Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Pagėgių sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 6 klasių išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, anksčiau teistas:

1. Šilutės r. apylinkės teismo 1992-06-04 nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d., 146 str. 2 d. dvejų metų laisvės atėmimo bausme, remiantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

2. Šilutės r. apylinkės teismo 1993-03-27 nuosprendžiu pagal LR BK 90 str. 2 d., 99 str. l d. laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK 43 str. pridėjus Šilutės rajono apylinkės teismo 1992-06-04 nuosprendžiu paskirtą neatliktą bausmę paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 1 str. 2 p., nuo bausmės atleistas.

3. Šilutės r. apylinkės teismo 1996-06-25 nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 225 str. 2 d. trejų metų laisvės atėmimo bausme.

4. Šilalės r. apylinkės teismo 1998-06-05 nuosprendžiu pagal LR BK 146 str. 2 d. trejų metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR 1995-12-11 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. bausmės dalis sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 42 str. ši bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 1996-06-25 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

5. Šilutės r. apylinkės teismo 2000-02-14 nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės atleistas.

6. Šilutės r. apylinkės teismo 2004-09-15 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1d. 4 d. devyniasdešimt parų arešto bausme.

7. Šilutės r. apylinkės teismo 2006-02-09 nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1d., 178 str. 2d., 63 str. 1 d. 4 d. dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atlikus bausmę paleistas 2008-04-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d.;

A. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Šilutės r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, neištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 238 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. liepos 21 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme esančioje malkinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu ne mažiau kaip du kartus kirviu sudavė R. A. į galvą, dėl to susidarė įspaustinis skeveldrinis kairio momenkaulio lūžimas dešiniajame momenyje, pamato kaulų lūžimas abiejose vidurinėse daubose, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje, smegenų sumušimo židiniai kairio pusrutulio kaktinės-momeninės skilčių srityje ir požievių centruose, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelių sistemą, kraujo išlaja smegenėlių dešiniajame pusrutulyje, mušinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstos ir pilvo riboje dešinėje, nosies gleivinės sužalojimas. Dėl nosies gleivinės pažeidimo vyko kraujavimas į išorę ir į kvėpavimo takus, dėl to užsipildė kvėpavimo takai krauju, įvyko asfiksija, o dėl sunkios galvos traumos – galvos smegenų sumušimo – kontūzija, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius, konstatuoti įspaustiniai lūžimai, t. y. taip tyčia nužudė R. A. .

po to, kai 2008-07-21, apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini)namo kieme esančioje malkinėje, H. R. ne mažiau kaip du kartus kirviu sudavė R. A. į galvą ir taip jį nužudė, 2008-07-21, apie 23 val., (duomenys neskelbtini)namo virtuvėje, apie tai H. R. pranešė A. F. , pasakydamas, kad „R. nebegyvas, padėjau jį į vietą, R. tikrai nebegyvas", bei pasakė, kad kirvį jis nuvalė į skudurą, kuris buvo malkinėje, ir jį padėjo malkinėje. A. F. suprato, kad H. R. nužudė R. A. , t. y. padarė labai sunkų nusikaltimą, ir be svarbios priežasties ji apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai.

Kaltinamasis H. R. parodė, kad 2008-07-21 ryte vartojo alkoholį su pažįstamu vyriškiu. Apie 16–17 val. pasiėmęs degtinės nuėjo pas A. F. . Ten buvo ir jos naujas sugyventinis, be to, netrukus atėjo R. A. ir atsinešė mažą butelį degtinės. Atsineštą degtinę gėrė pats R., o jis (H. R. ), A. F. ir jos sugyventinis gėrė atneštą degtinę. Visi bendravo draugiškai, nekonfliktavo. Tiek Romas, tiek A. F. jo prašė padėti jiems pasikalbėti. Po to Romas supyko ir išėjo į malkinę. A. F. ir jos sugyventinis toliau gerti nebenorėjo, todėl jis (H. R. ) pasiėmęs likusią degtinę išėjo lauk. Atsiminęs, kad malkinėje yra R. A. , pas jį nuėjo. R. A. sėdėjo ant dešinėje pusėje stovėjusios sofos, todėl jis atsisėdo priešais jį. Abu gėrė atsineštą degtinę ir kažkuriuo momentu užėjo S. K. ir pasidėjo kažkokius savo daiktus. Toliau sėdint ir geriant degtinę, R. A. kaltinamajam pradėjo priekaištauti, kodėl šis A. F. papasakojo, kad R. A. jo prašęs sumušti S. K. . Tada R. A. pasiėmė pailgą daiktą, tai galėjo būti pagalys arba geležinis strypas, užsimojo. Tuomet jis (H. R. ) sugriebė už šalia buvusio, kaip vėliau paaiškėjo, kirvio ir juo trenkė R. A. į viršugalvį. Po pirmojo smūgio R. A. sušuko, tačiau liko stovėti, ir tada jis labai išsigando ir šiam trenkė antrą kartą, kirvis įsmigo R. A. į galvą, jis sukniubo. Suprato, kad R. A. nužudė. Išėjęs iš malkinės nuėjo pas A. F. , nusiplovė rankas ir jai pasakė, kad R. A. nepareis ir daugiau nieko neaiškino. Teigia žinojęs, jog R. A. yra teistas už nužudymą, ir, kai šis pasiėmęs pagalį užsimojo, jis spontaniškai sureagavo, atsistojo, kaire ranka griebė, kaip vėliau pamatė, už kirvio ir trenkė R. A. . Kaltinamasis, be to, parodė, kad nors R. A. paprastai nebuvo agresyvus, tačiau kartais jam būdavo agresijos priepuoliai. 2002 m. įsiplieskusio konflikto metu, R. A. kirviu kirto jam, tačiau spėjo laiku pasitraukti ir taip išvengė sužalojimo. Todėl ir įvykio dieną nelaukęs R. A. veiksmų, pirmas jam smogė. Aiškina, kad sutinka tik su A. A. ir R. A. pareikštais civiliniais ieškiniais, nes R. A. rūpindavosi tik jo mama ir sesuo Reda.

Parodymų patikrinimo vietoje kaltinamasis H. R. parodė vietą, kur bei kaip buvo nužudytas R. A. (t. 1, b. l. 163–170).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina šie byloje surinkti ir teismo ištirti duomenys.

Kaltinamoji A. F. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji policijai ar kitai teisėsaugos įstaigai nepranešė apie sunkų nusikaltimą, tai yra apie tai, kad H. R. nužudė R. A. . 2008-07-21, apie 22.30 val., pas ją į butą atėjo kaltinamasis. Pastebėjo, kad jis atrodė šiek tiek išsigandęs, pasimetęs. Ji suprato, kad kažkas atsitiko. Paklausiusi, kur jis buvo, kaltinamasis atsakė, jog pas R. A. ir iš karto pasakė, kad „vsio, zavalyl“, suprato kad jis pasakė: „viskas, nužudžiau“. Nurodo, kad suprato, jog jis nužudė R. A. . H. R. jai pasakė:„...durni R. nebegyvas, padėjau jį į vietą...“ Aiškina, jog suprato ir žinojo, kad H. R. nužudė R. A. , tačiau niekam apie R. A. nužudymą nepranešė.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. parodė, kad ji yra R. A. sesuo. Teigia, kad laikui bėgant brolio ir A. F. tarpusavio santykiai pašlijo, A. F. mėgdavo dažnai išgėrinėti, brolis taip pat kartu su ja gerdavo. Po to dažnai tarp jų kildavo konfliktai ir R. A. ją sumušdavo. Nurodo, kad. 2008 m. birželio mėn. ji sutiko brolį ir sužinojo, kad dabar jis gyvena malkinėje, nes A. F. jį išvarė iš namų. Apie brolio mirtį ji sužinojo iš L. J. , kuri paskambino ir pasakė, kad rado užmuštą R. A. . Vėliau sužinojo, kad R. nužudė H. R. . Dėl turtinės žalos reiškia 5168,20 litų sumos civilinį ieškinį. Po brolio mirties ji jaučiasi labai blogai, kadangi su broliu visada sutarė neblogai. Jis vienas iš brolių ir jai brangus žmogus. Po brolio mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, didelį skausmą netekus brangaus ir mylimo žmogaus, todėl patyrė neturtinę žalą ir prašo priteisti 10000 Lt.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. A. parodė, kad ji yra R. A. sesuo. Maždaug prieš aštuonerius metus brolis gyveno su jos seserimi R. A. ir mama, kol nesusipažino su A. F. Kai jie susipažino, pradėjo draugauti kaip pora ir apsigyveno kartu jos namuose Pagėgiuose. Nurodo, kad A. F. mėgdavo dažnai išgerti, R. A. taip pat kartu su ja gerdavo, dažnai tarp jų kildavo konfliktai. Žinojo, kad paskutiniu metu brolis su sugyventine sutarė labai blogai. Teigia, kad mirus broliui ji jaučiasi labai blogai, kadangi su broliu visada sutarė, po jo mirties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, didelį skausmą netekus brangaus ir mylimo žmogaus, todėl patyrė moralinę žalą ir reiškia 50000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. A. parodė, kad R. A. yra jo jaunesnis brolis, prieš aštuonerius metus apsigyvenęs su A. F. . Teigia, kad gana dažnai jie su broliu susitikdavo ir pasikalbėdavo, santykiai būdavo geri ir šilti. Nurodo, kad matydavo brolį sumuštą. Žinojo, kad prieš mirtį brolis gyveno malkinėje. Nurodo, kad mirus broliui patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, didelį skausmą netekus brangaus ir mylimo žmogaus. Taip jam buvo padaryta moralinė žala, todėl reiškia 10000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.

Liudytoja E. Š. parodė, kad 2008-07-21 pasigedo dalgio, todėl ėjo pas R. A. į malkinę ir įėjusi pamatė, kad R. A. guli ant grindų, suprato, kad jis gali būti miręs.

Liudytoja R. S. parodė, kad 2008 m. liepos 20 d. ji grįžo iš darbo ir iš karto užėjo pas A. F. . Nurodo, kad namuose buvo R., S. K. ir A. F. Jie visi sėdėjo ir kalbėjosi, R. buvo šiek tiek išgėręs. 2008-07-21, apie 18.00 val. vakaro, kartu su S. nuėjo iki bankomato ir grįždami pastebėjo, kad antroje kelio pusėje eina kaltinamasis bei S., jai pasakė: „žiūrėk, koks H. girtas“ . Po to ji sužinojo, kad R. yra miręs.

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta vieta – (duomenys neskelbtini) namo kieme, malkinės patalpa, kur šalia stovinčios sofos-lovos, ant žemės, guli su žaizda galvoje vyriškos lyties lavonas, aukštielninkas, virš jo yra geltono metalo sulankstoma kėdė, taip pat rasti du kirviai (t. l, b. 1. 5–11).

Specialisto išvadoje Nr. M 603/08 (03) konstatuota, kad R. A. buvo suduota ne mažiau kaip du kartus kietu buku, turinčiu ribotą (stačiakampio formos) paviršių ir briauną daiktu, į galvą, dėl to susidarė įspaustinis skeveldrinis kairio momenkaulio lūžimas dešiniajame momenyje, pamato kaulų lūžimas abiejose vidurinėse daubose, kraujo išsiliejimas po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais kairėje, smegenų sumušimo židiniai kairio pusrutulio kaktinės-momeninės skilčių srityje ir požievių centruose, kraujo išsiliejimas į smegenų skilvelių sistemą, kraujo išlaja smegenėlių dešiniajame pusrutulyje, muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, poodinės kraujosruvos veide, krūtinės ląstos ir pilvo riboje dešinėje, nosies gleivinės sužalojimas. Dėl nosies gleivinės pažeidimo vyko kraujavimas į išorę ir į kvėpavimo takus, dėl to užsipildė kvėpavimo takai krauju, įvyko asfiksija (mirties priežastis). R. A. patyrė ir sunkią sveikatos sutrikdymo masto galvos traumą – galvos smegenų sumušimą – kontūziją, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais, į smegenų skilvelius, konstatuoti įspaustiniai lūžimai. Būtent patirta sunki galvos trauma ir lėmė tiesioginę mirties priežastį. Sužalojimų visuma nurodo, kad tokią mirtį sąlygojo asmens buvimas be sąmonės(bejėgiškos būklės) (t. l, b. l. 32–35 ).

Specialisto išvadoje Nr. T-A 1610/08(08) konstatuota, kad R. A. kraujyje rasta 3,88 promilės etilo alkoholio (t. , b. l. 36).

Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, jog H. R. kaltė dėl R. A. tyčinio nužudymo yra įrodyta. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 129 str. 1 d., nes jis tyčia nužudė R. A. . Pavartoto smurto pobūdis, lokalizacija, nusikaltimo įrankis rodo teisiamojo tyčios kryptingumą. Suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius kirviu į gyvybiškai svarbią sritį – galvą, H. R. ne tik buvo numatęs gyvybės atėmimą, bet ir to norėjo, t. y. R. A. nužudė veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus, t. y. egzistuoti objektyviai, būti prasidėjęs ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 4 „Dėl teismų praktikos taikant įstatymus dėl būtinosios ginties ir jos ribų peržengimo“ 5 ir 6 punktai). Kaltinamojo atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip būtinosios ginties situacija. Kaip matyti iš H. R. parodymų, R. A. pasiėmęs pailgą daiktą užsimojo, tačiau jis (H. R. ) sugriebęs už kirvio juo trenkė nukentėjusiajam į viršugalvį. Kadangi po pirmojo smūgio R. A. sušukęs liko stovėti, tada jis labai išsigandęs šiam trenkė antrą kartą ir kirvis įsmigo R. A. į galvą, suprato, kad jį nužudė. Tokia įvykio situacija leidžia teigti, kad žuvusiojo kėsinimas nebuvo pavojingas, nes šis su pagaliu jokių aktyvių veiksmų neatliko, kaltinamajam jokie kūno sužalojimai padaryti nebuvo, be to, objektyviai nustatyta, jog R. A. girtumo laipsnis – 3,88 promilės etilo alkoholio – apskritai kelia abejonių dėl galimybės vartoti fizinę jėgą, o kaltinamojo padaryti sužalojimai nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą ir dėl to šis mirė. Taigi darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo būtinosios ginties situacijos, t. y. situacijos, kurioje kaltinamajam reikėtų gintis nuo R. A. naudojant kirvį.

Kaltinamosios A. F. kaltė yra įrodyta nuosprendyje aptartais duomenimis ir jos veika kvalifikuotina pagal BK 238 str. 1 d., nes ji nepranešė apie nusikaltimą, t. y. žinodama, jog H. R. nužudė R. A. , tuo padarydamas labai sunkų nusikaltimą, be svarbios priežasties ji apie tai nepranešė teisėsaugos įstaigai ar teismui.

Tenkintini pareikšti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, nes dėl kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų civiliniams ieškovams buvo padaryta turtinė R. A. bei jai ir kitiems ieškovams neturtinė žala. Dėl turtinės žalos atlyginimo R. A. ieškinys yra realus bei pagrįstas byloje surinktais įrodymais, todėl priteistinas. Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar gyvybei (CK 6.250 str.). Įstatymas įpareigoja kiek įmanoma tiksliau ir teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Kaltinamasis H. R. savo veiksmais nužudė R. A. . Akivaizdu, kad po R. A. mirties civiliniai ieškovai netekus brolio bei sūnaus patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, emocinę depresiją, didelį skausmą netekus brangaus ir mylimo žmogaus, todėl patyrė neturtinę žalą. Neturtinės žalos dydis – po 10000 Lt R., A.i bei A. – 15000 Lt – A., taip pat 50000 Lt R. A. – atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytą kriterijų visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistinas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo H. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Kaltinamasis H. R. iš seniūnijos charakterizuojamas neigiamai, šeima įtraukta į rizikos šeimų sąrašą dėl girtavimo, nusikalto aštuntą kartą, baustas administracine tvarka, padarė vieną labai sunkų nusikaltimą. Esant vienai atsakomybę lengvinančiai bei vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei skirtina artima vidurkiui sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamoji A. F. iš seniūnijos charakterizuojama neigiamai, girtauja, turi du vaikus, tačiau jie gyvena globos namuose, jai atimtos motinystės teisės, bausta administracine tvarka, neteista, padarė nesunkų nusikaltimą. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms teismas skiria jai laisvės apribojimo bausmę.

Iš kaltinamojo H. R. priteistinos proceso išlaidos (BPK 103 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

H. R. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 129 str. 1 d. trylikai metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Į paskirtąją bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2008-07-23 iki 2009-03-13.

A. F. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 238 str. 1 d. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, Vilniaus g. 20–3, Pagėgiuose, bei pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento (asmens paso) paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš H. R. 5168,20 Lt R. A. turtinės bei 10000 Lt neturtinės žalos, A. A. 15000 Lt, A. A. 10000 Lt bei 50000 Lt R. A. neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Lt teismo išlaidų valstybei.

Daiktinius įrodymus – kėdę, du kirvius, kastuvą – grąžinti A. F. , 3 butelius - sunaikinti, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia1600“ ir 2 džemperius grąžinti H. R. .

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.