- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-15
- Bylos Nr.
- T-967-1053/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-16-1-00559-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Nuteistasis
- M. E.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. E., gim. (duomenys neskelbtini), nuteista 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 4 dalies ir 5 dalies 1 punktą. – 17 metų laisvės atėmimo. 2016 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis: veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 ir 9 punktus, Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu bei 6 dalimi, šią bausmę ir bausmes pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi buvo pakeistas 2016 m. gruodžio 29 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis – panaikinta BK 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 9 punktą palikta dėl šios dalies galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. liepos 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. liepos 14 d., 2/3 bausmės atliks 2020 m. lapkričio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2020 m. liepos 23 d. – 5 metai 11 mėnesių ir 21 diena.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 59-124 (toliau Nutarimas) nutarė taikyti M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Komisija atsižvelgė į nuteistosios žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 11 balų, (10 statinių ir 1 dinaminių balų), į tai, kad nuo pirmojo 2015-08-17 atlikto pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, kurio metu nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika – 25 taškai, pastebima akivaizdi ir sisteminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nuostatos į jos atžvilgiu vykdomą priežiūrą teigiamos, skatinta 15 kartų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, atlieka savanoriškus nemokamus aplinkotvarkos darbus, deda pastangas atlyginti teismo priteistus civilinius ieškinius, nuostatos į darbinę veiklą teigiamos, užsiima individualia menine veikla, pastebima motyvacija keisti savo elgesį teigiama linkme ir savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, siūlyti teismui nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius pateikė skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad nepaisant to, jog nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, prokuroro įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Nors M. E. buvo skatinta 15 kartų, 4 kartus ji buvo bausta drausmine tvarka, ir nors nuobaudos jau nebegalioja, jos visgi vertintinos kaip neigiamai nuteistąją charakterizuojanti aplinkybė ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu M. E. išėjusi į laisvę elgsis tinkamai ir prisitaikys prie visuomenėje priimtų taisyklių. Nepaneigiant nuteistąja teigiamai apibūdinančių aplinkybių, nurodytų Komisijos nutarime, pabrėžtina ir tai, jog M. E. šiuo metu elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Nutarime akcentuoti duomenys apie tai, jog nuteistoji atliek savanoriškus nemokamus daiktus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, vertintini ne kaip įrodantys esminę ir įtikinamą M. E. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau kaip asmeninis siekis, jog jai būtų taikytas lygtinis paleidimas. Taip pat, įvertinti ar nuteistosios M. E. taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgti į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistoji atlieka bausmę, koks jos paties požiūris į padarytą nusikaltimą, kokia bausmės dalis yra neatlikta. Tai, jog M. E. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau ji nuteista už trijų sunkių nusikaltimų, vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą bei rengimąsi padaryti vieną labai sunku nusikaltimą. Nusikaltimai padaryti veikiant organizuotoje grupėje, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, atsakomybės už savo veiksmus neprisiėmė. Savo veiksmais M. E. sukėlė negrįžtamas pasekmes - žmogaus mirtį, be to nužudymas buvo padarytas iš savanaudiškų paskatų. Šios aplinkybės, atsakomybės neprisiėmimas ir savo kaltės menkinimas rodo ne tik paties nusikaltimo, bet ir M. E. asmenybės pavojingumą. M. E. siekia išeiti į laisvę likus dar didelei neatliktos bausmės daliai, tuo tarpu bausmės tikslai – teisingumas ir proporcingumas gali būti užtikrinami tik ją atliekant. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. E. kriminogeninis veiksnys yra lėtų tvarkymas ir pajamos. Nurodyta, jog ji deda pastangas atlyginti teismo priteistus ieškinius, yra remiamasi antstolio V. Milevičiaus nurodyta informacija apie tai, kad iš nuteistosios išieškota 442,24 eurų vykdymo išlaidų, o bendras solidarios skolos likutis pagal vykdomąsias bylas yra 60 000. Atlikdama laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistoji kiekvieną mėnesį gauna 607 eurus neatskaičius mokesčių ir 39 eurų socialinę išmoką. Iš išvadoje pateiktos informacijos akivaizdu, jog civiliniai ieškiniai dar nepradėti dengti, nors nuteistoji per daugiau nei 11 metų, gaudama tiek darbo užmokestį, tiek materialinę pagalbą iš artimųjų, didžiąją šių lėšų dalį galėjo padengti. Šiuo metu ji yra atlyginusi tik simbolinę, ir padarytai žalai akivaizdžiai neproporcingą dalį žalos. Prokuroras prašo atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-124 taikyti nuteistajai M. E. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prokuroro skundą M. E. nesutinka, jog jos asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma vis dar nėra pakankama lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Mano, jog prokuroras vertina jos turėtas nuobaudas, kurios jau nebegalioja, paskutinė nuobauda- žodinis įspėjimas duota prieš daugiau nei 6 metus, kas turėtų parodyti jos elgesio pokyčius teigiama linkme, pastangas keistis, laikytis bendros tvarkos ir įstatymų. Teigia, jog prokuroras yra subjektyvus, sureikšmina nuobaudas ir sumenkina jos dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, ir teigia, jog tai jos asmeninis siekis jog būtų taikytas lygtinis paleidimas, taip kaltindamas nenuoširdumu, apgaulingu elgesiu. Turėtų būti vertinama dabartis, o ne praeitis. Taip pat prokuroras vertina padarytą nusikaltimą, nors tai jau vertino teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, todėl nusikaltimo vertinimas šiame kontekste – baudimas už tą patį dar kartą ir yra nepriimtinas. Dėl prokuroro nuomonės apie jos „antisocialų“ elgesį, norėtų pabrėžti jog dabar ji elgiasi taip, kaip turėtų elgtis kiekvienas nuteistas, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, paiso įstatymų, dirba ir dalyvauja visose įmanomose programose. Nors prokuroras vertina neatliktos bausmės dalį, BVK nenumato, kokia turi būti likusi bausmės dalis, ji numato tik kiek turi būti atlikta, dėl to toks vertinimas yra atmestinas. Dėl žalos atlyginimo, pirminis solidarus ieškinys byloje 100 000 litų buvo pilnai išmokėtas, ieškinį padavęs asmuo atsisakė tolesnių finansinių pretenzijų. Vėliau, prieš porą metų, ieškinį pateikė dar du byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys, todėl atsirado nauja solidarios skolos suma: 60 000 eurų. Šią skolą mokėjo iš savo darbo pajamų Panevėžio pataisos namuose pagal antstolio patvarkymą. Atlyginimas buvo labai mažas, todėl susidarė tik tokia išmokėta suma. Nori pastebėti, kad ieškinio neginčijo, jį moka. Dabar, jau dirbdama sąlyginės laisvės sąlygomis (būdama Pusiaukelės namuose), gauna adekvatų atlyginimą, iš kurio, pagal vykdomąjį dokumentą, jos dabartinė darbovietė kas mėnesį perveda antstoliui patvarkyme nurodytą atlyginimo dalį, kurią numato įstatymai (vykdymo instrukcija) tokiais atvejais. Prokuroro teiginiai, kad ji nemokėjo pakankamai - neatitinka realybės, nes vienas ieškinys išmokėtas, o kitas mokamas ir bus mokamas ženklesnėmis sumomis, priklausomai nuo esamo adekvataus, ne tokio, kaip pataisos namuose, atlyginimo. M. E. prašo teismo atmesti prokuroro skundą kaip nepagrįstą teisiniais argumentais, paviršutinišką ir subjektyvų, patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-124 kaip kompetentingą ir pagrįstą teisiškai.
Komisijos nutarimas netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 157 straipsnio 4 dalis nustato, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iki 6 mėnesių anksčiau. Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad nuteistoji M. E. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistoji greitai (2020 m. lapkričio 14 d.) atliks du trečdalius paskirtos bausmės, ji sutinka su intensyvios priežiūros taikymu. M. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema: atlikus nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistoji priklauso žemai rizikos grupei – 11 balų, iš jų 10 balų statiniai (nėra galimybės sumažinti), 1 balas – dinaminis (yra galimybė sumažinti). Pastebėtina, jog ankstesniame vertinime nuteistosios M. E. vertinimas buvo 25, taigi nustatyta nemaža pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Tačiau pabrėžtina, kad įstatymas numato teismo teisę, o ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą asmeniui, atitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytus formaliuosius kriterijus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus šiuo klausimu reikšmingų aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš nuteistojo asmens bylos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad individualų socialinės reabilitacijos planą ir priemones M. E. vykdo, dalyvauja įvairiose elgesio pataisos priemonėse, programose bei pozityvaus užimtumo veiklose. Nuteistosios tarpasmeniniai įgūdžiai yra geri, bendrauja su kitais nuteistosiomis, yra viena Sąmoningumo ugdymo ir savęs pažinimo grupės „Atrask“ lyderių. Pataisos namuose įgijo kirpėjos, siuvėjos ir manikiūrininkės profesines kvalifikacijas, būdama Panevėžio pataisos namuose ir perkelta į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus nuolatos dirba. Skatinta 15 kartų, pirmą kartą 2015 m., paskutinį kartą 2020 m. kovą. Prieš tai 4 kartus bausta drausmine tvarka tačiau už nešiukščius pažeidimus – 2010 m. už triukšmą ir nemiegojimą miego valandomis, 2012 m. už nagų lako turėjimą, 2014 m. už atsisakymą dirbti ir 2015 m. už tai, jog buvo be kortelės. Visos nuobaudos jau nebegaliojančios. Šiuo metu dirba UAB „Ateities švara“, įmonės yra charakterizuojama teigiamai, nurodoma, jog išlaikytų M. E. kaip pastovią darbuotoją ir jai išėjus iš pataisos įstaigos. Teismas kaip teigiamą aspektą įžvelgia jos komunikavimą ir palaikomus socialinius ryšius su šeima, taip pat nepastebėtą komunikaciją su ankstesniais draugais. Tai, jog M. E. yra perkelta į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, jau rodo įstaigos ir ją prižiūrinčių pareigūnų pasitikėjimą ja.
Taigi byloje yra nemažai nuteistąją M. E. teigiamai charakterizuojančių bruožų. Visgi šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistosios elgesiui, jos motyvaciją keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, teismų praktikoje visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamo veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikysis įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Sutiktina su M. E. atsiliepime išdėstytu argumentu, kad nuosprendžiu jau buvo įvertintas nusikalstamų veikų pavojingumas ir M. E. paskirta atitinkama bausmė, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistosios asmenybę, jos pokyčius, vertinant nuteistosios taisymosi progresą bei pažangą, nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas taip pat yra vertinami ir turi įtakos. Šie kriterijai sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nors nuteistoji tai vertina kaip „dvigubą baudimą“, tačiau bausmė jai yra paskirta teismo nuosprendžiu, o lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymas ar netaikymas yra tiesiog numatytos bausmės tęstinumas ir jos vykdymo formos klausimas, o ne naujas nubaudimas. Svarbu pabrėžti ir tai, kad teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą turi įvertinti, ar atliktos bausmės dalis jau pasiekė savo tikslus ir ar atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Bausmės dydis buvo nustatytas atsižvelgiant būtent į nusikalstamas veikas, į lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir kitus svarbius bylos aspektus, tačiau tie patys aspektai turi įtakos ir svarstant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi svarbu nustatyti ar jau yra pasiekti bausmės tikslai.
Nustatyta, kad M. E. nuteista už trijų sunkių nusikaltimų, vieno labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir rengimasi padaryti dar vieną labai sunkų nusikaltimą. Iš nuosprendžio matyti, kad ji veikė organizuotoje grupėje, gana aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikaltimų vykdymo, rinko informaciją reikalingą jiems įvykdyti. Nusikaltimų motyvas – savanaudiškos paskatos, pasipelnymas, greitų pinigų troškimas, o padariniai patys sunkiausi ir negrįžtami – žmogaus mirtis. Nuteistosios M. E. padarytos nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie pavojingiausių ir sunkiausių galimų tyčinių nusikaltimų. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu ji nepripažino kaltės dėl nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteista (tai matyti ir iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartyje nurodomo jos kasacinio skundo turinio), ir tik paskutiniu metu kaltę pripažino ir prisiėmė atsakomybę už savo veiksmus. Tai sukelia abejonę, ar toks kaltės pripažinimas buvo nuoširdus, o ne formalus siekiant galimo lygtinio paleidimo. Tai rodo nuteistosios atmestiną, lengvabūdišką pobūdį į itin pavojingus nusikaltimus, nors ir padarytus daugiau kaip prieš 10 metų.
Atsiliepimas
Iš OASys socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistosios dinaminis kriminogeninis veiksnys – lėšų tvarkymas ir pajamos. Savo atsiliepime nuteistoji nurodo, jog pirminis solidarus ieškinys byloje 100 000 litų buvo pilnai išmokėtas, ieškinį padavęs asmuo atsisakė tolesnių finansinių pretenzijų ir tik prieš porą metų, ieškinį pateikė dar du byloje nukentėjusiais pripažinti asmenys, todėl atsirado nauja solidarios skolos suma: 60 000 eurų. Šią skolą teigia mokėjusi pagal antstolio patvarkymą, atlyginimas buvo labai mažas, todėl susidarė tik tokia išmokėta suma. Dabar, dirbdama Pusiaukelės namuose, gauna adekvatų atlyginimą, iš kurio, pagal vykdomąjį dokumentą, jos dabartinė darbovietė kas mėnesį perveda antstoliui patvarkyme nurodytą atlyginimo dalį, kurią numato įstatymai tokiais atvejais. Teismas pažymi, jog apie ieškinius nuteistoji turėjo žinoti ir galėjo juos dengti ir be antstolio tarpininkavimo, teismo nuosprendyje yra aiškiai nurodyta, kokio dydžio ir kieno yra civiliniai ieškiniai, akivaizdu, jog jie pareikšti ne prieš porą metų, ir dabar oficialiai pasiekė vykdymo stadiją, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutinė ir neskundžiama nutartis įsiteisėjo tik 2017 m. (civiliniai ieškiniai pareikšti dar 2012 m. Vilniaus apygardos teisme pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą). Taip pat nuteistoji teigia jog pataisos namuose buvo pernelyg mažas atlyginimas, dėl to ir susidarė itin maža suma, tačiau socialinio tyrimo išvadoje matyti, jog ji turėjo materialinį palaikymą iš šeimos, todėl galėjo didesnę dalį savo tvarkomų lėšų skirti ieškinių atlyginimui.
Kaip teisingai pastebi prokuroras ir pati nuteistoji savo atsiliepime, M. E. elgiasi taip, kaip turi elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau dalyvavimas pozityvaus užimtose programose, organizuojamuose renginiuose, grupiniuose užsiėmimuose, nors ir vertinamas kaip teigiamas elgesys, savaime nesudaro pagrindo išvadai apie asmeniui suteiktos informacijos priėmimą ir jos poveikį. Taip pat svarbu paminėti, jog nuteistoji M. E. 2020 m. gegužę perkelta į Pusiaukelės namus, kur bausmė atlieka mažiau suvaržytomis sąlygomis, turi galimybę daugiau uždirbti, išvykti savaitgaliui ir pan. Taigi nuteistoji šiuo metu atlieka bausmę itin lengvomis sąlygomis, jos padėtis jau yra geresnė nei absoliučios daugumos laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų. Tokiomis sąlygomis ji atlieka bausmę itin trumpą laiką, ir vertinti tokių sąlygų įtakos jos asmenybei dar negalima.
Taigi sprendžiant dėl nuteistosios M. E. lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo galimybės, turi būti įvertinama aplinkybių visuma. Pažymėtina, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje yra ne tik atimti ar apriboti galimybę nuteistajam padaryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie daugiau nenusikalstų, bet ir nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, vertindamas, tai, kas išdėstyta pirmiau, daro išvadą, kad M. E. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu vis dar neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas ir atsisakytina patvirtinti Komisijos Nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 59-124 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajai M. E..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.