Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančiojo Prano Šimkaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje BRONĖ RAUDUVIENĖ, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, nedirbanti, deklaruojamoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

B. R. 2012m balandžio 29 d., apie 09.00 val., Kupiškio r., Skapiškio sen., Totorių k., V. P. priklausančio buto virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, tyčia vieną kartą peiliu smogė sugyventiniui nukentėjusiajam D. I. į krūtinės sritį, tuo padarydama durtinę pjautinę - kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdies kairiojo skilvelio kiauryminiu sužalojimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės ertmes, dėl ko nukentėjusysis mirė, t.y., tyčia nužudė šeimos narį - D. I..

B. R. kalta prisipažino ir parodė, kad su D. I. pradėjo gyventi prieš tris metus. Jis prašėsi būti priimamas, nes nesugyveno su tėvu, sakydavo, kad tėvas jį puola. Šiuos tris metus gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį.

2012 m. balandžio 29 d. šventė savo brolio V. P. gimimo dieną. Apie 9.00 val. kartu su V. P., K. R. ir dukra T. R. kieme gėrė alų. Vienu metu D. I. nuėjo į virtuvę, ji nusekė iš paskos papjaustyti duonos. Ten tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis jai spyrė koja, tačiau nepataikė. Atstatė turėtą peilį į D. I., norėdama pagąsdinti, ir dūrė į krūtinę. Pasirodžius kraujui ant D. I. krūtinės, išsigando ir, užspaudusi žaizdą ranka, išvedė į lauką. Lauke D. I. prarado pusiausvyrą, todėl iš pradžių atsisėdo ant laiptų, o po to nugriuvo. Dukrai liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykus medikams, nukentėjusysis jau buvo miręs. Suprato, jog D. I. mirė nuo sužalojimo į krūtinę peiliu, tačiau jo nužudyti nenorėjo, dėl savo poelgio labai gailisi.

Su nukentėjusiųjų prašoma atlyginti žala laidojimo išlaidoms ir paminklui pilnai sutinka. Nukentėjusiojo rūbai buvo pigūs ir pirkti abiejų lėšomis, todėl 200 Lt civilinis ieškinys dėl sugadintų rūbų neturėtų būti tenkinamas. Sutinka, kad motina patyrė neturtinę žalą, tačiau prašoma suma per didelė. Su tėvu D. I. konfliktuodavo. Tėvus jis lankydavo 1-2 kartus per savaitę, tačiau ūkio darbų jiems nedirbo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji G. I. parodė, kad D. I. buvo jos sūnus. Jis prieš jos ir tėvo valią apie tris metus gyveno kartu su B. R.. Santykiai su sūnumi buvo labai artimi, jis apsilankydavo 3-4 kartus per savaitę, padėdavo nudirbti ūkio darbus. Su tėvu sūnus taip pat sutarė. Paskutiniu metu sūnus skundėsi B. R. išpuoliais peiliu. 2012 m. balandžio 29 d., apie 8.00 val. ryte sūnus lankėsi pas ją, po to grįžo pas R. R., į Totorių k., Kupiškio r. Žino, kad minėtą dieną ten buvo švenčiamas V. P. gimtadienis. Apie 11.00 val. atėjusi B. R. dukra T. R. pasakė, kad D. I. yra miręs, nes jį nudūrė jos motina. Nuvykusi į Totorių k., ant laiptų rado nebegyvą sūnų. Matė, kad B. R. yra neblaivi, tačiau ši nieko apie įvykį nepasakojusi. Daugiau pačių įvykio aplinkybių nežinanti. Nusikaltimu, kurio metu buvo nužudytas vienintelis jos sūnus, jai padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią civiliniu ieškiniu prašo priteisti. Neturtinę žalą, įvertintą 120 000 Lt, grindžia pablogėjusia sveikata, patirtais išgyvenimais, pagalbos ūkyje netekimu.

Nukentėjusiojo V. I. parodymai iš esmės yra analogiški nukentėjusiosios G. I. parodymams. Pareikštą civilinį ieškinį grindžia dvasiniais išgyvenimais, pagalbos ūkyje netekimu. Turtinę žalą sudaro išlaidos paminklui bei laidojimui. Paminklas tik užsakytas, tačiau yra prekių (paslaugų) pirkimo kvitas, kuriame nurodyta jo kaina. Iš ieškinio sumos 1040 Lt dydžio vienkartinė laidojimo pašalpa neišskaityta.

Liudytojas K. R. parodė, kad draugauja su kaltinamosios dukra T. R. ir abu gyveno su B. R. ir D. I. viename daugiabučio namo bute daugiau nei porą metų. Per tą laiką muštynių tarp B. R. ir D. I. nėra matęs. D. I. vengdavo savo tėvo, todėl stengdavosi aplankyti motiną jam nesant. 2012 m. balandžio 29 d. švenčiant V. P. gimimo dieną, kieme gėrė 8 laipsnių stiprumo alų. D. I. esant neblaiviam, B. R. jam liepė eiti į namus ir abu nuėjo į namo vidų. Po to matė, kad jis, išėjęs į lauką, ant laiptų nusivilko megztinį, atsisėdo ir atsigulė. Vėliau T. R. jam pasakė, kad jos motina peiliu vieną kartą dūrė D. I. į širdies sritį.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2012 m. balandžio 29 d. apie 8.00 val. jis atėjo pas seserį B. R., kur jis, R. R., D. I., K. R. bei T. R. kieme gėrė alų. Matė, kad sesuo su D. I. įėjo į namo vidų, manė, kad pjaustyti užkandos. Jis kartu su K. R. bei T. R. liko kieme. Netrukus iš namo kruvina krūtine išėjo D. I., kuris nuo savęs nusiplėšė megztinį ir aukštielninkas atsigulė ant laiptų. Jam iš paskos iš kambario išbėgo kaltinamoji, kuri puolė nukentėjusįjį gaivinti bei rėkė, jog reikia iškvieti greitąją medicinos pagalbą. Sesuo B. R. ir D. I. ir anksčiau išgėrę konfliktuodavo, didesnis konfliktų iniciatorius buvo D. I.. Pažįsta D. I. tėvus ir žino, kad D. I. su tėvu pykdavosi, o išgėrę, susimušdavo. Ne kartą ir pats matė abu besispardančius. D. tėvus aplankydavo trumpam, nudirbdavo ūkio darbus ir grįždavo namo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad D. I. mirtis įvyko prieš maždaug 3 paras iki lavono tyrimo 2012-05-02. D. I. mirė nuo durtinės pjautinės – kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies kairiojo skilvelio kiauryminiu sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdalpėvės ir krūtinplėvės ertmes. Durtinė pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu padaryta prieš pat mirtį, vieno smūgio aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, pasėkoje, aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2012-04-29. D. I. lavono kraujyje rasta 3,72 promilės ir šlapime rasta 4,12 promilės etilo alkoholio, kas atitiktų sunkų girtumo laipsnį (b.l. 32-33 ).

Apžiūrėjus B. R. ant jos kūno sužalojimų nerasta (b.l. 61-62 ).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad D. I. marškinėlių kairėje pusėje matyti rusvos spalvos sutepimai, panašūs į kraują. Marškinėlių kairėje pusėje yra mechaninis audinio pažeidimas, kurio ilgis apie 2 cm. Megztinio kairėje pusėje, krūtinės srityje, atstumu apie 5 cm nuo užtrauktuko apatinio krašto matyti mechaninis audinio pažeidimas, kurio ilgis yra apie 2,5 cm (b.l. 20-23 )

Alkotesterio „ Lion alcolmeter 500 “ serijos Nr. 18713 parodymais B. R. 2012-04-29 10 val. 42 min. nustatyta 1,18 promilės girtumas (b.l. 57).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadoje Nr. 98TPK-105/2012 nurodoma, kad B. R. skirti teismo psichiatrinę ambulatorinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 36 ).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra B. R. buto antrame aukšte. Virtuvėje ant spintelės padėtas peilis medine rankena, ant kurio geležtės yra rusvos spalvos dėmės panašios į kraują. D. I. lavonas guli ant laiptų, esančių prie įėjimo į namą. Jis aprengtas pilkomis džinsinėmis kelnėmis, juodos spalvos apatiniais, pilkomis kojinėmis. Po lavono galva padėtas melsvas megztinis, ant antros laiptų pakopos padėtas mėlynos spalvos džemperis. Lavono krūtinės kairėje pusėje matyti durtinė žaizda. Ant žemės šalia laiptų rasti juodos spalvos marškinėliai, kurie sutepti rusvos spalvos skysčiu, panašiu į kraują. Juose matyti pailgos formos audinio pažeidimas. Šalia laiptų pakopos ant žemės rasta 14 cm skersmens rusvos spalvos dėmė panaši į kraują (b.l. 8-19).

Įvykio situaciją B. R. atkūrė manekeno pagalba parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 73-77).

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Atlikus teismo medicinos ekspertizę, nustatyta, kad D. I. mirė nuo durtinės pjautinės – kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies kairiojo skilvelio kiauryminiu sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdalpėvės ir krūtinplėvės ertmes. Kaltinamoji B. R. prisipažino nužudžiusi savo sugyventinį D. I. ir papasakojo nužudymo aplinkybes. Bute tarp jos ir D. I. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis jai spyrė koja, tačiau nepataikė. Tuo metu atstatė į jį turėtą peilį, norėdama pagąsdinti, ir dūrė į krūtinę. Pasirodžius iš D. I. krūtinės bėgančiam kraujui, išsigando ir, užspaudusi žaizdą ranka, išvedė į lauką. Lauke D. I. prarado pusiausvyrą, todėl iš pradžių atsisėdo ant laiptų, o po to nugriuvo. Teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtina, kad durtinė - pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu padaryta prieš pat mirtį, vienu smūgiu aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu. Liudytojai K. R. ir V. P. parodė, kad B. R. su D. I. įėjo į namo vidų, tačiau netrukus D. I. iš namo išėjo kruvina krūtine ir nuo savęs plėšė megztinį. Po to atsisėdo ir atsigulė. Jam iš paskos iš kambario išbėgo B. R., kuri puolė nukentėjusįjį gaivinti bei rėkė, jog reikia iškvieti greitąją medicinos pagalbą. Kitų asmenų bute nebuvo. Seka, kad B. R. smūgis peiliu D. I. į nugaros sritį buvo tiesioginė I. I. mirties priežastis, t.y. B. R. nužudė savo sugyventinį D. I..

Apie kaltininkės tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Kaltinamoji prieš nusikaltimą drauge su D. I. ir kitais asmenimis gėrė alkoholinius gėrimus. B. R. tvirtino, kad nužudyti D. I. nenorėjo – norėjo tik pagąsdinti, kilus tarp jų konfliktui bute. Tačiau konflikto metu kaltinamoji nebuvo mušama, tai patvirtina ir B. R. apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrėjus B. R. ant jos kūno sužalojimų nerasta (b.l. 61-62 ). Kaltinamosios žodžiais tariant, dūrė po to, kai D. I. bandė įspirti. Akivaizdu, kad D. I. veiksmai (bandymas įspirti) nebuvo tokio pobūdžio, kad galėtų sukelti kaltinamosios didelį susijaudinimą. Tačiau B. R. elgesys po sugyventinio sužalojimo rodo, kad jo mirties ji nesiekė ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų jo gyvybei išgelbėti. Išsigandusi ką padarė, užspaudė žaizdą, kad nenukraujuotų ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. B. R. yra psichiškai sveika (b.l. 36), todėl, nėra abejonių, kad psichikos sutrikimų neturintis žmogus, suduodamas aštriu ir smailiu peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą – krūtinės kairę pusę, suprato, kad kelia pavojų žmogaus gyvybei, numatė pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Darytina išvada, kad B. R. netiesiogine tyčia nužudė D. I.. Su D. I. kaltinamoji gyveno tris metus, vedė bendrą ūkį, t,y, D. I. buvo sugyventinis ir, vadovaujantis BK 248 straipsnyje išdėstytu sąvokų išaiškinimu, laikomas šeimos nariu. Todėl B. R. veika atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą kvalifikuotą nužudymo sudėtį.

Kaltinamoji prisipažino nužudžiusi vyrą, išsamiai papasakojo nusikaltimo padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Tai pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nėra abejonės, kad nustatytas 1,18 prom. girtumas, įtakojo gebėjimą kontroliuoti savo veiksmus, tinkamai vertinti situaciją, t.y. turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai vertintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

B. R. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t.y., skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta Lietuvos Respublikos l29 str. 2 d. 3 p. sankcijoje, negalima.

Nustatant bausmės trukmę, atsižvelgtina į tai, kad B. R. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (b.l. 111), nedirba, tačiau registruota darbo biržoje (b.l. 118), charakterizuojama teigiamai, kaip rami, draugiška ir paslaugi moteris, tačiau dėl jos padaryto nusikaltimo kilo nepataisomos pasekmės – nužudytas jaunas žmogus. Kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia, nusikaltimas nebuvo iš anksto suplanuotas – jis buvo padarytas spontaniškai, konflikto metu. Minėtos aplinkybės rodo mažesnį kaltinamosios pavojingumą. Byloje yra viena BK 59 str. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena BK 60 str. 1 d. 9 p. numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, B. R. skirtina bausmė, mažesnė, nei sankcijoje nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Byloje pareikštas nukentėjusiųjų V. I. ir G. I. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo. Ieškinyje prašoma V. I. ir G. I. priteisti 200 Lt turtinę žalą už sūnaus sugadintus drabužius bei 8722 Lt laidojimo išlaidų. Taip pat prašoma priteisti po 120 000 Lt neturtinės žalos kiekvienam nukentėjusiajam.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys šias laidojimo išlaidas: 2100 Lt gedulingiems pietums, 1982 Lt – laidojimo apeigoms ir 5180 – paminklui, kuris, nors dar nepagamintas, tačiau jo būsima kaina nurodyta prekių pirkimo – pardavimo kvite Nr. 0037752. Dokumentais nepateisintos išlaidos: 100 Lt šarvojimo salei ir 400 Lt duobkasiams, tačiau, atsižvelgus į laidojimo apeigų tradicijas bei vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, prašoma 9762 Lt suma nėra didelė, jos dydžiui neprieštaravo ir kaltinamoji B. R.. Iš šios sumos atėmus 1040 Lt dydžio vienkartinę laidojimo pašalpą, V. I. ir G. I. priteistina 8722 Lt lygiomis dalimis, t.y. po 4361 Lt kiekvienam.

Ieškinio dalis dėl sūnaus sugadintų 200 Lt vertės rūbų atmestinas. Ieškinyje nurodyta, kad nusikaltimo metu buvo nepataisomai sugadinti sūnaus drabužiai: 100 lt vertės kelnės, 60 Lt vertės megztinis ir 40 Lt vertės marškinėliai. Byloje nustatyta, kad D. I. nebuvo tėvų išlaikomas, jis su kaltinamąja tris metus kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį. Teisiamojo posėdžio metu G. I. pripažino, kad kelnių ir marškinėlių nepirko, o megztinis pirktas iš turgaus už 70 Lt prieš keletą metų. V. I. posėdžio metu paaiškino, kad tą megztinį pats nešiojo apie porą metų iki to laiko kai jį pasiėmė nešioti sūnus. Akivaizdu, kad jis bevertis, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas.

Ieškinio dalis dėl neturtinės žalos tenkinamas iš dalies. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydžiai nustatomi vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Be abejo, garbaus amžiaus sutuoktinių pora, netekusi vienintelio sūnaus, kuris buvo peiliu į krūtinę nužudytas kaltinamosios, kaip ir nurodyta ieškinyje, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, buvo pakrikę nervai. Sūnus su tėvais buvo susijęs tvirtais ryšiais, juos dažnai lankydavo, padėdavo dirbti ūkio darbus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Kaip minėta, B. R. veiksmais nužudytas jaunas, 25 metų žmogus. B. R. kaltė pasireiškė netiesiogine tyčia. Nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ir paties nukentėjusiojo netinkamas gyvenimo būdas. Nors jis jauno amžiaus, tačiau nei dirbo, nei mokėsi, o nusikaltimo metu jis nuo pat ryto girtavo su B. R. ir kitais asmenimis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad gyvybės atėmimo atveju, neturtinė žala kompensuojama ne pasikėsinimo aukai, o netiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, o tai savotiškai atitolina kančių efektą, netektis ir su tuo susiję išgyvenimai yra ilgainiui praeinantys. Vertinant kaltinamosios turtinę padėtį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji bedarbė, pragyvena iš atsitiktinių darbų, o turimų žemės sklypų vertė, į kuriuos B. R. nuosavybė prokuroro nutarimu laikinai apribota, nesiekia 8000 Lt. (b.l. 121-125). Įvertinus paminėtas aplinkybes, realią galimybę atlyginti ieškinį bei teismų praktiką analogiškose bylose, V. I. ir G. I. priteistina po 50 000 Lt dydžio neturtinė žala.

Nukentėjusieji civiliniu ieškiniu taip pat prašė iš kaltinamosios priteisti 2000 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Prašymas pagrįstas pinigų priėmimo kvitu, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš B. R..

Daiktiniai įrodymai – peilis ir biologiniai lyginamieji pavyzdžiai, mobilaus ryšio telefono sim kortelė ir D. I. drabužiai: džinsinės kelnės, kojinės, apatinės kelnės, du džemperiai ir marškinėliai, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini. Vaizdajuostė paliktina prie bylos.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

B. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 3 p., ir nubausti laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų.

Laisvės atėmimo bausmę B. R. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2012 m. rugsėjo 27 d.

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 29 d. iki 2012 m. rugsėjo 27 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą B. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš B. R. V. I. ir G. I. 8722 (aštuonis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du) Lt turtinės žalos atlyginimui lygiomis dalimis, t.y. po 4361 (keturis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt vieną) Lt kiekvienam.

Priteisti iš B. R. V. I. ir G. I. neturtinės žalos po 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) Lt kiekvienam.

Priteisti iš B. R. V. I. ir G. I. po 1000 (tūkstantį) Lt kiekvienam jų turėtoms išlaidoms už advokato teisinę pagalbą atlyginti.

Prokuroro 2012-08-10 nutarimu nustatytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į B. R. nuosavybės teise priklausantį: 1) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skapiškio k.v., žemės sklypo plotas: 2.0000 ha; 2) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Skapiškio k.v., žemės sklypo plotas: 1.0000 ha pratęsti iki visiško nuosprendžio įvykdymo.

Daiktinius įrodymus - peilį ir biologinius lyginamuosius pavyzdžius, mobilaus ryšio telefono sim kortelę ir D. I. drabužius: džinsines kelnes, kojines, apatines kelnes, du džemperius ir marškinėlius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.