- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-25
- Bylos Nr.
- e2-345-567/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00045-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“, L. J.
- Kreditorius
- „Kingas OU“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Didmena 24“ ir L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje patvirtinta kreditoriaus „Kingas OU“ finansinio reikalavimo dalis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta mažoji bendrija (toliau – MB) „Administratorių biuras“. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 20 d.
2. Kreditorius „Kingas OU“ prašė patvirtinti 569 453,31 Eur finansinį reikalavimą UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje.
Šalies argumentai
3. UAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ pateikė priešieškinį, prašydama priteisti iš kreditoriaus (atsakovo pagal priešieškinį) „Kingas OU“ 622 072,84 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 26 d. nutartimi iš dalies patenkino kreditoriaus „Kingas OU“ prašymą patvirtinti finansinį reikalavimą ir nutarė įtraukti „Kingas OU“ į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ antrosios eilės kreditorių sąrašą su 557 552,51 Eur finansiniu reikalavimu, kurio 500 330,84 Eur tenkinami pirmuoju etapu, o 57 221,67 Eur – antruoju etapu, kaip netesybos. Kitą kreditoriaus Kingas OU reikalavimo dalį teismas netenkino, o BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ priešieškinį atmetė.
Šalies argumentai
5. Suinteresuoti asmenys UAB „Didmena 24“ ir L. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – atmesti „Kingas OU“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bei tenkinti atsakovės BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ priešieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi nutarė nustatyti suinteresuotiems asmenims UAB „Didmena 24“ ir L. J. 7 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 54 Eur žyminį mokestį.
7. Teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys prie atskirojo skundo nepridėjo įrodymų apie žyminio mokesčio sumokėjimą.
8. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
9. Teismas pažymėjo, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami tik kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstų skundų teikimą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022).
10. Teismas priėjo išvadą, kad suinteresuoti asmenys šioje byloje už atskirąjį skundą privalo mokėti žyminį mokestį, todėl nustatė jiems terminą sumokėti 54 Eur žyminį mokestį.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Suinteresuoti asmenys UAB „Didmena 24“ ir L. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
12. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą žyminiam mokesčiui sumokėti. Kreditoriaus „Kingas OU“ finansinis reikalavimas nebuvo pareikštas iki bankroto bylos iškėlimo, todėl pagal teisinę prigimtį atitinka ieškinio nagrinėjimą ginčo teisenos tvarka, o apeliantų pateiktas atskirasis skundas – apeliacinį skundą, todėl taikytinas CPK 83 straipsnio 8 dalyje nustatytas atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas. Tai, kad kreditorius „Kingas OU“ reikalavimą pareiškė tik po bankroto bylos iškėlimo, negali pabloginti apeliantų padėties ir sukurti pareigą sumokėti žyminį mokestį.
13. Skundžiamojoje nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022 ir joje pateikti išaiškinimai neaktualūs, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis nustatyti terminą žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą bankroto byloje sumokėti yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).
15. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl žyminio mokesčio
16. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
17. Kasacinis teismas išaiškino, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).
18. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
19. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
20. CPK 82 straipsnio 1 dalis nustato, kad žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 straipsnio 2 dalis). Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį Oficialiosios statistikos portale (CPK 82 straipsnio 3 dalis). Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 4 dalis).
21. Nagrinėjamu atveju aktualus CPK 80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas 50 Eur žyminio mokesčio dydis už atskiruosius skundus bankroto bylose. Tokio dydžio žyminis mokestis buvo nustatytas 2017 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. XIII-329, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. Pagal Oficialios statistikos portale nurodytą informaciją 2023 m. gruodžio mėn. indeksas (t. y. 2024 m. I ketvirčio pradžiai apskaičiuotas indeksas), palyginti su 2017 m. liepos mėn., sudarė 144,9 ir buvo didesnis už 110 (CPK 82 straipsnio 1 dalis). Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 26 d. nutarties gautas 2024 m. balandžio 3 d., t. y. 2024 m. II ketvirtį. Atitinkamai 2024 m. balandžio mėnesį už atskiruosius skundus bankroto bylose mokėtinas žyminis mokestis, kuris, kaip minėta, nustatytas 2017 m. liepos mėn. įsigaliojusiais CPK pakeitimais, turi būti indeksuojamas ir, pateikiant elektroninio ryšio priemonėmis, sudaro 54 Eur.
22. Apeliantų atskirasis skundas pateiktas dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria iš dalies patvirtintas kreditoriaus „Kingas OU“ finansinis reikalavimas, o atsakovės BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ priešieškinis atmestas, todėl sprendžiant dėl jo apmokestinimo žyminiu mokesčiu yra aktuali CPK 80 straipsnio 2 dalies nuostata ir Lietuvos teismų praktika dėl jos taikymo.
23. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 nurodyta, kad CPK ir kituose įstatymuose numatyti atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai taikomi tik už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), neatitiktų žyminio mokesčio lengvatų nustatymu siekiamų tikslų – palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešojo, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais. Poreikis atleidžiamiems nuo žyminio mokesčio asmenims palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą išlieka nepriklausomai nuo teismui paduodamų procesinių dokumentų pobūdžio ir formos, kadangi minėti asmenys, įgyvendindami teisę į teisminę gynybą, gali būti suinteresuoti pateikti teismui ne tik pagrindinius reikalavimus, susijusius su ginčo dalyku, bet ir su šiais reikalavimais susijusius kitus dokumentus, kuriais reiškiami procesinio pobūdžio prašymai (pvz., prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskiruosius skundus). Poreikis atleisti tam tikrus asmenis nuo žyminio mokesčio mokėjimo egzistuoja ir paduodant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Šiose bylose asmenys taip pat gina svarbiausias savo teises (pvz., darbuotojai). Bankroto ar restruktūrizavimo bylose ginami valstybės, savivaldybės interesai. Be to, tokiose bylose dalyvauja ir asmenys, kurių materialinė padėtis sunki (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą, kiti bankrutuojantys ar restruktūrizuojami asmenys) ir pan. Tokių asmenų teisės ginti atitinkamus interesus bankroto ar restruktūrizavimo bylų proceso metu būtų apsunkintos reikalavimu sumokėti žyminį mokestį už šiose bylose paduodamus atskiruosius skundus, ypač įvertinus tai, kad tokiose bylose teismas daugumą kylančių klausimų išsprendžia priimdamas nutartis, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais (žr., pvz., Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, 19 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 4 ir 6 dalis, 24 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnį, 28 straipsnio 1, 2 dalis ir daugelį kitų šio įstatymo nuostatų). Nors įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pagrindą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, jeigu atskirasis skundas bankroto ar restruktūrizavimo byloje yra tenkinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas), tačiau ši nuostata taikoma jau pasibaigus apeliaciniam procesui.
24. Nagrinėjamu atveju nėra CPK ar kituose įstatymuose nustatytų apeliantų atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindų, todėl padavę atskirąjį skundą bankroto byloje apeliantai CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu turi sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį. Tai, kad apeliantai į bylos nagrinėjimą buvo įtraukti, kaip suinteresuoti asmenys, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl paduoto atskirojo skundo apmokestinimo žyminiu mokesčiu, nes tokių išlygų CPK 80 straipsnio 2 dalyje nenumatyta.
25. Jei bankrutuojančios bendrovės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra glaudžiai susiję su tokios bendrovės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje, tačiau nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio nuostatų pagrindu atleidžiami tik kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, 17, 20 punktai). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstų skundų teikimą, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-223-407/2022).
26. Nagrinėjamu atveju apeliantai teikia atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria iš dalies patenkintas ne jų, bet kito kreditoriaus finansinis reikalavimas BUAB „Mažųjų įmonių teisininkų agentūra“ bankroto byloje, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos netaikomos ir apeliantai turi pareigą sumokėti CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio nuostatos apeliantams nebūtų taikomos ir tuo atveju, jei kreditorius reikalavimą būtų pareiškęs prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir byla būtų perduota spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, nes šiuo atveju ginčijamas kito bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumas. Dėl to apeliantų argumentai, kad pareiga sumokėti žyminį mokestį blogina jų padėtį, yra nepagrįsti.
27. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą apeliantams sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, tinkamai pritaikė CPK 83 straipsnio nuostatas, nes bankroto byloje apeliantai ginčija kito kreditoriaus finansinio reikalavimą ir žalos nepriteisimą, pateikdami atskirąjį skundą.
28. Taigi, šiuo atveju nėra CPK ar kituose įstatymuose nustatytų apeliantų atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindų, todėl padavę atskirąjį skundą bankroto byloje apeliantai CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu turi sumokėti už jį nustatyto dydžio žyminį mokestį.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą už atskiruosius skundus bankroto byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
30. Kiti apeliantų argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
31. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį yra pasibaigęs, apeliantams nustatomas naujas terminas žyminiam mokesčiui sumokėti ir pirmosios instancijos teismui pateikti sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei UAB „Didmena 24“ ir L. J. terminą iki 2024 m. gegužės 3 d. sumokėti 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti Vilniaus apygardos teismui sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.