Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. A. patikslintą skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė Asta Stanišauskaitė, D. K., A. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dėl pareiškėjos suinteresuotumo vykdomojoje byloje.

8. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti antstolės veiksmus vykdomojoje byloje, kadangi butas, garažas bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso jai ir skolininkui (kiekvienam po ½ dalį nurodytų objektų).

9. Pažymėtina, kad vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 633 straipsnio dalimi vykdymo proceso šalimis yra laikomi išieškotojas ir skolininkas. Visi kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinius padarinius, laikomi suinteresuotais asmenimis (CPK 633 straipsnio 2 dalis), pavyzdžiui, asmenys, gyvenantys skolininkui priklausančiame bute, kuris parduotas iš varžytynių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-434/2008), varžytynėse dalyvaujantys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JGK statyba“ v. antstolis D. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2008), ginčo buto bendraturtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2011), areštuoto nekilnojamojo turto nuomininkas (CPK 686 straipsnis) ir kt.

10. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir teismų formuojamą praktiką, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, būdama ginčo nekilnojamojo turto bendrasavininkė, yra tinkamas subjektas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu šiame vykdymo procese. Vykdant išieškojimą iš skolininko turto, pareiškėjai ateityje gali kilti tam tikri padariniai, pavyzdžiui, numatyti CPK 667 straipsnyje. Vadovaujantis išdėstytu, laikytina, kad pareiškėja turi teisę skųsti antstolės veiksmus ir/ar priimtus patvarkymus, kiek tai susiję su jos teisėmis.

Dėl antstolės patvarkymų panaikinimo.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad skundo nagrinėjimo metu antstolės 2024 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. S-24-177-7237 paskelbtos ½ dalies buto ir garažo varžytinės (varžytinių skelbimo Nr. 260147) buvo atšauktos 2024 m. kovo 26 d. patvarkymu dėl varžytinių atšaukimo Nr. S-24-177-12698 išieškotojo prašymu. Šiuo patvarkymu, be kita ko, antstolė vykdymo proceso šalis informavo, kad skolininkui iki 2024 m. balandžio 5 d. nepasiūlius pirkėjo, 2024 m. balandžio 8 d. bus vėl skelbiamos areštuoto turto varžytinės (CPK 178 straipsnis).

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju antstolei atšaukus skundžiamame patvarkyme Nr. S-24-177-7237 numatytas areštuoto turto varžytines, nebeliko skundžiamo objekto ir tolimesnis skundo nagrinėjimas dėl antstolės veiksmų skelbiant šias varžytines, teisme nebesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių.

15. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2024 m. vasario 8 d. patvarkymu Nr. S-24-177-4796 paskelbtos ginčo turto varžytinės (varžytynių skelbimo Nr. 259209) 2024 m. kovo 12 d. paskelbtos įvykusiomis, skolininko areštuota ½ dalis ginčo žemės sklypo parduota maksimalią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Esant faktiškai jau įvykusioms varžytinėms, pareiškėjos reikalavimas jas atšaukti tampa realiai neįgyvendinamas ir negali būti tenkinamas ir šiuo aspektu.

16. Pareiškėjai išaiškintina, kad nesutikdama su įvykusiomis varžytinėmis, ji turi galimybę ginčo teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.

17. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas grindžiamas deklaratyviais argumentais abstrakčiai ir formaliai cituojant civilinio proceso kodekso nuostatas, neįvardinant kokios konkrečiai pareiškėjos procesinės teisės pažeistos. Skundo argumentai niekaip nesiejami su konkrečiais antstolės vykdymo veiskmais, jų padariniais ar įtaka pareiškėjos teisėms. Be to, skundo argumentai grindžiami ir tikrovės akivaizdžiai neatitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad neva buvo pažeista jos procesinė teisė aktyviai dalyvauti vykdymo procese.

18. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas A. A. 2023 m. gruodžio 1 d. pasirašytinai įsipareigojo informuoti pareiškėją dėl skolos išieškojimo nukreipimo į ginčo nekilnojamąjį turtą ir susitarti su ja dėl turto vertintojo įsileidimo į ginčo butą (v. b. III tomas). Ekspertizės akte Nr. EKL-24-002 esantis turto apžiūros aktas patvirtina, jog pareiškėja dalyvavo ginčo buto apžiūroje, kuri vyko 2024 m. sausio 19 d. (CPK 178 straipsnis). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde nurodo, jog visus antstolės patvarkymus yra gavusi iš skolininko. Tuo tarpu vykdomojoje byloje esantys antstolės ir skolininko elektroniniai laiškai patvirtina, kad skolininkas kelis kartus buvo informuotas apie planuojamas skelbti areštuoto turto varžytines, nurodant konkrečias varžytinių skelbimo datas bei buvo prašoma informuoti ar ketina pasinaudoti teise pasiūlyti pirkėją. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai faktiškai buvo ir yra žinoma apie antstolės atliekamus veiksmus vykdomojoje byloje, tačiau pastaroji iki 2024 m. vasario 19 d. elgėsi pasyviai, nesidomėjo vykdymo eiga, neteikė prašymų susipažinti su vykdomąja byla ir pan. Nurodytų duomenų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja turėjo objektyvią galimybę tinkamai ir laiku įgyvendinti savo procesines teises, tačiau dėl neįvardijamų priežasčių jomis nesinaudojo. Kadangi suinteresuotam asmeniui vykdymo procese yra suteikiamos daug siauresnės teisės, nei išieškotojui ar skolininkui, tai nagrinėjamu atveju antstolė neturėjo pareigos pareiškėjai siūlyti surasti skolininko areštuoto turto pirkėją, nes ši teisė priklauso skolininkui. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininkas savo teise pasiūlyti areštuoto turto pirkėją nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja iki varžytinių paskelbimo ar vėliau būtų išreiškusi pageidavimą įsigyti skolininko turtą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėjos deklaratyvus teiginys, jog ji galimai būtų pirkusi ginčo turtą, byloje niekaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl galimo jos teisių pažeidimo kaip nepagrįstus.

19. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualius teismų praktikos išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0177/19/00747 veikė pagal jai suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, todėl nėra pagrindo spręsti dėl skundžiamų patvarkymų, kaip pažeidžiančių pareiškėjos teises, panaikinimo.

20. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad pareiškėjos skundo dalis dėl antstolės veiksmų atmestina, kaip nepagrįsta (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Dėl reikalavimų panaikinti antstolės inicijuotą pakartotinį turto vertinimo ir turto vertės nustatymo.

21. Pareiškėja taip pat prašo panaikinti antstolės inicijuotą pakartotinį turto vertinimą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-626/618/2023 patvirtintą ginčo turto vertę.

22. Kaip minėta, pagal formuojamą teismų praktiką, suinteresuoto asmens teisių turinys yra siauresnis, nei išieškotojo ir skolininko, nes jis yra daugiau vykdomojo proceso aktyvus stebėtojas, nei realiai jame tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, atsisakyti išieškojimo, galintis atlikti asmuo. Vykdymo procese suinteresuotam asmeniui gali būti suteikiamos tik tam tikros teisės, kurias turi tiek išieškotojas, tiek skolininkas, tokios kaip teisė susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus. Tačiau atsižvelgiant į suinteresuoto asmens statusą, jis neturi teisės dalyvauti atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, atsisakyti išieškojimo, sudaryti taikos sutartis, reikšti prašymus ar nušalinimus, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-313/2021, 21, 23 punktai).

23. Pirma atkreiptinas dėmesys, kad priverstinis skolos išieškojimas yra nukreiptas tik į skolininkui priklausantį turtą. Ginčyti skolininkui priklausančio turto įkainojimą gali vykdymo proceso šalys (išieškotojas ir skolininkas) (CPK 643 straipsnis). Pareiškėjai, kaip suinteresuotam asmeniui, tokia teisė nėra suteikiama.

24. Antra, CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Teisė paduoti skundą dėl antstolio veiksmų suteikiama asmenims tiesiogiai dalyvaujantiems vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas (CPK 510 straipsnis). Taigi, bylose dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

25. Pareiškėjos reikalavimas palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-626/618/2023, patvirtintą ginčo turto vertę nenagrinėtinas byloje pagal skundą dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši pareiškėjos skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.

27. Be to atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad turto vertė yra nuolat kintantis rodiklis. Rinka nėra pastovi, todėl, priklausomai nuo įvairių aplinkybių ir faktorių, turto paklausa bei kainos rinkoje nuolat kinta. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi imtis priemonių, kad kiek galima greičiau nustatytų areštuoto turto vertę ir, ją nustatęs, turtą realizuotų, kad nebūtų pažeista išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyra, kai turto vertės skirtumas susidaro dėl laiko, rinkos pokyčių, turto nusidėvėjimo ir panašių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Atsižvelgiant į nurodytą, toks pareiškėjos prašymas objektyviai net negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-295, 510, 513, 594 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos T. A. skundą dėl antstolės Astos Stanišauskaitės veiksmų.

Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui grąžinti antstolei Astai Stanišauskaitei vykdomąją bylą Nr. 0177/19/00747.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.