Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. S. ieškinį atsakovams J. C.–Ž. ir R. Ž. dėl prievolės pripažinimo solidaria.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pridėtos civilinės bylos Nr. e2-3333-944/2017 nustatyta, kad atsakovė J. C.–Ž. 2015-01-26 kreipėsi į teismą dėl santuokos su atsakovu R. Ž. nutraukimo. Civilinėje byloje Nr. e2-3333-944/2017 šalys pateikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtoje sutartyje nurodė, kad prievolę kreditoriui T. S. vykdys atsakovas R. Ž.. T. S. pareiškė reikalavimą dėl prievolės pripažinimo solidaria. Teismas 2016-04-28 nutartimi sustabdė civilinę bylą Nr. e2-3333-944/2017, kol bus išspręstas T. S. reikalavimas dėl prievolės pripažinimo solidaria. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2014-07-03 ieškovas ir atsakovas pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo atsakovui perduota 17377, 20 Eur (60 000 Lt) suma, sumos grąžinimo terminas 2015-01-10. 2015-01-20 išduotas notaro vykdomasis įrašas, kuriuo nutarta išieškoti iš atsakovo 17377,20 Eur sumą, 70,09 Eur atlyginimą notarui, 9,27 Eur kitas išlaidas. Ieškovas nurodo, kad perduoti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl prievolė turi būti pripažinta solidaria.

Nagrinėjamu atveju prašoma pripažinti solidaria prievolę, kuri kilo vekselio pagrindu. Pažymėtina, kad pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (LR CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (LR CK 1.105 str. 1 d., LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2005; 2007 m. sausio 22 d. nutartos civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007).

Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2012 m., kartu dirbo, t. y. naudojosi atsakovo, kaip juvelyro paslaugomis. Teigia, kad pinigus skolino 2013 m. per 4–5 kartus. Šios lėšos buvo skirtos automobilio pirkimui ir gyvenamojo namo remontui. Nurodė, kad skolinant paskutinį kartą, paskola buvo įforminta vekseliu, kaip garantas, kad pinigai bus grąžinti. Paaiškino, kad palūkanų už skolintas sumas nebuvo numatę, asmeniškai su atsakove nebuvo derinamos paskolos sąlygos. Teigia, kad atsakovė žinojo, kad jis skolina pinigus jos sutuoktiniui. Kadangi ieškovą ir atsakovą siejo versliški santykiai, tarp šalių buvo pasitikinėjimas, todėl ieškovo teigimu nebuvo būtinybės paskolinių santykių įforminti raštu. Paaiškina, kad pinigai buvo skolinami per kelis kartus, tačiau konkrečių datų ir sumų negalėjo nurodyti. Teigė, kad vekseliu įforminta tuo metu buvęs įsiskolinimas. Ieškovo vertinimu už esamą įsiskolinimą turi atsakyti abu sutuoktiniai kartu, t. y. solidariai.

Iš esmės šioje byloje keliamas ginčas tik dėl prievolės pobūdžio, t. y. byloje nėra ginčo dėl paties vekselio teisėtumo ar pagrįstumo, jame nurodytos sumos perdavimo atsakovui ar pan. Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; ir kt.). Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.).

Išaiškintina, kad bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (LR CK 3.109 str. 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (LR CK 6.6 str.), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (LR CK 3.109 str. 2 ir 3 d.) (žr. pirmiau nurodytą plenarinės sesijos nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal LR CK 3.109 str. 2 d. kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Darytina išvada, kad ieškovas reikšdamas reikalavimą pripažinti prievolę solidaria, turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gauti pinigai panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, ir/arba sutuoktinė pritarė šiam sandoriui (LR CPK 178 str.).

Ieškovo teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes patvirtino atsakovas, sutinka, kad prievolė būtų pripažinta solidaria. Jis paaiškino, kad ieškovas, kaip juvelyrinių dirbinių prekyba užsiimantis asmuo, naudojosi jo, kaip juvelyro paslaugomis. Paaiškino, kad dėl jo darbo specifikos, jis gaudavo už darbą avanso, kurį naudojo pagal poreikį, t. y. tiek medžiagų pirkimui juvelyriniams dirbiniams, tiek kasdieninių poreikių tenkinimui. Atsakovas paaiškino, kad ieškovė nuolat reikalaudavo pinigų, todėl jam reikėjo nuolat skolintis. Paaiškino, kad atsakovė nesidomėjo, iš kur atsakovas gauna pinigus. Patvirtino, kad santuokos nutraukimo byloje duodamas paaiškinimus melavo, kad iš ieškovo gautos lėšos buvo panaudotos asmeninių poreikių tenkinimui, todėl prievolė kreditoriui yra asmeninė. Teismas pažymi, kad už priesaikos sulaužymą yra numatyta bauda pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 6 d. Kadangi atsakovas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3333-944/2017 davė melagingus paaiškinimus, todėl baudos klausimas spręstinas minėtoje byloje.

Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutikimo ar vėliau patvirtinusi dėl galimų paskolinių tarpusavio jos sutuoktinio ir kreditoriaus santykių nėra davusi, nei paskolos/ų, vekselio surašymo sąlygos, aplinkybės su ja nebuvo derinamos, gautos lėšos nebuvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu yra svarbu, kad sutuoktiniai yra pradėję skyrybų procesą, t. y. iš pradžių santuokos nutraukimo byla pradėta ginčo teisena, vėliau pereita į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, t. y. sudaryta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Įvertinus santuokos nutraukimo byloje duotus sutuoktinių paaiškinimus, pripažintina, kad jų tarpusavio santykiai įtempti, komplikuoti, todėl svarbią reikšmę šioje byloje turi kiti įrodymai. Rašytinių duomenų, kad atsakovė davė sutikimą dėl paskolos/vekselio nėra pateikta, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai tokių aplinkybių nenurodė, atsakovė nepripažino, kad būtų davusi sutikimą ar vėliau patvirtinusi sudarytą sandorį, darytina išvada, kad vien ieškovo ir atsakovo paaiškinimai nėra pakankami, kad būtų pripažintas faktas, kad atsakovė sutiko dėl piniginių ieškovo ir sutuoktinių tarpusavio santykių, todėl ieškovas turėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad gautos lėšos panaudotos šeimos poreikiams tenkinti.

Pažymėtina, kad ieškovas nurodė, kad konkrečiai piniginės lėšos buvo naudojamos gyvenamojo namo pirmo aukšto įrengimui, t. y. sienų dažymui ir pan., namo aplinkos tvarkymui, automobilio pirkimui. Sprendžiant dėl gyvenamojo namo aplinkos ir pirmo aukšto įrengimo reikšmingi yra santuokos nutraukimo byloje Nr. e2-3333-944/2017 ir šioje byloje pateikti antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Pastebėtina, kad santuokos nutraukimo byloje pateiktas faktinių aplinkybių protokolas dėl 2008-12-30 esančios faktinės gyvenamojo namo aplinkos ir vidaus aplinkos. Pateiktuose fotonuotraukose matyti, kad gyvenamojo namo aplinka nėra sutvarkyta, didelė dalis vidaus apdailos darbų buvo atlikta. 2016-12-28 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu fiksuotos fotonuotraukos, kurios darytos gyvenamajame name, kai sutuoktiniai jame faktiškai gyveno. Šioje fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai, kuriuose matosi sutuoktinių nepilnamečiai vaikai ir gyvenamojo namo aplinka ir gyvenamojo namo vidus. Šalių nepilnamečiai vaikai yra gimę – dukra 2006 m., o sūnus 2010 m. Kadangi vekselis išrašytas 2014 m., tai nepilnametei dukrai turėjo būti apie aštuonerius metus, o sūnui – apie ketverius, tuo tarpu akivaizdu, kad fotonuotraukose vaikų amžius kur kas mažesnis. Netgi padarius prielaidą, kad galimai ieškovas perdavė/paskolino atsakovui apie 2013 m., nepilnamečių vaikų amžius bet kuriuo atveju yra mažesnis. Teismas nurodo, kad tiksliai pagal fotonuotraukas nėra galimybės nustatyti vaikų amžiaus, tačiau abstrakčiai įvertinti nepilnamečių vaikų amžių galima. Įvertinus šiuos rašytinius duomenis, labiau tikėtina, kad gyvenamojo namo aplinka ir namo vidus jau buvo įrengtas iki ieškovo nurodyto laiko, kai galimai buvo perduotos piniginės lėšos atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad jokių duomenų apie paskolinius santykius, išskyrus šalių paaiškinimus, nėra pateikta.

Byloje apklausti liudytojai, t. y. atsakovės brolis A. C. nurodė, kad su namo statybos darbais sesers šeimai padėjo jos tėvai. Su seserimi bendravo, tačiau nežinojo, kad reikėtų pinigų, neprašė nei paskolinti, nenurodė, kad skolinasi iš kitų asmenų. liudytojo teigimu po antrojo vaiko gimimo jokie didelės apimties darbai susiję su gyvenamojo namo aplinka nebuvo atliekami. Teismo posėdžio metu apklausta atsakovė draugė E. Z. nurodė, kad po gimus šalių sūnui namo aplinka ir vidus jau buvo sutvarkyti. Jai atsakovė nenurodė, kad reikia pinigų kokiems nors darbams pabaigti ar, kad reikėtų kokius nors darbus atlikti. Byloje apklaustas liudytoju A. J. nurodė, kad atsakovų šeimą pažįsta. Paaiškino, kad atsakovas jam yra skolingas. Šiuos pinigus skolino medžiagų pirkimui, žadėjo grąžinti, tačiau ir šiuo metu skola nėra grąžinta. Paaiškina, kad apie skolą atsakovo sutuoktinė nebuvo informuota. Įvertinus liudytojų parodymus darytina išvada, kad apie skolą ieškovui jie nežinojo, tačiau tiek atsakovės brolis, tiek atsakovės draugė bendro pobūdžio aplinkybes nurodė dėl gyvenamojo namo įrengimo, kad jis buvo tinkamas gyventi ir iš esmės įrengtas gimus antram vaikui. Nors liudytojų nurodytos aplinkybės yra abstraktaus pobūdžio ir dėl pačio įsiskolinimo liudytojai negalėjo nieko nenurodyti, tačiau ieškovo nurodytų aplinkybių dėl gautų pinigų galimo panaudojimo nepatvirto.

Atkreiptinas dėmesys, kad pats kreditorius turėjo būti labiau atidus ir rūpestingas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad jis atsakovų namuose buvo keletą kartų, žinojo, kas yra atsakovo sutuoktinė, todėl turėjo realias galimybes pinigų grąžinimo klausimus aptarti su abiem sutuoktiniais, taip pat, kad vekselyje pasirašytų ne tik atsakovas bet ir jo sutuoktinė.

Pažymėtina, kad išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Kadangi procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis), todėl konstatuotina, kad ieškovas savo reikalavimo nepagrindė leistinais įrodymais. Teismo vertinimu ieškovo ir atsakovo paaiškinimai nesudaro pagrindo pripažinti, gautos piniginės lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, t. y. gyvenamojo namo vidaus ir išorės aplinkai ar galimiems automobilio pirkimams. Esant šioms aplinkybėms reikalavimas pripažinti prievolę solidaria atmestinas, kaip neįrodytas (LR CPK 178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad dėl sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių spręstina santuokos nutraukimo byloje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetus ieškinį atlygintinos kitos šalies bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Pagal pateiktus duomenis matyti, kad atsakovė patyrė 1500 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 150 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, iš viso – 1650 Eur. Šios išlaidos atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl priteistinos iš ieškovo atsakovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. C.–Ž. 1650 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.