Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1439-854/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-06-03
Bylos Nr.: e2A-1439-854/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-04621-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Ieškovas: R. L., L. Z., V. M., I. K.
Atsakovas: G. K., M. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė

Civilinė byla Nr. e2A-1439-854/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04621-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.2.; 3.3.1.18.4.; 3.3.1.20. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andriaus Veriko ir Renatos Volodko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų – ieškovių R. L., L. Z., V. M. ir I. K. bei atsakovų G. K. (G. K.) ir M. K. (M. K.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių R. L., L. Z., V. M. ir I. K. ieškinį atsakovams G. K. (G. K.) ir M. K. (M. K.) ir atsakovų G. K. (G. K.) ir M. K. (M. K.) priešieškinį ieškovėms R. L., L. Z., V. M. ir I. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės L. Z., R. L., V. M. ir I. K. patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500, pažymėtą posūkio taškais: 1 , 2, 6, 3, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 11, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kk Kodas X X Y Y 1 R 6064990.15 572916.70 2 R 6064980.90 572940.96 3 R 6064949.55 572919.51 4 R 606 4969.07 572892.52 5 S 6064978.30 572903.11 6 S 6064967.65 572931.90

Šalies argumentai

1.2. atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 6, 2, 3, 7, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 5, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064842.79 572815.30 2 R 6064872.32 572839.89 3 R 6064854.70 572861.31 4 R 6064828.78 572839.33 5 R 6064834.36 572829.47 6 S 6064848 00 572819 64 7 S 6064831.69 572841.79

Šalies argumentai

1.3. atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 4, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064854.70 572861.31 2 R 6064835.53 572885.10 3 R 6064811 97 572868.21 4 R 6064820.24 572854.11 5 R 6064828.78 572839.33 6 S 6064831.69 572841.79

Šalies argumentai

1.4. atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 8, 2, 3, 4, 7, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 7, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064903.82 572800.07 2 R 6064888.58 572820.87 3 R 6064865.32 572799.55 4 R 6064859.85 572794.54 5 R 6064876.00 572773.83 6 R 6064900.46 572796.88 7 S 6064863.55 572789.80 8 S 6064892.15 572816.01

Šalies argumentai

1.5. atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 8, 3, 4, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 6, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064888.58 572820.87 2 R 6064872.32 572839.89 3 R 6064842.79 572815.30 4 R 6064853.77 572802.33 5 R 6064859.85 572794.54 6 S 6064865.32 572799.55 7 S 6064859.21 572806.73 8 S 6064848.00 572819.64

Šalies argumentai

1.6. atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 9, 5, 7, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 8, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064903.82 572800.07 2 R 6064932.82 572827.41 3 R 6064919 85 572844.24 4 R 6064917.47 572847.26 5 R 6064888.58 572820.87 6 S 6064895.50 572811.43 7 S 6064892.15 572816.01 8 S 6064904.75 572819.26 9 S 6064897.53 572829.05

Šalies argumentai

1.7. atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 7, 2, 3, 18, 20, 4, 5, 6, ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 3, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064853.77 572802.33 2 R 6064842.79 572815.30 3 R 6064834.36 572829.47 4 R 6064808.92 572806.06 5 R 6064824.51 572791.34 6 R 6064832.24 572784.03 7 S 6064851.24 572805.32 8 S 6064851.04 572801.98 9 S 6064849.68 572799.59 10 S 6064847.56 572798.26 11 S 6064845.66 572798.02 12 S 6064843.05 572798.99 13 S 6064841.43 572800.91 14 S 6064841.04 572803.85 15 S 6064842.23 572806.39 16 S 6064844.82 572808.00 17 S 6064840.36 572813.87 18 S 6064830.77 572826.17 19 S 6064824.35 572794.34 20 S 6064810.52 572807.53

Šalies argumentai

1.8. atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 9, 8, 4, 6, 7, 10 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 2, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas – vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064834.36 572829.47 2 R 6064828 78 572839.33 3 R 6064820.24 572854.11 4 R 6064791.35 572823.22 5 R 6064803.79 572810.91 6 R 6064808 92 572806.06 7 S 6064810.52 572807.53 8 S 6064792.86 572824.83 9 S 6064814.58 572848.06 10 S 6064830.77 572826.17

Šalies argumentai

1.9. atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1883 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 18 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 1, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo naudojimo būdas-vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064820.24 572854.11 2 R 6064811.97 572868.21 3 R 6064801.72 572885.46 4 R 6064787.16 572911.35 5 R 6064784.68 572915.75 6 R 6064778.77 572911.50 7 R 6064781.24 572907.08 8 R 6064792.86 572886.17 9 R 6064771.79 572842.60 10 R 6064777.67 572836.76 11 R 6064791.35 572823.22 12 S 6064792.86 572824.83 13 S 6064780.35 572836.95 14 S 6064781.80 572839.65 15 S 6064780.60 572840.48 16 S 6064786.40 572852.16 17 S 6064785.75 572853.11 18 S 6064814.58 572848.06 19 S 6064803.41 572862.96 20 S 6064796.43 572874.76

Šalies argumentai

1.10. atidalinti V. M. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 4551 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 10. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064980.90 572940.96 2 R 6064947.98 573027.30 3 R 6064946.14 573032.13 4 R 6064898.36 572997.62 5 R 6064901.11 572993.43 6 R 6064949.55 572919.51 7 R 6064967.65 572931.90 8 S 6064933.89 573023.27

Šalies argumentai

1.11. atidalinti V. M. (tenkanti 1493/10453 dalis), L. Z. (tenkanti 1479/10453 dalis), M. K. (tenkanti 4711/10453 dalis), G. K. (tenkanti 2770/10453 dalis) į atskirą turtinį vienetą bendros dalinės nuosavybės teise 10453 kv. m. ploto žemės sklypą (su jame esančiais statiniais), UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Posūkio taškų koordinatės:

Taško Nr. Kodas X Y Taško Nr. Kodas X Y 1 R 6064969 07 572892.52 39 NK 6064934.90 572860.55 2 R 6064949.55 572919.51 40 NK 6064921 14 572854.62 3 R 6064898 36 572997.62 41 NK 6064935.92 572869.10 4 R 6064861.25 572970.81 42 NK 6064929.44 572874.20 5 R 6064864.52 572966.99 43 S 6064874.67 572888.47 6 R 6064909 63 572914.37 44 S 6064901.11 572993 43 7 R 6064899.21 572906.85 45 S 6064892.23 572881.18 8 R 6064877 57 572891.23 46 S 6064898.97 572875.56 9 R 6064856.04 572913.85 47 s 6064903.16 572868.95 10 R 6064838.55 572934.77 48 s 6064913.35 572875.52 11 R 6064832.51 572943.98 49 s 6064918.72 572879.33 12 R 6064829.76 572948.17 13 R 6064826.51 572945 83 14 R 6064829.16 572941.78 15 R 6064835.33 572932.38 16 R 6064853.05 572911.19 17 R 6064860.71 572903 14 18 R 6064835.53 572885.10 19 R 6064854.70 572861.31 20 R 6064872.32 572839.89 21 R 6064888.58 572820.87 22 R 6064917.47 572847.26 23 R 6064919.85 572844.24 24 R 6064943.58 572867.23 25 R 6064946.77 572870.32 26 R 6064965.80 572888.77 27 NK 6064916 65 572880.19 28 NK 6064907.73 572892.42 29 NK 6064903.20 572889.34 30 NK 6064898.10 572893.65 31 NK 6064894.61 572890.64 32 NK 6064901.88 572863.47 33 NK 6064904.78 572859.80 34 NK 6064915,65 572868.36 35 NK 6064914.10 572851.39 36 NK 6064911 35 572848.81 37 NK 6064923.48 572849.43 38 NK 6064930.61 572864.74

Šalies argumentai

2. Ieškovės nurodė, kad ieškovei L. Z. nuosavybės teise pagal 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-4267 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas sudaro 3000 kv. m. Atsidalinti pageidauja į tris atskirus žemės sklypus po 1000 kv. m. kiekvienam sklypui. Plane pažymėti žemės sklypai Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą-pertvarkymo žemės sklypo planą.

3. Ieškovei R. L. nuosavybės teise pagal 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-4267 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas sudaro 3000 kv. m. Atsidalinti pageidauja į tris atskirus žemės sklypus po 1000 kv. m. kiekvienam sklypui. Plane pažymėti žemės sklypai Nr. 4, Nr. 5, Nr. 11 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą-pertvarkymo žemės sklypo planą.

4. Ieškovei I. K. nuosavybės teise pagal 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-4267 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas 3888 kv. m. Atsidalinti pageidauja į tris žemės sklypus: vienas žemės sklypas sudaro 1000 kv. m., antras žemės sklypas sudaro 1000 kv. m., trečias žemės sklypas sudaro 1883 kv. m. Plane pažymėti žemės sklypai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą-pertvarkymo žemės sklypo planą.

5. Ieškovei V. M. nuosavybės teise pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutartį Nr. 1-9250 priklauso žemės sklypas, kurio bendras plotas sudaro 4565 kv. m. Šį žemės sklypą pageidauja atsidalinti, kuris plane pažymėtas Nr. 10 pagal UAB „Virilina“ parengtą naujai suformuotą ir pertvarkytą žemės sklypo planą.

6. Ieškovės pažymėjo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo planas buvo paruoštas vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 188-11 AD 700-(3.31). Paruoštas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo plano projektas buvo suderintas su visomis tam reikalingomis valstybinėmis institucijomis, fiziniais asmenimis ir 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408 patvirtintas. Patvirtinus ieškovių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, UAB „Dextrus“, remdamasi patvirtintu projektu, ieškovių kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui parengė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas. Šiose bylose esantys dokumentai suderinti su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais.

Šalies argumentai

7. Ieškovės nurodė, kad žemės sklypas 10453 kv. m. su statiniais, pažymėtas žemės sklypo plane M 1:500 linijomis ir skaičiais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 1, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: 1) V. M. – 1493/10453 dalis, 2) L. Z. – 1479/1053 dalis, 3) M. K. – 4711/10453 dalis, 4) G. K. – 2770/10453 dalis. Žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), plane sklypo Nr. 9. Minėto žemės sklypo dalys su statiniais yra užregistruotos VĮ Registrų centras, kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

8. Kiekvienam atidalintam žemės sklypui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. A27(1)-516 suteiktas adresas, kuris pateiktas VĮ Registrų centras dėl suteiktų adresų įrašymo į Adresų registrą. Norint galutinai užbaigti žemės sklypų atidalinimo procesą, būtina notarų biure sudaryti ir pasirašyti turto pasidalijimo sutartį, kurią notaras turi patvirtinti, po to, VĮ Registrų centras registruoti kaip atskirus nuosavybės objektus. Ieškovės nurodė, kad nepaisant, kad atsakovai pasirašė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekte ir kiekvienoje nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, tačiau 2017 m. rugsėjo 20 d. pas notarą atsisakė pasirašyti turto pasidalijimo sutartį, todėl nėra galimybės užbaigti įteisinti atidalintų žemės sklypų ir pradėti juose statyti gyvenamuosius namus ar kitaip naudotis nuosavybės teisėmis į žemės sklypą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) atsakovai pažeidžia ieškovių teisę valdyti, naudotis ir disponuoti nuosavybe laisvai savo nuožiūra, taip sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitiems bendraturčiams. Ieškovės teigė, kad jų veiksmai, susiję su atidalintų žemės sklypų įteisinimu, nesukelia jokios žalos atsakovams. Jų interesai dėl inicijuojamo žemės sklypo atidalinimo nenukenčia.

Šalies argumentai

8.1. Ieškovė L. Z. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ji iki šiol naudojasi žemės sklypu ir namu, esančiais (duomenys neskelbtini). Name gyvena nuo 2017 metų, ten deklaravo ir savo gyvenamąją vietą. Name gyvena ne nuolat, greta gyvena dukra L. J., ji prižiūri anūkus. Ji trejus metus moka už elektrą ir už šiukšles, jos vyras prie namo žolę šienauja, ji augina braškes, daržoves. Jai priklauso 1/3 dalys namo, 1/3 dalis priklauso V. M. ir 1/3 dalys – atsakovams broliams G. ir M. K. Ieškovė pažymėjo, kad jai ir V. M. namo dalys priklauso dovanojimo sutarties pagrindu, o atsakovams – po jų motinos ir jos tėvo mirties. Nurodė, kad G. K. name negyvena, atvažiuoja ir išvažiuoja, jis gyvena pas savo žmoną. Nurodė, kad namas senas, reikia remonto, ji savo namo dalį užrakina, atsakovų dalies nebuvo užrakinusi. Pasisakydama dėl vertės, nurodė, kad remiasi VĮ Registro centras duomenimis, o ne atsakovų pateiktu vertinimu. Ji kitos namų valdos neturi, gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris yra jos vyro. Nurodė, kad name yra 1 didelis kambarys ir 1 mažas kambarys, kurį atidavė G. Jos tėvas pristatė namo dalį (pagal planą patalpos 1-5, 1-6) G. motinai, kai G. buvo vaikas. Kitą namo dalį (patalpa 1-2) paveldėjo ji ir jos sesuo V., toje dalyje atsakovai turi 1/3 dalį. Kad jai priklauso namo 19/100 dalys, ji nežino. Po jos tėvo mirties jokių skolų už elektrą nebuvo. Ji naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra jai priklausanti namo dalis – didelis kambarys, kuriuo naudojasi ji bei V. M., kai atvažiuoja. Ji naudojasi 30 arų žeme, kuri jai padovanota, ūkiniai pastatai atsakovams nepriklauso. Nurodė, kad nežino ar tie 30 arų randasi sklype Nr. 9. Atsakovai savo namo dalyje negyveno, per paskutinius 3 metus M. ji nematė, o G. atvažiuodavo. Nurodė, kad nežino, ar jie moka už elektrą ir šiukšles, atsakovai turi šiukšlių konteinerį.

8.2. Ieškovė R. L. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Nurodė, kad po senelio mirties name gyvena ieškovė L. Z. – jos mama, ir V. M., o G. tik atvažiuoja, M. neatvažiuoja. Tą 30 arų žemę dirba jos motina, sodina daržus, ant šių arų namas nestovi, žemė yra toliau nuo namo. Atsakovų namo dalyje yra 1 kambarys, jų namo dalyje ji nesilankė paskutiniu metu. Kas moka už namo elektrą ji nežino.

8.3. Ieškovė V. M. prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti. Sutiko su ieškovės L. Z. pozicija. Nurodė, kad ji name lankosi nuo 2017 metų, nuolat ten negyvena. Už namo elektrą ir šiukšles ji moka su L. Z. lygiomis dalimis. G. namo dalis buvo pristatyta ir ji atiteko jam po jo motinos mirties. Iš pradžių mirė atsakovų motina, po to jos tėvas. Po jos tėvo mirties su G. kilo konfliktas, nes jis visą namą ir žemę nori pasiimti sau. Ji M. prie namo niekada nematė. Patvirtino, kad po jos tėvo mirties namo dalis priklauso ir atsakovams.

8.4. Ieškovė I. K. prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodė, kad supranta, jog priešieškiniu jai reikalavimai nėra reiškiami.

Atsiliepimas

9. Atsakovai G. K. ir M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka.

10. Atsakovai pažymėjo, kad jiems, kaip ir ieškovėms, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtame žemės sklype įregistruotas 1952 statybos metų 60,96 kv. m gyvenamojo ploto rąstinis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1953 statybos metų pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (natūroje neišliko); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (natūroje neišliko); pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai–kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Nurodė, kad gyvenamasis namas priklauso atsakovams G. K. (143/400 dalis) ir M. K. (21/80 dalis) bei ieškovėms V. M. (19/100 dalis) ir L. Z. (19/100 dalis). Kiti žemės sklype esantys pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovams G. K. (1/4 dalis), M. K. (1/12 dalis) bei ieškovėms V. M. (1/3 dalis) ir L. Z. (1/3 dalis). Visi žemės sklypo bendraturčiai nuosavybės teise valdo aiškiai apibrėžtas žemės sklypo dalis (išskyrus žemės plotą, reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti, ši dalis priklauso šalims dalinės nuosavybės teise), pažymėtas linijomis ir posūkio taškais su koordinatėmis. Būtent tokias dalis, kaip nurodė atsakovai, šalys gavo 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartimi. Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad M. K. atskirai naudosis 3 415 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 8, tačiau šioje byloje pateiktoje planinėje medžiagoje ši atsakovo vienasmeniškai valdoma dalis nenurodoma. Taip pat dovanojimo sutartimi nustatyta, kad R. K. (atsakovų motina, po kurios mirties atsakovai priėmė palikimą) atskirai naudosis 2585 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 6, tačiau ir ši atsakovų dalis plane nefiksuojama.

12. Rengiant atidalijimui reikalingą planinę medžiagą, atsakovams informacija buvo teikiama sudėtingai, o sprendžiant klausimą dėl atidalijimo – nebuvo teikiama išvis. Atsakovai gavo medžiagą tik nuvykę pas notarą, tačiau ieškovės daugiau neinicijavo susitikimų, o kreipėsi į teismą. Atsakovai nurodė, kad teismui pateiktame plane yra visa eilė netikslumų. Be to, kad nenubraižytos atsakovų atskirai valdomos žemės sklypo dalys, lieka nubraižyti fiziškai neegzistuojantys pastatai, tačiau yra nenubraižyti esantys garažai. Tokios pastabos planų rengimo metu buvo teikiamos, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta. Atsakovai taip pat siekia įgyvendinti savo teisę dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teikė ieškovėms daugybę pasiūlymų, tačiau adekvataus atsakymo negavo, o pateiktuose planuose apskritai nenubraižytos jų atskirai valdomos dalys.

Atsiliepimas

13. Atsakovai nurodė, kad ieškovės, teigdamos, jog siekia dalinės nuosavybės pabaigos, palieka bendro naudojimo žemės sklypo dalis, ir, nors atsakovų valdomos žemės sklypo dalys pradiniuose planų variantuose buvo braižomos, galutiniame – išnyko. Tokiu būdu, siekdamos tik iš dalies išspręsti atidalijimo klausimą, ieškovės pateikė ieškinį, kuris ne visai atitinka tokiems ieškiniams keliamus reikalavimus ir atidalijimo instituto tikslus, nes atsakovų atskirai valdomos dalys suplakamos į bendrai valdomą žemės sklypą, ir nėra pasiekiama bendrosios dalinės nuosavybės pabaiga.

14. Atsakovai, priešingai nei teigia ieškovės, niekada neginčijo ieškovių įstatymo joms suteiktos teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ieškovės elgėsi nesąžiningai, nes atsakovai net nebuvo supažindinti su siūloma atidalijimo sutartimi iki atvyko į notarų biurą, iš anksto buvo atsisakyta ir teikti planinę medžiagą, kurios įvertinimui atsakovai pageidavo pasikonsultuoti su specialistu. Taip pat ieškovės atsisako derybų keliu spręsti dėl atsakovų teisių į atidalijimą realizavimo, o jų pateiktas ieškinys tik iš dalies išsprendžia atidalijimą, paliekant bendrojo naudojimo objektus.

Šalies argumentai

15. Atsakovai G. K. ir M. K. pateikė byloje patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:

15.1. atidalinti atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M 1:100 pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13 (X 6064893.49 Y572994.10), 14 (X6064861.25 Y572970.81), 15 (6064864 52 Y572966.99), 16 (X6064909.63 Y572914.37), 31 (X6064934.14 Y572932.08);

15.2. atidalinti atsakovams M. K. ir G. K. į atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje Ml:100 pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17 (X6064900.78 Y572907.98); 18 (X6064877.57 Y572891.23); 19 (X6064856.04 Y572913.85); 20 (X6064838.55 Y572934.77); 21 (X6064832 51 Y572943.98); 22 (X6064829.76 Y572948.17); 23 (X6064826.51 Y572945.83); 24 (X6064829.16 Y572941.78); 25 (X6064835.33 Y572932.38); 26 (X6064853.05 Y572911.19); 27 (X6064860.71 Y572903.14); 28 (X6064835.53 Y572885.10); 29 1X6064854.70 Y572861.31); 30 (X6064872.32 Y572839.89); 1 (X6064888.58 Y572820.87); 2 (X6064910.87 Y572841.23); 3 (X6064917.47 Y572847.26); 4 (X6064919.85 Y572844.24); 5 (X6064937.91 Y572861.73);

15.3. atidalinti ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje Ml:100 pažymėtą indeksu A ir posūkio taškais 5 (X6064937.91 Y572861.73); 6 (X6064946.77 Y572870.32); 7 (X6064937.91 Y572861.73); 8 (X6064965.80 Y572888.77); 9. (X6064969.07 Y572892.52); 10 (X6064949.55 Y572919.51); 11 (X6064944.67 Y572926.95); 12 (K6064898.36 Y572997.62); 13 (X6064893.49 Y572994.10), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 16 (X6064909.63 Y572914.37), 17 (X6064900.78 Y572907.98);

15.4. atidalinti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus ir statinius tokia tvarka:

15.4.1. pastatą-gyvenamąjį namą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1A1/m (bendras plotas – 80,53 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu G, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 2 683 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.2. pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 2I1/m (užstatytas plotas – 35,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MG, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 166,67 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.3. pastatą-viralinę 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 311/m (užstatytas plotas – 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MN, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.4. pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 4I1/m (užstatytas plotas – 12,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., nepriteisiant ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos;

15.4.5. pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 511/m (užstatytas plotas – 41,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MN, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 233,33 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.6. pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 611/m (užstatytas plotas – 16,00 kv. m) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.7. pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 711/m (užstatytas plotas – 17,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.8. pastatą-kiemo rūsį 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 811/b (užstatytas plotas – 13,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.9. pastatą-pirtį 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 911/m(užstatytas plotas - 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.10. pastatą-garažą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 10G1/m (užstatytas plotas – 22,00 kv. m), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu „met“, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją;

15.4.11. pastatą-garažą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 11G1/m (užstatytas plotas – 24,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu „met“, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.12. pastatą-kiemo rūsį 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1211/b (užstatytas plotas – 15,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MG, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.13. pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1311/m (užstatytas plotas – 28,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 neįbraižytas, nes neišliko natūra, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., nemokant ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos;

15.4.14. pastatą-viralinę 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1411/p (užstatytas plotas – 14,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.15. pastatus-kiemo statinius (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur piniginę kompensaciją;

15.4.16. priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

16. Atsakovai nurodė, kad ieškovams pagal priešieškinį (toliau – atsakovai), kaip ir atsakovėms pagal priešieškinį (toliau – ieškovės) su trečiaisiais asmenimis, dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

17. Ieškovių ir atsakovų naudojama žemės sklypo dalis yra 10453 kv. m ploto (toliau – žemės sklypo dalis) ir būtent joje yra įregistruotas 1952 statybos metų 60,96 kv. m gyvenamojo ploto rastinis gyvenamasis namas ir kiti prašomi atidalinti statiniai. Nurodė, kad gyvenamasis namas priklauso atsakovams G. K. (143/400 dalis) ir M. K. (21/80 dalis); ieškovėms V. M. (19/100 dalis) ir L. Z. (19/100 dalis). Kiti žemės sklype esantys pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovams G. K. (1/4 dalis) ir M. K. (1/12 dalis); ieškovėms V. M. (1/3 dalis) ir L. Z. (1/3 dalis).

18. Žemės sklypo dalyje yra aiškiai apibrėžtos atsakovų žemės sklypo dalys (matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. parengtoje Žemės sklypo atidalijimo schemoje pažymėtos indeksais C ir B-l), likęs plotas priklauso ieškovėms ir atsakovams. Schemoje taip pat nėra įbraižyti fiziškai neegzistuojantys (išnykę) pastatai, kaip ir yra įbraižyti visi faktiškai egzistuojantys pastatai.

19. Atsakovai pažymėjo, kad gyvenamasis namas yra avarinės būklės, juo naudojasi tik atsakovai, kurių gyvenamojo namo dalis yra didesnė nei ieškovių. Atidalyti šalims priklausančias gyvenamojo namo dalis negalima dėl šalių valdomų dalių skirtumo, namo architektūros ir būklės. Kadangi tik atsakovai naudojasi namu, jie suinteresuoti ir toliau jį valdyti. Todėl atsakovams turi būti priteistas visas gyvenamasis namas natūra, išmokant ieškovėms jų gyvenamojo namo dalies vidutinės rinkos vertės dydžio piniginę kompensaciją. Kiti žemės sklypo dalyje esantys pastatai yra gyvenamojo namo priklausiniai, kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl ir už ieškovių priklausinių dalis taip pat turi būti išmokėta piniginė kompensacija.

Atsiliepimas

20. Atsakovai nurodė, kad atliko atidalijamo turto individualų vertinimą. Teismo ekspertė I. K. nustatė atidalijamų objektų vertę, atsakovai apskaičiavo ieškovėms mokėtinos kompensacijos dydį proporcingai nuosavybės dalims:

Žemesnės instancijos teismas

Nekilnojamo turto objekto pavadinimas Unikalus Nr. Rinkos vertė Eur L. Z., Mokėtina kompensacija, EUR V. M., Mokėtina kompensacija, EUR (duomenys neskelbtini) 2. Gyvenamasis namas 1A1/m (bendras plotas – 80,53 kv. m) (duomenys neskelbtini) 14 100 (keturiolika tūkstančių vienas šimtas) 2683 2683 3. Ūkinis pastatas 211/m (užstatytas plotas - 35,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 500 (penki šimtai) 166,67 166,67 4. Viralinė 311/m (užstatytas plotas - 9,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtai) 66,67 66,67 5. Ūkinis pastatas 411/m (užstatytas plotas - 12,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) Nugriautas 0 0 6. Ūkinis pastatas 511/m (užstatytas plotas - 41,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 700 (septyni šimtai) 233,33 233,33 7. Ūkinis pastatas 611/m (užstatytas plotas - 16,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 100 (vienas šimtas) 33,33 33,33 8. Ūkinis pastatas 711/m (užstatytas plotas - 17,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 100 (vienas šimtas) 33,33 33,33 9. Kiemo rūsys 811/b (užstatytas plotas - 13,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtai) 100 100 10. Pirtis 911/m (užstatytas plotas - 9,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 100 (vienas šimtas) 33,33 33,33 11. Garažas lOGl/m (užstatytas plotas - 22,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtai) 100 100 12. Garažas 1 lGl/m (užstatytas plotas - 24,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtai) 100 100 13. Kiemo rūsys 1211/b (užstatytas plotas - 15,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtai) 100 100 14. Ūkinis pastatas 1311/m (užstatytas plotas - 28,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) Nugriautas 0 0 15. Viralinė 1411/p (užstatytas plotas - 14,00 kv. m) (duomenys neskelbtini) 300 (trys šimtai) 100 100 16. Kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas) (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtai) 66,67 66,67

Atsiliepimas

21. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovėms tenkantis žemės sklypo dalies plotas yra 2969 kv. m, todėl yra visos galimybės joms tenkančią žemės sklypo dalies dalį suformuoti atskiru žemės sklypu, t. y. likusį žemės sklypo plotą atidalyti natūra pagal schemą, atidalijant atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m ploto žemės sklypą, schemoje pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13, 14, 15, 16, 31; atidalinti atsakovams M. K. ir G. K. į atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m ploto žemės sklypą, schemoje pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17-30, 1-5; atidalinti ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv. m ploto žemės sklypą, schemoje pažymėtą indeksu A ir posūkio taškais 5-13, 31, 16, 17.

22. Atsakovai pažymėjo, kad priešieškinis atitinka aktualią teismų praktiką, jį išnagrinėjus kartu su pradiniu ieškiniu bus visiškai išspręstas šalių dalių atidalijimo klausimas bei neliks bendro naudojimo dalių ir objektų, t. y. bus pasiektas atidalijimo instituto tikslas.

22.1. Atsakovas G. K. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp šalių ginčas yra tik dėl sklypo Nr. 9 ir dėl gyvenamojo namo. Pažymėjo, kad po 2017 metų senelio mirties, jis nuolat su broliu tame name negyvena, nes po jo motinos mirties jis gyvena pas uošvius (duomenys neskelbtini). Ginčo namo dalis reikalinga jam ir broliui. Jiems priklausanti namo dalis 34 kv. m susidaro iš įėjimo 2-3 kv. m ir kambario apie 30 kv. m. Jų namo dalyje iki 2019 metų spalio mėn. gyveno draugas su šeima, po to niekas negyvena. Atsakovas nurodė, kad už jam priklausančią namo dalį nuo 2013 metų moka už elektrą, šiukšles, internetą. Kai prasidėjo tarp šalių dalinimai, buvo žodžiu sutarta kaip pasidalinti, bet po to ieškovės nesutiko. Pagal senelio testamentą viskas tarp ginčo šalių buvo padalinta. Gyventi name kartu su ieškovėmis Z. ir M. negalima, nes nuolat būna konfliktai. Jos nuolat nuo 2017 metų name negyvena, namo neprižiūrėjo, namą prižiūrėjo tik jis. Atsakovas ateityje nori padaryti namo rekonstrukciją ir ten gyventi, į savo namo dalį jis įvedė kanalizaciją ir vandenį. Ieškovės su kompensacija nesutiko. Dėl kitų sklypų atidalinimo jis sutinka, ant plano yra jo parašas. Nurodė, kad sklypas Nr. 9 priklauso jam, jo broliui, ieškovėms Z. ir M.; šitą sklypą jis šienauja, ieškovės šitam sklype daržų neturi.

22.2. Atsakovas M. K. nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir jo broliui G., daugiau tas namas niekam nepriklauso. Jis anksčiau tame name gyveno, nepamena kada, o dabar gyvena pas brolį G. Teigė, kad nori, jog namas būtų jo ir brolio, namo dalis jų mamai priklausė. Tame name dabar niekas negyvena. Neprieštaravo, kad name gyventų jis su broliu ir L. su V., bet visgi nori, kad namas būtų jo ir brolio. Jis išmokėtų kompensaciją, nes gauna invalidumo pensiją, nepamena koks pensijos dydis. Patvirtino, kad detaliajame plane yra jo parašas.

23. Ieškovės atsiliepimuose į priešieškinį bei patikslintą priešieškinį prašė atsakovų priešieškinį atmesti, o ieškovių ieškinį tenkinti.

24. Nurodė, kad priešieškinio dalykas neturi tiesioginių sąsajų su pareikštu ieškiniu. Priešieškinio priėmimas ir nagrinėjimas sąlygoja civilinės bylos užvilkinimą, nes jis nukreiptas ne į žemės sklypo atidalinimą, o į kito nekilnojamojo turto – statinių, atidalinimą, kuris spręstinas atskirai nuo pirminio ieškinio. Šiuo atveju ieškinio išnagrinėjimas neturėtų jokios įtakos priešieškinyje keliamų klausimų išsprendimui. Be to, atsakovai priešieškiniu reiškia neteisėto pobūdžio ketinimus, kuriais siekiama be teisėto pagrindo pasisavinti ieškovėms L. Z. ir V. M. nuosavybės teise priklausantį turtą.

25. Ieškovės pažymėjo, kad sutikti kaip atsakovai priešieškinyje pageidauja atidalinti 10453 kv. m. sklypą ir statinius negalima, kadangi tai prieštarautų galiojantiems įstatymams ir kitiems teisės aktams bei būtų pažeistos ieškovių teisės ir teisėti interesai.

26. Ieškovės pažymėjo, kad siekdami atidalyti žemės sklypus iš 10453 kv. m. žemės sklypo atsakovai be CK įtvirtintų nuostatų privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos žemės įstatyme bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytos tvarkos. Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).

Šalies argumentai

27. Ieškovės teigė, kad atsakovai pageidauja atsidalinti žemės sklypo dalis iš 10453 kv. m žemės sklypo, tačiau nenori ruošti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ir gauti tam leidimo. Šis projektas reikalingas nustatant servitutus, norint naudotis atidalintais žemės sklypais ir statiniais.

28. Ieškovės nurodė, kad atsakovai nepagrįstai pageidauja įsigyti visus žemės sklype 10453 kv. m esančius statinius, sumokant jų nustatytas pinigines sumas (kompensacijas). Ieškovės nesutiko, kad šie statiniai pereitų atsakovų nuosavybėn. Kartu pažymėjo, kad atsakovai nurodo melagingą informaciją teismui, jog gyvenamuoju namu naudojasi tik atsakovai. Ieškovės nurodė, kad gyvenamasis namas bei žemės sklype esantys statiniai atsakovėms yra reikšmingi ir jos jais naudojasi. Gyvenamasis namas reikalingas norint naudotis savo reikmėms atliekant ūkio darbus laukuose (dirbama žemė) bei ilsintis po darbų; ūkiniai statiniai tarnauja kaip vieta, kurioje jos laiko savo daiktus, reikalingus atliekant darbus laukuose. Taip pat ši žemė bei statiniai yra joms brangiausia vieta, prisimenant gyvenimą su savo tėvais, todėl atsakovų ketinimai įgyti šį turtą yra neteisėti ir grobikiški.

29. Pažymėjo, kad atsakovai priešieškinyje siūlomu turto atidalinimu nepagrindžia visų interesų pusiausvyros. Jų siūloma piniginė kompensacija už statinius savo dydžiu yra visiškai neadekvati ir nesvarstytina, šiurkščiai pažeidžianti ieškovių turtinius interesus. Šiuo atveju pačios ieškovės galėtų pasiūlyti atsakovams piniginę kompensaciją už jų nuosavybės teise turimą 15,32 kv. m gyvenamojo namo dalį, tačiau tai yra klausimas, nesusijęs su ieškinio dalyku (žemės sklypo atidalinimu).

30. Ieškovės atkreipė dėmesį į tai, kad bendras ieškovėms L. Z. ir V. M. priklausančių visų žemės sklype esančių statinių plotas sudaro didžiausią dalį. Kitų statinių plotai sudaro: ieškovėms nuosavybės teise priklauso 172,544 kv. m statinių bendro ploto, atsakovui G. K. priklauso 64,711 kv. m statinių ploto ir atsakovui M. K. priklauso 21,56 kv. m statinių ploto (žemės sklype Nr. 9 esančių statinių plotų apskaičiavimo lentelė). Be to, yra galimybė atsakovams taip pat pasiūlyti piniginę kompensaciją už likusį statinių plotą arba gyvenamojo namo statinius galima pasidalinti. Atsakovai tai pat nurodo, kad dviejų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra, tačiau Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta apie jų buvimą.

31. Pažymėjo, kad atsakovai, pateikdami savo siūlomą žemės atidalinimo būdą, kuris iš esmės susijęs su ieškovėms L. Z. ir V. M. priklausančių statinių praradimu, ne tik kad nepasiūlė visoms šalims priimtiniausios galimybės geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, nepaneigiant nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį, tačiau, siūlydami savo variantą, visiškai nepagrindė, jog jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias. Tuo tarpu siekiant atidalinti žemės sklypą pagal ieškinyje formuluojamą reikalavimą buvo atsižvelgta ir į atsakovų ir į ieškovių bendrą interesą naudotis žemės sklype Nr. 9 esančiais statiniais, nė vieno atžvelgiu nepaneigiant nuosavybės teisių į juos.

32. Atsakovai nagrinėjant bylą teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad ginčo, jog ieškovės turi teisę atidalyti savo aiškiai dovanojimo sutartimi apibrėžtas bendro žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus, niekada nebuvo. Ginčas yra dėl ieškovių reikalaujamo tokio atidalijimo rezultato pagal ieškinį: atskiru žemės sklypu „paliekamas“ dalinės nuosavybės teise dviejų ieškovių ir atsakovų valdomas žemės sklypas, į kurį įeina ir po K. P. mirties ieškovių ir atsakovų paveldėta dalis 7, ir asmeniškai atsakovų valdomos dalys 6 ir 8, panaikinant dovanojimo sutartimi nustatytą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką. Taip ribojamos atsakovų teisės valdyti ir naudotis savo aiškiai apibrėžtomis žemės sklypo dalimis, ir programuojami nauji teisminiai ginčai. Ieškovėms ir tretiesiems asmenims rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą atsakovai reiškė pretenzijas dėl atsakovų aiškiai apibrėžtų dalių „sumaišymo“ su bendro naudojimo dalimi 7 (nustatant tik idealiąsias ginčo žemės sklypo dalis), tačiau jos aiškino, kad šis klausimas bus sprendžiamas jau po atidalijimo. Kadangi šis klausimas jau yra išspręstas dovanojimo sutartimi, atsakovai nesutiko pasirašyti atidalijimo dokumentų, nes ieškovių peršamas atidalijimo rezultatas pažeidžia atsakovų teisę į nuosavybę. Ieškovės jokių daiktinių teisių į dalis 6 ir 8 neturi, tačiau siekia pakeisti jų statusą.

33. Pagal ieškinį bendrai valdyti paliekamas ir kitas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, t. y. ieškovių siūlomas atidalijimo variantas neatitinka pamatinių atidalijimo tikslų: nepalikti jokių bendro naudojimo objektų. Šių objektų naudojimas dėl konfliktinių santykių bendru bendraturčių sutikimu taip pat nėra įmanomas.

34. Pastebėjo, kad dalis 7 ir gyvenamasis namas su priklausiniais dalinės nuosavybės teise priklauso tik ieškovėms V. M. ir L. Z. bei atsakovams, kitos ieškovės šiame turte nuosavybės neturi ir neturi jokio materialaus suinteresuotumo sprendžiant klausimą dėl šio turto atidalijimo. Visgi jos nesutiko sudaryti dalinę taikos sutartį dėl jų pareikštų reikalavimų ir toliau aktyviai dalyvavo bylos nagrinėjime, didindamos atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

35. Gyvenamasis namas ir priklausiniai yra nustatyta tvarka inventorizuoti, jie ir daiktinės teisės į juos nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, todėl jie yra savarankiški ir tinkami atidalijimo objektai. Gyvenamojo namo dalis, susidedanti iš patalpų, inventoriniame plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6, nuosavybės teise priklauso atsakovams (po 1/2 dalį).

36. Atsakovai pažymėjo, kad gyvenamasis namas yra 1952 m. statybos, 60,96 m² gyvenamojo ploto, dviejų kambarių, rąstinis namas su asbestcementiniu stogu, kurio fizinis nusidėvėjimas yra 66 proc. Jame nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų. Šildymas – krosninis. Kiekviename iš gyvenamųjų kambarių įrengta krosnis, dūmtraukiai. Atidalinti natūra 1/3 dalį bendrųjų patalpų, prijungti ją prie asmeninių patalpų ir suformuoti du atskirus turtinius vienetus techniškai neįmanoma, todėl vienintelis galimas atidalijimo būdas atsakovams priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais natūra, ieškovėms išmokant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją. Ieškovės ir tretieji asmenys, nesutikdami su priešieškiniu, atidalijimo natūra arba kito atidalijimo varianto nepasiūlė ir atidalijimo natūra negalimumo nepaneigė.

37. Atsakovai pažymėjo, kad gyvenamasis namas yra vienintelis atsakovų nuosavybės teise valdomas gyvenamosios paskirties pastatas. Pastebėjo, kad atsakovo M. K. gyvenamajame name gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1993 m. rugsėjo 23 d., G. K. – nuo 1998 m. lapkričio 27 d. Ieškovės turi kitus būstus, kur ieškovės faktiškai ir gyvena. Pažymėjo, kad dar būnant gyvam K. P., atsakovai jo vardu mokėjo gyvenamojo namo išlaikymo kaštus, po jo mirties – 2018 m. vasario mėn. G. K. sumokėjo skolą už K. P., o toliau už gyvenamojo namo išlaikymą mokėjo savo vardu. Visa atsakovų korespondencija buvo gaunama gyvenamojo namo adresu, buvo sudarytos interneto, kitų paslaugų tiekimo sutartys. Nespėję įrengti gyvenamajame name vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, vonios, tualeto, t. y. atlikti rekonstrukciją su gyvenamojo namo užstatymo ploto padidinimu, įrengiant elementarius patogumus, iki senelio mirties, atsakovai su atitinkamu prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento (bendraturčių sutikimo) gavimo kreipėsi į ieškoves ir gavo kategorišką atsisakymą su paaiškinimais, kad jie į namą neturi jokių teisių neturi ir nieko nedrįs su juo daryti.

38. Atsakovai pažymėjo, kad tik atsakovai po K. P. mirties prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir priklausinius kartu su dalimi 7: prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą, šildė šaltuoju metų laiku gyvenamąjį namą, dalyje 7 laikė daržą, šiltnamį, gėlynus, šienavo. Nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 27 d. gyvenamojo namo dalį atsakovai suteikė neatlygintinai naudotis savo draugams, kad pastarieji šaltuoju metų laiku gyvenamajame name palaikytų tinkamą temperatūrą, prižiūrėtų namą, padėtų šienauti dalį 7, atlikti kitus turto priežiūros darbus, ką jie ir darė.

Atsiliepimas

39. Atsakovai nurodė, kad po atsakovų 2018 m. liepos 3 d. rašytinių paaiškinimų su priedais pateikimo į bylą, ieškovės pradėjo gyvenimo gyvenamajame name imitaciją: bendroje gyvenamojo namo dalyje pridėjo savo daiktų, gyvenamajame name deklaravo gyvenamąją vietą, pakabino pašto dėžutę, įjungė šaldytuvą, ten sudėjo produktus, sudarė atliekų tvarkymo sutartį ir atgabeno antrą konteinerį. Visi šie ieškovių veiksmai buvo atlikti po 2018 m. liepos 3 d., tačiau ir po minėtos datos jos faktiškai gyvenamajame name neapsigyveno. Ieškovės ir tretieji asmenys atsakovų išdėstytų faktų nepaneigė, todėl laikoma įrodyta aplinkybė, kad ieškovės nuolat gyvena kitur, o ne gyvenamajame name. Ieškovių pakviesti liudytojai posėdžio metu paaiškino apie ieškovių augintas daržoves bendrajame žemės sklype, bet detalizuodami savo parodymus liudytojai paaiškino, kad daržovės ieškovių buvo auginamos dovanojimo sutartimi padovanotose bendro žemės sklypo dalyse, bet ne dalyje 7.

40. Atsakovai nurodė, kad ieškovėms priklauso tiktai po 19/100 gyvenamojo namo dalis (bendrai – 38 proc.), t. y. atsakovams priklauso ir didesnė šio gyvenamojo namo dalis. Kadangi tik atsakovai po senelio mirties naudojasi ir prižiūri gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalį 7, jie turi didesnį suinteresuotumą gauti gyvenamąjį namą su priklausiniais, jiems priklauso ir didesnė gyvenamojo namo dalis, dėl to gyvenamasis namas priteistinas atsakovams natūra, ieškovėms išmokant piniginę kompensaciją. Priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas.

41. Pažymėjo, kad atsakovų užsakymu turto vertintoja, teismo ekspertė I. K. atliko gyvenamojo namo ir priklausinių individualių vertinimą, ir pagal ieškovių valdomas gyvenamojo namo ir jų priklausinių dalis, apskaičiavo ieškovėms mokėtinos kompensacijos dydį. Pagal aktualią teismų praktiką prioritetas teikiamas individualiam vertinimui, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenims. Ieškovės pateikto individualaus vertinimo neginčijo, savo individualaus vertinimo į bylą neteikė, savo atidalijimo varianto nepasiūlė, todėl tenkintinas atsakovų priešieškinis pagal turto individualaus vertinimo rezultatus. Papildomai pastebėjo, kad, vertinant gyvenamąjį namą su priklausiniais, turtas buvo apžiūrėtas natūra, buvo nustatyta, kad kai kurie priklausiniai šią dieną realiai neišlikę, yra užfiksuota reali padėtis.

42. Atsakovai nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 48SK-383-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą į 11 žemės sklypų pagal parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nustatė šių žemės sklypų kadastro duomenis, paliko anksčiau nustatytus servitutus ir pasiūlė notaro patvirtinta sutartimi nustatyti naujai suprojektuotus servitutus. Kadangi ginčo žemės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti viešojo administravimo aktu, jis yra tinkamas atidalijimo objektas.

43. Atsakovai pažymėjo, kad išsprendus gyvenamojo namo ir priklausinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, priteisiant atsakovams turtą natūra, o ieškovėms – piniginę kompensaciją, atsiranda galimybė ginčo žemės sklypą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, atsižvelgiant į atsakovų asmeninės nuosavybės teise valdomas dalis 6 ir 8 ir šalių dalis dalyje 7.

44. Nurodė, kad jų siūlomas ginčo žemės sklypo atidalijimo natūra variantas yra racionalus ir vienintelis įmanomas, vertinant atsakovų asmeniškai valdomas dalis 6 ir 8. Atsakovų variantas užtikrina patekimą į ieškovėms skirtiną žemės sklypą, pats žemės sklypas yra prie ieškovių valdomų žemės sklypų, jo plotas atitinka ieškovių valdomą.

45. Be to, atsakovai nurodė, kad ieškovės ne tik nepateikė savo atidalijimo varianto, bet ir nekritikavo atsakovų pateikto. Vienintelis ieškovių motyvas dėl nesutikimo su priešieškiniu dalyje dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo yra tas, kad atsakovai siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo keliu, bet ne per administracinę procedūrą. Atsakovai pastebėjo, kad egzistuoja skirtingi žemės sklypų atidalijimo būdai: administraciniu aktu, sutartimi arba teismo sprendimu. Šie būdai iš esmės skiriasi. Administracinė procedūra dėl žemės sklypo atidalijimo su ieškovėms yra neįmanoma dėl jų svetimos nuosavybės negerbimo, ir net tokią procedūrą pradėjus, pasiekti susitarimo nepavyktų, ir atidalijimo klausimą vis vien spręstų teismas.

46. Atsakovai nurodė, kad gyvenamojo namo atidalijimas natūra yra procedūriškai ir techniškai neįmanomas, t. y. fiziškai neįgyvendintinas be neproporcingos žalos daiktui, tai reiškia, kad jo atidalijimas atliktinas išmokant ieškovėms piniginę kompensaciją. Kartu su gyvenamuoju namu tokiu pat būdu atidalintini ir jo priklausiniai. Ieškovės ir tretieji asmenys priešieškinio motyvo dėl priklausinių, kaip antraeilių daiktų, likimo neginčijo, be to ir jokių išimčių nagrinėjamu atveju nėra. Savo gyvenamojo namo ir jo priklausinių atidalijimo varianto ieškovės nepateikė.

47. Tenkinus priešieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant turtą atsakovams, atsiranda galimybė ginčo žemės sklypą atidalyti natūra, suformuojant atskiru turtiniu vienetu ieškovėms tenkančią žemės sklypo dalį iš esmės dalyje 7, t. y. būtent toje vietoje, kur ieškovės pagal dovanojimo sutarties sąlygas (su paveldėjimu) ir turi savo žemės sklypo dalį. Kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą, ir jam atsakovai „paaukojo“ savo dalies 8 dalį. Priešingu atveju pravažiavimui reikėtų nustatyti servitutą per kitas dovanojimo sutartimi aiškiai apibrėžtas dalis, tačiau atsakovai pasirinko mažiausiai komplikuotą variantą savo asmeninės dalies sąskaita.

48. Ieškovių atstovas nuo pat bylos pradėjimo 2017 metais aiškino, kad mato galimybę baigti bylą taikiai. Teismas ne kartą sudarė proceso dalyviams galimybę derinti taikos sutarties sąlygas, tačiau kiekvieną kartą derybos ieškovių buvo be jokių motyvų nutraukiamos, nepateikus jokių atidalijimo alternatyvų. Ieškovių ir trečiųjų asmenų atstovas beveik trejus metus žadėjo pateikti ieškovių siūlomą ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą (grafinę dalį) ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimą. Daugybę kartų teismas šioje civilinėje byloje sudarė šalims galimybę derėtis dėl taikios bylos baigties, ir visada derybas nutraukdavo ieškovių atstovas be jokių motyvų. Jokių alternatyvių pasiūlymų ir ieškovių pusės per visą bylos nagrinėjimą gauta nebuvo.

49. Civilinė byla buvo pradėta būtent dėl ieškovių atsisakymo derinti poziciją su atsakovais. Nagrinėjant civilinę bylą ieškovės atsisakė sudaryti nors dalinę taikos sutartį dėl civilinės bylos dalies, kurioje nėra ir niekada nebuvo ginčo. Taip akivaizdžiai buvo didinamos atsakovų bylinėjimosi išlaidos (ir dirbtinai auginamos ieškovių), nes nesant ginčui byla ir šioje dalyje buvo nagrinėjama toliau. Atsakovių ir trečiųjų asmenų nesutikimas su priešieškiniu yra nemotyvuotas, iš esmės kvestionuojant pačią atsakovų teisę į atidalijimą, bet ne kritikuojant jų siūlomą atidalijimo būdą (ir nesiūlant savo). Vėliau ieškovės teigė pageidaujančios sudaryti taikos sutartį ir dalyje dėl priešieškinio ir įsipareigojo pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau to tiesiog nedarė, be jokių motyvų nutraukdavo derybas, jas atnaujinus ignoruodavo jau pasiektus susitarimus, teismui teikė melagingus parodymus ir t. t. Būtent dėl ieškovių nebendradarbiavimo su bendraturčiais rengiant atidalijimo dokumentus byla atsirado teisme, o jos nagrinėjimas užtruko ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų procesinio elgesio, kuris negali būti vertinamas kaip tinkamas.

50. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovėms negali būti priteistas net tenkinus jų ieškinį, nes ginčo dėl dovanojimo sutartimi gautų žemės sklypų atidalijimo nebuvo, tačiau ieškovės siekė ne tik realizuoti savo teisę į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir jo rezultatu pabloginti atsakovų padėtį, kad ateityje spręsti dovanotos žemės „perdalijimo“ klausimą. Turi būti atlygintos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, neatlyginant jų ieškovėms dėl pastarųjų procesinio elgesio, lėmusio bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

Atsiliepimas

51. Atsakovai taip pat nurodė, kad byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos ieškovėms ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

52. Ieškovės nagrinėjant bylą teismo posėdyje papildomai nurodė, kad priešieškinis neturi tų pagrindų, kurie nurodyti CPK 143 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose. Priešieškinyje išreikšti reikalavimai nėra susiję su ieškinio ginčijimu, jie yra savarankiški atskiros civilinės bylos dalykas. Priešieškiniu iš esmės nėra paneigiami ieškinio reikalavimai, priešieškiniu siekiama atidalinti dar tik būsimo žemės sklypo, kurio bendraturčiais lieka atsakovai ir ieškovės L. Z. ir V. M., ribas. Priešieškinis yra kliūtis greitam ir ekonomiškam bylos išnagrinėjimui.

53. Be to, atsakovai, reikšdami savo reikalavimus, tinkamai nepasiruošė bylai, kadangi nebuvo įvykdytos visos įstatymų reikalaujamos sąlygos, siekiant priešieškinio dalyko įgyvendinimo, t. y. atsakovai prie priešieškinio privalėjo pateikti pertvarkymo projektą, atitinkantį Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Be tokio plano atsakovų reikalavimai negali būti nagrinėjami. Nepaisant to, jog šalys nesutaria dėl atidalijimo pagal priešieškinį, tokio projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinei žemės tarnybai buvo būtinas.

Šalies argumentai

54. Ieškovės pažymėjo, kad iš G. K. 2015 m. gruodžio 18 d. prašymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl detaliojo plano rengimo sustabdymo ir tvirtinimo taip pat matyti, kad atsakovo interesai yra žemės sklypą atidalinti tokiu būdu, kokiu šiai dienai yra prašoma ieškinyje. Kitoks atidalinimo būdas, o būtent toks, kuriuo siekiama atidalinti sklypą pagal priešieškinį, jam netiko. Abu atsakovai yra pareiškę sutikimus dėl Tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano bei Žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimo, kuriuo nustatytos žemės sklypo ribos, žemės sklypą padalijant į 11 atskirų sklypų. Minėtieji valstybės institucijų spendimai iš atsakovų pusės nebuvo apskųsti. Siekiant sudaryti notarinę sutartį nebuvo reiškiami atitinkami reikalavimai, kurie reiškiami kartu su priešieškiniu.

55. Pasisakydamos dėl priešieškinio reikalavimo, susijusio su žemės sklype esančių statinių atidalijimu, ieškovės pažymėjo, kad nesant teisėto pagrindo įgyvendinti priešieškiniu pareikšto 9 žemės sklypo (būsimo) atidalinimo būdo, nėra ir pagrindo spręsti apie minėtų statinių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Šalies argumentai

56. Ieškovės nurodė, kad gyvenamajame name yra du atskiri gyvenamieji kambariai su atskirais įėjimais, kas rodo, jog šiame name gali nevaržomai gyventi ir juo naudotis du namų ūkiai, t. y. gyvenamasis namas turi dvi atskiras gyvenamąsias patalpas, dvi prieškambario tipo patalpas ir dvi verandas, o į kiekvieną gyvenamąją patalpą patekti galima per atskirus įėjimus (verandas).

57. Ieškovės pažymėjo, kad kvestionuoti faktinę aplinkybę, jog ieškovės L. ir V. gyvena ginčo žemės sklype esančiame pastate ir juo bei sklype esančiais statiniais naudojasi, negalima. Ieškovės faktiškai naudojasi patalpomis – 1-1/4.40 kv. m., 1-3/31,90 kv. m., 1-4/3,97 kv. m. Be jų daugiau šiame name niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Kiti du šio gyvenamojo namo ir priklausinių bendraturčiai atsakovai gyvena kitu adresu. Be to, atsakovų namo dalyje yra įkurdinti asmenys: du suaugę ir trys mažamečiai vaikai. Ieškovės taip pat pažymėjo, kad šalių santykiai yra konfliktiški, iš G. K. ir jo sutuoktinės A. K. buvo patirta net agresija.

58. Ieškovės teigė, kad atsižvelgus į M. K. išsakytą poziciją, matyti, jog jis iškeltos civilinės bylos atžvilgiu yra nesuinteresuotas. Visi materialieji teisiniai reikalavimai kyla iš G. K. interesų. Pastarojo veikiamas M. K. į procesą yra įtrauktas brolio interesų pagrindu. M. K. galimai nesuvokia bylos esmės.

59. Ieškovės nurodė, kad iš jų pusės buvo parengta ir atsakovams pateikta dalinės taikos sutartis, kuria buvo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo atidalijimo būdu, dėl kurio tarp šalių nekilo prieštaravimų, tačiau taikus šalių susitarimas pasiektas nebuvo. Taikos derybų tarp šalių eiga yra susijusi su nagrinėjama civiline byla, nes ji parodo, jog atsakovai piktnaudžiauja procesu, jį vilkina, tuo darydami žalą ieškovėms.

60. Liudytojas teismo posėdžio metu J. L. parodė, kad pažįsta L. Z. – ji yra jo svočia, ir V. M. – jos yra seserys, abi gyvena (duomenys neskelbtini). Po jų tėvo mirties, jos gyvena sodyboje mediniame name. Į namą yra du įėjimai iš galo. L. ir V. gyvena vienoje namo pusėje, o kitoje gyvena jauna šeima su vaikais. Jis tame name lankėsi paskutinį kartą 2019 Naujųjų metų. L. ir V. vasarą dirba daže, o žiemą tiesiog gyvena. L. ir V. namo dalyje yra vienas kambarys. Ten yra maža virtuvėlė, prie namo yra žemės sklypas, ten auga braškės, serbentai. Iki L. ir V. tėvo mirties jos abi gyveno (duomenys neskelbtini).

61. Liudytoja M. P. parodė, kad ji pažįsta ieškoves L. Z. ir V. M., L. anūkė P. lanko mokyklą kartu su liudytojos sūnumi R. D. P., L. duktė L. gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pati name nebuvo. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini). L. ir V. tame name gyvena ir žiemą, ir vasarą, dar name gyvena L. vyras S., ji matė, nežino kiek namas turi įėjimų. Dar tame name gyvena nuomotojai su vaiku.

62. Liudytojas R. J. parodė, kad pažįsta atsakovą G., jis yra jo žmonos L. pusbrolis, ieškovė L. yra jo uošvienė. G. gyvena (duomenys neskelbtini). G. P. kaime turi sklypą ir seną namą, kuriame gyveno jo (G.) seneliai. Jis yra name buvęs, namas padalintas per pusę, yra du į ėjimai. Šalia namo yra ūkiniai pastatai, jis pats paskutinį kartą name lankėsi 2017 metų vasarą, gal 2016 metais. L. iki 2017 metų rugsėjo gyveno (duomenys neskelbtini), nes jis veždavo jai vaikus prižiūrėti, nuo 2017 metų rugsėjo ji ir toliau gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) L. su jo vaikais nebūna, o jeigu ir būna, tai pas jo žmoną L., kuri turi namą (duomenys neskelbtini), bet ne tą senelio namą. V. atvažiuodavo į tą senelių namą vasarą. Jis su žmona L. negyvena kartu nuo 2012 metų. G. turi brolį M., jie kartu kažkada jaunystėje iki jų motinos mirties (gal jau kokie 5 metai atgal) gyveno tame name savo dalyje, o nuolat paskutiniais metais jie ten negyvena. Jis žino, kad dabar vienoj namo daly gyvena jauna šeima, o kitoje namo dalyje lyg ir niekas negyvena, tai jam pasakojo jo vaikai.

63. Liudytoja A. S. parodė, kad pažįsta G. K., nes jos vyras ir G. žmona A. K. yra giminaičiai. (duomenys neskelbtini) G. turi motinos namą. Ji ten niekada nebuvo, bet žino iš žmonių. Ji pati gyvena (duomenys neskelbtini) name. V. M. gyvena (duomenys neskelbtini) savo name. Ji dažnai pravažiuoja pro V. namą, matosi, kad ten gyvena. Ji mato V., V. vyrą. G. turi brolį M., kuris gyvena pas G. name. Ji žino, kad G. tvarko tą namą (duomenys neskelbtini), tai ji žino iš G. žmonos.

64. Liudytoja I. M. parodė, kad ji su šeima – su vyru ir trimis nepilnamečiais vaikais, nuo 2017 metų vasario 27 d. gyvena (duomenys neskelbtini) G. namo pusėje. Jis leido gyventi ir tą namą tvarkyti. Namas turi dvi dalis, vienoje pusėje jų šeima gyvena, kita – tuščia, būna uždaryta. L. kartais atvažiuoja, bet ji pabūna darže ir išvažiuoja. L. ir V. gal du kartus 2018 metų liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais nakvojo kitoje namo dalyje. L. žiemą atvažiuoja, pasirenka bulvių ir išvažiuoja, ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2018 metų liepos mėnesį L. namo pusėje atsirado konteineris ir pašto dėžė. L. ir V. pradėjo rodytis prie namo, kai prasidėjo teismas. Ji ten nematė G. brolio M. Toje dalyje, kur yra L. namo dalis, 2018 metų rugsėjo – spalio mėnesiais buvo atvažiavusi L. su vyru ir keitė spynas.

65. Liudytoja A. K. parodė, kad G. K. yra jos vyras, jie gyvena jos tėvų namuose (duomenys neskelbtini), ten kartu gyvena ir G. brolis M., kuri yra fiziškai neįgalus, nevaldo kojų ir rankos. Jos vyras kartu su broliu po jų motinos mirties turi pusę namo (duomenys neskelbtini), ir 1/3 dalį po senelio mirties. Ji su vyru į tą namą dažnai atvažiuoja, sniegą nukasa, šienauja žolę, L. ir V. ten niekada sniego nekasė, nešienauja žolės. Kai mirė G. mama, į tą namą nei L., nei V. neatvažiuoja, viskuo ten rūpinasi jos vyras. Gal 2018 metais liepos mėnesį jos ten kartą nakvojo tame name. To namo po senelio mirties niekas nekūrena, o G. dalis namo pastoviai kūrenama. G. namo dalyje gyvena I. ir G. M., jie turi tris vaikus. Jie neturėjo kur gyventi, tai jie pasiūlė jiems tame name pagyventi. 2018 metų rugsėjo mėnesį atvažiavo L., V. su vyrais, jų advokatas su antstoliu ir pakeitė spyną, neleidžia G. patekti į namą, nors G. priklauso 1/3 dalis tos kitos (L. ir V.) namo dalies.

66. Liudytojas G. M. parodė, kad pažįsta G. K., nes jie yra draugai – pažįstami. Jis su žmona ir vaikais nuo 2018 metų gyvena G. namo dalyje (duomenys neskelbtini), kitoje namo dalyje niekas negyvena. 2018 metų rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais L. ir V. savo namo dalyje nakvojo gal 2 kartus. Namas medinis, nesimato, kad jį kas kūrentų.

67. Liudytoja L. J. parodė, kad yra ieškovės L. Z. dukra. Atsakovas G. K. yra jos pusbrolis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kai ji ten apsigyveno, ten gyveno atsakovo mama. Ginčo namas priklausė seneliui K. P. ir atsakovų motinai R. K. Namas yra iš dviejų galų, namo dalis, kur gyveno atsakovų motina priklauso atsakovams, o kitą namo dalį po senelio paveldėjo visos šalys. Atsakovai tame name negyvena nuo 2004 metų, G. gyvena mieste su žmona ir broliu M. Jų namo dalyje gyvena nuomininkai. Jos mama L. Z. su V. M. nuo 2017 metų gyvena senelio namo dalyje, užsiima ūkininkavimu, iki 2017 metų jos gyveno mieste. G. K. mano, kad jis yra namo savininkas. Po senelio mirties tarp šalių atsirado konfliktai dėl turto pasidalinimo.

68. Liudytojas D. V. parodė, kad jis dirba UAB „Dextrus“ matininku. Jis 2016 m. gruodžio 14 d. parengė šalių žemės sklypų, (duomenys neskelbtini), planus. Atsakovas G. K. dalyvavo matavimuose, atidalinimo procese, viskas tiko. Tuo metu dėl jo namo atidalinimo jokių klausimų nekilo. 9 sklype nebuvo apibrėžtos visų savininkų dalys, šį planą jis rengė remiantis detaliuoju planu. 9 sklypo plane nurodyti pastatai, kurie buvo nurodyti detaliajame plane, tie statiniai nurodyti plane turėjo būti vietoje, bet jis to netikrino, pastatų inventorizacijos jis neatliko. Natūroje ar visi pastatai yra vietoje, jis netikrino.

69. Liudytojas J. P. parodė, kad pažįsta ieškoves ir atsakovus, nes yra jų kaimynai. Ieškovių tėvui ir atsakovų seneliui P. P. kaime priklausė senas namas ir ūkiniai pastatai, kam jie priklauso dabar jis nežino. Dabar vienoje namo dalyje gyvena kažkokie nuomininkai, o kitoje gyvena V. ir ieškovė L., jos ten gyveno po K. P. mirties. Jis jas dažnai mato, jos atvažiuoja sodina daržus, pjauna žolę. Matė prie namo atsakovą G. K. kaip jis žolę pjauna.

70. Liudytoja J. M. parodė, kad pažįsta L. Z., jos yra kaimynės (duomenys neskelbtini), L. gyvena šiame kaime esančiame name, kuris priklausė L. tėvui K. P. Po jo mirties, kas yra namo savininkas ji nežino. G. matė, kai jis buvo mažas, gyveno tame name, o dabar name jis negyvena. Ji name nesilankė. L. kiekvieną dieną atvažiuoja, žiemą ten nuolat negyvena. V. irgi atvažiuoja, ravi, prižiūri daržą, žolę pjauna. L. atvažiuoja pas savo dukrą vaikus prižiūrėti.

71. Liudytoja L. S. parodė, kad pažįsta ieškoves I. K. ir R. L. Ji rengė joms priklausančio sklypo planą. Dėl šio 9 sklypo buvo perdarytas visas detalusis planas, sklypas nebuvo padalintas. Detalusis planas rengiamas pagal šalių pageidavimus, todėl tas planas ir buvo visų šalių pasirašytas. Ji rėmėsi Vilniaus rajono savivaldybės išduotomis sąlygomis. Išskyrus 9 sklypo dalį – kiti sklypai atitinka šalių naudojimosi tvarką, visi savininkai laikėsi griežtai nustatytos naudojimosi tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovių ieškinį tenkino iš dalies – atidalino turtą šios nutarties 1.1-1.10 punktuose nurodytu būdu; kitą ieškinio dalį (nutarties 1.11 punktas) atmetė; atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies – 1) atidalino atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13 (X 6064893.49 Y572994.10), 14 (X6064861.25 Y572970.81), 15 (6064864.52 Y572966.99), 16 (X6064909.63 Y572914.37), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 2) atidalino atsakovams M. K. ir G. K. atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17 (X6064900.78 Y572907.98); 18 (X6064877.57 Y572891.23); 19 (X6064856.04 Y572913.85); 20 (X6064838.55 Y572934.77); 21 (X6064832,51 Y572943.98); 22 (X6064829.76 Y572948.17); 23 (X6064826.51 Y572945.83); 24 (X6064829.16 Y572941.78); 25 (X6064835.33 Y572932.38); 26 (X6064853.05 Y572911.19); 27 (X6064860.71 Y572903.14); 28 (X6064835.53 Y572885.10); 29 (X6064854.70 Y572861.31); 30 (X6064872.32 Y572839.89); 1 (X6064888.58 Y572820.87); 2 (X6064910.87 Y572841.23); 3 (X6064917.47 Y572847.26); 4 (X6064919.85 Y572844.24); 5(X6064937.91 Y572861.73); 3) atidalino ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu A ir posūkio taškais 5 (X6064937.91 Y572861.73); 6 (X6064946.77 Y572870.32); 7 (X6064937.91 Y572861.73); 8 (X6064965.80 Y572888.77); 9. (X6064969.07 Y572892.52); 10 (X6064949.55 Y572919.51); 11 (X6064944.67 Y572926.95); 12 (X6064898.36 Y572997.62); 13 (X6064893.49 Y572994.10), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 16 (X6064909.63 Y572914.37), 17 (X6064900.78 Y572907.98); kitą priešieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovų G. K. ir M. K. ieškovėms L. Z., R. L., V. M., I. K., 1 343,06 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 671,53 Eur; priteisė iš ieškovių L. Z. ir V. M. atsakovui G. K. 274,30 Eur, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 137,15 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovų G. K. ir M. K. valstybei 12,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.

73. Teismas nustatė, kad ieškovėms ir atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas): L. Z. – 13424/74831 dalis 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; V. M. – 18119/74631 dalis 2013 m. rugpjūčio 28 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; R. L. – 3000/24877 dalis 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu; I. K. – 3888/24877 dalis 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu; G. K. – 16603/149262 dalis 2013 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; M. K. – 9415/49754 dalis 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2013 m. spalio 22 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šiam žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nuo 2008 m. gegužės 13 d.

74. Teismas nustatė, kad minėtame žemės sklype įregistruotas 1952 statybos metų 60,96 kv. m gyvenamojo ploto rąstinis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1953 statybos metų pastatas – viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (natūroje neišliko); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (natūroje neišliko); pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai-kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

75. Teismas taip pat nustatė, kad minėtas gyvenamasis namas nuosavybės teise priklauso: ieškovėms – V. M. (19/100 dalis namo ir 1/3 kitų statinių), L. Z. (19/100 dalis namo ir 1/3 kitų statinių) – 2010 m. spalio 20 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. balandžio 27 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu; atsakovams: G. K. (143/400 dalis namo ir 1/4 kitų statinių), M. K. (21/80 dalis namo ir 1/12 kitų statinių) – 2013 m. spalio 28 d. paveldėjimo teisės pagrindu; žemės sklype esantys kiti pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovui G. K. (1/4 dalis); M. K. (1/12 dalis); ieškovei V. M. (1/3 dalis) ir ieškovei L. Z. (1/3 dalis).

76. 1997 m. gegužės 16 d. Sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta tarp K. P. ir R. K., K. P. padovanojo dukrai R. K. 43/100 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto 1A1/m, turinčio 80,53 kv. m bendro naudingo ploto, kas sudaro patalpos plane pažymėtos indeksais 1-6(29.08 kv. m), 1-5 (5.48 kv. m), iš viso 34.56 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini).

77. 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) sutuoktiniai K. P. ir J. P. (dovanotojai) ir L. Z., R. K., I. K., R. L., M. K. (apdovanotieji), dovanotojai padovanojo apdovanotojams 2,4887 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esantį (duomenys neskelbtini) tokiomis dalimis: dukroms L. Z. 3000/24877, R. K. 2585/24877, vaikaitei I. K. 3888/24877, vaikaitei R. L. 3000/24877, vaikaičiui M. K. 3415/24877.

78. Minėta dovanojimo sutartimi (3.-3.1 punktai) šio sandorio šalys nusistatė naudojimosi 2,4887 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka taip: L. Z. atskirai naudosis 3000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „3“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 9, 10, 11, 12, 46, 45, 44, 43, 60, 40, 8, 9; R. K. atskirai naudosis 2585 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „6“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 33, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 33; I. K. naudosis 2200 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „1“ dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 1, 2, 3, 4, 5, 62, 38, 34, 35, 36, 37, 1, ir 1688 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „2“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 5, 6, 7, 8, 40, 39, 38, 62, 5; R. L. atskirai naudosis 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „4“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 39, 40, 60, 43, 42, 61, 39, 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „5“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 34, 38, 39, 61, 42, 41, 34 ir 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „9“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 16, 17, 54, 49, 16; M. K. atskirai naudosis 3415 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „8“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 20, 21, 22, 48, 50, 51, 55, 52, 20; K. P. ir J. P. atskirai naudosis 4424 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „7“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 12, 13, 14, 15, 16, 49, 50, 48, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 47, 45, 46, 12, 1565 ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „10“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 49, 54, 53, 55, 51,5 0, 49 ir 3000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „11“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 55, 53, 18, 19, 52, 55. Prie dovanojimo sutarties pridėtas priedas Nr. 1 (minimas dovanojimo sutartyje) yra planas dovanojimo sutartyje nurodytų sklypų, pažymėtų indeksais.

79. Pagal dovanojimo sutarties 4.8 punktą, dovanotojai pareiškė, kad leis nevaržomai naudotis R. K. žemės sklypo dalimi, pridedame plane M1:1000 pažymėtoje indeksu „7“ tiek, kiek reikalinga patekti į jai priklausančią 43/100 dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį; pagal 5.1.punktą sutarė, kad apdovanotieji įsipareigoja laikytis žemės naudojimo tvarkos ir sąlygų, servitutų ir ūkinės veiklos apribojimų nustatytų norminiais aktais.

80. Teismas nustatė, kad žemės sklypo – objektas: žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,4887 ha, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo planas – detalusis planas buvo paruoštas UAB „Virilina“ vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 188-11 AD 700-(3.31). Paruoštas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plano projektas (suformuoti atskiri žemės sklypai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11; sklypai nuo Nr. 1 iki Nr. 8 – kitos paskirties – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos; sklypas Nr. 9 (ginčo sklypas) – žemės ūkio paskirties žemė – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypas); sklypas Nr. 10 – žemės ūkio paskirties žemė – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypas; sklypas Nr. 11 – kitos paskirties žemės – komercinės paskirties teritorijos) buvo suderintas su visomis tam reikalingomis valstybinėmis institucijomis, fiziniais asmenimis ir patvirtintas 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408. Patvirtinus šį žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, UAB „Dextrus“, remdamasi minėtu patvirtintu projektu, ieškovių kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 parengė atskiras nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 9 d. įsakymas Nr. 48SK-383-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“).

81. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypas Nr. 9 (dėl žemės sklypų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11 atidalinimo ginčo tarp ieškovių ir atsakovų nekilo) 10453 kv. m. ploto su statiniais, pažymėtas UAB „Dextrus“ 2016 m. gruodžio 14 d. sudarytame žemės sklypo plane M 1:1000 linijomis ir skaičiais: 1, 2, 44, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. M., L. Z., M. K., G. K. Šis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9. Minėto žemės sklypo dalys su statiniais yra užregistruotos Valstybės įmonėje Registrų centre, kuriam suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

82. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp ieškovių ir atsakovų dėl žemės sklypų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11 nekilo, šiuo aspektu dėl ieškinio pagrįstumo plačiau nepasisakė ir šioje ieškinio dalyje ieškovių ieškinį tenkino.

83. Pasisakydamas dėl ginčo žemės sklypo Nr. 9, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad žemės sklypų atidalinimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Tuo tarpu žemės sklypų padalijimas, pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 18 punktą, apibrėžiamas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – taisyklės) 2 punkte numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.1. punkte numatyta, kad projektas inter alia rengiamas, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 punkte). Teismas pažymėjo, kad sistemiškai vertinant nurodytą teisinį reglamentavimą, tiek siekiant atidalinti, tiek padalinti žemės sklypus, yra rengiami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai.

84. Teismas sprendė, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovės (ieškovių iniciatyva) rengė ginčo sklypo Nr. 9 atidalinimo projektą, nesuponuoja, kad jų siūlomas būdas yra priimtiniausias, kad turi būti atsižvelgiama tik į ieškovių interesus. Teismas sutiko su atsakovų nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais dalyje dėl ieškovių pateikto ginčo žemės sklypo Nr. 9 atidalinimo plano, kad ginčo sklypo Nr. 9 atidalinimo planas parengtas ydingai ir neatitinka tikrovės bei pažeidžia atsakovų, kaip sklypo bendraturčių, teises bei interesus.

85. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ginčo sklypo Nr. 9 bendraturčiai L. Z., V. M., G. K., M. K. nuosavybės teise valdo aiškiai apibrėžtas žemės sklypo dalis (išskyrus žemės plotą, reikalingą pastatams ir statiniams eksploatuoti, ši dalis priklauso šalims dalinės nuosavybės teise), pažymėtas linijomis ir posūkio taškais su koordinatėmis. Būtent tokias dalis, kaip nurodė atsakovai, dovanojimo sutarties pagrindu. Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad M. K. atskirai naudosis 3 415 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 8, tačiau šioje ieškovų pateiktame atidalinimo projekte šios atsakovo M. K. vienasmeniškai valdomos dalies nenurodoma. Taip pat dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad R. K. (atsakovų motina, po kurios mirties atsakovai palikimą priėmė) atskirai naudosis 2585 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 6, tačiau ir ši dabar atsakovams priklausanti dalis taip pat nėra nurodyta. Ieškovės neginčijo, kad aukščiau paminėtos sklypo dalys priklauso atsakovams.

86. Teismas nurodė, kad ieškovės neginčijo ir tos aplinkybės, kad ginčo sklypo Nr. 9 plane yra pavaizduoti nesantys ūkiniai pastatai bei nenurodyti realiai šiai dienai esantys garažai. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad minėta dovanojimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi 2,4887 ha bendro ploto žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka, kuri įregistruota VĮ Registrų centras, tame tarpe dovanojimo sutarties priede Nr. 1 – plane nurodytų sklypų, pažymėtų indeksais 6, 8, 7), tačiau kažkodėl ginčo sklypo Nr. 9 plane ši tvarka neatspindėta, kas neatitinka protingumo, sąžiningumo kriterijų, tuo visiškai ignoruojant atsakovų, kaip ginčo sklypo bendrasavininkų teises.

87. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendė, kad ieškinys dalyje dėl ginčo sklypo Nr. 9 atidalinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ir tenkintinas atsakovų priešieškinis dalyje dėl atidalinimo 10453 kv. m bendro ploto žemės sklypo pagal atsakovų pateiktoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės atidalijimo schemoje M1:100 ginčo šalims tenkančias dalis, pažymėtais indeksais.

88. Pasisakydamas dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo atidalinti atsakovams gyvenamąjį namą su priklausiniais (statiniais), ieškovėms išmokant piniginę kompensaciją, teismas nurodė, kad ginčo dėl to, kad gyvenamasis namas su priklausiniais priklauso bendraturčiams – ieškovėms L. Z., V. M. ir atsakovams G. K. ir M. K. su atitinkamomis VĮ Registrų centras įregistruotomis dalimis, nekilo.

89. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, darė išvadą, kad atsakovų reikalavimas atidalinti atsakovams gyvenamąjį namą su priklausiniai (statiniais), ieškovėms išmokant piniginę kompensaciją nėra pagrįstas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog tiek atsakovai, tiek ieškovės L. Z., V. M. ginčo name pastoviai negyvena, atvyksta į jiems priklausančias namo dalis bei jomis naudojasi sezoniškai, daugiausia šiltuoju metų laiku, sodina daržus, šienauja žolę, atsakovas G. K. jam priklausančią namo dalį buvo išnuomavęs, tai įrodo tiek pačių ginčo šalių, tiek liudytojų parodymai, tiek bylos medžiaga.

90. Teismas sprendė, kad vien remtis ta aplinkybe, kad tarp ginčo šalių kyla buitinės konfliktiškos situacijos, kad tai yra vienintelis atsakovams nuosavybės teise priklausantis būstas (kuriame atsakovai nuolat negyvena), kad atsakovai deklaravę gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą anksčiau nei ieškovės, kad atsakovai savo namo dalyje įsirengė vandentiekį ir internetą, kad namas senas, reikalingas remonto, dėl ginčo šalių kylančių butinių konfliktų – nesudaro pagrindo šioje dalyje tenkinti priešieškinį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje ginčo situacijoje tiek ieškovės, tiek atsakovai yra lygiaverčiai gyvenamojo namo atitinkamų dalių bendrasavininkiai, todėl apriboti ieškovių kaip gyvenamojo namo su priklausiniais bendrasavininkių teises – nutraukti jų bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nėra pagrindo. Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje dalyje priešieškinį atmetė.

91. Teismas nustatė, kad už ieškinį ieškovės sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį, už priešieškinį atsakovai sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį; ieškovių išlaidos advokatų pagalbai apmokėti sudaro – 1 400 Eur, atsakovų – 5 140 Eur; procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13 Eur.

92. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys patenkintas 90,90 proc., ieškovėms iš atsakovų priteisė 71,06 Eur žyminį mokestį bei 1 272 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 1 343,06 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovų priešieškinis tenkintinas 5,26 proc., todėl atsakovams iš ieškovių priteisė 3,94 Eur žyminį mokestį ir 270,36 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 274,30 Eur. Atitinkamai proporcingai iš atsakovų teismas priteisė valstybei 12,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas; iš ieškovių šių išlaidų valstybei nepriteisė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

93. Ieškovės R. L., L. Z., V. M. ir I. K. apeliaciniais skundais prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje, kuria netenkintas ieškovių ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniai skundai grindžiami šiais pagrindiniais argumentais:

93.1. Atsakovai kartu su priešieškiniu privalėjo pateikti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 37, 40 straipsniai; Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 1, 2, 2.1, 12, 13, 19, 66 punktai). Be tokio plano atsakovų reikalavimai negalėjo būti nagrinėjami. Nepaisant to, jog šalys nesutarė dėl atidalijimo pagal priešieškinį, tokio projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai buvo būtinas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė termino trūkumams pašalinti ir nepagrįstai išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto, o matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemą prilygino tokiam projektui.

93.2. Iš G. K. 2015 m. gruodžio 18 d. prašymo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl detaliojo plano rengimo sustabdymo ir tvirtinimo matyti, kad atsakovo interesai buvo susiję su žemės sklypo atidalinimu tokiu būdu, kokiu buvo prašoma ieškinyje. Kitoks atidalinimo būdas, o būtent toks, kuriuo buvo siekiama atidalinti sklypą pagal priešieškinį, jam netiko. Abu atsakovai yra pareiškę sutikimus dėl Tarybos sprendimu patvirtinto detaliojo plano bei Žemėtvarkos skyriaus vedėjo sprendimo, kuriuo nustatytos žemės sklypo ribos, žemės sklypą padalijant į 11 atskirų sklypų. Valstybės institucijų spendimai atsakovų nebuvo apskųsti. Siekiant sudaryti notarinę sutartį nebuvo reiškiami atitinkami reikalavimai, kurie buvo reiškiami kartu su priešieškiniu. Atsakovų priešieškinio pateikimas yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise ir proceso vilkinimas.

93.3. Atsakovas M. K. civiline byla nebuvo suinteresuotas, kadangi visi materialieji teisiniai reikalavimai buvo kildinami iš G. K. interesų. M. K. teismo posėdžio metu sutiko su ieškinyje prašomu atidalinimo variantu. Nors priešieškinį palaikė, visgi negalėjo pasisakyti dėl žemės sklypo atidalinimo būdo. Tai rodo, kad M. K. galimai nesuvokė bylos esmės.

93.4. Iš ieškovių pusės buvo parengta ir atsakovams pateikta dalinės taikos sutartis, kuria buvo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo atidalijimo būdu, dėl kurio tarp šalių nekilo prieštaravimų. Kartu buvo atsižvelgta į atsakovų teiktas pastabas dėl dalinės sutarties turinio ir pateiktas galutinis dalinės taikos sutarties variantas (2019 m. spalio 25 d.), tačiau, dėl nesuprantamų priežasčių, atsakovai vengė pasirašyti dalinės taikos sutartį. Po mėnesio buvo teikiama papildoma dalinės taikos korekcija iš atsakovų pusės. Reikalautini į dalinės taikos sutartį įtraukti punktai visiškai neturėjo jokio ryšio su dalinės taikos objektu. Iš ieškovių pusės buvo stengtasi derinti šios sutarties sąlygas, bet nevaisingai.

93.5. Atsakovų teikiamas priešieškinis neatitiko CPK 143 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų sąlygų. Priešieškinis neturėjo jokio ryšio su ieškinio reikalavimais, kadangi priešieškinio reikalavimai nebuvo susiję su ieškinio ginčijimu; priešieškiniu keliami reikalavimai yra savarankiški atskiros civilinės bylos dalykas. Be to, priešieškiniu buvo siekiama atidalinti dar tik būsimo žemės sklypo, kurio bendraturčiais lieka atsakovai ir ieškovės L. Z. ir V. M., ribas.

93.6. Atsakovai iš esmės sutiko su sklypo Nr. 9 ribomis, o tai, kad šiose ribose bendrasavininkais po atidalinimo pagal ieškinį lieka keturi asmenys, neužkerta kelio šiems asmenims įgyvendinti teisės į nuosavybės atsidalinimą ateityje.

93.7. Priešieškiniu prašomas atidalinti žemės sklypas pagal matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemą negalėjo būti atidalintas, kadangi ji neatitiko šalių interesų. Pavyzdžiui, schemoje žemės sklypas, tenkantis L. Z. ir V. M., formuojamas pažeidžiant žemės sklypų formavimo tvarką nustatant privažiavimą šių šalių žemės dalių sąskaita. Tokiu atveju įprastai yra nustatomas kelio servitutas. Be to, nepaisant to, kad teismas atmetė priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalinimo, statiniai šiuo metu yra toje žemės sklypo dalyje (atidalijus pagal schemą), kuri priklauso atsakovams. Taigi teisėtos statinių savininkės teisiškai net neturi galimybės patekti į juos. Šiuo atveju, jei teismas pripažino ieškovių teisę į statinius, neatidalinant statinių bendrosios dalinės nuosavybės kaip to buvo prašoma priešieškiniu, racionalu, jog ir žemės atidalinimo klausimas negalėjo būti išspręstas tokiu būdu, kokiu buvo prašoma priešieškiniu.

93.8. Byloje nustatytas klaidinantis juridinis faktas dėl ieškovių L. Z. ir V. M. gyvenimo name fakto, t. y. jog jos nuolat negyvena jų deklaruojamu gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini). V. M. ir L. Z. yra šio gyvenamojo namo gyventojos. Šiame name pradėjo gyventi iš karto po jų tėvo K. P. mirties. Jos faktiškai naudojasi patalpomis – 1-1/4.40 kv. m., 1- 3/31,90 kv. m., 1-4/3,97 kv. m. Be jų daugiau šiame name niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Kiti du šio gyvenamojo namo ir priklausinių bendraturčiai G. K. ir M. K. gyvena kitu adresu. Be to, atsakovai nuo 2017 m. vasario mėn. tretiesiems asmenims yra perdavę gyvenamojo namo ir jo priklausinių naudojimą šiose patalpose: 1-5/5,48 kv. m, 1-6/29,08 kv. m.

93.9. Ieškovės V. M. ir L. Z. iš G. K. ir jos sutuoktinės A. K. patyrė agresiją, dėl ko pažeidžiamos teisės į privatų gyvenimą, nuosavybės neliečiamumą.

Žemesnės instancijos teismas

93.10. Teismas iš atsakovų ieškovių naudai nepriteisė bylinėjimosi išlaidų ta apimtimi, kuria yra tenkintas ieškinys. Ieškinys tenkintas 90,90 proc. Pagal byloje pateiktus prašymus ieškovėms iš viso priteistina 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą bei 75 Eur žyminio mokesčio. 2 075 Eur bendroje sumoje santykyje su 90,90 proc. sudaro 1 886,18 Eur. Faktiškai teismo sprendimu ieškovėms bendrai priteista suma yra 1 343,06 Eur. Nepaisant to, jog apeliaciniu skundu prašoma tenkinti ieškinį visa apimtimi, o priešieškinį atmesti, skundžiamu sprendimu nepagrįstai nepriteista 543,12 Eur suma.

93.11. Atsakovų bylinėjimosi išlaidos yra neprotingos. Be to, 2021 m. sausio 26 d. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (630 Eur) pateiktas baigiamųjų kalbų metu, kartu pažeidus teismo suteiktą galutinį terminą pateikti procesinius prašymus per 14 dienų po paskutiniojo teismo posėdžio vykusio 2020 m. rugsėjo 24 d. Be to, bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovų kaltės bei dėl teismo procesinio sprendimo priimti nagrinėti priešieškinį. Dalinės taikos procese sutartis taip pat buvo parengta ieškovių iniciatyva, o atsakovai savo ruožtu procese elgėsi neatsakingai ir piktnaudžiavo procesu.

Atsiliepimas

94. Atsakovai G. K. ir M. K. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ieškinį tenkinti tik kartu tenkinant priešieškinį ir priteisti visas atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepriteisiant bylinėjimosi išlaidų ieškovėms. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

94.1. Ieškiniu ieškovės siekia ne tik atidalinti savo dovanojimo sutartimi aiškiai apibrėžtas bendro žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus (dėl ko atsakovai niekada neprieštaravo), bet ir atsakovų aiškiai apibrėžtas dalis 6 ir 8 sujungti su bendrai su ieškovėmis valdoma dalimi 7 į žemės sklypą 9 pagal atidalijimo projektą, panaikinus egzistuojančią naudojimosi tvarką, vėliau pakeisti dovanojimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, panaikinus atsakovų atskirai valdomas dalis, taip siekdamos paneigti atsakovų teisę į nuosavybę ir programuodamos tolimesnius ginčus tarp šalių.

Žemesnės instancijos teismas

94.2. Teismo sprendimu yra išspręstas ginčas dėl visiško bendro žemės sklypo atidalijimo, atsižvelgiant į esamą naudojimosi tvarką ir nepaliekant bendro naudojimosi dalių, bendro žemės sklypo atidalijimas pagal sprendimą yra natūra, todėl sprendimas šioje dalyje yra pagrįstas.

Šalies argumentai

94.3. Atsakovai siekė visiško atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrojoje nuosavybėje jokių objektų (t. y. dalies 7 ir gyvenamojo namo su priklausiniais), dėl ko pateikė priešieškinį, prašydami atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant jiems natūra gyvenamąjį namą su priklausiniais, ieškovėms priteisiant piniginę kompensaciją (nes gyvenamojo namo kaip pagrindinio daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos daiktui neįmanomas, o priklausiniai atidalytini tokia pat tvarka, kaip ir pagrindinis daiktas) bei natūra atidalijant ginčo žemės sklypą. Ginčo žemės sklypą, atsižvelgiant į dovanojimo sutartimi nustatytą naudojimosi tvarką, atidalyti natūra, suformuojant atsakovėms tenkantį žemės plotą kaip atskirą turtinį vienetą, galima, ir būtent tokį variantą priešieškiniu siūlė atsakovai.

94.4. Bendras naudojimasis gyvenamuoju namu su priklausiniais dėl itin konfliktiškų santykių su bendraturčiais taip pat neįmanomas.

94.5. Atsakovų prašymu matininkas R. G., vadovaudamasis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. T3-408 „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ sprendiniais ir dovanojimo sutartimi nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka pagristai parengė žemės sklypo Nr. 9 atidalijimo schemą, galutinai išsprendžiančią ginčą tarp šalių.

94.6. Ieškovės neginčijo žemės sklypo Nr. 9 ribų, nenurodė motyvų, kad žemės sklypas matininko R. G. schemoje pažymėtas netinkamai, kad jo ribos neatitinka detaliojo plano ir atidalijimo projekto sprendinių.

94.7. Žemės sklypo atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas atliekant administracinę procedūrą arba teismo sprendimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju žemės sklypo Nr. 9 atidalijimas pagrįstai įvyko teismo sprendimo pagrindu, atsižvelgiant į detaliojo plano ir dovanojimo sutarties sprendinius.

94.8. Priešieškinis teismo buvo priimtas, ir išnagrinėtas. Dėl jo priėmimo ieškovės galėjo teikti atitinkamus procesinius dokumentus, ko nepadarė. Atitinkamai, tai nėra tinkami apeliacinio skundo argumentai.

94.9. Ieškovės po 2017 metų niekada negyveno gyvenamajame name, jos turi savo būstus. Atsakovai neturi savo gyvenamosios paskirties patalpų kitur nei gyvenamasis namas, ir neatsidalinus nuo ieškovių, negalės užbaigti gyvenamojo namo rekonstrukcijos.

94.10. Atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra optimalus variantas, lyginant su naudojimosi tvarkos nustatymu. Juolab, yra atsakovų po jų motinos mirties paveldėta gyvenamojo namo dalis, susidedanti iš patalpų 1-5, 1-6, ir po senelio K. P. paveldėta 1/3 kitų gyvenamojo namo patalpų dalis. Ieškovės nepasiūlė savo atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto, nepateikė ir savo vertinimo. Be to, atsakovai turi didesnį gyvenamojo mano dalį, kai ieškovės turi tik 19 proc.

94.11. Privažiavimas prie žemės sklypų yra įprastas, lygiai taip pat jis yra numatytas prie namų valdos žemės sklypo.

94.12. Gyvenamasis namas ir priklausiniai yra nustatyta tvarka inventorizuoti, jie ir daiktinės teisės į juos nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, todėl jie yra savarankiški ir tinkami atidalijimo objektai.

94.13. Gyvenamasis namas yra 1952 m. statybos, 60,96 kv. m gyvenamojo ploto, dviejų kambarių, rąstinis namas su asbestcementiniu stogu, kurio fizinis nusidėvėjimas yra 66 proc. Jame nėra vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemų. Šildymas – krosninis. Kiekviename iš gyvenamųjų kambarių įrengta krosnis, dūmtraukiai. Atidalinti natūra 1/3 dalį bendrųjų patalpų, prijungti ją prie asmeninių patalpų ir suformuoti du atskirus turtinius vienetus techniškai neįmanoma. Vienintelis galimas atidalijimo būdas atsakovams priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais natūra, ieškovėms išmokant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją.

94.14. Gyvenamasis namas yra vienintelis atsakovų nuosavybės teise valdomas gyvenamosios paskirties pastatas. Atsakovo M. K. gyvenamajame name gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1993 m. rugsėjo 23 d., G. K. – nuo 1998 m. lapkričio 27 d. Ieškovės turi kitus būstus, kur ieškovės faktiškai ir gyvena. Dar būnant gyvam K. P., atsakovai jo vardu mokėjo gyvenamojo namo išlaikymo kaštus, po jo mirties – 2018 m. vasario mėn. G. K. sumokėjo skolą už K. P., o toliau už gyvenamojo namo išlaikymą mokėjo savo vardu. Visa atsakovų korespondencija buvo gaunama gyvenamojo namo adresu, buvo sudarytos interneto, kitų paslaugų tiekimo sutartys. Nespėję įrengti gyvenamajame name vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, vonios, tualeto, t. y. atlikti rekonstrukciją su gyvenamojo namo užstatymo ploto padidinimu, įrengiant elementarius patogumus, iki senelio mirties, atsakovai su atitinkamu prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento (bendraturčių sutikimo) gavimo kreipėsi į ieškoves ir gavo kategorišką atsisakymą su paaiškinimais, kad jie į namą neturi jokių teisių neturi ir nieko nedrįs su juo daryti.

94.15. Tik atsakovai po K. P. mirties prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir priklausinius kartu su dalimi 7: prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą, šildė šaltuoju metų laiku gyvenamąjį namą, dalyje 7 laikė daržą, šiltnamį, gėlynus, šienavo. Nuo 2017 m. vasario 27 d. gyvenamojo namo dalį atsakovai suteikė neatlygintinai naudotis savo draugams, kad pastarieji šaltuoju metų laiku gyvenamajame name palaikytų tinkamą temperatūrą, prižiūrėtų namą, padėtų šienauti dalį 7, atlikti kitus turto priežiūros darbus, ką jie ir darė.

94.16. Po atsakovų 2018 m. liepos 3 d. rašytinių paaiškinimų su priedais pateikimo į bylą, ieškovės pradėjo gyvenimo gyvenamajame name imitaciją: bendroje gyvenamojo namo dalyje pridėjo savo daiktų, gyvenamajame name deklaravo gyvenamąją vietą, pakabino pašto dėžutę, įjungė šaldytuvą, ten sudėjo produktus, sudarė atliekų tvarkymo sutartį ir atgabeno antrą konteinerį. Visi šie ieškovių veiksmai buvo atlikti po 2018 m. liepos 3 d., tačiau ir po minėtos datos jos faktiškai gyvenamajame name neapsigyveno. Ieškovės atsakovų išdėstytų faktų nepaneigė, todėl laikoma įrodyta aplinkybė, kad ieškovės nuolat gyvena kitur, o ne gyvenamajame name. Ieškovių pakviesti liudytojai posėdžio metu paaiškino apie ieškovių augintas daržoves bendrajame žemės sklype, bet detalizuodami savo parodymus liudytojai paaiškino, kad daržovės ieškovių buvo auginamos dovanojimo sutartimi padovanotose bendro žemės sklypo dalyse, bet ne dalyje 7.

94.17. Ieškovėms priklauso tiktai po 19/100 gyvenamojo namo dalis (bendrai – 38 proc.), t. y. atsakovams priklauso ir didesnė šio gyvenamojo namo dalis. Kadangi tik atsakovai po senelio mirties naudojasi ir prižiūri gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalį 7, jie turi didesnį suinteresuotumą gauti gyvenamąjį namą su priklausiniais, jiems priklauso ir didesnė gyvenamojo namo dalis, dėl to gyvenamasis namas priteistinas atsakovams natūra, ieškovėms išmokant piniginę kompensaciją. Priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas.

94.18. Atsakovų užsakymu turto vertintoja, teismo ekspertė I. K. atliko gyvenamojo namo ir priklausinių individualių vertinimą, ir pagal ieškovių valdomas gyvenamojo namo ir jų priklausinių dalis, apskaičiavo ieškovėms mokėtinos kompensacijos dydį. Pagal aktualią teismų praktiką prioritetas teikiamas individualiam vertinimui, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenims. Ieškovės pateikto individualaus vertinimo neginčijo, savo individualaus vertinimo į bylą neteikė, savo atidalijimo varianto nepasiūlė, todėl tenkintinas atsakovų priešieškinis pagal turto individualaus vertinimo rezultatus. Vertinant gyvenamąjį namą su priklausiniais, turtas buvo apžiūrėtas natūra, buvo nustatyta, kad kai kurie priklausiniai šią dieną realiai neišlikę, yra užfiksuota reali padėtis.

Žemesnės instancijos teismas

94.19. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. 48SK-383-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalijimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą į 11 žemės sklypų pagal parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas ir nustatė šių žemės sklypų kadastro duomenis, paliko anksčiau nustatytus servitutus ir pasiūlė notaro patvirtinta sutartimi nustatyti naujai suprojektuotus servitutus. Kadangi ginčo žemės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti viešojo administravimo aktu, jis yra tinkamas atidalijimo objektas.

94.20. Išsprendus gyvenamojo namo ir priklausinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, priteisiant atsakovams turtą natūra, o ieškovėms – piniginę kompensaciją, atsiranda galimybė ginčo žemės sklypą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra, atsižvelgiant į atsakovų asmeninės nuosavybės teise valdomas dalis 6 ir 8 ir šalių dalis dalyje 7. Atsakovų siūlomas ginčo žemės sklypo atidalijimo natūra variantas yra racionalus ir vienintelis įmanomas, vertinant atsakovų asmeniškai valdomas dalis 6 ir 8. Atsakovų variantas užtikrina patekimą į ieškovėms skirtiną žemės sklypą, pats žemės sklypas yra prie ieškovių valdomų žemės sklypų, jo plotas atitinka ieškovių valdomą.

94.21. Vienintelis ieškovių motyvas dėl nesutikimo su priešieškiniu dalyje dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo yra tas, kad atsakovai siekia atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismo keliu, bet ne per administracinę procedūrą. Pažymėtina, kad egzistuoja skirtingi žemės sklypų atidalijimo būdai: administraciniu aktu, sutartimi arba teismo sprendimu. Šie būdai iš esmės skiriasi. Administracinė procedūra dėl žemės sklypo atidalijimo su ieškovėms yra neįmanoma dėl jų svetimos nuosavybės negerbimo, ir net tokią procedūrą pradėjus pasiekti susitarimo nepavyktų, ir atidalijimo klausimą vis vien spręstų teismas.

94.22. Gyvenamojo namo atidalijimas natūra yra procedūriškai ir techniškai neįmanomas, t. y. fiziškai neįgyvendintinas be neproporcingos žalos daiktui, tai reiškia, kad jo atidalijimas atliktinas išmokant ieškovėms piniginę kompensaciją. Kartu su gyvenamuoju namu tokiu pat būdu atidalintini ir jo priklausiniai. Ieškovės priešieškinio motyvo dėl priklausinių, kaip antraeilių daiktų, likimo neginčijo, be to ir jokių išimčių nagrinėjamu atveju nėra. Savo gyvenamojo namo ir jo priklausinių atidalijimo varianto ieškovės nepateikė.

94.23. Tenkinus priešieškinį dalyje dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant turtą atsakovams, atsiranda galimybė ginčo žemės sklypą atidalyti natūra, suformuojant atskiru turtiniu vienetu ieškovėms tenkančią žemės sklypo dalį iš esmės dalyje 7, t. y. būtent toje vietoje, kur ieškovės pagal dovanojimo sutarties sąlygas (su paveldėjimu) ir turi savo žemės sklypo dalį. Kiekvienas žemės sklypas turi turėti privažiavimą, ir jam atsakovai „paaukojo“ savo dalies 8 dalį. Priešingu atveju pravažiavimui reikėtų nustatyti servitutą per kitas dovanojimo sutartimi aiškiai apibrėžtas dalis, tačiau atsakovai pasirinko mažiausiai komplikuotą variantą savo asmeninės dalies sąskaita.

94.24. Atsakovai, vertindami trečiųjų asmenų pagal priešieškinį R. L. ir I. K. poziciją dėl pareikšto priešieškinio (kategoriškas nesutikimas) prašė motyvuoti, koks yra šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi dalyje dėl priešieškinio. Jokių paaiškinimų tretieji asmenys nepateikė (jos neturi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir ginčo žemės sklypą). Tretieji asmenys, neturėdami jokio materialiojo suinteresuotumo sprendžiant priešieškiniu keliamus reikalavimus, atmetė atsakovų siūlymą sudaryti dalinę taikos sutartį dėl jų pareikštų reikalavimų atidalyti joms padovanotas bendro žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus ir toliau byloje, joms jau nedalyvaujant, nagrinėti iš tikrųjų egzistuojantį ginčą. Tretieji asmenys ir toliau aktyviai dalyvavo byloje, didindamos atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

94.25. Ieškovių atstovas nuo pat bylos pradėjimo 2017 metais aiškino, kad mato galimybę baigti bylą taikiai. Teismas ne kartą sudarė proceso dalyviams galimybę derinti taikos sutarties sąlygas, tačiau kiekvieną kartą derybos ieškovių buvo be jokių motyvų nutraukiamos, nepateikus jokių atidalijimo alternatyvų. Ieškovių atstovas beveik trejus metus žadėjo pateikti ieškovių siūlomą ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą (grafinę dalį) ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimą. Daugybę kartų teismas šioje civilinėje byloje sudarė šalims galimybę derėtis dėl taikios bylos baigties, ir visada derybas nutraukdavo ieškovių atstovas be jokių motyvų. Jokių alternatyvių pasiūlymų ir ieškovių pusės per visą bylos nagrinėjimą gauta nebuvo.

94.26. Civilinė byla buvo pradėta būtent dėl ieškovių atsisakymo derinti poziciją su atsakovais. Nagrinėjant civilinę bylą ieškovės atsisakė sudaryti nors dalinę taikos sutartį dėl civilinės bylos dalies, kurioje nėra ir niekada nebuvo ginčo. Taip akivaizdžiai buvo didinamos atsakovų bylinėjimosi išlaidos (ir dirbtinai auginamos ieškovių), nes nesant ginčui byla ir šioje dalyje buvo nagrinėjama toliau. Nesutikimas su priešieškiniu yra nemotyvuotas, iš esmės kvestionuojant pačią atsakovų teisę į atidalijimą, bet ne kritikuojant jų siūlomą atidalijimo būdą (ir nesiūlant savo). Vėliau ieškovės teigė pageidaujančios sudaryti taikos sutartį ir dalyje dėl priešieškinio ir įsipareigojo pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau to tiesiog nedarė, be jokių motyvų nutraukdavo derybas, jas atnaujinus ignoruodavo jau pasiektus susitarimus, teismui teikė melagingus parodymus ir t.t. Būtent dėl ieškovių nebendradarbiavimo su bendraturčiais rengiant atidalijimo dokumentus byla atsirado teisme, o jos nagrinėjimas užtruko ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų procesinio elgesio, kuris negali būti vertinamas kaip tinkamas.

94.27. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovėms negali būti priteistas net tenkinus jų ieškinį, nes ginčo dėl dovanojimo sutartimi gautų žemės sklypų atidalijimo nebuvo, tačiau ieškovės siekė ne tik realizuoti savo teisę į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir jo rezultatu pabloginti atsakovų padėtį, kad ateityje spręsti dovanotos žemės „perdalijimo“ klausimą. Turi būti atlygintos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, neatlyginant jų ieškovėms dėl pastarųjų procesinio elgesio, lėmusio bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

94.28. Byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos ieškovėms ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

95. Atsakovai G. K. ir M. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinis (dėl pastatų ir kitų statinių atidalijimo), panaikinti iš šioje dalyje priimti naują sprendimą atsakovų priešieškinį tenkinti; netenkinus apeliacinio skundo dalyje dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, priteisiant atsakovams pusę jų patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 570 Eur) už advokato teisines paslaugas; priteisti visas atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

95.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl gyvenamojo namo atidalijimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir konstatavo aplinkybes, kurioms nėra jokių įrodymų: daržus žemės sklypo dalyje 7 sodina tiktai atsakovai, ieškovės gi daržus sodina tik savo asmeniškai naudojamosiose bendro žemės sklypo dalyse; žemės sklypo 7 dalį visą laiką šienavo tiktai atsakovai, ieškovės niekada šios dalies nešienavo.

95.2. Ieškinį dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo pareiškė tik atsakovai, siūlydami savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, ieškovės savo varianto nepasiūlė. Atsakovai atliko gyvenamojo namo su priklausiniais individualų vertinimą, todėl abejoti individualaus vertinimo metu nustatyta turto kaina nėra pagrindo (ieškovės alternatyvaus vertinimo neatliko). Vertinime yra užfiksuoti ir faktiškai neišlikę statiniai, dėl ko ginčo byloje nėra.

95.3. Gyvenamasis namas ir priklausiniai yra nustatyta tvarka inventorizuoti, jie ir daiktinės teisės į juos nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre, todėl jie yra savarankiški ir tinkami atidalijimo objektai.

95.4. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą ieškovėms priklauso tik po 19/100 gyvenamojo namo, atsakovams atitinkamai 62/100 gyvenamojo namo dalis. Gyvenamojo namo dalis, susidedanti iš patalpų, inventoriniame plane pažymėtų indeksais 1-5 ir 1-6, nuosavybės teise priklauso tik atsakovams. Sprendžiant klausimą dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausiai vertintina gyvenamojo namo dalis, susidedanti iš patalpų 1-1, 1-2, 1-3, 1-4. Kiekvienoje iš bendrų patalpų atsakovams kartu priklauso po 1/3 dalį, kas apsunkina arba daro negalimu atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra.

95.5. Gyvenamasis namas yra 1952 m. statybos, 60,96 kv. m gyvenamojo ploto, dviejų kambarių, rąstinis namas su asbestcementiniu stogu, kurio fizinis nusidėvėjimas yra 66 proc. Šildymas – krosninis. Kiekviename iš gyvenamųjų kambarių įrengta krosnis, dūmtraukiai. Atidalinti natūra 1 /3 dalį bendrųjų patalpų, prijungti ją prie asmeninių patalpų ir suformuoti du atskirus turtinius vienetus techniškai neįmanoma, todėl vienintelis galimas atidalijimo būdas atsakovams priteisti gyvenamąjį namą su priklausiniais natūra, ieškovėms išmokant atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją.

95.6. Teismas sprendime nekvestionavo atsakovų siūlomo atidalijimo būdo. Ieškovės, nesutikdamos su priešieškiniu, atidalijimo natūra arba kito atidalijimo varianto nepasiūlė ir atidalijimo natūra negalimumo nepaneigė, todėl sprendimu turėjo būti tenkintas atsakovų priešieškinis dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

95.7. Gyvenamasis namas yra vienintelis atsakovų nuosavybės teise valdomas gyvenamosios paskirties pastatas. Atsakovo M. K. gyvenamajame name gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1993 m. rugsėjo 23 d., G. K. – nuo 1998 m. lapkričio 27 d. Ieškovės turi kitus būstus, kur ieškovės faktiškai ir gyvena. Dar būnant gyvam K. P., atsakovai jo vardu mokėjo gyvenamojo namo išlaikymo kaštus, po jo mirties – 2018 m. vasario mėn. G. K. sumokėjo skolą už K. P., o toliau už gyvenamojo namo išlaikymą mokėjo savo vardu. Visa atsakovų korespondencija buvo gaunama gyvenamojo namo adresu, buvo sudarytos interneto, kitų paslaugų tiekimo sutartys. Nespėję įrengti gyvenamajame name vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, vonios, tualeto, t. y. atlikti rekonstrukciją su gyvenamojo namo užstatymo ploto padidinimu, įrengiant elementarius patogumus, iki senelio mirties, atsakovai su atitinkamu prašymu dėl statybą leidžiančio dokumento (bendraturčių sutikimo) gavimo kreipėsi į ieškoves ir gavo kategorišką atsisakymą su paaiškinimais, kad jie į namą neturi jokių teisių neturi ir nieko nedrįs su juo daryti.

95.8. Tik atsakovai po K. P. mirties prižiūrėjo gyvenamąjį namą ir priklausinius kartu su dalimi 7: prižiūrėjo ir remontavo gyvenamąjį namą, šildė šaltuoju metų laiku gyvenamąjį namą, dalyje 7 laikė daržą, šiltnamį, gėlynus, šienavo. Nuo 2017 m. vasario 27 d. gyvenamojo namo dalį atsakovai suteikė neatlygintinai naudotis savo draugams, kad pastarieji šaltuoju metų laiku gyvenamajame name palaikytų tinkamą temperatūrą, prižiūrėtų namą, padėtų šienauti dalį 7, atlikti kitus turto priežiūros darbus, ką jie ir darė.

95.9. Po atsakovų 2018 m. liepos 3 d. rašytinių paaiškinimų su priedais pateikimo į bylą, ieškovės pradėjo gyvenimo gyvenamajame name imitaciją: bendroje gyvenamojo namo dalyje pridėjo savo daiktų, gyvenamajame name deklaravo gyvenamąją vietą, pakabino pašto dėžutę, įjungė šaldytuvą, ten sudėjo produktus, sudarė atliekų tvarkymo sutartį ir atgabeno antrą konteinerį. Visi šie ieškovių veiksmai buvo atlikti po 2018 m. liepos 3 d., tačiau ir po minėtos datos jos faktiškai gyvenamajame name neapsigyveno. Ieškovės atsakovų išdėstytų faktų nepaneigė, todėl laikoma įrodyta aplinkybė, kad ieškovės nuolat gyvena kitur, o ne gyvenamajame name. Ieškovių pakviesti liudytojai posėdžio metu paaiškino apie ieškovių augintas daržoves bendrajame žemės sklype, bet detalizuodami savo parodymus liudytojai paaiškino, kad daržovės ieškovių buvo auginamos dovanojimo sutartimi padovanotose bendro žemės sklypo dalyse, bet ne dalyje 7.

95.10. Ieškovėms priklauso tik po 19/100 gyvenamojo namo dalis (bendrai – 38 proc.), t. y. atsakovams priklauso ir didesnė šio gyvenamojo namo dalis. Gyvenamasis namas ir visi šią dieną faktiškai egzistuojantys (išlikę) pastatai yra žemės sklype, kuris po atidalijimo atiteko atsakovams, tačiau teismas sprendimu atsakovams priklausančiame žemės sklype „paliko“ bendrosios dalinės su ieškovėmis valdomus gyvenamąjį namą su priklausiniais, taip programuodamas naujus ginčus.

95.11. Atsakovų užsakymu turto vertintoja, teismo ekspertė I. K. atliko gyvenamojo namo ir priklausinių individualių vertinimą, ir pagal ieškovių valdomas gyvenamojo namo ir jų priklausinių dalis, apskaičiavo ieškovėms mokėtinos kompensacijos dydį. Pagal aktualią teismų praktiką prioritetas teikiamas individualiam vertinimui, o ne Nekilnojamojo turto registro duomenims. Ieškovės pateikto individualaus vertinimo neginčijo, savo individualaus vertinimo į bylą neteikė, savo atidalijimo varianto nepasiūlė, todėl tenkintinas atsakovų priešieškinis pagal turto individualaus vertinimo rezultatus. Vertinant gyvenamąjį namą su priklausiniais, turtas buvo apžiūrėtas natūra, buvo nustatyta, kad kai kurie priklausiniai šią dieną realiai neišlikę, yra užfiksuota reali padėtis.

95.12. Nesutikdamos su priešieškiniu dalyje dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovės pastabų dėl atsakovų siūlomo atidalijimo būdo nereiškė, su priešieškiniu nesutiko, iš esmės kvestionuodamos atsakovų teisę į atidalijimą kaip tokį. Teismas ieškinį šioje dalyje nepagrįstai atmetė, nusprendęs, kad atsakovai neįrodė naudojimosi turtu poreikio. Tokia teismo sprendimo išvada padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles: gyvenamasis namas yra vienintelis atsakovų nuosavybės teise turimas būstas, būstas pritaikytas neįgaliam M. K. poreikiams, tik atsakovai gyvenamuoju namu naudojosi po K. P. mirties ir gyvenamąjį namą prižiūrėjo, gyvenamajame name nuo seno įregistruota atsakovų gyvenamoji vieta, gyvenamajame name sudaryta interneto tiekimo sutartis, atsakovų įrengtas vandentiekis ir nuotekų šalinimas, kt. Ieškovės neteisėtai riboja atsakovams galimybę naudotis ir prižiūrėti bendrąsias patalpas, užrakindamos jas. Kol nėra atsidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra ir galimybės atlikti gyvenamojo namo remontą, galutinai pritaikant jį gyvenimui. Be to, poreikis naudotis turtu tėra vienas iš turto priskyrimo natūra vienam ar kitam bendraturčiui kriterijų.

95.13. Gyvenamojo namo atidalijimas natūra yra procedūriškai ir techniškai neįmanomas, t. y. fiziškai neįgyvendintinas be neproporcingos žalos daiktui, tai reiškia, kad jo atidalijimas atliktinas išmokant ieškovėms piniginę kompensaciją. Kartu su gyvenamuoju namu tokiu pat būdu atidalintini ir jo priklausiniai.

95.14. Atsakovų priešieškinis yra dėl dviejų objektų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės: žemės sklypo dalies ir gyvenamojo namo su priklausiniais. Teismui tenkinus reikalavimą dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas turėjo konstatuoti, kad priešieškinis patenkintas 50 proc., bet ne 5,26 proc. Kadangi priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, spręstina, kad gyvenamasis namas su priklausiniais vertintinas kaip vienas atidalijimo objektas, nors reikalavimai ir yra pareikšti dėl kiekvieno nekilnojamojo daikto.

95.15. Atsakovai, vertindami trečiųjų asmenų pagal priešieškinį R. L. ir I. K. poziciją dėl pareikšto priešieškinio (kategoriškas nesutikimas) prašė motyvuoti, koks yra šių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi dalyje dėl priešieškinio. Jokių paaiškinimų tretieji asmenys nepateikė (jos neturi nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą su priklausiniais ir ginčo žemės sklypą). Tretieji asmenys, neturėdami jokio materialiojo suinteresuotumo sprendžiant priešieškiniu keliamus reikalavimus, atmetė atsakovų siūlymą sudaryti dalinę taikos sutartį dėl jų pareikštų reikalavimų atidalyti joms padovanotas bendro žemės sklypo dalis į atskirus turtinius vienetus ir toliau byloje, joms jau nedalyvaujant, nagrinėti iš tikrųjų egzistuojantį ginčą. Tretieji asmenys ir toliau aktyviai dalyvavo byloje, didindamos atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

95.16. Ieškovių atstovas nuo pat bylos pradėjimo 2017 metais aiškino, kad mato galimybę baigti bylą taikiai. Teismas ne kartą sudarė proceso dalyviams galimybę derinti taikos sutarties sąlygas, tačiau kiekvieną kartą derybos ieškovių buvo be jokių motyvų nutraukiamos, nepateikus jokių atidalijimo alternatyvų. Ieškovių atstovas beveik trejus metus žadėjo pateikti ieškovių siūlomą ginčo žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės schemą (grafinę dalį) ir gyvenamojo namo su priklausiniais vertinimą. Daugybę kartų teismas šioje civilinėje byloje sudarė šalims galimybę derėtis dėl taikios bylos baigties, ir visada derybas nutraukdavo ieškovių atstovas be jokių motyvų. Jokių alternatyvių pasiūlymų ir ieškovių pusės per visą bylos nagrinėjimą gauta nebuvo.

95.17. Civilinė byla buvo pradėta būtent dėl ieškovių atsisakymo derinti poziciją su atsakovais. Nagrinėjant civilinę bylą ieškovės atsisakė sudaryti nors dalinę taikos sutartį dėl civilinės bylos dalies, kurioje nėra ir niekada nebuvo ginčo. Taip akivaizdžiai buvo didinamos atsakovų bylinėjimosi išlaidos (ir dirbtinai auginamos ieškovių), nes nesant ginčui byla ir šioje dalyje buvo nagrinėjama toliau. Atsakovių nesutikimas su priešieškiniu yra nemotyvuotas, iš esmės kvestionuojant pačią atsakovų teisę į atidalijimą, bet ne kritikuojant jų siūlomą atidalijimo būdą (ir nesiūlant savo). Vėliau ieškovės teigė pageidaujančios sudaryti taikos sutartį ir dalyje dėl priešieškinio ir įsipareigojo pateikti atitinkamus dokumentus, tačiau to tiesiog nedarė, be jokių motyvų nutraukdavo derybas, jas atnaujinus ignoruodavo jau pasiektus susitarimus, teismui teikė melagingus parodymus ir t.t. Būtent dėl ieškovių nebendradarbiavimo su bendraturčiais rengiant atidalijimo dokumentus byla atsirado teisme, o jos nagrinėjimas užtruko ir bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jų procesinio elgesio, kuris negali būti vertinamas kaip tinkamas.

95.18. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovėms negali būti priteistas net tenkinus jų ieškinį, nes ginčo dėl dovanojimo sutartimi gautų žemės sklypų atidalijimo nebuvo, tačiau ieškovės siekė ne tik realizuoti savo teisę į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir jo rezultatu pabloginti atsakovų padėtį, kad ateityje spręsti dovanotos žemės „perdalijimo“ klausimą. Turi būti atlygintos visos atsakovų turėtos bylinėjimosi išlaidos, neatlyginant jų ieškovėms dėl pastarųjų procesinio elgesio, lėmusio bylinėjimosi išlaidų atsiradimą.

95.19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, nukrypo nuo aktualios teismų praktikos, visiškai neanalizavo šalių procesinio elgesio ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo priežasčių, todėl šioje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą.

95.20. Byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos ieškovėms ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsiliepimas

96. Ieškovės R. L., L. Z., V. M. ir I. K. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir tenkinti ieškovių apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą ta dalimi, kuria netenkintas ieškovių ieškinys ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

96.1. Atsakovų apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nurodytos faktinės aplinkybės interpretuojamos atsakovų naudai ir neatitinka tikrovės.

96.2. Atsakovų apeliacinis skundas atitinka jų teiktų baigiamųjų kalbų turinį, tačiau jame nepateikiami aiškiai suformuluoti motyvai, paneigiantys pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys yra tenkintas, o priešieškinis atmestas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

97. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

98. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

99. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies atmestas ieškovių ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iš dalies atmestas atsakovų priešieškinis dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato ir kitų statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo ribų

100. Byloje nustatyta, kad ieškovėms R. L., L. Z., V. M. ir I. K. bei atsakovams G. K. ir M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini): L. Z. – 13424/74831 dalis; V. M. – 18119/74631 dalis; R. L. – 3000/24877 dalis; I. K. – 3888/24877 dalis; G. K. – 16603/149262; M. K. – 9415/49754 dalis. Žemės sklypui 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka.

101. Minėtame žemės sklype įregistruotas 60,98 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti pastatai ir statiniai: pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai–kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

102. Gyvenamasis namas ir kiti pastatai bei statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms V. M. ir L. Z. (abiems po 19/100 dalis namo ir po 1/3 kitų statinių) ir atsakovams G. K. (143/400 dalis namo ir 1/4 kitų statinių) bei M. K. (21/80 dalis namo ir 1/12 kitų statinių).

103. Ieškovės inicijavo 2,4887 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo plano parengimą. Detalusis planas buvo paruoštas UAB „Virilina“ vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 188-11 AD 700-(3.31). Šio plano projektas su suformuotais žemės sklypais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 patvirtintas 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408. UAB „Dextrus“, remdamasi patvirtintu projektu, kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 parengė atskiras nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais.

104. Pagal ieškovių inicijuotą patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planą ir UAB „Dextrus“ parengtas kadastrinių matavimų bylas, žemės sklypai Nr. 1, 2, 3 atitenka I. K., Nr. 4, 5, 11 – R. L., Nr. 6, 7, 8 – L. Z., Nr. 9 – V. M., L. Z., M. K., G. K., Nr. 10 – V. M.

105. Atsakovai kartu su priešieškiniu pateikė matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemą, pagal kurią prašė padalinti 10453 kv. m žemės sklypo dalį (pagal ieškovių teiktą projektą – sklypo Nr. 9) su jame esančiais pastatais ir statiniais, pažymėtą UAB „Dextrus“ 2016 m. gruodžio 14 d. sudarytame žemės sklypo plane M 1:1000 linijomis ir skaičiais: 1, 2, 44, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų V. M., L. Z., M. K., G. K.

Žemesnės instancijos teismas

106. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl žemės sklypų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11 atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią ieškinio dalį pagal ieškovių pateiktą atidalijimo projektą tenkino, o reikalavimą atidalinti 10453 kv. m. dalį žemės sklypo (sklypas Nr. 9) pagal ieškovių parengtą projektą atmetė, šioje dalyje tenkindamas atsakovų priešieškinio reikalavimą – 10453 kv. m. dalis žemės sklypą (t. y. tas pat sklypas Nr. 9) atidalijo pagal atsakovų pateiktą matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemą. Teismas atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimą atidalinti 10453 kv. m. dalyje žemės sklypo esančius pastatus ir kitus statinius, palikdamas juos ieškovių V. M., L. Z. ir atsakovų G. K. bei M. K. bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

107. Ieškovės ir atsakovai pateikė apeliacinius skundus, kuriais ieškovės prašo jų ieškinį patenkinti visa apimtimi, o atsakovai – visa apimtimi patenkinti jų priešieškinį, bei atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

108. Ieškovės savo apeliacinius skundus iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovų priešieškinį, kadangi jis neatitiko CPK 143 straipsnyje numatytų pagrindų. Teigė, kad priešieškiniu buvo reiškiami savarankiški reikalavimai, juo nebuvo paneigiami ieškinio reikalavimai. Taip pat pažymi, kad atsakovų priešieškinis buvo pateiktas su trūkumais, todėl teismas turėjo pareikalauti atsakovų pateikti pagal įstatymus parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau to nepadarė. Pasisakydamos dėl atsakovų priešieškinio reikalavimo dėl pastatų ir kitų statinių atidalijimo, ieškovės nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo faktines aplinkybes, kad ieškovės V. M. ir L. Z. siekiamame atidalinti gyvenamajame name negyvena. Ieškovės taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidos, todėl ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos visa apimtimi.

109. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jų priešieškinio reikalavimą atidalinti pastatus ir kitus statinius. Atsakovai pažymi, kad gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei statinių atidalijimas natūra techniškai negalimas, todėl jie natūra priteistini atsakovams, o ieškovėms išmokėtina proporcingai jų daliai tenkanti kompensacija. Atsakovai pažymi, kad tik jie po K. P. mirties naudojasi ir prižiūri gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalį žemės sklypo (7), jie turi didesnį suinteresuotumą gauti gyvenamąjį namą su priklausiniais, be to, jiems priklauso ir didesnė gyvenamojo namo dalis, todėl jiems šis turtas priteistinas natūra. Pasak atsakovų, kadangi priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, kiti pastatai ir statiniai taip pat natūra priteistini jiems, ieškovėms išmokant kompensaciją. Atitinkamai atsakovai prašo ir paskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

110. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl šalių apeliaciniuose skunduose ir atsiliepimuose į apeliacinius skundus nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl ieškinio reikalavimo atidalinti žemės sklypą pagal ieškovių pateiktą žemės sklypo pertvarkymo projektą

111. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl žemės sklypų Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 11 (sklypai nurodyti ieškovių iniciatyva parengtame žemės sklypo pertvarkymo projekte), šioje dalyje ieškovių ieškinį tenkino ir atidalino žemės sklypus juos priskiriant taip: žemės sklypai Nr. 1, 2, 3 atitenka I. K., Nr. 4, 5, 11 – R. L., Nr. 6, 7, 8 – L. Z., Nr. 10 – V. M.. Šioje dalyje ginčo iš esmės nėra.

112. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl žemės sklypo, ieškovių plane pažymėto Nr. 9 (10453 kv. m. ploto) atidalijimo rezultato. Ieškovių pateiktame projekte šis žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjo atitekti ieškovėms V. M. ir L. Z. bei atsakovams M. K. ir G. K., t. y. likti šių keturių bendraturčių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Atsakovai, iš esmės neginčydami, jog nurodomas žemės sklypas dalintinas jau tik tarp šių keturių bendraturčių, su ieškovių siūlomu atidalijimo variantu nesutinka, nurodydami, kad toks atidalijimo būdas pažeidžia atsakovų teises, kadangi paneigiama atsakovų nuosavybės teisė, t. y. pasak atsakovų, ieškovės nepagrįstai „sulieja“ atsakovams 2008 m. gegužės 28 d. dovanojimo sutartimi, kuria nustatyta naudojimosi tvarka, priskirtus žemės sklypus Nr. 6 ir Nr. 8 (pagal dovanojimo sutartyje esantį planą) su jiems visiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu sklypu Nr. 7 (pagal dovanojimo sutartyje esantį planą), tokiu būdu suformuojant vieną bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą sklypą Nr. 9 (pagal ieškovių parengtą žemės sklypo pertvarkymo projektą).

113. Iš į bylą pateiktos 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties nustatyta, kad ja sutuoktiniai K. P. ir J. P. (dovanotojai) padovanojo apdovanotojams L. Z., R. K., I. K., R. L., M. K. 2,4887 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tokiomis dalimis: dukroms L. Z. – 3000/24877, R. K. – 2585/24877, vaikaitei I. K. – 3888/24877, vaikaitei R. L. – 3000/24877, vaikaičiui – M. K. 3415/24877.

114. Šia dovanojimo sutartimi buvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka tokiu būdu: 1) L. Z. atskirai naudosis 3000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „3“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 9, 10, 11, 12, 46, 45, 44, 43, 60, 40, 8, 9; 2) R. K. – 2585 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „6“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 33, 41, 42, 43, 44, 45, 47, 33; 3) I. K. – 2200 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „1“ dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 1, 2, 3, 4, 5, 62, 38, 34, 35, 36, 37, 1 ir 1688 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „2“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 5, 6, 7, 8, 40, 39, 38, 62, 5; 4) R. L. – 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „4“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 39, 40, 60, 43, 42, 61, 39; 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „5“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 34, 38, 39, 61, 42, 41, 34 ir 1000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „9“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 16, 17, 54, 49, 16; 5) M. K. atskirai naudosis 3415 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „8“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 20, 21, 22, 48, 50, 51, 55, 52, 20; 6) K. P. ir J. P. atskirai naudosis 4424 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „7“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 12, 13, 14, 15, 16, 49, 50, 48, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 47, 45, 46, 12; 1565 ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „10“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 49, 54, 53, 55, 51, 50, 49 ir 3000 kv. m ploto žemės sklypo dalimi pridedama plane M1:tūkstantis pažymėta indeksu „11“, dalies ribos pažymėtos linijomis ir skaičiais: 55, 53, 18, 19, 52, 55.

115. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos skiriasi priklausomai nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims vienu metu, t. y. ar nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Asmeninės nuosavybės teisė savo apimtimi plačiausia, garantuojanti turto savininkui, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, savo nuožiūra naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnis). Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys; bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.73 straipsnio 1, 2 dalys).

116. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

117. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).

118. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016; 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017 19 punktas).

119. Kaip jau buvo minėta, prašomą atidalinti ginčo sklypą Nr. 9 sudaro: 1) sklypas Nr. 6, kuris pagal dovanojimo sutartį buvo priskirtas naudoti atsakovų motinai (po jos mirties atsakovai priėmė palikimą), 2) sklypas Nr. 8, kuris priskirtas naudoti M. K. ir 3) sklypas Nr. 7, kurį po K. P. mirties paveldėjo atsakovai (1/3 dalį) ir ieškovės (po 1/3 dalį).

120. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl žemės sklypo Nr. 9 ribų (atsakovai neginčijo jų), tačiau nesutiko dėl to, jog po atidalijimo žemės sklypas ir toliau lieka bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškovėmis, dėl ko, pasak jų, pažeidžiama jų teisė į nuosavybę (naudoti dovanojimo sutartimi apibrėžtus žemės sklypus Nr. 6 ir Nr. 8). Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais ieškovų teiginiais.

121. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartimi tiek ieškovėms, tiek atsakovams buvo padovanotos konkrečios dalys 2,4887 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nustatyta naudojimosi juo tvarka. Visgi atkreiptinas atsakovų dėmesys į tai, jog aplinkybė, kad ieškovių pateiktu žemės sklypo atidalijimo projektu suformuotas sklypas Nr. 9 apima sklypus Nr. 6, 7 ir 8 (žymėjimas pagal dovanojimo sutartį), savaime nereiškia to, jog atsakovai netenka savo nuosavybės teisės į konkrečias idealiąsias jiems padovanotas (paveldėtas) žemės sklypo dalis. Sutiktina su atsakovais, kad tokio pobūdžio bylose parenkant atidalijimo variantą svarbu atsižvelgti į bendraturčių faktiškai nusistovėjusią naudojimosi bendru daiktu tvarką, tačiau šios aplinkybės sprendžiant turto atidalijimą, nereiškia, jog turtas negali būti atidalijamas kitu būdu.

122. Naudojimosi tvarkos nustatymas nors savo esme ir reiškia, kad naudojamasi tam tikra konkrečia apibrėžta žemės sklypo dalimi, savaime nelemia to, kad būtent į šią dalį, kuria naudojamasi, įgyjama nuosavybė. Šiuo atveju atsakovų nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis yra bendrame žemės sklype ir ši dalis atsakovams išlieka ir toliau po atidalijimo, t. y. ji bendro žemės sklypo Nr. 9 plote nepakinta. Pažymėtina, kad tai, jog po atidalijimo sklypas Nr. 9 lieka valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovių V. M. ir L. Z. bei atsakovų, neužkerta kelio šiems bendraturčiams toliau spręsti šio žemės sklypo atidalijimo klausimo, atsižvelgiant ir į žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius, taip pat kitas, būtent šios žemės sklypo dalies atidalijimui iš bendrosios nuosavybės svarbias, aplinkybes.

123. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovių pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas yra racionalus, atitinka šalių valdomas žemės sklypo dalis, ginčo dėl šio žemės sklypo ribų nėra, todėl spręstina, kad visas ieškovių ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas. Pažymėtina ir tai, kad tokiu atidalijimo variantu yra užtikrinamas ir ieškovėms V. M. ir L. Z. bei atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų ir kitų statinių, kurie lieka atidalintame žemės sklype Nr. 9, naudojimas.

124. Papildomai pabrėžtina, kad šios ieškinio reikalavimo dalies tenkinimas neužkerta kelio spręsti priešieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo, priešingai, įgalina tai daryti, kadangi tik patenkinus reikalavimus dėl visų sklypų 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 atidalijimo pagal ieškovių planą, atsiranda reali galimybė spręsti atsakovų priešieškinio reikalavimus. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai priešieškiniu iš esmės ir siekė atidalinti ne bylos nagrinėjimo metu egzistavusį objektą, bet dar tik būsimą, ieškovėms V. M. ir L. Z. bei atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, patenkinus visus ieškinio reikalavimus, priklausysiantį, žemės sklypą Nr. 9 su jame esančiais pastatais ir statiniais, pažymėtą būtent UAB „Dextrus“ 2016 m. gruodžio 14 d. sudarytame žemės sklypo plane (ieškovių pateiktas) M 1:1000 linijomis ir skaičiais: 1, 2, 44, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24. Patenkinus ieškinio reikalavimą ir atidalijus žemės sklypą Nr. 9 (su pastatais ir kitais statiniais), jį bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant ieškovėms V. M. ir L. Z. bei atsakovams, šie likę bendraturčiai įgyja realią galimybę šį žemės sklypą, taip pat ir pastatus bei kitus statinius, atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, ko priešieškiniu atsakovai faktiškai ir siekia.

Dėl priešieškinio priėmimo

125. Ieškovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovų priešieškinį, kadangi jis neatitiko jo priėmimui keliamų sąlygų, t. y. juo nebuvo paneigiami ieškinio reikalavimai, priešieškiniu reiškiami reikalavimai galėjo būti savarankišku atskiros bylos dalyku.

126. CPK 143 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas priima priešieškinį, jeigu: 1) priešpriešiniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą; 2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio; 3) tarp priešieškinio ir pradinio ieškinio yra tarpusavio ryšys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčus. Teismas atsisako priimti priešieškinį, jeigu nėra šio straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų (CPK 143 straipsnio 4 dalis).

127. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti 2,4887 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal jų pateiktą atidalijimo projektą suformuojant 11 atskirų sklypų, iš kurių sklypas Nr. 9 atitenka bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovėms V. M. ir L. Z. bei atsakovams M. K. ir G. K.. Tuo tarpu atsakovai byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti žemės sklypą Nr. 9 pagal jų pateiktą atidalijimo schemą, taip pat atidalinti šiame sklype esančius pastatus ir kitus statinius.

128. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į ieškovių ieškinyje, o atsakovų priešieškinyje formuojamus materialius reikalavimus, atmestini ieškovių teiginiai, kad nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė priešieškinį kaip neturintį tarpusavio ryšio su ieškovių pareikštu ieškiniu. Priešingai, pagal priešieškiniu reiškiamus reikalavimus matyti, kad juo buvo siekiama visiško šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo, įskaitant ir pastatus (ieškovės ieškinyje jų atidalinti neprašė). Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovai yra viso 2,4887 ha žemės sklypo bendraturčiai, taip pat dalis ieškovių ir atsakovai yra ir gyvenamojo namo su kitais pastatais ir statiniais bendraturčiai, todėl šalims reiškiant reikalavimus dėl to paties turto (žemės sklypo) atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o atsakovams nesutinkant su dalimi ieškovių siūlomu žemės sklypo atidalijimo varianto (dėl žemės sklypo Nr. 9), atsakovai pagrįstai priešieškinio forma pateikė savo siūlomą atidalijimo variantą. Tai, ar atsakovų pateiktas atidalijimo variantas yra pagrįstas, racionalus ir techniškai įmanomas, priešieškinio priėmimo stadijoje neturėjo būti galutinai įvertinta.

129. Pažymėtina ir tai, kad, be kita ko, priešieškiniu atsakovai pareiškė ir reikalavimą dėl pastatų ir kitų statinių, kurie pastatyti žemės sklype Nr. 9, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl šis priešieškinio reikalavimas taipogi tiesiogiai susijęs su ieškiniu pareikštais reikalavimais. Priklausomai nuo pastatų ir statinių atidalijimo būdo, atitinkamai gali kisti ir atidalijimų žemės sklypo dalių išsidėstymas bendrame žemės sklypo plote. Neišsprendus pastatų atidalijimo klausimo, gali susidaryti situacija, kuomet žemės sklypo dalies, ant kurių pastatyti pastatai, savininkai nesutampa ir tokia situacija savaime suponuoja naujų ginčų kilimą dėl disponavimo pastatais ir jiems tenkančia žemės sklypo dalimi.

130. Atsižvelgiant į tai, atmestini ieškovių argumentai, kad nebuvo CPK 143 straipsnyje numatytų pagrindų priešieškiniui priimti.

131. Ieškovės taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepareikalavo atsakovų pateikti pagal įstatymus parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

132. Lietuvos Respublikos žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas (-ai) turi inicijuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513) nustatyta tvarka. Remiantis Taisyklių 66 punktu, parengtam ir suderintam projektui turi pritarti visi žemės sklypo savininkai (bendraturčiai). Tuo atveju, kai nėra bendraturčių raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

133. Tokiu atveju Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, patikrintas projektas, dėl kurio yra priimta išvada dėl tikslingumo tvirtinti su pastaba, kurioje nurodyta, kad vienintelė kliūtis projekto tvirtinimui yra žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo nebuvimas gali būti pateikiama teismui kaip įrodymas, kad naujai formuojami žemės sklypai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi, žemės sklypo atidalijimas, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo yra galimas teismo sprendimu pagal teisės aktų nustatyta tvarka parengtą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.

134. Iš aptartų įstatymo nuostatų matyti, jog norint atidalinti bendraturčių bendrai valdomą nekilnojamąjį turtą, konkrečiai – žemės sklypą, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas yra būtinas. Be to, tokio projekto parengimą turi organizuoti tas iš bendraturčių, kuris reikalauja atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovai savo priešieškiniu reikalavo atidalinti ginčo žemės sklypą (Nr. 9) pagal jų pasiūlymus (schemą), tai atsakovai turėjo teismui pateikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, parengtą ir patvirtintą Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nustatyta tvarka, o bylą nagrinėjantis teismas turėjo pasiūlyti atsakovams tai padaryti.

135. Nagrinėjamu atveju toks projektas pagal atsakovų siūlomą atidalijimo variantą parengtas nebuvo. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas išsprendė ir priešieškinyje reiškiamus reikalavimus, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria būtent buvo pasisakyta dėl šių reikalavimų (ne)pagrįstumo, t. y. tiek dėl žemės sklypo Nr. 9 atidalijimo pagal atsakovų pateiktą atidalijimo variantą, tiek dėl šiame žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių atidalijimo.

Dėl priešieškiniu reiškiamų reikalavimų

136. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovių pateiktas žemės sklypo dalies Nr. 9 atidalijimo planas parengtas ydingai, neatitinka tikrovės bei pažeidžia atsakovų, kaip sklypo bendraturčių teises bei interesus, todėl šioje dalyje ieškovių ieškinį atmetė ir tenkino atsakovų priešieškinio dalį dėl 10453 kv. m dalies žemės sklypo ploto atidalijimo pagal atsakovų pateiktoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės atidalijimo schemoje M1:100 ginčo šalims tenkančias dalis, pažymėtais indeksais.

137. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl prašomo atidalinti gyvenamojo namo, sprendė, kad tiek atsakovai, tiek ieškovės L. Z., V. M. prašomame atidalinti gyvenamajame name nuolat negyvena, ir nors tarp šalių kyla buitinės konfliktinės situacijos, kad namas yra vienintelis atsakovams priklausantis nuosavybės teise būstas, kad atsakovai deklaravę gyvenamajame name savo gyvenamąją vietą anksčiau nei ieškovės, kad atsakovai savo namo dalyje įsirengė vandentiekį ir internetą, kad namas senas, reikalingas remonto – tai nesudaro pagrindo šioje dalyje tenkinti priešieškinį. Teismas vertino, kad tiek ieškovės, tiek atsakovai yra lygiaverčiai gyvenamojo namo atitinkamų dalių bendrasavininkai, todėl apriboti ieškovių, kaip gyvenamojo namo su priklausiniais bendrasavininkių, teises – nutraukti jų bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius, nėra pagrindo.

138. CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalis numato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus. Joje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendroji daikto atidalijimo taisyklė reiškia, kad, visų pirma, turi būti sprendžiama dėl jo atidalijimo natūra galimumo, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant daiktą natūra bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019, 38 punktas).

139. Taigi atidalijimas išmokant kompensaciją pinigais yra subsidiarus atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismų praktikoje sprendžiama, kad atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo nepaisymas reiškia savininko teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556-687/2016).

140. Atidalijimo instituto aspektai ir nuosavybės neliečiamumo principas lemia tam tikrą atidalijimo teisės apsaugą. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitų bendraturčių sutikimo dėl atidalijimo nereikia, reikalaujama suderinti tik atidalijimo būdą (atidalijimo teisės absoliutumas). Tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose: iš bendraturčio negali būti reikalaujama įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių. Kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

141. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant atsakovų pareikštam reikalavimui atidalinti nekilnojamajį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. tiek žemės sklypą Nr. 9, tiek jame esančius pastatus ir kitus statinius, sprendimu neatidalinęs gyvenamojo namo ir kitų pastatų bei statinių, iš esmės ginčo tarp šalių neišsprendė nė vienu įstatyme numatytu atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdu – natūra ar kompensacija. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo atidalinimo, iš esmės rėmėsi tik argumentais, susijusiais su šalių turto poreikiu, gyvenimo name faktu, t. y. kad nė viena iš šalių nuolat name negyvena, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo nespręsti gyvenamojo namo atidalijimo vienu iš įstatytme numatytų būdų, kai toks reikalavimas yra pareikštas, kadangi tokiu būdu paneigiamas aukščiau minėtas atidalijimo teisės absoliutumo principas.

142. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kompensacija pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį už turėtą bendrosios nuosavybės dalį, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija paprastai priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015).

143. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne tik kad apskritai nepasisakė dėl atsakovų prašomo atidalijimo būdo priteisiant jiems gyvenamąjį namą, o ieškovėms išmokant kompensaciją, neįvertino aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti šį atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą, tačiau, visų pirma, nesprendė ir gyvenamojo namo atidalinimo natūra galimybės, t. y. nevertino, ar toks atidalijimas pagal šalių valdomas gyvenamojo namo dalis būtų racionalus, techniškai įmanomas ir ar nepažeistų nė vienos iš šalių interesų. Taip pat teismas nesprendė ir dėl kitų pastatų bei statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės galimybės.

144. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012).

145. Pagal kasacinio teismo praktiką kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

146. Pirmosios instancijos teismui patenkinus atsakovų reikalavimą atidalinti žemės sklypą Nr. 9 jų norimu būdu pagal 2017 m. lapkričio 30 d. žemės atidalijimo schemą, šis 10453 kv. m ploto žemės sklypas pirmosios instancijos teismo buvo atidalintas į tris atskirus turtinius vienetus, priklausančius M. K. (2 593 kv. m), M. K. ir G. K. (4 891 kv. m) ir L. Z. ir V. M. (2969 kv. m). Pažymėtina, kad pagal 2017 m. lapkričio 30 d. žemės atidalijimo schemą gyvenamasis namas, kiti pastatai ir statiniai išsidėstę atsakovams M. K. ir G. K. atitekusioje žemės sklypo dalyje. Netenkinus reikalavimo dėl pastatų ir kitų statinių atidalijimo, tiek gyvenamasis namas, tiek pastatai ir kiti statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise ir toliau liko valdomi tiek atsakovų, tiek ir ieškovių L. Z. bei V. M. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kuomet žemės sklypas atidalijamas iš bendrosios dalinės ieškovių ir atsakovų nuosavybės, o pastatai paliekami bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir tokiu būdu, jog ieškovės, būdamos dalies pastatų ir statinių savininkės, nevaldo net dalies žemės sklypo esančio po jais, yra negalima ir neatitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmės.

147. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

148. Taigi atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės siekiama išspręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neišsprendus pastatų ir kitų statinių atidalijimo klausimo, nebuvo pasiektas visiškas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, šiuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Tokiu būdu ginčas iš esmės išspręstas nebuvo ir šie tikslai atkuriant teisinę taiką tarp šalių pasiekti nebuvo.

149. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų priešieškinyje be žemės sklypo Nr. 9 atidalijimo tarp keturių bendraturčių yra pareikštas ir reikalavimas atidalinti pastatus ir kitus statinius, spręstina, kad, visų pirma, turėjo būti išspręstas reikalavimas dėl pastatų ir kitų statinių atidalijimo, o tuomet, priklausomai nuo statinių atidalijimo rezultato, turėjo būto sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo Nr. 9 atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į tai, ar gyvenamasis namas atidalintas natūra, ar jis priteistas kuriam iš bendraturčių, kitiems išmokant kompensaciją. Kadangi šioje byloje pastatų ir kitų statinių atidalijimo klausimas nei natūra, nei kompensacija iš esmės nagrinėtas nebuvo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidalino sklypą Nr. 9 pagal atsakovų pateiktą schemą, ieškovėms ir toliau liekant pastatų ir kitų statinių bendrasavininkėmis, tačiau po jais nevaldant nė dalies žemės sklypo.

Dėl procesinės bylos baigties

150. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

151. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą.

152. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).

153. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko nepagrįstai atmetė ieškovių ieškinio reikalavimo dalį dėl žemės sklypo dalies Nr. 9 atidalijimo, taip pat priešieškinio dalyje neatskleidė bylos esmės – nebuvo iš esmės įvertinta galimybė gyvenamąjį namą ir kitus pastatus bei statinius atidalinti natūra, o tokios galimybės nenustačius, nebuvo išspręstas klausimas ir dėl kompensacijos pinigais priteisimo. Neatidalinus pastatų ir kitų statinių iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino priešieškinio reikalavimą dėl žemės sklypo Nr. 9 atidalijimo pagal atsakovų pateiktą atidalijimo variantą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

154. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovių ieškinys ir dalyje, kurioje išnagrinėti priešieškinio reikalavimai dalį jų tenkinant, o dalį atmetant, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Kadangi, atsižvelgiant į byloje tirtinų aplinkybių mastą bei pobūdį, byla dėl priešieškinio reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), o apeliacinės instancijos teismas turėtų nagrinėti tai, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

155. Dėl nurodytų motyvų ieškovių apeliaciniai skundai tenkintini, atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovių reikalavimas atidalinti žemės sklypą, suformuojant sklypą Nr. 9, naikintinas ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti – atidalinti V. M. (tenkanti 1493/10453 dalis), L. Z. (tenkanti 1479/10453 dalis), M. K. (tenkanti 4711/10453 dalis), G. K. (tenkanti 2770/10453 dalis) į atskirą turtinį vienetą bendros dalinės nuosavybės teise 10453 kv. m. ploto žemės sklypą (su jame esančiais statiniais), UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priešieškinio naikintinas visa apimtimi ir byla šioje dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjant šį ginčą iš naujo būtina nustatyti šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, esant būtinumui pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

156. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).

157. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje buvo pareikštas ieškinys ir priešieškinis, todėl nors ieškovių apeliaciniai skundai ir patenkinti – ieškinys tenkintas visa apimtimi, visgi, atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų rengimo, atstovavimo teisme išlaidos buvo patirtos ieškinį ir priešieškinį nagrinėjant kompleksiškai bei dalis bylos yra grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir galutinis bylos rezultatas nėra iki galo aiškus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, spręs bylos dalį iš naujo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teismas

nutaria:

ieškovių R. L., L. Z., V. M. ir I. K. apeliacinius skundus patenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovių reikalavimas atidalinti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 9 ir ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (tenkanti 1493/10453 dalis), L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (tenkanti 1479/10453 dalis), M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (tenkanti 4711/10453 dalis), G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (tenkanti 2770/10453 dalis) į atskirą turtinį vienetą bendrosios dalinės nuosavybės teise 10453 kv. m ploto žemės sklypą (su jame esančiais statiniais), UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Posūkio taškų koordinatės:

Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkinta dalis ieškinio reikalavimų, palikti nepakeistą.

Atsakovų G. K. (G. K.) ir M. K. (M. K.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo Nr. 9 – 10453 kv. m ploto, atidalijimo pagal matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemą bei kuria atmestas reikalavimas dėl pastatų ir kitų statinių šiame žemės sklype atidalijimo ir bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko