Kauno apylinkės teismo sprendimas

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2008 m. atsakovas susirado kitą moterį, bet jam buvo atleista ir bandyta gyventi iš naujo. 2009 m. sausio mėnesį ieškovė išgyveno dar vietą emocinį smūgį – atsakovas iš jos sąskaitos pasisavino 74 000 Eur. Jo mama visos šeimos gerovės kūrimui, o ne asmeniniams atsakovo poreikiams, buvo pervedusi 120 000 Eur į ieškovės sąskaitą. 2010 m. pradėjo lauktis sūnaus, tačiau jau tada atsakovas buvo visiškai atitolęs. 2013 m. labai pablogėjo vaikų sveikata, tačiau visus sprendimus jai reikėjo priimti vienai. 2014 m. atsakovas pradėjo gauti kažkokius registruotus laiškus. Jis sakė, kad tai jo asmeniniai reikalai. Tačiau rugpjūčio mėnesį prie namų slenksčio pasirodė pirmasis kreditorius reikalaudamas grąžinti sutuoktinio skolą. Paskui ėjo kiti, reikalaujamos sumos siekė tūkstančius. Prašė atsakovo paaiškinti kur jis investavo paskolintus pinigus, tačiau atsakovas prašymus ignoravo. Tuo tarpu jai visai nežinomi kreditoriai lankydavosi ir namuose, ir pas ją darbe. Apsilankymų metu buvo daromas psichologinis spaudimas, ji buvo terorizuojama, grasinama susidorojimu. Atsakovas lombarduose užstatė net jos vestuvinį žiedą. Pasiryžus nutraukti santuoką atsakovas pripažino, kad buvo neištikimas. Buvo sulaukusi ne vieno atsakovo meilužės skambučio. Atsakovas nebuvo lojalus šeimai, visą šeimos aprūpinimo naštą užkrovė jai, iššvaistė savo ir šeimos turtą, įsiskolino tretiesiems asmenims, o skolintus pinigus panaudojo tik savo poreikių tenkinimui, todėl santuoka iširo dėl jo kaltės.

Atsakovas santuoką grindė melagystėmis, nepaisė savo, kaip sutuoktinio, pareigų. Buvo priversta kęsti ne tik jo neištikimybę bet ir susitaikyti su faktu, kad su vaikais bet kada gali netekti namų. Gyveno nuolatinėje baimėje, kad neatlyginus skolų bus susidorota su ja ir vaikais. Atsakovo nesąžiningi veiksmai privertė išgyventi itin didelius dvasinius išgyvenimus. Dėl eilės atsakovo kreditorių ir nenoro nutraukti santuoką taikiai jau eilė metų tęsiasi teisminiai procesai ir ji negali pradėti naujo gyvenimo. Dėl atsakovo nenoro puoselėti bendro šeimos gyvenimo, melagysčių, neištikimybės, finansinių aferų iki šiol patiria emocinį skausmą, nervinę įtampą, dėl to prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos.

Ieškovė prižiūri ir rūpinasi nepilnamečiais vaikais, su kuriais sieja glaudus emocinis ryšys. Atsakovas nebuvo išreiškęs noro vaikus auginti ir šiuo metu jais visiškai nesirūpina, neteikia jiems materialinio išlaikymo, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais. Atsakovo vardu registruotos UAB “(duomenys neskelbtini)“ paprastosios vardinės akcijos 100 vnt., automobilis Peugeot 407 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 23070 Eur vertės, VW ShARAN valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2620 Eur vertės. Santuokos metu įgijo baldus, buitinę techniką už 6679 Eur.

Turi solidarią prievolę AB SEB bankui. Antstolio Virginijaus Kučinsko kontoroje vykdomas išieškojimas iš jos ir atsakovo banko naudai bei vykdymo išlaidos antstoliui. Po santuokos nutraukimo prašo pripažinti prievolę bankui solidariąja prievole, nes kreditas paimtas šeimos poreikių tenkinimui.

Atsakovas, vykdydamas įvairias finansines aferas, yra įgijęs eilę kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims. Skolos priteistos teismo įsakymais, notarų patvirtintais vykdomaisiais įrašais, Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimais. Visi kreditoriniai įsipareigojimai paimti atsakovo vardu, be jos sutikimo (apie juos ieškovei nebuvo žinoma) ir siekiant tenkinti išskirtinai atsakovo poreikius. Apie kreditorinius įsipareigojimus jai tapo žinoma tik iš atsakovo procesinių dokumentų civilinėje byloje Nr.e2-3333-944/2017.

Dalijant nekilnojamąjį turtą prašo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti jai 2/3, o atsakovui – 1/3 dalį. Į šį turtą buvo investuota didelė dalis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių asmeninių lėšų. 2006-10-31 ieškovės tėvai pardavė jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą ir visus pinigus padovanojo jai. 2006 m. kaip tik buvo pradėtas statyti ginčo turtas, dėl to visos iš tėvų gautos lėšos buvo investuotos į gyvenamąjį namą. Pinigus tėvai dovanojo dalimis kai jų paprašydavo arba patys pirkdavo daiktus, reikalingus namo įrengimui. Teismui pateiktos sąskaitos, kurios buvo apmokėtos ieškovės arba jos motinos A. O. C. vardu. Turtas buvo išlaikomas iš tėvų asmeninių lėšų ir gyvenimo skyrium metu, gerinama namo būklė. Atsižvelgiant į tai pats atsakovas, sudarydamas Vedybinę/Povedybinę sutartį neprieštaravo, kad ginčo turtas po santuokos nutraukimo atitektų jai.

Nukrypus nuo lygių dalių principo būtų apsaugoti ir mažamečių vaikų interesai, nes atsakovui priteisus įgyto turto dalį natūra ieškovė su vaikais liktų be gyvenamosios vietos, kadangi atsakovo skolos siekia daugiau nei ginčo turto vertė. Ieškovės gaunamos pajamos yra 500 Eur per mėnesį. Iš šių pajamų jai reikia pragyventi pačiai, išlaikyti du vaikus, ginčo turtą, nes atsakovas nei prie vaikų, nei prie turto išlaikymo neprisideda. Iš savo darbo užmokesčio dar reikia dengti kreditorinius įsipareigojimus. Dabartinės finansinės galimybės nėra pakankamos įsigyti ar nuomotis kitą būstą. Atsakovo kreditorinių įsipareigojimų dydis yra daugiau kaip 250 000 Eur, todėl jam priklausanti dalis gali būti parduota iš varžytynių. Ji su vaikais būtų priversta išeiti į gatvę, kadangi atidalinti namo natūroje neįmanoma.

Atsakovas pasisavino 70 400 Eur, o likusius 50 000 Eur jis iššvaistė. Jokių darbinių atsakovo pajamų šeima nematė, o buvo išlaikoma iš tėvų lėšų. Šeimą įklampino į skolas, nes visus skolintus pinigus išleido savo reikmėms. Atsižvelgiant į tai yra realus poreikis nukrypti nuo lygių dalių principo.

Visas kitas turtas įgytas santuokos metu ir turi būti dalinamas lygiomis dalimis. UAB“(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta ir valdoma atsakovo, todėl atsakovo vardu registruotos akcijos 100 vnt. po 100 Lt nominalios vertės priteistinos atsakovui, o jai – 1448,10 Eur kompensacija už mažesnę tenkančią turto dalį.

Sutinka, kad automobilis Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būtų priteistas jai. Tačiau nesutinka su atsakovo įvertinimu. Internetinės svetainės „autoplius.lt“ duomenys rodo, kad vidutinė rinkos vertė yra apie 1766 Eur, todėl atsakovui iš jos priteistina kompensacija 883 Eur. Kadangi automobilis VW SHARAN valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įgytas santuokos metu, bet išregistruotas jau gyvenant skyrium, jai priteistina 1310 Eur kompensacija už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę. Taip pat prašo priteisti ir skolą, atsiradusią atsakovui neapmokėjus AB“Kauno energija“ ir UAB “Būsto valda“. Kreditorinis įsiskolinimas atsirado dėl atsakovo kaltės jam piktybiškai neapmokant už butui suteiktas komunalines paslaugas, nors buto nuomininkas atsakovui už šias paslaugas yra apmokėjęs. Atsakovas už buto nuomą ir paslaugas gautus pinigus naudojo savo asmeninėms reikmėms, o ne šeimos poreikiams, todėl iš jo priteistina 474,68 Eur kompensacijos už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Prašo priteisti atsakovui kilnojamąjį turtą 3944 Eur vertės, o jai – 2735 Eur vertės. Kadangi atsakovui tenka didesnė dalis iš jo priteistina 604,50 Eur kompensacija. Iš viso ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 2954,28 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią mažesnę turto dalį.

Vaikų išlaikymo našta yra perkelta ant jos vienos pečių , nes atsakovas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio padavimo dienos skyrė tik 500 Eur. Atsakovas nemoka ir priteisto laikinojo išlaikymo. Ieškovė visą laiką vykdė ne tik savo, bet ir atsakovo prievolę išlaikyti vaikus, todėl iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus. Apskaičiavus vaikų būtiniausius poreikius dukters L. išlaikymui nuo 2014-09-01 iki ieškinio teismui padavimo dienos poreikiams patenkinti reikėjo 13944 Eur, o sūnui N. – 10392 Eur. Atsakovas prisidėjo 500 Eur, todėl įsiskolinimas dukrai L.sudaro 6717 Eur, o sūnui N. - 4941 Eur. Dukra yra labai motyvuota, pareiginga, dalyvauja projektinėse veiklose, lanko chorą, dalyvauja koncertuose. Sūnus pradėjo lankyti mokyklą, todėl jo poreikiai taip pat išaugo. Abu vaikai greitai auga, kiekvienam metų sezonui reikia pirkti naujus drabužių komplektus, bet dėl finansinių lėšų trūkumo dažnai tenka riboti net vaikų laisvalaikį. Išlaidos dukrai sudaro apie 450 Eur, o sūnui – apie 400 Eur per mėnesį. Atsakovas slepia savo tikrąsias pajamas, siekdamas išvengti turimų įsipareigojimų . Jis eilę metų neprisideda prie vaikų išlaikymo. Atsakovui tenkanti sūnaus N. išlaikymo dalis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sudaro 27000 Eur (135 mėn. x 200 Eur), o dukrai L. 19350 Eur (86 mėn. x 225 Eur). Teismui tenkinus reikalavimą nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovui tenkanti ginčo turto dalis sudarytų 1/3 ginčo turto. Šią atsakovui tenkančią turto dalį prašo priteisti iš nepilnamečių vaikų išlaikymui, atitinkamai po 1/6 dalį kiekvienam vaikui. Sūnui tenkančios turto dalies vertė yra apie 20000 Eur, papildomai prašo priteisti vienkartine išmoka 7000 Eur išlaikymo. Reikalavimas priteisti vaikų išlaikymą turtu labiausia atitiktų vaikų interesus, nes būtų užtikrinta ir vaikų teisė į pastovią gyvenamąją vietą. Nėra jokio pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, kadangi dėl savo sunkios turtinės padėties kaltas pats atsakovas dėl savo nesąžiningų, neteisėtų o gal net ir nusikalstamų veikų.

Atsakovas ne tik neteikia materialinės paramos, bet ir visiškai neprisideda prie vaikų priežiūros ir auklėjimo. Kadangi vaikai praradę ryšį su tėčiu , nenori su juo bendrauti , tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirba slenkančiu grafiku.

Išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, prašo palikti santuokinę/prigimtinę pavardę „C.“.

Neprieštarauja, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove ir sutinka, kad vaikų išlaikymui iš jo būtų priteista po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. (Posėdžio metu sutiko , kad dukrai būtų priteista 220 Eur, o sūnui 200 Eur.

Atsakovas prašo nustatyti bendravimo tvarką su vaikais.

Priešieškinyje papildomai nurodė, kad santuokoje įgijo kilnojamąjį : automobilį Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) baldus, buitinę techniką bei nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą , esantį (duomenys neskelbtini). Santuokoje atsirado ir prievolės kreditoriams: SEB bankui, Bigbank, Valstybinei mokesčių inspekcijai, fiziniams asmenims, iš kurių prievolę Telia Lietuva, M. T., T. G., J. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai, R. G., V. R., V. L., K. T., T. S., G. K., L. S., E. M., E. M., D. D., G. G., A. G., A. G., G. M., R. V., R. V. prašo pripažinti jo asmeninėmis prievolėmis.

Prievoles AB SEB bankui, Bigbank prašo pripažinti solidariąja abiejų sutuoktinių prievole. Nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą ir gyvenamąjį pastatą) prašo priteisti ieškovei, o butą (duomenys neskelbtini) 12 600 Eur vertės jam. Ieškovė privalo jam sumokėti 84 467,69 Eur kompensaciją.

Nesutinka, kad iš atsakovo vaikų išlaikymui būtų priteista tik po 150 Eur kiekvienam. Vaikai yra mokyklinio amžiaus, lanko būrelius. Jie sparčiai auga, greitai išauga drabužius ir avalynę, todėl atsižvelgiant į bendrą infliaciją toks išlaikymas neužtikrintų vaikų poreikių.

Atsakovas eilę metų neprisideda prie vaikų išlaikymo. Net ir priėmus teismo sprendimą atsakovas savo prievolės nevykdys, o išieškoti taip pat nėra galimybės, nes jis faktiškai jokių pajamų neturi. Atsižvelgiant į tai reikalavimas priteisti išlaikymą vaikams turtu yra pagrįstas ir labiausiai atitinka jų interesus. Atsakovo asmeninės prievolės siekia daugiau kaip 255876, 82 Eur, todėl atsakovui natūra priteistas turtas būtų parduotas iš varžytynių. Šeima jau prarado butą (duomenys neskelbtini) ir tokia pati situacija susidarytų su gyvenamuoju namu. Vaikai atsidurtų gatvėje, nes vienos jos pajamos nebūtų pakankamos užtikrinti vaikams kitą gyvenamąją vietą.

Nesutinka su atsakovo siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas su vaikais yra praradęs ryšį, todėl siekiant vaikams nesukelti šoko turėtų būti nustatyta jos siūloma bendravimo tvarka. Atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, turi ne vieną priešą, gyvena su jai nežinomos reputacijos asmenimis, kategoriškai neigiantis, kad N. yra jo sūnus, jo veiksmai vaikų atžvilgiu gali būti neadekvatūs, todėl neaišku ar jis turi galimybę vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas.

Vienintelė solidari prievolė yra įsipareigojimai SEB bankui, o visi likusieji yra asmeninės atsakovo prievolės, nes pinigai paimti be jos žinios, išskirtinai atsakovo poreikiams tenkinti, o tiksliau vykdyti finansines aferas, apie kurias jai nebuvo žinoma.

Atsakovas nepagrįstai neįtraukė automobilio WV SHARAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2015-05-13 automobilis išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę priežiūrą ir draudimus. Automobilis įgytas santuokos metu, todėl jai priteistina 1310 Eur kompensacija už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę. Automobilis, kurį vairavo neblaivi atsakovo sugyventinė, avarijos metu buvo sudaužytas nepataisomai.

Realios vertės neatitinka atsakovo nurodyta ginčo turto ( žemės sklypo ir gyvenamojo namo) kaina 150 000 Eur. Vertė nustatyta 2015 m. Per šį laiką ne tik pasikeitė situacija rinkoje, bet ir turtas nusidėvėjo. Atsakovas atskirai įtraukė geoterminio šildymo katilą, židinio kapsulę ir kt., kurie jau įskaičiuoti į namo vertę. Juolab, šis turtas pirktas iš ieškovės mamos asmeninių lėšų.

Atsakovas nuslėpė , kad išskirtinai dėl jo nesąžiningų veiksmų buvo nutraukta sutartis su SEB banku tinkamai ir laiku nepadengus kreditorinių įsipareigojimų. Iki 2017 m. birželio mėnesio, kol ieškovė disponavo butu, prievolės bankui buvo vykdomos. Atsakovas perėmė buto valdymą ir nors butą išnuomavo, tačiau kredito bankui nemokėjo, todėl buvo pradėtas skolos išieškojimas ir butas parduotas iš varžytynių.

Nesutikimas grindžiamas tuo, jog pagal turimus duomenis ieškovė mokestinės nepriemokos neturi ir valstybės biudžetui neskolinga. Atsakovas turi 588,66 Eur mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurią ieškovė prašo pripažinti asmenine atsakovo prievole ir nurodo, kad ji turi būti iš asmeninio atsakovo turto. Atsakovas skolingas valstybės biudžetui daugiau, tačiau ieškovė ne visas prievoles yra aptarusi. Trečiasis asmuo neprieštarauja, kad visi skoliniai įsipareigojimai valstybė biudžetui būtų laikomi asmenine atsakovo prievole. Sutinka ir su reikalavimais: kad po santuokos nutraukimo atsakovui būtų priteistos UAB“(duomenys neskelbtini)“ akcijos priteisiant jai 1448,10 Eur kompensaciją, kad ieškovei būtų priteista 1310 Eur kompensacija už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę išregistravus santuokos metu įgytą automobilį VW SHARAN, dėl kilnojamojo turto padalijimo. Pažymėjo, jog nėra paneigta bendro turto lygių dalių prezumpcija, todėl nesutinka, kad nekilnojamasis turtas būtų padalintas priteisiant ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui- 1/3 dalį. Įvertinus tai, kad ieškovė neturi jokių skolinių įsipareigojimų valstybei, kad ji augina šalių nepilnamečius vaikus, o atsakovas turi daugybę kreditorinių įsipareigojimų kreditoriams, tame tarpe ir valstybei, tikslinga nekilnojamąjį turtą ( žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su statiniais) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei įpareigojant ją išmokėti atsakovui 60 000 Eur kompensaciją pervedant juos atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, į kuriuos būtų nukreiptas išieškojimas tenkinant atsakovo kreditorių, tame tarpe ir valstybės, esamas prievoles.

Nesutinka su ieškovės reikalavimu priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą turtu. Pasirinkta išlaikymo forma neturi pažeisti sutuoktinių turimų kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei įpareigojant išmokėti atsakovui 60 000 Eur, o išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. Tokia išlaikymo forma bei jos dydis atitiktų tiek nepilnamečių vaikų, tiek šalių, tiek kreditorių interesus. Priteisus nekilnojamąjį turtą kaip išlaikymą nepilnamečiams vaikams praktiškai neliktų atsakovui priklausančio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas.

Padalinus turtą pagal ieškovės reikalavimą kreditorių galimybės patenkinti reikalavimus iš esmės sumažinamos. Pagal kasacinio teismo praktiką turto padalinimas natūroje laikomas prioritetiniu principu. Ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad turto padalinimas natūroje techniškai neįmanomas. Pagal pateiktu duomenis namas yra 231,14 kv.m. dydžio, žemės sklypas 0,1620 ha dydžio, todėl kasacinio teismo suformuotos praktikos kontekste namą padalinti natūroje įmanoma.

Atsakovas yra juvelyras, todėl UAB“(duomenys neskelbtini)“ veiklos sritis yra juvelyriniai dirbiniai ir bižuterija. Akivaizdu, kad akcijos pripažintinos asmenine atsakovo nuosavybe kaip lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam verslui.

Nesutinka su išlaikymo vaikams priteisimo turtu ir vienkartine išmoka. Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina ne tik į vaikų poreikius, bet ir į atsakovo turtinę padėtį bei kreditorių interesus, todėl išlaikymui priteistina suma turėtų būti po 190 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinis sudaro sandorius su kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Kol ši prezumpcija nebus paneigta vieno sutuoktinio įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Iš pateiktų duomenų matyti, kad šeima turėjo finansinių sunkumų: 2008 m. paimamas kreditas 26043,51 Eur būstui įsigyti. 2014 m. paimamas papildomas 40 000 Lt kreditas, kuriuos ieškovė pripažįsta solidaria prievole. Būtent nuo 2014 m. iki 2015 m. antros pusės pastebima didžioji dalis išduotų vykdomųjų raštų, įsiskolinimų atsakovo vardu. Tačiau, kad vykdomieji raštai ar įsiskolinimai yra atsakovo vardu nereiškia, kad minėti įsiskolinimai atsirado dėl asmeninių poreikių tenkinimo. Šeima tuo laikotarpiu turėjo finansinių sunkumų, todėl pinigai, paskolinti iš R. V., buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, pragyvenimui bei skolos dengti. 2014 m. buvo paimtas papildomas kreditas iš SEB banko ir tai įrodo, jog ieškovė žinojo apie finansinius sunkumus šeimoje, su vyru bendravo, nes priešingu atveju nebūtų sutikusi dėl bendro kredito paėmimo. Ieškovė neįrodė, pagal vekselį atsakovui duoti pinigai nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti.

Nepagrįstas reikalavimas nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad ji investavo didelę savo asmeninių lėšų dalį. Vien faktas, kad jos tėvai pardavė nekilnojamąjį turtą ir pinigus sumoje 92 000 Lt padovanojo ieškovei neparemti jokiais įrodymais. Kad ieškovė iš savo sąskaitos apmokėjo kelias sąskaitas nepatvirtina, kad ji investavo į namo statybą 92 000 Lt. Statybos metu šalys buvo sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, todėl abu galėjo prisidėti prie bendro namo statybos.

Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovo mamos dovanoti pinigai buvo panaudoti tik atsakovo poreikių tenkinimui. Vien faktas, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Nėra duomenų apie ieškovės sveikatos problemas. Net lygiomis dalimis padalijus turtą ieškovė gaus didelės vertės turtą, iš kurio bus galima įsigyti būstą, o patenkinus reikalavimą priteisti išlaikymą turtu kreditorinių reikalavimų patenkinimo galimybė sumažėtų. Ieškovė ir transporto priemones siekia pasidalinti ne natūra ir nori gauti dideles kompensacijas, nors automobilio Peugeot 407 rinkos vertė yra tik 900 Eur, o ne 3070 Eur.

Ieškovė žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visiškai nevykdo veiklos ir yra likusios tik bendrovės skolos, reikalauja net 1448,10 Eur kompensacijos. Jei ieškovė mano, kad akcijos yra vertingos, tai būtų teisinga jas jai ir priteisti.

Prašomas priteisti vaikų išlaikymas yra akivaizdžiai per didelis. Tokiu būdu ieškovė siekia, kad nei vienas kreditorius negalėtų patenkinti savo reikalavimų. Ji pati gauna tik 500 Eur per mėnesį, todėl ji niekada negalėjo vaikams skirti tokių lėšų, kokias nurodo. Atsakovas taip pat neturi finansinių galimybių sumokti vienkartinę kompensaciją. Vaikams reikalingas tęstinis išlaikymas, o ne vieno karto kompensacija, todėl iš atsakovo priteistinos periodinės išmokos.

Atmestinas ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kuri net neatitinka šiuo metu suformuotos teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose.

Šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr.(duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė dukra L. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) bei sūnus N. gim. (duomenys neskelbtini)Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje pateikta išvada dėl turto vertės ir turtas įvertintas 120 000 Eur. Atsakovas su šia verte nesutinka ir mano, kad šiuo metu turto vertė yra 160000 Eur. Į bylą atsakovas yra pateikęs 2015 m. vasario 10 d. Namų valdos vertinimo ataskaitą , kurioje vertinimą atlikusi UAB“Lituka ir Ko“pateikė išvadą, kad namų valdos vertė yra 139000 Eur. Atsakovo vardu yra registruoti automobiliai Peugeot 407, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ieškovės įvertintas 3070 Eur ir VW SHARAN valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvertintas 2620 Eur. Pastarasis automobilis yra išregistruotas. Santuokos metu šalys įgijo baldus, buitinę techniką, darbo įrankius. Ieškovė šį turtą įvertino 6 679 Eur. Atsakovas priešieškinyje į dalijamo turto masę be baldų ir buitinės technikos įtraukė geoterminio šildymo katilą, integruotą židinio kapsulę nurodydamas, kad turto vertė yra 21 670 Eur.

Sutuoktiniai 2008- 07-23 yra paėmę paskolą iš SEB banko 26 043,51 Eur ir 2014 - 09-24 dar 11 548,80 Eur. Iš atsakovo yra priteista ir vykdomas išieškojimas fizinių ir juridinių asmenų, byloje trečiaisiais asmenims įtrauktų asmenų naudai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Įstatymų leidėjas įtvirtino pareigas sutuoktiniams būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti, remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Civilinio kodekso 3.27 straipsnis). Abi šalys kaltina viena kitą dėl šeimos iširimo. Ieškovė mano, kad atsakovas pažeidė lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitas įstatyme numatytas pareigas: santuokos metu buvo neištikimas, pasisavino iš jos sąskaitos dalį (70400 Lt) iš 120 000 Lt atsakovo motinos pervestų pinigų ir išleido juos asmeniniams poreikiams. 2013 m. labai sirgo vaikai, tačiau atsakovui tai visiškai nerūpėjo, jis net nesivargindavo atvykti į ligoninę. 2014 m. pradėjo gauti kažkokius registruotus laiškus. Pasiteiravus kas tai per laiškai atsakė, kad tai jo asmeniniai reikalai. 2014 m. lapkričio 17 d. lombarde užstatė jos ir dukters juvelyrinius dirbinius, net gi vestuvinį ieškovės žiedą.

Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Ieškovė, įrodinėdama atsakovo neištikimybę, pateikė į bylą trumpųjų žinučių išrašus, kurios, ieškovės nuomone, patvirtina, kad atsakovas dar gyvendamas su ja turėjo meilužę vardu I.. Tačiau šis įrodymas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų: neaišku kam priklauso telefono numeriai, neįmanoma identifikuoti rašančiųjų asmenybes.

Šiuo metu, kai faktiškai šalių santuokinis gyvenimas jau yra nutrūkęs, atsakovas gyvena su kita moterimi. Tačiau sprendžiant kaltės klausimą svarbu nustatyti ar neištikimybė buvo šeimos iširimo priežastimi. Liudytoja V. J., šalių kaimynė, nurodė, kad 2014 m., kai ieškovės nebuvo namuose, vieną kartą ten matė moterį, tačiau manytina, kad šios liudytojos parodymų nepakanka įrodyti, kad santuokos iširimo priežastimi buvo atsakovo neištikimybė (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Jokiais įrodymais, išskyrus ieškovės paaiškinimus, neįrodyta ir aplinkybė, kad 2013 m. labai sirgo vaikai, gulėjo ligoninėje, o atsakovas jų net nelankė. Byloje iš viso nėra pateikta duomenų apie vaikų ligas ir jų gydymą ligoninėse.

Tačiau kitos byloje nustatytos aplinkybės bei įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdė esminės sutuoktinio pareigos teikti šeimai visapusišką moralinę ir materialinę paramą , rūpintis vaikų auklėjimu, užtikrinti jų poreikius mokslui, lavinimui, socialiniam vystymuisi. Į bylą pateikti duomenys iš šalių vaikų ugdymo įstaigų rodo, kad atsakovas nelanko tėvų susirinkimų, nesidomi mokyklą lankančios dukters L. pažangumu ir pasiekimais, neprisijungia prie elektroninio dienyno, nesirūpina vaikų saugiu atvykimu į mokyklą ir išvykimu iš jos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas net ir neneigė, kad jau kurį laiką neteikia išlaikymo dviems savo nepilnamečiams vaikams tai pateisindamas sunkia savo materialine padėtimi. Nėra ir bendravimo, nes, esą, ieškovė neleidžia vaikams su juo matytis. Tačiau atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, darbingas asmuo, įvaldęs retą ir paklausią juvelyro specialybę, todėl šie atsakovo argumentai atmestini kaip teisiškai nereikšmingi ir neatleidžiantys jo nuo imperatyvios pareigos užtikrinti savo vaikams tinkamą kasdienių būtinųjų poreikių tenkinimą.

Atsakovas nepagrindė įrodymais ir savo teiginių, kad ieškovė sudaro vaikams kliūtis matytis su juo. Jis nepateikė ir jokių įrodymų kaip bandė išsaugoti emocinį ryšį su vaikais. Juolab, jog net ir nebendraujant su vaikais tai neatleidžia tėvo nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą. Atsakovas, manydamas kad yra pažeidžiamos jo, kaip tėvo teisės bendrauti su vaikais, dalyvauti jų gyvenime, per visą bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pateikęs prašymo nustatyti laikinąją bendravimo tvarką.

Atsakovas ne tik nevykdė ir nevykdo pareigos materialiai aprūpinti savo nepilnamečius vaikus, bet visiškai neatsakingai valdė šeimos finansus, net gi švaistė šeimos pinigus. 2009-11-05 be ieškovės žinios jis paėmė iš jos sąskaitoje buvusių 120000 Lt, kuriuos pravedė atsakovo motina, dalį pinigų - 70 400 Lt. Apie tai jis pats 2009-01-27 raštiškai prisipažino nurodydamas, kad pinigus paėmė ir išleido juos savo asmeninių poreikių tenkinimui (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Bylos nagrinėjimo metu jis taip pat neneigė pinigų paėmimo ir panaudojimo asmeninėms savo reikmėms fakto.

Atsakovas be ieškovės žinios ir sutikimo skolinosi dideles pinigų sumas , ką patvirtina į bylą pateikti duomenys apie atsakovo pasirašytus vekselius, jo atžvilgiu antstolių vykdomus priverstinius išieškojimus pagal vykdomuosius įrašus M. T., T. G., J. D., V. R., V. L. ir kitiems kreditoriams, teismo priimti procesiniai dokumentai, kuriais iš atsakovo yra priteistos skolos. Atsakovas net neginčija ir pripažįsta, kad visos prievolės, išskyrus SEB bankui ir BIGBANK, yra asmeninio pobūdžio. Tai leidžia manyti, kad atsakovas, neatsakingai skolindamasis, lengvabūdiškai žiūrėjo net į savo į vaikų ateitį ir jų teisę būti aprūpintais gyvenamuoju būstu, nes suprantama, kad skolas išieškant priverstine tvarka išieškojimai nukreipiami į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnis).

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad skolų atsiradimą sąlygojo ir ieškovės noras gyventi prabangiai, siekti elitinio sluoksnio statuso, todėl jis ir stengėsi pildyti jos užgaidas. Tačiau byloje taip pat nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad už skolintus pinigus ieškovė išlaidavo prabangiose parduotuvėse, restoranuose, nuolat lankėsi grožio salonuose, ilsėjosi prabangiuose kurortuose, mėgavosi SPA procedūromis ir pan., Teismas kritiškai vertina trečiojo asmens T. G. paaiškinimus, kad pinigus atsakovas skolinosi, nes ieškovė jį „spaudė‘ norėdama prabangiai gyventi. Paskolų tikslą jam įvardijo pats atsakovas, o asmeniškai T. G. su ieškove nėra bendravęs ir skolindamas pinigus atsakovui jos parašo paskolos rašte neprašė. Priešingai, iš liudytojų G. K. (ieškovės tetos) bei A. O. C. (ieškovės mamos) parodymų nustatyta, kad net gi povestuvinė kelionė buvo finansuojama ieškovės artimųjų lėšomis.

Šalys jau nuo 2014 metų kartu negyvena, neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, taikytis nenori. Tai leidžia manyti, kad šiuo metu jų santuoka yra tik formali ir nėra jokių galimybių ją išsaugoti, todėl nenustačius ieškovės kaltės santuoka nutrauktina pripažįstant atsakovą kaltu dėl jos iširimo (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – C., Ž. ( Civilinio kodekso 3.69 straipsnis).

Pripažinus atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo ieškovė turi teisę reikalauti priteisti jai iš atsakovo neturtinę žalą. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Šalims pradėjus gyventi atskirai ieškovė faktiškai viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, viena rūpinasi jų ugdymu, sveikata. Duomenys iš SEB banko patvirtina, kad jai teko ir dar viena sunki finansinė našta – šiuo metu ji rūpinasi paimtos paskolos mokėjimu, o didžioji pinigų suma paskolai padengti taip pat buvo pervesta tik iš jos arba jos motinos sąskaitos. Suprantama, jog dėl atsakovo neatsakingo skolinimosi iškilo varžytynių grėsmė įgytam gyvenamajam namui ir ji jau eilę metų gyvena nuolatinėje baimėje su dviem mažamečiais prarasti turimą gyvenamąjį būstą. Tai neabejotinai sukelia nemalonius dvasinius išgyvenimus, stresą, diskomfortą. Ieškovei paaiškėjęs faktas apie atsakovo lombarde užstatytus jos žiedus ( į bylą yra pateiktas tai patvirtinantis lombardo dokumentas) neabejotinai irgi sąlygojo nemalonias emocijas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl patirtų išgyvenimų ieškovei ar vaikams būtų poreikis lankytis pas psichologus, vartoti medikamentus ir pan., todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies ir priteistina 1000 Eur neturtinės žalos.

Dėl santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo.

Šalys santuokoje įgijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, automobilius Peugeot 407, VW SHARAN, kilnojamąjį turtą ( baldus, buitinę techniką). Atsakovas yra UAB“(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas.

Ieškovė nekilnojamąjį turtą įvertino 120000 Eur. Turto vertei pagrįsti į bylą ji pateikė UAB“CREpro“ 2017 m . birželio 15 d. atliktą Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią turtas buvo įvertintas 120000 Eur. Atsakovas nesutiko su tokiu įvertinimu teigdamas, jog nekilnojamojo turto vertė dabar yra apie 160000 Eur ir prašė skirti ekspertizę. Tačiau šis jo prašymas nebuvo tenkintas, nes ekspertizės skyrimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą ir padidintų bylinėjimosi kaštus. Priešieškinyje atsakovas nekilnojamąjį turtą buvo įvertinęs 139000 Eur. Turto vertinimas atsakovo užsakymu buvo atliktas 2015 m. Nekilnojamojo turto rinkoje nuo 2015 m. nebuvo stebimas kainų šuolis ( Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punktas), todėl teismas vadovaujasi paskutiniuoju, po 2 metų t.y. 2017 m. atliktu turto įvertinimu vertindamas jį kaip atitinkantį protingumo kriterijų.

Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 d. yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o pagal šio teisės normos 2 dalį nukrypti nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais. Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis numato, kad nukrypti galima atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas, formuodamas tesiminę praktiką, yra nurodęs, kad šis sąrašas nėra baigtinis, o teismas svarbiais gali pripažinti ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tai gali būti vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas prie įgyjant santuokinį turtą, nesąžiningas turto valdymas ir pan.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-3-126/2006, Nr.3K-3-220/2007, Nr. 3K-3-127/2011). Nukrypimo nuo sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes. Pagal suformuotą teisminę praktiką tai paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą.

Ieškovė savo reikalavimą grindė tuo, kad jos tėvai 2006 m. spalio 31 d. pardavę jiems priklaususį nekilnojamąjį turtą už 92 000 Lt per eilę metų gautas lėšas panaudojo ieškovės ir atsakovo gyvenamojo namo statybai ir įrengimui. Byloje yra pateikta 2006 m. spalio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartis, patvirtinanti, jog ieškovės tėvai tikrai pardavė nekilnojamąjį turtą, o ieškovės mamos A. O. C. banko išrašai rodo, jog ji nuolat išimdavo iš banko sąskaitos grynuosius pinigus . Rašytiniai įrodymai ( kasos kvitai, pinigų priėmimo kvitai, sąskaitos – faktūros) patvirtina, kad už namo statybai ir įrengimui reikalingas prekes ar paslaugas mokėjo ieškovė arba jos mama. Šalims pradėjus gyventi atskirai ieškovės tėvai taip pat padėjo ir padeda išlaikyti turtą (ieškovei reikia mokėti mokesčius, pirkti kurą, užtikrinti nuolatinę turto priežiūrą), ką taip pat patvirtina pateikti pinigų priėmimo kvitai, atliktų darbų aktas (Civilinio proceso kodekso 197 straipsnis). Trečiasis asmuo G. K. yra ieškovės teta, kuri posėdžio metu irgi paaiškino , kad nuolat rėmė ir teberemia ieškovę finansiškai. Aplinkybę apie ieškovės iš tėvų ir tetos gautą ir tebegaunamą materialinę paramą patvirtino liudytoju apklaustas ieškovės brolis A. C. bei mama A. O. C. (Civilinio proceso kodekso 186 straipsnis).

Iš atsakovo pusės nebuvo pateikta jokių šiuos ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). 2009 m. rugsėjo 15 d. šalys pasirašė Povedybinę sutartį, kuria buvo sutarta, kad nutraukiant santuoką visas ginčo turtas lieka ieškovei. Tai leidžia manyti, jog tokią sutartį atsakovas pasirašė įvertinęs ieškovės tėvų indėlį statant ir įrengiant gyvenamąjį namą.

Manytina, kad nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir antrasis nukrypimo nuo lygių dalių principo kriterijus , įtvirtintas Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 4 dalyje – kai šeima negauna pajamų dėl sutuoktinio aplaidumo, slėpimo gaunamų pajamų ir jų panaudojimo asmeniniams poreikiams tenkinti. Byloje yra nustatyta, jog atsakovas, žinodamas ieškovės sąskaitos duomenis, paėmė 70400 Lt iš 120 000 Lt, kuriuos į ieškovės sąskaitą pervedė atsakovo mama ir juos panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Atsakovas teigė, kad jis nešvaistė pinigų, o investavo į verslą, bet jis buvo apvogtas, todėl buvo priverstas skolintis apyvartinėms lėšoms. Tačiau atsakovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių vagystės faktą: kad buvo kreiptasi į teisėsaugos organus, kad buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir pan., Liteko programos duomenys rodo, kad pats atsakovas 2015 m. kovo 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu Nr.1-1542-408/2015 ir 2015 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-900-288/2015 buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį už svetimo turto įgijimą apgaule ir patikėto turto pasisavinimą.

Atsakovas neprisideda nei prie nepilnamečių vaikų, nei prie nekilnojamojo turto išlaikymo, nedengia banko paskolos. Ieškovė gauna didelę materialinę paramą iš savo tėvų, kurių dėka ir gali pragyventi. Ginčo namas yra vienintelis ieškovės ir jos dviejų vaikų gyvenamasis būstas, nes butas (duomenys neskelbtini) jau yra išvaržytas.

Pagal Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį turtas dalijamas natūra, jeigu jį galima padalinti. Priešieškinyje atsakovas reiškė reikalavimą priteisti natūroje jam butą (duomenys neskelbtini), o ieškovei – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, priteisiant jam piniginę kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Tačiau bylos nagrinėjimo metu šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausęs butas buvo išvaržytas, todėl dalintinas tik žemės sklypas ir gyvenamasis namas. Posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka, kad namų valda būtų priteista ieškovei ir pageidauja, kad jam būtų priteista piniginė kompensacija. Tačiau toks santuokoje įgyto turto padalijimas yra neracionalus, neprotingas ir nesąžiningas, nes pažeistų ne tik siektiną protingą šalių interesų pusiausvyrą, bet ir prioritetinius vaikų interesus. Ieškovė, padedama savo tėvų, pastaraisiais metais metu viena išlaiko nepilnamečius vaikus, moka paskolą, mokesčius už namui teikiamas paslaugas, rūpinasi namo priežiūra. Jos darbo užmokestis, kaip rodo Sodros duomenys, yra nedidelis – apie 500 Eur, todėl piniginės kompensacijos priteisimas ne tik būtų jai nepakeliama finansinė našta, bet savo ruožtu neigiamai sąlygotų ir nepilnamečių vaikų gyvenimo kokybę bei jų pilnaverčių poreikių tenkinimą, todėl šis nekilnojamasis turtas dalintinas natūroje priteisiant ieškovei 2/3, o atsakovui 1/3 dalį (Civilinio kodekso 3.116 straipsnis).

Šiuo metu faktiškai yra tik vienas automobilis Peugeot 407 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytas šalių santuokos metu. Reikšdama reikalavimą priteisti automobilį atsakovui ieškovė vertino jį 3 070 Eur. Tačiau pakeitusi poziciją ir sutikdama, kad automobilis būtų priteistas jai ieškovė nurodė, kad jo vertė yra tik 1766 Eur. Siekiant užtikrinti protingą abiejų šalių interesų pusiausvyrą skaičiuotinas vidurkis ir automobilis vertintintas 2418 Eur. Šalims sutinkant , kad automobilis būtų priteistas ieškovei iš jos atsakovui priteistina 1209 Eur piniginė kompensacija (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.19 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti jai piniginę kompensaciją už automobilį VW SHARAN, kurį ji įvertino 2165 Eur. Šalims gyvenant skyrium 2015 m. gegužės 13 d. automobilis buvo automatiškai išregistruotas negavus duomenų apie atliktą techninę apžiūrą ir draudimą, todėl ieškovė mano, kad jai priklauso piniginė kompensacija (pusė automobilio vertės) už sumažintą bendrą jungtinę nuosavybę. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad automobilį avarijoje sudaužė neblaivi atsakovo sugyventinė. Bylos duomenys rodo, kad 2014 m. šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl ieškovė, būdama šio turto savininke, lygiai taip pat kaip atsakovas privalėjo rūpintis tiek technine automobilio priežiūra, tiek draudimu, tačiau to nedarė, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Tenkintinas iš dalies ieškovės reikalavimas padalinti UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijas. Bendrovė įsteigta 2014 m. gruodžio 4 d. Atsakovas yra vienintelis bendrovės akcininkas, nominali akcijos vertė buvo 100 Lt. Ieškovė reiškia reikalavimą priteisti akcijas atsakovui, o jai priteisti piniginę kompensaciją – ½ dalį arba 1448,10 Eur. Tačiau bendrovė nėra pelninga. Sodros duomenys rodo, kad atsakovas , būdamas jos direktoriumi, jokių pajamų negauna. Trečiojo asmens A. G., nuomavusios patalpas atsiliepime tai pat teigiama, kad bendrovė veiklos nevykdo ir yra nuostolinga. Liteko programos duomenys rodo, kad 2017 m. iš šios bendrovės buvo priteistos skolos UAB „Kauno vandenys“ (Civilinės bylos Nr.2-10896-451/2017) bei Buhalterija LT UAB (Civilinės bylos Nr.e2-11551-451/2014). Ieškovė nepateikė įrodymų apie realią akcijų vertę, todėl manytina, kad akcijos turto padalijimo dienai yra bevertės ( Civilinio kodekso 3.119 straipsnis). Atsižvelgtina ir į tai, kad pati ieškovė nurodo, jog 2014 m. pabaigoje šalys jau nebesutarė ir kartu negyveno bei į tai, jog bendrovė įsteigta atsakovo verslui vystyti akcijos priteistinos atsakovui nepriteisiant iš jo jokios kompensacijos ieškovei.

Ieškovė prašo priteisti 474,68 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Ieškovė pateikė duomenis, kad yra įsiskolinimai AB“Kauno energija“ ir UAB“Būsto valda“ už šių bendrovių teiktas komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini), nors, pasak ieškovės, buto nuomininkas teigė, kad mokesčiai buvo apmokėti. Tačiau byloje be sąskaitų daugiau jokių įstatymų reikalavimus atitinkančių įrodymų nėra pateikta, todėl reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Ieškovė pateikė 49 pozicijų, o atsakovas 21 pozicijos sąrašą apie santuokoje įgytą turtą, kurį prašo padalinti – baldus, įrankius, buitinę techniką ir kt. Tačiau ieškovė prašo dalinti ir tokį turtą : diskinį pjūklą 15 Eur, siaurapjūklį pjūklą 35 Eur, šlifavimo mašinėlę 30 Eur, kampinį šlifuoklį 20 Eur, plytelių pjaustymo stakles su vandeniu 35 Eur, pjūklus 2 vnt. kurių vertė 4 Eur, slėgio plovimo mašiną 30 Eur, šlifavimo mašinėlę 20 Eur (viso turto už turto už 189 Eur). Atsižvelgiant atsakovo profesiją (jis yra juvelyras) šis turtas laikytinas susijęs tik su atsakovo asmeniu, todėl nedalintinas ir iš ieškovės sąrašo išbrauktinas (Civilinio kodekso 3.120 straipsnis).

Iš atsakovo pateikto dalintino turto sąrašo išbrauktinas ir nedalintinas šis turtas: geoterminio šildymo katilas 12 400 Eur, integruota židinio kapsulė 1 000 Eur, integruojama indaplovė 200 Eur, viso turto už 13 600 Eur. Geoterminis katilas ir židinio kapsulė yra gyvenamojo namo priklausiniai ir jų neįmanoma atskirti be žalos jų paskirčiai. Indaplovė taip pat yra integruota (pats atsakovas ją taip ir įvardijo), todėl šis turtas tarp sutuoktinių atskirai negali būti dalijamas.

Ieškovės pateiktas dalintino turto sąrašas , palyginus su atsakovo, yra labai išsamus, todėl turtas dalintinas vadovaujantis šiuo sąrašu. Ieškovė didžiąją dalį santuokoje užgyvento kilnojamojo turto pageidauja palikti atsakovui, sau prašydama priteisti tik paveikslą, lovą, vonios spinteles ir kt. turtą (11 pozicijų). Tačiau atsakovas gyvena nuomojamame bute, todėl būtų neprotinga ir neteisinga priteisti jam tokį turtą kaip pvz. keturias garažo lentynas su jose esančiais daiktais, šašlykinę, supynę, suoliuką, akmenis ir pan., Atsakovei priteisus automobilį jai reikalingas, todėl paliktinas akumuliatoriaus pakrovėjas, padangos, ratlankiai. Manytina, kad namo priežiūrai ieškovei ir toliau bus reikalingas toks turtas kaip žoliapjovės trimeris. Atsakovas apskritai nereiškia reikalavimo nei į vieną gyvenamajame name likusį daiktą, todėl įvertinus į ieškovės norą ir toliau gyventi namų valdoje visas šis turtas priteistinas ieškovei t.y. : svetainės baldų komplektas 700 Eur, darbo kambario baldai 200 Eur, skalbimo mašina 200 Eur, stalas 30 Eur, šaldytuvas Samsung 200 Eur, televizorius Samsung su laikikliu 60 Eur, garažo lentynos 4 vnt. su jose esančiais daiktais 400 Eur, šašlykinė 25 Eur, supynė 450 Eur, suoliukas 130 Eur, akmenys 150 Eur, staliukas ir 2 kėdės 170 Eur, televizorius 200 Eur, indai bei stalo įrankiai 70 Eur, ratlankiai 4 vnt. su padangomis 140 Eur, vėjelis 15 Eur, akumuliatoriaus pakrovėjas 30 Eur, žoliapjovės trimeris 50 Eur, tvirtinimo elementai 10 Eur, ratlankiai 4 vnt. su padangomis 160 Eur, dviračio laikiklis 35 Eur, garso kolonėlės 50 Eur, dujinė viryklė 20 Eur, gartraukis 25 Eur, virtuvės stalas 15 Eur, virtuvinės spintelės 50 Eur, virtuvės stalas 15 Eur, 3 vnt. kėdžių 15 Eur, šaldytuvas 30 Eur, svetainės baldai 3 dalių 50 Eur, televizorius 20 Eur, vonios spintelė su kriaukle ir kranu 35 Eur, paveikslas 200 Eur, lova 300 Eur, vonios spintelė 80 Eur, drabužinės lentynos 200 Eur, valgomojo baldų komplektas 250 Eur, žurnalinis staliukas 50 Eur, virtuvės baldai 1000 Eur, gartraukis 100 Eur, orkaitė ir kaitlenkė 320 Eur, indaplovė 125 Eur, šaldytuvas 110 Eur.

Viso ieškovei priteistina turto už 6490 Eur atsakovui priteisiant iš ieškovės 3 245 Eur piniginę kompensaciją (6 490 : 2 ).

Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad įsiskolinimas BIG BANK AS filialui taip pat yra taip solidari prievolė. Ieškovė su tuo pagrįstai nesutinka. Skirtingai nei 2014 m. rugsėjo 24 d. , kai sutartį su kreditoriumi SEB Banku paskolą ėmė ir joje pasirašė ir ieškovė, paskolą iš BIG BANK AS filialo atsakovas paėmė vienasmeniškai. Paskolos sutartyje ji nėra įvardinta kaip kredito ėmėja, nėra jos raštiško sutikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad paskola paimta praėjus tik 2 dienoms po paskolos gavimo SEB banke. Pats kreditorius, kreipdamasis į teismą dėl paskolos priteisimo ieškovės nelaikė solidaria skolininke ir į bylos nagrinėjimą jos netraukė ( Kauno apylinkės teismo įsakymas Nr.e2-L2-13208-877/2015).

Atsakovas tiek priešieškinyje, tiek posėdžio metu pripažino, kad tai yra asmeninės jo prievolės (Civilinio proceso kodekso 187 straipsnis). Ieškovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jai apie šiuos kreditorius nieko nebuvo žinoma, ji jų net nepažįsta ir nėra davusi jokių sutikimų paskoloms paimti.

Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno sutuoktinio vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog prievolės kvalifikuojamos kaip bendros pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiškia, kad prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (Civilinio kodekso 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2, 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010). Pagal Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą ir švietimą, o pagal prievoles, kylančia iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis rėžimas, išskyrus atvejus, kai sandorio suma yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad byloje atsiliepimus pateikę tretieji asmenys, reikšdami reikalavimus pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti ir/ar sutuoktinė šiam sandoriui pritarė (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Tačiau tokių įrodymų į bylą pateikta nebuvo.

Atkreiptinas dėmesys, kad skolos, kurios šiuo metu yra daugiau kaip 250000 Eur, susidarė atsakovui ne tik neprotingai , neatsakingai skolinantis, bet ir jo padarytų nusikalstamų veikų pagrindų, todėl ieškovė negali būti atsakinga už tokius atsakovo veiksmus. Liteko programos duomenimis atsakovo atžvilgiu 2015 m. yra priimti baudžiamieji įsakymai Nr.1-1542-408/2015 ir Nr.1-900-288/2015. Šiose baudžiamosiose bylose nukentėjusiais pripažinti tretieji asmenys D. B. ir E. M..

Šalių vaikai gyvena su ieškove. Ji jais rūpinasi ir prižiūri. Tarp šalių nekilo ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl dukters L. ir sūnaus N. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove ( Civilinio kodekso 3.169 straipsnis).

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Tėvai privalo užtikrinti savo vaikams normalias augimo, vystymosi, gabumų lavinimo, sveikatos apsaugos sąlygas. Civilinio kodekso 3.156 straipsnis įtvirtina tėvų valdžios lygybės principą, kuris taikytinas ir sprendžiant išlaikymo klausimą. Tarp šalių nekilo esminio ginčo dėl išlaikymo dydžio. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sūnaus išlaikymui ji skiria apie 400 Eur per mėnesį, o dukters išlaikymui – apie 450 Eur per mėnesį. Nors priešieškinyje atsakovas nurodė, kad 150 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui atitinka vaikų poreikius, tačiau bylos nagrinėjimo metu iš esmės neprieštaravo ir sutiko su išlaikymo dydžiu 200 sūnui ir 220 Eur dukrai. Ieškovės pateiktos labai išsamios skaičiuotės apie vaikų išlaikymui išleistas sumas suponuoja išvadą, jog prašomos priteisti išlaikymo sumos nepažeidžia protingumo kriterijaus ir leidžia protingai užtikrinti kasdieninius vaikų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, laisvalaikiui, poilsiui, mokslui, todėl atitinkamai sūnaus N. išlaikymui priteistinas 200 Eur, o dukters L. – 225 Eur išlaikymas kiekvieną mėnesį.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. Per tą laiką yra skyręs vaikams išlaikyti tik 510 Eur. Atsakovas neneigia, kad išlaikymo vaikams neteikė bandydamas pasiteisinti susiklosčiusia sunkia finansine padėtimi. Tačiau šios pareigos nevykdymas pažeidžia vaikų interesus ir negali būti toleruojamas, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovo priteitinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2017 m. rugpjūčio 31 d. ( už 36 mėnesius ). Ieškovės pateiktos skaičiuotės rodo, kad ginčo laikotarpiu dukters L. poreikiai sudarė 13944 Eur, o sūnui N. – 10392 Eur (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis). Atsakovas per ginčo laikotarpį prisidėjo prie išlaikymo 510 Eur. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad išvaržius butą (duomenys neskelbtini) 1858 Eur, likę padengus įsiskolinimą kreditoriui, buvo pervesta ieškovei vaikų išlaikymui, todėl atitinkamai įsiskolinimas mažintinas ir nustatytina, kad įsiskolinimas dukrai L. yra 5788 Eur, o sūnui N.– 4012 Eur (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti išlaikymą vienkartine pinigų sumą bei turtu. Parinkdamas išlaikymo formą teismas privalo vadovautis Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma arba tam tikru turtu ir užtikrinti, kad vaiko išlaikymui turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas periodinėmis išmokomis taip užtikrinant, kad vaikas nuolat gaus savo poreikiams patenkinti nustatytą sumą.

Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkais. Vaikai turi prisiimti savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų turtą išlaikytu ir pan.,). Savo ruožtu vaikų tėvas netenka turto dalies, todėl teismas privalo pasverti ar jo teisės nėra pernelyg pažeidžiamos.

Byloje yra nustatyta, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdo nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio. Jis eilę metų neturi nuolatinių pajamų arba jas slepia, jo turtinė padėtis yra labai bloga – skolos siekia daugiau kaip 250000 Eur, todėl jis visiškai neprisideda prie kasdienių vaikų poreikių tenkinimo. Jis ne tik neteikia išlaikymo vaikams, bet neprisideda ir prie ginčo turto išlaikymo, mokesčių mokėjimo. Tą eilę metų daro ieškovė padedant artimiesiems. Turtas nėra apsunkintas hipoteka, tačiau areštuotas dėl atsakovo skolų, todėl yra reali grėsmė kad į atsakovui priklausančią turto dalį gali būti nukreiptas išieškojimas. Tokiu būdu susiklostė tokia situacija, kad vaikai kaip negavo išlaikymo taip ir toliau negaus bei praras net galimybę gauti išlaikymą turtu, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas kaip pagrįstas ir geriausiai atitinkantis vaikų interesus.

Atsakovas nesutinka su tokiu išlaikymo būdu, tačiau posėdžio metu teismui taip ir nesugebėjo pateikti racionalaus pasiūlymo kaip turint tiek skolų užtikrinti vaikų teisę į išlaikymą bei jų teises į gyvenamąjį būstą.

Su tokiu ieškovės reikalavimu nesutinka ir kreditoriai. Tačiau teisinį reglamentavimą tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38,39 straipsniai, Vaikų teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), todėl teismas taikydamas teisės normas privalo šiuo principu vadovautis pirmiausiai įvertindamas nepilnamečių vaikų, o ne kreditorių interesus.

Atsakovui tenkanti ginčo turto dalis sudaro 1/3 dalį , todėl kiekvienam vaikui tektų po 1/6 dalį. Sūnui N. vienkartinė išlaikymo išmoka nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės sudaro 27 000 Eur (135 mėn. x 200 Eur), o dukrai L. – 19350 Eur Eur (86 mėn. x 225 Eur). Atitinkamai turėtų būti sūnui N. priteista 1/6 dalis ginčo turto bei 7 000 Eur vienkartinė išmoka ir dukrai L. 1/6 dalis nekilnojamojo turto. Manytina, kad tokiu būdu bus užtikrintas vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai, kad „nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos ar rūpybos“.

Abi šalys pateikė savo norimą nustatyti bendravimo tvarką. Šalys sutaria esminiais klausimais: dėl bendravimo savaitgaliais, vasaros atostogų metu, per vaikų ir tėvo gimtadienio šventes, Naujuosius metus, religines šventes (Kūčios, Kalėdos, Velykos), todėl bendravimo tvarka koreguotina nežymiai abiejų tėvų atžvilgiu, atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką ( ji dirba slenkančiu grafiku) , atsakovo teisę maksimaliai bendrauti su vaikais vasaros atostogų metu , parenkant racionalų vaikų paėmimo iš gyvenamosios vietos ar mokyklos ir grąžinimo į jų gyvenamąją vietą laiką. Manytina, kad nėra būtinumo atsakovui bendrauti vaikams trečiadieniais, nes vaikams būtų sutrikdomas jų įprastinis mokymosi ir laisvalaikio ritmas.

Atsižvelgiant į prioritetinius vaikų interesus bei atsakovo, kaip tėvo, teisę maksimaliai dalyvauti vaikų gyvenime, jų auklėjime nustatytina tokia bendravimo tvarka:

2. Jei nustatytą savaitgalį penktadienį ieškovė dirba, tai atsakovas paima vaikus iš jų mokyklos, kai baigiasi pamokų laikas, ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį iki 15 val.

3. Jei nustatytą savaitgalį sekmadienį ieškovė dirba, tai atsakovas paima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienio vakarą 18 val. ir grąžina vaikus pirmadienį atveždamas juos į mokyklą.

4. Apie savo darbo grafiką ieškovė privalo pranešti atsakovui prieš dvi darbo dienas, skaičiuojamas nuo penktadienio, kuomet atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais.

5. Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais ne trumpesnes kaip 30 kalendorinių dienų vasaros atostogas, kurios gali būti dalijamos į 2 dalis. Apie planuojamas vasaros atostogas atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš 30 kalendorinių darbo dienų. Vaikai paimami iš vaikų gyvenamosios vietos pirmąją atostogų dieną nuo 16 val. ir grąžinami paskutinę atostogų dieną iki 18 val.

6. Kiekvienų metų Tėvo dieną bei savo gimimo dieną atsakovas bendrauja su vaikais atitinkamą dieną paimdamas juos iš gyvenamosios vietos ar mokyklos 15 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 18 val.

7. Kiekvienais neporiniais metais atsakovas bendrauja su vaikais per jų gimtadienius paimdamas juos iš jų gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžina iki 20 val.

8. Kiekvienais neporiniais metais atsakovas bendrauja su vaikais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų dienomis: šventės išvakarėse gruodžio 23 dieną 17 val. atsakovas paima vaikaus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina vaikus gruodžio 26 d. iki 19 val.

9. Poriniais metais atsakovas bendrauja su vaikais per Naujuosius metus, paimdamas juos šventės išvakarėse nuo 16 val. ir grąžina sausio 1 d. iki 19 val.

10. Neporiniais metais atsakovas bendrauja su vaikais per Šv. Velykas paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos šventės išvakarėse (šeštadienį|) ir grąžina juos antrą Velykų dieną iki 18 val.

11. Poriniais metais atsakovas bendrauja su vaikais per Jonines paimdamas juos iš gyvenamosios vietos šventės išvakarėse birželio 23 d. nuo 16 val. ir grąžina birželio 24 d. iki 20 val.

12. Neporiniais metais atsakovas bendrauja su vaikais per Žolinės šventę paimdamas juos iš gyvenamosios vietos išvakarėse rugpjūčio 14 d. nuo 16 val. ir grąžina rugpjūčio 15 d. iki 20 val.

Ieškovė, teikdama ieškinį, turėjo sumokėti 1753 Eur žyminio mokesčio. Ji sumokėjo 100 Eur, o likusią dalį (1653 Eur) prašė atidėti iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas, teikdamas priešieškinį, turėjo sumokėti 1606 Eur žyminio mokesčio, o sumokėjo 150 Eur taip pat prašydamas žyminio mokesčio mokėjimą atidėti. Ieškovė patyrė 4240 Eur atstovavimo, išlaidų, o valstybė - 228 Eur pašto išlaidų. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 80 procentų , todėl ieškovė ,ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, turi sumokėti valstybei 334 Eur žyminio mokesčio bei 46 Eur pašto išlaidų, o atsakovas 2606 Eur žyminio mokesčio, 182 Eur pašto išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260- 264, 270 straipsniais teismas