Panevėžio apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajai B. R. patvirtinimo klausimą.

Susipažinusi su pateikta nuteistosios asmens byla, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nuteista Panevėžio apygardos teismo 2012-09-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu 10 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikotarpis nuo 2012-04-29 iki 2012-09-27, išbūtas sulaikyme ir suėmime. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-11 nutartimi apeliacinis skundas atmestas. Anksčiau neteista. Bausmės pradžia – 2012-09-27. Bausmės pabaiga – 2022-04-29. Bus atlikusi 1/2 teismo paskirtos bausmės – 2017-04-29. Faktiškai atliko 4 metus 3 mėnesius 20 dienų paskirtos bausmės – 2016-08-18.

Prokuroras atsiliepimo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis – B. R. asmens bylą, nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą, taikymo nuteistajai, daro išvadą, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas tvirtintinas.

Nuo 2015-09-01 įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Be to, iš Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji B. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikusi minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad B. R. priskirtina prie žemos rizikos grupės (19 balų), šiuo atveju taip pat turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Nors iš bylos medžiagos matyti, kad yra keturi B. R. pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai, t. y. alkoholio vartojimas, santykiai su partneriu yra tiesiogiai susiję su nusikaltimu, dalyvavimas veikloje, skatinančioje nusikalsti, finansiniai įsipareigojimai, tačiau pažymėtina ir tai, kad nuteistoji yra padariusi žymią pažangą, mažindama šių veiksnių riziką. Iš bylos medžiagos matyti, kad B. R., atlikdama laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, 2013 m. baigė (duomenys neskelbtini) programą, Panevėžio visuomenės sveikatos centro organizuojamą paskaitų ciklą apie sveikatą, sveiką gyvenseną. 2013/2014 mokslo metais Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, 2014/2015 mokslo metais Panevėžio profesinio rengimo centre įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, 2015/2016 mokslo metais baigė (duomenys neskelbtini) specialybę. 2016 m. balandžio mėn. baigė nuteistųjų konsultavimo programą „(duomenys neskelbtini)“. Lanko priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės užsiėmimus. Bausmes atlikimo metu dirba ūkio darbus – (duomenys neskelbtini). Taigi darbinių įgūdžių ir specialybės turėjimas rodo, kad išėjusi į laisvę nuteistoji turės didesnes galimybes įsidarbinti, tokiu būdu adaptuotis visuomenėje bei gyventi pilnavertį gyvenimą, o tuo pačiu ir atlyginti nuosprendžiu priteistą turtinę žalą. Teigiamus nuteistosios elgesio korekcijos požymius rodo ir tai, kad palaiko socialinius ryšius su dukromis ir anūkais susirašinėdama laiškais, telefoniniais pokalbiais bei pasimatymų metu. Teismo vertinimu, nuteistosios elgesys bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai manyti, kad taikomi suvaržymai jos elgesiui turėjo teigiamą poveikį, kadangi viso bausmės atlikimo metu nuteistoji už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ji buvo ne kartą skatinta, nuteistajai suteikta teisė be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (jokių pažeidimų nenustatyta), priskirta paprastajai nuteistųjų grupei. Be to, nuteistoji bausmės atlikimo metu lankė adaptacijos programą, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleidimui iš laisvės atėmimo vietos.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajai B. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai atsižvelgė į nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, didelę motyvaciją keisti gyvenimo būdą, elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas eliminuoti pakartotinio nusikalstamo riziką didinančius veiksnius, socialinių ryšių buvimą. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistosios B. R. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl ji gali būti lygtinai paleista iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, taikant intensyvią priežiūrą, išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, Lietuvos Respublikos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis tvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. 2 d., 364 str., Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d., 3 d., 4 d.,

nutaria:

Patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-08-22 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai B. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant intensyvią priežiūrą Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.