Kauno apygardos teismo nutartis, e2S-218-324/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-01-30
Bylos Nr.: e2S-218-324/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-53-3-00206-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Gudynienė
Ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Atsakovas: (duomenys neskelbtini)
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini)

Civilinė byla Nr. e2S-218-324/2024Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00206-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.3; 3.1.18.2.11; 3.3.2.4; 3.3.2.5

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ir atsakovės (duomenys neskelbtini) atskiruosius skundus dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini), atsakovės (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovui (duomenys neskelbtini) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų (vieno) sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų, kreditorius bankas ,,Swedbank“ (duomenys neskelbtini), institucija duodanti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama (duomenys neskelbtini) apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų (vieno) sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo ir kitų reikalavimų.

Šalies argumentai

2. Atsakovė 2023 m. spalio 16 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeitimo teismo prašė pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi priteistą 200 Eur laikiną išlaikymą dukrai (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), (toliau - ir nepilnametė duktė), padidinant jį iki 350 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovei; pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatytą laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką: 1) ieškovas, parvykęs į Lietuvą, įsipareigoja bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį viešoje atsakovės nurodytoje vietoje, kuri yra parenkama pagal vaiko poreikius (pvz., parke, vaikų žaidimų kambaryje, kavinėje ir pan.) tame Lietuvos mieste, kur yra gyvenamoji atsakovės ir dukros vieta arba vietoje, kurią nurodė atsakovė, užtikrinant, kad bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, išskyrus nepilnametę dukrą į susitikimą su tėvu lydintį asmenį, kurį lydėti į susitikimus pasirenka atsakovė, bei užtikrinant, kad susitikimų metu nebūtų naudojami vaizdo ir garso įrašymo įrenginiai, nuo 11.00 val. iki 12.00 val.; 2) ieškovas, gyvendamas užsienio valstybėje, įsipareigoja bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį nuo 12 val. iki 12.15 val. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, Skype, Viber, WhatsApp ar kitas nuotolinio ryšio priemones/programas; įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku turi teisę tiek atsakovė, tiek jos pavedimu kiti tretieji asmenys; 3) atsakovei informavus ieškovą apie objektyvias susiklosčiusias aplinkybes (pvz., dukros ligą, dukros vizitą į gydymo įstaigą, lavinimo ar kitus užsiėmimus, nenorą bendrauti ir pan.) nuotolinis susitikimas per kamerą neįvyksta, nurodyta ieškovo bendravimo su dukra tvarka netaikoma. Tokiu atveju tėvo ir dukros tolimesnis bendravimas yra toliau vykdomas pagal nustatytą bendravimo grafiką, už buvusį laikotarpį susitikimų nekompensuojant; 4) ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku) apie savo parvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 30 kalendorinių dienų iki atvykimo į Lietuvą dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos prieš 5 kalendorines dienas iki išvykimo dienos; 5) bet kokiu metu nuotolinis bendravimas gali būti nutrauktas motinos sprendimu, jeigu pastaroji mato, kad mergaitė išreiškia nenorą bendrauti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė nurodė, kad dukros tėvo mokamo išlaikymo dydis yra neproporcingai mažas, atsižvelgiant į padidėjusius dukters poreikius bei augantį pragyvenimo lygį šalyje, šiuo atveju didesnė išlaikymo našta tenka atsakovei, su kuria dukra gyvena. Dukra nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. pradėjo lankyti vaikų darželį ir dėl to atsirado papildomos išlaidos (mokestis už darželį sudaro 75 Eur), padidėjo poreikis drabužiams, avalynei, kanceliarinėms prekėms, padidėjo išlaidos automobilio kurui. Dukra ikimokyklinio ugdymo įstaigoje būna nuo 8 val. iki 17 val. Pagal dabar nustatytą ir galiojančią bendravimo tvarką ieškovas su nepilnamete dukra bendrauja darbo dienomis ir laiku, kuomet nepilnametė dukra yra ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, todėl realiai vykdyti jau nustatytos bendravimo tvarko nėra galimybės. Dėl to iškilo būtinybė keisti nustatytą bendravimo tvarką, atsižvelgiant į nepilnametės dukters užimtumą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje.

Šalies argumentai

4. Ieškovas 2023 m. spalio 23 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo sutiko iš dalies pakeisti nustatytą bendravimo tvarką, perkeliant gyvus susitikimus į šeštadienį, tačiau ne vienai valandai, o dviem valandom ir išdėstyti taip: 1) gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18:30 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; 2) esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiko su dukra, perkėlimo į kitą laiką ir/ar dieną, jei tai geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius; 3) būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvieną šeštadienį nuo 11 val. iki 13 val. sutartoje su atsakove viešoje vietoje, atsižvelgiant į oro sąlygas (parke, žaidimų kambaryje, kavinėje), užtikrinant, kad atvykstant bendravimui su dukra ir bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai tretieji asmenys, įpareigojat atsakovę ar jos pasirinktą vaiką lydintį asmenį pristatyti vaiką į sutartą vietą. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą i Lietuva ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos. Ieškovas ir atsakovė gyvų susitikimų metu, ieškovui pasiimant vaiką iš atsakovės ar jos nurodyto lydinčio asmens ir gražinant vaiką atsakovei ar jos nurodytam lydinčiam asmeniui turi teisę naudoti garso įrašymo įrenginius.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkino iš dalies. Pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistą 200 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, jį padidino ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą dukrai mokant 300 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavedė tvarkyti atsakovei. Pakeitė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikiną bendravimo tvarką tarp nepilnametės dukters ir ieškovo, ir nustatė naują laikiną bendravimo tvarką: 1) ieškovas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį atsakovės parinktoje vietoje, kuri yra parenkama pagal vaiko poreikius, atitinka oro sąlygas, ir neprieštarauja vaiko interesams (pvz., parke, vaikų žaidimų kambaryje, kavinėje ir pan.) tame Lietuvos Respublikos mieste ar rajone, kur yra gyvenamoji atsakovės ir dukros vieta; nesant objektyvios galimybės ją parinkti atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos vietovėje (mieste, rajone), bendravimas turi vykti kitoje artimiausioje gyvenamai vietai vietoje, kurią parinko atsakovė, tokiu atveju nuvykimo kuro išlaidas ieškovas kompensuoja atsakovei pagal jos pateiktus dokumentus per 7 dienas nuo įvykusio bendravimo su vaiku dienos; vaiko bendravimo išlaidas apmoka ieškovas; atsakovė privalo parinkti bendravimo vietą ir pranešti elektroniniu paštu apie tai ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios; jai to nepadarius, teisę parinkti bendravimo vietą savo nuožiūra, tomis pačiomis sąlygomis, taikomomis atsakovei, įgyja ieškovas, tam atsakovė negali trukdyti; tiek ieškovas, tiek atsakovė turi užtikrinti, kad ieškovui bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, išskyrus nepilnametę dukrą į susitikimą su tėvu lydintį asmenį, kurį lydėti į susitikimus pasirenka atsakovė, tik tada, jei nedalyvauja pati atsakovė; abu tėvai turi teisę fiksuoti ieškovo ir vaiko pasimatymą vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, bet taip, kad jos netrukdytų vaiko ir tėvo bendravimui, ir nenukreiptų vaiko dėmesio bendraujant, t. y. kūno vaizdo kameromis, stacionariomis vaizdo kameromis ir panašiai; 2) įpareigojo ieškovą pranešti atsakovei raštu el. laišku apie planuojamą savo parvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 15 kalendorinių dienų iki pirmos datos, kada jis planuoja bendrauti su dukra, bei sykiu nurodyti konkrečias dienas pagal teismo nutartį, kuriomis jis nori bendrauti su dukra, būdamas Lietuvos Respublikoje; 3) nustatė, kad atsakovė negali remtis tuo, kad nėra tinkamos vietos ieškovui bendrauti su vaiku sekmadienį; jeigu taip daro, gyvas bendravimas turi vykti šeštadienį tokiu pat laiku ir sąlygomis, kaip nustatytas šia teismo nutartimi bendravimas sekmadienį; taip pat nustatyti, kad jeigu numatytas atsakovo bendravimas su vaiku sekmadienį neįvyksta ne dėl jo paties kaltės, jis perkeliamas į ateinantį šeštadienį tomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, kad kitas bendravimas numatytas ateinantį sekmadienį, t. y. bendravimas turi vykti ir šeštadienį, ir sekmadienį; 3) nustatė, kad ieškovas, gyvendamas užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį nuo 10:30 val. iki 11.00 val. per programėlę „Facebook Messenger“, Skype, Viber, WhatsApp ar kitas nuotolinio ryšio priemones / programas vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis; bendravimas turi trukti nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo vaiko sugebėjimo išlaikyti dėmesį; atsakovė neturi trukdyti bendravimui, atitraukdama dukros dėmesį nuo tėvo; dukrai bendravimo metu išreiškiant bet kokiu būdu nenorą bendrauti, atsakovė privalo motyvuoti, skatinti ją bendrauti su ieškovu, o ieškovas privalo stengtis palaikyti dukros dėmesį; įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku privalo atsakovė, pačiai negalint, ji privalo pavesti tai padaryti tretiesiems asmenims; ir užtikrinti, kad tai būtų padaryta, to kitiems asmenims nepadarius, laikytina, kad bendravimo neužtikrino pati atsakovė; 4) įpareigojo atsakovę informuoti el. paštu ieškovą ne vėliau kaip per 2 valandas nuo sužinojimo apie objektyvias susiklosčiusias ir nenumatytai, neplanuotai atsiradusias svarbias aplinkybes (pvz., dukros ligą, dukros vizitą į gydymo įstaigą, ir pan.), bet ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki nuotolinio bendravimo pradžios, apie neįvyksiantį nuotolinį susitikimą; ir nustatyti, kad šis nuotolinis bendravimas privalomai perkeliamas, jeigu tai leidžia vaiko sveikatos būklė, į kitą dieną, t. y. pirmadienį 18:30 val., jei vaikas negali dalyvauti pirmadienį dėl ligos, bendravimas turi būti perkeliamas dar į kitą pirmadienį 18:30 val. 5) nustatė, kad atsakovė negali atsisakyti leisti tėvui bendrauti su vaiku, motyvuojant, kad vaikas to nenori; vaiko bendravimas su tėvu tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai negali būti nutraukiamas, motyvuojant, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, jis gali būti nutrauktas tik išimtinais atvejais, t. y. jeigu tai iš keltų grėsmę jo psichinei sveikatai, t. y. keltų vaiko isterijas, ašaras, ir atsakovė bei ieškovas dėjo visas galimas pastangas to išvengti ir vaiką skatinti bendrauti su tėvu. Dėl minėtų priežasčių nutrūkus bent trims susitikimams nuotoliniu būdu ir gyvai visumoje, tiek atsakovė, tiek ieškovė įpareigotini kreiptis per 5 darbo dienas nuo nutrūkusio paskutinio trečiojo bendravimo į psichologus ar kitas kompetentingas institucijas, siekiant išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti priežastis, savo klaidas, būdus skatinti vaiką bendrauti su tėvu, bei vykdyti šių specialistų siūlomas rekomendacijas; tokiu atveju bendravimas tęsiamas įprastine tvarka; 6) įpareigojo šalis kaupti duomenis apie kitos šalies informavimus el. paštu, siekiant išvengti ginčų; bei išaiškinti, kad šalys turi sekti savo el. pašto dėžutes, ir negali teisintis ta aplinkybe, kad negavo, neperskaitė el. laiško, priešingai šaliai įrodžius, kad laiškas buvo išsiųstas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistą 200 Eur laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai, jį padidinti ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą dukrai, mokant 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovei; 2) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 2.1) gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį 10:30 val. nuo 15 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; 2.2) esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiko su dukra, perkėlimo į kitą laiką ir/ar dieną, jei tai geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius; 2.3) būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvieną šeštadienį nuo 11val. iki 13 val. sutartoje su atsakove viešoje vietoje, atsižvelgiant į oro sąlygas (parke, žaidimų kambaryje, kavinėje), užtikrinant, kad atvykstant bendravimui su dukra ir bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai tretieji asmenys, įpareigojat atsakovę ar jos pasirinktą vaiką lydintį asmenį pristatyti vaiką į sutartą vietą. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą i Lietuva ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorine dieną iki išvykimo dienos. Ieškovas ir atsakovė gyvų susitikimų metu, ieškovui pasiimant vaiką iš atsakovės ar jos nurodyto lydinčio asmens ir gražinant vaiką atsakovei ar jos nurodytam lydinčiam asmeniui, turi teisę naudoti vaizdo ir garso įrašymo įrenginius. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepasisakė, kodėl atmetė ieškovo prašymo antrą punktą: „Esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiko su dukra, perkėlimo į kitą laiką ir/ar dieną, jei tai geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius“. Toks laikinos bendravimo tvarkos punktas padėtų šalims ieškoti kompromisų ir racionaliau pažvelgti į sudaromas vaiko tėvui galimybes produktyviau bendrauti su vaiku.

1.2. Teismas nustatė neaiškią laikiną bendravimo tvarką. Esant šalių konfliktiškiems santykiams nustatyta sudėtingesnė bendravimo tvarka reikštų, kad vaiko tėvas apskritai neatvyktų į Lietuvą pasimatymams su dukra, arba jei ir atvyktų, tai su vaiko motina niekaip nesuderintų susitikimo trukmės, sąlygų, laiko.

1.3. Iš nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nėra aišku, kuriomis valandomis sekmadieniais ieškovas betarpiškai bendrautų su dukterimi, kelintą valandą įgytų teisę pasirinkti bendravimo vietą.

1.4. Teismas įpareigojo ieškovą pranešti prieš 15 dienų apie numatomą sekmadienio bendravimą, bet tuomet lieka neaišku, ką jam prieš tris valandas praneš atsakovė.

1.5. Teismas netinkamai išsprendė bendravimo laiko kompensavimą, jei neįvyktų ieškovo ir dukters bendravimas. Kadangi ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini), dėl to bendravimą perkėlus į kitą šeštadienį toks susitikimas gali ir neįvykti, nes ieškovas jau bus išvykęs į (duomenys neskelbtini).

1.6. Teismas nepagrįstai praplėtė nuotolinio ryšio priemonių sąrašą ir tokiu būdu padarė dar neaiškesnę nuotolinio bendravimo tvarką, kadangi „Facebook Messenger“ iki skundžiamos nutarties priėmimo šalys naudojosi, šią programą yra instaliavę į savo telekomunikacijų įrenginius ir nėra jokio poreikio naudotis kitomis programomis. Jei viena šalis nuspręs naudotis WhatsApp, o kita tokios programos neturės, bendravimas su vaiku neįvyks.

1.7. Teismas nenustatė gyvo bendravimo trukmės, todėl neaiškus ir punktas dėl įpareigojimo kreiptis į psichologus, ar šalys turės kreiptis į tą patį psichologą, kas turėtų apmokėti išlaidas ir pan. Teismas, keisdamas laikiną bendravimo tvarką, neįpareigojo atsakovės užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku, o numatytas įpareigojimas tiek ieškovui, tiek atsakovei po trijų nutrūkusių nuotolinių ir vieno gyvo bendravimo kreiptis į psichologus ar kitas kompetentingas institucijas yra visiškai neaiškus, todėl ir neįgyvendinamas.

1.8. Ta aplinkybė, kad vaiko tėvas gyvena užsienio valstybėje, savaime negali lemti didesnio išlaikymo dydžio. Ieškovas yra pateikęs į bylą įrodymus apie savo darbo užmokestį (apie 2000 Eur per mėnesį), patiriamas pragyvenimo išlaidas. Šalių dukra gimė (duomenys neskelbtini), atsakovė ją parsivežė į (duomenys neskelbtini). Ieškovas kaskart vykdamas susitikimui su dukra patiria gana ženkliais išlaidas, o skundžiama nutartimi jis dar įpareigojamas apmokėti ir atsakovės kuro išlaidas nuvykimui į bendravimo vietą.

1.9. Ieškovas nesutinka, kad dviejų metų vaikui, neturinčiam specialiųjų poreikių, gyvenančiam (duomenys neskelbtini) pas senelius, lankančiam darželį penkias dienas per savaitę, būtų reikalingas 300 Eur išlaikymas iš vaiko tėvo. Atsakovas sutinka mokėti 250 Eur. Atsakovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio grindė deklaratyviais teiginiais apie išaugusias prekių ir paslaugų kainas bei padidėjusius vaiko poreikius.

1.10. Atsakovės pozicijos nenuoseklumą bei prieštaringumą įrodo 2022 m. kovo 31 d. į bylą pateiktas 1 priedas, kuriame atsakovė nurodė, kad vaiko poreikių patenkinimui per metus reikalinga 10190,77 Eur, t. y. 849,23 Eur per mėnesį. Su 2023 m. spalio 16 d. prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovės pateiktoje Vaiko poreikių lentelėje nurodyta jau mažesnė išlaidų suma mėnesiui – 817 Eur, dėl to lieka neaišku, kokiais konkrečiais išaugusiais vaiko poreikiais atsakovė grindžia neva patiriamas padidėjusias išlaidas.

1.11. Ieškovas nesutinka, kad vaiko vitaminams ir vaistams atsakovė išleidžia 35 Eur per mėnesį, kadangi byloje nėra duomenų, kad vaikui pastoviam vartojimui būti reikalingi medikamentai ir/ar papildai. Išlaidos vaiko higienos priemonės, buitinei chemijai yra užaukštintos (66 Eur per mėnesį), kadangi, pvz. skalbimo priemonių „Neutral“ 1 litras kainuoja vidutiniškai 5 Eur ir toks kiekis garantuoja 20 skalbimų. Nesutiktina, kad vaikui tenkanti komunalinių mokesčių dalis yra 115 Eur. Atsakovė gyvena su tėvais jų gyvenamajame name ir tokių išlaidų vaikas nepatiria, atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų.

1.12. Atsakovė nedetalizavo, kas sudaro vaiko išlaidas edukacinei veiklai už ugdymo įstaigos ribų, nepateikė įrodymų, kad vaikas lanko mokamus būrelius, nenurodė, kokių lavinimo priemonių namuose vaikui reikia turėti. Pati atsakovė 2023 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 400 Eur kainuojantį lavinamąjį žaislą gimtadienio proga vaikui dovanojo seneliai. Visuomeniniu transportu vaikas važiuoja nemokamai, o transporto priemonės atsakovė neturi, dėl to 100 Eur per mėnesį vaiko poreikis kurui yra nepagrįstas jokiais atsakovės įrodymais. Atsakovas yra nupirkęs dukrai kompiuterį, žieminius batus, striukę ir kitus rūbus, į kiekvieną susitikimą atveža dovanų, kurias atsakovė nurodo palikti prie tėvų namo vartų.

1.13. Aplinkybė, kad atsakovė nedirba, yra tik jos pačios pasirinkimas. Atsakovė vaiką išleido į ugdymo įstaigą, kurioje mergaitė būna nuo 7 val. iki 17:30 val., nors pati nedirba. Ji nepateikė duomenų, kad jai nustatytas netekto darbingumo lygis, kad ieško darbo ar užsiima individualia veikla ir pan. Taigi atsakovė, būdama darbingo amžiaus, sveika ir nedirbanti, pagal bylos duomenis disponuojanti ženkliomis grynųjų pinigų sumomis, turi pareigą išlaikyti savo vaiką ir negali tos prievolės perkelti kitiems asmenims.

7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties dalį, kuria buvo pakeista (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir iš dalies tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos tarp nepilnametės dukters ir ieškovo pakeitimo, nustatant šią laikinąją bendravimo tvarką: 1) ieškovas, atvykęs į Lietuvos Respubliką, bendrauja (turi pareigą bendrauti) su nepilnamete dukra kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį, vieną valandą, nuo 11 iki 12 valandos, atsakovės parinktoje vietoje, kuri yra parenkama pagal vaiko poreikius, atitinka oro sąlygas, ir neprieštarauja vaiko interesams (pvz., parke, vaikų žaidimų kambaryje, kavinėje ir pan.) tame Lietuvos Respublikos mieste ar rajone, kur yra gyvenamoji atsakovės ir dukros vieta; nesant objektyvios galimybės ją parinkti atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos vietovėje (mieste, rajone); bendravimas turi vykti kitoje artimiausioje gyvenamai vietai vietoje, kurią parinko atsakovė, tokiu atveju nuvykimo kuro išlaidas ieškovas kompensuoja atsakovei pagal jos pateiktus dokumentus per 7 dienas nuo įvykusio bendravimo su vaiku dienos; vaiko bendravimo išlaidas apmoka ieškovas; atsakovė privalo parinkti bendravimo vietą ir pranešti elektroniniu paštu apie tai ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios; jai to nepadarius, teisę parinkti bendravimo vietą savo nuožiūra, tomis pačiomis sąlygomis, taikomomis atsakovei, įgyja ieškovas, tam atsakovė negali trukdyti; tiek ieškovas, tiek atsakovė turi užtikrinti, kad ieškovui bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, išskyrus nepilnametę į susitikimą su tėvu lydintį asmenį, kurį lydėti į susitikimus pasirenka atsakovė, tik tada, jei nedalyvauja pati atsakovė; abu tėvai turi teisę fiksuoti ieškovo ir vaiko pasimatymą vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, bet taip, kad jos netrukdytų vaiko ir tėvo bendravimui, ir nenukreiptų vaiko dėmesio bendraujant, t. y. kūno vaizdo kameromis, stacionariomis vaizdo kameromis ir panašiai; 2) įpareigoti ieškovą pranešti atsakovei raštu el. laišku apie planuojamą savo parvykimą į Lietuvą prieš 30 kalendorinių dienų. Apie išvykimą iš Lietuvos ieškovas informuoja atsakovę raštu el. laišku prieš 5 kalendorines dienas iki išvykimo; 3) nustatyti, kad atsakovė negali remtis tuo, kad nėra tinkamos vietos ieškovui bendrauti su vaiku sekmadienį; jeigu taip daro, gyvas bendravimas turi vykti prieš tai einantį šeštadienį tokiu pat laiku ir sąlygomis, kaip nustatyta šia teismo nutartimi bendravimas sekmadienį; 4) nustatyti, kad ieškovas, gyvendamas užsienio valstybėje, bendrauja (turi pareigą bendrauti) su nepilnamete dukra kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį nuo 12 val. ar 12.15 val. per programėlę „Facebook Messenger“, Skype, Viber, WhatsApp ar kitas nuotolinio ryšio priemones / programas vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis; bendravimas turi trukti nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo vaiko sugebėjimo išlaikyti dėmesį; dukrai bendravimo metu išreiškiant bet kokiu būdu nenorą bendrauti, atsakovė privalo motyvuoti, skatinti ją bendrauti su ieškovu, o ieškovas privalo stengtis palaikyti dukros dėmesį; įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku turi teisę tiek (duomenys neskelbtini), tiek jos pavedimu kiti tretieji asmenys; 5) bet kokiu metu nuotolinis bendravimas gali būti nutrauktas motinos sprendimu, jeigu pastaroji mato, kad mergaitė išreiškia nenorą bendrauti; 6) įpareigoti atsakovę informuoti ei. paštu ieškovą ne vėliau kaip per 2 valandas nuo sužinojimo apie objektyvias susiklosčiusias ir nenumatytai, neplanuotai atsiradusias svarbias aplinkybes (pvz., dukros ligą, dukros vizitą į gydymo įstaigą, ir pan. ), bet ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki nuotolinio bendravimo pradžios, apie neįvyksiantį nuotolinį susitikimą; ir nustatyti, kad šis nuotolinis bendravimas privalomai perkeliamas, jeigu tai leidžia vaiko sveikatos būklė, į kitą dieną, t. y. pirmadienį 18:30 vai., jei vaikas negali dalyvauti pirmadienį dėl ligos, ar kitų objektyvių priežasčių bendravimas dar į kitą pirmadienį nėra perkeliamas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Teismo nutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės aiškinimo ir taikymo praktikai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvu, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvo pareigos - auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šios pareigos yra abiejų tėvų, jos vykdomos abipusiu tėvų sutarimu, o jei tai nepavyksta, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad tais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija - tėvų valdžios apribojimas.

2.2. Ieškovui tinkamai nevykdant nutarties yra pažeidžiamos nepilnametės dukros teisės bei teisėti interesai, trikdomas dienos, valgymo, miego režimas, atsakovė negali planuoti savo dienotvarkės. Buvo atvejis, kai atsakovė su dukra laukė nuotolinio susitikimo, o vaiko tėvas neprisijungė ir apie tai, kad neprisijungs, atsakovės neinformavo. Ji laukė visą valandą, kad vaiko tėvas prisijungtų pabendravimui su dukra, tačiau bendravimas taip ir neįvyko. 2022 m. balandžio 25 d. neįvyko ieškovo pasimatymas su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, 2022 m. rugpjūčio 1 d. pasimatymas su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis, 2022 m. lapkričio 8 d. gyvas pasimatymas, nes ieškovas neatvyko; 2022 m. spalio 4 d. neįvyko gyvas pasimatymas, nes ieškovas neatvyko pasimatyti su vaiku, 2023 m. rugpjūčio 28 d. neįvyko pasimatymas su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.

2.3. Teismas nenustatė laiko, kuriuo turi būti vykdoma bendravimo tvarka, todėl, atsižvelgiant į dukros amžių, atsakovė prašo konkretizuoti teismo nutartimi nustatytą tvarką ir numatyti, kad bendravimas, kaip iki šiol, trunka 1 valandą ir vyksta nuo 11 iki 12 valandos. Sutiktina su teismo nuostatomis dėl susitikimų fiksavimo garso ir vaizdo priemonėmis, taip pat su kitomis bendravimo tvarką detalizuojančiomis nuostatomis.

2.4. Teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra vaiko teisės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu užtikrinimas, tėvo teisės ir pareigos bendrauti su nepilnamečiu vaiku užtikrinimas. Atsakovė, kaip motina, atsižvelgdama į teismo nustatytą tvarką, turi pareigą sudaryti sąlygas teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymui. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi vadovautis teisingumo principu ir užtikrinti kreditoriaus ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą.

2.5. Teismo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas pranešti atsakovei raštu el. laišku apie planuojamą savo parvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra yra pernelyg trumpas ir nepagrįstai varžo atsakovės teises, asmeninio gyvenimo neliečiamumą, nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nenustatė ieškovui pareigos informuoti atsakovę apie išvykimą iš Lietuvos. Buvo ne vienas atvejis, kai ieškovas išvyko į užsienį ir atsakovės apie tai neinformavo, dėl ko ji praleido teismo nustatytą vaiko ir tėvo nuotolinį susitikimą. Grįžęs į Lietuvą ieškovas atsakovei nepraneša, kada planuoja vėl išvykti į užsienį, dėl to ji negali planuoti savo veiklų. Atsakovės nurodytas 30 dienų įspėjimo apie atvykimą į Lietuvą terminas yra protingas, kadangi bilietai į renginius, kvietimai į asmenines šventes, ilgesnės kelionės bei išvykos su vaiku įprastai yra planuojami daugiau nei prieš 15 kalendorinių dienų.

2.6. Nesutiktina su teismo vertinimu, kad ieškovui sunkiau planuoti parvykimą nei atsakovei. Ji augina vaiką ir visa našta rūpintis vaiku tenka jai. Ji turi derinti savo asmeninį gyvenimą, vaiko ir savo planus prie ieškovo bendravimo su vaiku režimo, kuris priklauso tik nuo to, kada ieškovas nuspręs atvykti į Lietuvą. Lietuvoje ieškovas praleidžia nuo 1 iki 2 mėnesių nepertraukiamai ir dėl to jis finansiškai nenukenčia.

2.7. Kadangi ieškovas turi ne teisę, o pareigą bendrauti su dukra, naikintina teismo nustatyta sąlyga, kad „nurodyti konkrečias dienas pagal teismo nutartį, kuriomis jis nori bendrauti su dukra būdamas Lietuvos Respublikoje“. Ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kai tėvas bendrauja su vaiku gyvų susitikimų metu, yra taikoma tėvui atvykus į Lietuvos Respubliką, o ne nuo to momento, kai tėvas pageidauja susitikti su vaiku. Informavimo pareiga turėtų būti siejama su tėvo atvykimo į Lietuvą ir išvykimo iš Lietuvos momentais.

2.8. Nesutiktina su teismo nustatytu neįvykusių susitikimų kompensavimu. Teismo nustatyta bendravimo tvarka yra tęstinio pobūdžio, bendravimas su vaiku yra numatytas reguliariai kiekvieną savaitę, todėl, vieną savaitę neįvykus susitikimui, kitas susitikimas turi vykti po savaitės nustatytu laiku. Bendravimo su vaiku laikas negali būti „sukauptas“, o po to įgyvendintas jį kompensuojant.

2.9. Šalys skyrium pradėjo gyventi, kai vaikui buvo 6 mėnesiai. Ieškovas liko gyventi užsienyje, o atsakovė apsigyveno Lietuvoje. Vaikas dar nepažįsta tėvo. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad bendravimo metu vaikas yra neramus, sunkiai koncentruoja dėmesį, pradeda verkti, bendravimas vaiką emociškai sekina ir vargina. Teismo nustatytas bendravimo kompensavimas iš esmės padidina vaikui traumuojančių patirčių kiekį, vaikas negalės psichologiškai atitrūkti ar pailsėti nuo bendravimo. Ieškovo bendravimas vieną kartą per savaitę yra numatytas atsižvelgiant į vaiko interesus. Psichologė (duomenys neskelbtini) psichologinio tyrimo išvadoje nurodė, kad šiuo metu vaiko amžius nėra pakankamas kokybiškam ir rezultatyviam bendravimui su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis. Bendravimas su tėvu per nuotolį niekaip negali patenkinti šio poreikio, nes bendravimas nuotoliu paremtas pokalbiu, o ne veikla. Bendravimas nuotoliu reikalauja ir dėmesio koncentracijos. Teorija teigia, kad 1-2 metų vaikas gali sutelkti dėmesį veiklai, trunkančiai tik 2-3 minutes, 2-3 metų vaikas dėmesį išlaiko 5-8 minutes, 3-4 metų apie 10 minučių, 5-6 metų apie 10-15 min. Tačiau čia kalbama apie dėmesio sutelkimą esant gyvam kontaktui, gyvai veiklai. Šioje situacijoje svarbūs ir vaiko kalbos raidos ypatumai, nes, kaip minėta, nuotolinis bendravimas paremtas pokalbiu. Nuo 1-2 metų vaiko žodynas turtėja, tačiau jis nekalba sakiniais, tokio amžiaus vaikas neatsakys į užduodamus klausimus, pats nieko nepapasakos. Bent kiek prasmingesni pokalbiai nuotoliu galėtų būti nuo 4-5 metų, kai kalba pakankamai išsivysčiusi (R. Ž., Raidos psichologija, 2014).

2.10. Nesutiktina su teismo nustatytu bendravimo laiku, kuris sekmadienį vyktų nuo 10:30 val. iki 11.00 val. Geriausias laikas, atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą, yra nuo 12 val. Bendravimo tvarka vykdoma vaiko interesais, todėl tėvas turi pareigą prisitaikyti prie vaiko dienos režimo. Sekmadienis yra poilsio diena, vaiko dienos režimas nėra intensyvus. Pietaujama apie 11 valandą, apie 13 valandą yra pietų miego laikas. Tėvas turi pareigą prisitaikyti prie vaiko režimo.

2.11. Teismo nustatyta sąlyga „atsakovė neturi trukdyti bendravimui, atitraukdama dukros dėmesį nuo tėvo“ turi būti panaikinta, kadangi yra perteklinė. Tai, kad atsakovė negali trukdyti tėvo ir vaiko bendravimui, imperatyviai įtvirtinta CK 3.170 straipsnio 4 dalyje. Teismo nustatytos sąlygos dalis “<...> atitraukdama dukros dėmesį nuo tėvo“ yra nekorektiška ir sukels ginčus, kadangi dukra dėl savo amžiaus ir kitų psichologės išvadoje nurodytų veiksnių, negalėdama sukoncentruoti dėmesio į ekraną, natūraliai dėmesį perkelia į motiną, o ieškovas tokį dėmesio perkėlimą interpretuos kaip bendravimo tvarkos pažeidimą.

2.12. Teismas nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus, jeigu jie neįvykdys jos pavedimo įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku. Tokios teismo nutarties nuostatos pažeidžia atsakovės teises, kadangi ji negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus, pažeidžiančius atsakovės pavedimą. Atsakomybės už trečiųjų asmenų nustatymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

2.13. Teismas įtvirtino tokią laikinosios bendravimo tvarkos nuostatą: „Nustatyti, kad atsakovė negali atsisakyti leisti tėvui bendrauti su vaiku motyvuojant, kad vaikas to nenori; vaiko bendravimas su tėvu tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai negali būti nutraukiamas motyvuojant, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, jis gali būti nutrauktas tik išimtinais atvejais, t. y. jeigu tai iš keltų grėsmę jo psichinei sveikatai, t. y. keltų vaiko isterijas, ašaras, ir atsakovė bei ieškovas dėjo visas galimas pastangas to išvengti ir vaiką skatinti bendrauti su tėvu. Dėl minėtų priežasčių nutrūkus bent trims susitikimams nuotoliniu būdu ir gyvai visumoje, tiek atsakovė, tiek ieškovas įpareigotini kreiptis per 5 darbo dienas nuo nutrūkusio paskutinio trečiojo bendravimo į psichologus ar kitas kompetentingas institucijas, siekiant išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti priežastis, savo klaidas, būdus skatinti vaiką bendrauti su tėvu bei vykdyti šių specialistų siūlomas rekomendacijas; tokiu atveju bendravimas tęsiamas įprastine tvarka“. Ši nuostata lemia, kad bendravimo tvarka bus vykdoma ne nepilnamečio vaiko, o skyrium gyvenančio tėvo interesais. Teismas neturi specialiųjų žinių, susijusių su vaiko psichologiniu vystymuisi, amžiaus tarpsnio ypatumais, elgesiu, kuris, psichologo nuomone, galėtų būti vaikui traumuojantis ir formuoti neigiamas bendravimo su tėvu nuostatas, todėl teismo nurodymas, kad bendravimas gali būti nutraukiamas tik prasidėjus vaiko isterijoms, kurios jau yra trauminio poveikio pasekmė, yra nepagrįstas ir neatitinka vaiko interesų. Vertinimas, ar motina, atsižvelgdama į vaiko interesus ir savijautą, pagrįstai nutraukė bendravimą su tėvu, yra ne bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Vykdomųjų dokumentų, įskaitant ir nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, vykdymas priklauso antstolio kompetencijai.

2.14. Teismas neturi specialiųjų žinių, kaip reaguoti, kai teismo nutartis dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos gali būti įvykdyta. Teismo nutarties vykdymo tvarkos nustatymą reglamentuoja vykdymo proceso normos - Sprendimų vykdymo instrukcijos 51 punktas.

2.15. Teismo nuostata, kad „tiek atsakovė, tiek ieškovas įpareigotini kreiptis per 5 darbo dienas nuo nutrūkusio paskutinio trečiojo bendravimo į psichologus ar kitas kompetentingas institucijas siekiant išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti priežastis, savo klaidas, būdus skatinti vaiką bendrauti su tėvu bei vykdyti šių specialistų siūlomas rekomendacijas, tokiu atveju bendravimas tęsiamas įprastine tvarka“ yra nekonkreti ir neįvykdoma. Teismas nedetalizuoja, į ką šalys turėtų kreiptis, neaišku, kuo remiantis teismas nustatė 3 neįvykusių bendravimų skaičių ir pan.

2.16. Atsakovės prašymas nustatyti, kad bet kokiu metu nuotolinis bendravimas gali būti nutrauktas motinos sprendimu, jeigu pastaroji mato, kad mergaitė išreiškia nenorą bendrauti, yra pagrįstas. Vertinimas, ar bendravimas nutrauktas pagrįstai, yra antstolio, vykdančio teismo nutartį, ir teismo, kuris nagrinėja antstolio akto dėl teismo nutarties neįvykdymo pagrįstumą, kompetencija (CPK 771 straipsnis). Bendravimas yra filmuojamas, todėl atsakovė neturi galimybės piktnaudžiauti, tačiau turi pareigą vadovautis vaiko interesais. Tai patvirtina ir psichologės išvados, pats nuotolinis bendravimas iš esmės yra numatytas išimtinai atsižvelgiant tik į tėvo, tačiau ne vaiko interesus. Toks bendravimas neatitinka vaiko raidos etapo, vaikas yra nepajėgus bendrauti nuotoliniu būdu. Bendraujant nuotoliniu būdu situaciją reikia vertinti ypač jautriai, užkirsti kelią negatyvių patirčių formavimuisi, kadangi vaikui pasiekus tinkamą amžių, vaikas jau gali turėti sukauptas neigiamas patirtis savo emocinėje atmintyje, dėl ko toks bendravimas ateityje bus visiškai nesėkmingas.

2.17. Bendravimas naudojant prievartą (tiek fizinę, tiek ir psichologinę) yra negalimas. Tėvas turi natūraliai užmegzti ryšį su vaiku, patraukti jo dėmesį, sudominti. Tam, kad įgytų įgūdžių ir žinių, kaip tą padaryti, tėvas turi konsultuotis su specialistais ir vykdyti jų rekomendacijas. Motina turi pareigą sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku, tačiau negali nereaguoti, jeigu mato, kad bendravimas neigiamai veikia vaiką, formuoja traumuojančias patirtis ir pan. Bendravimas turi vykti vaiko interesais.

2.18. Teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas lemia, kad atsakovė turės pareigą kaupti duomenis apie kitos šalies informavimus el. paštu, o už šios pareigos nevykdymą jai gali būti skiriama bauda CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka. Nurodytos pareigos nustatymas sudaro prielaidas kontroliuoti atsakovės elektroninio susirašinėjimo turinį. Pritaikyta sąlyga pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą, nesikišimo į privataus gyvenimo principą. Teismo suformuluota sąlyga suponuoja, kad priešingai šaliai įrodžius, jog laiškas buvo išsiųstas, atsakovė negalės šios aplinkybės ginčyti, taigi nustatyta pareiga kaupti el. laiškus yra perteklinė ir pažeidžia CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklę.

Atsiliepimas

8. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį pakeisti iš dalies ir išdėstyti taip: 1) pakeisti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi priteistą 200 Eur laikiną išlaikymą dukrai, jį padidinti, ir priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą dukrai, mokant 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje; materialinį išlaikymą uzufrukto teise pavesti tvarkyti atsakovei; 2) gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį 10:30 val. nuo 15 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams (ieškovui ir atsakovei) naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; 3) esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiko su dukra perkėlimo į kitą laiką ir/ar dieną, jei tai geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius; 4) būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kiekvieną šeštadienį nuo 11val. iki 13 val. sutartoje su atsakove viešoje vietoje, atsižvelgiant į oro sąlygas (parke, žaidimų kambaryje, kavinėje), užtikrinant, kad atvykstant bendravimui su dukra ir bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai tretieji asmenys, įpareigojat atsakovę ar jos pasirinktą vaiką lydintį asmenį pristatyti vaiką į sutartą vietą. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorinę dieną iki išvykimo dienos. Ieškovas ir atsakovė gyvų susitikimų metu, ieškovui pasiimant vaiką iš atsakovės ar jos nurodyto lydinčio asmens ir gražinant vaiką atsakovei ar jos nurodytam lydinčiam asmeniui, turi teisę naudoti vaizdo ir garso įrašymo įrenginius; 5) įpareigoti šalis kaupti duomenis apie kitos šalies informavimus el. paštu, siekiant išvengti ginčų; išaiškinti, kad šalys turi sekti savo el. pašto dėžutes ir negali teisintis ta aplinkybe, kad negavo, neperskaitė el. laiško, priešingai šaliai įrodžius, kad laiškas buvo išsiųstas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. Atsakovė prašoma nustatyti laikinąja bendravimo tvarka siekia ne geriausių vaiko interesų užtikrinimo, o ieškovo kontrolės. Atsakovė nuolat deklaruoja savo užimtumą ir didelį asmeninių reikalų išankstinio planavimo poreikį, nors iš bylos duomenų matyti, kad ji nedirba, o šalių dukra lanko ugdymo įstaigą. Ieškovas gyvena ir dirba užsienio valstybėje, dėl to 5 dienų informavimo terminas iki grįžimo į Lietuvą yra visiškai pakankamas atsakovei susiplanuoti vienos valandos dukros ir tėvo bendravimą sekmadienį. Nesutiktina su atsakovės prašomu nustatyti 30 kalendorinių dienų atvykimo terminu ir 5 dienų išvykimo terminu, kadangi ji nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kodėl reikia ilginti jau įprastus šalims informavimo terminus: 5 dienos iki grįžimo į Lietuvą ir 1 diena iki išvykimo.

3.2. Ieškovas, kaip ir atsakovė, turi teisę ir į asmeninį gyvenimą, todėl parvykus į Lietuvą bendravimas kiekvieną sekmadienį vieną valandą atsakovės parinktoje vietoje be teisės bendru sutarimu perkelti bendravimo laiką į kitą yra neproporcingas ieškovo laisvės apribojimas kontrolės įrankis.

3.3. Nesutiktina su atsakovės reikalavimu į laikiną bendravimo tvarką įtraukti sąlygą, kad ji gali nuspręsti, ar dukra nori bendrauti su tėvu ir bendravimą nutraukti, nes nėra aišku, ar tokios diskrecijos teisės atsakovė reikalauja sau, ar ir jos pavedimu kitiems tretiesiems asmenims. Be to, esant tokiai sąlygai nuotolinis bendravimas su dukra apskritai nevyktų.

3.4. Psichologės J. Š. kognityvinės raidos teorija paremta išvada atsakovė jau grindė savo atskirąjį skundą dėl teismo 2023 m. vasari 6 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Dėl to (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) jau yra priėmęs nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl tos pačios išvados pateikimas į bylą yra perteklinis.

3.5. Psichologės (duomenys neskelbtini) išvados nelaikytinos įrodymais šioje byloje, tai tik teorinė, internetinėje erdvėje kiekvienam besidominčiam žmogaus pažinimo raida prieinama, viešai skelbiama informacija, kuri suprantama vidutiniškai protingo žmogaus standartus atitinkančiam asmeniui, apibendrinta atsakovei palankia linkme. Tam, kad šios psichologės išvados galėtų turėti įrodomąją reikšmę šioje byloje, psichologė turėjo susitikti su vaiku ir jo tėvais, įvertinti tėvų lūkesčius susitikimų metu, bendravimo toną, išklausyti abiejų tėvų paaiškinimus, nurodyti būdus, priemones, pateikti rekomendacijas atsakovei, su kuria gyvena šalių vaikas, ir ieškovui, kad nuotolinis bendravimas nekeltų streso ir vyktų sklandžiai, padėtų formuoti vaiko ir tėvo ryšį.

3.6. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei buvo išaiškinęs, kad, jei vaikas miega, atsakovė turi pranešti ieškovui ir suderinti kitą tos dienos valandą ir dėti pastangas, kad vaiko ir tėvo bendravimas būtų kuo sklandesnis, kiek tai įmanoma dėl vaiko amžiaus.

3.7. Atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, ji nesupranta arba nenori suprasti, kad tas tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, kas iš esmės ir komplikuoja ieškovo bendravimą su dukra, kokia bendravimo tvarka bebūtų nustatyta.

3.8. Atsakovė teigė negalinti užtikrinti kokybiško dukros ir ieškovo nuotolinio bendravimo, nes turi lakstyti paskui vaiką su mobiliuoju telefonu, neturi kompiuterio. Ieškovas 2023 m. sausio 10 d. atsakovės gyvenamuoju adresu atsiuntė nešiojamą kompiuterį Lenovo L470, atsakovė jį gavo, tačiau nuotolinio bendravimo kokybė nepagerėjo tik dėl piktybiško atsakovės kooperavimosi pareigos nevykdymo.

3.9. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi palikdamas teismo (duomenys neskelbtini) nutartį nepakeistą pažymėjo, kad šalys turi būti lankstesnės ir susitarti dėl ieškovo tinkamo bendravimo su šalių nepilnamete dukra, kad ši greičiau pažintų ieškovą, kadangi, kaip minėta, svarbiausi yra vaiko, o ne tarpusavyje konfliktuojančių šalių interesai.

3.10. Atsakovė nesutinka, kad tėvas, parvykęs į Lietuvą, turi teisę nustatytu laiku bendrauti su dukra. Ji reikalauja, kad teismas jam nustatytų tokią pareigą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 išaiškinimais. Atsakovė, su kuria gyvena mažametė šalių dukra, įgyja papildomą pareigą užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su dukra, bet to nedaro. 2023 m. lapkričio 16 d. atsakovė atsiuntė ieškovui žinutę elektroniniu paštu, kad vaikas serga ir sekmadienį (2023 m. lapkričio 19 d.) nuotolinis bendravimas nevyks. Ieškovas nusiuntė atsakovei tris žinutes elektroniniu paštu, prašydamas paaiškinti, kuo serga dukra, prašydamas įjungti kamerą nustatytu ar kitu laiku ir leisti bent pasilabinti su sergančia dukra, tačiau atsakovė į jo prašymus neatsakė. Ieškovas, prisijungęs prie dukros duomenų E-sveikatos portale, nustatė, kad vaikas lankėsi pas gydytoją 2023 m. lapkričio 13 d. ir „vaiko gerklės apžiūrėti mama neleido, nes vaikas nenori“, vaiko temperatūra buvo normali 36,7 C. 2023 m. lapkričio 16 d. vaikui nustatyta diagnozė „(duomenys neskelbtini)“, išrašytas siuntimas.

3.11. Ieškovo bendravimas su dukra 2023 m. lapkričio 19 d. nuo 10:30 iki 11 val. neįvyko, atsakovė neatsakė į žinutes, skambučius, nebendravo su ieškovu jokiomis telekomunikacijų priemonėmis, perkelti neįvykusio nuotolinio dukros ir ieškovo bendravimo į kitą dieną ir/ar laiką nesitarė ir nesiūlė. Atsižvelgiant į atsakovės nuolatinį trukdymą ieškovui bendrauti su vaiku, nesant duomenį, kad ieškovas vengtų bendrauti su dukra (priešingai – grįžęs į Lietuvą nuolat rašė atsakovei žinutes, prašydamas leisti susitikti su dukra ne vieną dieną, kaip numatyta laikinojoje bendravimo tvarkoje, bet daugiau dienų), į tai, kad atsakovė nesikooperavo, pareigos bendrauti kiekvieną sekmadienį nustatymas yra tik kontrolės ir manipuliacijos įrankis, provokuojantis skundus ir dar didesnę šalių nesantaiką.

3.12. Šalys turi derinti tarpusavyje nenumatytas aplinkybes, kurios gali įtakoti nustatytą bendravimo dieną ir laiką. Iš ieškovo negali būti atimta teisė, užkraunant jam konkrečią pareigą be galimybės pakeisti datos ir laiko, turėti ir asmeninių reikalų jam grįžus į Lietuvą ir turėti galimybę bendravimo dieną ir laiką perkelti. Dėl to ieškovas ir prašė teismo į laikinos bendravimo tvarkos punktą įtraukti sąlygą, kad esant aiškiai užfiksuotam susitarimui šalys gali susitarti dėl kitos bendravimo dienos ir laiko.

3.13. Atsakovės skundo argumentai, kad teismo įpareigojimas „kaupti duomenis apie kitos šalies informavimus el. paštu, siekiant išvengti ginčų; bei išaiškinti, kad šalys turi sekti savo el. pašto dėžutes, ir negali teisintis ta aplinkybe, kad negavo, neperskaitė el. laiško, priešingai šaliai įrodžius, kad laiškas buvo išsiųstas“ pažeidžia „nesikišimo į privatų gyvenimą principą, dispozityvumo principą“ ir pan., visiškai nesusiję su atsakovės privačiu gyvenimu ir yra nepagrįsti. Atsakovė privalo vykdyti kooperavimosi dėl vaiko interesų pareigą ir bendrauti su ieškovu dėl bendravimo tvarkos ir susijusiais su vaiku klausimais, o duomenų kaupimas apie kitos šalies informavimą el. paštu niekaip negali pažeisti, anot atsakovės, „įstatymo nustatytos įrodinėjimo pareigos“ ar „laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principo“, priešingai – skatina šalis bendradarbiauti ir susitarti.

3.14. Tėvų asmeninė teisė ir pareiga bendrauti su vaikais turi būti vykdoma vaikų interesais, atsižvelgiant į vaikų norus ir juos tinkamai įvertinus. Kadangi šalių dukra yra mažametė, gyvena su atsakove, ieškovo teisių ir pareigų įgyvendinimas didele dalimi priklauso nuo atsakovės geranoriškumo.

Šalies argumentai

3.15. Atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-378/2019, kadangi toje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vaikų tėvo įsipareigojimo pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį bendrauti su vaikais vykdymo. Todėl atsakovės nurodomas precedentas ir šios bylos faktinės aplinkybės yra netapačios, nors abiejose bylose taikoma ta pati teisė.

3.16. Atsakovas 2023 m. kovo 10 d. pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštu, kad 2023 m. kovo 6 d. nuotolinis susitikimas su dukra neįvyko, nes atsakovė pranešė, jog vaikas miega, jokiais turimasi kontaktais (el. paštu, telefonu, programėlėje „Messenger“) su vaiko tėvu nebendravo, kito laiko pasimatymui su dukra nederino, apskritai jokio atsakymo dėl neįvykusio nuotolinio bendravimo ir/ar jo perkėlimo į kitą laiką ieškovui nepateikė. Atsakovei buvo taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį – įspėjimas už tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams.

3.17. Laikinojoje bendravimo tvarkoje besąlygiškai turėtų būti toks punktas, kad esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiko su dukra perkėlimo į kitą laiką ir/ar dieną, jei tai geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius.

3.18. Ieškovas nesutinka su atsakovės atskirojo skundo reikalavimu, kuriame atsakovė numatė: „Atsakovė privalo parinkti bendravimo vietą ir pranešti elektroniniu paštu apie tai ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios“. Bendravimo pradžią atsakovė prašo nustatyti 11 val. Pranešimas apie bendravimo vietą prieš 3 valandos iki bendravimo pradžios yra pernelyg trumpas laiko tarpas. Pirma, bendravimo vietą atsakovė turi pasirinkti jos ir nepilnametės dukros gyvenamosios vietos mieste ar rajone, tačiau, kadangi konkreti vieta nenumatyta, o ieškovas, grįžęs į Lietuvą, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje, gali būti išvykdęs ir į kaimyninę šalį (Latviją, Lenkiją ir pan.), tai apie konkrečią bendravimo vietą mieste ar rajone atsakovė įpareigotina pranešti iš vakaro, t. y. šeštadienį iki 20 val. Atsižvelgiant į Lietuvos geografiją, kelių dangos ir oro sąlygas, ieškovas gali nespėti per 3 valandas atvykti į atsakovės parinktą vietą bendravimui su dukra.

3.19. Ieškovas nesutinka, kad jis turėtų apmokėti atsakovės nuvykimo į jos nurodytą bendravimo vietą kuro išlaidas pagal atsakovės pateiktus dokumentus per 7 dienas nuo įvykusio bendravimo su vaiku dienos, o reikalavimas, kad vaiko bendravimo išlaidas apmoka ieškovas, yra neaiškus. Atsakovė transporto priemonės neturi, o teigia, kad savaitgaliais išvyksta į Kauną pramogauti. Darytina išvada, kad valandą laiko pasimatęs su dukra (ieškovas prašo teismo skirti jam dvi valandas gyvam bendravimui su dukra - nuo 11 val. iki 13 val.), ieškovas turėtų sumokėti atsakovei visas jos „pramogavimo išlaidas“, kas yra perteklinis įpareigojimas ieškovui šiame teisiniame santykyje.

3.20. Ieškovas patiria ženklias parvykimo į Lietuvą išlaidas, kuro išlaidas nuvykimui pasimatymui su dukra, nors šalių dukra gimė ir augo (duomenys neskelbtini). Būtent atsakovė įpareigotina pristatyti bendravimui vaiką tėvui į (duomenys neskelbtini) kartą per mėnesį savo lėšomis, šis klausimas bus sprendžiamas nustatinėjant dukros ir ieškovo bendravimo tvarką nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir susijusių reikalavimų. Atsakovė vaiką parsivežė į Lietuvą tik 2022 m. gruodžio pabaigoje ir nuo tada pradėjo ieškovui trukdyti matytis su vaiku, dėl ko šalys iki šiol negali susidėlioti optimalios bendravimo tvarkos.

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį dėl skundžiamos dalies palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Teismas, netenkindamas ieškovo prašymo ir nepatvirtindamas jo prašomo punkto, kuris leidžia laisvai interpretuoti susitikimų su nepilnamete dukra laiką, jį keisti ir pan., šalims nuolat konfliktuojant siekė geriausių vaiko interesų, t. y. kuo labiau eliminuoti galimus šalių ginčus.

4.2. Vaiko teisių institucija savo išvadoje pasisakė, kad rekomenduoja palikti dabar galiojančią laikiną bendravimo tvarką, pakeičiant tik susitikimo dienas bei valandas dėl nepilnametės dukters užimtumo.

4.3. Suformuotoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeimyninius ryšius. Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba, kaip yra šiuo atveju, kreiptis dėl sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo.

Šalies argumentai

4.4. Neaiškūs ieškovo argumentai, kad jam nėra aišku, kurią valandą jis turėtų bendrauti su dukra, kelintą sekmadienio dienos valandą ieškovas įgytų teisę pasirinkti bendravimo vietą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, ieškovui atvykus į Lietuvą, jis turi bendrauti sekmadieniais atsakovės parinktoje vietoje, kuri parenkama pagal vaiko poreikius, atitinka oro sąlygas ir neprieštarauja vaiko interesams (pvz., parke, vaikų žaidimų kambaryje, kavinėje ir pan.), tame Lietuvos Respublikos mieste ar rajone, kur yra gyvenamoji atsakovės ir dukros vieta; vieta keistina nesant objektyvios galimybės ją parinkti atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos vietovėje (mieste, rajone). Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra aiški.

4.5. Skundžiamoje nutartyje kalbama apie du skirtingus šalių bendravimo tvarkos terminus – 15 dienų terminas yra taikomas datos nustatymui, 3 valandų terminas – vietos parinkimui.

4.6. Pirmosios instancijos teismas aiškiai reglamentavo kompensavimo klausimą, t. y. ieškovas turi realią ir teismo nustatytą galimybę, neįvykus gyvam susitikimui su nepilnamete dukra, susitikti kitą savaitgalį net dvi dienas iš eilės – šeštadienį ir sekmadienį. Taigi, prieš planuodamas savo kelionę ir atvykdamas į Lietuvą, ieškovas gali ir turi atitinkamai planuoti savo kelionę taip, kad galėtų maksimaliai susitikti su dukra.

4.7. Atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad šalys yra pajėgios derinti bendravimo niuansus, tačiau kalbant prie nuotolinio ryšio programas jo pozicija kinta dėl neaiškios priežasties. Atsakovės žiniomis, abi šalys yra instaliavę visas pirmosios instancijos teismo nurodytas programas ir jomis naudojasi. Dėl to tai neturėtų būti kliūtis bendraujant ieškovui su dukra.

4.8. Ieškovas nurodo, kad nėra aišku dėl kreipimosi į psichologus bei apmokėjimo jiems. Atsakovė mano, kad niekada nebus tokio atvejo, kad nutrūks trys susitikimai, nes iki šiol nė vieno tokio karto nebuvo. Be to, šalys tikrai ras psichologus, į kurios kreipsis esant aiškiam nepilnametės dukters nenorui. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad galima kreiptis ir į kitas institucijas, kurios galės išspręsti problemą.

4.9. Abi šalys turi ne tik teises vaiko atžvilgiu, bet ir pareigas. Vienam iš tėvų užkrauti papildomą pareigą užtikrinti bendravimo tvarkos laikymąsi yra neteisinga ir nesąžininga.

4.10. Nagrinėjant prašymą dėl laikino išlaikymo nepilnametei dukrai ieškovas neginčijo dukters išlaikymo išlaidų, kurios buvo detalizuotos prašymo prieduose. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu aiškiai nurodė, kam ir kokios išlaidos yra skiriamos, ypač teigė apie padidėjusias išlaidas dukrai pradėjus lankyti ugdymo įstaigą. Atskirojo skundo argumentai dar kartą patvirtina faktą, kad ieškovas neturi supratimo apie realiai patiriamas dukters išlaikymo išlaidas.

4.11. Ieškovas buvo nupirkęs rūbus dukrai, tačiau jis nenurodo, kokios šių daiktų kainos. Be to, šie rūbai yra skirti dėvėti berniukams. Nepaisant ieškovo gerų norų ir patirtų išlaidų, rūbų nepilnametė dukra nenešioja, o kiti ieškovo nupirkti rūbai buvo per maži dukrai, todėl teko juos iš karto atiduoti ieškovui. Jokie būtiniausi ir dabar reikalingi daiktai dukrai nėra ir nebuvo perkami.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

11. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka ir vaikui priteistas laikinas išlaikymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

13. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – psichologės J. Š. 2022m. lapkričio 3 d. parengtą psichologinio tyrimo išvadą, 2023 m. sausio 18 d. parengtą išvados patikslinimą.

14. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2023 m. lapkričio 16 d. šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, duomenis iš portalo E-sveikata.

15. Atsakovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – nuotraukas, Nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, užsakymo lapus, mokėjimo nurodymus, kvitus, PVM sąskaitas-faktūras.

16. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme 2023 m. lapkričio 23 d. gautas atsakovės prašymas priimti į bylą naujus įrodymus – laikmeną su vaizdo įrašais.

Žemesnės instancijos teismas

17. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 15 d. gauta ieškovo nuomonė dėl nuotolinio bendravimo variantų, kartu su šiuo procesiniu dokumentu pateikė telefono ekrano nuotrauką su žinutėmis.

18. Kauno apygardos teisme 2023 m. sausio 18 d. gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai su naujais įrodymais.

19. Šių įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 314 straipsniu, pagal kurį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šalių naujai teikiamus rašytinius įrodymus, preliminariai įvertinęs jų turinį, įvertinęs apeliacijos dalyką (vertinamas pakeistų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas ir teisėtumas, o sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių byla iš esmės nėra nagrinėjama), atsisako priimti mobiliojo telefono ekrano nuotraukas, nes iš pateiktų duomenų nėra galimybės objektyviai nustatyti žinučių rašymo laiko ir viso susirašinėjimo konteksto. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, be to naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, nes šalys dėl pateiktų naujų įrodymų turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę, todėl proceso dalyvių teisės į operatyvų procesą nebus pažeistos, tinkamam atskirųjų skundų išnagrinėjimui kiti šalių pateikti įrodymai priimtini. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

22. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 23 d., t. y. paskirto teismo posėdžio dieną, užregistruotas atsakovės prašymas priimti į bylą naujus įrodymus – vaizdo įrašus (registracijos Nr. DOK-1823). Naujus įrodymus pateikus teismo posėdžio dieną, nėra galimybės išsiaiškinti ieškovo nuomonės dėl šių įrodymų priėmimo – tuomet procesas apeliacinės instancijos teisme užtruktų neribotą laiką, kadangi kiekvienu atveju, teismui prijungus prie bylos naujai pateiktus dokumentus, šalių procesinio lygiateisiškumo principas reikalautų sudaryti kitai proceso šaliai galimybę į juos atsikirsti, dėl šios priežasties atidedant bylos nagrinėjimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1208-823/2016). Dėl to atsakovės pateiktus naujus įrodymus, pateiktus teismo posėdžio dieną, atsisakytina priimti.

23. Kauno apygardos teisme 2024 m. sausio 29 d. gautas atsakovės prašymas dėl papildomų įrodymų pateikimo (registracijos Nr. DOK-2425). Prašymą atsisakyti tenkinti dėl priežasties, nurodytos priimamos nutarties 22 punkte, atsakovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

Dėl nutarties (ne)teisėtumo

24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad:

19.1. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi nustatė laikiną, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: gyvendamas užsienyje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra kiekvieną einamųjų metų savaitės pirmadienį 18 val. nuo 10 min. iki 30 min. bendravimo laiko trukmės per programėlę „Facebook Messenger“, vaiko tėvams naudojantis vaizdo ir garso ryšių priemonėmis; būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra atsakovės nurodytoje neutralioje vietoje – žaidimų kambaryje ar kitoje bendravimui su vaikais tinkamoje viešoje vietoje (parke, žaidimų aikštelėje), įpareigojat atsakovę pristatyti vaiką ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val.

19.2. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Nustatė laikiną, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, šalių nepilnametės dukters vaiko gyvenamąją vietą su atsakove; priteisė iš ieškovo laikiną, iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje, išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 31 d.); pavedė atsakovei išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą atsakovei po 150 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2022 m. kovo 31 d. ) iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje.

19.3. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovės prašymą dėl (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Ieškovo prašymą dėl (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties padidinimo atmetė. Paliko galioti (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.

19.4. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovės prašymą dėl (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkino iš dalies. Pakeitė (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną (iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas) ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką (ieškovui esant Lietuvos Respublikoje) ir išdėstė taip: „būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytoje patalpose, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistui, užtikrinant, kad bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, įpareigojant atsakovę pristatyti vaiką į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas patalpas ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 11.00 val. iki 12.00 val. Ieškovas privalo pranešti atsakovei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą i Lietuva ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorine dieną iki išvykimo dienos“. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.

19.5. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi patenkino antstolės (duomenys neskelbtini) pareiškimą ir paskyrė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 100 Eur baudą valstybės naudai už (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojimų nevykdymą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.

19.6. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmetė. Pakeitė (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikytą laikiną bendravimo priemonę ir ją išdėstė taip: „būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytoje patalpose, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro psichologui, užtikrinant, kad atvykstant bendravimui su dukra ir bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai tretieji asmenys, įpareigojant atsakovę pristatyti vaiką į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas patalpas ir jai stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Ieškovas privalo pranešti atsakovei ir psichologei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą i Lietuva ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorine dieną iki išvykimo dienos. Įpareigojo ieškovą ir atsakovę dalyvauti 1-2 individualiose (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro psichologo konsultacijoje, kurių metų būtų aptartos susitikimo sąlygos, tėvų lūkesčiai susitikimo metu ir kita informacija dėl susitikimų sklandumo“. (duomenys neskelbtini) apylinės teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi ištaisė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nutarties rezoliucinės dalies 3 pastraipą išdėstė taip: „būdamas Lietuvoje ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra nuo šios nutarties priėmimo dienos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytoje patalpose, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro psichologui, užtikrinant, kad atvykstant bendravimui su dukra ir bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai tretieji asmenys, įpareigojat atsakovę pristatyti vaiką į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nurodytas patalpas ir ja i stebint ar esant netoliese kiekvienos savaitės antradienį nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Ieškovas privalo pranešti atsakovei ir psichologei raštu (el. laišku ir/ar SMS žinute) apie savo atvykimą i Lietuva ir bendravimą su dukra prieš 5 kalendorinės dienos iki atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos bei apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos prieš 1 kalendorine dieną iki išvykimo dienos. Įpareigojo ieškovą ir atsakovę dalyvauti 1-2 individualiose (duomenys neskelbtini) socialinės pagalbos centro psichologo konsultacijoje, kurių metų būtų aptartos susitikimo sąlygos, tėvų lūkesčiai susitikimo metu ir kita informacija dėl susitikimų sklandumo“. (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartį paliko nepakeistą.

19.7. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 200 Eur baudą valstybės naudai už (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarčių, priimtų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įpareigojimų nevykdymą 2023 m. kovo 6 d.

19.8. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo patenkino. Panaikino (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi atsakovei iš ieškovo priteistą laikiną sutuoktinio išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos 2022 m. kovo 31 d.

Dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

25. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes priešingu atveju tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis.

27. Apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs bylos medžiagą, nesutinka su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė iš jo nepilnametės dukters poreikiams patenkinti priteistiną 300 Eur dydį.

28. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

29. Visgi minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo 633 Eur (atskaičius mokesčius) (nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesio alga (MMA) Lietuvoje iki mokesčių sudaro 840 Eur), laikytinas orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio MMA iki mokesčių sudaro jau 924 Eur arba 708 Eur atskaičius mokesčius.

30. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Tačiau tokia praktika yra nevienareikšmė, kadangi kasacinis teismas yra pažymėjęs ir aplinkybę, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

31. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,54 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. (taip pat ir skundžiamos nutarties priėmimo metu) – 85,75 Eur. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka vaikui, t. y. 96,25 Eur.

32. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas laikinas 300 Eur dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nėra toks, kad neproporcingai suvaržytų ieškovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą.

33. Pažymėtina, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

34. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis nei MMA išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas vaiko amžiumi, gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis. Be kita ko, ieškovas ir nenurodo jokių teiginių, kad dėl savo turtinės padėties negali teikti pirmosios instancijos teismo priteisto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio. Ieškovas nepagrindė (nepateikė detalių skaičiuočių), kad jo siūloma mokėti 250 Eur suma būtų pakankama visiems būtiniausiems mažametės dukters poreikiams patenkinti.

Dėl skyrium gyvenančio tėvo (ieškovo) bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos

35. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.

36. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) preambulė).

37. Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

38. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

39. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad: 1) visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas); 2) jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčą tarp tėvų sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007); 3) atskirai gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) dalis. Todėl valstybės institucijos, be kita ko, teismas, privalo ne tik pačios savo veiksmais (sprendimais) neriboti tokio bendravimo, nesant tam pakankamo pagrindo, bet ir užtikrinti, kad bendravimo teisė būtų ginama nuo galimų pažeidimų iš kitų asmenų pusės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016, 87 punktas); 4) tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas); 5) tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014); 6) teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas); 7) vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Būtent nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

40. Apeliacinės instancijos teismas kaip teisiškai nereikšmingą sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmeta ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kodėl atmetė ieškovo prašymo antrą punktą, pagal kurį „esant bendram tėvų sutarimui, užfiksuotam SMS žinute, el. paštu ar kitu aiškiai apibrėžiamu būdu, šalys turi teisę nukrypti nuo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos ir susitarti dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo laiko su dukra, perkėlimo į kitą laiką ir/ar dieną, jei tai geriau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei poreikius“.

41. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas). Taigi, tiek pagal šiuo metu esantį teisinį reglamentavimą, tiek šalių ginčui aktualią teismų praktiką šalys ir esant teismo nustatytai tvarkai (laikinai ar nuolatinei) bendru sutarimu gali nustatyti kitokią tvarką. Iš bylos duomenų akivaizdu, kad šalys dėl ieškovo bendravimo su mažamete dukra ypač nesutaria, pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka ne kartą buvo keista, šių nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą yra įvertinęs ir apeliacinės instancijos teismas, tačiau šalys ir toliau savaip interpretuoja teismo nustatytą tvarką. Dėl to ieškovo prašoma įtraukti nuostata dėl šalių susitarimo nustatyti kitokią, nei nustatė teismas, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką būtų perteklinė, abejotinas jos efektyvumas.

42. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini) apygardos teismas (duomenys neskelbtini) nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo pažymėjęs, kad abi šalys savo procesiniuose dokumentuose nurodo esančios geranoriškos, teigia, jog yra suinteresuotos, kad dėl šalių tarpusavio nesutarimų nebūtų pažeidžiami šalių nepilnametės dukros teisės ir teisėti interesai, tačiau įvertinus bylos medžiagą matyti, jog šie teiginiai yra deklaratyvūs, kadangi šalys kaltina viena kitą dėl konfliktų, kurie kyla dėl jų pačių nesugebėjimo bendrauti ir bendradarbiauti tarpusavyje, į tarpusavio nesutarimus įtraukia savo mažametį vaiką, kurio interesai šiuo atveju yra svarbiausi, dėl to ieškovo bendravimas su šalių nepilnamete dukra nevyksta. Akivaizdu, kad ir praėjus daugiau kaip vieneriems metams šalys savo elgsenos nepakeitė, dėl bendravimo tvarkos ir toliau vyksta konfliktai, nesusitariant nei dėl bendravimo laiko, nei dėl vietos, nei dėl kitų sąlygų (pvz. vaizdo ir garso įrašų darymo bendravimo metu, kitos šalies informavimo ir pan.).

43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad skyrium gyvenantis tėvas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

44. Įvertinus tai, koreguotinas skundžiama nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos pirmas punktas, nurodant, kad ieškovas ne „turi teisę“, o bendrauja su nepilnamete dukra. Kadangi ieškovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su dukra, iš skundžiamos nutarties išbrauktina bendravimo tvarkos pirmo punkto sąlyga „bei sykiu nurodyti konkrečias dienas pagal teismo nutartį, kuriomis jis nori bendrauti su dukra, būdamas Lietuvos Respublikoje.“

45. Sutiktina ir su ieškovu, kad teismo nustatyta tvarka nėra pakankamai aiški, kadangi teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė ieškovo bendravimo su dukra laiko sekmadieniais, jam atvykus į Lietuvą. Iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas vaiko interesų labui patenkino ieškovo prašymą padidinti gyvo bendravimo su vaiku laiką iki 2 valandų, nes vaikui ir ieškovui svarbu užmegzti emocinį ryšį, jį stiprinti, palaikyti įvertinus aplinkybę, kad ieškovas gyvena užsienyje ir negali parvykti kas dvi savaites, tačiau tikslus bendravimo laikas nebuvo nurodytas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje. Dėl to keistinas skundžiama nutartimi patvirtintos ieškovo bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra pirmas punktas, nurodant, kad bendraujama sekmadieniais nuo 11 iki 13 val.

46. Atmestinas atsakovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 15 kalendorinių dienų terminas pranešti jai el. laišku apie planuojamą savo parvykimą į Lietuvą ir bendravimą su dukra yra pernelyg trumpas. Atsakovė, apart deklaratyvių teiginių, nepagrindė, kaip šis terminas varžo jos teises, asmeninio gyvenimo neliečiamumą, nepilnamečio vaiko interesais. Visgi sutiktina, kad atsakovė galėtų iš anksto susiplanuoti savo laiką, ieškovas ją turėtų informuoti ne tik apie savo sugrįžimą, tačiau ir apie išvykimą iš Lietuvos. Todėl skundžiama nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos antras punktas koreguotinas, nustatant, kad ieškovas apie išvykimą iš Lietuvos informuoja atsakovę ne vėliau kaip per 5 dienas iki išvykimo datos. Nurodytų argumentų pagrindu (atsakovės poreikis iš anksto planuotis savo laiką ieškovui bendraujant su vaiku) taip pat atmestinas ieškovo argumentas, kad pakankamas terminas jam informuoti apie parvykimą į Lietuvą yra 5 dienos, o išvykimą 1 diena.

Žemesnės instancijos teismas

47. Apeliacinės instancijos teismui įtraukus nuostatą dėl ieškovo teisės ir tuo pačiu pareigos bendrauti su dukra bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, iš skundžiama nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos antro punkto išbrauktini žodžiai „pirmos datos, kada jis planuoja bendrauti su dukra, bei sykiu nurodyti konkrečias dienas pagal teismo nutartį, kuriomis jis nori bendrauti su dukra, būdamas Lietuvos Respublikoje.“

48. Pritartina ieškovui, kad pirmosios instancijos teismas jam nepagrįstai nustatė pareigą apmokėti atsakovės nuvykimo (kuro) išlaidas jai nusprendus, kad ieškovo bendravimas su dukterimi turi vykti kitoje artimiausioje gyvenamai vietai vietoje. Sutiktina, kad esant šalių konfliktiniams santykiams, dėl to gali kilti dar daugiau šalių kivirčų tiek sprendžiant dėl bendravimo vietos tinkamumo, tiek dėl išlaidų dydžio. Be to, pirmosios instancijos teismo nurodymu ieškovas turėtų apmokėti vaiko bendravimo išlaidas. Nors pirmosios instancijos teismas ir nepatikslino, kokios tai išlaidos, reikėtų suprasti, kad tai galėtų būti vaikų žaidimų kambario, kitokių vaikiškų pramogų ar kavinės išlaidos.

49. Dėl to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, siekiant išvengti šalių ginčų šiuo klausimu, iš skundžiama nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos išbrauktina nuostata „tokiu atveju nuvykimo kuro išlaidas ieškovas kompensuoja atsakovei pagal jos pateiktus dokumentus per 7 dienas nuo įvykusio bendravimo su vaiku dienos“.

50. Pritartina ieškovui, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per trumpą laiką, per kurį atsakovė turi informuoti ieškovą apie jos parinktą tėvo ir dukters bendravimo vietą, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė privalo parinkti bendravimo vietą ir pranešti elektroniniu paštu apie tai ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios. Kaip nurodė ieškovas, jis Lietuvoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, todėl apie konkrečią bendravimo vietą atsakovė įpareigotina pranešti iš vakaro, t. y. šeštadienį iki 20 val.

51. Nesutiktina su ieškovu, kad teismas netinkamai išsprendė ieškovo bendravimo su dukterimi kompensavimo tvarką, jei dėl objektyvios priežasties neįvyksta sekmadienį suplanuotas betarpiškas susitikimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, jei numatytas ieškovo (skundžiamoje nutartyje padarytas aiškus rašymo apsirikimas nurodant ieškovo procesinę padėtį) bendravimas su vaiku sekmadienį neįvyksta ne dėl jo kaltės, jis perkeliamas į ateinantį šeštadienį tomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, kad kitas bendravimas numatytas ateinantį sekmadienį, t. y. bendravimas turi vykti ir šeštadienį, ir sekmadienį. Be kita ko, ieškovas ir nenurodė, koks neįvykusio bendravimo kompensavimo mechanizmas jį tenkintų.

52. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 51 punkte jau yra pasisakęs dėl neįvykusio bendravimo laiko kompensavimo, dėl to atmeta atsakovės argumentą, kad ne dėl ieškovo kaltės neįvykęs tėvo ir vaiko bendravimas neturėtų būtų kompensuojamas kitu laiku. Toks kompensavimo laikas numatytas siekiant išvengti šalių piktnaudžiavimo tėvo ir vaiko bendravimu pastarajam neįvykus.

53. Atmestinas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė neaiškią nuotolinio bendravimo tvarką, praplėsdamas nuotolinio ryšio priemonių sąrašą. Teismo nutartyje nurodytų programų instaliavimas į šalių turimus telekomunikacijų įrenginius nėra nei techniškai sudėtingas, nei reikalaujantis didelių finansinių sąnaudų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių galimybė naudotis skirtingomis nuotolinio ryšio programomis tik padidintų skyrium gyvenančio tėvo bendravimo galimybes, nes esant techniniams trikdžiams naudojantis „Facebook Messenger“ programa, būtų galimybė naudoti kitas nuotolinio ryšio priemones/programas (Skype, Viber, WhatsApp ar kt.).

54. Atmestinas ir atsakovės argumentas, kad ieškovo ir dukters bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis sekmadienį nuo 10:30 val. iki 11.00 val. nėra tinkamas atsižvelgiant į vaiko dienos ir poilsio režimą. Atsakovė patvirtino, kad sekmadieniais vaiko dienos režimas nėra intensyvus, dukra pietauja apie 11 valandą, 13 valandą guldoma pietų miegui. Taigi, bendravimas sekmadieniais nuo 10:30 val. iki 11.00 val. niekaip nepažeidžia dukters dienos ir poilsio režimo.

55. Iš dalies sutiktina su atsakove, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmus, jeigu jie neįvykdys jos pavedimo įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku. Jau minėta nutarties 39 punkte, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Dėl to iš skundžiama nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos išbrauktina nuostata „pačiai negalint, ji privalo pavesti tai padaryti tretiesiems asmenims; ir užtikrinti, kad tai būtų padaryta, to kitiems asmenims nepadarius, laikytina, kad bendravimo neužtikrino pati atsakovė“.

56. Kritiškai vertintinas ieškovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįpareigojo atsakovės užtikrinti tėvo bendravimą su vaiku, kadangi tokia nuostata tiesiogiai išplaukia iš teisinio reglamentavimo ir teismų praktikos, dėl to toks nurodymas būtų perteklinis.

57. Nesutiktina su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė negali atsisakyti leisti tėvui bendrauti su vaiku motyvuojant, kad vaikas to nenori; vaiko bendravimas su tėvu tiek nuotoliniu būdu, tiek gyvai negali būti nutraukiamas, motyvuojant, kad vaikas nenori bendrauti su tėvu, jis gali būti nutrauktas tik išimtinais atvejais, t. y. jeigu tai iš keltų grėsmę jo psichinei sveikatai, t. y. keltų vaiko isterijas, ašaras, ir atsakovė bei ieškovas dėjo visas galimas pastangas to išvengti ir vaiką skatinti bendrauti su tėvu. Taigi priešingai, nei nurodė atsakovė, ne tik „prasidėjus vaiko isterijoms“, tačiau ir vaikui verkiant bendravimas galėtų būti nutrauktas. Sutiktina, kad bendravimas naudojant prievartą (tiek fizinę, tiek ir psichologinę) yra negalimas, tačiau abu tėvai turi stengtis padėti užmegzti ryšį su vaiku, patraukti jo dėmesį, sudominti.

58. Nagrinėjamoje byloje susiklosčius aplinkybėms, kuomet vaiko tėvai gyvena skirtingose valstybėse, labai svarbu palaikyti bendravimą. Šalių dukrai yra 2,5 metų. Akivaizdu, kad dėl tokio amžiaus jai gali būti sudėtinga sukoncentruoti dėmesį į bendravimą nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau abu tėvai turi stengtis siekti, kad toks bendravimas vyktų kuo kokybiškiau ir rezultatyviau, iš anksto suplanuoti tam tikras veiklas ir pan.

59. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta tvarka yra daug sudėtingesnė nei buvo iki skundžiamos nutarties priėmimo, tai reikštų, kad vaiko tėvas apskritai neatvyktų į Lietuvą pasimatymams su dukra arba jei ir atvyktų, tai su vaiko motina niekaip nesuderintų susitikimo trukmės, sąlygų, laiko. Pagal skundžiama nutartimi nustatytą bendravimo tvarką ieškovo bendravimo su dukra vietą pagal vaiko poreikius, oro sąlygas turi parinkti atsakovė ir apie tai pranešti ieškovui ne vėliau kaip prieš 3 valandas iki bendravimo pradžios; jai to nepadarius, teisę parinkti bendravimo vietą savo nuožiūra įgyja ieškovas.

60. Sutiktina, kad teismo nuostata, kad „tiek atsakovė, tiek ieškovė įpareigotini kreiptis per 5 darbo dienas nuo nutrūkusio paskutinio trečiojo bendravimo į psichologus ar kitas kompetentingas institucijas, siekiant išsiaiškinti vaiko nenoro bendrauti priežastis, savo klaidas, būdus skatinti vaiką bendrauti su tėvu, bei vykdyti šių specialistų siūlomas rekomendacijas; tokiu atveju bendravimas tęsiamas įprastine tvarka“ yra nekonkreti, dėl to gali kilti daugiau šalių ginčų – teismas nedetalizuoja, nei į kokį psichologą šalys turėtų kreiptis, nei kas apmokės psichologo išlaidas ir pan. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas dėl laikinos skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, ši nuostata, kaip ir nutarimas dėl įpareigojimo šalis kaupti duomenis apie kitos šalies informavimus el. paštu bei teismo išaiškinimas, kad šalys turi sekti savo el. pašto dėžutes ir negali teisintis ta aplinkybe, kad negavo, neperskaitė el. laiško priešingai šaliai įrodžius, kad laiškas buvo išsiųstas, yra perteklinė, reglamentuoja ne bendravimo tvarką, o tėvo bendravimo su vaiku turinį ir bendravimo tvarkos vykdymo priemones.

61. Pažymėtina, jog dėl nuolatinės šalių nepilnametės dukters bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos bus nuspręsta teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kitų procesinių dokumentų reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

62. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

63. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, o ieškovas nenurodė teisiškai reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą šiai nutarties daliai panaikinti. Dėl to ši nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nustatydamas laikiną skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarką, teismas tinkamai nesureguliavo su ja susijusių šalių ginčų, nes laikina bendravimo tvarka nėra aiški, konkreti ir įvykdoma, nenurodytas tikslus ieškovo bendravimo su dukra laikas sekmadieniais. Dėl to šia nutartimi patvirtinta bendravimo tvarka keistina, aiškumo dėlei ją išdėstant nauja redakcija ir pakeičiant kai kurias sudėtingas nuostatas, pvz., pirmame punkte „kiekvienos kalendorinio mėnesio savaitės sekmadienį“ pakeičiant į „kiekvieną sekmadienį“, taip pat pakoreguojant bendravimo tvarkos punktų numeraciją (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

64. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet pačios jos nėra materialiojo pobūdžio teisinės gynybos priemonės, pagal savo prigimtį tokios priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir ne tik nesaisto teismo priimant galutinį sprendimą, bet ir neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms, teikti prašymą teismui dėl šių priemonių panaikinimo ar pakeitimo CPK 148 ar 149 straipsniuose nustatyta tvarka.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo teismo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

66. Kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

67. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas nėra išspręstas iš esmės, todėl teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi iš ieškovo (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto nepilnametės dukters (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydis padidintas iki 300 Eur.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtintą naują laikiną skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką ir ją išdėstyti taip:

„1. Ieškovas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atvykęs į Lietuvos Respubliką, bendrauja su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną sekmadienį nuo 11 iki 13 val. atsakovės (duomenys neskelbtini) parinktoje vietoje, kuri yra parenkama pagal vaiko poreikius, atitinka oro sąlygas, ir neprieštarauja vaiko interesams (pvz., parke, vaikų žaidimų kambaryje, kavinėje ir pan.) tame Lietuvos Respublikos mieste ar rajone, kur yra gyvenamoji atsakovės ir dukros vieta; nesant objektyvios galimybės ją parinkti atsakovės ir vaiko gyvenamosios vietos vietovėje (mieste, rajone), bendravimas turi vykti kitoje artimiausioje gyvenamai vietai vietoje, kurią parinko atsakovė; atsakovė privalo parinkti bendravimo vietą ir pranešti elektroniniu paštu apie tai ieškovui ne vėliau kaip šeštadienį iki 20 val.; jai to nepadarius, teisę parinkti bendravimo vietą savo nuožiūra tomis pačiomis sąlygomis, taikomomis atsakovei, įgyja ieškovas, tam atsakovė negali trukdyti; tiek ieškovas, tiek atsakovė turi užtikrinti, kad ieškovui bendraujant su dukra nedalyvautų jokie kiti pašaliniai asmenys nei iš vieno iš tėvų pusės, išskyrus nepilnametę (duomenys neskelbtini) į susitikimą su tėvu lydintį asmenį, kurį lydėti į susitikimus pasirenka (duomenys neskelbtini) tik tada, jei nedalyvauja pati atsakovė; abu tėvai turi teisę fiksuoti ieškovo ir vaiko pasimatymą vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis, bet taip, kad jos netrukdytų vaiko ir tėvo bendravimui ir nenukreiptų vaiko dėmesio bendraujant, t. y. kūno vaizdo kameromis, stacionariomis vaizdo kameromis ir panašiai.

2. Įpareigoti ieškovą (duomenys neskelbtini) pranešti atsakovei (duomenys neskelbtini) raštu el. laišku apie planuojamą savo parvykimą į Lietuvą prieš 15 kalendorinių dienų iki parvykimo datos, apie išvykimą iš Lietuvos ne vėliau kaip per 5 dienas iki išvykimo datos.

3. Nustatyti, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) negali remtis tuo, kad nėra tinkamos vietos ieškovui bendrauti su vaiku sekmadienį; jeigu taip daro, gyvas bendravimas turi vykti šeštadienį tokiu pat laiku ir sąlygomis, kaip nustatytas šia teismo nutartimi bendravimas sekmadienį; taip pat nustatyti, kad, jeigu numatytas atsakovo bendravimas su vaiku sekmadienį neįvyksta ne dėl jo paties kaltės, jis perkeliamas į ateinantį šeštadienį tomis pačiomis sąlygomis, neatsižvelgiant į tai, kad kitas bendravimas numatytas ateinantį sekmadienį, t. y. bendravimas turi vykti ir šeštadienį, ir sekmadienį.

4. Nustatyti, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvendamas užsienio valstybėje, turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra (duomenys neskelbtini), gimusia (duomenys neskelbtini), kiekvieną sekmadienį nuo 10:30 val. iki 11.00 val. per programėlę „Facebook Messenger“, Skype, Viber, WhatsApp ar kitas nuotolinio ryšio priemones / programas vaizdo ir garso perdavimo priemonėmis; bendravimas turi trukti nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo vaiko sugebėjimo išlaikyti dėmesį; atsakovė neturi trukdyti bendravimui atitraukdama dukros dėmesį nuo tėvo; dukrai bendravimo metu bet kokiu būdu išreiškiant nenorą bendrauti, atsakovė privalo motyvuoti, skatinti ją bendrauti su ieškovu, o ieškovas privalo stengtis palaikyti dukros dėmesį; įjungti nuotolinio ryšio priemones bendravimui nurodytu laiku privalo atsakovė (duomenys neskelbtini).

5. Įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) informuoti el. paštu ieškovą (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip per 2 valandas nuo sužinojimo apie objektyvias susiklosčiusias ir nenumatytai, neplanuotai atsiradusias svarbias aplinkybes (pvz., dukros ligą, dukros vizitą į gydymo įstaigą, ir pan. ), bet ne vėliau kaip prieš 2 valandas iki nuotolinio bendravimo pradžios, apie neįvyksiantį nuotolinį susitikimą; nustatyti, kad šis nuotolinis bendravimas privalomai perkeliamas, jeigu tai leidžia vaiko sveikatos būklė, į kitą dieną, t. y. pirmadienį 18:30 val., jei vaikas negali bendrauti pirmadienį dėl ligos, bendravimas turi būti perkeliamas dar į kitą pirmadienį 18:30 val.

6. Nustatyti, kad atsakovė negali atsisakyti leisti tėvui bendrauti su vaiku motyvuojant, kad vaikas to nenori.“

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė