Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.4.8.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

2023 m. vasario 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erinijos Kazlauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovams G. L. ir S. L., uždarajai akcinei bendrovei „Pusbroliai“, uždarajai akcinei bendrovei „Agrovia“ dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovų G. L. ir S. L., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Pusbroliai“, UAB „Agrovia“ solidariai 9 026,25 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos naudai, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; įpareigoti atsakovus priteistą žalos atlyginimą ir palūkanas pervesti į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos baudų ir žalų surenkamąją sąskaitą.

2.1. Ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje yra duomenys, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarp atsakovės G. L. ir atsakovės UAB „Pusbroliai“ sudaryta nenukirstos nelikvidės medienos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 003065. Nagrinėjamoje byloje rangos šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Teigia, kad byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims būdingą subjektiškumo požymį.

2.2. Atsakovas S. L., t. y. žemės sklypo nuomininkės atsakovės G. L. sutuoktinis, jai žinant, rūpinosi šių darbų atlikimu. Pažymėjo, jog S. L., nutaręs išvalyti sklype krūmynus, pats pagal skelbimą surado UAB „Pusbroliai“ vadybininką M. J. ir susitarė dėl sklypo apžiūrėjimo. M. J. ir įmonės „Agrovija“ direktorius R. L. kartu su S. L. apžiūrėjo ketinamą valyti žemės sklypą, kuris buvo apleistas krūmais, apaugęs pieva, ir konkrečiai sutarė, kad darbus pradės kitą dieną.

2.3. Riboženklių sklype nebuvo matyti, S. L. parodė sklypo ribas, jas jie pažymėjo apipurkšdami medžius dažais. Rangovė UAB „Pusbroliai“, pasitelkusi subrangovę UAB „Agrovia“, atlikdama / turėdama užduotį atlikti išskirtinai nelikvidžios medienos kirtimo darbus, ne tik kirto medieną atsakovės G. L. nuomojamame žemės sklype (užsakymo ploto ribos), tačiau atliko darbus ir valstybei priklausančiame plote ir kirto ne nelikvidžią (šakos, viršūnės, žabai ir kt.) medieną, o savavališkai ir kitą sutartyje neaptartą medieną – 41–50 metų baltalksnynus, kurių kirtimui būtinas / reikalingas leidimas.

2.4. Neteisėtai iškirtus mišką (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame miško žemės sklype padaryta 9 026,25 Eur žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui). Tiek rangovės, tiek subrangovės deklaruojama ūkinė veikla yra susijusi su miškininkyste, minėtos įmonės yra susipažinusios su miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl, atlikdamos kirtimą, turėjo būti pakankamai apdairios, rūpestingos ir atidžios. Atsakovai G. L. ir S. L. nesukontroliavo rangovo (atsakovės UAB „Pusbroliai“) ir subrangovo (atsakovės UAB „Agrovia“) veiksmų dėl pažeistų sklypo ribų, o subrangovas (atsakovė UAB „Agrovia“) kirto ne tik nelikvidinę medieną, tačiau ir kitą medieną, kurią kirsti būtinas leidimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų G. L. ir S. L. solidariai 2 707,87 Eur už neteisėtu medžių kirtimu padarytą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. birželio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui; priteisė iš atsakovės UAB „Pusbroliai“ 4 513,13 Eur už neteisėtu medžių kirtimu padarytą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. birželio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui; priteisė iš atsakovės UAB „Agrovia“ 1 805,25 Eur už neteisėtu medžių kirtimu padarytą žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2021 m. birželio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui. Taip pat paskirstė bylos nagrinėjimo metu susidariusias išlaidas.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

4.1. Nurodė, kad nors atsakovai byloje teikdami atsiliepimus ir duodami paaiškinimus stengėsi sumenkinti žodinio susitarimo pobūdį teigdami, kad buvo susitarimas tik dėl nelikvidinės medienos (krūmai, žabai, šakos, suanglėję medelynai) išsikirtimo, tačiau atkreipė dėmesį į tai, jog bylos duomenys patvirtina kitokį susitarimo pobūdį. Pažymėjo, kad atsakovės G. L. nuomojamos žemės paskirtis buvo žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Teigia, jog atsakovas S. L. bylos nagrinėjimo metu duodamas paaiškinimus nurodė, kad nusprendė sutuoktinei priklausančius žemės sklypus išvalyti, nes sklypai trukdė dirbti, šienauti, išarti, atnaujinti pievą. Laikė, kad šie parodymai patvirtina, jog buvo užsakyta plynai išvalyti žemės plotą.

4.2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Agrovia“ byloje patvirtino, jog apžiūrint ir žyminti plotą, kurį reikia iškirsti, S. L. nurodė, kad reikia kirsti viską, nes nori pasidaryti dirbamą žemę. Paarė išvadą, kad buvo užsakytas plynas užsakyto ploto kirtimas. Nors visi atsakovai teigė, kad atsakovo S. L. parodytame sklype buvo tik menkaverčiai krūmai ir medžiai, tačiau byloje esantys duomenys tai paneigia.

4.3. Nurodė, kad nors teismo posėdžio metu liudytojas M. J. (UAB „Pusbroliai“ vadybininkas) nurodė, kad jis pasitikėjo atsakovo S. L. parodytomis nuomojamo ploto, kurį reikia išvalyti, ribomis ir pats nesitikslino, tačiau tai neatitinka tikrovės. Teigia, kad iš 2017 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos protokolo matyti, kad M. J. apklausos metu patvirtino, jog po užsakyto kirsti ploto apžiūros grįžęs pasitikslino Registrų centro puslapyje, ar sklypas tikrai priklauso G. L.. Akcentavo, jog tai padarė todėl, kad anksčiau jie (atsakovai G. L. ir S. L.) jam buvo nurodę iškirsti savo kaimynų sklypą. Padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina, jog vis tik atsakovė UAB „Pusbroliai“ tikrinosi sklypo duomenis registre ir turėjo būti atidi vertindama užsakyto iškirsti ploto dydį.

4.4. Nurodė, kad nors atsakovas S. L. teigia, jog nei jis, nei jo sutuoktinė atsakovei UAB „Pusbroliai“ jokio atlygio už miško valymą nemokėjo, atsakovės UAB „Pusbroliai“ vadybininko M. J., su kuriuo buvo susitikęs aprodant minimą žemės sklypą, po medžių iškirtimo net nebuvo sutikęs, tai nekeičia byloje nustatyto teisinių santykių kvalifikavimo.

4.5. Pažymėjo, kad nei atliekant ikiteisminį tyrimą, nei bylą nagrinėjant teisme šalys neginčijo iškirsto ploto ribų ir neteikė įrodymų, kad, atsakovams apžiūrint ir matuojant valomo ploto ribas, buvo pažymėtas ir sutartas išvalyti mažesnis žemės plotas. Teigia, kad šalys tik tarpusavyje nesutarė, kam tenka atsakomybė už neteisingai nustatytas valomo ploto ribas. Tačiau laikė, kad ši aplinkybė tik patvirtina, jog už neteisingai nustatytas vietoje atsakovės G. L. nuomojamo žemės ploto ribas ir valymo darbų atlikimą valstybės miško plote atsakingi visi atsakovai, kadangi visi buvo nerūpestingi ir neatidūs.

4.6. Nurodė, kad atsakovas S. L. vadybininkui minėjo, jog žemės sklype nėra miško, tik „krūmai ir medeliai“, todėl pripažino, kad atsakovėms UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Agrovia“ iš anksto buvo žinoma, kad atsakovės G. L. nuomojamame žemės sklype augančių subrendusių medžių net nėra, tai žemės ūkio paskirties žemės sklypas. Padarė išvadą, kad užsakytą išvalyti žemės sklypą apžiūrint vietoje turėjo būti aiškiai matoma, kad sklype yra ne tik nelikvidinės medienos, bet ir subrendusių medžių, todėl konstatavo, jog sunkiai suprantama, kaip atsakovė UAB „Pusbroliai“, būdama rangovė, savo profesinės srities profesionalė, pasitelkusi atsakovę UAB „Agrovia“ kaip subrangovę, galėjo per apsirikimą iškirsti tokį kiekį, t. y. 115 vnt., subrendusių medžių ir teigti, kad tai buvo „krūmynų kirtimas“. Atkreipė dėmesį į tai, kad net jei atsakovas S. L. galbūt netinkamai parodė žemės sklypo ribas viso iškirstų medžių ploto mastu, tai visiškai nepašalina atsakovių UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Agrovia“ atsakomybės dėl kilusios žalos.

4.7. Nurodė, kad aptartų aplinkybių kontekste nekyla abejonių, jog atsakovės UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Agrovia“ atliko neteisėtus veiksmus, nes atsakovams G. L. ir S. L. įsipareigojusios atlikti darbus konkrečiame sklype, būdamos profesionalės, turėdamos galimybę pasitikrinti atsakovės G. L. nuomojamo sklypo ribas registruose, kadastrinėje knygoje, darbus atliko ne tik G. L. nuomojame sklype, tačiau ir gretimame valstybei priklausančiame sklype, kurio atsakovai negali ir neturi teisės kontroliuoti.

4.8. Preziumavo, kad tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, atitinkamai kiekvieno iš jų kaltės laipsnis: atsakovų G. L. ir S. L. kaip sutuoktinių solidariai – 30 procentų, atsakovės UAB „Pusbroliai“ – 50 procentų, atsakovės UAB „Agrovia“ – 20 procentų. Akcentavo, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 9 026,25 Eur žalos atlyginimą už neteisėtu medžių kirtimu padarytą žalą aplinkai.

4.9. Nurodė, kad padaryta žala aplinkai apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos (toliau – Metodika) priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ (toliau – Metodikos priedas) 1.2.1 punktu – plynai iškirtus mišką II miškų grupės miškuose, aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 436 Eur už 1 kub. m medienos. Medžiai neteisėtai nukirsti pribręstančiame medyne ir, vadovaujantis Metodikos 2.2 punktu, padarytos žalos aplinkai dydis tinkamai skaičiuotinas taikant 2,0 koeficientą. Nustatė, kad žalos aplinkai dydis lygus 9 026,25 Eur (0,375 m³ x 435 Eur) x 2,0 koeficientas). Konstatavo, jog žalos suma apskaičiuota tinkamai, todėl ją laikė pagrįsta ir teisėta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsakovė UAB „Pusbroliai“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus UAB ,,Pusbroliai“ visiškai atmesti kaip nepagrįstus. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6.1. Nurodė, kad ieškovė nepateikė absoliučiai jokių įrodymų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis), kad valstybiniame žemės sklype kirtimus atliko apeliantė ar jos pavedimu atsakovė UAB „Agrovia“. Teigia, jog, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinio teiginiai apie neteisėtus atsakovų veiksmus grindžiami prielaida, jog valstybiniame sklype kirtimus atliko atsakovai, kadangi atsakovai prieš 1,5 mėnesio žemės sklype atliko valymo darbus. Teigia, kad faktų buvimas nustatomas vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumas nereiškia, kad teismai gali remtis prielaidomis. Pažymėjo, kad teismo išvada tėra pagrįsta prielaida, todėl mano, jog tai negali būti laikoma pakankamu įrodymu. Atkreipė dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra absoliučiai jokių tiesioginių įrodymų, kad medžius valstybiniame žemės sklype iškirto apeliantė, jog esantis netiesioginis įrodymas yra vienintelis įrodymas ir kad jis yra absoliučiai nepatikimas, juo vadovautis negalima, nes taip paneigiamas pats teisingumo principas.

6.2. Teigia, kad teismas negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimo apeliantei, kadangi ieškovas neįrodė atsakovės (jos samdytos atsakovės UAB „Agrovia“) neteisėtų veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, kad byloje taip pat liko nepaneigta, jog per 1,5 mėnesio laikotarpį medžius iškirsti galėjo nenustatytas asmuo.

6.3. Pažymi, kad byloje yra duomenys apie tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenustatė, kas valstybinės žemės sklype iškirto medžius. Teigia, kad pareigūnai turi visą spektrą procesinių priemonių nustatyti kaltą, neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį (asmenų apklausos, darbus atlikusių asmenų telefonų skambučių išklotinių paėmimas, šių asmenų buvimo vietos atitinkamu laikotarpiu nustatymas pagal telefono ryšio bokštų signalus ir t. t.), ir mano, kad jas panaudojo. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje nėra jokių papildomų duomenų, kurie bent netiesiogiai liudytų apie tai, kad atsakovės kažkaip prisidėjo prie valstybinio miško neteisėto kirtimo. Mano, kad yra priešingai, faktas, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, liudija atsakovių naudai, to teismas deramai neįvertino aptariamos prielaidos kontekste.

6.4. Teigia, kad tiek Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas šią bylą 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje, tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remiantis padaryta išvada, jog apeliantė ir atsakovė UAB „Agrovia“ nepatikrino sklypo ribų. Mano, kad, kaip liudija toliau nurodyti bylos įrodymai, apeliantė ir atsakovė UAB „Agrovia“ šiuos veiksmus atliko. Pažymėjo, kad teismas sprendime nurodė, jog apeliantės vadybininkas M. J. 2017 m. gegužės 15 d. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu patvirtino, kad po užsakyto kirsti ploto apžiūros grįžęs pasitikslino Registrų centro puslapyje, ar sklypas tikrai priklauso atsakovei G. L.. 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu apeliantės atstovas taip pat patvirtino, kad buvo gauta žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, o atsakovės UAB „Agrovia“ atstovas to paties 2022 m. spalio 25 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad, apžiūrint žemės sklypą, atsakovas S. L. rodė ribas, o apeliantės vadybininkas M. J. ribas žymėjo raudonais purškiamaisiais dažnais. Pažymėjo, kad atsakovai L. atsiliepime taip pat nurodė, jog žemės sklypo ribos buvo aiškios, nes kampuose buvo riboženkliai. Mano, jog išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad apeliantė dėjo visas protingas pastangas tam, kad žemės sklypo ribos būtų aiškiai pažymėtos.

6.5. Nurodė, kad teismas priežastinio ryšio šioje civilinėje byloje nenustatinėjo, o ir negalėjo nustatyti, kadangi nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai. Pažymi, kad teismas tiesiog nurodė, jog „preziumuojama, kad tarp atsakovų neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, atitinkamai nustatant kiekvieno iš jų kaltės laipsnį <...>“. Mano, kad priežastinis ryšys šioje byloje taip pat neįrodytas.

6.6. Nurodė, kad teismas iš esmės sprendime nemotyvavo, kodėl mano, kad apeliantė turi atsakyti pagal ieškinį, taip pat kodėl būtent apeliantė privalo padengti 50 proc. žalos. Teigia, kad, pagal teismų praktiką, žemės sklypo savininkas ar kitas teisėtas naudotojas yra atsakomybės subjektai tokiais atvejais kaip kad nagrinėtas šioje byloje.

6.7. Teigia, kad, pagal susiformavusią teismų praktiką, dėl neteisėtai iškirstos augmenijos atsako būtent žemės sklypo savininkai (ar kiti teisėti naudotojai), kaip asmenys, kurie nesukontroliavo ir neužtikrino, kad medžiai būtų kertami tik jiems nuosavybės teise priklausančiame ar kitu pagrindu naudojamame žemės sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018). Nurodė, kad aiškinimo ir atsakovų G. L. ir S. L. pareigų apimties nekeičia ir tas faktas, kad žemės sklypą atsakovė G. L. yra išsinuomojusi. Mano, kad suformuota teisinė taisyklė patvirtina du nagrinėjamai bylai svarbius aspektus. Pirma, akcentuojama būtent žemės sklypų savininkų pareiga įsitikinti žemės sklypų ribomis ir tik tada atlikti kirtimo darbus. Antra, žemės sklypo savininko atsakomybė nepanaikinama dėl to, kad buvo organizuojamas miško kirtimas pasitelkiant trečiuosius asmenis.

6.8. Apeliantės nuomone, jei nepagrįstai atsakomybė būtų perkelta tokiems subjektams kaip apeliantė, medienos valymo, išvežimo paslaugos taptų sunkiau prieinamos dėl jų pabrangimo ar dėl sumažėjusios tokių paslaugų pasiūlos. Teigia, jog tai ne tik taptų kliūtimi asmenims, kurie, pavyzdžiui, norėtų pasididinti ariamos žemės plotus arba siektų tiesiog tinkamai prižiūrėti savo naudojamus žemės plotus, bet ir sumažintų ir (ar) pablogintų medienos valymo ir išvežimo paslaugas teikiančių asmenų bei (nelikvidžią) medieną savo veikloje naudojančių asmenų verslo galimybes. Mano, kad tokiu atveju kentėtų Lietuvos ūkis, galbūt mažėtų pajamos į biudžetą.

6.9. Nurodė, kad teismas sprendime visiškai nemotyvuotai nusprendė, kad būtent apeliantė turi padengti didžiąją dalį žalos, kadangi neva žalai kilti didžiausią įtaką turėjo jos veiksmai. Pažymi, kad pirminis ir didžiausias interesas buvo būtent žemės sklypo naudotojų, tai yra atsakovų L., kurie ir kreipėsi į apeliantę, kad būtų išpjauti jų sklype esantys krūmai ir medeliai. Mano, jog jeigu ne šis interesas, apeliantė niekuomet nebūtų sudariusi sutarties dėl Žemės sklypo valymo darbų, taigi, ir šios bylos prieš apeliantę bei kitus asmenis nebūtų buvę.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą ir Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

8.1. Nurodė, kad apeliaciniame skunde keliama dvejonė ne tik dėl apeliantės civilinės atsakomybės, bet ir dėl UAB „Agrovia“, tačiau UAB ,,Agrovia“ apeliacinio skundo nepateikė, todėl darytina išvada, kad ji sutiko su priimtu pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu, o apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai prieštarauja apeliacinės instancijos teismo nutarčiai, kuria byla buvo grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėjo, kad apeliaciniu skundu apeliantė siekia, jog apeliacinės instancijos teismas priimtų tokį patį sprendimą, kuris jau buvo priimtas nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kurį apeliacinės instancijos teismas panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo.

8.2. Nurodė, kad apeliantė neužtikrino, kad pagal užsakymą kirtimas / valymas būtų vykdomas laikantis Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Teigia, kad apeliantė, kaip medžių kirtimo, miškų valymo profesionalė, užsiimanti šia veikla, rengia miškotvarkos projektus parduodantiems mišką išsikirsti, konsultuoja miškotvarkos projektų rengimo klausimais, ruošia preciziškai tikslius miškotvarkos projektus, vykdo krūmų kirtimo ir išvežimo darbus (nemokamai), t. y. įmonė deklaruoja, kad turi ilgametę miškotvarkos projektų rengimo patirtį, tačiau nesielgė tiek sąžiningai ir protingai, kiek turėjo elgtis tinkamai atlikdama savo pareigas.

8.3. Teigia, jog nors apeliaciniame skunde ir nurodyta, kad apeliantės darbuotojai dėjo visas pastangas įvykdyti užsakymą nepažeidžiant įstatymų, tačiau mano, kad šią aplinkybę paneigia teismo posėdžio metu apklausto liudytojo M. J. parodymai – apklaustas kaip liudytojas jis parodė, jog sklypo riboženklių nebuvo matyti, dėl to buvo kviestas S. L., kad parodytų sklypo ribas, taip pat nebuvo pasitikslintos sklypo ribos viešuosiuose registruose, buvo pasitikslinta tik tai, kam iš tikro priklauso minėtas žemės sklypas. Nurodė, kad vertintina teismui pateikta medžiaga, t. y. 2016 m. rugpjūčio 25 d. sutartis su atsakove (nepriklausomai nuo to, kieno ji buvo pasirašyta, kadangi šiuo atveju pati apeliantė ją sudarė ir pateikė tyrimui). Atkreipė dėmesį, jog nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad sutartis sudaryta dėl nelikvidinės medienos (krūmų, žabų, šakų, suanglėjusių medelynų) iškirtimo. Mano, kad apeliantė sudarydama sutartį su UAB „Agrovia“ turėjo būti atsakinga ir sąžininga, kad vykdytojas vykdytų sąlygas, kaip jos nurodytos sutartyje. Šiuo atveju pati apeliantė nesielgė atidžiai ir rūpestingai.

8.4. Nurodė, kad apeliantė įsipareigojo atlikti darbus konkrečiame sklype, o būdama profesionalė, turėdama galimybę pasitikrinti G. L. nuomojamo sklypo ribas registruose, kadastrinėje knygoje, darbus atliko ne tik jos nuomojamame sklype, tačiau ir gretimame valstybei priklausančiame sklype, kurio S. ir G. L. negali / neturi teisės kontroliuoti. Pažymi, kad neteisėti apeliantės veiksmai pasireiškė ir tuo, kad ji ne tik nekontroliavo UAB „Agrovia“, kuri kirto nelikvidžią medieną, veiksmų, bet ir nekontroliavo, kad nebūtų savavališkai iškirsta mediena, kuriai kirsti būtinas leidimas.

8.5. Mano, kad apeliantė ginčydama ne tik savo civilinę atsakomybę, bet ir pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą konkrečiai jos atžvilgiu, motyvuodama, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, yra neteisi, nes teismų praktikoje būtent ir formuojama, jog šiuo atveju būtent „silpnoji“ šalis yra S. ir G. L., o „stiprioji“ – apeliantė.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Agrovia“ nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą tik dėl apeliantės yra nepagrįstas. Teigia, kad jei teismas vis tik nuspręstų, kad yra pagrindo pakeisti ar panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą, tuomet atitinkamai turėtų būti peržiūrimos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos ir kitų atsakovų atžvilgiu.

10. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10.1. Nurodė, kad dėl tariamai valstybei padarytos žalos buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu kalti asmenys nebuvo nustatyti, o galiausiai ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Be to, žemės sklypo valymo darbai buvo atliekami 2016 m. rugpjūčio 26–27 d., o neeilinis patikrinimas atliktas daug vėliau, t. y. 2016 m. spalio 4 d. Teigia, kad žemės sklypo valymo metu niekas jokių pretenzijų nė vienam atsakovui nereiškė, o atlikus patikrinimą, ieškovė nevyko į apeliantės sandėlį, kur buvo sandėliuojama augmenija, pašalinta žemės sklypo valymo metu, ir neužfiksavo realaus kiekio ir augalų (medžių) rūšių, jų brandumo. Ši apeliantės skundžiamo teismo sprendimo dalis buvo grindžiama tik prielaida, kad neva neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, nepaisant to, jog byloje nebuvo pateiktas nė vienas įrodymas šiai aplinkybei pagrįsti.

10.2. Pažymi, jog UAB „Agrovia“ nevykdo veiklos, susijusios su kadastriniais matavimais ir jų vertinimu, taip pat nėra laikytina įmone, kuri veikia miškininkystės srityje. Atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju UAB ,,Agrovia“ tik atliko fizinį darbą pagal UAB „Pusbroliai“ ir S. L. pažymėtas žemės sklypo ribas. Galiausiai, bylos nagrinėjimo metu UAB „Agrovia“ pateikė teismui VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašą, kuris patvirtina, jog UAB „Agrovia“ negali būti laikoma profesionale, sprendžiant klausimus, susijusius su žemės sklypo ribų nustatymu.

10.3. Nurodė, kad apeliantė akcentavo, jog šiuo atveju atsakovais turėjo būti laikytini tik G. ir S. L., o analogiškos pozicijos iš esmės laikėsi ir ieškovė, tačiau ši byla jau buvo nagrinėjama apeliacine tvarka. Akcentavo, kad būtent Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-301-460/2022 buvo nustatyta mišri atsakovų ir trečiojo asmens / trečiųjų asmenų kaltės forma ir atitinkamai priimtas naujas procesinis sprendimas. Mano, kad, 2022 m. balandžio 14 d nutartimi grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui, jau buvo išspręstas klausimas dėl mišrios atsakomybės taikymo, todėl pirmosios instancijos teismui iš esmės liko faktinių aplinkybių vertinimas, sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio. Dėl šių priežasčių mano, kad apeliacinio skundo motyvai dėl žemės sklypo savininko atsakomybės jau yra išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi, todėl pakartotinai neturėtų būti nagrinėjami.

10.4. Nurodė, kad atliko visus galimus veiksmus tam, kad tinkamai atliktų pavestą darbą, t. y. stebėjo žemės sklypo ribų ženklinimą, informavo atsakovą S. L. apie pradedamus žemės sklypo valymo darbus, bendradarbiavo su apeliante, žemės sklypo valymą atliko tik pažymėtame sklype, todėl mano, kad tvirtinimas, jog tik UAB „Agrovia“ kaip faktinė žemės sklypo valymo darbų atlikėja turėtų atlyginti gamtai padarytą žalą, yra nepagrįstas.

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai G. L. ir S. L. prašo atsakovės UAB „Pusbroliai“ apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

12. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

12.1. Teigia, kad su apeliante UAB „Pusbroliai“ 2016 m. rugpjūčio 25 d. nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 003065 atsakovai L. nesudarė ir tokios sutarties nepasirašė. Apie tokios sutarties sudarymą sužinojo tik tada, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir tyrėja parodė sutartį. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra rašysenos ekspertizės aktas, kuriame vienareikšmiškai yra nurodyta, kad minėtą sutartį pasirašė ne G. L..

12.2. Nurodė, kad apeliacinio skundo 2.10 punkte teigiama, kad žemės sklypo valymo darbus atsakovė UAB „Agrovia“ atliko 2016 m. rugpjūčio 25–26 d. Atsakovams G. L. ir S. L. nei UAB „Pusbroliai“, nei UAB „Agrovia“ nepranešė žodžiu ar raštu apie darbų atlikimą atsakovės G. L. nuomojamame žemės sklype ir atsakovai L. neturėjo realios galimybės pakontroliuoti, kad savaiminiai medžiai ir krūmai nebūtų pjaunami gretimame žemės sklype.

12.3. Teigia, kad už atsakovės G. L. nuomojamo žemės sklypo valymą pašalinant savaiminius medžius ir krūmus tiesiogiai buvo atsakinga apeliantė, nes būtent apeliantė žodinės sutarties pagrindu sutiko išpjauti ir išvalyti žemės sklypą pašalinant savaiminius medžius ir krūmus, o išvalytus medžius ir krūmus pasiimti sau. Apeliantė išsivežė iškirstus medžius ir krūmus ir gavo naudos. Apie savaiminių medžių ir krūmų atsakovės išsinuomotame žemės sklype valymo darbus apeliantė neinformavo atsakovų L., darbus atliko užsakovams nežinant. Tačiau būtent apeliantė, siekdama naudos ir faktiškai gaudama naudą iš iškirstų savaiminių medžių ir krūmų, buvo atsakinga už teisingas ribas, kertant savaiminius medžius ir krūmus, ir privalėjo užtikrinti, kad nebūtų neteisėtai nukirsta medžių gretimame žemės sklype.

12.4. Nurodė, kad tiek atsakovė UAB „Pusbroliai“, tiek atsakovė UAB „Agrovia“ netinkamai įvykdė sutartinę prievolę, nes pažeidė teisės normas, išpjovė ne tik atsakovės G. L. išsinuomotame žemės sklype krūmus ir menkaverčius medžius, dėl kurių žodžiu buvo tartasi sutartinių santykių pradžioje, bet ir savavališkai, be teisėto pagrindo, be leidimo išpjovė valstybei priklausančiame žemės sklype augančius medžius, kurių išpjauti be leidimo neturėjo teisės. Mano, kad žalą, padarytą gamtai, turi atlyginti netinkamai prievolę įvykdę asmenys – tiek atsakovė UAB „Pusbroliai“, tiek atsakovė UAB „Agrovia“.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovė, atsakovai bei jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o apeliantė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašo, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš apeliantės priteistas žalos atlyginimas dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Byloje esančiais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė G. L. 2014 m. gegužės 9 d. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės patikėjimo teise, patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigūnai 2016 m. spalio 4 d. atliko neplaninį patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, patenkančioje į (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį miško žemės sklypą. Patikrinimo metu nustatyta, kad miško žemė, kurioje atliktas patikrinimas, nesuformuota kaip atskiras sklypas ir yra išsidėsčiusi už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, kurį žemės ūkio veiklai yra išsinuomojusi G. L.. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. kovo 15 d. atliktą padarytos žalos aplinkai skaičiavimą nustatyta, kad minėto patikrinimo metu nustatyta, kad savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo 0,1156 ha plote, esančiame už žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plynu kirtimu iškirsta 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tūris yra 11,528 kub. m, pritaikius leistiną skaičiavimo paklaidą 10 proc. – 10,375 kub. m medienos (aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3–5 p.). Nustatyta, kad neteisėtai iškirtus mišką (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniame miško žemės sklype padaryta 9 026,25 Eur žala aplinkai (miškui – aplinkos objektui).

17. Taip pat nustatyta, kad atsakovei G. L. 2017 m. sausio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 62 straipsnio 2 dalį ir 62² straipsnio 2 dalį. Administracinė teisena nutraukta, vadovaujantis ANK 250 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra 2017 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis ANK 35 straipsniu nauja administracinė teisena nepradėta, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminams.

18. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovų G. L. ir S. L. solidariai 9 026,25 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, paskirstė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu Tauragės apylinkės teismo 2021m. birželio 16 d. preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovai apeliaciniu skundu apskundė minėtą galutinį sprendimą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, perkeldamas visą (100 procentų) atsakomybę atsakovams (sutuoktiniams), ne iki galo ištyrė byloje esančius įrodymus ir dėl to ne iki galo tiksliai nustatė atsakovų atsakomybės (kaltės) laipsnį. Kolegijos vertinimu, neteisėtus veiksmus žalos gamtai kilimo kontekste atliko ne tik atsakovai, bet ir rangovė / subrangovė – tretieji asmenys <...> (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 25 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).

20. Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos bendrosios deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, atsižvelgiant į aplinkos apsaugos teisinius santykius reguliuojančių teisės normų ypatumus sprendžiant dėl žalos aplinkai padarymo ir jos atlyginimo.

21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą, taip grąžinant jį į padėtį, buvusią iki delikto padarymo (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019). Sprendžiant dėl nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, atlyginimo, taikytinas visiško nuostolių atlyginimo principas, reiškiantis, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

22. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų (Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). Draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

23. Išanalizavus apeliacinio skundo turinį nustatyta, jog apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir mano, jog byloje nebuvo nustatytos visos sąlygos apeliantės civilinei atsakomybei kilti. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Šiuo atveju sutiktina su atsakovės UAB „Agrovia“ atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog „2022 m. balandžio 14 d nutartimi grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui, jau buvo išspręstas klausimas dėl mišrios atsakomybės taikymo, todėl pirmosios instancijos teismui iš esmės liko faktinių aplinkybių vertinimas, sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio. Dėl šių priežasčių, apeliacinio skundo motyvai, dėl žemės sklypo savininko atsakomybės, jau yra išspręsti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi, todėl pakartotinai neturėtų būti nagrinėtini“.

24. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (galutinio teismo sprendimo) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; kt.).

25. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

26. Kaip minėta, Klaipėdos apygardos teismas, 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, konstatavo: „Pirmosios instancijos teismas, perkeldamas visą (100 procentų) atsakomybę atsakovams (sutuoktiniams) ne iki galo ištyrė byloje esančius įrodymus ir dėl to ne iki galo tiksliai nustatė atsakovų atsakomybės kaltės laipsnį. Kolegijos vertinimu, neteisėtus veiksmus žalos gamtai kilimo kontekste atliko ne tik atsakovai, tačiau ir rangovė / subrangovė – tretieji asmenys <...>“ (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 25 punktas). Taip pat minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi akcentuota: „Kolegijos vertinimu, vien faktas, kad atsakovai nesukontroliavo trečiųjų asmenų veiksmų dėl pažeistų sklypo ribų, kad atsakovai nesukontroliavo, kad tretieji asmenys kirto ne tik nelikvidinę medieną, tačiau ir kitą medieną, kuriai būtinas leidimas (klausimas, ar iš viso įmanoma tokį leidimą tuo metu gauti, nesvarstomas), nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė atsakovams. Kolegija įsitikinusi, kad šiuo atveju tretieji asmenys taip pat atliko neteisėtus veiksmus, nes atsakovams įsipareigoję atlikti darbus konkrečiame sklype, būdami profesionalai, turėdami galimybę pasitikrinti atsakovės nuomojamo sklypo ribas registruose, kadastrinėje knygoje, darbus atliko ne tik atsakovės nuomojame sklype, tačiau ir gretimame valstybei priklausančiame sklype, kurio atsakovai negali / neturi teisės kontroliuoti. Neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai pasireiškė ir tuo, kad jie ne tik kirto nelikvidžią medieną, bet ir savavališkai medieną, kuriai kirsti būtinas leidimas. Neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai“ (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties 31 punktas).

27. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog aptariama Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis yra įsiteisėjusi, apeliantė byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, todėl turėjo teisę ir galimybę šią nutartį skųsti, tačiau savo teise nepasinaudojo, tai suponuoja išvadą, jog minėta nutartimi nustatytus faktus iš esmės pripažino. Nors vien šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, jog šioje byloje yra įrodytos apeliantės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl apeliaciniame skunde išdėstytų apeliantės argumentų.

28. Apeliaciniu skundu teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad valstybiniame sklype kirtimus atliko atsakovai, rėmėsi prielaidomis, kadangi atsakovai prieš 1,5 mėnesio žemės sklype atliko valymo darbus. Atkreipė dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nėra absoliučiai jokių tiesioginių įrodymų, kad medžius valstybiniame žemės sklype iškirto apeliantė. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

29. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnio nuostatą, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

30. Kasacinio teismo praktika, aiškinant nurodytas proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių teiktus paaiškinimus ir atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad būtent atsakovė UAB „Pusbroliai“, pasitelkdama subrangovę UAB „Agrovia“, plynu kirtimu iškirto 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tūris sudaro 11,528 kub. m.

32. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovė UAB „Pusbroliai“ nesudarė rašytinės nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2016/08/25-003065, kurios pagrindu pardavėjas, t. y. atsakovė G. L., pardavė pirkėjui, t. y. atsakovei UAB „Pusbroliai“, nelikvidinę medieną (krūmai, žabai, šakos, suanglėję medelynai) išsikirsti, o atsakovė G. L. įsipareigojo už tai atsiskaityti, tačiau byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai patvirtina, jog tarp atsakovų egzistavo žodinis susitarimas dėl nelikvidinės medienos iškirtimo. Akcentuotina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2017 m. gegužės 15 d. liudytojas M. J. patvirtino, kad buvo nupjauti ne tik krūmai, bet ir medžiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės bei byloje susiklosčiusi faktinė padėtis leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ginčo medžius iškirto būtent atsakovė UAB „Pusbroliai“, pasitelkdama subrangovę UAB „Agrovia“.

33. Nors apeliaciniu skundu teigiama, jog per 1,5 mėnesio, t. y. nuo 2016 m. rugpjūčio 25 ar 26 d. (apeliantės teigimu, būtent šiuo laikotarpiu buvo atliekamas atsakovės G. L. sklype esančius nelikvidinės medienos kirtimas) iki 2016 m. spalio 4 d. (ieškovė atliko neplaninį patikrinimą), medžius galėjo iškirsti kiti subjektai, tačiau tokie apeliantės pasvarstymai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Šiuo atveju apeliantė svarsto, kad minėtu laikotarpiu žalą galėjo padaryti kiti asmenys, tačiau tokių jos teiginių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai.

34. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog faktas, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, liudija atsakovų naudai ir teismas to deramai neįvertino aptariamos prielaidos kontekste. Apeliantė nurodė, jog byloje yra duomenys apie tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nenustatė, kas valstybinės žemės sklype iškirto medžius. Teigia, kad pareigūnai turi visą spektrą procesinių priemonių nustatyti kaltą neteisėtus veiksmus atlikusį asmenį (asmenų apklausos, darbus atlikusių asmenų telefonų skambučių išklotinių paėmimas, šių asmenų buvimo vietos atitinkamu laikotarpiu nustatymas pagal telefono ryšio bokštų signalus ir t. t.), ir mano, kad jas panaudojo. Tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog šioje byloje nėra jokių papildomų duomenų, kurie bent netiesiogiai liudytų apie tai, kad atsakovai kažkaip prisidėjo prie valstybinio miško neteisėto kirtimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus.

35. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės tiek, kiek jos susijusios su nusikalstamos veikos vertinimu ir inkriminavimu baudžiamosios teisės prasme, neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, nes skiriasi šių bylų įrodinėjimo dalykas bei žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumo vertinimo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008). Tai reiškia, kad civilinę bylą nagrinėjantis teismas privalo nustatyti ne tik tai, ar sutapo baudžiamojoje ir civilinėje byloje įrodinėtinos aplinkybės, bet ir įvertinti priežastis, kodėl buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis: nenustačius nusikalstamos veikos, suėjus senaties terminams, nesant baudžiamajame procese leistinų įrodymų ir pan. Akivaizdu, kad išteisinamąjį nuosprendį byloje priėmus dėl to, kad, pvz., surinkti įrodymai negali būti pripažinti leistina įrodinėjimo priemone baudžiamajame procese, civilinėje byloje teismas privalėtų spręsti dėl tokių įrodymų leistinumo civiliniame procese ir, pripažinęs juos leistina įrodinėjimo priemone, atitinkamai priimti sprendimą dėl asmens kaltės atsižvelgdamas į šių įrodymų turinį.

36. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 2 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta nusikaltimo požymių, dar nereiškia, jog nebuvo padaryta žala ar nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgiant į tai, jog įrodinėjimas civiliniame procese skiriasi nuo įrodinėjimo baudžiamajame procese, taip pat įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliantė nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, turi būti vertinama atsakovų naudai.

37. Nepagrįstais laikytini ir skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priežastinio ryšio šioje civilinėje byloje nenustatinėjo, o ir negalėjo nustatyti, kadangi nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013).

38. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019, 36 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovams įsipareigojusi atlikti darbus konkrečiame sklype, būdama profesionalė, turėdama galimybę pasitikrinti atsakovės nuomojamo sklypo ribas registruose, kadastrinėje knygoje, darbus atliko ne tik atsakovės nuomojamame sklype, tačiau ir gretimame valstybei priklausančiame sklype, kurio atsakovai negali / neturi teisės kontroliuoti, ir tuo, jog apeliantė, būdama savo srities specialistė bei žinodama, jog medžių kirtimas be atitinkamo leidimo yra draudžiamas, nurodė atsakovei UAB „Agrovia“ plynu kirtimu iškirsti 115 vnt. augančių žalių medžių. Šiuo atveju akivaizdu, jog, nesant nurodytų apeliantės veiksmų, miškas nebūtų buvęs iškirstas ir žala gamtai nebūtų buvusi padaryta, todėl darytina išvada, jog tarp apeliantės neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos yra nustatytas priežastinis ryšys.

40. Nors apeliantė pakankamai išsamiai analizavo formuojamą teismų praktiką dėl neteisėtai iškirstos augmenijos, tačiau nesutiktina su apeliantės padarytomis išvadomis, kad už padarytą žalą atsako būtent žemės sklypo savininkai (ar kiti teisėti naudotojai), kaip asmenys, kurie nesukontroliavo ir neužtikrino, kad medžiai būtų kertami tik jiems nuosavybės teise priklausančiame ar kitu pagrindu naudojamame žemės sklype. Akcentuotina, jog apeliantės nurodomose Lietuvos teismuose išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-606-252/2021; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-450-796/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-542-464/2018) nurodytų nutarčių ratio decidendi nesutampa.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (ir kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

42. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia, anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

43. Iš apeliantės cituojamos teismų praktikos matyti, kad nurodytose bylose buvo sprendžiami žemės savininkų ir naudotojų atsakomybės klausimai, tačiau subjektų, atliekančių faktinį medžių kirtimą, atsakomybės klausimas iš esmės nebuvo keliamas. Taip pat nurodyti atvejai, kai medžiai iškirsti priėmus sprendimą neišduoti leidimo kirsti medžius. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyta teismų praktika nėra aktuali nagrinėjant ginčą šioje byloje, todėl argumentai dėl netinkamai taikytos formuojamos teismų praktikos atmestini kaip nepagrįsti.

44. Apeliantė, be kita ko, teigia, jog teismas sprendime visiškai nemotyvuotai nusprendė, kad būtent apeliantė turi padengti didžiąją dalį žalos, kadangi neva žalai kilti didžiausią įtaką turėjo jos veiksmai. Pažymi, kad pirminis ir didžiausias interesas buvo būtent žemės sklypo naudotojų, tai yra atsakovų L., kurie ir kreipėsi į apeliantę, kad būtų išpjauti jų sklype esantys krūmai ir medeliai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Akcentuotina, jog žala gamtai padaryta ne dėl medžių kirtimo atsakovės G. L. valdomame žemės sklype, o dėl gretimame sklype buvusio miško iškirtimo. Tai, ar atsakovas S. L. kartu su apeliantės atstovu tinkamai pasižymėjo sklypo ribas, nėra nustatyta, todėl šiuo atveju nėra galimybės konstatuoti, kad vieno iš kurių nors atsakovų neteisėti veiksmai turėjo didesnę įtaką žalai atsirasti. Kitą vertus, apeliantė laikytina savo srities profesionale. Apeliantės interneto svetainėje nurodoma, kad įmonė rengia miškotvarkos projektus parduodantiems mišką išsikirsti, konsultuoja miškotvarkos projektų rengimo klausimais, ruošia preciziškai tikslius miškotvarkos projektus, vykdo krūmų kirtimo ir išvežimo darbus (nemokamai), t. t. Įmonė deklaruoja, kad turi ilgametę miškotvarkos projektų rengimo patirtį. Tai reiškia, jog apeliantei turėjo būti visiškai aišku, jog, atliekant žalių medžių kirtimą be leidimo, neabejotinai bus padaryta žala gamtai, todėl tokie apeliantės veiksmai akivaizdžiai lemia didesnę atsakomybės dalį. Dar daugiau, byloje nėra ginčo dėl to, jog pagal žodinį susitarimą būtent apeliantei atiteko nukirsta mediena, todėl, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, didžiausią interesą šiuo atveju turėjo būtent apeliantė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, jog skundžiamu sprendimu žala buvo paskirstyta tinkamai, todėl šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

45. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

46. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

47. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

48. Teisme gautas atsakovės UAB „Agrovia“ atstovės prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kartu su prašymu atsakovės atstovė į bylą pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, t. y. 2023 m. sausio 2 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2023 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, jog už atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 300 Eur sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), į byloje pateiktus įrodymus dėl patirtų atstovavimo išlaidų, konstatuoja, kad atsakovės UAB „Agrovia“ prašoma priteisti 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl įvertinus tai, jog apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės UAB „Pusbroliai“ atsakovei UAB „Agrovia“ priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis).

49. Ieškovė ir atsakovai G. bei S. L. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, įrodymų apie patirtas išlaidas nepateikė, todėl jiems bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

50. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės UAB „Pusbroliai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pusbroliai“ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrovia“ 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.