- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-29
- Bylos Nr.
- 2-384/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas (pran.)
- Ieškovas
- Kauno, V. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės R. O. I. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Kerida“ iškelta bankroto byla, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-867-109/2008 pagal ieškovo V. P. ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Kerida“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti bankroto bylą UAB „Kerida“. Pareiškime nurodė, jog 2007 m. vasario 12 d. su atsakovu UAB „Kerida“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė UAB „Kerida“ 50 000 Lt paskolą. Sutartyje numatytu terminu atsakovas paskolintų lėšų ieškovui negrąžino ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui dienai atsakovas liko skolingas ieškovui 50 000 Lt paskolos bei 625 Lt palūkanų. Be to nurodė, kad atsakovas daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti ieškovui atlyginimą. Atsakovo darbo užmokesčio įsiskolinimas ieškovui susidarė nuo 2007 m. gruodžio mėnesio ir kreipimosi į teismą dieną sudarė 1 468,22 Lt.
Į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kerida“ taip pat kreipėsi Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė R. O. I. , kuri prašė UAB „Kerida“ iškelti bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo administravimo centras“ bei atlikti kitus Įmonių bankroto įstatyme numatytus veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2008 m. balandžio 7 d. nutartimi UAB „Kerida“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi skyrė A. P. , uždėjo areštą turtui, notarės R. O. I. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kerida“ iškėlimo paliko nenagrinėtą. Nurodė, kad ieškovas V. P. kreipėsi į teismą laikydamasis Įmonių bankroto įstatyme numatytos bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, tai yra pranešė atsakovui apie ketinimą iškelti bankroto bylą. Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta sąlyga iškelti bankroto bylą, kai įmonė yra nemoki bei daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimus. Teismas nustatė, kad įmonė turi 5 321 581 Lt vertės turto, ilgalaikis turtas sudaro 1 289 498 Lt, o trumpalaikis – 4 032 083 Lt. Pagal balanso duomenis pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro 7 252 952 Lt, o pagal pateiktą kreditorių sąrašą – 2 720 403,50 Lt, kas sudaro daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas yra skolingas tiekėjams, darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetui. Balanse apskaityto turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis patvirtina, kad įmonė yra nemoki. Pagal 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaitą įmonė patyrė 774 693 Lt nuostolį. Bankroto byla keltina ir tuo pagrindu, kad įmonė daugiau nei tris mėnesius vėluoja mokėti atlyginimus darbuotojams. Teismas paliko nenagrinėtą notarės R. O. I. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Kerida“ iškėlimo, kadangi ji nepasinaudojo ikiteismine tvarka ir prieš 30 dienų nepranešė atsakovui apie ketinimą kelti bankroto bylą, nepateikė atsakovui ieškinio ir jo priedų nuorašų. Notarės pateiktas raginimas per 7 dienas sumokėti skolą nelaikytinas tinkamu pranešimu apie ketinimą kelti bankroto bylą. Teismas pasirinko ieškovo V. P. pasiūlytą bankroto administratorės kandidatūrą, nes ji neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalies normoms ir yra suderinta su Įmonių bankroto valdymo departamentu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo panaikinti ir bylą grąžinti Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo nustatyto UAB „Kerida“ nemokumo neginčija ir nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
1. Notarė Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo įtraukta į bylą ieškovu, įgijo šalies procesines teises, todėl, remiantis CPK 234 straipsniu, jai turėjo būti pranešta apie teismo posėdį. Ieškovė, būdama kreditoriumi, nebuvo informuota apie teismo posėdį, todėl negalėjo pasinaudoti įstatyme numatytomis procesinėmis teisėmis.
2. Teismas nepagrįstai paliko jos ieškinį nenagrinėtą dėl to, kad ji nesilaikė šios kategorijos byloms numatytos ikiteisminės tvarkos (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta jokia ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, o minėtoje normoje numatytas 30 dienų įspėjimo apie ketinimą kelti bankroto bylą terminas neatlieka neteisminių ginčų reguliavimo funkcijų, jis atlieka skolininko preventyvaus informavimo funkciją ir negali būti vertinamas kaip išankstinė bylos sprendimo ne teisme tvarka. Be to, ieškovė bandė ginčą išspręsti ne teismo tvarka ir 2008 m. vasario 28 d. atsakovui išsiuntė raginimą įvykdyti prievolę gera valia. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad V. P. ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo jau buvo nagrinėjamas teisme, tokio pobūdžio bylos yra susijusios su viešuoju interesu, todėl 30 dienų informavimo termino nesilaikymas nelaikytinas reikšmingu ir sudarančiu prielaidą ieškinį palikti nenagrinėtą.
3. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškinį galima palikti nenagrinėtą dėl ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo tik tuo atveju, jeigu ta tvarka dar galima pasinaudoti. Nagrinėjamu atveju UAB „Kerida“ iškėlus bankroto bylą tokia tvarka pasinaudoti nėra galimybės, net jeigu ji būtų numatyta Įmonių bankroto įstatyme.
4. Teismas nepagrįstai bankroto administratoriumi šioje byloje paskyrė A. P. , nevertino kitų pasiūlytų kandidatų, neargumentavo, kodėl buvo pritarta būtent šiai kandidatūrai. Ieškovė siūlo bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo administravimo centras“, nes ši įmonė yra užbaigusi 78 bankroto procedūras, šiuo metu administruoja 12 įmonių, įmonėje dirba patyrę administratoriai, ši kandidatūra atitinka Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio reikalavimus, juo pasitiki kreditoriai. Šis administratorius užtikrintų bankroto proceso skaidrumą ir sklandumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo kreditorius Nordea Bank Plc Finland, veikiantis per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos ir pagrįstai paliko nenagrinėtą notarės ieškinį, nes nebuvo laikytasi Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatytos ikiteisminės procedūros. Ieškovė atskirajame skunde nesutiko su teismo paskirta administratoriaus kandidatūra, tačiau nenurodė, kodėl paskirta administratorė yra netinkama. Be to, teismas, palikęs ieškovės pareiškimą nenagrinėtą, pagrįstai nepasisakė dėl kitų pareiškime išdėstytų reikalavimų. Kadangi ieškovė savo argumentų dėl administratorės nekompetencijos, šališkumo ar kitų aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, atskirojo skundo reikalavimas dėl administratoriaus pakeitimo atmestinas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. P. prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankroto bylos iškėlimo klausimą ir nepranešęs apie tai ieškovei, imperatyvių įstatymo normų nepažeidė. Ieškovė taip pat nenurodė, kokios dėl šio nepranešimo ieškovės procesinės teisės buvo pažeistos. Teismas tinkamai taikė CPK 296 straipsnio ir įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ir pagrįstai nustatė, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas tinkamai pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise ir administratoriumi paskyrė įstatymo reikalavimus atitinkantį asmenį.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Kerida“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo teismas gali priimti rašytinio proceso tvarka nepranešęs apie tai šalims ar kitiems asmenims. Ieškovė neinformavo bendrovės, kad ji ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiruošė ginčą reguliuoti gera valia, o jį sprendė Kauno rajono apylinkės teisme bei pateikdama Kauno apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė prašė iškelti bankroto bylą, tokia byla yra iškelta, todėl ieškovės teisės nepažeistos. Kadangi pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas, pagrįstai nebuvo svarstytas ieškovės nurodyto administratoriaus kandidatūros klausimas. Teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja nesilaikė kreditoriui privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, bei nepateikė įmonei pareiškimo ir priedų prie jo. Ieškovė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė nepraėjus trims mėnesiams po prievolės įvykdymo termino pabaigos, ieškovės pateiktas raginimas neatitinka Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovas nesutinka, kad CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas gali būti taikomas tik tada, kai išankstine tvarka dar galima pasinaudoti. Be to, teismo paskirta administratorės A. P. kandidatūra atitinka Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nevertino bylai reikšmingų aplinkybių dėl administratoriaus paskyrimo. Kreditorius nesutinka su teismo paskirta administratorės kandidatūra, nes nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dieną (2008 m. balandžio 7 d.) Kauno apygardos teisme buvo gautas ir Kauno AVMI ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kerida“, kuriame administratoriumi buvo prašoma skirti UAB „Verslo administravimo centras“, tačiau teismas apsiribojo tik paskirtos administratorės kandidatūra ir visiškai neargumentavo dėl jos paskyrimo. Kreditorius siūlo teismui administratoriumi skirti jo nurodytą bendrovę, nes ji turi patirties šioje srityje, joje dirba kvalifikuoti specialistai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas procesinio įstatymo ir atskirojo skundo apibrėžtose ribose patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 ir 338 straipsniai). Notarė R. O. I. ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo tuo pagrindu, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos UAB „Kerida“ iškėlimo klausimą, pažeidė civilinio proceso ir Įmonių bankroto įstatymo normas bei nepagrįstai paskyrė ieškovo nurodytą bankroto administratorę.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalis numato, jog bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų iškėlimo procedūrą reglamentuojančios proceso teisės normos imperatyviai nenumato, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas privalomai būtų svarstomas teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą šiuo klausimu turintiems asmenims. Iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti teismas gali rašytinio proceso tvarka. Tik atskirais atvejais, kai byla yra sudėtinga, teismas turėtų bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK tokio pranešimo nenumato. Šiuo atveju į teismo posėdį byloje dalyvaujantys asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Taigi šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, tačiau, išspręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą šalims nedalyvaujant, imperatyvių ĮBĮ ar CPK reikalavimų nepažeidė. Neturi realaus teisinio pagrindo apeliantės argumentai, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir nepranešdamas šalims, pažeidė ieškovės teises. 2008 m. balandžio 1 d. ieškinyje ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją dėl reikalavimo iškelti bankroto bylą, išdėstė savo argumentus. Įvertinęs gautus dokumentus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo ją kelti klausimą iš esmės, o formalus procesinių normų pažeidimas nėra pakankamas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad minėta įspėjimo apie ketinimą kelti bankroto bylą tvarka nelaikytina ikiteismine stadija. Ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą. Tačiau kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal CPK 43 straipsnio nuostatas procesine prasme apeliantė laikytina bendraieškove, nes pirmosios instancijos teismas 2008 m. balandžio 3 d. nutartimi sujungė į vieną bylą jos ir V. P. ieškinius. Šiuo atveju teismas neturėjo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, o turėjo jį nagrinėti kartu su ieškovo V. P. , kuris laikėsi įstatyme numatytos ikiteisminės tvarkos, ieškiniu. Palikdamas ieškinį nenagrinėtą, teismas pažeidė proceso koncentracijos principą, nes, teisme priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir sprendžiant klausimą dėl bylos iškėlimo, nėra pagrindo reikalauti, kad vienas iš ieškovų grįžtų į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo stadiją, todėl, siekiant procesinio nuoseklumo byloje, nutarties dalis dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu naikintina.
Apeliantė vienu iš skundo pagrindų nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė administratoriaus kandidatūros klausimą. Kolegija pažymi, kad bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, jo teisės ir pareigos reglamentuotos ĮBĮ 11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius – tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, ĮBĮ nustatyta tvarka valdantis, naudojantis bankrutuojančios įmonės turtą, bankuose esančias lėšas ir jomis disponuojantis bei privalantis užtikrinti bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovaujantis įmonės ūkinei komercinei veiklai, privalantis ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesus, organizuojantis bei vykdantis visus būtinus bankroto procedūros darbus. Administratorius yra plačius įgalinimus įmonės bankroto procese turintis asmuo, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo sklandumas bei skaidrumas. ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti klausimą dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo. Tačiau šiuo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, o teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra kelios administratoriaus kandidatūros. Remiantis aukščiau minėtomis bankroto procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, laikytina, kad teismas, svarstydamas administratoriaus skyrimo klausimą, yra saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, todėl turi atsižvelgti į visus pasiūlymus dėl skirtino administratoriaus. Teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau, pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas to nepadarė, nes atmesdamas ieškovės R. O. I. , kaip kreditorės, pasiūlytą UAB ,,Verslo administravimo centras” kandidatūrą, iš esmės nenurodė jokių motyvų dėl šios kandidatūros nepriimtinumo. Teismo veiksmai pasirenkant vieną iš kandidatų, tačiau nemotyvuojant atsisakymo kitų pasiūlytų kandidatūrų, duoda pagrindą abejoti, ar nuosekliai laikomasi šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Teisėjų kolegija mano, jog administratoriaus paskyrimas, nevertinant ieškovės pasiūlymo bei nuomonės, gali turėti neigiamos įtakos bankroto procedūros sklandumui ir operatyvumui.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą bankroto procedūrų vykdymą, kaip minėta, klausimas dėl bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į pareiškimą iškelti bankroto bylą teikiančių ir kitų įtrauktų į bylą asmenų nuomonę. Jeigu su kuria nors iš šių asmenų nuomone ir siūloma kandidatūra teismas nesutinka, jis privalo nurodyti tokio nesutikimo argumentus. Iš bylos dokumentų matyti, kad teismas administratoriumi skyrė fizinį asmenį, kuris šiuo metu veda 11 bankroto bylų (b. l. 91-92). Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančios įmonės turtas viršija 5 mln. litų, įmonė turi daug skolų, paskirtai administratorei, turinčiai didelį darbo krūvį, gali būti sunku tinkamai administruoti šią bankrutuojančią įmonę. Ieškovės siūlomas įmonės administratorius UAB „Verslo administravimo centras“ yra juridinis asmuo, kurio atskirų darbuotojų darbo krūvis yra mažesnis nei pirmosios instancijos teismo paskirtos administratorės, šio administratoriaus skyrimui taip pat yra gautas Bankroto departamento sutikimas, be to, šis administratorius turi patirties administruojant dideles, tame tarpe statybines, įmones, todėl, kolegijos nuomone, šis administratorius (UAB „Verslo administravimo centras“) labiau atitinka minėtus administratoriaus paskyrimo principus ir yra tinkamesnis administruoti UAB „Kerida“. Remiantis tuo, kas pasakyta, nutarties dalis dėl administratoriaus paskyrimo naikintina, o klausimas dėl administratoriaus paskyrimo išspręstinas iš esmės – bankrutuojančios UAB ,,Kerida“ administratoriumi skirtina uždaroji akcinė bendrovė ,,Verslo administravimo centras“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 ir 4 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria notarės R. O. I. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kerida“ paliktas nenagrinėtas, panaikinti.
Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės administratoriumi paskirta A. P. , pakeisti ir uždarosios akcinės bendrovės „Kerida“ administratoriumi paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Verslo administravimo centras“ (įmonės kodas 135103559, leidimo teikti bankroto administravimo paslaugas Nr. 3b).
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.