Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, D. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

17. Šiuo atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo pareiškėjas ginčijo antstolės Astos Stanišauskaitės 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476 dėl varžytynių paskelbimo ir 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S-24-177-19564, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymą Nr. S-24-177-17476.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo ir bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teisme

18. Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – 2024 m. balandžio 3 d. ir 2024 m. balandžio 4 d. raštus antstolei, antstolės 2024 m. balandžio 4 d. Patvarkymą dėl prašymo išnagrinėjimo Nr. S-24-177-13981, 2023 m. spalio 17 d. Patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-23-177-23392, 2023 m. spalio 17 d. Patvarkymą dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujančioje teritorijoje Nr. S-23-177-23472, 2023 m. spalio 17 d. Patvarkymą dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujančioje teritorijoje Nr. S-23-177-23475, 2023 m. gruodžio 1 d. raštą dėl procesinių dokumentų pateikimo Nr. S-23-177-27324. Apelianto nuomone, minėtų įrodymų turinys pagrindžia atskirojo skundo argumentus.

19. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėjo pateikti įrodymai yra vykdomojoje byloje, kuri taip pat yra apeliacinės instancijos teismo dispozicijoje, todėl jų pakartotinas prijungimas prie bylos būtų perteklinis, todėl spręstina, kad nėra pagrindo naujus įrodymus priimti (CPK 314 straipsnis).

21. Pareiškėjas atskiruoju skundu be kita ko prašo priteisti pareiškėjui dėl antstolės neteisėtų veiksmų patirtą moralinę žalą – 100 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks reikalavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas, todėl pirmosios instancijos teismas jo nenagrinėjo.

22. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnio įtvirtinta bylos ribų apeliacinės instancijos teisme taisyklė, pagal kurią apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šiame kontekste kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad galimybės pakeisti ieškinio reikalavimą apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme įstatymas nepripažįsta, nes tai iš esmės pažeistų civilinės bylos nagrinėjimo instancine tvarka paskirtį ir esmę. Kiekvienos aukštesnės instancijos teismas peržiūri apskųstą žemesnės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuris buvo priimtas bylą išnagrinėjus neperžengiant ieškinyje suformuluoto reikalavimo (ieškinio dalyko) ir jį pagrindžiančių aplinkybių (ieškinio pagrindo) apibrėžtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-220-687/2016; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-690/2018).

23. Atsižvelgdamas į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas dėl naujai pareikšto apelianto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nepasisako, nes jis neatitinka aptartų teisinio reglamentavimo bei suformuotos kasacinio teismo praktikos (CPK 312 straipsnis).

24. Atskirajame skunde apeliantas nurodo naujus argumentus, susijusius su antstolės 2024 m. balandžio 4 d. patvarkymu Nr. S-24-177-13981, kuriuo, pareiškėjo nuomone, antstolė nepagrįstai netenkino pareiškėjo 2024 m. balandžio 3 d. prašymo parduoti skolininkui minėtą turtą jo pasiūlytai pirkėjai. Šis antstolės patvarkymas nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme skundu dėl antstolės veiksmų nebuvo skundžiamas. Be to, atskirajame skunde nurodomi argumentai, jog antstolės 2023 m. spalio 17 d. Patvarkymą dėl išieškojimo nukreipimo į nekilnojamąjį turtą ir ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S-23-177-23392, 2023 m. spalio 17 d. Patvarkymą dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujančioje teritorijoje Nr. S-23-177-23472, 2023 m. spalio 17 d. Patvarkymą dėl skolininko turto arešto kito antstolio aptarnaujančioje teritorijoje Nr. S-23-177-23475 pareiškėjas gavo tik 2023 m. gruodžio 1 d. kartu su dokumentų aprašu Nr. S-23-177-2732, dėl to negalėjo pasinaudoti visomis procesinėmis teisėmis vykdymo procese. Minėti antstolės patvarkymai nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teisme skundu dėl antstolės veiksmų nebuvo skundžiami. Taip pat atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su reikalavimo teisių į pareiškėjo skolą perleidimu, prašoma teismo susipažinti su kitoje civilinėje byloje Nr. e2YT-8171-1045/2024 esama medžiaga ir faktiniais įrodymais, kad, pareiškėjo teigimu, suinteresuotas asmuo ir antstolė nurodo klaidinančią informaciją savo atsiliepimuose, nutyli arba sąmoningai slepią tikruosius faktus, manipuliuoja vykdomosios bylos medžiaga. Taip pat nurodomi abstraktūs, su nagrinėjama byla nesusieti argumentai, kad antstolė pažeidė pareiškėjo teises, neišaiškinusi jam teisių dėl proceso tvarkos, kad pareiškėjas gali ir kaip gali aktyviai dalyvauti išieškojimo iš savo turto procese, taip pat ir varžytinių organizavimo procese. Be to, nurodoma, kad antstolė nesulaukusi Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dėl antstolės nenusišalinimo, priėmė ir siuntė pareiškėjui patvarkymus.

25. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme šia apimtimi argumentai nebuvo keliami, paminėtos naujos aplinkybės, jų nevertino pirmosios instancijos teismas. Šių argumentų pareiškėjui neteikus šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybių jų įvertinti, pareiškėjas jais negali remtis apeliaciniame procese (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl aptartų pareiškėjo apeliaciniame procese pateiktų naujų argumentų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00747 vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-14-868/2018 dėl 87 071,29 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojo D. K. naudai.

27. Antstolė 2023 m. rugsėjo 22 d. turto arešto aktu Nr. S-23-177-20814 areštavo pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą: ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį iš 606/10 000 dalių garažo, esančio (duomenys neskelbtini).

28. 2023 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S-23-177-23392 paskirta ekspertizė skolininko areštuoto turto vertei nustatyti, ekspertizę pavesta atlikti UAB „Verslavita“. Ekspertizės aktu Nr. EKL-24-002 nustatyta areštuoto turto rinkos vertė.

29. 2024 m. vasario 1 d. patvarkymu Nr. S-24-177-3988 antstolė vykdymo proceso šalis informavo, kad UAB „Verslavita“ atliko turto ekspertizę ir nustatė turto rinkos vertes. 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-24-177-17476 antstolė paskelbė ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes ir ½ dalies garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes.

30. 2024 m. gegužės 13 d. pareiškėjas pateikė antstolei prašymą atšaukti 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476 dėl varžytynių paskelbimo. 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymu Nr. S-24-17719564 antstolė netenkino pareiškėjo prašymo.

31. Pareiškėjas skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476 dėl varžytynių paskelbimo ir 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S-24-177-19564, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas panaikinti patvarkymą Nr. S-24-177-17476.

32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi išnagrinėta civilinė byla Nr. 2YT-8172-1098/2024 pagal pareiškėjos T. A. skundą dėl antstolės veiksmų. Nurodytoje byloje T. A. prašė: 1) panaikinti antstolės 2024 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-24-177-7237 (šiuo patvarkymu antstolė paskelbė pirmąsias skolininkui priklausančių ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalies skolininkui priklausančių dalių garažo, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes), 2024 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-24-177-4796, 2024 m. kovo 4 d. patvarkymą Nr. S-24-177-8703; 2) panaikinti antstolės inicijuotą pakartotinį turto vertinimą; 3) palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eA2-288-1071/2023, ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-626-618/2023, patvirtintą turto vertę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjos skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi panaikino 2024 m. balandžio 4 d. nutarties dalį dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti antstolės 2024 m. vasario 27 d. patvarkymą Nr. S-24-177-7237 ir 2024 m. kovo 4 d. patvarkymą Nr. S-24-177-8703 ir bylą šioje dalyje nutraukė, o kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

33. Šiame faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad antstolė pagrįstai priėmė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476 ir 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S-24-177-19564, todėl pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, kad byloje nėra duomenų, jog vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0177/19/00747 būtų buvę sustabdyti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad antstolė turėjo laukti, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8172-1098/2024. Be to, civilinės bylos Nr. 2YT-8172-1098/2024 nagrinėjimo metu antstolės 2024 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-24-177-7237 paskelbtos ½ dalies buto ir garažo varžytinės 2024 m. kovo 26 d. patvarkymu Nr. S-24-177-12698 buvo atšauktos išieškotojo prašymu. Esant nenuginčytam 2023 m. spalio 17 d. patvarkymui Nr. S-23-177-23392, kuriuo buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Verslavita“, antstolė priėmė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476 dėl varžytinių paskelbimo, kuriame pagrįstai nurodė UAB „Verslavita“ nustatytą turto rinkos vertę, kuri ši šiuo atveju laikytina aktualesne negu ankstesniu vertinimu nustatytos turto vertės. 2024 m. vasario 1 d. patvarkyme dėl ekspertizės išvados Nr. S-24-177-3988 antstolė išaiškino skolininkui, kad pagal CPK 704 straipsnį iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, minėtas patvarkymas išsiųstas pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu, todėl laikytina, kad jis buvo įteiktas tinkamai.

34. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, iš esmės argumentuodamas tuo, kad antstolė nepagrįstai 2024 m gegužės 2 d. patvarkymu paskelbė apie pareiškėjui priklausančio turto varžytynes, nes: 1) dar nebuvo įsiteisėjusi 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8172-1098/2024 pagal T. A. skundą dėl antstolės veiksmų, o antstolė neįsitikinusi, ar vykdomoji byla Nr. 0177/19/00747 jai yra sugrąžinta tolimesniam vykdymui, 2024 m. balandžio 10 d. išsiuntė pareiškėjui laišką su klausimu dėl pirkėjo kandidatūros; 2) antstolė nepagrįstai ignoravo UAB „Lovertus“ atliktą turto įvertinimą, kuris patvirtintas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eA2-288-1071/2023 ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-626-618/2023, ir nepagrįstai 2023 m. spalio 17 d. patvarkymu pavedė UAB „Verslavita“ atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti.

Dėl skundžiamos teismo nutarties (ne)pagrįstumo ir (ne)teisėtumo

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

36. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

37. CPK 510 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skundo dėl antstolio veiksmų padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, pripažinęs, kad tai reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 626 straipsnio 1 dalį, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 626 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti turto realizavimo veiksmus ir lėšų išmokėjimą: 1) kai, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą, civilinį turto konfiskavimą ar nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimą savininkui ar teisėtam valdytojui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ar Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymo nustatyta tvarka fiziniam ar juridiniam asmeniui laikinai apribojamos nuosavybės teisės į realizuotiną turtą arba šis turtas areštuojamas ar paimamas; 2) kai turtas areštuotas siekiant užtikrinti pirmesnės negu išieškotojo eilės kreditoriaus reikalavimus; 3) kai teismas nutartimi sustabdo areštuoto turto realizavimą; 4) kai įkaito turėtojas ar hipotekos kreditorius neprisijungia prie išieškojimo, jeigu išieškoma atitinkamai iš įkeisto turto ar hipoteka įkeisto turto. CPK 627 straipsnyje nustatyti atvejai, kada antstolis turi teisę (gali) visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, taip pat ir teismui išreikalavus vykdomąją bylą.

38. Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad antstolė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-24-177-17476 negalėjo paskelbti varžytynių, nes dar nebuvo įsiteisėjusi teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8172-1098/2024. Susipažinus su vykdomosios bylos Nr. 0177/19/00747 medžiaga, nenustatyta, kad antstolei priimant skundžiamą 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476, vykdymo veiksmai vykdomoje byloje Nr. 0177/19/00747 būtų buvę ar privalomai turėjo būti sustabdyti, o, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 8 dalies nuostatomis, skundo dėl antstolio veiksmų, kuris buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-8172-1098/2024, vykdomojoje byloje padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdė, todėl antstolė neturėjo laukti, kol įsiteisės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-8172-1098/2024.

39. Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad antstolė nepagrįstai pavedė UAB „Verslavita“ atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti, nes, pareiškėjo teigimu, UAB „Lovertus“ yra atlikusi turto įvertinimą, kuris patvirtintas teismo. Nustatyta, kad 2023 m. spalio 17 d. patvarkymu Nr. S-23-177-23392 buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ji pavesta atlikti UAB „Verslavita“. Minėta turto ekspertizė buvo paskirta, vadovaujantis CPK 681–682 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgiant į tai, kad rinkos vertės nustatymui reikalingos specialios žinios bei iškilus abejonių dėl turto vertės. Patvarkyme išaiškinta teisė patvarkymą skųsti CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. CPK 510 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu skundas antstoliui paduodamas praleidus CPK 512 straipsnyje nustatytus terminus, antstolis vienu patvarkymu išsprendžia praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti. Jeigu antstolis atsisako atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir skundo nepatenkina, skundas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas skundą padavusiam asmeniui. Antstolio patvarkymas atsisakyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo gali būti skundžiamas teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, laikantis CPK 512 straipsnyje nustatytų terminų. Kartu su skundu dėl antstolio atsisakymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir netenkinti skundo asmuo teismui turi pateikti ir antstolio netenkintą skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus. Nusprendęs atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, teismas toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui minėtas 2023 m. spalio 17 d. patvarkymas Nr. S-23-177-23392 įteiktas asmeniškai 2023 m. gruodžio 1 d., pareiškėjas turėjo galimybę per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą skųsti minėtą antstolio patvarkymą, tačiau pareiškėjas jo neskundė. Taigi, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, esant nenuginčytam 2023 m. spalio 17 d. patvarkymui Nr. S-23-177-23392, antstolė priėmė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476 dėl varžytinių paskelbimo, kuriame pagrįstai nurodė UAB „Verslavita“ nustatytą turto rinkos vertę, kuri laikytina aktualesne negu ankstesniu vertinimu nustatytos turto vertės.

42. CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Pagal to paties straipsnio 2 dalį skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą, kad antstolė nė karto nesuteikė pareiškėjui galimybės teikti turto pirkėją, kaip tai numato CPK 704 straipsnis. Kaip matyti iš 2024 m. vasario 1 d. patvarkymo dėl ekspertizės išvados Nr. S-24-177-3988, antstolė išaiškino skolininkui, kad pagal CPK 704 straipsnį iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją; jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. Minėtas patvarkymas išsiųstas pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad jis buvo įteiktas tinkamai. Be to, pats pareiškėjas skunde nurodo, kad 2024 m. balandžio 10 d. gavo antstolės raštą, kuriame pareiškėjo dar kartą klausta, ar jis neketina siūlyti turto pirkėjo.

44. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-24-177-17476 antstolės paskelbtos ½ dalies (lygios 303/10 000 dalims) garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės įvyko 2024 m. birželio 3 d., dėl to 2024 m. birželio 25 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-24-177-25561, kuriuo varžytynėse parduoto skolininko turto nuosavybės teisės perleistos N. M.. 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymu Nr. S-24-177-17476 antstolės paskelbtos ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės neįvyko. Antstolės 2024 m. birželio 19 d. patvarkymu dėl antrųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-24-177-24999 buvo paskelbtos antrosios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurios įvyko 2024 m. liepos 19 d., 2024 m. rugpjūčio 9 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-24-177-31565, kuriuo varžytynėse parduoto skolininko turto nuosavybės teisės perleistos A. P.

45. Taigi, ginčo turtas parduotas iš varžytynių, dėl ginčo turto pardavimo iš varžytynių surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktai. Pažymėtina, kad parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama turto pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes pardavimo procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčyta. Tokiam ginčui išspręsti taikomas CPK 602 straipsnyje nustatytas galimų antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – specifinis sandorio negaliojimo institutas, pagal kurį turto pardavimo iš varžytynių aktas tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti pripažintas negaliojančiu. Todėl, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, manydamas, jog jo teisės pažeistos, savo galimai pažeistas teises gali ginti pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, reiškiant ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais (CPK 602 straipsnis).

46. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolis priverstinio išieškojimo procedūras vykdė pagal nurodytas CPK nuostatas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus, pagrįstai priėmė 2024 m. gegužės 2 d. patvarkymą Nr. S-24-177-17476 ir 2024 m. gegužės 16 d. patvarkymą Nr. S-24-177-19564, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teismo skundžiamą nutartį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Dėl apelianto reiškiamų procesinių prašymų

47. Apeliantas atskirajame skunde reiškia procesinius reikalavimus: skirti antstolei 10 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą Lietuvos Respublikos įstatymais, antstolio vardo diskreditavimą, sąmoningą kenkimą pareiškėjo asmens atžvilgiu; nušalinti antstolę nuo vykdomosios bylos.

48. Apelianto prašymas dėl baudos antstolei skyrimo nepagrįstas, todėl atmestinas. Šioje byloje nenustatyta, kad antstolė, atlikdama skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus veiksmus, atliko neteisėtus veiksmus, todėl minėta aplinkybė savaime sudaro pagrindą netenkinti apelianto prašymo dėl baudos antstolei skyrimo, o faktinių aplinkybių, su kuriomis apeliantas nesutinka ir jas subjektyviai interpretuoja, nurodymas nesudaro pagrindo laikyti, jog yra piktnaudžiaujama Lietuvos Respublikos įstatymais, diskredituojamas antstolio vardas, sąmoningai kenkiama pareiškėjo asmeniui.

49. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju negali spręsti dėl antstolio nušalinimo nuo vykdomosios bylos, nes tai nepatenka į nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą. Kitą vertus, CPK 636 straipsnio 3 dalyje yra numatyta išankstinė tokio ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. Pagal CPK 637 straipsnio 1 dalį, antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas. Taigi, pareiškėjas antstolio nušalinimo pareiškimą turi pateikti nušalinamajai antstolei.

50. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-5162-984/2024, netenkino pareiškėjo pareiškimo nusišalinti antstolę nuo vykdomosios bylos Nr. 0177/19/00747 vykdymo. Pareiškėjui šios nutarties kopiją teismas siuntė paštu adresu (duomenys neskelbtini) (teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti) bei per EPP, taigi, pareiškėjas su šia nutartimi turi galimybę susipažinti per EPP.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias antstolio vykdymo procese atliekamus veiksmus, ir priėmė pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Dėl to atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atskirojo skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar atskirojo skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

53. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-13353-592/2024, palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.