Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo I. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria kaltinamajam I. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 9 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. I. M. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalį, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. L., D. K., D. R., V. R., A. P., A. K., P. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrininko A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvykęs į tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Varėnos r. sav. ribose, 2021 m. birželio 2 d., laikotarpiu iki 15.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo ir A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos teritorija gabeno bendrininkų į automobilį “Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukrautas akcizais apmokestinamas prekes – 10 000 pakelių cigarečių „NZ Gold” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir yra 34 843 Eur, toliau šias prekes, lydint automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. K., gabeno bendrininko A. P. vairuojamu automobiliu „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į akcizinių prekių ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą atgabenimo vietą, kol 2021 m. birželio 2 d., 15.00 val., (duomenys neskelbtini), ribose buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo I. M. skundas atmestinas.

7. Kaip jau minėta šioje proceso stadijoje kaltinamajam I. M. paskirtos dvi švelnesnės kardomosios priemonės – namų areštas ir dokumento paėmimas, todėl aukštesnysis teismas kaltinamojo skundo argumentus dėl suėmimo pagrindų vertina retrospektyviai, t. y. vertina ar skundžiamos nutarties priėmimo metu teismo išvados buvo teisėtos ir pagrįstos.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo I. M. skundą ir įvertinusi teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo sprendimas pratęsti kaltinamajam I. M. suėmimą 1 (vienam) mėnesiui ankstesnėje proceso stadijoje buvo pagrįstas ir teisėtas. Kauno apygardos teismas, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes šiai kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti pratęsiamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, kad I. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra užfiksuoti iš dalies kitų kaltinamųjų A. P., D. L., V. R., liudytojų V. B., L. K., T. V. parodymuose, 2021 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2021 m. liepos 14 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitoje rašytinėje baudžiamosios bylos medžiagoje (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą sprendžiant kardomosios priemonės klausimą klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis) ir turėjo pagrindą išvadoms apie galimą inkriminuojamų veikų padarymą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu.

10. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam I. M. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindas, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

10.1. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai pagrįstai manoma, kad asmuo gali pasislėpti, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. M. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų, kuri nustatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme nustatyta tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kartu su kaltinamojo I. M. socialiniais ryšiais, jo asmenybe ir kitomis bylos aplinkybėmis.

10.2. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgta į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu I. M. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2021 m. birželio 2 d., o 2021 m. birželio 3 d. paleistas ir jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kaltinamasis pasirašytinai buvo supažindintas su paskirtos kardomosios priemonės vykdymo sąlygomis. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, kad pabaigus ikiteisminį tyrimą, I. M. buvo supažindintas su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir jam buvo išsiųstas kaltinamasis aktas. Kaip jau minėta, baudžiamąją bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, kaltinamasis I. M. į teisiamuosius posėdžius neatvyko, buvo paskelbta jo paieška, 2022 m. gegužės 30 d. išduotas Europos arešto orderis, po ko I. M. 2022 m. birželio 13 d. sulaikytas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir 2022 m. rugsėjo 8 d. perduotas Lietuvos Respublikai. Taigi, sprendžiant kardomosios priemonės suėmimo pratęsimo klausimą apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. M. pažeidė jam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, nes kaltinamasis I. M. žinodamas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą ir apie jam paskirtą kardomąją priemonę jos nevykdė. Vien dėl to, apygardos teismas turėjo aiškų pagrindą spręsti dėl kaltinamojo suėmimo.

10.3. Be kita ko, iš skundo nagrinėjimui pateiktos kaltinamąjį I. M. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau buvo teistas vienuolika kartų, taip pat ir už labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, t. y. asmens nužudymą dėl savanaudiškų paskatų, už kurio padarymą I. M. buvo paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis I. M. iš pataisos namų paleistas 2021 m. vasario 10 d., tačiau praėjus vos keliems mėnesiams kaltinamasis galimai vėl nusikalto (nagrinėjamoje byloje kaltinamai pareikšti dėl 2021 m. birželio 21 d. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo). Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, yra linkęs nusikalsti, dėl anksčiau jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių teigiamų išvadų galimai nepadarė, todėl šios aplinkybės taip pat pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido padaryti išvadą, kad būtina taikyti pačią griežčiausią kardomąja priemonę siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

10.4. Priešingai nei skunde teigia kaltinamasis, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino ir aplinkybes, susijusias su skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl kaltinamojo sveikatos būklės. Iš tiesų iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamasis serga ir turi sveikatos problemų, t. y. nuo 2001 m. jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Tačiau jokių konkrečių duomenų, kurie pagrįstų kaltinamojo teiginius apie jo itin sunkią sveikatos būklę ir nesuteikiamą tinkamą gydymą laisvės atėmimo vietų įstaigoje ar kad jam dėl turimų sveikatos problemų negali būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas teismui nebuvo pateikta. Iš pateiktų duomenų matyti, kad kaltinamajam esant Vokietijos Federacinės Respublikos įkalinimo įstaigoje, atsižvelgiant į kaltinamojo sveikatos būklę ir konstatuotus susirgimus, buvo rekomenduojama taikyti tik medikamentinį gydymą.

10.5. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad I. M. nėra saistomas tvirtais socialiniais ir šeiminiai ryšiais – nevedęs, neturi vaikų. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti teiginiai, kad jis Lietuvos Respublikoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyventų su savo motina. Teismo vertinimu vien ši aplinkybė asmens socialinių ir šeiminių ryšių tvirtumo neparodo. Tokie duomenys sprendžiant dėl asmeniui skirtos kardomosios priemonės gali būti reikšmingi tuomet, kai nustatytų socialinių ir šeiminių ryšių praradimo rizika eliminuoja asmens pasislėpimo riziką. Nagrinėjamu atveju jokių socialinių ir šeiminių ryšių, kurie eliminuotų kaltinamojo pasislėpimo riziką teismas nenustatė. Netgi priešingai, nustatytos aplinkybės dėl kaltinamojo gyvenimo Vokietijos Federacinėje Respublikoje patvirtina, kad kaltinamojo su Lietuvos Respublika nesieja tvirti socialiniai ir šeiminiai ryšiai.

11. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, apygardos teismas priimdamas skundžiamą nutartį pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis I. M., būdamas laisvėje, suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės pobūdį, siekdamas išvengti atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Lygiai taip pat, apygardos teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, taip pat faktus, kad kaltinamasis praeityje nesilaikė jam skiriamų įpareigojimų, slapstėsi nuo teismo, skundžiamos nutarties priėmimo metu, turėjo pagrindą išvadai, kad švelnesnių kardomųjų priemonių taikymas, minėtoje proceso stadijoje yra negalimas. Skundžiamo sprendimo priėmimo metu, t. y. 2023 m. vasario 6 d., priešingai nei šiuo metu, byla dar nebuvo iš esmės išnagrinėta (2023 m. vasario 24 d. teismas išklausęs kaltinamųjų paskutinius žodžius, pranešė, kad sprendimas bus skelbiamas 2023 m. kovo 22 d.). Taigi, kaltinamajam I. M. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas pagrįstai, o bendra jo suėmimo trukmė pagal šį sprendimą (iki 6 (šešių) mėnesių) buvo adekvati proceso eigai ir proporcinga. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikaltimų buvo pateisinamas, proporcingas ir nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo I. M. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.