Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aloyzo Kruopio ir Justo Namavičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. A. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo M. A. prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu M. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 3 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį pakeitus, t. y. M. A. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikavus į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą, galutinė subendrinta 19 (devyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose, palikta nepakeista.

3. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi nuteistojo M. A. kasacinis skundas atmestas.

4. Nuteistasis M. A. 2020 m. gegužės 10 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas švelninti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis nurodė, kad, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, pasikeitė – pasunkėjo bausmės atlikimo sąlygos: sugriežtintos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių nuostatos dėl galimybės būti lauke/gryname ore, piniginių lėšų limito, apsiperkant pataisos įstaigos parduotuvėje, ilgalaikių pasimatymų, naudojimosi nešiojamu kompiuteriu laiko, maisto prekių pataisos įstaigoje asortimento, asmeninių daiktų svorio limito, leidžiamų turėti daiktų sąrašo, naudojimosi keramikos bei metaliniais stalo įrankiais, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų). Nežiūrint į tai, jam paskirtosios bausmės trukmė liko ta pati, kas, nuteistojo manymu, reiškia, jog jis yra baudžiamas dar kartą, kai tik keičiasi teisės aktai.

5. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi nuteistojo M. A. prašymas atmestas. Teismas nurodė, kad nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro įstatyminio pagrindo peržiūrėti jam paskirtą bausmę, ją švelninant.

II. Skundo, atsiliepimų skundą nagrinėjančiam teismui argumentai, proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis M. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę dėl jo skunde išvardintų aplinkybių.

7. Nuteistasis skunde nurodo, kad bausmę atlieka daugiau kaip dešimt metų. Per bausmės atlikimo laiką net kelis kartus keitėsi BVK nuostatos ir pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklės. Šiais pakeitimais buvo daugiau apribota nuteistojo judėjimo laisvė, apsipirkimo galimybė, buvimas lauke, gryname ore, sumažėjo pasimatymų skaičius, išnyko ilgalaikiai pasimatymai su tėvais ir sugyventine, stipriai sumažintas parduotuvės prekių asortimentas, įvesti įvairūs limitai įgyjamoms prekėms, asmeninių daiktų turėjimui, naudojimasis keramikos bei metaliniais stalo įrankiais, taip pat apribotos grupės, į kurias nuteistieji priskiriami bausmės atlikimui, pakito lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Nuteistojo nuomone, pasikeitus ir pasunkėjus bausmės atlikimo sąlygoms, jam paskirtosios bausmės trukmė liko ta pati, dėl ko jis yra baudžiamas dar kartą, kai tik keičiasi teisės aktai. Ši situacija, anot M. A., suponuoja Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies pažeidimą.

8. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo M. A. skundas atmetamas.

10. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartyje tinkamai įvertintos nuteistojo M. A. prašyme nurodytos aplinkybės ir jis pagrįstai atmestas, konstatavus, kad nėra pagrindo sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę prašyme nurodytais motyvais.

11. Įstatymų leidėjas nėra numatęs galimybės sušvelninti asmeniui paskirtą bausmę dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų pa(si)keitimo. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę galima sušvelninti tik tam tikrais atvejais: Lietuvos Respublikos Seimui išleidus amnestijos aktą, Lietuvos Respublikos Prezidentui patenkinus nuteistojo malonės prašymą (BK 78, 79 straipsniai), įstatymų leidėjui priėmus įstatymą, lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 362¹ straipsnis), arba atnaujinus baudžiamąją bylą (BPK 443, 451 straipsniai). Taigi pagal BPK nuostatas įsiteisėjusiu ir vykdomu nuosprendžiu paskirta bausmė gali būti švelninama tik BK, BPK nustatyta tvarka, tačiau tik tuomet, kai reikia taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Aptariamu atveju tokių sąlygų nėra. Nuteistojo nurodyti argumentai dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų pasikeitimo nesudaro teisinio pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, jie yra iš esmės analogiški prašyme apygardos teismui pateiktiems motyvams, dėl jų skundžiamoje nutartyje motyvuotai pasisakyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su skundžiamos nutarties motyvais.

12. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo sąlygų ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pakeitimas nepatenka į BPK 362¹ straipsnyje reglamentuojamų klausimų sąrašą ir nesąlygoja paskirtosios bausmės peržiūrėjimo, ją sušvelninant. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, sprendžia klausimą dėl nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtinos / paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, atsižvelgę ne tik į baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą, bet ir į konkrečioje byloje reikšmingus nacionalinių teismų praktikos, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jo vykdymo procese teismai negali paskirtos bausmės keisti kitais, nei numatyti galiojančiuose įstatymuose, pagrindais. Nuteistasis dėl, jo manymu, netinkamų bausmės atlikimo sąlygų gali kreiptis į pataisos įstaigos administraciją ar Kalėjimų departamentą, kuriam yra pavaldžios visos laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos.

13. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo M. A. skunde nurodyti motyvai nepaneigia apygardos teismo išvadų, todėl tenkinti skundą bei naikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. A. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.