z. finansinio reikalavimo pagrįstumo pasikeitimą lėmė šio perduoti nemokumo administratoriui dokumentai. Atsakovo atstovas negalėjo patikslinti kokius konkrečius dokumentus, lėmusius nemokumo administratoriaus pozicijos pasikeitimą, M. Z. jam perdavė, o siekiant šią aplinkybę patikslinti, teismas atsisakė atsakovo dalyvavimą teismo posėdyje pripažinti būtinu.

15.5. Teismas nepagrįstai, kaip prejudicinę galią turinčia aplinkybe, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria atmestas prašymas atstatydinti J. V. iš nemokumo administratoriaus pareigų. Ši nutartis nėra patikrinta apeliacine tvarka, todėl joje pateikiamos išvados neturi prejudicinės galios.

15.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad P. S., įrodęs M. Z. arba A. S. finansinių reikalavimų nepagrįstumą, gaus patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi tokios bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nurodyti teisminiai ginčai nėra išnagrinėti ir klausimas dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra išspręstas. Be to, ieškovas patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl 2022 m. lapkričio 8 d. atsiliepimo į A. S. atskirąjį skundą parengimo, tačiau ieškovo atsiliepimą buvo atsisakyta priimti, dėl to apeliantas neturi galimybės gauti iš A. S. šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą .

16. Atsakovas J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais atsikirtimais:

16.1. Bendrovė neturi turto, iš kurio galėtų būti patenkinti finansiniai reikalavimai ir administravimo išlaidos.

16.2. Kasacinis teismas A. S. finansinio reikalavimo klausimą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, todėl visi su A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimu susiję apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo veiksmų yra niekiniai. Teismui nagrinėjant klausimą iš naujo, apeliantas kaip kreditorius, turės galimybę pateikti visą informaciją.

16.3. Dėl Susitarimo vykdymo, kai bendrovė piniginiais, darbuotojų bei kitais ištekliais sukūrė žetonus, kuriuos vėliau platino tų pačių akcininkų, įkūrusių bendrovę, įkurta kita įmonė Kevin Limited, o už jų platinimą gautos didelės apimties pajamos buvo nuslėptos nuo bendrovės, todėl dėl šios situacijos įvertinimo yra pareikštas ieškinys.

16.4. Dėl apelianto turėtų teisinių išlaidų atlyginimo nurodė, kad neaišku, ar kreditorių A. S. ir M. Z. finansiniai reikalavimai, priėmus galutinį sprendimą, bus atmesti ar patvirtinti. Teismai nagrinėja A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą iš naujo (dėl procesinių pažeidimų), o M. Z. finansinis reikalavimas nėra pradėtas nagrinėti iš esmės. Net tuo atveju, jei teismas vienu ar kitu klausimu nurodo kitokią poziciją, nei ją nurodė atsakovas, kaip nemokumo administratorius, tai nėra pagrindas vertinti jo veiksmus neteisėtais ir priteisti žalą .

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos sustabdymo

18. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-669-450/2023 iki įsiteisės teismo procesiniai sprendimai Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-2930-779/2023, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, iš kurios A. S. kildina savo finansinio reikalavimo teisę į bendrovę, pripažinimo negaliojančia, ir Nr. e2-2247-565/2023, kurioje P. S. ginčija bendrovės ir M. Z. Susitarimą.

19. Tokį prašymą grindžia tuo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2930-779/2023 yra ginamos bendrovės teisės prašant nustatyti, jog neegzistuoja pagrindas A. S. finansinio reikalavimo tenkinimui. Minimoje byloje pareikštą ieškinį patenkinus, atitinkamai bus nustatyta, kad A. S. neturi finansinio reikalavimo teisės bendrovės atžvilgiu, tai leis nuspręsti, jog J. V., prašydamas patvirtinti A. S. finansinį reikalavimą bankroto byloje, veikė neteisėtai. Civilinėje byloje Nr. e2-2247-565/2023 nustačius, kad Susitarimas, iš kurio M. Z. kildina 500 000 Eur finansinio reikalavimo teisę į bendrovę, yra negaliojantis, atitinkamai turės būti nustatyta, jog J. V., neginčydamas M. Z. finansinio reikalavimo, ir, priešingai, prašydamas priteisti M. Z. iš bendrovės tokio negaliojančio Susitarimo pagrindu net 500 000 Eur, veikė neteisėtai.

20. CPK 162³ straipsnyje nustatyta, kad byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

21. Vienas iš įstatyme nustatytų privalomų bylos sustabdymo pagrindų taikomas tuo atveju, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo yra konstatuota, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017 53 punktas).

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad ginčas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2930-779/2023 yra kilęs dėl 2021 m. gegužės 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties, sudarytos tarp A. S. ir A. Ž., pripažinimo negaliojančia; pateiktu ieškiniu P. S. siekia, kad būtų pripažinta, jog A. S. neįgijo iš A. Ž. reikalavimo teisės į BUAB „Open Banking LT“. Civilinėje byloje Nr. e2-2247-565/2023 pagal ieškovo P. S., reiškiančio reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ vardu, ieškinį atsakovui M. Z. yra sprendžiama dėl Susitarimo pripažinimo nesudarytu ir negaliojančiu bei kasos pajamų orderių pripažinimo negaliojančiais; ieškovas įrodinėja, jog M. Z. nei pagal Susitarimą, nei pagal kasos pajamų orderius nei jam, nei BUAB „Open Banking LT“ nėra sumokėjęs jokių lėšų. Taigi, minėtose bylose ieškovas iš esmės siekia nuginčyti sandorius, kurių pagrindu A. S. ir M. Z. yra pareiškę finansinius reikalavimus BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje, kai šioje byloje iš esmės įrodinėja BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą. Išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina išvadą, kad į nurodytų bylų nagrinėjimo ribas nepatenka ieškovo šioje byloje įrodinėjamos BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, dėl to šiuo atveju negalima teigti, jog Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad jose nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią nagrinėjamai bylai, jog teismui, nagrinėjančiam šioje byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti nurodytose bylose, ir teismas pats negali jų nustatyti, ar kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato nurodytose nagrinėjamose bylose yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys. Taigi, iš esmės aptartose bylose nagrinėjami skirtingo pobūdžio teisiniai klausimai, kurių tarpusavio sąsaja, faktinių aplinkybių reikšmė nagrinėjamos bylos teisingam išsprendimui nenustatyta.

24. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantas tapatų prašymą dėl bylos sustabdymo buvo pareiškęs ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-983-798/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl A. S. finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, nes vien civilinės bylos iškėlimas teisme nereiškia, jog apelianto ieškinys bus patenkintas ir jo ginčijama Reikalavimo teisių perleidimo sutartis bus pripažinta niekine ir negaliojančia; tačiau net ir tuo atveju, jei apelianto ieškinys galimai bus patenkintas, BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje A. S. finansinis reikalavimas galės būti tikslinamas.

25. Dėl apelianto prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą papildomai nurodytina ir tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 24 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-91-701/2019).

26. Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus, nurodo, kad apelianto P. S. prašyme dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, iki bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos, pateikti argumentai neteikia pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja bylos sustabdymo pagrindai, dėl to P. S. prašymas netenkinamas.

Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų priėmimo

27. Apeliantas Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. lapkričio 3 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą ir iš atsakovo priteisti BUAB „Open Banking LT“ 37 844,28 Eur žalą, priteisti iš atsakovo ieškovui 18 150 Eur žalą ir bylinėjimosi išlaidas.

28. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad A. S. 223 590,63 Eur finansinį reikalavimą sudaro 105 123 Eur skola, 80 623,35 Eur palūkanos ir 37 844,28 Eur delspinigiai. Ieškovas ginčijo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2528-803/2023, kuria buvo patvirtintas A. S. finansinis reikalavimas, ir tuo pagrindu, kad nepagrįstai buvo patvirtintas finansinis reikalavimas dalyje dėl delspinigių, kurie buvo apskaičiuoti jau po bendrovės nemokumo bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-983-798/2023 nurodė, kad pareigą prašyti taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo turėjo išimtinai J. V., o ne P. S. ir P. S. veiksmai šiuo klausimu neturi reikšmės. Šių aplinkybių pagrindu, anot apelianto, J. V. privalo atlyginti bendrovei žalą 37 844,28 Eur, nes egzistuoja atsakovo neteisėti veiksmai, žala (aiškus ir jos dydis) bei priežastinis ryšys.

29. Dėl dalyvaujančių byloje asmenų teisės teikti rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme bendriausia prasme pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama.

30. Kita vertus, apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

31. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys. Šioje teisės normoje nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų ir siekiama nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek faktine, tiek teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2012). Be to, CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pagal bendrąją taisyklę ieškinio (priešieškinio) dalyko (reikalavimo) keitimas galimas iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 141 straipsnio 1 dalis, 143 straipsnio 3 dalis), o apeliaciniame skunde naujų reikalavimų pateikimas nėra galimas.

32. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes dėl J. V. veiksmų, neprašant teismo taikyti ieškinio senatį dalyje dėl delspinigių priteisimo nagrinėjant A. S. finansinį reikalavimą, kurios, anot apelianto, patvirtina neteisėtus nemokumo administratoriaus veiksmus ir sudaro pagrindą iš jo bendrovei priteisti 37 844,28 Eur žalą atitinkančią delspinigių sumai, patvirtintai kaip A. S. finansinio reikalavimo daliai. Taigi, apeliantas teikiamuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės nurodo naujas faktines aplinkybes, kuriomis nesirėmė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir suformuluoja naują reikalavimą, kurio nekėlė pirmosios instancijos teisme, tai nėra galima nei teikiant apeliacinį skundą, nei juo labiau teikiant papildomus rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodytomis teisės normomis bei jas aiškinančia teismų praktika, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas pagal jo priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją, pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, apelianto rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių netyrė ir nevertino, taip pat tokių aplinkybių, kaip faktinio ieškinio pagrindo, ir tokio reikalavimo ieškovas nebuvo nurodęs ir pateiktame ieškinyje, todėl apelianto teikiamą procesinį dokumentą atsisakytina priimti į bylą.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų

33. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutartimi BUAB „Open Banking LT“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas atsakovas J. V.. Ieškovas P. S. yra buvęs bendrovės vadovas bei akcininkas, taip pat ir jos kreditorius.

34. Byloje nustatyta, kad nemokumo administratorius J. V. 2022 m. rugsėjo 29 d. BUAB „Open Banking LT“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus ir patvirtinti kreditoriaus A. S. 429 778,41 Eur finansinį reikalavimą. Prašyme nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi A. Ž., kuris paaiškino, jog turimą finansinį reikalavimą perleido naujam kreditoriui A. S.; nemokumo administratorius 2022 m. rugsėjo 12 d. A. S. išsiuntė pasiūlymą pateikti finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje; A. S. 2022 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą patvirtinti 429 778,41 Eur finansinį reikalavimą bankroto byloje, kurį sudaro 232 000 Eur skola, 114 258,41 Eur palūkanos ir 83 520 Eur delspinigiai.

35. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi A. S. finansinio reikalavimo BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje netvirtino, nustatė, kad jis pareikštas praleidus JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą finansiniam reikalavimui pateikti.

36. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino A. S. terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje pareikšti ir patvirtino jo antrosios eilės 429 778,41 Eur finansinį reikalavimą, susidedantį iš 232 000 Eur skolos, 114 258,41 Eur palūkanų ir 83 520 Eur delspinigių.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikino ir perdavė Vilniaus apygardos teismui spręsti klausimą dėl A. S. finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.

38. Nemokumo administratorius 2023 m. sausio 11 d. BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje pateikė prašymą patikslinti kreditoriaus A. S. finansinį reikalavimą pagal pastarojo prašymą. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi, nustatęs, kad 2019 m. liepos 4 d. tarp Kevin LT, UAB ir A. Ž. buvo pasirašytas Susitarimas, kuriuo A. Ž. atsisakė 126 877 Eur finansinio reikalavimo pagal Paskolos sutartį Nr. 17/09/19 apmokant akcijų emisiją, dėl to A. S. 2021 m. gegužės 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įgijęs A. Ž. turtines teises į BUAB „Open Banking LT“ nurodyta suma sumažino savo finansinio reikalavimo dydį skolos dalyje ir prašė patikslinti jo finansinį reikalavimą, nustatant, jog A. S. finansinis reikalavimas yra 223 590,63 Eur, kurį sudaro 105 123 Eur skola (pagal Paskolos sutartį), 37 844,28 Eur delspinigiai (0,2 proc. dydžio už 180 dienų) ir 80 623,35 Eur palūkanos (12 proc. už 632 dienų laikotarpį nuo 232 000 Eur ir už 938 dienų laikotarpį nuo 105 123 Eur), nemokumo administratoriaus prašymą patenkino ir patvirtino 223 590,63 Eur dydžio A. S. finansinį reikalavimą.

39. P. S. 2023 m. sausio 23 d. BUAB „Open Banking LT“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patikslinti A. S. finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 0 Eur. Šis ieškovo prašymas yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1659/2023, kuri yra sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos Aukščiausiame Teisme civilinė byla Nr. e3K-3-219/2023 pagal ieškovo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties; teisėjo rezoliucija nuspręsta, jog netikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą, kol neįsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.

40. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi A. S. prašymą patenkino visiškai ir patvirtino jo 223 590,63 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.

41. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-983-798/2023, išnagrinėjęs P. S. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

42. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-927-643/2023 nagrinėjamas M. Z. 2022 m. birželio 23 d. pateiktas pareiškimas atsakovei BUAB „Open Banking LT“ dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir finansinio reikalavimo patvirtinimo, trečiasis asmuo – P. S.. M. Z. nurodytoje byloje prašo patvirtinti 500 000 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje, kurį grindžia Susitarimu, sudarytu tarp buvusio UAB „Kevin LT“ (dabar BUAB „Open Banking LT“) direktoriaus P. S. ir M. Z.. M. Z. nurodė, kad bendrovė neįvykdė susitarime numatyto įsipareigojimo išpirkti iš jo 500 000 tokenų už ne mažiau kaip 500 000 Eur. Nemokumo administratorius bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo nurodymu 2022 m. liepos 15 d. pateikė atsiliepimą į M. Z. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą, kuriuo prašė atmesti kreditoriaus prašymą atnaujinti praleistą terminą reikalavimui pateikti ir netvirtinti finansinio reikalavimo kaip nepagrįsto, nes Patvirtinimu M. Z. atsisakė visų pretenzijų ir reikalavimų bendrovei; kartu su 2022 m. liepos 15 d. atsiliepimu nemokumo administratorius pateikė Patvirtinimą. P. S. taip pat ginčija šį finansinį reikalavimą, remdamasis 2021 m. birželio 10 d. Patvirtinimu dėl pretenzijų atsisakymo, bei tuo, jog Susitarimas nebuvo vykdomas ir 50 000 Eur grynaisiais pinigais bendrovei nebuvo perduoti. Tačiau 2022 m. liepos 29 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratorius pakeitė nuomonę ir pritarė M. Z. finansinio reikalavimo patvirtinimui, nurodydamas, kad saugomas gėris – asmeninė nuosavybė – turi būti ginamas lyginant su termino praleidimu, juolab kad viso nemokumo proceso metu kreditorių finansiniai reikalavimai gali būti tikslinimai. Atsakovas nurodė, kad M. Z. pateikė atsakovui dokumentus apie vykusį „inicial coin offering“ platinimą, o ieškovas, buvęs bendrovės direktoriumi aktualiu ginčui laikotarpiu, atsisakė atsakovui pateikti apie tai išsamią informaciją; pagal Susitarimą M. Z. perdavė bendrovei 50 000 Eur, kuriuos bendrovė privalo atlyginti, o Patvirtinimas nėra aktualus šio ginčo apimtyje.

43. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, manydamas, kad BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratorius J. V. netinkamai vykdo funkcijas bankroto procese – neginčija aiškiai nepagrįstų A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų, kreipėsi į teismą ir prašė, remdamasis netiesioginio ieškinio institutu (CK 6.68 straipsnis), BUAB „Open Banking LT“ naudai iš nemokumo administratoriaus priteisti 223 590,63 Eur žalą, o pačiam ieškovui – 18 150 Eur žalą. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškovo reikalavimo priteisti bendrovei iš nemokumo administratoriaus 223 590,63 Eur žalą nusprendė, kad neegzistuoja netiesioginiam ieškiniui pareikšti būtina sąlyga – bendrovė neturi neabejotinos, galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į atsakovą dėl 223 590,63 Eur žalos atlyginimo, nes A. S. 223 590,63 Eur finansinio reikalavimo bendrovei, kylančio iš Paskolos sutarties, pagrįstumas yra išspręstas sprendimo priėmimo dieną įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, turinčiomis res judicata galią, dėl to tokios aplinkybės negali būti laikomos neteisėtais atsakovo veiksmais, kuriais padaryta žala. Teismas pažymėjo, kad A. S. finansinio reikalavimo teisė (ir jos dydis) į bendrovę pagal Paskolos sutartį priklausys nuo šios teisės (ne)buvimo, tai bus nustatyta teismams įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, ir Patvirtinimą, o ne nuo to, jog atsakovas, kaip bendrovės nemokumo administratorius, neginčijo A. S. finansinio reikalavimo, nurodydamas, jog Patvirtinimo pagrindu pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė į bendrovę pagal Paskolos sutartį buvo pasibaigusi. Teismas, vertindamas ieškovo reikalavimą priteisti jam 18 150 Eur žalą iš atsakovo, padarė išvadą, kad aplinkybė, jog atsakovas neginčijo A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų ieškovo nurodytais motyvais, nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas netinkamai vykdė bendrovės nemokumo administratoriaus pareigas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas, savo iniciatyva dalyvaudamas teisminiuose procesuose dėl A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų tvirtinimo, realizavo savo, kaip bendrovės kreditoriaus, teises, todėl šiuose procesuose ieškovo patirtas išlaidas už teisines paslaugas teismas nelaikė neteisėtais atsakovo veiksmais, padarant ieškovui žalą. Ieškovas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nemokumo administratoriaus J. V. veiksmus, neginčijant A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų.

44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės už veiksmus (neveikimą) bankroto procese, neginčijant nurodytų finansinių reikalavimų (ne)pagrįstumo.

Dėl nemokumo administratoriaus pareigų kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo procese ir atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo vertinimo

45. Kasacinio teismo pažymėta, kad bankroto administratorius yra itin plačius įgaliojimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso tinkama pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas ir skaidrumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2013). Administratorius, kaip ypatingą teisinę padėtį bankroto procese turintis šio proceso dalyvis, yra atsakingas už bankroto procedūrų teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010).

46. JANĮ 43 straipsnio 5 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę reikalauti atlyginti žalą, patirtą dėl nemokumo administratoriaus kaltės.

47. Pasisakydamas dėl nemokumo administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bankroto administratoriui civilinė atsakomybė yra taikoma CK pagrindu, o Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (nagrinėjamu atveju – JANĮ) taikomas konkrečioms bankroto administratoriaus pareigoms išsiaiškinti ir pagrįsti bei jo veiksmų teisėtumui įvertinti. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymuose ar sutartyse nurodytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653-695/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016 12 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, kt.).

48. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais nustatyti specialieji kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2012). Bankroto administratoriui civilinė atsakomybė kyla ne tik atlikus veiksmus, kurie prieštarauja teisės aktams, bet ir nevykdant ar netinkamai vykdant pareigas, kurių pagrindą sudaro teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, specialiosios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2020 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

49. Minėta, kad ieškovas tiek bendrovei, tiek jam padarytą žalą iš esmės grindžia BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus J. V. veiksmais neginčijant A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų.

50. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad A. S. 223 590,63 Eur finansinio reikalavimo bendrovei, kylančio iš Paskolos sutarties, pagrįstumas yra išspręstas sprendimo priėmimo dieną įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, turinčiomis res judicata galią, nusprendė, jog tai negali būti laikoma neteisėtais atsakovo veiksmais, padarant žalą.

51. Kaip nurodyta nutarties 34–41 punktuose, byloje nustatyta, kad nemokumo administratorius J. V. 2022 m. rugsėjo 29 d. BUAB „Open Banking LT“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patikslinti kreditorių finansinius reikalavimus ir patvirtinti A. S. 429 778,41 Eur finansinį reikalavimą, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, nustatęs, jog A. S. finansinis reikalavimas pareikštas praleidus JANĮ 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, jį atsisakė patvirtinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1183-567/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – atnaujino A. S. terminą finansiniam reikalavimui BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje pareikšti ir patvirtino jo antrosios eilės 429 778,41 Eur finansinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023 Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikino ir Vilniaus apygardos teismui perdavė spręsti klausimą dėl A. S. finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 12 d. nutartimi patikslino A. S. finansinį reikalavimą, patvirtindamas 223 590,63 Eur finansinį reikalavimą. P. S. 2023 m. sausio 23 d. BUAB „Open Banking LT“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą patikslinti A. S. finansinį reikalavimą, jį sumažinant iki 0 Eur; šis prašymas išskirtas į atskirą bylą, kuri sustabdyta, kol įsiteisės procesinis sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, išnagrinėjęs pakartotinai klausimą dėl A. S. finansinio reikalavimo pagrįstumo, patvirtino A. S. 223 590,63 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-983-798/2023, išnagrinėjęs P. S. atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį paliko nepakeistą.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 51 punkte nustatytas aplinkybes, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. S. 223 590,63 Eur finansinio reikalavimo, kylančio iš Paskolos sutarties, pagrįstumas yra išspręstas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, turinčiomis res judicata galią. Aplinkybė, kad apeliantas ginčija Reikalavimo perleidimo sutartį, nepaneigia įsiteisėjusių nutarčių res judicata galios. Pažymėtina, kad tiek Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi pakartotinai išnagrinėjęs klausimą dėl A. S. finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jį patvirtinęs, tiek ir Lietuvos apeliacinis teismas, 2023 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-983-798/2023 išnagrinėjęs P. S. atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikęs nepakeistą, vertino apelianto šioje byloje nurodomą Patvirtinimą ir jo įtaką A. S. finansinio reikalavimo pagrįstumui. Teismai minėtose nutartyse nusprendė, kad Patvirtinime nėra aiškiai išskirta, jog A. Ž. būtų atsisakęs reikalavimo pagal Paskolos sutartį, be to, tuo metu finansinis reikalavimas pagal Paskolos sutartį jau buvo perleistas A. S., dėl to A. Ž. negalėjo atsisakyti to ko nebeturėjo (žr. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties 25 punktą; Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 17 d. nutarties 34 punktą). Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant įsiteisėjusiomis nutartimis patvirtintam A. S. finansiniam reikalavimui, tai negali būti laikoma neteisėtais atsakovo veiksmais padarant žalą bendrovei.

53. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų (ne)patvirtinimas priklauso nuo teismų atlikto tokių finansinių reikalavimų pagrįstumo patikrinimo rezultato, o ne nuo nemokumo administratoriaus pozicijos šiais klausimais. Tokias teisėjų kolegijos išvadas patvirtina JANĮ reglamentuotos kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo nuostatos bei jas aiškinanti teismų praktika.

54. JANĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalys).

55. Kadangi JANĮ numatytos kreditorių reikalavimų tvirtinimo principinės nuostatos, lyginant su iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, nepasikeitė, tikslinga remtis šiuo klausimu suformuota teismų praktika.

56. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas), reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, todėl teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą. Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir įmonei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga ex officio (pagal pareigas) įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2006). Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio ir (ar) eilės nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą.

57. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Nepriklausomai nuo to, kokia yra teismui pateikiama administratoriaus pozicija dėl tvirtintinų kreditorių sąrašo, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą dar kartą tikrina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis bankroto byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013). Minėta, kad atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismo aktyvumas neturi pažeisti esminių civilinio proceso principų: aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1407-241/2020).

58. Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad JANĮ įtvirtintas teisinio reguliavimo modelis dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo grindžiamas bylų akumuliavimo principu (lot. vis attractiva concursus), kurio esmė yra ta, jog visų kreditorių reikalavimai yra tvirtinami bankroto bylą nagrinėjančio teismo. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, gavęs prašymą patvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, kurių pagrįstumas dar nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto administraciniu aktu, turi pareigą įvertinti, ar pateiktas prašymas atitinka jį pagrindžiančius duomenis, ar jų pakanka nustatyti reikalavimų pagrįstumui, ir tik nustatęs, kad reikalavimai yra pagrįsti įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai, patvirtina tokius kreditorių pareikštus reikalavimus. Taigi, kaip pagrįstai nurodo atsakovas J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą, net ir tuo atveju, jei teismas nepatvirtintų aptariamų finansinių reikalavimų, tai nebūtų pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus bei atlyginti žalą dėl teismo ir atsakovo pozicijų skirtumo.

59. Apeliantas savo iniciatyva dalyvaudamas teisminiuose procesuose dėl A. S. ir M. Z. finansinių reikalavimų tvirtinimo, viena vertus, realizavo (realizuoja) savo, kaip bendrovės kreditoriaus, teises, kita vertus, turi prisiimti dėl tokio dalyvavimo ir priešingo teisinio suinteresuotumo galinčias kilti pasekmes – teisinių išlaidų patyrimą ir (ar) tokių išlaidų atlyginimą priešingą teisinį suinteresuotumą turintiems asmenims. Atsižvelgiant į aptartą JANĮ įtvirtintą teisinio reguliavimo modelį dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ir nemokumo administratoriaus vaidmenį jame, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tokiuose procesuose ieškovo patirtos išlaidos už teisines paslaugas negali būti laikomos neteisėtais atsakovo veiksmais padarant ieškovui žalą, laiko pagrįsta ir teisėta.

60. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip prejudicinę galią turinčia rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, kuria atmestas prašymas atstatydinti J. V. iš nemokumo administratoriaus pareigų.

61. Iš bendrovės bankroto bylos duomenų matyti, kad ieškovas ir kiti bendrovės kreditoriai kreipėsi į teismą, prašydami atstatydinti atsakovą iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų, motyvuodami tuo, jog atsakovas netinkamai vykdo jam pavestas nemokumo administratoriaus pareigas, be kita ko, neginčydamas M. Z. finansinio reikalavimo. Vilniaus apygardos teismas nurodęs, kad pareiškimą pateikę kreditoriai neįrodė, jog atsakovas netinkamai vykdo JANĮ jam nustatytas pareigas, įsiteisėjusia 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi netenkino jų prašymo atstatydinti atsakovą iš bendrovės nemokumo administratoriaus pareigų.

62. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu, kad bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartis dėl nemokumo administratoriaus neatstatydinimo neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, tačiau, kita vertus, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas minėta nutartimi ir nesirėmė kaip turinčia prejudicinę galią nagrinėjamam klausimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje nutartyje pateikta bendrovės bankroto bylą nagrinėjančio teismo pozicija netiesiogiai patvirtina šioje nutartyje jau išdėstytus teisėjų kolegijos motyvus dėl neteisėtų nemokumo administratoriaus veiksmų neegzistavimo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kaip ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, vertindami nemokumo administratoriaus veiksmus neginčijant M. Z. finansinio reikalavimo, taip pat neįžvelgė nemokumo administratoriaus veiksmų neteisėtumo.

63. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas, spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų kaip atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos, ir pagrįstai konstatavo nesant nustatyta, jog atsakovas netinkamai vykdė nemokumo administratoriaus funkcijas, neginčydamas nurodytų kreditorių finansinių reikalavimų.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą, teismo išvados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Kadangi apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

66. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo atsakovas, tačiau atsakovas, nors ir prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.