Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam L. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. rugsėjo 15 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo L. D. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. D. kaltinamas tuo, kad 2009 m. balandžio 29 d. laikotarpiu nuo 07 val. 00 min. iki 21 val. 00 min., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas iš anksto parengtą M. A. nusikalstamos veikos padarymo planą, o M. E. suteikus informaciją apie slėptuvėje laikomą namo, esančio (duomenys neskelbtini), raktą bei name esančias materialines vertybes ir ginklus, kartu su L. B., D. N., M. A. ir R. M. (R. M.), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „H“, nuvežė L. B. ir D. N. prie D. V. gyvenamojo namo, o pats su R. M. ir M. A. nuvažiavo atokiau į mišką stebėti aplinką ir laukti. Po to, kai L. B. ir D. N., slėptuvėje buvusiu raktu atsirakino namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris bei įsibrovę į šį namą ir pagrobė D. V. priklausančius daiktus už 114 600 Lt, R. M. vairuojamu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu automobiliu „H“ nuvažiavo paimti iš namo D. N. ir L. B. su pagrobtais daiktais.

Tokie L. D. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalies ir BK 178 straipsnio 3 dalies, numatyto nusikaltimo požymius.

Taip pat, L. D. kaltinamas tuo, kad 2009 m. birželio 10 d. apie 20 val.00 min., veikdamas organizuota grupe ir vykdydamas iš anksto parengtą M. A. nusikalstamos veikos padarymo planą, kartu su R. M., automobiliu „M“, valst. Nr. XXX, registruotu D. E. vardu, atvyko į miško masyvą prie apleistų fermos pastatų, esančių prie kelio (duomenys neskelbtini) Nr. XXX, (duomenys neskelbtini) rajone, pasislėpė ir laukė kol M. E. atveš D. V. į nusikaltimo padarymo vietą. Po to, kai 2009 m. birželio 10 d. apie 22 val. 00 min., M. E. UAB „L“ priklausančiu lengvuoju automobiliu „M“, valst. Nr. XXX, į šią vietą atvežė D. V. bei atvedė jį į iš anksto numatytą vietą fermos pastatuose, jis (L. D.) iš šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro PM pistoleto Nr. H su savadarbiu duslintuvu iššovė į D. V. keturis šūvius, taip padarydamas kiaurinius šautinius dešinės rankos alkūnės srities (su skyliniu stipinkaulio galvutės lūžiu) ir pilvo-juosmens-nugaros dešinės pusės minkštųjų audinių sužalojimus, o nukentėjusiajam nukritus ant žemės R. M. sudavė daugybinius smūgius akmeniu D. V. į galvą, taip padarydamas kaktos ir viršugalvio kairės pusės žaizdas; atvirą kairio momenkaulio užpakalinės dalies lūžį, perėjusį per dešinį momenkaulį į dešinio smilkinkaulio žvyną, daugybinius veido, t. y. viršutinių žandikaulių, dešinio skruostikaulio, nosikaulių ir kaktikaulio akiduobių sienelių lūžius. Po to, M. A. kartu su R. M. nurengė D. V., įmetę į duobę bei užpylė jo kūną trąšomis, žemėmis ir užvertė akmenimis.

Be to, tęsiant nusikalstamą veiką, R. M. kartu su M. A. pagrobė D. V. priklausančius daiktus už 89 900 Lt., bei veikiant pagal iš anksto aptartą planą, R. M. lydimas M. A. vairuojamo automobilio „M“ valst. Nr. XXX, nuvairavo UAB „L“ priklausantį automobilį „M“, valst. Nr. XXX, į (duomenys neskelbtini), kur nuėmė valstybinius numerius bei paliko atrakintą automobilį su užvedimo rakteliais prie namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Tokie L. D. veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 3 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktų, BK 180 straipsnio 3 dalies numatytų nusikaltimų požymius.

L. D. buvo sulaikytas 2009 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 17 d. nutartimi L. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vėliau suėmimo terminas buvo tęsiamas iki 2012 m. rugsėjo 15 d.

Kaltinamasis L. D. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su motina, broliu bei seserimis, palaiko artimus ryšius su senele, todėl yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su šeima. Be to, turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi sveikatos problemų, charakterizuojamas teigiamai, neatliko jokių veiksmų, kurie duotų pagrindą manyti, jog siekdamas išvengti atsakomybės už savo atliktus veiksmus, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Nurodo, kad būtina atsižvelgti į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio ir 6 straipsnio nuostatas, nurodančias, jog byla turi būti išnagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką bei numato suimtojo teisę būti paleistam į laisvę proceso metu, užtikrinus jo atvykimą į teismą kitomis procesinėmis priemonėmis.

Suimtojo nuomone, BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus galima pasiekti ir švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. paskyrus namų areštą.

Kaltinamojo L. D. gynėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. D. skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam L. D. BPK 119 straipsnio, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis L. D. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas atkreipia suimtojo dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu.

Apeliacinis teismas sutinka su skundo argumentu, kad suimtajam L. D. kardomojo kalinimo terminas taikomas ilgą laiką, t. y. nuo 2009 m. liepos 15 d., tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog bylą perdavus teismui, teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Vilniaus apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti L. D. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.

Vilniaus apygardos teismas pratęsė L. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinamas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

Byloje nustatyta, kad L. D. kaltinamas dviejų sunkių ir labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 5, 6 dalis). Kaltinamasis galimai veikė organizuota grupe, iki suėmimo neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, niekur nedirbo, inkriminuojamas nusikaltimas galimai susijęs su lėšų gavimu iš nusikalstamos veikos, praeityje teistas (nors teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, nevedęs. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad L. D. būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis (namų areštas ar kt.) ir neatsižvelgė į BPK bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šiuo metu baudžiamoji byla, kaip jau buvo minėta aukščiau, yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra. Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo metu švelnesne kardomąja priemone nebūtų negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tai patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam L. D. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto kaltinimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Atsižvelgiama ir į kaltinamojo skunde nurodytas aplinkybes, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki suėmimo gyveno su motina, broliu bei seserimis, palaiko artimus ryšius su senele, todėl yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su šeima. Be to, yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi sveikatos problemų, charakterizuojamas teigiamai, neatliko jokių veiksmų, kurie duotų pagrindą manyti, jog siekdamas išvengti atsakomybės gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK reikalavimams, bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo L. D. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.