Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-794-992/2020 Teisminio proceso Nr. 1-16-1-00559-2009-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1 (S)

2022 m. rugsėjo 9 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 58-75 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. E. Vilniaus apygardos teismo 2012 gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 3 dalį; 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 3 dalį subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat minėtu nuosprendžiu iš M. A., R. M. (R. M.), M. E. ir L. D. solidariai priteista 96 881,19 Lt turtinei žalai atlyginti bei 170 000 Lt vaiko išlaikymo išlaidų nukentėjusiajam M. K. V. (atstovaujamam A. V.), po 70 000 Lt nukentėjusiesiems M. K. V. (atstovaujamam A. V.), A. S. V. ir Ž. V. neturtinei žalai atlyginti, solidariai iš M. A. ir R. M. 1791, 59 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinei žalai atlyginti, solidariai iš M. A., R. M., M. E., L. D., D. N. ir L. B. nukentėjusiajam M. K. V. (atstovaujamam A. V.) 114 660 Lt turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl M. A., R. M., M. E. ir L. D. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiesiems A. S. V. ir Ž. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakeistos. Nuteistosios M. E. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir jai paskirta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė ir bausmės, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 17 (septyniolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš nuteistųjų M. A., R. M., M. E. ir L. D. solidariai priteista 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. S. V. ir 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. V.. Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteistosios M. E. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir dėl šios dalies paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Bausmės vykdymo pradžia 2009 m. liepos 14 d., bausmės vykdymo pabaiga 2026 m. liepos 14 d., neatliktos bausmės dalis nutarties priėmimo dieną – 4 metai 1 mėnuo 25 dienos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, įvertinusi nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, nuteistajai taikytas socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2022 m. balandžio 5 d. nutarimu Nr. 58-75 vienbalsiai (4 Komisijos nariai už) nutarė taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Iš Komisijos priimto Nutarimo matyti, kad nuteistoji M. E. Komisijai pristatyta 4 (ketvirtą) kartą. Nutarime nurodyta, kad nuteistoji vykdė Komisijos rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsė 2021 m. spalio 22 d. pradėtą individualią psichologinės intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ ir ją 2021 m. gruodžio 19 d. sėkmingai baigė, nuo 2021 m. gruodžio 31 d. tęsia 2021 m. spalio mėn. palaikomojo pobūdžio konsultacijų lankymą, dalyvavo susitikime „Mediacija probacijos tarnyboje“ su mediacijos specialistais, tęsia studijas (duomenys neskelbtini), dirba. Laisvės atėmimo bausmę nuteistoji atlieka Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini). Praeityje neteista. Anksčiau atliktų interviu dėl nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OAS‘ys metu, nuteistoji M. E. kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino, gailisi. Nuteistosios pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis, daroma prielaida, kad nuteistajai nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų) ar alkoholio vartojimo problemos. Nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistoji padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, t. y. į Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) grįžo apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau po nuobaudos atlikimo grąžinta į Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini)padalinį aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, stengiasi ir yra motyvuota išeiti į laisvę. Komisijos vertinimu, galima traktuoti, kad šis atvejis buvo vienkartinis. Šiuo metu nuteistoji galiojančių nuobaudų neturi. Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad M. E. atpažįsta problemines gyvenimo sritis, stengiasi apsvarstyti įvairias alternatyvas prieš priimdama sprendimus, sugeba įvertinti savo elgesio pasekmes, ketina sukurti šeimą, nuo 2021 m. lapkričio 12 d. jai suteikta galimybė dviem paroms per savaitę išvykti į namus. Pažymima, kad nuteistoji M. E. sumokėjo visą solidariai priteistą skolą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 11 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimo taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kuriuo prašoma atsisakyti patvirtinti Komisijos priimtą 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad Nutarimas yra grįstas prielaidų pobūdžio duomenimis, kurių nepatvirtina nustatytos faktinės aplinkybės, užfiksuotos 2022 m. kovo 16 d. socialinio tyrimo išvadoje. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 7 d. užfiksuotas alkoholio vartojimo atvejis – nuteistoji M. E. iš darbo į Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) atvyko neblaivi, tai patvirtinta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto pateikta išvada. Nors skundžiamame Nutarime teigiama, jog šis nuteistosios M. E. neblaivumo atvejis gali būti vertinamas kaip vienkartinis, pagrindo tokiai išvadai nėra. Be to, vertinama tai, kad nuteistajai tik nuo 2020 m. gegužės 5 d. buvo suteikta teisė vykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų. Tuo tarpu, nepraėjus metams nuo tokios teisės suteikimo, nuteistoji padarė šiurkštų bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Šių aplinkybių kontekste vertinama, jog nuo 2021 m. balandžio 7 d. nuteistajai nebuvo suteikiamos trumpalaikės dviejų parų išvykos į namus. Tokia galimybė nuteistajai suteikta vėl tik nuo 2021 m. lapkričio 12 d. Šie duomenys, prokuroro vertinimu, leidžia manyti, jog šiuo metu nepraėjo toks laiko tarpas, jog vertinant nuteistosios elgesį, toks šiurkštus bausmės atlikimo rėžimo pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip vienkartinis poelgis. Prokuroro vertinimu, šiurkštus bausmės režimo pažeidimas rodo, kad nuteistosios elgesys nėra nuoseklus ir kryptingas siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atitinkamai toks elgesys neleidžia prognozuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistoji jau yra verta teismo pasitikėjimo ir jos kontrolė turėtų būti mažinama. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistosios atžvilgiu papildytas socialinės reabilitacijos planas yra vykdomas neilgą laiko tarpą, taip pat į tai, kad bausmės atlikimo metu buvo padarytas šiurkštus bausmės režimo pažeidimas ir didelė bausmės dalis dar yra neatlikta, negalima daryti pagrįstų išvadų, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Nepaisant to, jog nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, 2010-2015 metais laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistajai buvo skirtos 2 drausminės nuobaudos direktoriaus įsakymais ir 2 nuobaudos skirtos – papeikimai žodžiu. Po daugiau nei 6 (šešerių) metų nuo paskutinės nuobaudos skyrimo 2021 m. balandžio 23 d. buvo skirta drausminė nuobauda, kadangi nuteistoji pažeidė BVK 12 straipsnio 3 dalį, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. M. E. per bausmės atlikimo laikotarpį skatinta 15 kartų. Skunde akcentuojama, kad teigiamai nuteistąją charakterizuojantys duomenys kitų neigiamų kriminogeninių veiksnių kontekste yra vertintini ne kaip įrodantys esminę ir įtikinamą nuteistosios M. E. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kaip asmeninis siekis, kad jai būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Prokuroro vertinimu, nuteistoji M. E. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tiek kryptinga ir nuosekli, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals, prokuroras daro išvadą, kad lygtinio paleidimo taikymas M. E. yra pernelyg ankstyvas.

Institucijos atstovas P. S. teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti ir parodė, kad į (duomenys neskelbtini) M. E. atvyko 2020 m. balandžio 3 d. (duomenys neskelbtini) nuteistieji yra intensyviai ruošiami lygtiniam paleidimui. Intensyvumas pasireiškia tuo, kad nuteistasis turi planuoti kiekvieną savo dieną, kiekvieną vykimą į darbą, maršrutą. Toks planas sudaromas vienai savaitei į priekį, jame atsispindi visos socialinės reabilitacijos priemonės, kurios bus taikomos nuteistajai, t. y. dalyvavimas priemonėse, budėjimas, pasimatymai, išvykos į namus. Stengiamasi, kad nueitasis tinkamai resocializuotųsi visuomenėje, atkurtų socialinius ryšius su savo giminaičiais, kurie daro įtaką nuteistajam. Dėl tokio plano ir yra skirtumas tarp lygtinio paleidimo ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra planuojamas kiekvienas nuteistojo veiksmas ir vykdoma kontrolė. Nuo 2016 m. stengiamasi, kad į (duomenys neskelbtini) būtų perkelti labai motyvuoti nuteistieji. Neperspėjus pataisos namų administracijos ir nuklydus nuo maršruto, kiekvienas nuteistasis gali gauti nuobaudą. Jei nuteistasis vėluoja grįžti iš išvykos namo ar iš darbo, turi įpareigojimą pranešti telefono skambučiu apie tokį vėlavimą, pasakyti, kurioje gatvėje yra, tokiu būdu pareigūnai gali nuvažiuoti ir patikrinti. Nuteistiesiems pataisos namuose yra sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas, numatytos tam tikros priemonės. Su nuteistaisiais dirba specialistai, M. E. atveju, psichologas, pamatęs pažangą po tam tikros programos, ją pažymi. Iki praeitų metų įvykio nebuvo problemų su M. E., vieną kartą jai buvo nustatytas alkoholio vartojimas, nustatytas 0,33 promilės girtumas. Nuteistasis visiškai negali vartoti alkoholio, visada turi būti 0,00 promilės. Po šito pažeidimo M. E. buvo nubausta, atliko nuobaudą ir buvo nukreipta pas psichologus dėl alkoholio vartojimo. Psichologas nustatė, kad priklausomybės alkoholiui nėra, nukreipė į kitas programas, kurios naudingos nuteistajai. Ji atliko visus reikalavimus. Šiuo metu nuobauda negalioja, daugiau pažeidimų nuteistosios atžvilgiu nėra nustatyta. Nuteistoji įsidarbino, mokosi, dalyvauja įvairiuose programose. Institucija tikrina jos socialinius ryšius, vyras ir tėvai iš pradžių ją lankė, dabar nuteistoji pati bendrauja, važiuoja, gali susitikti su artimaisiais, draugais. Šių kategorijų nuteistiesiems pasimatymų kiekis neribojamas. Nuteistoji yra sukūrusi šeimą. Atsakydamas į klausimus, pareigūnas teigė, kad plano pažeidimų atvejais surašomas tarnybinis pranešimas, M. E. atveju tarnybinis pranešimas surašytas nebuvo. Dėl tarnybinio pranešimo surašymo poreikio sprendžia budintysis ir administracija. Jų vidaus taisyklėse, patvirtintose įstaigos direktoriaus, nurodyta, kad jeigu nuteistasis vėluoja 20 minučių, tai tarnybinis pranešimas nerašomas, jei 20-30 minučių ir daugiau, surašomas ir individualiai žiūrima pagal aplinkybes bausti ar ne, ar vėlavimo aplinkybės pateisinamos. Pavyzdžiui, jeigu suserga nuteistojo vaikas ir reikia važiuoti į ligoninę, pareigūnai tai užfiksuoja ir stebi, ar bus guldoma į ligoninę, kurioje vietoje, kurioje palatoje asmuo yra. Jie turi žinoti kiekvieną nuteistojo žingsnį. Įstatymas numato, kad nuteistoji galėtų būti kontroliuojama apykoje, bet apykojės nenaudoja, fiziškai tiek apykojų, kiek reikia, neturi. Jie kontroliuoja nuteistąją naudodamiesi šiuolaikines ryšio technologijas, telefonu pasiskambina, parašo SMS žinutę, nuvažiuoja patys patikrinti į darbo vietą. Vilniaus pataisos namuose pirmas atvejis, kai (duomenys neskelbtini) nuteistoji pagimdė, bet įstatymai leidžia pataisos namų gyventojui, t. y. pagimdžiusiai nuteistajai, gyventi šalia pataisos namų. Kalėjimų departamentas išaiškino, kad nuteistoji turėtų gyventi tame mikrorajone, kuriame yra pataisos namai. Kadangi (duomenys neskelbtini) mikrorajonas, kuriame gyvena nuteistosios tėvai, yra toliau pataisos namų, nusprendė laikytis departamento nuomonės. Pareigūnai nemato grėsmės dėl nuteistosios gyvenamosios vietos ne pataisos namų teritorijoje, jiems paprasčiau važiuoti tikrinti į (duomenys neskelbtini), nei į (duomenys neskelbtini) ar į (duomenys neskelbtini). Jeigu nuteistoji turėtų apykoję, galėtų laisvai judėti visoje Lietuvos teritorijoje, informuodama probacijos tarnybos kuruojantį specialistą.

Prokuroras teismo posėdyje prašė teikimą atmesti ir parodė, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajai yra anksti. Tai, kad nuteistoji basumą atlieka už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo padarymą, bendrininkų organizuotoje grupėje, rodo nuteistosios pavojingumą ir suponuoja pareigas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistosios interesus, bet ir visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąją laikytis įstatymų ir vėl nenusikalstų. Pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas ir tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmės. Visas nuteistosios M. E. elgesys bausmės atlikimo metu buvo vertinamas žmogiškai. Nesutinka su pataisos įstaigos nuomone, kuri yra vertinamo pobūdžio, kad nuteistoji negalėtų gyventi pas tėvus (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Sutinka, kad nuteistajai nereikėtų leisti gyventi (duomenys neskelbtini), nuomoti ten būstą, nes sudaro perteklinį nepatogumą pačiai nuteistajai, kadangi jos pajamos šiuo metu nėra didelės, ji augina vaiką. Pažymi, kad tėvai ir sutuoktinis nuteistajai padeda.

Nuteistoji M. E. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena nuomojame bute su (duomenys neskelbtini) dukra, jos vyras gyvena (duomenys neskelbtini), jie gali bendrauti pagal nustatytą grafiką. Ji yra (duomenys neskelbtini) kurso (duomenys neskelbtini) studentė. Iki gimdymo ir dirbo, ir studijavo. Jai sudarytas grafikas pagal minutes, pagal jį turi nuosekliai susidėlioti planus į priekį, suplanuoti kiekvieną minutę ir jei kažkas keičiasi, turi skambinti ir rašyti. Gyvenimas (duomenys neskelbtini) nėra laisvas režimas ar gyvenimas visiškoje laisvėje, ji turi žymėtis kiekvieną dieną du kartus, 9.00 val. ir 15.00 val., paskambinti į (duomenys neskelbtini), o 20.00 val. turi važiuoti pasižymėti, gyvena su žadintuvu. Nori pabaigti mokslus, studijos dieninės. Mama jai gali padėti prižiūrėti vaiką. Tėvai jai padeda finansiškai, maisto pagamina, nuperka vaikui sauskelnių, pati gauna vaiko pinigus. Vyras prisideda tiek, kiek gali, jis dirba. Į (duomenys neskelbtini) perkelta prieš 2 metus, prieš tai bausmę atliko (duomenys neskelbtini), ten dirbo 7 metus. Telefonu bendrauja su psichologu, su psichologu perėjo visas programas, vėliau vaikščiojo pas jį profilaktiškai. Prieš praeitą lygtinį paleidimą, jai paskambino iš probacijos tarnybos ir liepė atvykti pasirašyti planą, nors dar ji buvo neišėjusi į laisvę, jie jai jau sudarė planą, kaip žymėtis, įpareigojo nebendrauti su nuteistais bendrininkais. Neprieštarauja dėl apykojės taikymo.

Nuteistosios gynėjas advokatas teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti ir paleisti nuteistąją M. E. lygtinai iš pataisos įstaigos netaikant jai intensyvios priežiūros.

Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas Nr. 58-75 taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę, be kita ko, du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Iš minėtų nuostatų matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas skundą dėl Komisijos Nutarimo lygtinai paleisti M. E. iš pataisos įstaigos, teismas nustatė, kad M. E. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte: du trečdalius bausmės atliko 2020 m. lapkričio 14 d., įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, pozityvaus užimtumo renginiuose ir priemonėse, pati M. E. kūrė projektus, pateikė idėjas, buvo geranoriška ir rodė iniciatyvą atliekant aplinkos tvarkymo darbus.

Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant.

Iš teismui pateiktos 2022 m. kovo 16 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-65 matyti, kad 2022 m. kovo 15 d. pagal OAS‘ys metodiką atlikus pakartotinę nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką nustatyta žema rizika. Vertinimo metu nustatyti teigiami pokyčiai, kadangi lyginant su 2021 m. lapkričio 12 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, nuteistajai buvo nustatyta šiek tiek mažesnė įverčių suma. Nuteistoji atpažįsta problemines gyvenimo sritis, stengiasi apsvarstyti įvairias alternatyvas prieš priimdama sprendimus, sugeba įvertinti savo elgesio pasekmes, išreiškia norą būti visuomenės dalimi, auginti vaiką. Bausmės atlikimo metu M. E. padarė akivaizdžią pažangą, t. y. pavyzdingai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, teismo posėdyje parodė, jog savo iniciatyva nusprendė toliau lankytis pas psichologą, kuria realius ateities planus, studijuoja dieninėse studijose, sukūrė šeimą, susilaukė dukters. Tokiu būdu teismas, įvertinęs tiek nuteistosios pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tiek asmenines nuteistosios savybes, pripažįsta, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistoji gali laisvėje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti. Tokią teismo išvadą patvirtina ir faktas, kad M. E. savanoriškai ir toliau lanko psichologo kursus, iki gimdymo atlikdama bausmę ir studijavo, ir dirbo, dabar studijuoja, augina dukrą, turi stiprius emocinius ryšius tiek su tėvais, kurie ją nuolatos palaiko, tiek su sutuoktiniu, pavyzdingai vykdė pozityvaus užimtumo priemones, kas sudaro palankias prielaidas tolesniam aktualių kriminogeninių poreikių vykdymui.

Teismas, vertindamas nuteistosios elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgia į tai, kad nuteistoji, atlikdama bausmę Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus: 1) 2010 m. kovo 31 d. už nemiegojimą miegui skirtu laiku, keliamą triukšmą, televizoriaus žiūrėjimą bei teisėtų reikalavimų nevykdymą jai buvo skirtas papeikimas; 2) 2012 m. gruodžio 27 d. už kratos metu rastus ir paimtus nagų lakus jai buvo skirtas papeikimas. Laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. balandžio 3 d. M. E. bausmę atliko Panevėžio pataisos namuose, kuriuose taip pat 2 kartus pažeidė vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus: 1) 2014 m. spalio 22 d. už atsisakymą dirbti aplinkos tvarkymo darbus jai buvo skirtas papeikimas žodžiu; 2) 2015 m. sausio 28 d. už tai, kad buvo be nustatytos formos prie drabužių prisegtos kortelės su fotonuotrauka, įrašytu vardu, pavarde, būrio numeriu jai skirtas papeikimas žodžiu. M. E. 15 kartų skatinta už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. M. E. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. gegužės 5 d. nuteistajai buvo suteikta teisė vykti be sargybos bei be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Atlikdama bausmę Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini) nuteistoji 1 kartą bausta už padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą – 2021 m. balandžio 7 d. iš darbo į Vilniaus pataisos namus grįžo neblaivi. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu, nuteistoji buvo perkelta į kameros tipo patalpą 15 parų. Atlikusi nuobaudą nuteistoji rodė iniciatyvą savanoriškai atliekant aplinkos tvarkymo darbus, aktyviai dalyvavo visose veiklose, kurios numatytos individualiame nuteistosios socialinės reabilitacijos plane. Visą bausmės atlikimo laikotarpį daugiau jokių pažeidimų, susijusių su nuteistosios psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, nustatyta nebuvo. Teismas neigiamai vertina tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistoji 4 kartus buvo pažeidusi pataisos įstaigų vidaus taisyklių tvarkos pažeidimus, tačiau pažymi, kad paskutinis pažeidimas dėl vidaus tvarkos taisyklių buvo padarytas dar 2015 m., o dėl savo pavyzdingo elgesio M. E. skatinta net 15 kartų, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi.

Susipažinus su asmens byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad M. E. Komisijai teikiama 4 (ketvirtą) kartą. Nuteistoji du kartus teikė malonės prašymus, abu kartus prašymai netenkinti. Praeityje M. E. neteista. Su teisėsaugos pareigūnais pirmą kartą susidūrė būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuteista (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Laisvės atėmimo bausmę nuteistoji atlieka ilgiau nei 13 metų 1 mėnesį. Nuo 2020 m. balandžio 3 d. M. E. bausmę atlieka Vilniaus pataisos namų (duomenys neskelbtini), kur intensyviai yra ruošiama paleidimui iš pataisos įstaigos. Teismas mano, jog šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad Komisija, priimdama Nutarimą, absoliučia balsų dauguma balsavo už nuteistosios paleidimą į laisvę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad likusi neatliktos bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės trukmės aspektu, yra sąlyginai nedidelė, darytina išvada, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama spręsti, jog pasiekti bausmės tikslai.

Be kita ko, teismas įvertina ir tai, kad M. E. nuo pat atvykimo į pataisos įstaigą iki gimdymo dirbo. Iki nusikaltimų padarymo nuteistoji dirbo ir mokėsi aukštojo mokslo įstaigoje. Šiuo metu M. E. (duomenys neskelbtini) siekia (duomenys neskelbtini) specialybės, mokosi dieninėse studijose. Teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo tvirtinimo, šias aplinkybes vertina teigiamai ir nuteistajam palankiai.

Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad M. E. praeityje įtaką darė asocialios grupės. Nuteistoji teigė, kad su ankstesniais pažįstamais nepalaiko ryšių, pakeitė draugus. Su kitais nuteistaisiais bendrauja tiek, kiek reikia bendrose patalpose, vengia konfliktų. Nuteistoji geba užmegzti ir išlaikyti santykius įvairiais lygiais, įtemptose situacijose savitvardą praranda retai. Duomenų, kad ji būtų turėjusi suicidinių ar autoagresyvaus elgesio tendencijų, negauta. Savo veiksmus stengiasi planuoti iš anksto, nėra linkusi elgtis impulsyviai, stengiasi keisti savo elgesį. Be to, nuteistoji išmokėjo teismo priteisto solidaraus ieškinio jai skirtą dalį ieškovams. Narkotinių medžiagų ir alkoholio vartojimą neigia. Sveikatos istorijoje įrašo apie priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio nėra. Matyti, kad nuteistosios M. E. siekis keisti savo elgesį teigiama linkme nebuvo deklaratyvus, kas rodo jos teigiamą motyvaciją. M. E. pastangos atlyginti ieškovams nusikalstamomis veikomis padarytą žalą, siekis įgyti specialybę, šeimos sukūrimas, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, savanoriškas psichologo lankymas, vertintinos kaip sėkmingo integravimosi visuomenėje pradžia.

Teismas akcentuoja, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo jam skirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo prižiūrimas ir stebimas įgaliotų institucijų, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, taikomos socialinės ir kitokios priemonės. Nuteistajam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos jo integracijos į visuomenę, o tai ypatingai svarbu, kai matomi akivaizdūs teigiami asmens elgesio pakitimai, kai asmuo turi tvirtus ryšius su savo artimaisiais, kurie jį palaiko, kai stebimas akivaizdus asmens siekis pasitaisyti, tobulėti. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės rodo, jog M. E. elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausmės taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjusi į laisvę ji laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nuteistosios asmenybės pokyčiai, motyvacija ir atlikta bausmės dalis nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo metu dar nepakankamai įgyvendinti bausmės tikslai, o Komisijos Nutarimas taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą yra priimtas neįvertinus ar nepakankamai įvertinus tokiam institutui reikšmingas aplinkybes, todėl prokuroro skundas atmestinas.

Teismas mano, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija įvertino ne tik formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kaltinamosios elgesį bausmės atlikimo metu, socialinius ryšius, bet ir asmenybės bruožus, jos elgesį prieš atliekant laisvės atėmimo bausmę, ankstesnių teistumų nebuvimą, padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, kitas svarbias aplinkybe, atsižvelgė į bausmės paskirtį. Kadangi įstatymo leidėjas numatė tokias formalias paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos sąlygas, kaip tam tikra atliktos bausmės dalies atlikimas, socialinės reabilitacijos plane numatytų individualių priemonių įvykdymas, teismas negali jų kvestionuoti kaip per mažų ar netinkamų. Nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jai dar nebuvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos, todėl nėra pagrindo teigti, kad, būdama lygtinai paleista iš laisvės atėmimo įstaigos ir prižiūrima, ji negalės laikytis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.

Įvertinęs pateiktus duomenis, teismas konstatuoja, kad Komisijos Nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų nuostatos taikytos tinkamai, M. E. atitinka BVK nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. Teismo įsitikinimu, įvertinus visas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog nuteistoji, būdama neizoliuota, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti paleista lygtinai iš pataisos įstaigos. Be to, teismo posėdžio metu nuteistoji sutiko, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju jai būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tikslinga M. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tokia apimtimi, kokią nustatė Komisija skundžiamame nutarime, papildomai paskiriant jai 6 (šešių) mėnesių intensyvios priežiūros (nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) laikotarpį ir intensyvios priežiūros sąlygas, t. y. įpareigoti M. E. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo prietaisą, gyventi pas tėvus adresu (duomenys neskelbtini), neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistoji besąlygiškai atleidžiama nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai, intensyvios priežiūros vykdymo kontrolė leidžia nepertraukiamai stebėti lygtinai paleisto asmens elgesį, jo gebėjimą nustatytais terminais, laiku laikytis atitinkamų pareigų, paklusti neribotos laisvės ir elgesio modelio suvaržymams, kas neabejotinai drausmina lygtinai paleistą asmenį, skatina pačiam kontroliuoti savo elgesį, įrodyti, kad taikyta reali laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu yra pasiekusi nubaudimo tikslus, asmuo padarė tinkamas išvadas ir yra pajėgus gyventi nebenusikalsdamas.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad M. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant jai intensyvią priežiūrą bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti M. E. laikytis resocializacijos krypties, ją drausminsianti, padėsianti užtikrinti tolimesnius teigiamus M. E. elgesio pokyčius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 7 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro skundą.

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. balandžio 5 d. nutarimą Nr. 58-75 taikyti nuteistajai M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Paskirti M. E. intensyvią priežiūrą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant M. E. nuolat dėvėti elektroninį stebėjimo prietaisą bei neišeiti iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymo įstaigose.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistosios faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.