Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. 2007 m. liepos 28 d. apie 20.00 val. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, t.y. alaus baro „Taverna“ kieme, esančio (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio sudavė nenustatytu objektu vieną smūgį V. J. į veidą ir padarė jam paviršutines viršutinio žandikaulio dantenų žaizdas, paviršutinius apatinės lūpos raudonosios dalies nubrozdinimus bei viršutinės ir apatinės lūpos kraujosruvas, dėl ko V. J. griuvo ant trinkelėmis iškloto grindinio ir atsitrenkė į jį kaire alkūne bei kaire pakaušio puse, dėl ko V. J. buvo padaryti kairės alkūnės odos nubrozdinimai ir kraujosruvos, kairės pakaušio žvyno pusės lūžis bei kaukolės pamato kaulų linijinis lūžis, nuo ko jam išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje, pabrinko galvos smegenys, jų kamienas įstrigo didžiojoje pakauškaulio angoje ir išsivystė galvos smegenų gyvybinės veiklos sutrikimas, ko pasėkoje 2007 m. liepos 30 d. apie 11.30 val. V. J. mirė, t.y. K. D. tyčia nužudė V. J. ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2007-09-10 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos komisijos specialisto išvados matyti, kad K. D. psichiškai sveikas, ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę jam skirti netikslinga.

Kaltinamasis K. D. pripažino, kad 2007-07-28 apie 20 val. V. J. griuvo ir trenkė savo galvą į alaus baro kiemelyje išklotas betonines plyteles po jo atliktų veiksmų, t.y. po to, kai jis rankomis stipriai stūmė V. J.. Nukentėjusioji O. J. parodė, kad 2007-07-28 apie 20 val. į namus grįžo sužalotas V. J. – jo galva, rankos ir rūbai buvo kruvini. Jai paklausus, kas atsitiko, V. J. paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) esančio alaus baro „Taverna“ jį sumušė K. D.. Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2007-07-29 jis sutiko V. Ž., kuris jam sakė matęs, kaip alaus baro „Taverna“ kieme K. D. sumušė jo brolį V. J. (b.l. 50). Teismo posėdžio metu G. J. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus ir papildė, jog ir pats V. J., parėjęs į namus, nurodė, jog jį sužalojo K. D.. Liudytojas V. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-07-28 apie 20 val. atėjo į alaus barą „Taverna“. Prieš įeidamas į barą, baro kiemelyje jis matė V. J., kuris gulėjo ant grindinio. Alaus baro kieme buvo K. D., kuris rūkė (b.l. 63-64). Teismo posėdžio metu liudytojas V. Ž. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus ir papildė, jog jis 2007-07-28 buvo alaus bare „Taverna“, gėrė alų, matė, kad kieme prie baro guli V. J., tuo metu alaus baro kieme buvo K. D.. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-07-28 apie 20 val. K. D. kartu su kitais vyriškiais išėjo iš baro į kiemą parūkyti. Ji matė, kaip jie visi prie įėjimo į alaus barą rūko, o po kiek laiko pro alaus baro langą ji pamatė, kad alaus baro „Taverna“ kieme, toje vietoje, kur pastatytos kaladės, guli V. J.. V. J. galva buvo kruvina. Šalia gulinčio V. J. stovėjo K. D.. Daugiau prie V. J. jokių kitų asmenų nebuvo. Be to, liudytoja pro atviras baro duris girdėjo, kaip K. D. vadino V. J. „piderastu“, „gaidžiu“ ir grasino sumušti. Ji įsitikinusi, kad šiuos žodžius sakė K. D., nes pažįsta jį iš balso. Į šiuos grasinimus V. J. paklausė „už ką?“ (b.l. 55-56). Teismo posėdžio metu liudytoja R. B. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus ir papildė, jog 2007-07-28 alaus bare „Taverna“ buvo K. D., kuris buvo alaus baro viduje. Būdama virtuvėje su M. S., ji pro langą pamatė kraujo klane gulintį V. J.. Tuo metu visi alaus baro klientai rūkė lauke. Prieš tai ji girdėjo, kaip K. D. kažką sakė V. J. dėl 40 litų skolos, koliojo jį, plūdo ir vadino įvairiais žodžiais, t.y. buvo kilęs konfliktas tarp K. D. ir V. J.. Po to ji matė, kaip K. D. nueina nuo ant žemės gulinčio V. J.. Tą dieną alkoholinius gėrimus visi baro lankytojai gėrė alaus bare, prie alaus baro kiemelyje esančių stalų-kaladžių niekas nesėdėjo. Liudytojas M. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-07-28 apie 20 val. jis buvo alaus bare „Taverna“ ir matė, kaip po kiek laiko K. D. su kitais vyrais išėjo į kiemą parūkyti bei stovėjo prie įėjimo į alaus barą durų. Prieš tai alaus baro kiemas buvo tuščias. Vienu momentu barmenė R. B. jam pasakė, kad alaus baro kieme ant grindinio guli kruvinas V. J. ir paprašė nueiti pažiūrėti, kas jam atsitiko. Išėjęs į alaus baro kiemą jis pajudino V. J. ir liepė eiti jam namo, o K. D. paklausė „Kęstai, ką tu darai?“. Jis K. D. taip paklausė, nes buvo įsitikinęs, jog V. J. sumušė K. D. (b.l. 57-58). Teismo posėdžio metu liudytojas M. S. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus ir papildė, jog 2007-07-28 jis buvo alaus bare „Taverna“, kur matė K. D.. Alaus bare buvo geriamas alus ir degtinė, bet, kas ką gėrė, nematė. Po kiek laiko R. B. jam pasakė, kad baro kiemelyje kraujo klane guli V. J.. Jokių daiktų prie jo nebuvo. Tuo metu kieme buvo K. D., kuris rūkė. Jis K. D. prie staliuko, esančio lauke, nematė, K. D. gėrė alaus baro viduje. Liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-07-28 apie 20 val. jis buvo alaus bare „Taverna“. Vienu metu jis išėjo į kiemą parūkyti. Tuo metu kieme buvo ir K. D.. Tuo metu jis pamatė, kaip prie jų atėjo V. J., kurio galva buvo kruvina (b.l. 59-60). Teismo posėdžio metu liudytojas G. B. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus ir papildė, jog 2007-07-28 jis buvo alaus bare „Taverna“, kur gėrė alų. Po kiek laiko jis išėjo iš alaus baro į kiemą parūkyti, kur pamatė sužalotą V. J.. Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-07-28 apie 20-21 val. pas jį į namus atėjo V. J., kurio galva ir rūbai buvo kruvini. V. J. jam pasakė, kad jį alaus bare „Taverna“ sumušė D. (b.l. 70-71). Teismo posėdžio metu liudytojas V. K. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus ir papildė, jog 2007-07-28 po pietų pas jį į namus atėjo sužalotas V. J. – jo pakaušis buvo kruvinas, galva nebuvo sutvarstyta. Kitokių sužalojimų pas V. J. jis nematė. Jis liepė V. J. eiti į namus ir susitvarkyti. V. J. jam pasakė, kad jį sumušė K. D. ir išėjo į namus. Liudytojas G. D. parodė, kad 2007-07-28 apie 20 val. pas jį į namus atėjo neblaivus V. J., kurio galva, marškinių apykaklė ir rankos buvo kruvinos. V. J. jam pasakė, kad alaus bare „Taverna“ jį stūmė K. D., dėl ko jis griūdamas susižalojo galvą (b.l. 66-67). Teismo posėdžio metu liudytojas G. D. iš esmės patvirtino šiuos savo parodymus ir papildė, jog 2007-07-28 pavakaryje jam būnant namuose, pas jį atėjo V. J., kurio apykaklė, pakaušis ir rankos buvo kruvini, tačiau veidas buvo švarus. Paklausus kas atsitiko, V. J. jam pasakė, kad jį alaus bare „Taverna“ pastūmė K. D.. Jis sutvarstė V. J.. Jis V. J. taip pat siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau V. J. atsisakė. Išeidamas V. J. prašė paskolinti du litus bokalui alaus, tačiau jis neskolino ir patarė į alaus barą sužalotam neiti. Vėliau jis nuėjo į alaus barą „Taverna“, kur buvo K. D.. Paklausus, kas atsitiko, K. D. jam paaiškino, kad susistumdė su V. J.. Tada jie kartu grįžo į namus. Su V. J. jie susipykę nebuvo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad liudytojai V. Ž., M. S., G. B., V. K. pažįsta kaltinamąjį, liudytoja R. B. kaltinamąjį žino iš matymo, o liudytojas G. D. yra kaltinamojo K. D. tėvas. Visi šie liudytojai bendraudavo su kaltinamuoju K. D.. Byloje nėra duomenų, kad šie proceso dalyviai būtų susipykę su kaltinamuoju ir būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Šių proceso dalyvių ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duoti parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir vieni kitus papildo, todėl netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo.

K. D. neigia sudavęs V. J. smūgį į veidą ir teigia tik pastūmęs jį. K. D. teigia taip pasielgęs todėl, kad jam sėdint kieme prie staliuko ir geriant alų, prie staliuko priėjo V. J., paėmė jo (K. D.) bokalą ir pradėjo iš jo gerti alų. Tačiau iš specialisto išvadoje aprašytų V. J. padarytų sužalojimų veide lokalizacijos ir jų išsidėstymo ploto matyti, kad V. J. buvo suduotas vienas smūgis į veidą kietu buku daiktu (konkretus daiktas nenustatytas), ko pasėkoje jam buvo padarytos paviršutinės viršutinio žandikaulio dantenų žaizdos, paviršutiniai apatinės lūpos raudonosios dalies nubrozdinimai ir viršutinės bei apatinės lūpų kraujosruvos. Liudytoja R. B. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodė, kad 2007-07-28 apie 20 val. kieme prie staliukų niekas nesėdėjo ir alaus negėrė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojai V. Ž. ir G. D. parodė, jog alaus baro kieme nebuvo jokių indų (b.l. 63-64, 66-67). Liudytojai M. S. ir D. K. ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 57-58, 68-69), o liudytojas Š. E. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad K. D. buvo ne alaus baro kieme, o viduje, ir gėrė ne alų, o degtinę. Šios aplinkybės paneigia K. D. teiginius, jog jis gėrė alų alaus baro kieme ir V. J. smūgio į veidą nesudavė, o tik stūmė. Tokiu būdu nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog visus sužalojimus V. J. galvoje padarė būtent K. D. ir tarp K. D. veiksmų, V. J. sužalojimų bei mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu tvirtino nenorėjęs nužudyti V. J., tačiau nustatytos faktinės aplinkybės – smūgio sudavimas V. J. į galvą, t.y. pavojingą gyvybei vietą, neblaivaus V. J. griuvimo ir galvos sutrenkimo į kietą grindinį galimybės numatymas rodo, kad K. D. suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė pavojingas pasekmes ir nors jų, t.y. V. J. mirties, nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti, taigi veikė netiesiogine tyčia.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad iki 2007-07-28 apie 20 val. įvykusio konflikto V. J. ir K. D. tarpusavyje nesutarė. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis. Be to, liudytojas G. D. parodė, jog nepastebėjo, kad tarp K. D. ir V. J. būtų kilęs koks nors konfliktas, o jis su V. J. palaikė gerus santykius. K. D. parodė, jog įvykio metu konfliktas tarp jo ir V. J. kilo po to, kai jam sėdint alaus baro kiemelyje ir geriant alų, prie jo priėjo V. J. ir ėmė gerti alų iš jo bokalo, tačiau šie K. D. parodymai paneigti aukščiau išvardintais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. D. grasinant sužaloti V. J., V. J., nežinodamas šio grasinimo pagrindo, paklausė K. D. „už ką?“ (liudytojos R. B. parodymai). Taigi, fizinis smurtas 2007-07-28 prieš V. J. nebuvo išprovokuotas netinkamu V. J. elgesiu ar kokiais nors kitais V. J. veiksmais. Iš to matyti, kad K. D. V. J. sudavė smūgį į veidą, t.y. elgėsi įžūliai, be jokios priežasties. K. D. fizinį smurtą V. J. atžvilgiu panaudojo viešojoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, grasinimai, patyčios arba vandališki veiksmai pasireikšti viešojoje vietoje gali tiek tada, kai aplink yra žmonių (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkiniams), tiek tada, kai aplink žmonių nėra (tai laikytina nepagarbos demonstravimu aplinkai). Fizinio smurto panaudojimo viešojoje vietoje kito asmens atžvilgiu atveju nebūtina, kad kiltų kitos pasekmės – aplinkiniams žmonėms būtų sukeltas išgąstis ar kiltų sumaištis, aplinkiniai pasijustų šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir kt. – jau pats fizinio smurto panaudojimas viešojoje vietoje kito asmens atžvilgiu savaime sutrikdo visuomenės rimtį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad K. D. sumuštą V. J. iš karto po to matė liudytojai, todėl fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį V. J. viešojoje vietoje neginčijamai demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad K. D. veiksmai yra nusikalstami, kvalifikuoti teisingai ir atitinka nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. sudėtį.

K. D. kaltinamas sužalojimus V. J. alaus baro „Taverna“ kiemelyje padaręs medine kalade, o maždaug po 20 minučių prie maisto produktų parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), suduodamas vieną smūgį buteliu. Tai, kad V. J. buvo sužalotas kalade ir buteliu, nurodė tik liudytojai O. J. ir G. J.. Šie liudytojai patys V. J. sužalojimo nematė ir apie V. J. sužalojimą medine kalade ir buteliu sužinojo iš kitų asmenų. Tuo tarpu kiti liudytojai nematė ir negalėjo patvirtinti liudytojų O. J. bei G. J. nurodytų V. J. sužalojimo aplinkybių medine kalade ir buteliu. Liudytoja R. B. parodė, jog V. J. gulint ant grindinio, baro kieme buvusios kaladės stovėjo kaip stovėję. Be to, iš įvykio vietų apžiūrų protokolų matyti, kad įvykio vietose kaltinime minimi nusikalstamų veikų padarymo įrankiai – medinė kaladė ir butelis (ar jo šukės), kuriais galėjo būti suduota V. J., nerasti ir neapžiūrėti, ant jų nerasti jokie K. D. ar V. J. palikti pėdsakai. Taip pat iš specialisto išvados ir V. J. veido sužalojimų lokalizacijos bei išsidėstymo ploto matyti, kad V. J. į veidą buvo suduotas tik vienas smūgis. Taigi, netiesioginius įrodymus, t.y. liudytojų O. J. ir G. J. teiginius apie tai, kad V. J. tą pačią dieną skirtingu laiku buvo sužalotas medine kalade ir buteliu, patvirtinančių kitų įrodymų byloje nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais, todėl V. J. sužalojimo aplinkybės medine kalade ir buteliu šalinamos iš kaltinimo.

Skirdamas bausmes K. D. teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

Liudytojai R. B., M. S., Š. E. ir D. K. patvirtino, kad K. D. iki V. J. sužalojimo bare gėrė alkoholinius gėrimus, Š. E. ir G. D. taip pat patvirtino, kad K. D. įvykio dieną buvo neblaivus (išgėręs). Be to, K. D. nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo neišnykusią administracinę nuobaudą, kurią jis įvykdė būdamas neblaivus (b.l. 124). Tai rodo, kad K. D. nusikalstamas veikas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir šis jo apsvaigimas turėjo įtakos tam, todėl tai laikytina K. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

K. D. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu kaltu prisipažino tik iš dalies ir neigė sudavęs smūgį V. J. į veidą. Be to, K. D. slėpė tikrus nusikalstamų veikų padarymo motyvus ir nurodė, kad V. J. pastūmė dėl to, jog V. J. gėrė alų iš jo bokalo ir koliojo jį, kas paneigta byloje esančiais įrodymais. Be to, K. D. neigė tai, kad jis gėrė degtinę ir buvo neblaivus. Iš to matyti, kad K. D. davė tik jam palankius ir jo teisinę padėtį švelninančius parodymus bei neigė jam nepalankias įvykio aplinkybes, kurios įrodytos kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Tai leidžia teigti, kad K. D. apie savo paties įvykdytas nusikalstamas veikas nurodė nenuoširdžiai. Dėl šių priežasčių laikytina, kad nėra K. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailesčio dėl to arba padėjimo išaiškinti šias nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiesiems turtinė žala iš dalies buvo atlyginta ne K. D., o jo motinos A. D. iniciatyva. K. D. policijoje sulaikytas buvo dvi paras, todėl vėliau, būdamas laisvėje, jis turėjo galimybę pats atlyginti nukentėjusiesiems padarytą ir neatlygintą žalos dalį. Kadangi jis to nepadarė, nelaikytina K. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe – kad K. D. savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą.

Kitų K. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.

BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymą K. D. ši bausmės rūšis ir skiriama.

BK 55 str. įtvirtinta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. K. D. teistumas už anksčiau įvykdytas nusikalstamas veikas išnyko, todėl, BK 97 str. 6 d. prasme, jis laikomas neteistu. BK 284 str. 1 d. numatytos kelios bausmių rūšys, nesusijusios su laisvės atėmimu, t.y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas. K. D. pagal BK 129 str. 1 d. paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, BK 284 str. 1 d. numatytų bausmių – viešųjų darbų, baudos arba laisvės apribojimo – vykdymas būtų neįmanomas. Atsižvelgiant į tai, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., įvykdymą K. D. skirtina arešto bausmė.

K. D. padarė dvi nusikalstamas veikas – tyčinius nesunkų ir labai sunkų nusikaltimus. Šie nusikaltimai baigti. K. D. įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pasekmės nebepataisomos. K. D. baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kurį jis padarė būdamas neblaivus (b.l. 124). Nusikalstamų veikų padarymo metu K. D. dirbo (b.l. 127), kartu su savo sutuoktine augina mažametę dukrą E. D. (b.l. 126). Buvusioje darbovietėje K. D. charakterizuojamas teigiamai (b.l. 140). Atsižvelgęs į visas šias bei vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, teismas konstatuoja, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo ir BK 284 str. 1 d. numatytą arešto bausmes, artimas jų vidurkiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p., šios bausmės subendrinamos apėmimo būdu.

Byloje pareikštas civilinis ieškinys 2999,80 Lt sumai už V. J. gydymą ligoninės stacionare (b.l. 30-36). Ieškinys tenkintinas. Ieškinio dydis patvirtintas Panevėžio ligoninės pažyma apie K. D. gydymo išlaidas (b.l. 39). Sužalojimus V. J. neteisėtais veiksmais padarė K. D., todėl jis privalo atlyginti savo veiksmais Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą (CK 6.263 str.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. J. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį 22850 Lt sumai (b.l. 47-49). Ji prašė priteisti 850 Lt laidotuvių išlaidoms atlyginti (200 Lt už kostiumą, 500 Lt už gedulingą vakarienę, 100 Lt auka bažnyčiai, 50 Lt už laidojimą kapuose ir nuvežimą į kapus), 2000 Lt, kurie bus reikalingi paminklui pastatyti ir 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. J. patikslino savo ieškinį ir prašė teismo priteisti jai iš K. D. ne 20000 litų, o 500000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Iš A. D. teismui pateiktų dokumentų matyti, kad O. J. ieškinyje nurodytos laidojimo išlaidos – 850 Lt – ji nukentėjusiajai neatlygino. O. J. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių neatlygintos turtinės žalos dydį, tačiau ieškinyje nurodyta neatlyginta 850 litų dydžio turtinė žala nėra per didelė ir atitinka realybę. Žalos O. J. atsiradimo metu galiojusi 1993-12-23 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju“ 2 straipsnio redakcija numatė, kad mirusio asmens šeimos nariui ar kitam jį laidojančiam asmeniui išmokama 6 minimalių gyvenimo lygių (780 litų) dydžio laidojimo pašalpa. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad nukentėjusiajai O. J. neatlyginta 70 litų dydžio turtinė žala (850-780=70), kuri priteistina iš kaltininko.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. J. pareikštas 500000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti taip pat tenkintinas iš dalies. O. J. sūnaus V. J. nužudymu iš tikrųjų padaryta didelė moralinė žala. Nukentėjusioji neteko savo sūnaus, patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. Atsižvelgęs į nusikalstamos veikos pasekmes, K. D. kaltę, jo turtinę padėtį, kitas aplinkybes, o taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios O. J. patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltininko priteistina 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų dydžio suma.

Civiliniu ieškiniu taip pat prašoma priteisti ir 2000 Lt turtinei žalai atlyginti už paminklo pastatymą, tačiau paminklas dar nėra pastatytas, dėl jo pagaminimo bei pastatymo nėra susitarta ir konkreti šių išlaidų suma nėra žinoma bei pagrįsta kokiais nors dokumentais. Ieškovė turi teisę į patiriamų išlaidų statant paminklą atlyginimą, todėl jai pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.).

Teisminio nagrinėjimo metu iš teismo lėšų liudytojams buvo apmokėtos kelionės į teismą išlaidos – 60 Lt. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p., 105 str. 1 d.) ir išieškotinos iš K. D..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų;Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubausti jį penkiasdešimties parų areštu.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. ir 2 p., šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir K. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Į bausmės laiką įskaityti K. D. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2007-07-29 iki 2007-07-31. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Kardomąją priemonę pakeisti suėmimu.

Iš K. D. priteisti O. J. 70 (septyniasdešimt) litų laidotuvių išlaidoms atlyginti bei 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Iš K. D. priteisti Valstybinės ligonių kasos naudai 2999,80 Lt (du tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis litus 80 ct) V. J. gydymo išlaidoms atlyginti.

Iš K. D. priteisti 60 (šešiasdešimt) Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.

Pripažinti O. J. teisę į civilinio ieškinio dėl paminklo pastatymo patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o K. D. per tą patį terminą nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.