Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo B. R. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 10 metų, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš B. R. priteista: V. I. ir G. I. lygiomis dalimis 8722 Lt turtinei žalai atlyginti, t. y. po 4 361 Lt kiekvienam, kiekvienam po 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei kiekvienam po 1 000 Lt jų turėtoms išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R. nuteista už tai, kad 2012m balandžio 29 d., apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), V.P. priklausančio buto virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vieną kartą peiliu smogė sugyventiniui nukentėjusiajam D. I. į krūtinės sritį, tuo padarydama durtinę pjautinę - kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdies kairiojo skilvelio kiauryminiu sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmes, dėl ko nukentėjusysis mirė, t.y., tyčia nužudė šeimos narį - D. I..

Teismui nepatenkinus minėto prašymo, apeliantė prašo sumažinti jai paskirtos bausmės dydį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliantė sutinka su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgė teismas skirdamas jai bausmę, tačiau mano, kad teismo nurodyto aplinkybės, rodančios jos asmenybės mažesnį pavojingumą (teigiama charakteristika, jos tyčinės kaltės rūšis (netiesioginė tyčia), teismo nustatytos jos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, leidžia jai skirti švelnesnę - 9 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantės nuteistosios B. R. gynėjas prašė tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios B. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nuteistoji B. R., nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir prašydama jį pakeisti, skunde reiškia du alternatyvius prašymus: perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir sumažinti jai paskirtos bausmės dydį arba sumažinti jai paskirtos bausmės dydį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Taip pat apeliantė prašo sumažinti iš jos priteistą neturtinės žalos dydį, priteisiant civiliniams ieškovams po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Visi apeliantės prašymai atmestini.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Apeliantė neneigia nužudžiusi D. I., tačiau nesutinka su jos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliantė teigia, jog tarp jos ir nukentėjusiojo D. I. nebuvo šeiminių santykių, todėl prašo jos nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir šiuo pagrindu sumažinti jai paskirtą bausmės dydį.

Toks apeliantės prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios B. R. nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už savo artimojo giminaičio ar šeimos nario nužudymą. Aptariamoje byloje konstatuota, jog B. R. nužudė savo šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalies nuostatą nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis D. I. buvo asmuo, su kuriuo nuteistoji B. R. bendrai gyveno neįregistravę santuokos, t. y. jie buvo sugyventiniai. Šią aplinkybę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos pripažino pati apeliantė. Ji viso proceso metu nuosekliai ir vienodai teigė, kad ji su nukentėjusiuoju buvo sugyventiniai ir kartu gyveno apie tris metus, vedė bendrą ūkį. Tokius apeliantės parodymus patvirtino nukentėjusieji G. I. ir V. I., liudytojai K. R. ir V. P.. Apeliantė ir savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad D. I. su ja gyveno apie trejus metus, padėjo dirbti ūkio darbus, tačiau apeliantė, remdamasi 2012-07-03 kasacine nutartimi byloje 2A-6/2012, teigia, kad jų santykiuose nebuvo šeimos santykiui būdingo patvarumo, abipusių neturtinių teisių ir pareigų, abipusės pagarbos ir lojalumo, buvo tik bendras gyvenimas. Tokie apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepaneigia teismo išvadų dėl šeiminio nuteistosios ir nukentėjusiojo gyvenimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime konstatavo, kad nustatant, kokius santykius apima sąvoka ,,šeimos gyvenimas“, gali būti atsižvelgiama į daugelį veiksnių, pvz., bendrą gyvenimą, ryšių pastovumą, demonstruojamų tarpusavio įsipareigojimų pobūdį ir kt. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar kartu gyvenusių B. R. ir D. I. santykiai gali būti priskiriami šeiminiams santykiams, ir atitinkamai, ar nukentėjusiojo nužudymą galima vertinti kaip šeimos nario nužudymą, atsižvelgė į nuteistosios ir nukentėjusiojo bendro gyvenimo trukmę, pastovumą, jų tarpusavio santykius. Byloje nustatyta, kad B. R. ir D. I. gyveno kaip sugyventiniai nepertraukiamai apie tris metus. Nukentėjusysis bendravo ne tik su nuteistąja, bet ir su jos šeimos nariais - dukra ir broliu V. P., nuteistoji žinojo apie nuteistojo santykius su jo tėvais. Jie vedė bendrą ūkį, nukentėjusysis padėjo dirbti ūkio darbus. Nors nuteistoji ir nukentėjusysis gyvendami kartu konfliktuodavo, apsižodžiuodavo, pasipykdavo, tačiau tai netrukdė jiems toliau kartu gyventi, o tai rodo, kad jie vienas kitam buvo atlaidūs, lojalūs. Šių aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad B. R. su D. I. siejo šeiminiai santykiai, todėl nuteistosios padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip šeimos nario nužudymas.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad B. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kvalifikuoti jos nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Todėl apeliantės prašymas - perkvalifikuoti jos nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį ir šiuo pagrindu sušvelninti paskirtą bausmę - atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistajai paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos ir skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės leidžia jai skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliantė prašo sumažinti jai paskirtos bausmės dydį iki 9 metų laisvės atėmimo.

Šis apeliantės prašymas atmestinas.

Bausmės skyrimo pagrindai formuluojami BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio (Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių) 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai B. R. bausmę už jos įvykdytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į paminėtas aplinkybes ir, teisėjų kolegijos nuomone, nustatė nuteistajai tinkamą bausmės dydį. Apeliacinės instancijos teismas švelninti nuteistajai paskirtą bausmę pagrindo nenustatė.

Apeliantės įvykdytas nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), veikta netiesiogine tyčia, nusikaltimas padarytas spontaniškai, konflikto metu, panaudojant peilį. Nuteistosios padaryto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės yra labai sunkios ir negrįžtamos – atimta gyvybė jaunam žmogui. Apeliantės įvykdytas nužudymas yra kvalifikuotas, esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui – nužudytas šeimos narys (BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji išsamiai papasakojo įvykio aplinkybes, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltusi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nustatytą nuteistosios atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad ji nusikaltimą padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinta ir apeliantę charakterizuojanti medžiaga, iš kurios matyti, kad ji anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, nedirba, tačiau registruota darbo biržoje, charakterizuojama kaip rami, draugiška, paslaugi moteris. Apygardos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, apeliantei už jos įvykdytą kvalifikuotą nužudymą (BK 129 straipsnio 2 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos, paskyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši bausmė yra žymiai mažesnė už BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, kuris yra 14 metų. Apeliantė skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jai paskirtą bausmę, nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajai B. R. už jos įvykdytą kvalifikuotą nužudymą yra paskirta tinkamo dydžio bausmė ir laikyti šią bausmę aiškiai per griežta nėra įstatyminio pagrindo. Todėl apeliantės prašymas - sumažinti jai paskirtos bausmės dydį - atmetamas.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Apeliantė nesutinka su iš jos priteistu neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį mažinti, priteisiant civiliniams ieškovams po 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šis apeliantės prašymas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiųjų ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo iš dalies, skundžiamame nuosprendyje išdėstė tokio sprendimo išsamius motyvus. Pati apeliantė savo apeliaciniame skunde pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su jos asmeniu, ir jos galimybę atlyginti civilinį ieškinį, tačiau apeliantės manymu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatižvelgė į teismų praktiką panašiose bylose ir dėl to nustatė per didelį neturtinės žalos dydį.

Tokie apeliantės skundo teiginiai yra nepagrįsti.

Apeliantė pripažinta kalta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, todėl iš jos CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu priteista atlyginti nukentėjusiesiems (nužudytojo tėvams) padaryta neturtinė žala. Kaip jau buvo minėta, skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstytos ir įvertintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui, šių aplinkybių įvertinimo apeliantė iš esmės neginčija. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nenukrypo ir nuo susiformavusios teismų praktikos analogiškose bylose. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į teismų praktiką, kad nukentėjusiesiems (tėvams) iš kaltininko, kuris padarė kvalifikuotą nužudymą, priteisiama nuo 16 000 iki 200 000 Lt neturtinė žala (kasacinės nutartys Nr. 504/2008, 2K-187/2009, 2K-272/2009, 2K-289/2009, 2K-339/2010, 2K-188/2010, 2K-376/2010, 2K-410/2011). Taigi aptariamoje byloje teismas, nukentėjusiesiems priteisdamas po 50 000 Lt neturtinei žalai už sūnaus nužudymą atlyginti, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas bei laikėsi susiklosčiusios teismų praktikos analogiškose bylose.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistosios B. R. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl jos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios B. R. apeliacinį skundą atmesti.