- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-02
- Bylos Nr.
- 2K-188/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- D. A.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. (D. A.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis, kuria nuteistojo D. A. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 21 d., nuo 0 val. iki 4 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos LSD, tarpusavio konflikto metu itin žiauriai nužudė J. K., tyčia peiliu durdamas jai 143 kartus į įvairias kūno vietas ir padarydamas nukentėjusiajai 69 sužalojimus galvoje ir kakle, 49 sužalojimus krūtinės ląstoje ir pilve, 22 sužalojimus viršutinėse galūnėse, 3 sužalojimus kojose. Nuo patirtų daugybinių durtinių-pjautinių sužalojimų visumos J. K. įvykio vietoje mirė. Didžiausią įtaką J. K. mirčiai turėjo kaklo žaizda ir miego arterijos nupjovimas bei kiaurinės krūtinės žaizdos pažeidžiant dešinįjį plautį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo pakeisti teismų sprendimus: jo veiką perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 129 straipsnio 1 dalį, pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, bei sušvelninti paskirtą bausmę. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes, teigia, kad jo veikai prieš J. K. netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Įvykio metu kasatorius buvo apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos, kurios poveikis jam nebuvo žinomas, prasidėjo haliucinacijos, todėl jis nesuvokė, ką daro. Ekspertizė patvirtino, kad kasatoriui konstatuoti dideli atminties sutrikimai įtariamos veikos periodu. Teismai nenustatė, kad jis, smurtaudamas prieš J. K., suvokė itin žiaurų jos gyvybės atėmimo ypatumą, o vien tai, kad jai buvo suduota daug smūgių, nėra pagrindas kasatoriaus veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Be to, teismai netyrė kasatoriaus veikos motyvo, tuo tarpu iš bylos matyti, kad jo ir J. K. tarpusavio santykiai buvo labai geri, jie ruošėsi sukurti šeimą, o įrodymų, kad minėtas nusikaltimas buvo padarytas konflikto metu, byloje nėra. Todėl kasatorius laiko, kad jo veika prieš J. K. turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai jam nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, nes jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgtina nustatant skirtinos bausmės dydį. Kasatorius davė parodymus apie padarytą veiką savo noru, o duomenys, surinkti iki jo prisipažinimo, nelaikytini įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų. Kasatoriaus nuomone, tik jo nuoširdaus prisipažinimo dėka pavyko nustatyti šioje byloje tiesą, nes iki jo prisipažinimo teisėsaugos institucijos darė tik prielaidą, kad J. K. nužudė kasatorius. Be to, kasatorius ne tik prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl šio nusikaltimo, bet ir stengėsi sušvelninti nusikaltimo padarinius, atsiprašydamas nukentėjusiosios J. F. ir neginčydamas civilinio ieškinio. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra neteisingos. Kasatorius, prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis anksčiau nebuvo teistas ir yra apibūdinamas teigiamai. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje padaryta esminių BPK pažeidimų. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados dėl jo veikos kvalifikavimo ir bausmės pagrįstos prielaidomis. Be to, kasatoriui, kuris Jungtinės Karalystės pagal BK 129 straipsnio 1 dalį buvo perduotas Lietuvai, įtarimas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą buvo pareikštas nesant kasatorių perdavusio Londono teismo sutikimo patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn už sunkesnį nusikaltimą, o tai laikytina kasatoriaus teisės į gynybą pažeidimu.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl D. A. veikos kvalifikavimo
D. A. neginčija, kad įvykio metu nužudė J. K., tačiau laiko, kad ši jo veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, bet ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nes jis nesuvokė itin žiauraus jos gyvybės atėmimo ypatumo. Tokie kasatoriaus teiginiai atmestini.
Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Teismas konstatuoja itin žiaurų nužudymo ypatumą atsižvelgdamas, be kita ko, į panaudoto smurto pobūdį, jo laiką intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Nužudymas, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą kaip padarytas itin žiauriai.
Iš šios bylos matyti, kad smurtaudamas prieš J. K. D. A. tyčia peiliu dūrė jai net 143 kartus į įvairias kūno vietas. Nukentėjusiajai buvo padaryti 69 sužalojimai galvoje ir kakle, 49 sužalojimai krūtinės ląstoje ir pilve, 22 sužalojimai viršutinėse galūnėse, 3 sužalojimai kojose.
D. A. J. K. badė peiliu padarydamas jai itin daug sužalojimų. Visi sužalojimai J. K. buvo padaryti jai esant gyvai. J. K. D. A. sudavė labai daug smūgių į gyvybiškai svarbias vietas panaudodamas peilį. Atsižvelgęs į suduotų smūgių skaičių, padarytų kūno sužalojimų pobūdį, smurto intensyvumą, nusikaltimui panaudotą įrankį ir kitas aplinkybes, teismas padarė pagrįstas išvadas, kad D. A. suvokė, jog jo veiksmai nukentėjusiajai yra itin skausmingi ir sukelia dideles kančias, ir kad tai rodo D. A. veikos ypatingą žiaurumą. Dėl to kolegija laiko, kad D. A. veika prieš J. K. teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Kvalifikuoti kasatoriaus veiką pagal kitą baudžiamąjį įstatymą šioje byloje nėra pagrindo.
Teismai nustatė, kad D. A. itin žiauriai nužudė J. K. tarpusavio konflikto metu apsvaigęs nuo psichotropinės medžiagos LSD. Kasatoriaus teiginiai dėl šių aplinkybių yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimu ir nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi. Kasatoriaus teiginiai, jog jis dėl apsvaigimo nuo psichotropinės medžiagos, kurios poveikis jam nebuvo žinomas, įvykio metu nesuvokė, ką daro, atmestini. D. A. buvo atlikta kompleksinė teismo psichiatrijos-psichologijos ekspertizė, kurios metu, įvertinus ir galimą narkotinių bei psichotropinių medžiagų poveikį, buvo konstatuota, kad duomenų, jog inkriminuojamos veikos padarymo metu D. A. sirgtų lėtiniu psichikos sutrikimu ar būtų laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenos, nėra ir kad jis pirmiau nurodytu metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš teismų sprendimų matyti, kad abejoti minėtu ekspertizės aktu teismams nebuvo pagrindo.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
D. A. už nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, teismas paskyrė bausmę laikydamasis BK 54 straipsnio nuostatų ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismo sprendimas skirti D. A. laisvės atėmimo bausmę yra pagrįstas ir motyvuotas. Teismas, nustatydamas D. A. laisvės atėmimo bausmės dydį, atsižvelgė į tai, kad byloje yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir paskyrė šiek tiek didesnę už nusikaltimo padarymo metu galiojusios BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcijos vidurkį terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas aplinkybes, tarp jų – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, taip pat ir į tai, kad D. A. anksčiau nebuvo teistas ir yra apibūdinamas teigiamai. Kolegija laiko, kad D. A. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir jos švelninti nėra pagrindo.
BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės – kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge. Iš bylos matyti, kad D. A., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus ir nepripažino esminių bylos aplinkybių, susijusių su itin žiauraus J. K. gyvybės atėmimo ypatumo suvokimu. Be to, teismai nenustatė duomenų, kad D. A. dėl savo veikos atgailautų, o vien tai, kad jis neginčija civilinio ieškinio, nėra pagrindas laikyti, kad jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir kitas bylos medžiagą atitinkančias aplinkybes, kuriomis grindė savo išvadas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto netaikymo D. A.. Todėl kasatoriaus teiginiai, kad teismai jam nepagrįstai netaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, atmetami.
Kasatoriaus motyvai, kuriais jis grindžia savo teiginius dėl esminių BPK pažeidimų, yra nepagrįsti.
Teismų išvados dėl D. A. veikos kvalifikacijos pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą bei už šį nusikaltimą paskirtos bausmės, priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, yra pagrįstos įrodymais. Kokie duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teismai šioje byloje savo išvadas grindė įrodymų visuma, D. A. nurodytos aplinkybės taip pat buvo vertinamos. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad spręsdami D. A. nusikalstamos veikos ar bausmės klausimus teismai šias BPK nuostatas pažeidė, nėra pagrindo.
Ikiteisminio tyrimo metu D. A. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, tačiau vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nustačius papildomas bylos aplinkybes ir dėl to pasikeitus įtarimo turiniui, D. A. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte. Šis baudžiamasis įstatymas buvo nurodytas ir kaltinamajame akte, taip pat pagal šį baudžiamąjį įstatymą byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš byloje esančių dokumentų (T. 4, b. l. 5) matyti, kad iki minėtos bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo gauti duomenys apie tai, kad Jungtinės Karalystės kompetentingas teismas patenkino Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2008 m. rugsėjo 29 d. teisinės pagalbos prašymą dėl perduoto pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos piliečio D. A. baudžiamojo persekiojimo ribų išplėtimo. Todėl D. A. teiginiai, kad nuteisiant jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą buvo pažeista ir jo teisė į gynybą, atmetami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. A. kasacinį skundą atmesti.