Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo I. M. (I. M.) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartis, kuria kaltinamajam I. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių sėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Žemesniojo teismo nustatytos aplinkybės

1. I. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. L., D. K., D. R., V. R., A. P., A. K., P. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrininko A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs į tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą (duomenys neskelbtini) sav. ribose, 2021 m. birželio 2 d., laikotarpyje iki 15 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorija gabeno bendrininkų į automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sukrautas akcizais apmokestinamas prekes – 10 000 pakelių cigarečių „NZ Gold” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 35 225 Eur (klaidinga cigarečių vertė, teisinga vertė – 34 843 Eur). Toliau šias prekes, lydint automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K., gabeno bendrininko A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į akcizinių prekių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atgabenimo vietą, kol 2021 m. birželio 2 d., 15 val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) ribose buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnų.

2. Taip pat I. M. kaltinamas ir pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, t. y. 2021 m. birželio 1 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo už 15 Eur nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios bendroji masė yra 0,9950 g (gryno metamfetamino kiekis joje 0,2667 g) ir, neteisėtai laikydamas šią psichotropinę medžiagą savo drabužių kišenėje, neteisėtai gabeno ją Lietuvos Respublikos teritorija A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, be tikslo parduoti ar kitaip platinti, kol 2021 m. birželio 2 d., 15 val., (duomenys neskelbtini) sav., (duomenys neskelbtini) ribose buvo sulaikytas VSAT prie LR VRM (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės pareigūnų, kurie asmens kratos metu jo drabužių kišenėje surado ir paėmė 0,9950 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.

3. Ikiteisminio tyrimo metu I. M. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamasis I. M. neatvyko į 2022 m. vasario 17 d. ir 2022 m. kovo 25 d. teismo posėdžius. I. M. 2022 m. vasario 17 d. neatvykus į teisiamąjį posėdį, teismas nutarė jį atvesdinti. Policijos pareigūnams jo atvesdinti nepavyko. Nustatyta, kad I. M. nuo 2022 m. sausio yra išvykęs į užsienį ir motina I. V. nuo sausio neturi jokio ryšio su sūnumi. Atsižvelgus į šias aplinkybes, Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 25 d. nutartimi I. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą ir paskelbė jo paiešką. Vėliau, gavus duomenų, kad kaltinamasis slapstosi Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra išdavė Europos arešto orderį, kuriuo remiantis kaltinamasis buvo pargabentas į Lietuvą bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2022 m. rugsėjo 9 d., 00.15 val., laikinai sulaikytas bei pristatytas į teismą.

II. Apygardos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi suimtajam paliko galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatė šios kardomosios priemonės terminą – 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 9 d., nes konstatavo, kad yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindas, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, vengs teismo, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai.

III. Skundo argumentai

5. Skunde I. M. prašo Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį pakeisti, paleisti jį į laisvę ir tokiu būdu suteikti jam galimybę tęsti gydymą. Kaltinamasis skunde nurodo, kad jis sunkiai serga, todėl, būdamas suimtas, Vokietijoje, kurioje turi darbą, sveikatos draudimą ir gyvenamąją vietą, jis negali tęsti jam paskirto gydymo, kurį taikyti Laivės atėmimo vietų ligoninėje ir Santariškių konsultacinėje klinikoje ne kartą buvo atsisakyta. Kaltinamajam nustatyta stuburo išvarža, dėl kurios jis patiria didelius skausmus, trumpalaikius rankų ir kojų paralyžius. Taip pat jis serga ir kitomis ligomis, įskaitant ir kraujo nekrešėjimo ligą – sindrominę (AIDS) ligą, dėl kurių jam iki 2043 m. nustatytas neįgalumas. Kaltinamasis pažymi, kad jis nuo teismo nesislapstė. Į Vokietiją išvyko, nes rūpinosi savo sveikata ir šioje šalyje norėjo gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas. Be to, kaltinamasis tvirtina, kad veikos, dėl kurios jam pareikšti kaltinimai, jis nepadarė. Kaltinamasis nežinojo, kad automobilyje, kuriuo jis važiavo į Trakus, buvo akcizais apmokestinamos prekės.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo I. M. gynėja prašė skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

IV. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Kaltinamojo I. M. skundas atmestinas.

7. BPK 123 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai byla perduota į teismą, paskirti, palikti galioti, pratęsti ar panaikinti suėmimą arba pakeisti jį kita kardomąja priemone gali teismas, kurio žinioje yra byla, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio reikalavimais. Kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 121 straipsnyje. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriamas esant bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų ir suėmimo skyrimo sąlygoms, nustatytoms BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse.

8. Kauno apygardos teismas, palikdamas galioti kaltinamajam I. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui skirti, nepažeidė BPK 119, 121 ir 122 straipsniuose įtvirtintų teisės normų reikalavimų.

9. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad I. M. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti: iš dalies paties kaltinamojo I. M., kitų kaltinamųjų (A. P. ir kt.), liudytojų (V. B., T. V. ir kt.) parodymuose, apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Skunde I. M. neigia dalyvavęs jam inkriminuotoje veikoje, susijusioje su neteisėtu gabenimu akcizais apmokestinamų prekių. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, kad sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su suėmimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau jie nevertinami ir neanalizuojami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste. Paskiriant suėmimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant teismo baigiamąjį aktą – apkaltinamąjį nuosprendį, nes tokiu atveju suimtojo kaltės klausimas nesprendžiami. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnysis teismas, vertindamas aptartų duomenų pakankamumą, BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas taikė tinkamai.

10. Apygardos teismas padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo pagrindas. Skiriant suėmimą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimas, numatytas BK 199² straipsnio 2 dalyje, kurio padarymu kaltinamas I. M., priskirtinas prie sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už šios veikos padarymą įstatymų leidėjas numato gana griežtą bausmę – laisvės atėmimą iki 8 metų (BK 199² straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis kaltinamasis teistas ne kartą. Jis 2021 m. vasario 10 d. buvo paleistas iš pataisos namų ir, praėjus vos keliems mėnesiams, galimai vėl nusikalto (inkriminuojamas veikas padarė 2021 m. birželį). Tai neigiamai apibūdina suimtojo asmenybę ir patvirtina, kad jis yra linkęs veikti priešingai teisės normoms. Be to, iki suėmimo Lietuvoje I. M. nedirbo. Nėra vedęs, neturi išlaikytinių. Lietuvoje gyveno su mama. Turi ryšių Vokietijoje. Taigi, visos šios aplinkybės leido apygardos teismui spręsti, kad I. M. tampriais ryšiais nesusijęs nei su Lietuva, nei su šeima. Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. M., kuriam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2 kartus be pateisinamos priežasties neatvyko į numatytus teismo posėdžius. Tokiais savo veiksmais kaltinamais trukdė teismui nagrinėti baudžiamąją bylą. Skiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, I. M. buvo įspėtas, kad pažeidus šią priemonę, jam gali būti skirta griežtesnė kardomoji priemonė. Byloje nėra duomenų, kad jis nesuvokė šio įspėjimo padarinių. Teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl I. M. taikomos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti keitimo į suėmimą teisėtumo bei pagrįstumo, kaltinamasis pripažino, kad apie paskirtus teismo posėdžius žinojo, tačiau, neinformavęs teismo, neturėdamas tam leidimo, ir taip pažeisdamas taikomos kardomosios priemonės sąlygas, vis tik iš Lietuvos išvyko į Vokietijos Federaciją.

11. Nors skunde I. M. tvirtina, kad jis į Vokietiją išvyko gydytis, tačiau byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių tokius kaltinamojo teiginius. Byloje nėra duomenų, kad jis Vokietijos Federacijoje turi gyvenamąją vietą, yra sukūręs darbinius teisinius santykius ir turi sveikatos draudimą.

12. Esant nustatytoms aplinkybėms, pritartina žemesniojo teismo išvadai, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali vengti teismo, o švelnesne kardomąja priemone nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai (BPK 122 straipsnio 2, 7 ir 8 dalys).

13. Pažymėtina, kad tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ir (ar) sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Ši baudžiamoji byla perduota teismui ir nagrinėjama pagal iš anksto nustatytą teismo posėdžių grafiką (teismo posėdžiai numatyti iki 2022 m. gruodžio 6 d., 9.15 val.) (Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, kaltinamojo dalyvavimą procese. Kaltinamajam pabėgus ir / ar pasislėpus nuo teismo, užsitęstų (būtų vilkinamas) baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kuris, beje, iš esmės yra jau vilkinamas dėl kaltinamojo pirmiau paminėto elgesio. Taigi, šioje proceso stadijoje ir atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad I. M. paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas pažeidžia proporcingumo principą ir (ar) jo procesines teises. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo asmenybei bei elgesiui procese.

14. Skunde aptarta kaltinamojo sveikatos būklė neleidžia teigti, kad jo sveikatos sutrikimai, jų kiekis ir mastas, neabejotinai yra tokie, jog pašalina kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindus ar paneigia BPK 119 straipsnyje keliamų tikslų užtikrinimo svarbą. Kaip pats kaltinamasis skunde nurodo, esant būtinybei, medicinos paslaugos jam teikiamos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Jis yra konsultuojamas gydytojų specialistų Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros Klinikose. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl kaltinamajam teikiamų medicinos paslaugų kokybės ir šių gydymo įstaigose dirbančių specialistų kvalifikacijos. Todėl daryti išvadą, kad I. M. sveikatos būklė suteikia pagrindą skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusias švelnesnes kardomąsias priemones, nėra teisinių prielaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartį, kuria palikta galioti Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 25 d. nutartis, kuria kaltinamajam I. M. (I. M.) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių sėmimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 9 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.