Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-239-440/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-30
Bylos Nr.: e2A-239-440/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Vilija Valantienė
Atsakovas: R. Ž.
Ieškovas: J. C.
Trečiasis asmuo: T. G., G. K., AB SEB bankas, R. G., V. L., V. R., M. T., J. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, K. T., T. S., L. S., G. G., A. G., E. M., D. D., Telia Lietuva, „Bigbank“ AS

Kategorijos

2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės

Civilinė byla Nr. e2A-239-440/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17576-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.;2.3.2.7.;2.3.2.8.;3.3.1.18.1.;3.3.1.20.; (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų L. M., Irenos Stasiūnienės, Vilijos Valantienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1770-375/2018 pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui R. Ž. bei pagal atsakovo R. Ž. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, tretieji asmenys T. G., G. K., AB SEB bankas, R. G., V. L., V. R., M. T., J. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, K. T., T. S., L. S., G. G., A. G., E. M., E. M., D. D., Telia Lietuva, A. G., „Bigbank“ AS filialas, E. P., G. M., R. V., R. V., antstoliai S. U., R. S., R. B., R. G., M. P., G. A., V. K., N. B., R. P., išvadą teikianti institucija Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius bei trečiojo asmens M. T. pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. C. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti jai iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti nepilnamečių vaikų N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), bei L. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, padalyti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, pripažinti prievolę AB SEB bankui solidaria abiejų šalių prievole, o visas kitas prievoles – asmeninėmis atsakovo prievolėmis, priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui N. Ž. turtu: ? dalimi nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini), papildomai priteisiant 7 000 Eur vienkartinę išmoką, priteisti dukrai L. Ž. išlaikymą ? dalimi nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymo už 3 metus įsiskolinimą 4941 Eur sūnui N. bei 6972 Eur dukrai L.. Netenkinus reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo priteisti ginčo turtu ne tik vaikų išlaikymą, bet ir vaikų išlaikymo įsiskolinimą: dukrai L. 217/1000 dalimi nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini), sūnui N. 283/1000 dalimi nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, po santuokos nutraukimo palikti pavardę – C., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. atsakovas susirado kitą moterį, bet jam buvo atleista ir bandyta gyventi iš naujo. 2009 m. atsakovas iš ieškovės sąskaitos pasisavino 74 000 Eur. Atsakovas nebuvo lojalus šeimai, visą šeimos aprūpinimo naštą užkrovė ieškovei, iššvaistė savo ir šeimos turtą, įsiskolino tretiesiems asmenims, o skolintus pinigus panaudojo tik savo poreikiams tenkinti, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Ieškovė gyveno nuolatinėje baimėje, kad neatlyginus skolų bus susidorota su ja ir vaikais. Dėl atsakovo nenoro puoselėti bendro šeimos gyvenimo, melagysčių, neištikimybės, finansinių aferų iki šiol patiria emocinį skausmą, nervinę įtampą, dėl to prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos. Santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais. Atsakovo vardu registruotos UAB „Gronus“ paprastosios vardinės akcijos 100 vnt., automobilis „Peugeot 407“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 23070 Eur vertės, „VW Sharan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2620 Eur vertės. Santuokos metu įgijo baldus, buitinę techniką už 6679 Eur. Turi solidarią prievolę AB SEB bankui. Antstolio V. K. kontoroje vykdomas išieškojimas iš jos ir atsakovo banko naudai bei vykdymo išlaidos antstoliui. Po santuokos nutraukimo prašo pripažinti prievolę bankui solidariąja prievole, nes kreditas paimtas šeimos poreikiams tenkinti. Atsakovas, vykdydamas įvairias finansines aferas, yra įgijęs daug kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Visi kreditoriniai įsipareigojimai paimti atsakovo vardu, be ieškovės sutikimo. Dalijant nekilnojamąjį turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti ieškovei ?, o atsakovui – ? dalį. Nukrypus nuo lygių dalių principo būtų apsaugoti ir mažamečių vaikų interesai, nes atsakovui priteisus įgyto turto dalį natūra ieškovė su vaikais liktų be gyvenamosios vietos, kadangi atsakovo skolos siekia daugiau nei ginčo turto vertė. Atsakovo kreditorinių įsipareigojimų dydis yra daugiau kaip 250 000 Eur, todėl jam priklausanti dalis gali būti parduota iš varžytynių. Ji su vaikais būtų priversta išeiti į gatvę, kadangi atidalyti namo natūroje neįmanoma. Atsakovas pasisavino 70 400 Eur, o likusius 50 000 Eur jis iššvaistė. UAB „Gronus“ buvo įsteigta ir valdoma atsakovo, todėl atsakovo vardu registruotos akcijos 100 vnt. po 100 Lt nominalios vertės priteistinos atsakovui, o ieškovei – 1448,10 Eur kompensacija už mažesnę tenkančią turto dalį. Sutinka, kad automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų priteistas ieškovei, tačiau nesutinka su atsakovo įvertinimu, todėl atsakovui iš jos priteistina 883 Eur. Kompensacija. Kadangi automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įgytas santuokos metu, bet išregistruotas jau gyvenant skyrium, ieškovei priteistina 1310 Eur kompensacija už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę. Prašo priteisti ir skolą, atsiradusią atsakovui neapmokėjus AB „Kauno energija“ ir UAB „Būsto valda“. Atsakovas už buto nuomą ir paslaugas gautus pinigus naudojo savo asmeninėms reikmėms, o ne šeimos poreikiams, todėl iš jo priteistina 474,68 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Prašo priteisti atsakovui 3944 Eur vertės kilnojamąjį turtą, o ieškovei – 2735 Eur vertės. Kadangi atsakovui tenka didesnė dalis, iš jo priteistina 604,50 Eur kompensacija. Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 2954,28 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį. Reikalavimas priteisti vaikų išlaikymą turtu labiausiai atitiktų vaikų interesus, nes būtų užtikrinta ir vaikų teisė į nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas ne tik neteikia materialinės paramos, bet ir visiškai neprisideda prie vaikų priežiūros ir auklėjimo. Ieškovė su atsakovo pareikštu priešieškiniu nesutiko.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. Ž. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad jog santuoka iširo dėl ieškovės žiauraus elgesio su sutuoktiniu. Ieškovė mėgo prabangų gyvenimo būdą, kuris nesiderino su sutuoktinių pajamomis. Ieškovė pažeidė lojalumo pareigą, nes savo interesus supriešino su šeimos interesais, ieškovė pažeidė pareigą gerbti savo sutuoktinį, nes nuolat jį žemino ir įžeidinėjo vaikų ir kitų žmonių akivaizdoje, nerėmė jo moraliai, nors atsakovo elgesys buvo orientuotas į šeimos išsaugojimą, todėl nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti jai neturtinę žalą. Neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, ir sutinka, kad vaikų išlaikymui iš jo būtų priteista po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Posėdžio metu atsakovas sutiko, kad dukrai būtų priteista 220 Eur, o sūnui 200 Eur. Atsakovas prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaikais. Priešieškinyje atsakovas papildomai nurodė, kad santuokoje įgijo kilnojamąjį turtą: automobilį „Peugeot 407“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) baldus, buitinę techniką bei nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Santuokoje atsirado ir prievolės kreditoriams: SEB bankui, „Bigbank“, Valstybinei mokesčių inspekcijai, fiziniams asmenims, iš kurių prievolę „Telia Lietuva“, M. T., T. G., J. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai, R. G., V. R., V. L., K. T., T. S., G. K., L. S., E. M., E. M., D. D., G. G., A. G., A. G., G. M., R. V., R. V. prašo pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis. Prievoles AB SEB bankui, „Bigbank“ prašo pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą prašo priteisti ieškovei, o butą esantį (duomenys neskelbtini), 12 600 Eur vertės, atsakovui. Ieškovė privalo jam sumokėti 84 467,69 Eur kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį, trečiojo asmens reikalavimus tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno m. CMB, akro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp ieškovės J. C. ir atsakovo R. Ž. dėl atsakovo R. Ž. kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes – C., Ž.. Priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei J. C. 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nustatė nepilnamečių vaikų N. Ž. ir L. Ž. gyvenamąją vietą su ieškove J. C..

5. Santuokoje įgytą turtą: 0,1620 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais – artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų valymo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo padalijo atsakovui R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priteisiant ? dalį įvardyto turto, o ieškovei J. C. – ? dalis. Santuokos metu įgytas atsakovo R. Ž. vardu registruotas bendrovės UAB „Gronus“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 vnt. paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės akcijas, priteisė atsakovui R. Ž. nepriteisiant ieškovei piniginės kompensacijos. Santuokos metu įgytą transporto priemonę – keleivinį automobilį „Peugeot 407“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priteisė ieškovei J. C. priteisiant iš ieškovės atsakovui R. Ž. 1209 Eur piniginę kompensaciją. Priteisė ieškovei J. C. santuokos metu įgytus kilnojamuosius daiktus: svetainės baldų komplektą – 700 Eur vertės, darbo kambario baldus – 200 Eur vertės, skalbimo mašiną – 200 Eur vertės, stalą – 30 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ – 200 Eur vertės, televizorių „Samsung“ su laikikliu 60 Eur vertės, garažo lentynas 4 vnt. su jose esančiais daiktais – 400 Eur vertės, šašlykinę – 250 Eur vertės, supynę – 450 Eur vertės, suoliuką – 130 Eur vertės, akmenys – 150 Eur vertės, staliuką ir 2 kėdes – 170 Eur vertės, televizorių – 20 Eur vertės, indus bei stalo įrankius – 70 Eur vertės, ratlankius 4 vnt. su padangomis – 140 Eur vertės, vėjelį – 15 Eur vertės, akumuliatoriaus pakrovėją – 30 Eur vertės, žoliapjovės trimerį – 50 Eur vertės, tvirtinimo elementus – 10 Eur vertės, ratlankius 4 vnt. su padangomis – 160 Eur vertės, dviračio laikiklį – 35 Eur vertės, garso kolonėles – 50 Eur vertės, dujinę viryklę – 20 Eur vertės, gartraukį – 25 Eur vertės, virtuvines spinteles – 50 Eur vertės, virtuvės stalą – 15 Eur vertės, 3 vnt. kėdžių – 15 Eur vertės, šaldytuvą 30 Eur vertės, 3 dalių svetainės baldus – 50 Eur vertės, televizorių – 20 Eur vertės, vonios spintelę su kriaukle ir kranu – 35 Eur vertės, paveikslą – 200 Eur vertės, lovą – 300 Eur vertės, vonios spintelę – 80 Eur vertės, drabužinės lentynas – 200 Eur vertės, valgomojo baldų komplektą – 250 Eur vertės, žurnalinį staliuką – 50 Eur vertės, virtuvinius baldus – 1 000 Eur vertės, gartraukį –100 Eur vertės, orkaitę ir kaitlentę – 320 Eur vertės, indaplovę – 125 Eur vertės, šaldytuvą – 110 Eur vertės. Priteisė iš ieškovės J. C. atsakovui R. Ž. 3 245 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei priteistus kilnojamuosius daiktus.

6. Santuokoje įgytą solidarią prievolę AB SEB bankui pagal 2014-09-24 tarp AB SEB banko ir ieškovės J. C. ir atsakovo R. Ž. pasirašytą Vartojimo kredito sutartį Nr. 03A1418051988-F8, pagal kurią vykdomas išieškojimas antstolio V. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paliko solidaria abiejų šalių prievole.

7. Toliau išvardytus kreditorinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo pripažino asmeninėmis atsakovo R. Ž. prievolėmis: „Bigbank“ AS filialui, Telia Lietuva, AB, M. T., T. G., J. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai, R. G., V. R., V. L., K. T., T. S., L. S., E. M., E. M., D. D., Valstybinei darbo inspekcijai prie SADM, G. G., A. G., A. G., G. M., R. V., R. V., G. K., E. P..

8. Priteisė iš atsakovo R. Ž. išlaikymą sūnui N. Ž. nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki jo pilnametystės turtu ir vienkartine išmoka: ? dalį nekilnojamojo turto, t. y. 0,1620 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais – artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuotekų įrenginiais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai priteisiant iš atsakovo sūnaus išlaikymui vienkartinę 7 000 Eur išmoką. Sūnaus turto ir piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki sūnaus pilnametystės paskyrė ieškovę J. C.. Priteisė iš atsakovo R. Ž. išlaikymą dukrai L. Ž. nuo ieškinio pateikimo į teismą dienos iki jos pilnametystės turtu: ? dalimi nekilnojamojo turto, t. y. 0,1620 ha žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais – artezinis gręžinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginiais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dukters turto ir piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę J. C.. Priteisė iš atsakovo R. Ž. jo nepilnamečiam sūnui N. Ž. 4012 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Priteisė iš atsakovo R. Ž. jo nepilnametei dukrai L. Ž. 5788 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus. Nustatė atsakovui R. Ž. bendravimo tvarką su sūnumi N. Ž. ir dukra L. Ž..

9. Priteisė iš ieškovės J. C. 334 Eur žyminio mokesčio bei 46 Eur pašto išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo R. Ž. valstybei 2606 Eur žyminio mokesčio, 182 Eur pašto išlaidų. Priteisė iš atsakovo R. Ž. ieškovei J. C. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas: 80 Eur žyminio mokesčio bei 3392 Eur atstovavimo išlaidų.

10. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo. Abi šalys kaltina viena kitą dėl šeimos iširimo. Šiuo metu, kai faktiškai šalių santuokinis gyvenimas jau yra nutrūkęs, atsakovas gyvena su kita moterimi. Liudytojos V. J., šalių kaimynės, parodymų nepakako teismui įrodyti, kad santuokos iširimo priežastimi buvo atsakovo neištikimybė. Teismas pripažino neįrodyta aplinkybę, kad 2013 m. labai sirgo vaikai, gulėjo ligoninėje, o atsakovas jų net nelankė. Tačiau kitos byloje nustatytos aplinkybės bei įrodymai teismui leido daryti išvadą, kad atsakovas nevykdė esminės sutuoktinio pareigos teikti šeimai visapusišką moralinę ir materialinę paramą, rūpintis vaikų auklėjimu, užtikrinti jų poreikius mokslui, lavinimui, socialiniam vystymuisi. Atsakovas nelankė tėvų susirinkimų, nesidomėjo mokyklą lankančios dukters pažangumu ir pasiekimais, neprisijungė prie elektroninio dienyno, nesirūpino vaikų saugiu atvykimu į mokyklą ir išvykimu iš jos. Atsakovas net ir neneigė, kad jau kurį laiką neteikia išlaikymo dviem savo nepilnamečiams vaikams tai pateisindamas sunkia savo materialine padėtimi. Teismas sprendė, kad atsakovas nepagrindė įrodymais savo teiginių, kad ieškovė sudaro vaikams kliūtis matytis su juo. Teismas pripažino, kad atsakovas ne tik nevykdė ir nevykdo pareigos materialiai aprūpinti savo nepilnamečių vaikų, bet visiškai neatsakingai valdė šeimos finansus, netgi švaistė šeimos pinigus. Atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo skolinosi dideles pinigų sumas. Atsakovas net neginčija ir pripažįsta, kad visos prievolės, išskyrus SEB bankui ir „Bigbank“, yra asmeninio pobūdžio. Tai leido teismui spręsti, kad atsakovas, neatsakingai skolindamasis, lengvabūdiškai žiūrėjo net į savo į vaikų ateitį ir jų teisę būti aprūpintais gyvenamuoju būstu. Atsakovo teiginiai, kad šeima iširo dėl to, jog ieškovė niekuo nesirūpino, buvo konfliktiška, jį nuolat žemino, mėgo prabangą, smurtavo prieš jį fiziškai ir psichologiškai, išskyrus jo paties paaiškinimus, teismo vertinimu, nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo teiginius, kad už skolintus pinigus ieškovė išlaidavo prabangiose parduotuvėse, restoranuose, nuolat lankėsi grožio salonuose, ilsėjosi prabangiuose kurortuose, mėgavosi SPA procedūromis ir pan. Šalys jau nuo 2014 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, taikytis nenori. Teismas pripažino, kad šiuo metu jų santuoka yra tik formali ir nėra jokių galimybių ją išsaugoti, todėl nenustačius ieškovės kaltės, santuoką nutraukė pripažindamas atsakovą kaltu dėl jos iširimo. Teismas vertino, kad dėl atsakovo neatsakingo skolinimosi iškilo varžytynių grėsmė įgytam gyvenamajam namui ir ieškovė jau daug metų gyvena nuolatinėje baimėje su dviem mažamečiais prarasti turimą gyvenamąjį būstą. Tai neabejotinai sukelia nemalonius dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą. Ieškovei paaiškėjęs faktas apie atsakovo lombarde užstatytus jos žiedus neabejotinai lėmė nemalonias emocijas. Byloje nesant duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovei ar vaikams būtų poreikis lankytis pas psichologus, vartoti medikamentus ir pan., teismas ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė 1000 Eur neturtinės žalos.

11. Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo. Šalys santuokoje įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, automobilius „Peugeot 407“, „VW Sharan“, kilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką). Atsakovas yra UAB „Gronus“ akcijų savininkas. Aplinkybę apie ieškovės iš tėvų ir tetos gautą ir tebegaunamą materialinę paramą patvirtino liudytojai, o šių ieškovės argumentų atsakovas nepaneigė. 2009 m. rugsėjo 15 d. šalys pasirašė Povedybinę sutartį, kuria buvo sutarta, kad nutraukiant santuoką visas ginčo turtas lieka ieškovei, tai teismui leido manyti, jog tokią sutartį atsakovas pasirašė įvertinęs ieškovės tėvų indėlį statant ir įrengiant gyvenamąjį namą. Byloje yra nustatyta, jog atsakovas, žinodamas ieškovės sąskaitos duomenis, paėmė 70400 Lt iš 120 000 Lt, kuriuos į ieškovės sąskaitą pervedė atsakovo mama, ir juos panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Atsakovas 2015 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule ir patikėto turto pasisavinimą. Teismas vertino, kad šalių vaikai yra skirtingų lyčių, todėl jiems reikia užtikrinti tinkamas atskiras gyvenamąsias erdves. Vaikai nuo gimimo gyvena ginčo name, yra pripratę prie juos supančios aplinkos ir gyvenimo ritmo. Ginčo namas yra vienintelis ieškovės ir jos dviejų vaikų gyvenamasis būstas, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini) jau yra išvaržytas. Atsižvelgęs į tai, teismas nukrypo nuo lygių dalių principo ir ieškovei priteisė ?, o atsakovui – ? dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo su kiemo statiniais. Ieškovė, padedama savo tėvų, pastaraisiais metais metu viena išlaiko nepilnamečius vaikus, moka paskolą, mokesčius už namui teikiamas paslaugas, rūpinasi namo priežiūra. Jos darbo užmokestis yra nedidelis – apie 500 Eur, todėl teismas pripažino, kad piniginės kompensacijos priteisimas ne tik būtų jai nepakeliama finansinė našta, bet savo ruožtu neigiamai sąlygotų ir nepilnamečių vaikų gyvenimo kokybę bei jų pilnaverčių poreikių tenkinimą, todėl šį nekilnojamąjį turtą teismas dalijo natūra priteisiant ieškovei ?, o atsakovui ? dalį.

12. Šalims sutinkant, kad automobilis būtų priteistas ieškovei, iš jos atsakovui teismas priteisė 1209 Eur piniginę kompensaciją. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti jai piniginę kompensaciją už automobilį „VW Sharan“, kurį ji įvertino 2165 Eur, nes neįrodė, kad jį sudaužė neblaivi atsakovo sugyventinė, o būdama šio turto savininke, lygiai taip pat kaip atsakovas, privalėjo rūpintis tiek technine automobilio priežiūra, tiek draudimu. Atsakovo verslui vystyti akcijas teismas priteisė atsakovui nepriteisiant iš jo jokios kompensacijos ieškovei. Be sąskaitų daugiau jokių įstatymų reikalavimus atitinkančių įrodymų nepateikta, todėl teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 474,68 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Atsižvelgdamas į atsakovo profesiją (jis yra juvelyras) dalį turto (pjūklą, siaurapjūklį pjūklą, šlifavimo mašinėlę, kampinį šlifuoklį, plytelių pjaustymo stakles su vandeniu, pjūklus, slėgio plovimo mašiną, šlifavimo mašinėlę, iš viso 189 Eur vertės turto, teismas pripažino susijusiu tik su atsakovo asmeniu, todėl jo nedalijo ir išbraukė iš dalytino turto sąrašo. Geoterminis katilas ir židinio kapsulė yra gyvenamojo namo priklausiniai ir jų neįmanoma atskirti be žalos jų paskirčiai, indaplovė taip pat yra integruota, todėl šio turto tarp sutuoktinių atskirai teismas nedalijo. Ieškovei teismas priteisė 6490 Eur vertės turto, atsakovui priteisiant iš ieškovės 3 245 Eur piniginę kompensaciją. Teismas vertino, kad skolos, kurios šiuo metu yra daugiau kaip 250000 Eur, susidarė atsakovui ne tik neprotingai, neatsakingai skolinantis, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pagrindu, todėl ieškovė negali būti atsakinga už tokius atsakovo veiksmus. Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus teismas tenkino ieškovės reikalavimą visas atsakovo prievoles, išskyrus SEB bankui, pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

13. Teismas pripažino, kad ieškovės prašomi taikyti du išlaikymo būdai – vienkartinės išmokos priteisimas bei išlaikymo priteisimas turtu labiausiai atitinka vaikų interesus. Byloje teismas nustatė, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdo nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio. Jis daug metų neturi nuolatinių pajamų arba jas slepia, jo turtinė padėtis yra labai bloga – skolos siekia daugiau kaip 250000 Eur, todėl jis visiškai neprisideda prie kasdienių vaikų poreikių tenkinimo. Atsakovas ne tik neteikia išlaikymo vaikams, bet neprisideda ir prie ginčo turto išlaikymo, mokesčių mokėjimo. Turtas nėra įkeistas hipoteka, tačiau areštuotas dėl atsakovo skolų, todėl yra reali grėsmė kad į atsakovui priklausančią turto dalį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tokiu būdu susiklostė tokia situacija, kad vaikai kaip negavo išlaikymo, taip ir toliau negaus, bei praras net galimybę gauti išlaikymą turtu, todėl ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą vienkartine pinigų sumą bei turtu teismas tenkino. Atsižvelgdamas į prioritetinius vaikų interesus bei atsakovo, kaip tėvo, teisę maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime, jų auklėjime teismas nustatė bendravimo su vaikais tvarką ir tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovas R. Ž. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės J. C. ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, o atsakovo R. Ž. priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Apelianto teigimu, teismas nevertino atsakovo paaiškinimų, kad šeima iširo dėl to, jog ieškovė niekuo nesirūpino, buvo konfliktiška, jį nuolat žemino, mėgo prabangą, smurtavo prieš jį fiziškai ir psichologiškai. Be to, teismas nepagrįstai kritiškai vertino į bylą pateiktą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo išvada dėl atsakovo kaltės padaryta nenustačius ir neįvertinus įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų kriterijų visumos – sutuoktinių lojalumo vienas kitam, pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, prisidėjimo prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismas, nors ir konstatavo abiejų sutuoktinių pažeistas pareigas, nusprendė santuoką nutraukti tik dėl atsakovo kaltės.

14.2. Apelianto nuomone, šioje byloje nėra jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą nesilaikyti sutuoktinių turto lygių dalių principo. Ieškovės tėvų sandorio sudarymas nereiškia, kad pagal ieškovės tėvų sudarytą sandorį už ieškovės tėvų gautas lėšas buvo neva statomas šalių namas, be to, atsakovas tokios aplinkybės egzistavimą ginčijo. Apeliantas nesutiko su ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, todėl pirmosios instancijos teisme prašė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. Teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu vertinimu, nors atsakovas taip pat byloje buvo pateikęs turto vertinimą, pagal kurį nustatyta didesnė turto vertė. Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitekusio didesnės vertės turto teismas nepagristai nukrypo nuo lygių dalių padalinimo principo ir nepagrįstai nepriteisė atsakovui iš ieškovės kompensacijos.

Žemesnės instancijos teismas

14.3. Teismas konstatavo blogą atsakovo turtinę padėtį, tačiau priteisdamas išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą visiškai į tai neatsižvelgė. Teismas priteisdamas išlaikymo vaikams įsiskolinimą rėmėsi tik ieškovės pateikta skaičiuokle, jokių realiai patirtų išlaidų vaikams nevertino. Apelianto nuomone, ieškovė nepatyrė tokių išlaidų vaikams, kurias, kaip įsiskolinimą, iš atsakovo priteisė teismas. Apeliantas įsitikinęs, kad išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis turėtų būti sumažintas.

14.4. Teismas „Bigbank“ AS filialui prievolės pobūdžio nenustatinėjo, o tik formaliai konstatavo, kad tai yra asmeninė atsakovo prievolė. Apelianto nuomone, kreditoriniai įsipareigojimai, t. y. prievolė atsiskaityti su kreditoriumi „Bigbank“ AS filialas yra solidarioji sutuoktinių prievolė, todėl santuokos nutraukimo atveju nėra dalijama ir nemodifikuojama, teismas nepagrįstai „Bigbank „AS filialui prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. C. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

15.1. Apeliantas savo paaiškinimų dėl ieškovės kaltės nepagrindė jokiais įrodymais. Dėl specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įvykio aplinkybes teismo ekspertui įvardijo pats atsakovas, o bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės fizinį ar psichologinį smurtą prieš atsakovą. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio neva prabangų ieškovės gyvenimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nevykdė esminės sutuoktinio pareigos teikti šeimai visapusišką moralinę ir materialinę paramą, nesirūpino vaikais, visiškai neatsakingai valdė šeimos finansus ir šeimos pinigus iššvaistė asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovas ne tik iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bet dar buvo neištikimas bei nuteistas už ne vieną tyčinį nusikaltimą. Atsakovo santuokinių pareigų nevykdymas, savo asmeninių poreikių prieš pastatymas šeimos poreikiams, viso šeimos turto švaistymas, finansinės aferos, neištikimybė, psichologinis smurtas ir kt. privertė ieškovę išgyventi itin didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to teismas pagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą.

15.2. Giminaičių prisidėjimas įgyjant ar pagerinant santuokinį turtą gali būti svarbia priežastimi, leidžiančia nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas pagrįstai laikė įrodyta aplinkybę, jog ieškovės giminaičiai prisidėjo savo lėšomis prie santuokinio turto įgijimo ir pagerinimo. Teismas sprendė nukrypti nuo lygių dalių principo motyvuodamas vaikų interesais, o būtent vaikų teise į gyvenamąją vietą ir saugumą. Atsakovas yra slegiamas didelių kreditorinių įsipareigojimų, dėl to bet koks jam atitenkantis turtas būtų nedelsiant parduotas iš varžytynių, o namo atidalyti natūra galimybių nėra. Akivaizdu, kad esant faktinei situacijai, kuomet atsakovas prie vaikų išlaikymo visiškai neprisideda, o ieškovės darbo užmokestis yra vos didesnis nei minimali mėnesinė alga, piniginės kompensacijos iš ieškovės priteisimas atsakovui ne tik būtų jai nepakeliama finansinė našta, bet savo ruožtu neigiamai sąlygotų ir nepilnamečių vaikų gyvenimo kokybę bei jų visaverčių poreikių tenkinimą. Atsakovas užuot pateikęs turto vertinimo ataskaitą, praėjus bene pusmečiui ir jau pradėjus nagrinėti bylą iš esmės, aiškiai tyčia siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą, sprendė prašyti teismo skirti ekspertizę. Abejoti ieškovės pateikta turto verte nėra pagrindo, kadangi, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nekilnojamojo turto rinkoje kainų šuolio nebuvo.

15.3. Ieškovė pateikė išsamias vaikų poreikių lenteles, pagrindžiančias vaikų poreikius išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo net mažesni nei viena minimali mėnesinė alga. Pats apeliantas byloje neginčijo, kad neteikė vaikams išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš esmės neprieštaravo ir sutiko su išlaikymo dydžiu – 200 sūnui ir 220 Eur dukrai. Teismas pagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu ir pagrįstai priteisė vaikams išlaikymą turtu ir vienkartine išmoka, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neteikė ir neketina teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis.

15.4. „Bigbank“ kreditorinis įsipareigojimas, kaip ir daugelis kitų, buvo paimtas atsakovo vardu, siekiant tenkinti išskirtinai tik paties apelianto poreikius. Paskolą iš „Bigbank“ atsakovas paėmė vienasmeniškai, todėl po santuokos nutraukimo tai pagrįstai pripažintina asmenine atsakovo prievole.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies, kuria nutraukta šalių santuoka dėl atsakovo kaltės, išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams dydžio ir įsiskolinimo priteisimo, nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, prievolės pobūdžio, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau - CPK ) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

18. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau -CK ) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

20. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010).

21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sutuoktinių kaltės klausimą, santuokos iširimą siejo su atsakovo kalte, kad jis nelanko tėvų susirinkimų, nesidomi mokyklą lankančios dukters pažangumu ir pasiekimais, neprisijungia prie elektroninio dienyno, nesirūpina vaikų saugiu atvykimu į mokyklą ir išvykimu iš jos. Atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo teismas taip pat motyvavo ir tuo, kad apeliantas, neatsakingai skolindamasis, lengvabūdiškai žiūrėjo į savo vaikų ateitį ir jų teisę būti aprūpintais gyvenamuoju būstu. Apeliantas nesutikdamas su tokia teismo išvada apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas nepagrįstai sureikšmino tik atsakovo nesirūpinimą šeima ir neatsakingą skolinimąsi, o jo paaiškinimų dėl ieškovės kaltės visiškai nevertino. Apeliantas mano, kad teismas skundžiamame sprendime konstatuodamas abiejų sutuoktinių pažeistas pareigas, nepagrįstai nusprendė santuoką nutraukti tik dėl atsakovo kaltės. Su tokia apelianto dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

22. Atsakovas aplinkybes, jog ieškovė niekuo nesirūpino, buvo konfliktiška, jį nuolat žemino, mėgo prabangą, smurtavo prieš jį fiziškai ir psichologiškai, įrodinėjo savo paaiškinimais procesiniuose dokumentuose, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojo T. G. paaiškinimais, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių nurodomas aplinkybes, teismui nepateikė.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nepagrindžia ir byloje pateikta Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, įvykio aplinkybes teismo ekspertui įvardijo pats apeliantas, pateikta informacija yra subjektyvaus pobūdžio, o bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės fizinį ar psichologinį smurtavimą prieš atsakovą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl šio įvykio ieškovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog skolos atsirado dėl ieškovės noro gyventi prabangiai, ne pagal galimybes, o atsakovas tesiekė pildyti jos užgaidas. Nors teismo proceso metu tokius atsakovo paaiškinimus patvirtino kaip liudytojas apklaustas T. G., kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, T. G. tokias aplinkybes sužinojo iš paties apelianto paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenis sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovo išsakyti argumentai nėra pakankami pripažinti ieškovės kaltei dėl iširusios santuokos.

24. Atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas spręsdamas sutuoktinio kaltės klausimą nepagrįstai sureikšmino atsakovo nesirūpinimą šeima ir neatsakingą skolinimąsi. 2009-11-05 atsakovas be ieškovės žinios paėmė iš jos sąskaitoje buvusių 120000 Lt, kuriuos pravedė atsakovo motina, dalį pinigų – 70 400 Lt. Apie tai 2009-01-27 raštiškai prisipažino pats atsakovas nurodydamas, kad pinigus paėmė ir išleido juos savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje pateikti duomenys apie atsakovo pasirašytus vekselius, jo atžvilgiu antstolių vykdomus priverstinius išieškojimus pagal vykdomuosius įrašus M. T., T. G., J. D., V. R., V. L. ir kitiems kreditoriams, teismo priimti procesiniai dokumentai, kuriais iš atsakovo yra priteistos skolos. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule ir patikėto turto pasisavinimą. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad apeliantas visiškai neatsakingai valdė šeimos finansus, iš trečiųjų asmenų be ieškovės žinios ir sutikimo skolinosi dideles pinigų sumas ir išleido, iššvaistė šeimos pinigus asmeniniams poreikiams tenkinti. Tokie neatsakingi atsakovo veiksmai lėmė atsainų ir lengvabūdišką požiūrį ne tik į savo, bet ir į nepilnamečių vaikų ateitį, jų teisę būti aprūpintais gyvenamuoju būstu. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas visiškai nesidomi mokyklą lankančių vaikų pažangumu ir pasiekimais, neteikia išlaikymo dviem savo nepilnamečiams vaikams, pats tai pripažindamas ir pateisindamas sunkia savo materialine padėtimi. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, apeliantas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, įvaldęs retą ir paklausią juvelyro specialybę, todėl argumentai neatleidžia jo nuo imperatyvios pareigos užtikrinti savo vaikams tinkamą kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimą. Byloje nustatyta, kad faktiškai šalių santuokinis gyvenimas jau yra nutrūkęs nuo 2014 metų, atsakovas gyvena su kita moterimi. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju šalių santuoka iširo išimtinai tik dėl atsakovo R. Ž. kaltės.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo

25. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad šioje byloje nėra jokių svarbių priežasčių, kurios sudarytų pagrindą nesilaikyti sutuoktinių turto lygių dalių principo. Be to, apelianto teigimu, ieškovės tėvų sandorio sudarymas nereiškia, kad pagal ieškovės tėvų sudarytą sandorį už ieškovės tėvų gautas lėšas buvo statomas šalių namas, vertinant tai, kad atsakovas tokios aplinkybės egzistavimą ginčijo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

26. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta: „Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.“ Dalijant sutuoktinių, turinčių nepilnamečių vaikų, turtą, visais atvejais turi būti atsižvelgta į šių vaikų turtinius interesus. Šios teisės normos reiškia, jog teismas, spręsdamas sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto padalijimo klausimą ir nustatęs bent vieną iš CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų (1) atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus; 2) vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį; 3) kitas svarbias aplinkybes), turi teisę nukrypti nuo lygių dalių principo. CK 3.123 straipsnio normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienos aplinkybės išvardytos įstatyme (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-969/2016, nutarties 29 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, tačiau reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, t. y. turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, nutarties 42 punktas). Nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes.

27. Šioje byloje ieškovė kaip vieną iš pagrindų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo, nurodė iš savo tėvų gautų didelių piniginių lėšų panaudojimą namo statybai ir įrengimui. Pažymėtina, kad svarbiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstama: vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006), kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 226/2005). Byloje nustatyta, kad 2006-10-31 ieškovės tėvai pardavė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą ir visus pinigus padovanojo ieškovei. 2006 m. buvo pradėtas statyti ginčo turtas, dėl to visos iš tėvų gautos lėšos buvo investuotos į gyvenamąjį namą. Teismui pateiktos sąskaitos, kurios buvo apmokėtos ieškovės arba jos motinos A. O. C. vardu. Be to, turtas buvo išlaikomas iš tėvų asmeninių lėšų ir gyvenimo skyrium metu, gerinama namo būklė. Papildomai teismas vertina tai, kad 2009 m. rugsėjo 15 d. sudarydamas vedybinę (povedybinę) sutartį neprieštaravo, kad ginčo turtas po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei. Taigi, artimų giminaičių prisidėjimas įgyjant ar pagerinant santuokinį turtą yra svarbi priežastis, leidžianti nukrypti nuo lygių dalių principo.

28. Teisėjų kolegija pritaria ieškovės argumentams, nurodytiems atsiliepime į apeliacinį skundą, kad apeliantas klaidina teismą nurodydamas, jog bylą nagrinėjęs teismas sprendė nukrypti nuo lygių dalių principo, remiantis ir tuo, kad jis neteikia išlaikymo, kai kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad pareigos mokėti nepilnamečiam vaikui išlaikymą nevykdymas ar netinkamas vykdymas, sprendžiant sutuoktinių turto dalijimo klausimą, nėra reikšmingas, o svarbus nustatant išlaikymo ar jo įsiskolinimo dydį. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas nukrypo nuo lygių dalių principo išimtinai atsižvelgdamas į vaikų interesus, o būtent vaikų teisę į saugią gyvenamąją vietą. Ginčo namas yra vienintelis ieškovės ir dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamasis būstas, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini), jau yra parduotas varžytynėse. Akivaizdu, atsakovas turi didelių kreditorinių įsipareigojimų (daugiau kaip 250000 Eur), dėl to bet koks jam atitenkantis turtas būtų nedelsiant parduotas iš varžytynių, o namo atidalyti natūra galimybių nėra. Įvertinus tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas apsaugoti vaikų interesus, pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju ir šiuo pagrindu galima nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių principo.

29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundą argumentą dėl atsakovui kompensacijos iš ieškovės nepriteisimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė, padedama savo tėvų, pastaraisiais metais viena išlaiko nepilnamečius vaikus, moka paskolą, mokesčius už namui teikiamas paslaugas, rūpinasi namo priežiūra. Jos darbo užmokestis nėra didelis, siekia apie 500 Eur. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovo siūlomas namų valdos padalijimo būdas yra neracionalus, pažeidžiantis ne tik siektiną protingą šalių interesų pusiausvyrą, bet ir prioritetinius vaikų interesus. Atsakovui visiškai neprisidedant prie vaikų išlaikymo, piniginės kompensacijos iš ieškovės apeliantui priteisimas taptų nepakeliama finansinė našta ieškovei ir neigiamai įtakotų nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimą.

30. Apeliantas tvirtina, kad jis nesutiko su ieškovės pateikta turto vertinimo ataskaita, todėl pirmosios instancijos teisme prašė skirti ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti, tačiau teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktu vertinimu, nors atsakovas taip pat byloje buvo pateikęs turto vertinimą, pagal kurį nustatyta didesnė turto vertė.

31. Byloje ieškovė kartu su ieškiniu pateikė UAB „CREpro“ 2017-06-15 atliktą nekilnojamojo ginčo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią turtas buvo įvertintas 120000 Eur. Atsakovas nesutikdamas su pateikta turto verte, priešieškiniu pateikė teismui turto vertinimo ataskaitą, kuria turtas buvo įvertintas 139000 Eur. Ieškovė ginčijo atsakovo nurodytą turto vertę motyvuodama tuo, kad turto vertinimo ataskaita yra daugiau nei dvejų metų senumo, per tokį ilgą laiko tarpą ne tik rinkoje pasikeitė situacija, bet ir ginčo turtas nusidėvėjo. Atsakovas atskirai prie kilnojamųjų daiktų įtraukė tokius daiktus kaip geoterminio šildymo katilas, integruota židinio kapsulė ir kt., kurie jau yra įskaičiuoti į gyvenamojo namo vertę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ieškovės pateiktos ir apelianto nenuginčytos ginčo turto vertės. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai nustatė aplinkybes, kurios, teismo vertinimu, leido daryti išvadą, kad yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio

32. Apeliantas įsitikinęs, kad išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydis turėtų būti sumažintas. Apelianto teigimu, nors teismas konstatavo blogą atsakovo turtinę padėtį, priteisdamas išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą visiškai į tai neatsižvelgė, o priteisdamas išlaikymo vaikams įsiskolinimą jokių realiai patirtų išlaidų vaikams nevertino.

33. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 straipsniai) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju. Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Nustatant nepilnamečio išlaikymo dydį turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013). Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

34. Byloje pateikti išsamūs vaikų poreikius pagrindžiantys įrodymai išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu. Nurodyta, kad L. Ž. poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu siekė 387 Eur, o N. Ž. – 288 Eur. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad ieškovės nurodyti vaikų poreikiai įsiskolinimo laikotarpiu buvo mažesni nei viena minimali mėnesinė alga, todėl atsižvelgiant į tai bei byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo abejoti ieškovės patirtomis išlaidomis vaikams išlaikyti. Priešingų įrodymų, kad išlaikymo dydis įsiskolinimo laikotarpiu buvo mažesnis, apeliantas nepateikė. Bylos atsakovo pripažinta, kad jis vaikams išlaikymo neteikė. Atsakovas nurodė, kad 150 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui atitinka vaikų poreikius, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo ir sutiko su išlaikymo dydžiu (200 Eur sūnui ir 220 Eur dukrai). Šiuo atveju reikšminga tai, kad dėl savo sunkios materialinės padėties yra pagrindo spręsti kaltas pats apeliantas, jis yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, įvaldęs retą ir paklausią juvelyro specialybę, tačiau iki šiol nesiėmė jokių veiksmų užtikrinant savo vaikams tinkamą kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimą. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos principu ir pagrįstai priteisė vaikams išlaikymą turtu ir vienkartine išmoka, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas neteikė vaikams išlaikymo periodinėmis išmokomis.

Dėl „Bigbank“ prievolės pobūdžio

35. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta „Bigbank“ įsiskolinimą pripažinti asmenine atsakovo prievole. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad atsakovas iš esmės neginčija teismo sprendimo dalies dėl prievolių kreditoriams „Telia Lietuva“, AB, M. T., T. G., J. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai, R. G., V. R., V. L., K. T., T. S., L. S., E. M., E. M., D. D., Valstybinei darbo inspekcijai prie SADM, G. G., A. G., A. G., G. M., R. V., R. V., G. K., E. P., pripažinimo asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas „Bigbank“, AS, filialui prievolės pobūdžio nenustatinėjo, prievolė atsiskaityti su kreditoriumi „Bigbank“, AS, filialas yra solidarioji sutuoktinių prievolė, todėl santuokos nutraukimo atveju nėra dalijama ir nemodifikuojama, todėl teismas nepagrįstai „Bigbank“, AS, filialui prievolę pripažino asmenine atsakovo prievole.

36. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 3 dalis nustato, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti.

37. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalims tenka procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje numatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pasisakant dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinė pareiga įrodyti, jog sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑221‑611/2017). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovui, teigiančiam, kad „Bigbank“ kredito lėšos panaudotos šeimos interesais, tenka procesinė pareiga įrodyti tokias aplinkybes.

38. Bylos duomenys patvirtina, kad paskola iš „Bigbank“ atsakovo paimta vienasmeniškai, paskolos sutartyje ieškovė nėra įvardyta kaip kredito gavėja, nėra jos raštiško sutikimo. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pats kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl paskolos priteisimo, ieškovės nelaikė solidaria skolininke. Akivaizdu, kad atsakovas šią paskolą ėmė išskirtinai savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams patenkinti, dėl to ir po santuokos nutraukimo paskola pagrįstai pripažintina asmenine jo prievole. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nepateikta įrodymų, jog „Bigbank“ kredito lėšos buvo panaudotos šeimos interesais, dėl to nėra pagrindo šio įsiskolinimo šiai kredito įstaigai pripažinti bendra sutuoktinių prievole (CPK 176, 178, 185 straipsniai).

39. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Europos žmogaus teisių teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti byloje pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad jei apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, tai neprivalo jų išsamiai kartoti. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra tikslinga pirmosios instancijos motyvų, jiems pritarus kartoti.

40. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ją atstovavusiam advokatui sumokėjo 1000,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), taigi, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą negali viršyti 1216,41 Eur (935,70 x 1,3). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl ieškovei iš apelianto priteistina 1000,00 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

42. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi apeliantui R. Ž. atidėtas likusios 2869,40 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas už apeliacinį skundą iki apeliacinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Išnagrinėjus apeliacinį skundą apeliacine tvarka, iš apelianto likusi 2869,40 Eur žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą priteistina valstybei (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 84 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2869,40 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 40 ct) likusią žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalį, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Teisėjai L. M.Irena StasiūnienėVilija Valantienė