Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. L. ir S. L. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutinio sprendimo ir 2021 m. birželio 16 d. preliminaraus sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovams G. L. ir S. L. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Agrovia“, UAB „Pusbroliai“,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė miškų tarnyba Tauragės apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų G. L. ir S. L. 9026,25 Eur už neteisėtu medžių kirtimu aplinkai padarytą žalą. Ieškinyje nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio (nuo 2019 m. sausio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius) pareigūnai 2016 m. spalio 10 d. atliko patikrinimą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, patenkančioje į Tauragės girininkijos 808 miško kvartalo 3 taksacinį miško žemės sklypą. Patikrinimo metu nustatyta, kad miško žemė, kurioje atliktas patikrinimas, nesuformuota atskiru sklypu ir yra išsidėsčiusi už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurį žemės ūkio veiklai išsinuomojusi G. L., ribų. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, 0,1156 ha plote (už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) plynu kirtimu iškirsta 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tūris yra 11,528 m³ medienos, pritaikius ±10 % leistiną skaičiavimo paklaidą ir ją taikant asmenų, padariusių pažeidimą, naudai, 10,375 m³ medienos. Atlikus šią neteisėtą veiką, t. y. neteisėtai iškirtus mišką, buvo padaryta 9026,25 Eur žala aplinkai (miškui kaip aplinkos objektui). Valstybinė miškų tarnyba atsakovams pateikė 2018 m. spalio 25 d. pretenziją Nr. S-4K-06-69, tačiau atsakovai žalos neatlygino.

2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovų solidariai 9026,25 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimą bei po 51,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

3. Atsakovai 2021 m. liepos 7 d. pateikė prieštaravimus ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, taikyti 3 metų senaties terminą ieškiniui paduoti ir tuo pagrindu ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovai negali būti atsakingi už valstybinės reikšmės miškų kirtimą, nes iškirsti krūmai atsakovės nuomojamame žemės sklype nėra priskirti valstybiniams miškams. Taip pat pažymėjo, jog atsakovė pati nesiėmė priemonių krūmams išvalyti, nieko nekvietė ir su nieko nesitarė dėl krūmų išvalymo, nesudarė ir nepasirašė jokios krūmų (medžių) kirtimo ar pirkimo– pardavimo sutarties ir nežinojo, kad UAB „Pusbroliai“ atsakovės nuomojamame žemės sklype vykdo kokius nors darbus. Nurodė, jog atsakomybę už krūmų (medžių) kirtimą turi prisiimti UAB „Pusbroliai“, kurie šį kirtimą atliko ir išsivežė iškirstus krūmus (medžius).

4. Teisme 2021 m. liepos 8 d. gautas ieškovės Valstybinės miškų tarnybos prašymas pakeisti netinkamą šalį: ieškovę Valstybinę miškų tarnybą pakeisti tinkamu ieškovu – Aplinkos apsaugos departamentu prie Aplinkos ministerijos, kadangi nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio pakeitimams, valstybinės visų nuosavybės formų šalies miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolės funkcijos, kurias iki minėto įstatymo pakeitimo įsigaliojimo vykdė Valstybinė miškų tarnyba, perduotos Aplinkos apsaugos departamentui prie aplinkos ministerijos. Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktą pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, kai žala padaryta aplinkai. Todėl 2021 m. liepos 9 d. teisėjos rezoliucija patenkintas ieškovės prašymas ir ieškovė Valstybinė miškų urėdija pakeista tinkamu ieškovu – Aplinkos apsaugos departamentu prie aplinkos ministerijos.

5. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos 2021 m. liepos 21 d. pateikė atsiliepimą į atsakovų prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo ir prašymą dėl ieškinio atsiėmimo CPK 139 straipsnio pagrindu. Nurodė, kad nesutinka su atsakovų nuomone, jog yra suėjęs ieškinio dėl žalos aplinkos apsaugai padavimo senaties terminas. Teigė, jog ieškinio dėl žalos aplinkai padavimo senaties terminas yra 5 metai. Prašė panaikinti teismo 2021 m. birželio 16 d. priimtą preliminarų sprendimą, palikti ieškinį nenagrinėtą, nes ieškovas atsiima ieškinį, pasilikdamas teisę naujai teikti ieškinį, pakeičiant / patikslinant ieškinio reikalavimą ir faktines aplinkybes CPK 139 straipsnio pagrindu.

6. Teisme 2021 m. liepos 22 d. gautas atsakovų pranešimas, jog atsakovai nesutinka, kad ieškovas atsiimtų ieškinį, tačiau sutinka, kad ieškovas atsisakytų nuo ieškinio ir tuo atveju nereikalauja iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie aplinkos ministerijos 2021 m. rugpjūčio 2 d. atsiliepime į atsakovų prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo prašė palikti nepakeistą teismo 2021 m. birželio 16 d. priimtą preliminarų sprendimą ir atmesti atsakovų prieštaravimus kaip nepagrįstus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu paliktas nepakeistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021m. birželio 16 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas ir nuspręsta priteisti iš atsakovų G. L. ir S. L. solidariai 9026,25 Eur (devynis tūkstančius dvidešimt šešis eurus 25 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Teismas nusprendė priteisti iš atsakovų G. L. ir S. L. po 51,00 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pagrindiniai teismo argumentai:

8.1. Teismas sutiko su ieškovu, jog ieškinio dėl žalos aplinkai padavimo senaties terminas yra 5 metai ir ieškovas šio ieškinio senaties termino nepraleido vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi.

8.2. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovė G. L. teigė, jog ne ji 2016 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė sutartį Nr. 003065 dėl nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo – pardavimo, tačiau tai nepaneigia fakto, jog atsakovė neorganizavo krūmų, medžių kirtimo darbų atlikimo nuomojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei šalia esančiame valstybei priklausančiame nesuformuotame sklype. Bylos medžiaga įrodyta, jog atsakovas S. L., t. y. žemės sklypo nuomininkės, atsakovės G. L. sutuoktinis, jai žinant, rūpinosi šių darbų atlikimu.

8.3. Bylos duomenys patvirtina faktą, jog atsakovė S. L., būdama atsakinga už tai, kad kirtimo darbai būtų vykdomi nuomojamo žemės sklypo ribose ir atsakovas S. L., organizavęs kirtimo darbus sutuoktinės nuomojamame žemės sklype ir parodęs tretiesiems asmenims žemės sklypo ribas, tinkamai nekontroliavo ir neužtikrino, kad kirtimo darbai nebūtų vykdomi už nuomojamo žemės sklypo ribų. Teismas nusprendė, jog neteisėtą kirtimą atsakovai organizavo bendrais veiksmais ir žalą aplinkai padarė bendrais veiksmais (neveikimu), dėl to padarytą žalą turi atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą ir 2021 m. birželio 16 d. preliminarų sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

9.1. Pirmosios instancijos teismas padarė objektyviais įrodymais nepagrįstą išvadą, kad neteisėtais veiksmais žalą aplinkai padarė atsakovai solidariai. Atsakovė, būdama žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), neorganizavo jame esančių krūmų ir medžių kirtimo darbų, neieškojo tam reikalui darbininkų, su UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Agrovia“ darbuotojais nesitarė dėl krūmų ir medžių iškirtimo jos nuomojamame žemės sklype, žemės sklype nebuvo, jo ribų nerodė, sutarties su UAB „Pusbroliai“ dėl krūmų ir medžių iškirtimo nepasirašė. Todėl tarp atsakovės ir atsakovo nesusikūrė atstovavimo teisiniai santykiai ir atsakovė neatsako už Atsakovo veiksmus, net jeigu jie būtų pripažinti neteisėtais.

9.2. Pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą, kad atsakovės veiksmai yra neteisėti, apskritai nevertino rašysenos ekspertizės akto, esančio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.04-2-00064-17, kuri yra prijungta prie civilinės medžiagos.

9.3. Byloje yra duomenys, kad atsakovas, būdamas atsakovės, kuri nuomojo žemės sklypą, sutuoktiniu, siekdamas geros ūkininkavo būklės, norėjo išvalyti minėtą žemės sklypą nuo krūmų ir medžių. Byloje nėra surinkta visiškai jokių įrodymų, kad atsakovas klaidingai parodė Atsakovės nuomojamo iš valstybės žemės sklypo, ribas. Esminis dalykas yra tas, kad atsakovo vaidmuo krūmų ir medžių kirtime žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), baigėsi ribų parodymu.

9.4. Atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys buvo suinteresuoti paruošti kuo daugiau medienos, už kurią niekam nereikėjo atsiskaityti, tačiau kurią išvežė iš žemės sklypo ir panaudojo bendrovėms tikslams.

9.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), parodė Rangovams pagal buvusius (ir šiuo metu esančius) riboženklius, vietoje supažindino Rangovus su kadastrinių matavimų planu, kirstinus krūmus ir medžius pažymėjo vietoje būtent atsakovės nuomojamame žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, yra nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais.

9.6. Teigia, jog kaip vyr. specialistas nustatė, kiek konkrečiai medžių ir kokio skersmens medžių buvo nukirsta už atsakovės nuomojamo žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Akte nėra nurodyta. Akivaizdu, kad turėdamas bendrą kelmų matavimo aktą, vyr. specialistas galėjo tik daryti prielaidas, kurie medžiai buvo nukirsti žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nuomojamame atsakovės ir kurių nukirtimu žala aplinkai nebuvo padaryta, o kurie nukirsti iš greta minėto žemės sklypo ir kurių nukirtimu galimai buvo padaryta žala aplinkai. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas šio žalos dydžio apskritai netyrė, abejonių dėl prielaidų padarymo nepašalino, teismo posėdyje net neapklausė vyr. specialisto ir visiškai nesiaiškino, kokiu metodu jis vadovavosi nustatydamas, kurie medžiai iš kurio sklypo buvo iškirsti.

9.7. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokiu pagrindu atsirado atsakovės ir atsakovo solidari atsakomybė; Nevertino faktinių ir patvirtintų aplinkybių, kad atsakovės nuomojamą žemės sklypą rangovai valė nepranešę atsakovams.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas su juo nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

10.1. Departamentas nesutinka su atsakovų apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog nuomojamo sklypo ribos buvo aiškios, pažymėtos riboženkliais, atsakovas tinkamai ir tiksliai parodė jo sklypo ribas, dėl to tik asmenys, fiziškai kirtę mišką privalo atsakyti dėl už nuomojamo žemės sklypo ribų iškirstų medžių.

10.2. Atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, jog atsakovo parodymai buvo nenuoseklūs, nuslepiantys dalį reikšmingų aplinkybių, taip siekiant išvengti civilinės atsakomybės.

10.3. Atsakovo proceso metu nurodyta aplinkybė, jog jiems nebuvo pranešta, kada turėjo būti atliekamas faktinis medžių kirtimas, laikytinas kaip gynybine versija, nes teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, kurio parodymai visa laiką buvo nuoseklūs, nurodė, jog atsakovas buvo įspėtas kada prasidės miško pjovimas, tik atsakovas pats visiškai tuo nesidomėjo ir nesirūpino.

10.4. Departamentas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo galutiniame sprendime nurodytais motyvais, jog šiuo atveju atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu (CK 6.246 straipsnio l dalis). Ieškovo vertinimu, jei atsakovai būtų teisingai parodę nuomojamo žemės sklypo ribas ir kontroliavę su jų žinia vykstančius nuomojamo žemės sklypo valymo, kirtimo darbus, tuomet padarytos žalos už nuomojamo žemės sklypo ribų būtų išvengta. Taigi, žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo), kas patvirtina, jog nustatytas priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

10.5. Departamentas taip pat nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, jog būtent atsakovė yra visiškai nesusijusi su neteisėtų medžių iškirtimu, kad ji jokio įgaliojimo savo sutuoktiniui nesuteikė. Ši pozicija taip pat vertintina kaip gynybinė versija, kadangi visa tai paneigia byloje esantys atsakovės paaiškinimai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose yra aiškiai nurodyta, jog ji pati norėjo išvalyti savo nuomojamą žemės sklypą, kad ji domėjosi tuo, pati ieškojo, kas galėtų tai atlikti, jog matė atvykusius rangovus, kad būtent su jos žinia jos sutuoktinis vyko į vietą parodyti sklypo ribas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

13. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

14.1. Atsakovė G. L. 2014 m. gegužės 9 d. sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 34 SŽN-(14.34.55.)-243, valstybinės žemės patikėjimo teise, patikėtinė – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

14.2. Ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00064-17 medžiagoje yra duomenys, jog 2016 m. rugpjūčio 25 d. tarp G. L. ir trečiojo asmens UAB „Pusbroliai“ sudaryta nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 003065 (toliau ir Sutartis). Taip pat yra duomenys (2017 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. 11K-147 (17)), jog minėtoje sutartyje pasirašė ne G. L., o kitas asmuo, bei yra duomenys, jog nenustatyta, kad G. L. vardu būtų pasirašęs pirkėjo UAB „Pusbroliai“ vadybininkas.

14.3. Iš 2016 m. spalio 10 d. privataus miško žemės sklypo patikrinimo pažymos Nr. 3K-09-11 nustatyta, kad Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio pareigūnai 2016 m. spalio 4 d. atliko neplaninį patikrinimą Nr. P-3K-55 (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, patenkančioje į Tauragės girininkijos 808 miško kvartalo 3 taksacinį miško žemės sklypą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad miško žemė, kurioje atliktas patikrinimas, nesuformuota atskiru sklypu ir yra išsidėsčiusi už žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, ir kurį žemės ūkio veiklai yra išsinuomojusi G. L.. Pagal Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. kovo 15 d. atliktą padarytos žalos aplinkai skaičiavimą nustatyta, kad minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo 0,1156 ha plote, esančiame už žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), plynu kirtimu iškirsta 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tūris yra 11,528 m³ , pritaikius leistiną skaičiavimo paklaidą 10 % - 10,375 m³ medienos (Aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintų Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių 3-5 p.). Nustatyta, kad neteisėtai iškirtus mišką Tauragės girininkijos 808 -ojo miško kvartalo 3 -ajame taksaciniame miško žemės sklype padaryta 9026,25 Eur žala aplinkai (miškui – aplinkos objektui). Neteisėtai nupjauti medžiai augo miške, kurio inventorizacija buvo patvirtinta 2006 m. balandžio 24 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-202. Vėliausia inventorizacija atlikta 2014 metais VĮ Valstybinio miškų instituto, vidinės miškotvarkos projektas patvirtintas 2016 m. balandžio 12 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-254, sklypinės miškotvarkos duomenys įregistruoti Valstybės miškų kadastre. Vadovaujantis šio kadastro duomenimis, teritorija, kurioje nupjauti augantys medžiai, yra priskirta Tauragės girininkijos 808-ojo miško kvartalo 3-iajam miško sklypui. Taksaciniame miško sklype Nr. 3 augantis medynas 2014 metais inventorizuotas 45 metų baltalksnynu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. 1273 yra patvirtinusi, jog šis miškas priskirtas IIA (priešerozinių miškų) miškų grupei. Vadovaujantis Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 11-10-V: „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ 1 priedo 1.21 p. nustatyta, jog II miškų grupės 41-50 metų baltalksnynai yra priskiriami III-iai (pribręstančių medynų) brandumo grupei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtintos „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) priedo „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainiai“ 1.2.1p. plynai iškirtus mišką II miškų grupės miškuose, aplinkai padarytos žalos dydis skaičiuotinas po 436 Eur už 1 m³ medienos. Medžiai, neteisėtai nukirsti pribręstančiame medyne, todėl, vadovaujantis Metodikos 2.2 punktu, padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuotinas taikant 2,0 koeficientą. Todėl žalos aplinkai dydis lygus (10,375 m³ x 435 eurų) x 2,0 koeficientas = 9026,25 Eur.

14.4. Atsakovei G. L. 2017 m. sausio 5 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 087371 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 62 straipsnio 2 dalį ir 62 (2) straipsnio 2 dalį. Administracinė teisena nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kadangi Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra 2017 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. M-1-01-09993-17 pradėjo ikiteisminį tyrimą. Atlikus ikiteisminį tyrimą ir nenustačius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūra 2017 m. lapkričio 2 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 04-2-00064-17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsniu nauja administracinė teisena nepradėta, suėjus patraukimo administracinėn atsakomybės senaties terminams.

14.5. Iš Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio 2018 m. spalio 25 d. pretenzijos matyti, kad atsakovams buvo išsiųsta pretenzija Nr. S-4K-06-69 dėl padarytos žalos (9026,25 Eur) aplinkai atlyginimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

15. Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys atsakovams (solidariai) dėl 9026,25 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, remiantis CK 6.245-6.249 straipsnių pagrindu.

16. Byloje nekilo ginčo, jog buvo iškirsti augantys žali medžiai, tačiau kilo ginčas dėl to, ar atsakovai yra atsakingi (solidariai) už aplinkai padarytą žalą.

17. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, jei atsakovai būtų teisingai parodę nuomojamo žemės sklypo ribas ir kontroliavę su jų žinia vykstančius nuomojamo žemės sklypo valymo, kirtimo darbus, tuomet padarytos žalos už nuomojamo žemės sklypo ribų būtų išvengta. Teismas konstatavo, jog žala aplinkai atsirado dėl neteisėtų atsakovų veiksmų (neveikimo), kadangi, be kitko, buvo nustatytas priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga.

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad neteisėtus veiksmus atliko rangovės / subrangovės UAB „Pusbroliai“ ir UAB „Agrovia“ darbuotojai, suklastoję atsakovės parašą Nenukirstos nelikvidinės medienos 2016 m. rugpjūčio 25 d. Pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. 003065, nepranešę atsakovams apie žemės sklypo valymo konkretų laiką, o savavališkai iškirtę krūmus ir medžius ne tik iš žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o ir greta esančio miško, esančio 808 kvartale (kuriam neatlikti kadastriniai matavimai, nenustatytos tikslios ribos, nesuteiktas unikalus ir kadastro numeriai).

19. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9, 34 straipsniuose įtvirtinti aplinkos apsaugos ir atsakomybės už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus principai.

20. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas apibrėžia žalos aplinkai sąvoką. Remiantis šia norma, žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei) (toliau – funkcijos), pablogėjimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-916/2018).

21. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Civilinei atsakomybei už aplinkai padarytą žalą taikyti būtina nustatyti šias bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius neteisėtus veiksmus, kaltė yra preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675-219/2015, 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K- 3-50-916/2018). Kai žala padaroma aplinkai, Aplinkos ministerijos ir kiti įstatymų įgalioti pareigūnai turi teisę pareikšti ieškinį dėl padarytos žalos aplinkai atlyginimo, tačiau šiuo atveju reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę persipina su viešosios teisės normų reguliuojamais teisiniais santykiais, t. y. tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka, o CK taikomas tiek, kiek šių santykių nereguliuoja specialieji teisės aktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusios iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius.

22. Kaip žinoma, draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas (Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis).

23. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog Valstybinės miškų tarnybos specialistas, 2016 m. spalio 10 d. atlikęs patikrinimą nustatė, kad savavališkai, be nustatyta tvarka išduoto leidimo, 0,1156 ha plote (už žemės sklypo ribų, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurį žemės ūkio veiklai išsinuomojusi atsakovė G. L.) plynu kirtimu iškirsta 115 vnt. augančių žalių medžių, kurių medienos bendras tūris sudaro 11,528 m³.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė G. L., būdama atsakinga už tai, kad kirtimo darbai būtų vykdomi nuomojamo žemės sklypo ribose ir atsakovas S. L., organizavęs kirtimo darbus sutuoktinės nuomojamame žemės sklype ir parodęs tretiesiems asmenims žemės sklypo ribas, tinkamai nekontroliavo ir neužtikrino, kad kirtimo darbai nebūtų vykdomi už nuomojamo žemės sklypo ribų. Teismas nusprendė, jog neteisėtą kirtimą atsakovai organizavo bendrais veiksmais ir žalą aplinkai padarė bendrais veiksmais (neveikimu), dėl to konstatavo, kad padarytą žalą atsakovai turi atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Teismas pritarė ieškovės pozicijai ir sprendė, kad tretiesiems asmenims atsakomybė nekilo, teismas įvertino, kad aplinkybė, jog pats asmuo asmeniškai medžių nekirto, o tai darė kiti asmenys, atsakovų pareigos atlyginti gamtai padarytą žalą neeliminavo, kadangi jie patys ėmėsi iniciatyvos kirtimo darbams vykdyti.

25. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei kitą bylai reikšmingą informaciją konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, perkeldamas visą (100 procentų) atsakomybę atsakovams (sutuoktiniams) ne iki galo ištyrė byloje esančius įrodymus ir dėl to ne iki galo tiksliai nustatė atsakovų atsakomybės kaltės laipsnį. Kolegijos vertinimu, neteisėtus veiksmus žalos gamtai kilimo kontekste atliko ne tik atsakovai, tačiau ir rangovė / subrangovė – tretieji asmenys. Apie tai kolegija pasisako žemiau.

26. Dera pažymėti, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas asmens ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniuose santykiuose kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už savo paties padarytą žalą (individualios asmeninės atsakomybės principas) ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).

27. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai neužtikrino, kad jų užsakymu vykdomas kirtimas / valymas būtų vykdomas laikantis Miškų įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Kita vertus, atsakovai žemės sklypo kirtimo / valymo darbus užsakė atlikti savo srities profesionalei, užsiimančiai šia veikla trečiajam asmeniui UAB „Pusbroliai“. Minėta įmonė rengia miškotvarkos projektus parduodantiems mišką išsikirtimui, konsultuoja miškotvarkos projektų rengimo klausimais, ruošia preciziškai tikslius miškotvarkos projektus, vykdo krūmų kirtimo ir išvežimo darbus (nemokamai), t. t., įmonė deklaruoja, kad turi ilgametę miškotvarkos projektų rengimo patirtį (https://pusbroliai.eu/).

28. Kolegija atkreipia dėmesį, jog trečiojo asmens atstovas vadybininkas M. J. 2016 m. gruodžio 5 d. paaiškinime Valstybinei miškų urėdijai nurodė, kad atsakovas įmonei pasiūlė iškirsti jo (atsakovo) sutuoktinei nuomos teise valdomame / priklausančiame „žemės sklype prižėlusius krūmus“. Atsakovas vadybininkui minėjo, kad žemės sklype nėra miško, tik „krūmai ir medeliai“. Paaiškinime nurodyta ir tai, kad kirtimas buvo vykdomas 2016 m. rugpjūčio 26 -27 d. Be to, UAB „Pusbroliai“ 2017 m. liepos 21 d. rašte Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritoriniam poskyriui nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. (rašte klaidingai nurodyta 2016 m. rugsėjo 25 d. data) sutartis su atsakove buvo sudaryta dėl nelikvidinės medienos iškirtimo, išvežimo bei nupirkimo; kirtimo darbus atliko UAB „Agrovia“, kuri buvo nusamdyta iškirsti nelikvidinę medieną (krūmus). Nenukirstos nelikvidinės medienos pirkimo-pardavimo sutartyje (bylos duomenimis nustatyta, kad joje atsakovė nepasirašė) nurodyta, kad sutartis sudaryta dėl nelikvidinės medienos (krūmų, žabų, šakų, suanglėjusių medelynų) iškirtimo bei nupirkimo žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vadybininkas M. J. kitame 2016 m. gruodžio 6 d. paaiškinime Valstybinei miškų urėdijai nurodė, kad būtent šis sklypas nurodomas Sutartyje) (Sutarties 1.1, 2.1 punktai).

29. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-672 „Dėl Apvaliosios medienos apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“, nelikvidinė mediena – šakos, viršūnės, žabai ir kt. (36 punktas) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-147 „Dėl Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis nelikvidinę medieną galima traktuoti kaip kirtimo atliekas.

30. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, jog susidarė situacija, kai rangovė UAB „Pusbroliai“ (CK 6.644 straipsnis), pasitelkusi subrangovę UAB „Agrovia“, atlikdama / turėdama užduotį atlikti išskirtinai nelikvidžios medienos kirtimo darbus, ne tik kirto medieną atsakovės nuomojamame žemės sklypo ribose (užsakymo ploto ribos), tačiau atliko darbus ir valstybei priklausančiame plote bei kirto ne nelikvidžią (šakos, viršūnės, žabai ir kt.) medieną, tačiau savavališkai ir kitą, sutartyje neaptartą medieną – 41 – 50 metų baltalksnynus, kurių kirtimui būtinas / reikalingas leidimas. Reikšminga tai, kad rangovės UAB „Pusbroliai“ deklaruojama ūkinė veikla yra susijusi su miškininkyste, todėl minėta įmonė yra susipažinusi su miškų tvarkymą ir naudojimą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl, atlikdama kirtimą, turėjo būti pakankamai apdairi, rūpestinga ir atidi. Šių aplinkybių dėl konkrečios medienos kirtimo pirmosios instancijos teismas netyrė ir sprendime apie tai nepasisakė iš viso.

31. Kolegijos vertinimu, vien faktas, kad atsakovai nesukontroliavo trečiųjų asmenų veiksmų dėl pažeistų sklypo ribų, kad atsakovai nesukontroliavo, kad tretieji asmenys kirto ne tik nelikvidinę medieną, tačiau ir kitą medieną, kuriai būtinas leidimas (klausimas, ar iš viso įmanoma tokį leidimą tuo metu gauti, nesvarstomas), nepagrįstai visą atsakomybę perkėlė atsakovams. Kolegija įsitikinusi, kad šiuo atveju tretieji asmenys taip pat atliko neteisėtus veiksmus, nes atsakovams įsipareigoję atlikti darbus konkrečiame sklype, būdami profesionalai, turėdami galimybę pasitikrinti atsakovės nuomojamo sklypo ribas registruose, kadastrinėje knygoje, darbus atliko ne tik atsakovės nuomojame sklype, tačiau ir gretimame valstybei priklausančiame sklype, kurio atsakovai negali / neturi teisės kontroliuoti. Neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai pasireiškė ir tuo, kad jie ne tik kirto nelikvidžią medieną, bet ir savavališkai medieną, kuriai kirsti būtinas leidimas. Neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai.

32. Miško kirtimas yra valstybės kontroliuojamas procesas. Pagal Miškų įstatymą miško kirtimas yra miško savininko, nepriklausomai nuo to, kas jis bebūtų, teisės aktais ribojama teisė. Kirsdamas mišką, savininkas ir kirtimą vykdantys asmenys turi atitinkamas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013). Kaip nurodyta, UAB „Pusbroliai“, atliekanti miško kirtimo darbus, kurie jai yra profesinė veikla. Taigi, ši šalis privalo vykdyti sutartį (jos forma nėra svarbu) ir pagal jos profesinei veiklai taikomus reikalavimus.

33. Kitas aspektas tas, kad teismas, aiškindamas sutartį ir jos vykdymą, galbūt turėjo remtis ir CK 6.228¹ straipsnyje bei kt. nustatytais vartojimo sutarčių sąlygų ypatumais, t. y. sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Tokia teismų praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2013). Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė dėl vartojimo sutarties (ne)buvimo (nors ir žodinės, nes rašytinė sutartis atsakovės nepasirašyta) nesiaiškinta.

34. Taigi, įvertinus nustatytas bylos aplinkybes, anksčiau minėtuose teisės aktuose įtvirtintas normas bei kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinosios sąlygos atsakovų ir trečiųjų asmenų civilinei atsakomybei kilti. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Pusbroliai“ (ar jos užsakymu subrangovė) nors ir nežinodama, kad kerta ne tik atsakovės sklype nuomojamą medieną, ne tik leistiną kirsti medieną, įvykdė pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, todėl irgi atsakinga už padarytą žalą.

35. Atskirai pažymėtina, kad aplinkos apsauga – viešasis interesas. Pastebėtina, kad šiuo atveju byloje yra konstatuota žala gamtai (iškirsti medžiai), tačiau ieškovė visiškai nieko nepasisakė apie tai (tai jos teisė), kad rangovė galbūt nepagrįstai praturtėjo, kadangi be leidimo nukirstą medieną išsivežė tolimesniam realizavimui ir / ar piniginių lėšų sugeneravimui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacines instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmes išnagrinėti apeliacines instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtu pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2009).

38. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo išimtinai atsakovų atsakomybę, tačiau trečiųjų asmenų civilinė atsakomybė nepagrįstai nebuvo konstatuota bei įvertinta.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad šiuo nagrinėjamu atveju nustatytina mišri atsakovų ir trečiojo asmens / trečiųjų asmenų kaltės forma (CK 6.206 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis, CK 6.259 straipsnio 1 dalis), dėl to turi būti nustatytas atsakovų – sutuoktinių (solidariai) ir trečiųjų asmenų kaltės laipsnis (pvz.: atsakovų solidariai 30 procentų, trečiųjų asmenų / trečiojo asmens 70 procentų, kt.) ir atitinkamai priimtas naujas procesinis sprendimas. Atsižvelgtina į rangos / subrangos teisinius santykius, į rangovo atsakomybę prieš užsakovą pasitelkiant subrangovą.

40. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turi nustatyti, ar atsakovus ir rangovę siejo vartojimo santykiai ir į tai atsižvelgti nustatant kaltės laipsnį procentine forma. Teismas turėtų nustatyti ir įvertinti kitas bylai reikšmingas aplinkybes, būtinas byloje pareikšto reikalavimų tinkamam išnagrinėjimui.

41. Nagrinėjant bylą atsižvelgtina į dalyvaujančių byloje šalių procesines padėtis. Pastebėtina, kad teismas nustatinėjo ir trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus bei jų nenustatė, tačiau ieškovas reikalavimo atlyginti gamtai padarytą žalą jiems nebuvo išreiškęs. Jeigu ieškovas nagrinėjant bylą iš naujo nepasinaudotų teise trečiuosius asmenis / įmones pakeisti atsakovais, t. y. jų atžvilgiu pareikšti reikalavimą priteisti žalos atlyginimą pagal kaltės laipsnį, teismas, nustatęs konkretų atsakovų (fizinių asmenų) (solidariai) kaltės laipsnį, galėtų ieškinį tenkinti iš dalies.

42. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iki galo neišsiaiškino ir nenustatė visų anksčiau nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neatskleidė bylos esmės. Pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacines instancijos teisme, kadangi dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją.

43. Nesant galimybės pašalinti šiuos trūkumus apeliacinės instancijos teisme, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. Bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nėra sprendžiamas (CPK 93 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.