Teisora
Registruotis

Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-10-04 · Civilinė byla Nr. e2A-1873-643/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-02-26Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-03Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2022-10-04Vilniaus apygardos teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2023-10-24Vilniaus apygardos teismas
  5. KasacijaNutartis · 2024-01-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
e2A-1873-643/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-04621-2017-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Margarita Stambrauskaitė, Inga Staknienė
Ieškovas
I. K., L. Z., R. L., V. M.
Atsakovas
G. K., M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1873-643/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-04621-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.14. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ingos Staknienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių I. K., L. Z., R. L., V. M. ir atsakovų G. K., M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių I. K., L. Z., R. L., V. M. ieškinį atsakovams G. K., M. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei atsakovų priešieškinį ieškovėms,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės L. Z., R. L., V. M. ir I. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500, pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 6, 3, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 11, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 6, 2, 3, 7, 4, 5 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 5, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti R. L. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 4, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 8, 2, 3, 4, 7, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 7, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 8, 3, 4, 5, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), Skl. Nr. 6, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti L. Z. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 9, 5, 7, 6 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 8, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 7, 2, 3, 18, 20, 4, 5, 6, ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 3, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1000 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 9, 8, 4, 6, 7, 10 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 2, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti I. K. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 1883 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 18 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 1, pagal suteiktą adresą (duomenys neskelbtini); atidalinti V. M. į atskirą turtinį vienetą asmeninės nuosavybės teise 4551 kv. m. ploto žemės sklypą, UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 10; atidalinti V. M. (tenkanti 1493/10453 dalis), L. Z. (tenkanti1479/10453 dalis), M. K. (tenkanti 4711/10453 dalis), G. K. (tenkanti 2770/10453 dalis) į atskirą turtinį vienetą bendros dalinės nuosavybės teise 10453 kv. m. ploto žemės sklypą (su jame esančiais statiniais), UAB „Dextrus“ parengtame naujai suformuoto žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtą posūkio taškais: 1, 2, 44, 3, 4, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26 ir 1, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9.

2. Atsakovai G. K. ir M. K. pateikė priešieškinį, kuriame prašė: atidalinti atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje M 1:100 pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13 (X 6064893.49 Y572994.10), 14 (X6064861.25 Y572970.81), 15 (6064864 52 Y572966.99), 16 (X6064909.63 Y572914.37), 31 (X6064934.14 Y572932.08); atidalinti atsakovams M. K. ir G. K. į atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje Ml:100 pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17 (X6064900.78 Y572907.98); 18 (X6064877.57 Y572891.23); 19 (X6064856.04 Y572913.85); 20 (X6064838.55 Y572934.77); 21 (X6064832 51 Y572943.98); 22 (X6064829.76 Y572948.17); 23 (X6064826.51 Y572945.83); 24 (X6064829.16 Y572941.78); 25 (X6064835.33 Y572932.38); 26 (X6064853.05 Y572911.19); 27 (X6064860.71 Y572903.14); 28 (X6064835.53 Y572885.10); 29 1X6064854.70 Y572861.31); 30 (X6064872.32 Y572839.89); 1 (X6064888.58 Y572820.87); 2 (X6064910.87 Y572841.23); 3 (X6064917.47 Y572847.26); 4 (X6064919.85 Y572844.24); 5 (X6064937.91 Y572861.73); atidalinti ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv. m ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemoje Ml:100 pažymėtą indeksu A ir posūkio taškais 5 (X6064937.91 Y572861.73); 6 (X6064946.77 Y572870.32); 7 (X6064937.91 Y572861.73); 8 (X6064965.80 Y572888.77); 9. (X6064969.07 Y572892.52); 10 (X6064949.55 Y572919.51); 11 (X6064944.67 Y572926.95); 12 (K6064898.36 Y572997.62); 13 (X6064893.49 Y572994.10), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 16 (X6064909.63 Y572914.37), 17 (X6064900.78 Y572907.98); atidalinti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus ir statinius, išmokant ieškovėms pinigines kompensacijas proporcingai turimoms nuosavybės dalims, t. y. pastatus natūra priteisti atsakovams, ieškovėms L. Z. ir V. M. priteisiant po 2 683 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-gyvenamąjį namą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1A1/m (bendras plotas – 80,53 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 166,67 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 2I1/m (užstatytas plotas – 35,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 66,67 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-viralinę 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 311/m (užstatytas plotas – 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 4I1/m (užstatytas plotas – 12,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovams neišmokant kompensacijos L. Z. ir V. M.; po 233,33 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 511/m (užstatytas plotas – 41,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 33,33 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 611/m (užstatytas plotas – 16,00 kv. m) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 33,33 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 711/m (užstatytas plotas – 17,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 100 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-kiemo rūsį 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 811/b (užstatytas plotas – 13,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 33,33 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-pirtį 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 911/m(užstatytas plotas - 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 100 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-garažą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 10G1/m (užstatytas plotas – 22,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 100 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-garažą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 11G1/m (užstatytas plotas – 24,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 100 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-kiemo rūsį 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1211/b (užstatytas plotas – 15,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-ūkinį pastatą 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1311/m (užstatytas plotas – 28,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nemokant kompensacijos; po 100 Eur piniginę kompensaciją už pastatą-viralinę 1997 m. kovo 18 d. inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1411/p (užstatytas plotas – 14,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po 66,67 Eur piniginę kompensaciją už pastatus-kiemo statinius (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-35-494/2021 ieškovių ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1439-854/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą panaikino iš dalies, ieškovių ieškinį tenkino visiškai, dėl priešieškinio reikalavimų grąžino bylą nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė: 1) atidalinti natūra gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, kad ieškovėms L. Z. ir V. M. atitenka gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos indeksais 1-1, 1-3 ir 1-4 (bendras plotas 40,27 kv. m.), o G. K. ir M. K. atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 1-2, 1-5 ir 1-6 (bendras plotas 40,26 kv. m.); 2) priteisti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 500 Eur, pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 200 Eur, pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriautas; pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 700 Eur; pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 100 Eur; pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 100 Eur; pastatą–kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 300 Eur; pastatą–pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 100 Eur; pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 300 Eur; pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 300 Eur; pastatą–kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 300 Eur; pastatą–ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriautas; pastatą–viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 300 Eur; kitus inžinierinius statinius–kiemo statinius (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovams G. K. ir M. K.; 3) priteisti iš atsakovų G. K. ir M. K. ieškovėms L. Z. ir V. M. kompensaciją už joms priklausančių pastatų dalį, t. y. kiekvienai po 1 133,33 Eur; 4) priteisti atsakovams G. K. ir M. K. iš ieškovės L. Z. ir V. M. po 847 Eur piniginę kompensaciją; 5) priteisti atsakovams G. K. ir M. K. solidariai iš ieškovių L. Z., V. M., I. K., R. L. 585,96 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisti iš atsakovų G. K. ir M. K. po 7,82 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovėms R. L., L. Z., V. M. ir I. K. bei atsakovams G. K. ir M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 2,4887 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini): L. Z. – 13424/74831 dalis; V. M. – 18119/74631 dalis; R. L. – 3000/24877 dalis; I. K. – 3888/24877 dalis; G. K. – 16603/149262; M. K. – 9415/49754 dalis. Žemės sklypui 2008 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutarties (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindu įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka. Minėtame žemės sklype įregistruotas 60,98 kv. m ploto gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat kiti pastatai ir statiniai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas–viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti inžinieriniai statiniai–kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas ir kiti pastatai bei statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms V. M. ir L. Z. (abiem po 19/100 dalis namo ir po 1/3 kitų statinių) ir atsakovams G. K. (143/400 dalis namo ir 1/4 kitų statinių) bei M. K. (21/80 dalis namo ir 1/12 kitų statinių). UAB „Virilina“ vadovaujantis 2011 m. gegužės 18 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) parengė 2,4887 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo planą. Šio plano projektas su suformuotais žemės sklypais Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 patvirtintas 2016 m. lapkričio 4 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T3-408. UAB „Dextrus“, remdamasi patvirtintu projektu, kiekvienam atidalinimui priskirtam žemės sklypui Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11 parengė atskiras nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylas, kurios buvo suderintos su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriumi ir gretutinių žemės sklypų savininkais. Pagal žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planą ir UAB „Dextrus“ parengtas kadastrinių matavimų bylas, žemės sklypai Nr. 1, 2, 3 atitenka I. K., Nr. 4, 5, 11 – R. L., Nr. 6, 7, 8 – L. Z., Nr. 9 – V. M., L. Z., M. K., G. K., Nr. 10 – V. M..

6. Teismas taip pat nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypus su statiniais. Teismas, remdamasis namų valdos techninės apskaitos byla nurodė, kad gyvenamasis namas yra dalus, turintis du atskirus įėjimus, kiekviena iš bylos šalių ir dabar naudojasi tik tam tikromis namo patalpomis, o matininko R. J. schemoje dėl atidalinimo bei išvadoje konstatuota, kad atidalinti namą natūra galimybė yra. Taip pat nustatė, kad nei viena iš ginčo šalių realiai tame gyvenamajame name negyvena, Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovėms L. Z. ir V. M. iš viso priklauso po 1/3 pastatų, atsakovui G. K. – 1/4 pastatų, o M. K. – 1/12 pastatų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai

7. Atsakovai G. K., M. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo dalį, kuria atmestas atsakovų priešieškinys, panaikinti iš šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti ir visa apimtimi dalyje, t. y. 1) atidalinti atsakovui M. K. į atskirą turtinį vienetą 2593 kv. m. ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu C ir posūkio taškais 13 (X 6064893.49 Y572994.10), 14 (X6064861.25 Y572970.81), 15 (6064864.52 Y572966.99), 16 (X6064909.63 Y572914.37), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 2) atidalinti atsakovams M. K. ir G. K. į atskirą turtinį vienetą 4891 kv. m. ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu B ir posūkio taškais 17 (X6064900.78 Y572907.98); 18 (X6064877.57 Y572891.23); 19 (X6064856.04 Y572913.85); 20 (X6064838.55 Y572934.77); 21 (X6064832,51 Y572943.98); 22 (X6064829.76 Y572948.17); 23 (X6064826.51 Y572945.83); 24 (X6064829.16 Y572941.78); 25 (X6064835.33 Y572932.38); 26 (X6064853.05 Y572911.19); 27 (X6064860.71 Y572903.14); 28 (X6064835.53 Y572885.10); 29 (X6064854.70 Y572861.31); 30 (X6064872.32 Y572839.89); 1 (X6064888.58 Y572820.87); 2 (X6064910.87 Y572841.23); 3 (X6064917.47 Y572847.26); 4 (X6064919.85 Y572844.24); 5 (X6064937.91 Y572861.73); 3) atidalinti ieškovėms L. Z. ir V. M. į atskirą turtinį vienetą 2969 kv. m. ploto žemės sklypą, pridedamojoje matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu A ir posūkio taškais 5 (X6064937.91 Y572861.73); 6 (X6064946.77 Y572870.32); 7 (X6064937.91 Y572861.73); 8 (X6064965.80 Y572888.77); 9. (X6064969.07 Y572892.52); 10 (X6064949.55 Y572919.51); 11 (X6064944.67 Y572926.95); 12 (X6064898.36 Y572997.62); 13 (X6064893.49 Y572994.10), 31 (X6064934.14 Y572932.08); 16 (X6064909.63 Y572914.37), 17 (X6064900.78 Y572907.98); 4) atidalinti (duomenys neskelbtini), esančius pastatus ir statinius tokia tvarka: a) pastatą Gyvenamasis namas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 1A1/m (bendras plotas - 80,53 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu G, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 2683 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt trys Eur) piniginę kompensaciją; b) pastatą Ūkinis pastatas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 2I1/m (užstatytas plotas – 35,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MG, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 166,67 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt šeši Eur 67) piniginę kompensaciją; c) pastatą Viralinė, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 3I1/m (užstatytas plotas – 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MN, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur (šešiasdešimt šeši Eur 67) piniginę kompensaciją; d) pastatą Ūkinis pastatas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 4I1/m (užstatytas plotas – 12,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., nepriteisiant ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos; e) pastatą Ūkinis pastatas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 5I1/m (užstatytas plotas – 41,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MN, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 233,33 Eur (Du šimtai trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją; f) pastatą Ūkinis pastatas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 6I1/m (užstatytas plotas – 16,00 kv. m) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją; g) pastatą Ūkinis pastatas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 7I1/m (užstatytas plotas – 17,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją; h) pastatą Kiemo rūsys, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 8I1/b (užstatytas plotas – 13,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją; i) pastatą Pirtis, 1997-03-8 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 9I1/m (užstatytas plotas – 9,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 33,33 Eur (Trisdešimt trys Eur 33 ct) piniginę kompensaciją; j) pastatą Garažas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 10G1/m (užstatytas plotas – 22,00 kv. m), , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu „met“, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją; k) pastatą Garažas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 11G1/m (užstatytas plotas – 24,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu „met“, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją; l) pastatą Kiemo rūsys, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 12I1/b (užstatytas plotas – 15,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu MG, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją; m) pastatą Ūkinis pastatas, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 13I1/m (užstatytas plotas – 28,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 neįbraižytas, nes neišliko natūra, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., nemokant ieškovėms L. Z. ir V. M. piniginės kompensacijos; n) pastatą Viralinė, 1997-03-18 inventoriniame plane pažymėtas indeksu 14I1/p (užstatytas plotas – 14,00 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), matininko R. G. 2017-11-30 žemės sklypo atidalijimo schemoje M1:100 pažymėtą indeksu N, priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 100 Eur (Vienas šimtas Eur) piniginę kompensaciją; o) pastatus Kiemo statiniai (šulinys, tvoros, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti natūra Atsakovams G. K. ir M. K., išmokant ieškovėms L. Z. ir V. M. po 66,67 Eur (Šešiasdešimt šeši Eur 67 ct) piniginę kompensaciją; 5) priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

8. Apeliantai nurodo, kad turėjo būti išspręstas reikalavimas dėl pastatų ir kitų statinių atidalijimo, o tuomet, priklausomai nuo statinių atidalijimo rezultato, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo Nr. 9 atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsižvelgiant į tai, ar gyvenamasis namas atidalintas natūra, ar jis priteistas kuriam iš bendraturčių, kitiems išmokant kompensaciją, o šioje byloje pastatų ir kitų statinių atidalijimo klausimas nei natūra, nei kompensacija iš esmės nagrinėtas nebuvo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidalino sklypą Nr. 9 pagal atsakovų pateiktą schemą, ieškovėms ir toliau liekant pastatų ir kitų statinių bendrasavininkėmis, tačiau po jais nevaldant nė dalies žemės sklypo, taip pažeidė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės absoliutumo principą.

Atsiliepimas

9. Atsakovai paaiškina, kad Gyvenamasis namas NTR yra įregistruotas kaip vienbutis, atsakovėms pagal priešieškinį priklauso po 19/100 gyvenamojo namo ir po 1/3 priklausinių, o apeliantams, be gyvenamojo namo dalies, susidedančios iš patalpų 1-6 ir 1-5, priklauso 1/3 gyvenamojo namo patalpų, inventoriniame plane pažymėtų indeksais 1-1, 1­2, 1-3, 1-4. t.y. atsakovams kartu priklauso 62/100 vienbučio gyvenamojo namo dalis. Taip pat paaiškina, kad pagal NTR Centrinio duomenų banko (toliau – ir CDB) informaciją, rąstiniame 60,98 m² gyvenamojo ploto 1952 m. statybos gyvenamajame name yra krosninis šildymas, kiekviename iš gyvenamųjų kambarių (kurių yra du, vienas priklauso atsakovams (1-6), kitas - po 1/3 ieškovėms ir 1/3 atsakovams) yra po krosnį, vandentiekio ir nuotekų šalinimo pagal NTR CDB gyvenamajame name nėra, tačiau faktiškai į po motinos mirties paveldėtą dalį atsakovai įrengė vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas, todėl vertinant namo išplanavimą, būklę ir šalims tenkančias dalis atidalijimas suformuojant atskirus turtinius vienetus negalimas.

10. Pažymi, kad teismas akivaizdžiai išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovams pagal priešieškinį pareiškus ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nesant šiuo klausimu jokio priešpriešinio reikalavimo, nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, paskirstė šalims gyvenamojo namo patalpas, neturėdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projekto ir nenurodęs kokį atskirą(-us) nekilnojamąjį(-uosius) daiktą(-us) galima pagal šį teismo sprendimą suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, bet neišsprendė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimo, o tai prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliantai akcentuoja, kad sprendimas pažeidžia ir proporcingumo šalių dalims institutą, nes teismo nustatytos naudotis dalys yra praktiškai lygios (po 50 proc. gyvenamojo namo), kai apeliantams priklauso – 62/100 gyvenamojo namo dalis, o ieškovėms – po 19/100. Papildomai pastebi, kad ieškovės jokio savo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto nepasiūlė, priešpriešinio reikalavimo nepareiškė, ir teismas, vietoje atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės savo nuožiūra nustatęs gyvenamojo namo naudojimosi tvarką (neproporcinga šali valdomoms dalims) akivaizdžiai išėjo už pareikšto ieškinio ribų.

Atsiliepimas

13. Atsakovai paaiškina, kad teismo sprendimas yra neįvykdytinas, nes nėra butų atidalijimui privalomo atidalijimo projekto, kurio pagrindu būtų formuojami du savarankiški nekilnojamieji daiktai, sprendime nenurodyta, kokie atskiri nekilnojamieji daiktai turi būti suformuoti sprendimo pagrindu. Manant, kad turi būti suformuoti du butai – sprendimo pagrindu dviejų nekilnojamuoju daiktų (dviejų butų) suformavimas pažeistų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – STR 2.02.01:2004) reikalavimus. Taip pat paaiškina, kad priimant sprendimą atsakovių pagal priešieškinį ne tik nebuvo pateiktas atidalijimo projektas, bet ir yra akivaizdu, kad dviejų butų suformavimas be žalos atidalijamam daiktui yra negalimas: kiekviename naujai formuotiname bute nėra nurodytos patalpos, kuriose (nesant vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos bendrai valdomojoje gyvenamojo namo dalyje) būtų numatytas tualetas ir dušas, nėra kitų butui privalomų dalių (virtuvės, rūbinės, sandėliuko), ne tik nėra išspręstas neįregistruotos palėpės atidalijimo klausimas, bet ir apeliantams užkertama galimybė prieiti, prižiūrėti ir remontuoti stogą ir jo konstrukcijas, kas tik užprogramuotų naujus ginčus.

14. Nurodo, kad ieškovės davė teismui akivaizdžiai melagingus parodymus, jos faktiškai gyvenamajame name negyveno ir negyvena, norėjo sukurti gyvenimo gyvenamajame name imitaciją. Pažymi, kad tik atsakovai naudojasi ir prižiūri gyvenamąjį namą su priklausiniais ir dalį 7, jie turi didesnį suinteresuotumą gauti ginčo objektus, jiems priklauso ir didesnė jų dalis, todėl gyvenamasis namas turėtų būti priteistas atsakovams išmokant ieškovėms pinginę kompensaciją.

15. Paaiškina, kad atsakovų prašomi suformuoti žemės sklypai yra proporcingi šalių dalims bendrajame turte ir atidalijimas natūra šiuo atveju yra galimas, aktuali teismų praktika prioritetą teikia būtent atidalijimui natūra, o atsakovų siūlomas ginčo žemės sklypo atidalijimo natūra variantas yra racionalus ir vienintelis įmanomas.

16. Akcentuoja, kad nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra du savarankiški atidalijimo objektai: gyvenamasis namas su priklausiniais ir ginčo žemės sklypas, kas reiškia, jog vien dovanojimo sutartimi ieškovių ir trečiųjų asmenų gautų bendro žemės sklypų atidalijimo klausimo išsprendimas negalimas, nes tai reikštų atsakovų teisių pažeidimą, o kartu išsprendus ir priešieškinį (dėl gyvenamojo namo su priklausiniais ir ginčo žemės sklypo atidalijimo) būtų atkurta teisinė santaika tarp šalių.

17. Pasisakydami dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovai nurodo, kad teisminė byla ieškinio dalyje buvo pradėta būtent dėl ieškovių atsisakymo derinti poziciją su atsakovais ir dėl jų kitų asmenų nuosavybės negerbimo, taip pat, nagrinėjant civilinę bylą iš pradžių tik tretieji asmenys, o vėliau ir ieškovės atsisakė sudaryti nors dalinę taikos sutartį dėl civilinės bylos dalies, kurioje nėra ir niekada nebuvo ginčo, o taip akivaizdžiai buvo didinamos atsakovų bylinėjimosi išlaidos (ir dirbtinai auginamos ieškovių ir trečiųjų asmenų), nes nesant ginčui byla ir šioje dalyje buvo nagrinėjama toliau. Pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl ieškovių ir trečiųjų asmenų netinkamo procesinio elgesio. Taip pat nurodo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovėms ir tretiesiems asmenims nagrinėjamu atveju negali būti priteistos net tenkinus jų ieškinį, nes ginčo dėl dovanojimo sutartimi gautų žemės sklypų atidalijimo nebuvo nei prieš civilinės bylos pradėjimą, nei nagrinėjant bylą teisme, tačiau ieškovės ir tretieji asmenys siekė ne tik realizuoti savo teisę į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir jo rezultatu pabloginti atsakovų padėtį, kad ateityje būtų sprendžiamas dovanotos žemės „perdalijimo“ klausimą.

18. Apeliantai pabrėžia, kad nagrinėjamojoje byloje yra pagrindas spręsti dėl baudos ieškovėms ir tretiesiems asmenims ne tik už melagingų parodymų davimą, bet ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, visiškai nevertino šalių procesinio elgesio ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė pažeidžiant taisykles, todėl sprendimas šioje dalyje yra naikintinas.

Šalies argumentai

19. Ieškovės L. Z., R. L., V. M. ir I. K. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ta dalimi, kuria iš dalies tenkintas priešieškinys, ir priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį atmesti visiškai bei priteisti iš atsakovų visas apeliančių patirtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme visa apimtimi.

20. Apeliantės paaiškina, kad pagalbinio ūkio pastatai ir kiti inžineriniai statiniai yra gyvenamojo namo priklausiniai ir funkciškai tiesiogiai su juo susiję, o teismui perleidus visus pagalbinius ūkinius pastatus su kitais inžineriniais kiemo statiniais ieškovės negalės pilnavertiškai gyventi name ir naudotis statiniais, kurie yra neatsiejamai būtini gyvenimui šioje namų valdoje. Taip pat pažymi, kad ūkio statinių ir kitų inžinerinių statinių statusas turi išlikti nepakitęs, t. y. paliekant V. M. ir L. Z. jų nuosavybės teise valdomas ir naudojamas 2/3 dalis visų minėtų statinių.

21. Atkreipia dėmesį, kad priešieškinys pareikštas turint tikslą atsakovams atsidalinti ginčo žemės sklypą, o statinių likimas juos prašant atidalinti ieškovėms išmokant kompensaciją buvo susijęs su priešieškiniu reiškiamu reikalavimu atidalinti atsakovams žemės sklypo dalis, kuriose dislokuojasi būtent minėtieji statiniai su gyvenamuoju namu, todėl atmetus priešieškinio reikalavimą dėl žemės atidalijimo, netenka prasmės reikalavimas dėl gyvenamojo namo su priklausiniais atidalijimo kompensaciniu būdu. Taip pat pažymi, kad pagrįstai nustačius, kad gyvenamąjį namą galima atidalinti natūra, tai ir priklausinių likimas turėjo būti atitinkamai siejamas su gyvenamojo namo atidalijimo būdu, t. y. tiek vienai, tiek ir kitai ginčo pusei paliekant jų turimas nuosavybės teises į priklausinius.

Šalies argumentai

22. Ieškovės nurodo, kad kvestionuoti faktinę aplinkybę, kad ieškovės L. Z. ir V. M. gyvena ginčo žemės sklype esančiame pastate ir juo bei sklype esančiais statiniais naudojasi, negalima, nes name yra du atskiri gyvenamieji kambariai su atskirais įėjimais, kas rodo, jog name gali nevaržomai gyventi ir naudotis du namų ūkiai. Taip pat nurodo, kad be ieškovių daugiau šiame name niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, atsakovai gyvena (duomenys neskelbtini), tai patvirtino jie patys.

23. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovų ieškovių naudai nepriteisė visų procese patirtų bylinėjimosi išlaidų, tinkamai nenustatė jų apimties, bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos pagal tai, kiek kiekviena iš ieškovių yra patyrusi asmeniškai. Paaiškina, kad viso ieškovės procese yra patyrusios 4 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau teismas pasisakė tik dėl 950 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra akivaizdžiai neproporcingas ir neatitinka kriterijų, keliamų atitinkamų teisinių paslaugų įkainojimui. Taip pat nurodo, kad bylinėjimosi išlaidos procese susidarė dėl atsakovų kaltės, procesinio elgesio bei dėl pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo priimti nagrinėti priešieškinį bylos sudėtine dalimi, nes ieškinys būtų išnagrinėtas žymiai greičiau ir ekonomiškiau.

Atsiliepimas

24. Atsakovai G. K., M. K. pateikė atsiliepimą į ieškovių apeliacinį skundą.

25. Nurodo, kad apeliančių parengti planai buvo nepasirašyti dėl to, jog buvo panaikintos dovanotos žemės posūkio taškai su koordinatėmis ir panaikinta naudojimosi tvarka, paprašius pakoreguoti, jie ne pakoregavo, o tik pakeitė notarą, kuris atsakovui paprašius prieš pasirašant net nedavė susipažinti su dokumentais, iš jų pusės advokato ir jo tėvo buvo pas notarą daromas spaudimas ir gąsdinimai.

26. Pažymi, kad išvažiuojamojo teismo metų ieškovės minėjo, kad ūkiniuose pastatuose yra tik G. K. daiktai, o ne jų, kas reiškia, kad antraeiliais daiktais naudojasi tik G. K., be to, byloje yra daug įrodymų, kurie patvirtina, jog ieškovės ginčo pastate nenakvojo nei vienos nakties, atvažiuoja kartą/du per savaitę, nusipaveiksluoja, atseit kažką daro ir išvažiuoja būdamos vos keletas valandų, neturi jokių daržų bendrai valdomoje dalyje.

27. Paaiškina, kad dalis, kuri buvo perleista naudotis atsakovams neturi nei lango, nei atskiro šildymo, nes pečiaus, kaminas, kuris yra tragiškos būklės, yra jau ieškovių namo dalyje, todėl juo naudotis jie negali, atsakovams jungikliai, kurie yra tik vieninteliai name, yra tame kambaryje, todėl uždarius jiems tą patalpą, apeliantai neturi priėjimo prie jų, be to įėjimas į palėpę, net tos namo pusės, kuri yra jų, atiteko apeliantėms, o tai neleidžia naudotis jiems priklausančia namo dalies palėpe.

Atsiliepimas

28. Atsakovai taip pat paaiškina, kad ginčo name niekas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, ieškovės ją name deklaravo 2018 m. liepos 3 d., kai norėjo parodyti teismui, kad naudojasi turtu, ieškovės nepateikia jokių įrodymų, kad gyvena ginčo name.

29. Taip pat nurodo, kad palikus naudotis bendrai pastatais, žemės sklypo visiškas atidalijimas neįmanomas, nes atskirus dovanotus sklypus, ir likus tik paveldėtai žemei, visiems bendrasavininkams laisvos žemės neužteks suformuoti atskiriems sklypams.

30. Ieškovės L. Z., R. L., V. M. ir I. K. pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo tenkinti ieškovių apeliacinį skundą.

31. Nurodo, kad žemės sklypo atidalijimo klausimas negali būti apeliacijos objektu, nes 2021 m. birželio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1439-854/2021, kurioje apeliacinės instancijos teismas apeliančių-ieškovių ieškinį tenkino visa apimtimi, panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl žemės sklypo Nr. 9 - 10453 kv. m ploto, atidalijimo pagal matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. žemės sklypo atidalijimo schemą bei kuria atmestas reikalavimas dėl pastatų ir kitų statinių šiame žemės sklype atidalijimo. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik dėl dalies priešieškinio reikalavimų, atsakovai šios 2021 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties kasacine tvarka neskundė, nors šiuo metu atsakovų 2022 m. gegužės 29 d. apeliacinio skundo dalykas išlieka tapatus 2017 m. gruodžio 11 d. priešieškinio dalykui.

32. Ieškovės paaiškina, kad gyvenamasis namas natūra atidalintinas, o namų valdoje esančių priklausinių (pagalbinio ūkio paskirties pastatų su kitais inžineriniais statiniais) likimas sietinas su pagrindinio daikto (gyvenamojo namo) likimu, kas reiškia, jog šiuo atveju priklausiniai neatidalintini, tad jų statusas ir nuosavybės dalys išlieka tokios, kokios faktiškai ir yra (L. Z. ir V. M. bendroje sumoje priklauso 2/3 priklausinių).

33. Pažymi, kad iš apeliančių-ieškovių pusės buvo pateikti visi reikalingi įrodymai dėl gyvenamojo namo atidalijimo natūra ir tai buvo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui priimti skundžiamą sprendimą dalyje dėl šio objekto atidalijimo, todėl atsakovų teiginys dėl to, jog apeliantės-ieškovės privalėjo pateikti savarankišką priešpriešinį reikalavimą neatitinka nei teisės normų reikalavimų, nei suformuotos teismų praktikos.

34. Ieškovės paaiškina, kad L. Z. ir V. M. siūlomas atidalijimo būdas atitiko faktinį ir besitęsiantį nuo nuosavybės įgijimo momento jų naudojimąsi gyvenamuoju namu, faktinis naudojimasis nežymiai skyrėsi nuo turimų nuosavybės teise dalių, todėl pirmosios instancijos teismas, atidalindamas bendrosios nuosavybės teise priklausantį objektą, teisingai paskirstė nuosavybės dalis pagal faktinio bendraturčių naudojimosi dalimis kriterijų, kuris visiškai atitiko teismų praktikoje formuojamas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o atsakovai byloje neįrodė, jog ieškovių siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo būdas gali pažeisti jų interesus, kas reiškia, jog atidalinant gyvenamąjį namą prioritetas teikiamas atidalinimui natūra, atsakovai nepateikė kitų atidalijimo natūra variantų.

Šalies argumentai

35. Nurodo, kad atsakovų nurodytas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 705 patvirtintas Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR 2.02.01:2004) nustato gyvenamojo namo ir jo sklypo projekto sprendinių reikalavimų sistemą, kuri įgyvendinama statybos darbais, kas reiškia, jog teisės aktas taikytinas visiškai kitomis aplinkybėmis, o atsakovų nurodyti apeliacinio skundo argumentai nėra sietini su ginčo objektu, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu gyvenamojo namo atidalijimas į du atskirus nekilnojamojo turto vienetus nustatytas nekeičiant jų paskirties ir neatliekant jokių statybos darbų.

36. Ieškovės taip pat nurodo, kad namų valdoje esantys priklausiniai ir inžineriniai objektai yra funkciškai neatsiejama gyvenamojo namo dalis (namų valda), L. Z. ir V. M. neturi nei vandentiekio, nei nuotekų šalinimo, nei tualeto, nei dušo, o kas ir kaip turi įrengti šiuos gyvenimui būtinus atributus, anot atsakovų, sprendime nėra paaiškinta, kas reiškia, jog gyvenamojo namo atidalijimas natūra yra negalimas.

37. Pabrėžia, jog vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, su atsakovais buvo siekiama sudaryti dalinę taikos sutartį, tačiau dėl jų piktnaudžiavimo procesu, to pasiekti nepavyko, tai patvirtina ir teismui teiktas 2019 m. gruodžio 15 d. pranešimas apie vykusias derybas tarp šalių dėl taikos sutarties civilinėje byloje Nr. e2-1290-494/2019, DOK-66897. Paaiškina, kad iš apeliančių pusės buvo parengta ir atsakovams pateikta dalinės taikos sutartis, kuria buvo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su žemės sklypo atidalijimo būdu, dėl kurio tarp šalių nekilo prieštaravimų, tačiau atsakovai vengė pasirašyti dalinės taikos sutartį, vėliau patys pateikė dalinės taikos sutarties variantą, į kurią buvo įtraukti punktai visiškai neturintys ryšio su dalinės taikos objektu. Tokiu būdu atsakovai piktnaudžiavo procesu, jį vilkino taip darydami žalą tiek ieškovėms, tiek apkraudami teismo darbą.

38. Pažymi, kad atsakovai nėra sumokėję viso jiems priklausančio mokėti žyminio mokesčio, nėra prašymo žyminį mokestį atidėti ar sumažinti jo dydį. Nurodo, kad remiantis CPK 82 straipsniu ir atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, už apeliacinį skundą mokėtinas 94 Eur žyminis mokestis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

39. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

41. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

42. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartimi buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovių reikalavimas atidalinti žemės sklypo dalį, pažymėtą Nr. 9, ir ieškinys tenkintas visiškai: atidalintas V. M. (tenkanti 1493/10453 dalis), L. Z. (tenkanti 1479/10453 dalis), M. K. (tenkanti 4711/10453 dalis), G. K. (tenkanti 2770/10453 dalis) į atskirą turtinį vienetą bendrosios dalinės nuosavybės teise 10453 kv. m ploto žemės sklypas (su jame esančiais statiniais). Nustatyta, kad gyvenamasis namas ir kiti pastatai bei statiniai, esantys žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 9 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovėms V. M. ir L. Z. (abiem po 19/100 dalis namo ir po 1/3 kitų statinių) ir atsakovams G. K. (143/400 dalis namo ir 1/4 kitų statinių) bei M. K. (21/80 dalis namo ir 1/12 kitų statinių), byloje ginčo dėl to nėra. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. sprendimu visi 4 asmenys išliko žemės sklypo Nr. 9, bendrasavininkais. Atsakovų byloje pareikšto priešieškinio vienas iš reikalavimų yra atidalinti jiems žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

43. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį. CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Ši įstatymo nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis, todėl tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais. Įstatymų nedraudžiamas ir kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas mišrus atidalijimo būdas, kuris taikomas, kai įmanoma padalyti daiktą be neproporcingos žalos jo paskirčiai, tačiau toks padalijimas neatitinka bendraturčių idealiųjų dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tokiais atvejais galimas atidalijimas natūra teisingai kompensuojant gautosios padalyto daikto dalies ir idealiosios dalies skirtumą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009; 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012; kt.)

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Be to, bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias ir kad kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atidalijimu turi būti užtikrintas tokio turto naudojimo racionalumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007).

45. Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-35-494/2021 ieškovių ieškinį ir atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1439-854/2021, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. sprendimą panaikino iš dalies, ieškovių ieškinį tenkino visiškai, dėl priešieškinio reikalavimų grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, priešieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė dėl žemės sklype esančių priklausinių, t. y. atidalijo juos šalims, tačiau nenusprendė dėl priešieškinyje pateikto prašymo dėl šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo padalijimo ir dėl jo iš viso nepasisakė. Pažymėtina, jog nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra du savarankiški atidalijimo objektai: gyvenamasis namas su priklausiniais ir ginčo žemės sklypas, atsakovai pareikštu priešieškiniu prašo atidalyti jiems priklausančias žemės sklypų dalis iš bendrosios dalinės šalių nuosavybės pagal matininko R. G. 2017 m. lapkričio 30 d. atidalinimo schemą, o gyvenamąjį namą ir kitus pastatus priteisti jiems natūra išmokant ieškovėms pinigines kompensacijas.

46. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog priešieškinys pareikštas turint tikslą atsakovams atsidalinti ginčo žemės sklypą, o gyvenamojo namo ir šalia jo esančių statinių likimas juos prašant atidalinti ieškovėms išmokant kompensaciją yra susijęs su priešieškiniu reiškiamu reikalavimu atidalinti atsakovams žemės sklypo dalis, kuriose dislokuojasi būtent minėtieji statiniai su gyvenamuoju namu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų priešieškinyje be žemės sklypo atidalijimo tarp keturių bendraturčių yra pareikštas ir reikalavimas atidalinti pastatus ir kitus statinius, spręstina, kad, visų pirma, turėjo būti išspręstas reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tuomet nuo žemės sklypo atidalijimo rezultato, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl pastatų ir kitų statinių atidalijimo, atsižvelgiant į tai, ar gyvenamasis namas atidalintinas natūra, ar jis priteistinas kuriam iš bendraturčių, kitiems išmokant kompensaciją. Kadangi šioje byloje nagrinėjant priešieškinį žemės sklypo dalies atidalijimo klausimas iš esmės nagrinėtas nebuvo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidalino žemės sklype esančius pastatus ir kitus statinius. Su tuo apeliaciniame skunde sutiko ir atsakovai, nurodydami, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, taip išeidamas už ieškinio ribų, nors nei viena iš šalių tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi, bet neišsprendė atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikalavimo, o tai prieštarauja nuosekliai formuojamai teismų praktikai, kad, sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad: 1) bylos esmė suprantama, kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme; 2) teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018).

48. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra ne bet koks proceso teisės normų pažeidimas, o tik toks, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisingas bylos išsprendimas gali apimti tiek materialiai neteisingą bylos rezultatą, tiek esminį byloje dalyvaujančių asmenų procesinių teisių suvaržymą, dėl kurio lieka neatskleista bylos esmė, jei toks pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).

49. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs teismas, pažeisdamas CPK 14 straipsnio 1 dalies, 263 straipsnio 1 dalies, 265 straipsnio reikalavimus, faktiškai neaiškino ginčo turto, t. y. žemės sklypo, atidalijimo galimybių, kas reiškia, jog išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Šis proceso pažeidimas yra esminis ir jis negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl remiantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 329 straipsnio 2 dalies 7 punktu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl šios priežasties nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų atsakovų apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų.

50. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytą procesinį pažeidimą, kuris negali būti pripažįstamas formaliu pažeidimu, nes yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 straipsnis), siekiant neriboti procesinių teisių, tame tarpe teisės į apeliaciją.

51. Ieškovės taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks ieškovių pareikštas reikalavimas vertintinas kaip siekis išsaugoti bendrąją dalinę nuosavybę, o tai prieštarauja Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutarties bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams, jog atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės siekiama išspręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus ir užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius.

52. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Vertindamas pateiktus atidalijimo variantus, teismas turi patikrinti, ar jie procedūriškai ir techniškai priimtini, atitinka bendraturčių dalis ir nepažeidžia kitų asmenų teisių. Bet kuriuo atveju daiktas negali būti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip galbūt tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018). Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės palengvina savininko teisių į daiktą turinį sudarančių teisių įgyvendinimą ir padeda išvengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

53. Taigi, kaip jau buvo minėta, atidalijimu iš bendrosios dalinės nuosavybės iš esmės siekiama išspręsti tarp bendraturčių kilusius nesutarimus, užbaigti bendrosios dalinės nuosavybės santykius. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu neišsprendus žemės sklypo atidalijimo klausimo, nebuvo pasiektas visiškas atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuris, atsižvelgiant į šalių konfliktiškus santykius, šiuo atveju geriausiai užtikrintų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą. Tai reiškia, jog ieškovių reikalavimo – priešieškinio atmetimo – atveju bendroji dalinė nuosavybė tiek žemės sklypo, tiek jame esančio pastato ir kitų statinių, išliktų, o tai prieštarautų teismų formuojamai praktikai, todėl ieškovių apeliacinis skundas netenkinamas

54. Iš ieškovių apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, jog jos nesutinka su atsakovų pasiūlytu projektu dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).

55. Nagrinėjamoje byloje atsakovai siekia turto atidalijimo ieškovėms priteisiant kompensaciją ir pateikė turto atidalijimo projektą. Ieškovės nors ir reiškia nesutikimą su juo, tačiau nenurodė aiškių argumentų, susijusių su siūlomo atidalijimo projekto netinkamumu, kokių nors jų teisių pažeidimu, nepateikė savo siūlomo turto atidalijimo projekto. Remiantis tuo, kas išdėstyta, minėtas ieškovių argumentas vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepriklausoma nuo kitų bendraturčių pozicijos, kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nesvarstomas atidalijimo tikslingumas, svarstoma tik dėl atidalijimo būdo ir kaip teisingai atidalyti turtą, įvertinant ir suderinant visų bendraturčių interesus, jeigu jie pateikia savo projektus dėl atidalijamo turto. Todėl pažymėtina, jog ieškovės, nesutikdamos su atsakovų pasiūlytu projektu dėl ginčijamo turto atidalijimo, turi teisę pateikti savo siūlomą projektą.

Dėl procesinės bylos baigties.

56. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje įtvirtintos jos taikymo sąlygos, šiuo atveju, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo išspręsti visi byloje pareikšti reikalavimai.

57. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, neatskleidė bylos esmės – nebuvo iš esmės nagrinėtas priešieškiniu keliamas reikalavimas atidalinti ginčo žemės sklypą. Neatidalinus žemės sklypo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atidalijo šalims žemės sklype esantį pastatą ir kitus statinius bei sprendė klausimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos, kai tokio reikalavimo byloje iš viso nebuvo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

58. Kadangi byla dėl priešieškinio reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama dėl to, ko pirmosios instancijos teismas net nenagrinėjo, o tai neatitiktų apeliacijos tikslų, apribotų šalių teisę į pačią apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę jas skųsti apeliacine tvarka), teisėjų kolegija, remdamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

59. Pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą, panaikinus skundžiamą sprendimą dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, apeliantams už apeliacinius skundus grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis. Bylos duomenimis, už ieškovių paduotą apeliacinį skundą mokėjo V. M., todėl jai grąžintina – 94 Eur, už atsakovų apeliacinį skundą sumokėjo atsakovų atstovė advokatė T. K. atstovaudama G. K., todėl atsakovui grąžintinas 75 Eur žyminis mokestis.

60. Bylą perduodant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti ieškovei V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2022 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) už apeliacinį skundą sumokėtą 94 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Grąžinti atsakovui G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2022 m. gegužės 29 d. mokėjimu, pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), už apeliacinį skundą sumokėtą 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, pavedant nutarties vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teisėjai Margarita StambrauskaitėInga StaknienėRūta Veniulytė-Jankūnienė