Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam A. S., jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei, civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ įgaliotam atstovui G. T.,

kaltinamajam V. G. (V. G.), jo gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. G. (V. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje „P. A.“ vadovu, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. G. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: 2024 m. gruodžio 19 d., apie 16.41 val., Klaipėdos mieste, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, iš kelio su viena juosta kiekviena kryptimi sukdamas į kairę, į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, kliudė pėsčiųjų taku einantį ir kelio važiuojamąją dalį kirtusį pėsčiąjį A. S., todėl šis nugriuvo ir jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais neatsargiais veiksmais V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. 273 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 27 punkto (Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Kai sukama į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo praleisti į bet kurią eismo juostą įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. <...>) reikalavimus ir tai sukėlė eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Dėl laidavimo

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015, 2K-281-942/2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje.

Kaltinamasis eismo įvykio metu vairavo automobilį "BMW", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl kurio 2024 m. lapkričio 6 d. buvo sudaręs Įprastinę transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)su draudiku AB „Lietuvos draudimas“ (1 tomas, b.l. 92), todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1014 straipsnio 3 dalimi, žala priteisiama tik iš draudiko. Kaip patvirtino draudiko atstovas, kaltinamasis pareigą, susijusią su žalos atlyginimu, draudimo sutarties pagrindu yra pavedęs draudikui, todėl tokiais atvejais laikoma, kad kaltinamasis yra įvykdęs sąlygas, garantuojančias žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir pareigos ją atlyginti asmeniškai kaltinamajam nėra.

Egzistuojant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, kurioms esant kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, sprendžiant šį klausimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant L. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, atiduodant kaltinamąjį pagal laidavimą vieneriems metams be užstato sutuoktinės L. G. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialiąja teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu V. G. buvo blaivus, vairavo apdraustą, techniškai tvarkingą automobilį, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Be to, darytina išvada, kad pats baudžiamasis procesas turėjo poveikį kaltinamajam. Taip pat nenustatyta didelį pavojingumą eismui ar visuomenei rodančių aplinkybių, dėl ko jam būtų būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė V. G. neskirtina. Dėl kaltinamojo sistemingai daromų administracinių nusižengimų ir jų vertinimo teismas jau pasisakė aukščiau.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Nukentėjusysis A. S. iki įrodymų tyrimo pradžios byloje pareiškė civilinį ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl 232,27 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

AB „Lietuvos draudimas“ pateikė savo poziciją į bylą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ kaip civilinės atsakomybės draudiko atsakomybė yra išvestinė iš transporto priemonės valdytojo deliktinės atsakomybės, todėl AB „Lietuvos draudimas“ pozicija negali prieštarauti transporto priemonės valdytojo (V. G.) procesinei pozicijai. Kadangi kaltinamasis savo kaltės nepripažįsta, todėl AB „Lietuvos draudimas“ nepripažįsta civilinio ieškinio. Tam atvejui, jei kaltinamasis prisipažintų ar būtų pripažintas kaltu dėl ginčo įvykio, AB „Lietuvos dradimas“ yra pasiruošęs ne ginčo tvarka išmokėti civiliniam ieškovui tokias išmokas: 7392,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 211,27 Eur už gydymo išlaidas. Teisiamajame posėdyje AB „Lietuvos draudimas“ atstovas papildomai baigiamojoje kalboje nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nepripažino kaltės dėl nesupratimo, nes kitaip vertino savo atliktą veiksmą. Kai kaltinamieji pripažįsta kaltę, draudikas nelaukia proceso baigties dėl žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ padarė žalos paskaičiavimus. Draudikas turi daug patirties ir turi daug specialistų, kurie gali įvertinti situaciją. Dėl turtinės žalos yra prieita prie konsensuso, kad atlyginamos būtinos gydymo išlaidos, prašoma priteisti turtinė žala sumažintina iki 211,27 Eurų, nes nukentėjusiojo pirktas pastatomas šviestuvas nėra būtinos gydymo išlaidos. Dėl neturtinės žalos - sveikatos sutrikdymas nesunkus ir draudiko siūloma išmokėti suma yra prie aukščiausios ribos. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, draudimo specialistės buvo numatyta, kad nukentėjusiojo gydymas truks ilgiau nei 6 mėn., todėl nukentėjusiajam ir pasiūlyta išmokėti maksimalus dydis - 8 MMA dydžiai. Buitiškai žiūrint, nukentėjusysis nieko nepažeidė, bet pažiūrėjus iš įstatymo pusės, gal būtų išvengta įvykio, jei nukentėjusysis būtų dėvėjęs atšvaitą. Šiuo atveju civilinis atsakomybės draudimas yra privalomas, visą žalą atlygina draudikas. Dėl žalos atlyginimo atsakingas asmuo yra tik AB „Lietuvos draudimas“.

Nukentėjusiojo atstovė nurodė, kad sutinka, jog turtinės žalos dydis būtų sumažintas iki draudiko nurodomos sumos. Neturtinė žala ieškinyje grindžiama tuo, kad po eismo įvykio nukentėjusysis buvo GMP atvežtas į ligoninę, kur jam atlikta operacija ir jis buvo gydomas iki 2024 m. gruodžio 31 d. Nukentėjusysis į ligoninę pakliuvo prieš didžiąsias metų šventes, operacija jam atlikta po keturių dienų. Visas šias dienas nukentėjusysis turėjo gulėti lovoje, nejudėdamas. Tai sukėlė didžiulius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus ir visišką neviltį. Iš ligoninės nukentėjusysis buvo nuvežtas į UAB „P. L.“, kur turėjo laukti gydytojo reabilitologo konsultacijos. Nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 18 d. nukentėjusysis buvo gydomas UAB „P. L.“. Šešias savaites po atliktos operacijos nukentėjusysis galėjo vaikščioti tik su dviejų alkūninių ramentų pagalba, po to pereiti prie vienos-dviejų lazdelių, turėjo vengti operuotos kojos pasukimo į vidų ir kojų sukryžiavimo, gilaus tūpimo, turėjo naudoti tualeto paaukštinimą, nesėdėti ant žemų paviršių, miegoti su pagalve tarp kojų. Net ir po visų reabilitacijos procedūrų nukentėjusiojo sveikata pilnai nėra atsistačiusi. Nukentėjusysis ir toliau turi nuolat daryti kineziterapijos pratimus, tęsiamas medikamentinis gydymas, skausmo malšinimui turi gerti analgetikus. Dėl nurodytų reikalavimų laikymosi atsirado didelių nepatogumų, nukentėjusysis nuolat buvo įsitempęs, nes buvo priverstas kontroliuoti savo judesius. Atsirado baimė vaikščioti, sėdėti, gulėti. Dėl nuolatinės įtampos pašlijo nuotaika, pradėjo kankinti nemiga. Nukentėjusysis išgyveno ir todėl, kad jo subjurusi nuotaika persiduoda bendraujant su artimaisiais, draugais, todėl pradėjo vengti bendravimo. Iki eismo įvykio buvęs visiškai savarankiškas žmogus, pasidarė priklausomas nuo artimųjų pagalbos ir geranoriškumo. Didelių nepatogumų nukentėjusiajam sukelia tai, kad negali savarankiškai nusiprausti, turi prašyti sūnaus pagalbos. Eismo įvykis sugadino didžiąsias metų šventes. Įvertinus garbingą nukentėjusiojo amžių, jam labai svarbu per šventes būti kartu su šeima, jausti jos meilę, šilumą bei dėmesį. Dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo jis nebegalėjo lankyti sesers, kuri gyveno Skuode globos namuose, kurią nuolat lankydavo. Dėl patirtos traumos nukentėjusiajam reikia labai daug laiko ir pastangų, kad išeiti iš buto, esančio 5-me aukšte. Todėl yra susitaręs dėl buto pardavimo ir kito įsigijimo 1-me aukšte. Šiuose namuose nukentėjusysis gyveno nuo 1994 m., o dabar, sulaukęs garbingo amžiaus, yra priverstas keisti gyvenamąją vietą. Tai taip pat sukelia įtampą ir neigiamus išgyvenimus. Neigiamus išgyvenimus ir didelę nuoskaudą sukelia ir tai, kad kaltinamasis po eismo įvykio nei karto nepasidomėjo jo sveikata, nebandė su juo susisiekti, atsiprašyti.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.

Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010. 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017, 2K-201-895/2020, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).

V. G. pažeidė KET taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. S. sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2025 m. sausio 27 d. išvadoje Nr. G 67/2025 (03) nurodyta, kad A. S. nustatytas dešinio šlaunikaulio kaklo skeveldrinis lūžis su nedideliu poslinkiu. Sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu, galimai eismo įvykio metu atsitrenkus į kietą buką automobilio dalį. Medicininiuose dokumentuose nurodyta viena trauminio kontakto sritis, kuri ne mažiau kaip vieną kartą tiesiogiai kontaktavo su kietu buku daiktu. Uždaras šlaunikaulio kaklo lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl A. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismui nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiojo sveikatai sukėlė A. S. neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą), dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Pripažintina, kad nukentėjusysis dėl eismo įvykio patyrė gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės sumažėjimą. Visos šios aplinkybės, kaip ir padaryto sveikatos sužalojimo pobūdis ir sunkumas, vertinamas nustatant A. S. priteistinos neturtinės žalos dydį.

Draudimo bendrovė, kuri atsakinga už žalos atlyginimą A. S., apskaičiavo išmokėti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. bendrą 7 603,27 Eur draudimo išmoką: 211,27 Eur susijusius su turtinės žalos (gydymosi išlaidų) atlyginimu ir 7 392,00 Eur draudimo išmoką, susijusią su neturtinės žalos atlyginimu. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. (jo atstovė) sutinka su draudiko nustatytu atlygintinu turtinės žalos dydžiu, bet pageidauja, kad neturtinė žala būtų įvertinta 10 000,00 Eur.

Teismas pripažįsta, kad draudimo bendrovės specialistai pagrįstai draudimo išmokos, susijusios su nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. neturtine žala, dydį apskaičiavo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (redakcija nuo 2024 m. liepos 30 d.), Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis bei atsižvelgdami į teismų praktiką.

Teismas nekvestionuoja, kad eismo įvykio metu ir po jo nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. patyrė fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą (išgąstį), nusivylimą dėl bendravimo galimybių sumažėjimo ir savarankiško apsitarnavimo, įvairių kitų nepatogumų asmeniniame ir socialiniame gyvenime, sumažėjo jo judėjimo galimybės, jis gydėsi stacionare ir ambulatoriškai, atliko reabilitaciją ir toliau mankštinasi. Įvertinęs sužalojimo pobūdį, taikytą gydymą ir trukmę, liekamuosius reiškinius, turtinės žalos dėl gydymosi dydį ir tai, kad eismo įvykio metu nesužaloti gyvybiškai svarbūs organai‚ teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. S. patirta neturtinė žala nesiekia 10 000,00 Eur, o draudiko apskaičiuotas dydis yra pakankamas, kad ją kompensuoti, todėl ieškinį tenkina iš dalies, priteisiant iš AB „Lietuvos draudimas“ 211,27 Eur turtinės žalos ir 7 392,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) Išteklių administravimo skyriaus patikslintos pažymos matyti, kad nukentėjusiajam byloje atstovavo Tarnybos 2025 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2025-01895 parinkta advokatė A. Zaburienė (2 tomas, b.l. 51). Tarnyba valstybės naudai prašo priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, kuri yra 518,75 Eur (2 tomas, b.l. 87).

Byla teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nukentėjusiojo A. S. atstovė rengė civilinį ieškinį byloje, nes draudikas dėl kaltinamojo pozicijos negalėjo išmokėti draudimo sumos ne ginčo tvarka, taip pat dalyvavo procese, atstovaudama nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą.

Nors priteisti šias išlaidas iš kaltinamojo yra teismo teisė, o ne pareiga, teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma atlyginti už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, nukentėjusiojo atstovės laiko sąnaudas, yra neprotinga, nepagrįsta ar neproporcinga, todėl ji išieškotina iš kaltinamojo V. G..

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 183-186), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. G. (V. G.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. G. (V. G.) nutraukti.

Išaiškinti V. G. (V. G.), jog, jeigu asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. G., kad laiduotojas, turi teisę atsisakyti laidavimo, šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 211,27 Eur turtinei žalai ir 7 392,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir 518,75 Eur (penkis šimtus aštuoniolika eurų 75 ct) išieškoti iš V. G. (V. G.), jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

V. G. (V. G.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.