Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio ir Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasa“ dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Gruntekas“, S. U., Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl žalos aplinkai atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

19. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

20. Nagrinėjamu atveju naujai pateiktu įrodymu trečiasis asmuo siekia įrodyti aplinkybę, jog atsakovės žemės sklype esantys medžiai nėra priskiriami saugotiniems medžiams pagal Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 patvirtinto Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.9 papunkčio nuostatas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo apeliacine tvarka neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo ir neginčijo jame padarytos išvados, jog ieškovo nurodyti medžiai pagal galiojančius teisės aktus yra priskiriami saugotinų medžių kategorijai. Atsakovės pateiktame apeliaciniame skunde šis klausimas nėra keliamas. Vadinasi, trečiojo asmens pateiktas įrodymas nėra tiesiogiai susijęs su klausimais, kurie bus nagrinėjami apeliacine tvarka vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, nenustatyta, jog kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto įrodymo trečiasis asmuo nebūtų galėjęs pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsisako priimti trečiojo asmens kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Faktinės bylos aplinkybės

Dėl apeliacinio skundo argumentų

22. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė valstybei iš atsakovės 12 000 Eur žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas yra grindžiamas šiais esminiais argumentais: 1) atsakovė nėra atlikusi neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui; 2) žala aplinkai nėra padaryta (šiuo metu ji yra pašalinta atsakovės sklype pasodinus naujus medžius); 3) teismas netinkamai nustatė žalos dydį; 4) byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos; 5) teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad civilinė atsakomybė už padarytą žalą aplinkai kyla, kai ieškovas įrodo civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas, t. y. pirma, konkrečius neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus aplinkai padaroma žala. Antra, žalą aplinkai, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradusį neigiamą aplinkos ar jos elementų pokytį arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimą. Įrodinėdamas šią civilinės atsakomybės sąlygą ieškovas privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprasta tvarka. Žalos dydis, kai žala padaroma aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas. Trečia, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, t. y. atlyginama tik ta žala aplinkai, kuri atsirado dėl neteisėtų žalą sukėlusio asmens veiksmų. Kaltė padarius tokio pobūdžio pažeidimus yra preziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsakovo (ne)tinkamumo

24. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą. Apeliantės teigimu, tvenkinio kasimo ir grunto išlyginimo darbus atsakovė 2014 m. vasario 5 d. sutarties pagrindu pavedė atlikti specialių šios srities žinių turinčiai UAB „Gruntekas“, kuri iškastu gruntu užpylė atsakovės sklype augančius 38 medžius, nors šiai įmonei teko pareiga darbus atlikti laikantis aplinkosaugos reikalavimų. Apeliantė nurodė, kad nei šalių pasirašyta sutartis, nei įstatymai nenumatė atsakovės pareigos kontroliuoti savarankiškai ūkinę komercinę veiklą vykdančios UAB „Gruntekas“ veiksmų, atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kitų asmenų jos sklype padarytus neteisėtus veiksmus, todėl teismas turėjo ieškinį atmesti kaip pareikštą netinkamam atsakovui.

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant klausimą dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Vadinasi, šioje byloje sprendžiant klausimą, ar apeliantė veikė neteisėtai, turi būti nustatyta, ar atsakovės veiksmai (neveikimas) pažeidė teisės aktų reikalavimus.

26. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 1 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) nurodyta, kad šio įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijoje ne miškų ūkio paskirties žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo ir želdinių veisimo teisinio reguliavimo pagrindus, siekiant užtikrinti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą, gyventojų teisę į jų gyvenimo kokybę gerinančias aplinkos sąlygas. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta asmenų pareiga neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos. Želdynų ir želdinių savininkų ir valdytojų teisės ir pareigos sukonkretintos įstatymo 15 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta valdytojų ir savininkų pareiga išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus.

27. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad vykdant dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio kasimo darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype iškastu gruntu buvo užpilti 38 žemės sklype augantys medžiai daugiau kaip 5 cm virš natūralaus grunto lygio prie medžio šaknų kaklelio ir arčiau kaip 2 m atstumu nuo medžio kamieno, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintų Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių 7.8 ir 7.13 punktų reikalavimus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tvenkinio kasimo ir grunto lyginimo darbus atsakovei priklausančiame žemės sklype atliko trečiasis asmuo UAB „Gruntekas“.

28. Nors apeliantė nurodo, kad grunto kasimo ir lyginimo darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Gruntekas“, todėl byloje nėra įrodyta, jog neteisėtus veiksmus atliko atsakovė ir atitinkamai ji negali būti laikoma atsakingu asmeniu už padarytą žalą, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovės argumentais. Pažymėtina, kad nepriklausomai nuo to, ar apeliantė pati atliko sklypo tvarkymo darbus ar pavedė juos atlikti kitiems asmenims (šiuo atveju – UAB „Gruntekas“), ši aplinkybė nepašalina iš CK 6.246 straipsnio 1 dalies kylančių atsakovės pareigų elgtis atidžiai, rūpestingai ir apdairiai, rūpintis bei kontroliuoti, kad nebūtų atliekami neteisėti veiksmai, taip pat iš Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto kylančių atsakovės pareigų neleisti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jeigu dėl to želdynai ir želdiniai galėtų būti sunaikinti ar pažeisti ir blogėtų aplinkos gyvenimo sąlygos išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti. Kadangi atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė CK 6.246 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimu, nagrinėjamu atveju atsakovę ir trečiąjį asmenį UAB „Gruntekas“ siejantys rangos teisiniai santykiai bei iš šių santykių kylančių teisių ir pareigų turinys šiai bylai neturi esminės reikšmės. Vadinasi, atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, atsakomybė už neteisėtą poveikį sklype esantiems medžiams ir pareigos užtikrinti žemės sklype esančių želdinių vientisumą, jų apsaugą neįvykdymą apeliaciniu skundu nėra paneigta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytos žalos atlyginimo pažymima, kad vien ta aplinkybė, kad pats apeliantas asmeniškai medžių nekirto, o tai darė kiti asmenys, jo pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminuoja, kadangi jis pats ėmėsi iniciatyvos kirtimo darbams vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-542-464/2018).

29. Įvertinusi nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės neteisėti veiksmai, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, šioje byloje yra įrodyti (CK 6.246 straipsnis), todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui.

Dėl žalos fakto

30. Apeliaciniame skunde taip pat yra keliamas klausimas dėl atsakovės padarytos žalos aplinkai fakto. Apeliantė nurodo, kad atsakovė savo lėšomis sklype pasodino 223 vnt. naujų medžių, iš kurių 174 atitinka nustatytus kokybės reikalavimus, bei kurių vertė sudaro 31 837 Eur, nors ieškovas prašė priteisti 20 519,87 Eur žalos atlyginimą tik už 26 medžius, iš kurių 12 tebėra visiškai gyvybingi. Visa tai patvirtina, kad jokia žala gamtai nėra padaryta, o jeigu ir buvo padaryta, tai aplinkos būklė šiuo metu yra visiškai atkurta, atsakovės išleistos lėšos sodinant naujus medžius turėjo būti įskaitytos į žalos sumą, todėl jokių nuostolių atsakovė atlyginti neprivalo.

31. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas nustato, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Pasisakydamas dėl žalos aplinkai fakto, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2010).

32. Iš byloje esančio 2014 m. gegužės 30 d. patikrinimo akto Nr. (9)-LT1-195 matyti, kad 2014 m. gegužės 6 d. vykusio neplaninio patikrinimo metu atsakovei priklausančioje teritorijoje buvo inventorizuoti 38 medžiai, jų būklė įvertinta vizualiai apžiūrėjus jų lajas ir kamienus. Patikrinimo metu nustatyta, kad 27 medžiai yra geros būklės, 10 – patenkinamos, 1 – nepatenkinamos būklės. 2017 m. birželio 8 d. buvo atliktas pakartotinis medžių būklės vertinimas, 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-219 nurodyta, jog lyginant su 2014 m. gegužės 6 d. atliktais želdinių būklės vertinimo rezultatais buvo nustatyta, kad 3 medžiai anksčiau buvusioje vietoje nerasti, 23 medžių būklė pakito (pablogėjo), 12 medžių būklė nepakito. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina neigiamą atsakovės sklype esančių gamtos elementų pokytį, t. y. 23 medžių būklė pablogėjo, 3 medžiai nerasti, todėl šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti žalos aplinkai faktą.

33. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2017 m. birželio 29 d. žalos, padarytos gamtai, pažeidus saugotinų medžių gyvybines funkcijas, augančių ne miško žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), skaičiavimu nustatė, kad atsakovės neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos suma sudaro 20 519,87 Eur. Žalos suma apskaičiuota remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtintos Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, metodikos bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių nuostatomis, įvertinus medžių grupę, jų kamienų skersmenis bei palyginus želdinių būklę su 2014 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-195 užfiksuota želdinių būkle.

34. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija – kompensuoti padarytą žalą. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį, o padarytos žalos aplinkai atvejais – atkurti aplinkos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2014).

35. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą (ūkio subjektai), privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos, privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, kuri nustatoma pagal turimą informaciją apie geriausią aplinkos būklę. To paties įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad padariusieji žalos aplinkai asmenys privalo šio įstatymo nustatyta tvarka atlyginti žalą aplinkai ir kitus susijusius nuostolius, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio antrojoje dalyje. Žalos aplinkai ir kitų susijusių nuostolių dydis sumažinamas asmenų savo lėšomis įgyvendintų priemonių, kuriomis buvo atkurta aplinka ar sumažinta padaryta žala, išlaidų dydžiu.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad visų pirma turi būti siekiama atkurti aplinkos būklę, t. y. pagal galimybes atkurti pirminę aplinkos padėtį, likviduoti atsiradusius neigiamus aplinkos ar jos elementų pokyčius, atkurti buvusias jos funkcijas, naudingąsias savybes. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 19 punkte nurodoma, kad aplinkos atkūrimo priemonės yra bet kurie veiksmai, įskaitant žalą sumažinančias bei laikinąsias priemones, kuriomis nustatyta tvarka atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos arba įgyvendinamos lygiavertės tiems aplinkos elementams ir jų funkcijoms alternatyvos. Ir tik nesant galimybės atkurti aplinkos būklę arba ją atkūrus tik iš dalies – atlyginti visus patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-686/2016).

37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad šioje byloje spręsdamas klausimą dėl žalos fakto ir aplinkai padarytos žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl atsakovės įgyvendintų aplinkos atkūrimo priemonių. Pažymėtina, kad nors 2017 m. birželio 29 d. patikrinimo akte Nr. (9)-LT1-219 nurodytų 23 atsakovės sklype esančių medžių būklė pablogėjo, 3 medžių nebuvo rasta, šių medžių grąžinimas į pirminę padėtį objektyviai nėra galimas ir tai patvirtina žalos aplinkai faktą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 19 punktą aplinkos atkūrimo priemonės gali būti įgyvendinamos ne tik atliekant veiksmus, kuriais atkuriama iki pradinės būklės pažeista aplinka, jos elementai ir (arba) pablogėjusios jų funkcijos, bet ir įgyvendinant lygiavertes tiems aplinkos elementams ir (arba) jų funkcijoms alternatyvas.

38. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2017 m. spalio 2 d. su UAB „Beltranza“ sudarė preliminarių sklypo tvarkymo darbų sutartį, pagal kurią atsakovė užsakė atlikti sutartyje nurodytus (duomenys neskelbtini), esančio sklypo tvarkymo darbus, tarp kurių, be kita ko, buvo numatyta užsodinti plane pažymėtą teritoriją mišrios rūšies medžiais pagal iš anksto suderintą asortimentą (sutarties 1.3 punktas). Bendra sutartyje numatytų paslaugų kaina – 65 000 Eur, atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog už sklypo tvarkymo, apželdinimo ir apsodinimo medžiais darbus yra sumokėjusi 50 000 Eur (t. 2, b. l. 64–69). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės iniciatyva buvo parengtas ir su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suderintas žemės sklypo dendrologinis planas, pagal kurį atsakovei priklausančiame žemės sklype buvo pasodinti nauji medžių sodinukai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2018 m. spalio 4 d. rašte nurodyta, kad įvertinus žemės sklype (duomenys neskelbtini), augančius želdinius pagal UAB „Frezijų puokštė“ sąmatą Nr. 18/07-10 ir žemės sklypo dendrologinį planą nustatyta, jog sodmenų kokybė atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 nustatytus reikalavimus, savivaldybės administracija neprieštarauja, kad atsakovė sudarytų taikos sutartį su ieškovu (t. 2, b. l. 58, 63). Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akte Nr. PA25-78 nurodyta, jog 2019 m. kovo 20 d. vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „Rasa“ pagal 2018 m. spalio 4 d. su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyriaus 2018 m. spalio 4 d. raštu suderintą dendrologinį planą šalia 2014 m. užpiltų medžių pasodino iš viso 174 medžių sodinukus, kurių kokybė atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 nustatytus reikalavimus, taip pat be suderinto plano papildomai pasodino 49 vnt. įvairių medžių sodinukų, kurių kokybė neatitiko minėto teisės akto nustatytų kokybės reikalavimų. Patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad atsakovė pagal suderintą dendrologinį planą atkuriant 2014 m. gamtai padarytą žalą sklype atsodino 174 medžius, įsipareigojo 3 metus juos prižiūrėti ir 49 kokybės reikalavimų neatitinkančius sodinukus, sklype iš viso pasodinta 223 vnt. medžių sodinukų. Patikrinimo metu nustatytas aplinkybes patvirtina kartu su patikrinimo aktu pateikta atsodintų medžių fotofiksacija (t. 2, b. l. 115). UAB „Frezijos puokštė“ komerciniame pasiūlyme-sąmatoje Nr. 18/07-10 nurodyta, kad 174 vnt. atsakovės sklype pasodintos rūšies ir kiekio medžių sodinukų kaina su PVM iš viso sudaro 31 837 Eur.

39. Anksčiau aptartos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad šalindama neteisėtais veiksmais aplinkai padarytą žalą, atsakovė jai priklausančiame žemės sklype pasodino iš viso 223 vnt. naujų medžių sodinukų, iš kurių 174 vnt. kokybė atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-674 nustatytus kokybės reikalavimus. Pažymėtina, kad šią aplinkybę 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo akte Nr. PA25-78 užfiksavo pats ieškovas, padarydamas išvadą, jog minėti sodinukai buvo pasodinti šalinant 2014 m. gamtai padarytą žalą. Iš atsakovės pateiktų įrodymų matyti, kad 174 vnt. atsakovės sklype pasodintų medžių (pagal konkrečias medžių rūšis ir kiekius) kaina sudaro 31 837 Eur. Byloje nėra atsakovės nurodytą pasodintų medžių vertę paneigiančių įrodymų. Iš UAB „Garliavos medelynas“ pateikto komercinio pasiūlymo matyti, jog analogiškų medžių kaina gali būti dar didesnė, nei nurodyta UAB „Frezijos puokštė“ komerciniame pasiūlyme-sąmatoje Nr. 18/07-10. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog atkuriant aplinkos būklę atsakovės patirtos išlaidos yra mažesnės nei 31 837 Eur. Kadangi pagal ieškovo atliktus skaičiavimus atsakovės neteisėtais veiksmais aplinkai padarytos žalos dydis sudarė 20 519,87 Eur, o įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones atsakovės patirtų išlaidų suma sudarė ne mažiau kaip 31 837 Eur, darytina išvada, kad aplinkos būklė bylos nagrinėjimo metu buvo visiškai atkurta, aplinkai padaryta žala pašalinta (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis).

40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šalys pradėjo derybas dėl bylos baigimo taikos sutartimi. Teismo 2018 m. gegužės 14 d. posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad viena iš taikaus ginčo išsprendimo sąlygų buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo gavimas ir naujų medžių pasodinimas pagal sąmatą, kurios suma nebūtų mažesnė už šioje byloje pareikšto ieškinio sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo tikslu atsakovė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrių su prašymu dėl leidimo atsodinti medžius išdavimo, parengė ir su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija suderino žemės sklypo dendrologinį planą, pagal kurį atsakovei priklausančiame žemės sklype buvo pasodinti nauji medžiai, kuriems pasodinti atsakovė patyrė ieškinio sumą viršijančias išlaidas. Atsakovė taip pat gavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimą sudaryti taikos sutartį su ieškovu, pagal kurią atsakovė įsipareigotų pasodintus medžius prižiūrėti 3 metus, nepasirašant atskiros želdinių atsodinimo ir priežiūros sutarties su savivaldybe. Iš byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos, taip pat procesinių dokumentų turinio matyti, kad šalių derybos dėl taikos sutarties sudarymo tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 7 d., per šį laikotarpį buvo atidėti net keli teismo posėdžiai, tačiau taikos sutartį ieškovas atsisakė sudaryti. Nors taikos sutarties sudarymas yra ieškovo procesinė teisė, bet ne pareiga, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė jokių argumentų bei neįrodinėjo faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, jog atsakovės įgyvendintos aplinkos atkūrimo priemonės, kurios buvo užfiksuotos paties ieškovo 2019 m. kovo 25 d. patikrinimo aktu Nr. PA25-78, buvo nepakankamos atsakovės padarytai žalai kompensuoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas šioje byloje nepaneigė atsakovės nurodytų aplinkybių apie aplinkos būklės atkūrimą.

41. Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė savo lėšomis įgyvendino priemones, kuriomis buvo atkurta aplinkos būklė ir visiškai pašalinta jos neteisėtais veiksmais aplinkai padaryta žala. Teismo sprendimo priėmimo metu nebuvus žalos aplinkai padarymo fakto, t. y. nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė atsakovei civilinę atsakomybę ir nepagrįstai patenkino ieškinio dalį dėl žalos atlyginimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenustačius žalos, kaip būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas. Vadinasi, kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su netinkamai nustatytu žalos aplinkai dydžiu, priežastiniu ryšiu, taip pat bylinėjimosi išlaidų paskirstymu proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, nebeturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

45. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

46. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė patyrė iš viso 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 133–141, 179–181). Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Gruntekas“ patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 18–25, 88–91). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą ieškovo ieškinys yra atmetamas, tačiau šioje byloje buvo nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai, taip pat žalos aplinkai padarymo faktas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šalys būtų susitarusios dėl žalos atlyginimo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos, o aplinkos atkūrimo priemonės, lėmusios aplinkos būklės atkūrimą ir aplinkai padarytos žalos pašalinimą, buvo įgyvendintos jau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovas neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl žalos aplinkai atlyginimo, o atsakovės ir trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovo kaltės. Kartu teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nors bylos nagrinėjimo metu atsakovė įvykdė ieškovo nurodytas sąlygas ir atkūrė aplinkos būklę, t. y. pašalino gamtai padarytą žalą, tačiau ieškovas nesutiko bylą baigti taikos sutartimi, ieškinio reikalavimus ir toliau palaikė, tačiau neįrodinėjo faktinių aplinkybių, jog atsakovės įgyvendintos aplinkos atkūrimo priemonės buvo nepakankamos padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingos abi šalys. Įvertinusi aptartas aplinkybes bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą tarp šalių paskirstyti lygiomis dalimis, t. y. po 50 proc. (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

48. Atsižvelgiant į paminėtus argumentus, atsakovei iš ieškovo priteistina 900 Eur pirmosios instancijos teisme metu patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 800 Eur / 2 = 900 Eur). Trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Gruntekas“ iš ieškovo priteistina 350 Eur pirmosios instancijos teisme metu patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

49. Dėl anksčiau nurodytų argumentų valstybei iš atsakovės taip pat priteistina 50 proc. už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, t. y. 308 Eur (616 Eur / 2 = 308 Eur, CPK 96 straipsnio 5 dalis).

50. Atsakovė pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą. Teismui taip pat pateikti atsakovės išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymo kopija. Be to, atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 270 Eur žyminio mokesčio.

51. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Gruntekas“ pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismui taip pat pateikti trečiojo asmens išlaidas patvirtinantys rašytiniai įrodymai, t. y. sąskaita už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymo kopija.

52. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, atsakovės ir trečiojo asmens prašoma priteisti suma už advokato pagalbą neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovo priteistina 1 170 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, trečiajam asmeniui UAB „Gruntekas“ iš ieškovo priteistina 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasa“ iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 900 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 1 170 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Gruntekas“ iš ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 350 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasa“ 308 Eur žyminio mokesčio.