Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo L. D. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau - Kauno apylinkės teismas) 2021 m. birželio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2021 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti L. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu L. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų; pagal 25 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendis pakeistas: L. D. nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 9 punktą ir paskirta 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę ir bausmes, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu paskirtas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu L. D. paskirta 16 (šešiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. liepos 19 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 15 d.

3. Komisija 2021 m. balandžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė L. D. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 16 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas bei teisėtas, o nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, jog galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. D. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, priešingai nei savo skunde pabrėžia nuteistasis, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam L. D. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis L. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo teigimu, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą, gauta tai patvirtinanti pažyma, skatintas 24 kartus, neturi galiojančių nuobaudų, diskriminacinių nuostatų neišsako, nėra įrodymų, kad būtų susijęs su kriminaline subkultūra, požiūris į priežiūrą teigiamas, dalyvauja organizuojamuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu vedė, turi mažametį vaiką, su kuriais taip pat palaiko artimus santykius, įgijo vidurinį išsilavinimą, mokėsi „(duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre“ ir įgijo kompiuterio operatoriaus bei baldų apmušėjo specialybes. Pataisos namuose nuteistasis nuo 2016 m. vasario 15 d. dirba, yra motyvuotas darbinei veiklai, yra gauta pažyma, kad persikėlus į Pusiaukelės namus galės dirbti G. K. įmonėje. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju vis tik nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, L. D. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimta nutartis neatitinka nuteistojo skunde cituojamų Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime nurodytų kriterijų ar pažeidžia kitų įstatymų nuostatas.

8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam L. D. nustatyta žema (29 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 19 balų yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog L. D. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis 5 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles ir už tai 3 kartus jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Be to, kaip matyti iš nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų, ši rizika, lyginant su 2020 m. liepos 7 d. vertinimu 3 balais netgi padidėjo, o 29 balų rizika buvo nustatyta ir 2016 m. spalio 3 d. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri, kaip matyti iš 2021 m. balandžio 15 d. posėdžio protokolo, balsavo vieningai prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam (4 iš 4 narių balsavo prieš).

9. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad L. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo padarymą organizuotoje grupėje. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. L. D. praeityje taip pat buvo teistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau ji teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kaip tai pagrįstai savo skunde pažymi nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

10. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (nuo 2009 m. liepos 19 d.) vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija, smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, darbo patirties laisvėje stoka, finansiniai įsiskolinimai, asocialios grupės įtaka, veiklos, skatinančios nusikalstamumą vykdymas, kurie neabejotinai yra reikšmingi bei svarbūs tolimesnei nuteistojo resocializacijai. Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik L. D. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo darbinė patirtis bei išsilavinimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, jis yra įgijęs tik 12 klasių išsilavinimą, iki įkalinimo oficialiai niekur nedirbo, darbinė patirtis įgyta tik pataisos namuose. Nuteistasis atvykęs į pataisos namus atsisakė dirbti dėl sveikatos problemų ir įsidarbino tik nuo 2016 m. vasario 15 d. Šiuo metu taip pat dirba. Pataisos namuose mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus bei baldų apmušėjo specialybes. Priteistą civilinį ieškinį dengia iš pataisos namuose gaunamo darbo užmokesčio, duomenų apie turimas santaupas ar turtą bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti byloje nėra. Pažymėtina, kad nuteistasis turi priteistą 63252,36 eurų civilinį ieškinį, tačiau išieškota tėra nedidelė dalis – tik 429,49 eurai. Tad išėjęs į laisvę, nuteistasis neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais. Nors nuteistasis ir nurodo, kad vykdomieji raštai pataisos įstaigai buvo pateikti tik 2019 m., o iki to laiko jokių civilinių ieškinių nebuvo, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad žalos atlyginimas pagal nukentėjusiųjų civilinius ieškinius buvo priteistas 2012 m. gruodžio 14 d. Vilniaus apygardos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį (įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 29 d.), todėl nuo to momento jis ir turėjo pareigą žalą atlyginti. Vis dėlto, kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų sušvelninti savo nusikalstamo elgesio pasekmes. Menka nuteistojo darbinė patirtis, išsilavinimas bei finansinis nestabilumas, vertinant visa tai nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvą kontekste, leidžia daryti išvadą, kad tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

12. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su darbu pataisos namuose, gautais paskatinimais, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimu, įvairių programų ir užsiėmimų lankymu, tamprių ryšių su artimaisiais palaikymu ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, savanoriškas žalos dengimas, nebejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis bausmę atliekantis asmuo ir tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų nebuvimas, nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų laikymasis, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog L. D. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su artimaisiais ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau akivaizdu, kad nuo naujų nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog L. D. jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

13. Nuteistojo skundo argumentai susiję su Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Rec (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, apylinkės teismo išvados dėl galimybės nuteistajam taikyti lyginį paleidimą nebuvimo taip pat nepaneigia. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju BVK ir BPK, kuriuose aiškiai reglamentuoti tiek lygtinio paleidimo taikymo pagrindai ir sąlygos, tiek šio instituto taikymo tvarka, apibrėžti terminai, kada asmuo įgyja teisę į lygtinį paleidimą ir kada yra galimas pakartotinis svarstymas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje. Pagal Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Nagrinėjimu atveju teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, įvertinus juos kitų nustatytų ir aptartų aplinkybių kontekste, apylinkės teismui ir Komisijai nebuvo pakankami pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Aukštesnysis teismas, pažymi, kad nuteistojo noras išeiti į laisvę, negali būti iškeliamas aukščiau visuomenės prioriteto būti apsaugotai, o aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nuteistajam privaloma taikyti lygtinį paleidimą.

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią L. D. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo L. D. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. D. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.