- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- T-1385-817/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-16-1-00559-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Nuteistasis
- M. E.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą bei Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. E. Vilniaus apygardos teismo 2012 gruodžio 14 d. nuosprendžiu pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje; 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 3 dalyje; 21 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir iš dalies jas sudedant, ir jai paskirta galutinė 17 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu priteista iš M. A., R. M., M. E. ir L. D. solidariai 96 881,19 Lt turtinei žalai atlyginti bei 170 000 Lt vaiko išlaikymo išlaidų nukentėjusiajam M. K. V. (atstovaujamam A. V.), po 70 000 Lt nukentėjusiesiems M. K. V. (atstovaujamam A. V.), A. S. V. ir Ž. V. neturtinei žalai atlyginti, solidariai iš M. A. ir R. M. 1791, 59 Lt UAB „L.“ turtinei žalai atlyginti, solidariai iš M. A., R. M., M. E., L. D., D. N. ir L. B. nukentėjusiajam M. K. V. (atstovaujamam A. V.) 114 660 Lt turtinei žalai atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio dalis dėl M. A., R. M., M. E. ir L. D. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuosprendžio dalis dėl nukentėjusiesiems A. S. V. ir Ž. V. priteisto neturtinės žalos atlyginimo pakeistos. Nuteistosios M. E. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir jai paskirta 16 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, ši bausmė ir bausmės, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir jai paskirta galutinė subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš nuteistųjų M. A., R. M., M. E. ir L. D. solidariai priteista 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. S. V. ir 30 000 (trisdešimt tūkstančių) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. V.. Kita nuosprendžio dalis nekeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteistosios M. E. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus ir paliktas dėl šios dalies galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Bausmės vykdymo pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini), 2/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko – (duomenys neskelbtini), neatliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini) – 4 metai 7 mėnesiai 18 dienų.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi Vilniaus pataisos namų specialistų Komisijai pateiktą, 2021 m. lapkričio 15 d. nuteistosios socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinusi nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, jai taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad stebimi reikšmingi teigiami pokyčiai valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl Nutarimu nutarė taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistoji atlieka Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nors nuteistoji bausmės atlikimo metu padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, grįžo į Vilniaus pataisos namų pusiaukeles namus apsvaigusi nuo alkoholio, tačiau po nuobaudos atlikimo grąžinta į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namų padalinį aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, stengiasi, dirba ir yra motyvuota išeiti į laisvę. Remiantis socialinio tyrimo išvadoje esančiais duomenimis darytina prielaida, kad nuteistajai nebūdingos psichiką veikiančių medžiagų (narkotikų) ar alkoholio vartojimo problemos, tačiau atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, buvo fiksuotas vienas neblaivumo atvejis. Galima traktuoti, kad šis atvejis buvo vienkartinis. Bausmės atlikimo metu nuteistoji vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas pataisos priemones: nevengia įsitraukti į socialinės reabilitacijos prevencinių bei intervencinių priemonių vykdymą, dirba įmonėje (už Pusiaukelės namų teritorijos ribų), mokosi (duomenys neskelbtini) (lanko paskaitas pagal mokymo įstaigos sudarytą paskaitų grafiką). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija, kurios sudėtyje dalyvavo 7 nariai, balsų dauguma (4 balsai už, 3 balsai prieš), atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistoji M. E. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius pateikė skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E.. Skunde nurodoma, kad nepaisant to, jog nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau priešingai nei ankstesnio teikimo metu, 2021 m. lapkričio 12 d. nuteistajai buvo nustatytas netgi didesnis įverčių skaičius. Padidėjimas buvo nustatytas srityse: „Mąstymas ir elgesys“ (konstatuota, kad stresinėse situacijose galima tikimybė, kad nuteistoji pasirinks netinkamų problemų sprendimo strategijas ir nepakankamai suvoks jų pasekmes), taip pat „Nuostatos“ (nuteistoji pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 3 dalį, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus). Skunde nurodoma, kad Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas alkoholio vartojimo atvejis – nuteistoji M. E. iš darbo į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus atvyko neblaivi, tai patvirtinta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto pateikta išvada. Nors skundžiamame Nutarime teigiama, jog šis nuteistosios M. E. neblaivumo atvejis gali būti vertinamas kaip vienkartinis, kita vertus, pagrindo tokiai išvadai nėra. Be to, vertinama tai, kad nuteistajai M. E. tik nuo (duomenys neskelbtini) buvo suteikta teisė vykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų. Tuo tarpu, nepraėjus nei metams nuo tokios teisės suteikimo, nuteistoji padarė šiurkštų bausmės atlikimo režimo pažeidimą. Šių aplinkybių kontekste vertinama, jog nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajai nebuvo suteikiamos trumpalaikės dviejų parų išvykos į namus. Tokia galimybė nuteistajai suteikta vėl tik nuo (duomenys neskelbtini). Šie duomenys, prokuroro vertinimu, leidžia manyti, jog šiuo metu nepraėjo toks laiko tarpas, jog vertinant nuteistosios elgesį, toks šiurkštus bausmės atlikimo rėžimo pažeidimas galėtų būti vertinamas kaip vienkartinis poelgis. Apie šias aplinkybes, kaip reikšmingas, pasisakė ir Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartyje, kuria atmetė nuteistosios M. E. skundą ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nepakeistą. Aukščiau aptartas šiurkštus bausmės rėžimo pažeidimas rodo, jog nuteistosios elgesys nėra nuoseklus ir kryptingas siekiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atitinkamai toks elgesys neleidžia prognozuoti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistoji yra verta pasitikėjimo ir jos kontrolė turėtų būti mažinama. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, jog priimant skundžiamą Nutarimą trys iš septynių narių balsavo prieš siūlymą taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą. Pažymėtina, jog nuteistosios M. E. individualus socialinės reabilitacijos planas po nuobaudos atlikimo ir sugrįžus tęsti laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus buvo papildytas (duomenys neskelbtini). Taigi, prokuroro vertinimu, nuteistosios papildytas socialinės reabilitacijos planas yra vykdomas mažiau nei pusmetį, o tokios aplinkybės rodo, jog vien tai, jog papildytas socialinės reabilitacijos planas yra vykdomas palyginti neilgą laiko tarpą, kartu atsižvelgus į padalytą šiurkštų bausmės režimo pažeidimą bei itin didelę neatliktos bausmės dalį, neleidžia spręsti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Kita vertus, vertinama ir tai, jog skundžiamame Nutarime nurodyti duomenys apie tai, jog nuteistoji nevengia įsitraukti į socialinės reabilitacijos prevencinių bei intervencinių priemonių vykdymą, dirba įmonėje, mokosi (duomenys neskelbtini), taip pat nepagrindžia lygtinio paleidimo taikymo nuteistajai sąlygų dar ir dėl to, kad ir nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistoji dirbo, palaikė ryšius su savo šeimos nariais ir pan., t. y. buvo saistoma santykiais, kurie paprastai mažina asmens galimybes nusikalsti, tačiau šie veiksniai nuteistajai M. E. nesutrukdė padaryti labai sunkius ir sunkius nusikaltimus. Pabrėžiama, jog M. E. nuteista už labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė nepataisomas pasekmes, t. y. buvo nužudytas žmogus, bei sunkius nusikaltimus, atitinkamai ji nuteista ir už tai, jog su kitais organizuotos grupės nariais rengėsi daryti analogiškus veiksmus. Ši aplinkybė rodo, kad nuteistoji visiškai nekritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, buvo abejinga kilusioms pasekmėms, ji, siekdama įgyvendinti savo interesus, ignoravo elementarias kiekvienam asmeniui suvokiamas žmogiškąsias vertybes. Šių aplinkybių kontekste prokuroras atkreipia dėmesį ir į 2021 m. lapkričio 15 d. socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodyta, kad nors nuteistosios ryšiai su artimaisiais artimi ir palaikantys, jie neturėjo prevencinės įtakos M. E. nusikalstamoms veikoms. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, prokuroro įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors nuteistoji M. E. buvo skatinta 15 kartų, 4 kartus ji buvo bausta drausmine tvarka, ir nors nuobaudos jau nebegalioja, jos visgi vertintinos kaip neigiamai nuteistąją charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu M. E. išėjusi į laisvę elgsis tinkamai ir prisitaikys prie visuomenėje priimtų taisyklių. Nepaneigiant nuteistąją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nurodytų Komisijos Nutarime, pabrėžtina ir tai, kad nuteistoji M. E. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl vien tik teigiamai ją charakterizuojančios aplinkybės (ignoruojant ir neigiamai nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, atitinkamai ir bausmės atlikimo režimo pažeidimą) nėra pagrindas spręsti, jog savo elgesiu, kuris turėtų būti vertinamas kaip pastovus ir kryptingas, ji įrodė, kad toliau gali būti taisoma kitu būdu ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Nutarime akcentuojami teigiamai nuteistąją charakterizuojantys duomenys, kitų neigiamų kriminogeninių veiksnių kontekste, yra vertinti ne kaip įrodantys esminę ir įtikinamą nuteistosios M. E. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kaip asmeninis siekis, jog jai būtų taikytas lygtinis paleidimas. Be to, lygtinis nuteistosios M. E. paleidimas, esant tokiai žymiai neatliktos bausmės daliai, iškreiptų pačią bausmės esmę, sudarytų sąlygas pažeisti BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 2 punktą, 4 punktą, 5 punktą, kuriuose įtvirtinti asmens nubaudimo, kartu individualiosios ir bendrosios prevencijos bei teisingumo principo įgyvendinimo tikslai. Kadangi nuteistoji M. E. neatitinka visų įstatymo numatytų lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, o būtent: nuteistosios nusikalstamo elgesio riziką mažinanti pažanga nėra tiek kryptinga ir nuosekli, kad leistų pagrįstai manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nenusikals, daroma išvada, kad lygtinio paleidimo taikymas M. E. yra pernelyg ankstyvas. Dėl šių skunde nurodytų argumentų prokuroras prašo atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E..
Atsiliepimas
Nuteistoji M. E. pateikė atsiliepimą į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus skundą. Atsiliepime nurodoma, kad Nutarimas priimtas atsižvelgus į tai, kad jos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, Nutarimu konstatuota, jog ji aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas pataisos priemones, stengiasi, dirba įmonėje už Pusiaukelės namų teritorijos, mokosi (duomenys neskelbtini), yra motyvuota išeiti į laisvę. Nuteistoji nurodo, kad nors prokuroro skunde nurodomas faktas, kuris buvo įvertintas ir Komisijos, iš tiesų įvyko, t. y. (duomenys neskelbtini) grįžus į Pusiaukelės namus jai buvo nustatytas 0,33 prom. neblaivumas, tačiau prokuroras savo skunde nenurodo visų reikšmingų aplinkybių, būtinų šiam faktui tinkamai įvertinti. Nuteistoji pažymi, jog ji iš karto po blaivumo patikrinimo pateikė paaiškinimus apie tai, kad dėl turimų širdies problemų ji vartojo ne alkoholį, bet širdies lašus „Valentis“, savo sudėtyje turinčius didelį kiekį (60 proc.) etilo alkoholio. Šias aplinkybes, jog nedidelė alkoholio kiekio koncentracija, rasta jos organizme patikrinimo metu, atsirado ne dėl alkoholio vartojimo, o dėl medikamentų, kuriuos naudojo dėl jai nustatytų širdies problemų, patvirtina dokumentai, o būtent: (duomenys neskelbtini) dokumentas, jog (duomenys neskelbtini) jai buvo atlikta širdies operacija, paskirtas gydymas medikamentais; teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), surašyta Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto eksperto, kurioje nurodoma, kad jai nustatytas neblaivumas 0.33 prom. galėjo susidaryti jai išgėrus mažiausiai 17.3 ml širdies lašų „Valentis“, kas sudaro kiek daugiau nei vieną valgomąjį šaukštą. Pažymėta, jog tiek Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimas, kuriuo jai paskirta nuobauda, tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos Resocializacijos skyriaus patarėjo G. M. (duomenys neskelbtini) sprendimas, kuriuo atsisakyta panaikinti nutarimą dėl nuobaudos jai paskyrimo, yra apskusti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame šiuo metu yra nagrinėjama administracinė byla. Taigi jai paskirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas šiuo metu yra nagrinėjamas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, Komisijos Nutarime pagrįstai nurodyta, jog jos neblaivumo atvejis vertintinas kaip vienkartinis, kadangi jai nuo laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nustatytas neblaivumo faktas, ji nebuvo šiurkščiai pažeidusi režimo. Taip pat pažymi, jog šiuo metu egzistuoja ir dar viena aplinkybė, paneigianti prielaidas apie galimybę, kad ji vartos alkoholį taikant jai lygtinį paleidimą – šiuo metu ji yra nėščia. Nuteistoji nurodo, kad jai būnant Pusiaukelės namuose ir suteikus jai teisę išvykti be palydos, nebuvo nustatyta jokių pažeidimų su išvykimu, bausmės atlikimo metu nuolat dirbo, mokėsi, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose ir programose, vykdė visas socialinės reabilitacijos priemones ir rekomendacijas, o nuo (duomenys neskelbtini) tęsia studijas aukštojoje mokykloje – (duomenys neskelbtini). Po prokuroro akcentuojamo (duomenys neskelbtini) režimo pažeidimo ji toliau dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Nors trys Komisijos nariai, balsavę prieš jos paleidimą iš pataisos įstaigos, pareiškė atskirąsias nuomones, tačiau iš esmės visose šiose nuomonėse, kaip ir prokuroro skunde, akcentuojamas nustatytas jos neblaivumo faktas, nevertinant jos neblaivumo nustatymo aplinkybių. Nuteistoji pažymi, jog ji visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, taip pat ir po (duomenys neskelbtini) paskirtos nuobaudos atlikimo, todėl turėtų būti vertinama visa jos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu padaryta pažanga. Be to, ji siekia realiai sumažinti jos padaryto nusikaltimo padarinius, atlyginant žalą nukentėjusiesiems. Ji pilnai atlygino 15 000 eurų žalą (savo kaip solidariosios skolininkės dalį), dėl ko nukentėjusiųjų valia priverstinio vykdymo veiksmai jos atžvilgiu buvo nutraukti. Ji deda maksimalias pastangas ne tik pasitaisyti ir taip įrodyti, kad daugiau niekada ateityje nedarys nusikalstamų veikų, bet ir kaip galėdama labiau sumažinti savo nusikaltimu padalytą žalą. Nuteistosios vertinimu, nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertintina jos padarytų nusikalstamų veikų sunkumas, likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, kurių ji negali ir negalės pakeisti per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį, bei tai, jog jai paskirta nuobauda, kuri šiuo metu yra negaliojanti ir dėl kurios pagrįstumo turi pasisakyti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Nuteistoji pažymi, kad Komisija pagrįstai įvertino tai, kad jos pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios ji aktyviai dalyvauju įvairiose programose ir projektuose, atlikdama laisvės atėmimo bausmę nuolat dirbo ir mokėsi, dėl savo elgesio ne tik buvo 15 kartų skatinta, bet ir perkelta į Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namus, šiuo metu už pataisos namų turi darbo vietą, darbovietėje charakterizuojama išsiimtinai teigiamai, studijuoja aukštojoje mokykloje, yra pilnai padengusi civilinius ieškinius bei išėjusi į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą pas savo tėvus, su kuriais visą laisvės atėmimo bausmės laiką palaikė itin glaudžius ryšius. Pažymi, kad nors ji buvo nuteista už labai sunkų nusikaltimą, kurį įvykdė būdama labai jauno amžiaus, nei iki to, nei po to nėra įvykdžiusi jokių kitų nusikalstamų veikų, visą laisvės atėmimo bausmės laiką dėjo maksimalias pastangas tam, kad pasitaisyti tam, jog sėkmingai resocializuotis, tai įrodo eilė aplinkybių, išsamiai aprašytų socialinio tyrimo išvadoje. Nuteistoji taip pat akcentuoja aplinkybę, jog ji šiuo metu yra nėščia. Kadangi sąlygos auginti ir prižiūrėti vaikus sudarytos tik Panevėžio pataisos namuose bausmę atliekančioms nuteistosioms, o ji į Panevėžio pataisos namus negali būti perkelta, nes šiuose pataisos namuose nuteistosios bausmę atlieka griežtesniame režime negu Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose, o pagrindo griežtinti jai bausmės atlikimo režimą nėra, todėl ši aptariama aplinkybė taip pat yra svarbi sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo jos atžvilgiu. Dėl šių atsiliepime nurodytų argumentų nuteistoji prašo patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E..
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus skundas tenkintinas, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E. netvirtintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Nagrinėjamu atveju nuteistosios nusikalstamo elgesio rizika žema, jai paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir nuteistoji atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl teismas sprendžia, kad ji atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo sąlygas. Kita vertus, pabrėžtina, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant būtent į nusikalstamas veikas, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.
Kaip jau minėta, M. E. nuteista už dviejų sunkių nusikaltimų, vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir rengimąsi padaryti dar vieną labai sunkų bei vieną sunkų nusikaltimą. Iš nuosprendžio matyti, kad ji veikė organizuotoje grupėje, buvo aktyvi nusikalstamų sumanymų dalyvė, teikė būtinąją informaciją kitiems organizuotos nusikalstamos grupės dalyviams. Padarius labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį nepataisomas pasekmes, t. y. žmogaus žūtį, nuteistoji su kitais organizuotos grupės nariais rengėsi daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas asmeniui bausmę už jo padarytas nusikalstamas veiksmas, ją nustato tokio dydžio, kuri, įvertinus visus reikšmingus duomenis, atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmei keliamus tikslus. Taigi šiuo atveju buvo įvertinta, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. E. atlikus 17 metų laisvės atėmimo bausmę. Nors nuteistoji jau atliko daugiau nei (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmės, tačiau neatliktos bausmės dalis (duomenys neskelbtini) buvo pakankamai didelė – 4 metai 7 mėnesiai 18 dienų. Tai, kad nuteistoji šiuo metu yra atlikusi didžiąją dalį bausmės, nesuponuoja išvados, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš nuteistosios asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistoji M. E. pristatoma trečią kartą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismas, spręsdamas nuteistosios M. E. lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgia į 2021 m. lapkričio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas aplinkybes, jog yra M. E. teigiamai charakterizuojančių aplinkybių: M. E. bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo elgesio pataisos programose, įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (sporto renginiuose), bausmės atlikimo Panevėžio pataisos namuose metu įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) specialybes, baigė (duomenys neskelbtini) organizuojamas neformalaus švietimo programas. Nuteistoji nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. iki 2014 m. kovo 16 d. dirbo VĮ „M.“, nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. gegužės 3 d. dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2019 m. liepos 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini). Nuteistoji geranoriškai tvarkė būrio teritoriją bei patalpas, atliko aplinkotvarkos darbus, vykdė trumpalaikius pataisos įstaigos darbuotojų pavedimus. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. rugsėjo 11 d. nuteistoji dirbo UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki dabar nuteistoji dirba UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), darbdavių charakterizuojama itin teigiamai. Ketina tęsti darbo veiklą įmonėje, kurioje dirba. Nuteistoji nuo (duomenys neskelbtini) tęsia studijas (duomenys neskelbtini). Nuteistoji išmokėjo teismo priteisto solidaraus ieškinio jai skirtą dalį ieškovams (ieškovai raštu paprašė antstolio nutraukti vykdomuosius veiksmus nuteistosios atžvilgiu ir vykdomoji byla buvo užbaigta (duomenys neskelbtini)), šiuo metu nuteistoji turi nuolatinį pajamų šaltinį – gauna darbo užmokestį. Nuteistoji skatinta 15 kartų, pirmą kartą 2015 m., paskutinį kartą 2020 m. kovą. Prieš tai 4 kartus bausta drausmine tvarka, tačiau visos nuobaudos jau nebegaliojančios. Tai, jog M. E. yra perkelta į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, nuo (duomenys neskelbtini) jai buvo suteikta teisė vykti be sargybos bei be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o nuo (duomenys neskelbtini) nuteistajai kiekvieną savaitę vėl suteiktos trumpalaikės dviejų parų išvykos į namus, jau rodo įstaigos ir ją prižiūrinčių pareigūnų pasitikėjimą ja. Šie duomenys teigiamai apibūdina nuteistąją, rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistosios elgesiui, jos pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau iš asmens bylos duomenų taip pat matyti, jog nepaisant to, jog nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, tačiau priešingai nei ankstesnio teikimo metu, 2021 m. lapkričio 12 d. nuteistajai buvo nustatytas netgi didesnis įverčių skaičius. Padidėjimas buvo nustatytas srityse: „Mąstymas ir elgesys“ (konstatuota, kad stresinėse situacijose galima tikimybė, kad nuteistoji pasirinks netinkamų problemų sprendimo strategijas ir nepakankamai suvoks jų pasekmes), taip pat „Nuostatos“ (nuteistoji pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 3 dalį, 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus). Be to nuteistajai M. E. nuo (duomenys neskelbtini) suteikus teisę vykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų, nepraėjus nei metams nuo tokios teisės suteikimo, nuteistoji padarė šiurkštų bausmės atlikimo režimo pažeidimą – (duomenys neskelbtini) nuteistoji M. E. iš darbo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus atvyko neblaivi (tai patvirtinta ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto pateikta išvada). Nors nuteistoji atsiliepime į prokuroro skundą nurodė, kad ji gėrė ne alkoholį, o širdies vaistus „Valentis“, kuriuos naudojo dėl jai nustatytų širdies problemų, pažymėtina, kad iš nuteistosios pateikto Všį Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų (duomenys neskelbtini) stacionaro epikrizės išrašo matyti, jog jos nurodyti vaistai „Valentis“ jai nebuvo skirti ar rekomenduoti vartoti. Teismas, įvertindamas išdėstytas aplinkybes, o taip pat tai, jog nuteistoji bausmę mažiau suvaržytomis sąlygomis atlieka dar pakankamai neilgą laiko tarpą, kartu atsižvelgdamas į pakankamai didelę neatliktos bausmės dalį, sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistosios pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, jog būtų pagrindas manyti, jog M. E. iš esmės pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals, t. y. lygtinai paleista laikysis įstatymų ir nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Be to, kaip teisingai pažymima prokuroro skunde, 2021 m. lapkričio 15 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai – nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, - egzistavo ir nusikalstamų veikų, už kuriuos kad M. E. buvo nuteista, įvykdymo metu, tačiau šios aplinkybės nenustabdė jos nuo nusikaltimų padarymo.
Akcentuotina, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti M. E. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – net trys iš septynių Komisijos narių pareiškė atskirąsias nuomones, pažymėdami, jog nuteistoji atlikdama laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose bausta už padarytą bausmės atlikimo režimo pažeidimą – (duomenys neskelbtini) iš darbo grįžo į Pusiaukelės namus neblaivi, patikrinus alkoholio matuokliu nustatyta 0,33 promilės neblaivumas. (duomenys neskelbtini) Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistoji buvo perkelta į kameros tipo patalpą 15 parų. Nuteistoji nuobaudą atliko (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus pataisos namų direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu „Dėl nuteistosios grąžinimo iš lengvosios grupės į paprastąją grupę“ Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistoji buvo grąžinta į paprastąją grupę ir buvo inicijuojamas nuteistosios perkėlimas į Panevėžio pataisos namus. Nuteistajai apskundus Vilniaus pataisos namų administracijos sprendimą, (duomenys neskelbtini) nuteistoji buvo grąžinta į Pusiaukelės namus. Taip pat, atliekant bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistoji nebuvo skatinta. Nors nuteistoji grįžusi į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus aktyviai dalyvavo visose programose, tačiau praėjo per mažai laiko, kad būtų galima spręsti, ar tikrai yra valdomos aktualios probleminės sritys. Kadangi nuteistosios bausmės pabaiga tik (duomenys neskelbtini), todėl siūloma atidėti svarstymą dėl nuteistosios lygtinio paleidimo, o alkoholio vartojimo atvejis rodo neigiamą nuteistosios požiūrį į nustatytų taisyklių ir įstatymų laikymąsi. Nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, akivaizdu, kad visi Komisijos nariai, betarpiškai bendravę su pačia nuteistąja ir turėję galimybę susidaryti itin išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie nuteistosios elgesio pokyčius bei tikėtiną nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo įtikinti, kad yra galimybė taikyti M. E. lygtinį paleidimą, nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą.
Pažymėtina, kad nuteistosios M. E. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistosios elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių, manytina, kad M. E. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąją charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistosios padarytas nusikalstamas veikas bei jų padarymo aplinkybes, už kurių padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, į pakankamai trumpą laiko trapą, kuomet nuteistajai M. E. buvo suteiktas teisės išvykti be sargybos arba be palydos statusas, į tai, jog nuteistosios individualus socialinės reabilitacijos planas po nuobaudos atlikimo ir sugrįžus tęsti laisvės atėmimo bausmės į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus buvo papildytas (duomenys neskelbtini), į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį.
Nors nuteistoji M. E. savo atsiliepime akcentuoja, jog ji šiuo metu laukiasi ir tai patvirtina jos pateikta medicininė pažyma, kurioje nurodyta, kad numatoma gimdymo data (duomenys neskelbtini), ši aplinkybė nepaneigia teismo išvados, jog šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad M. E. įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, BVK 164 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu pateikia pataisos įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustato šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali būti vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos arba šioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Taigi, nuteistosios M. E. atžvilgiu dar galimas svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo iki jos nėštumo pabaigos.
Šių aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad nuteistosios paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už itin pavojingas visuomenei veikas, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Taigi prokuroro skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus skundą tenkinti.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), netvirtinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.