Vilniaus apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams A. B. (Š.) ir E. Š. (E. Š.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovų A. B. (Š.) ir E. Š. (E. Š.) priešieškinį ieškovui A. J. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 31 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3508-910/2021 ieškovo ieškinį tenkino visiškai.

4. Atsakovai taip pat pareiškė priešieškinį ieškovui A. J. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Priešieškinyje nurodė, kad:

4.1. Vykstant ginčo namo statyboms ir atsakovams dar negavus banko paskolinių lėšų, ieškovas kaip paslaugos teikėjas ir savo srities profesionalas, pareikalavo iš atsakovų už dalinius atliktus statybos darbus įforminti šešis paskolos raštelius, nors realiai jokių grynųjų pinigų atsakovams neskolino ir neperdavė. Pagal šiuos įformintus raštelius atsakovas atidėjo apmokėjimo už atliktus statybos darbus iki konkrečių datų, planuojant, jog iki to laikotarpio atsakovai bus gavę paskolinių lėšų iš banko. Ieškovas atsakovams nurodė, jog pastariesiems atsisakius tokiu būdu įforminti įsiskolinimus už atliktus statybos darbus, namo statybos bus sustabdytos, kol atsakovai turės lėšų atsiskaityti už atliktus statybos darbus. Atsakovai, siekdami, kad namo statybos būtų tęsiamos ir nebūtų visiškai sustabdytos šaltuoju sezonu, sutiko įvykdyti tokį ieškovo reikalavimą - įformindami minėtus paskolos raštelius, nors realiai jų turinys neatitiko tikrosios šalių valios ir tikrojo susitarimų turinio, nes minėtais paskolos rašteliai realiai nebuvo suteiktos jokios paskolos atsakovams grynais pinigais, o jais buvo nustatyti įsiskolinimai pagal realiai atliktus statybos darbus pagal ginčo sutartį, atsidėtas jų mokėjimo terminas ir galiausiai užfiksuotas atsiskaitymas, kai atsakovai jau disponavo paskolinėmis lėšomis.

4.2. Egzistuoja objektyvus pagrindas teismui nustatyti ir konstatuoti, jog ginčo paskolos rašteliai yra apsimestiniai sandoriai, t. y. jie buvo sudaryti kitiems sandoriams pridengti, o būtent minėtais paskolos rašteliais ieškovas jokių realių grynųjų atsakovams nepaskolino ir neperdavė, tačiau jais buvo nustatyti atsakovų įsiskolinimai ieškovui už atliktus statybos darbus pagal ginčo statybos sutartį, atidėti įsiskolinimų mokėjimo terminai bei užfiksuoti apmokėjimai grynais pinigais, atsakovams pradėjus disponuoti paskoliniais bankiniais pinigais.

7. Bylos žodinio nagrinėjimo metu ginčo šalys iš esmės palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Preliminarus sprendimas keistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

8. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais nustatytos šios faktinės aplinkybės:

8.1. 2020 m. spalio 15 d. ieškovas su atsakovais sudarė statybų sutartį, kuria susitarė dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (ginčo namo), statybos darbų organizavimo ir vykdymo (1 t., e. b. l. 7-11). Šalys susitarė, kad ieškovo, kaip statybų organizatoriaus, prižiūrimi darbuotojai darbus pradės 2020 m. spalio 25 d. ir baigs 2021 m. liepos 30 d.; sutariamų atlikti darbų su medžiagomis bendra kaina bus 105 000 Eur; atlikus pastato kadastrinius matavimus 85 proc. baigtumu, atsakovai privalės atsiskaityti su ieškovu per 20 darbo dienų po pastato kadastrinių matavimų bylų jiems pateikimo dienos;

8.2. Atsakovai pagal notarinę 2020 m. lapkričio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį iš ieškovo ir jo sutuoktinės įsigijo 206/400 dalį žemės sklypo unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 132-142), kuriame pastatytas ginčo gyvenamasis namas;

8.3. Atsakovai į bylą pateikė skolos raštelius (bendra suma 45 000,00 Eur), kuriuos priešieškiniu ginčija kaip apsimestinius sandorius, t. y. įrodinėja, kad šie paskolos rašteliai iš tikrųjų yra statybos darbų pagal ginčo sutartį perdavimo aktai ir atsiskaitymo už darbus dokumentai:

8.3.1. 2020 m. lapkričio 5 d. paskolos raštelis, kuriuo E. Š. skolinasi iš A. J. 5 000,00 Eur iki 2020 m. gruodžio 23 d., patvirtina, kad E. Š. pinigus gavo 2020 m. lapkričio 5 d., A. J. patvirtina, kad pinigus gavo iš E. Š. 2020 m. (red. past. – taip nurodyta tekste, galimai korektūros klaida) balandžio 19 d. (t. 1, e. b. l. 148);

8.3.2. 2020 m. lapkričio 23 d. paskolos raštelis, kuriuo A. B. skolinasi iš A. J. 6 000,00 Eur iki 2021 m. sausio 10 d., patvirtina, kad A. B. pinigus gavo 2020 m. lapkričio 23 d., A. J. patvirtina, kad pinigus gavo iš A. B. 2020 m. (red. past. – taip nurodyta tekste, galimai korektūros klaida) balandžio 19 d. (t. 1, e. b. l. 149);

8.3.3. 2020 m. lapkričio 30 d. paskolos raštelis, kuriuo A. B. skolinasi iš A. J. 10 000,00 Eur iki 2021 m. sausio 10 d., patvirtina, kad A. B. pinigus gavo 2020 m. lapkričio 30 d., A. J. patvirtina, kad pinigus gavo iš A. B. 2021 m. kovo 15 d. (t. 1, e. b. l. 154);

8.3.4. 2020 m. gruodžio 4 d. paskolos raštelis, kuriuo A. B. skolinasi iš A. J. 12 000,00 Eur iki 2021 m. sausio 10 d., patvirtina, kad A. B. pinigus gavo 2020 m. gruodžio 4 d., A. J. patvirtina, kad pinigus gavo iš A. B. 2021 m. liepos 5 d. ir 2021 m. rugpjūčio 5 d. (t. 1, e. b. l. 156);

8.3.5. 2020 m. gruodžio 11 d. paskolos raštelis, kuriuo E. Š. gavo iš A. J. 6 000,00 Eur, pinigus grąžins iki 2021 m. vasario 1 d., patvirtina, kad E. Š. pinigus gavo 2020 m. gruodžio 11 d., A. J. patvirtina, kad pinigus gavo iš A. B. (red. past. – data nenurodyta) (t. 1, e. b. l. 159);

8.3.6. 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos raštelis, kuriuo E. Š. gavo iš A. J. 6 000,00 Eur, pinigus grąžins iki 2021 m. vasario 1 d., A. J. patvirtina, kad pinigus gavo iš E. Š. 2021 m. kovo 5 d. (t. 1, e. b. l. 161);

8.4. Ginčo gyvenamojo namo statybos projektas pateiktas į bylą atsakovo (t. 7, e. b. l. 68-166; t. 8, e. b. l. 2-53);

8.5. Atsakovams AB „Swedbank“ pagal kreditavimo sutartį Nr. 21-001924-FA banko pavedimais išmokėjo paskolos dalis: 2021 m. vasario 8 d. – 40 000,00 Eur, 2021 m. balandžio 1 d. – 40 000,00 Eur, 2021 m. gegužės 24 d. – 11 200,00 Eur (1 t., e. b. l. 163-169);

8.6. Ieškovas 2021 m. vasario 15 d. rašytiniu patvirtinimu patvirtino iš atsakovų gavęs 9 000,00 Eur grynais pinigais, nurodant paskirtį „pagal Statybos sutartį“ (1 t., e. b. l. 170);

8.7. Ieškovas 2021 m. balandžio 7 d. raštu patvirtino, kad tą pačią dieną iš atsakovės A. B. (dabar – Š.) į jo banko sąskaitą gavo 15 000 Eur mokėjimą pagal ginčo sutartį (1 t., e. b. l. 179);

8.8. Ieškovas 2021 m. gegužės 4 d. el. laišku informavo atsakovus, kad ginčo gyvenamasis namas yra 85 proc. baigtumo, persiuntė kadastrinių matavimų bylos kopiją (1 t., e. b. l. 25-36) ir paprašė atsiskaityti, t. y. sumokėti 81 000,00 Eur (1 t., e. b. l. 24);

8.9. Ieškovas 2021 m. spalio 4 d. elektroniniu ir registruotu paštu išsiuntė atsakovams pretenziją, ragindamas atsakovus sumokėti 81 000 Eur skolą ir 2 138,40 Eur delspinigius pagal ginčo sutartį (1 t., e. b. l. 37-39). Atsakovė A. B. (dabar – Š.) 2021 m. spalio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad laišką gavo, ir nurodė, jog ginčo gyvenamasis namas nebuvo tinkamai užbaigtas, sutartis pasibaigusi ir atsakovai patys toliau atlieka darbus (1 t., e. b. l. 185);

8.10. Nekilnojamojo turto registre pagal statybos sutartį statomas butas (gyvenamojo namo dalis) atsakovų nuosavybės teise įregistruotas 2020 m. gruodžio 15 d. pagal 2020 m. lapkričio 30 d. kadastrinius matavimus, esant 33 proc. statybos baigtumui (1 t., e. b. l. 42-43);

8.11. UAB „Geodesma“ 2021 m. kovo 30 d. duomenimis parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (1 t., e. b. l. 25-36) patvirtina, kad patalpos (duomenys neskelbtini), baigtumas yra 85 proc. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2021 m. balandžio 25 d. pažyma patvirtina, kad statinio (gyvenamojo dviejų butų pastato) statyba vykdoma be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių;

8.12. G. Š. 2020 m. lapkričio 4 d. pervedė savo sūnui atsakovui E. Š. 6000,00 Eur sumą (t. 7, e. b. l. 31);

8.13. Atsakovė A. B. (dabar – Š.) 2020 m. lapkričio 19 d. sudarė dovanojimo sutartį su savo tėvu A. B. (byloje apklaustu liudytoju), pagal kurią tėvas padovanojo A. B. 11 000 Eur (t. 3, e. b. l. 118), o 2020 m. gruodžio 1 d. sutartimi tėvas padovanojo atsakovei A. B. 8000 Eur (t. 3, e. b. l. 119);

8.14. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nurodė, kokie darbai ieškovo buvo neatlikti ar netinkamai atlikti (2022 m. balandžio 22 d. DOK-15543; t. 4, e. b. l. 1-3): 1) grindų betonavimo darbai buvo atlikti nekokybiškai (teko perdaryti); 2) tinkavimo darbai buvo atlikti ne iki galo, o dalis atliktų darbų buvo atlikti nekokybiškai (teko užbaigti, dalį perdaryti); 3) ventiliacijos sistemos / gartraukio įrengimo darbai buvo atlikti ne iki galo, o dalis darbų buvo atlikti nekokybiškai (teko užbaigti, dalį perdaryti); 4) elektros instaliacijos darbai buvo atlikti ne iki galo (teko užbaigti); 5) lietaus nuvedimo sistema atlikta nekokybiškai, nesandariai; 6) kamino sistema nesumontuota; 7) garažo sistema sumontuota netinkamai, tačiau jokių dokumentų dėl jos montavimo ir garantijų iš ieškovo nebuvo gauta, todėl atsakovai negali kreiptis dėl garantinio remonto; 8) nuo katilo į gyvenamuosius kambarius nėra atvesti laidai temperatūros davikliams; 9) ribos nužymėjimas atliktas nekorektiškai; 10) atsakovams neperduoti jokie statybos, atliktų darbų, suteiktų paslaugų dokumentai, garantiniai dokumentai (pvz., langų, rekuperacijos sistemos, gręžinio, elektros, kadastrinių matavimų ir kiti);

8.15. Atsakovų į bylą pateikta ginčo gyvenamojo namo turto vertinimo ataskaita (t. 4, e. b. l. 163-208) patvirtina, kad 2021 m. birželio 15 d. ginčo gyvenamojo namo apžiūros metu turto vertintojo nustatytas ginčo namo baigtumo procentas buvo 83 proc. (ataskaitos 4.2 lentelė), nors viešajame registre registruotas namo baigtumas – 33 proc.;

8.16. 2021 m. liepos 24 d. ieškovas parengė ginčo gyvenamojo namo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (t. 5, e. b. l. 76), kurį pasirašė ieškovas ir 2021 m. liepos 25 d. išsiuntė el. paštu atsakovams (t. 5, e. b. l. 120);

8.17. Atsakovai patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos iki 2022 m. sausio mėnesio ginčo name darbus atliko atsakovų samdyti darbininkai, o 2022 m. sausio mėnesį atsakovai pradėjo ginčo name gyventi (2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai). 2022 m. spalio 13 d. teismo posėdyje liudiję liudytojai G. Š. (atsakovo brolis), T. Š. (atsakovo dėdė), A. S., R. T. patvirtino, kad ginčo name atsakovų prašymu atliko vidaus apdailos darbus 2021 m. vasarą – 2022 m. rudenį;

8.18. Ieškovas į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. (t. 5, e. b. l. 19-75);

8.19. Atsakovai į bylą pateikė savo banko sąskaitų išrašus (t. 4, e. b. l. 276-287);

8.20. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai užsakė ginčo gyvenamojo namo apžiūrą, kurioje dalyvavo ieškovas, ir atsakovai savo reikalavimus dėl ginčo namo nebaigtų darbų ir atliktų darbų trūkumų grindžia UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2022 m. lapkričio 11 d. ginčo namo techninės būklės nustatymo apžiūros aktu (t. 8, e. b. l. 81-119) ir jo pagrindu parengta lokaline sąmata darbų defektams šalinti (t. 8, e. b. l. 120-123). Ginčo namo apžiūroje dalyvavę ir apžiūros aktą rengę asmenys – L. G., A. N., I. B., apklausti liudytojais byloje 2023 m. vasario 3 d. ir 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdžiuose, detaliai pakomentavo parengtą apžiūros aktą. Lokalinę sąmatą pagal šį aktą rengęs asmuo – B. N., taip pat apklaustas liudytoju 2023 m. vasario 23 d. teismo posėdyje;

8.21. Ieškovas pasitelkė kitą specialių žinių turintį asmenį – D. K., kuris kartu su ieškovu dalyvavo ginčo gyvenamojo namo apžiūroje ir surašė savo vertinimo aktą – UAB „EICOSOLUTIONS“ vertinimo aktas (t. 8, e. b. l. 148-166), kuriuo ieškovas įrodinėja savo poziciją;

8.22. 2022 m. gruodžio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad dalį ginčo gyvenamojo namo statybos darbų defektų pripažįsta (pagal ieškovo pasitelkto asmens sudarytą vertinimo aktą ir sąmatą (t. 8, e. b. l. 148-166)) ir sutinka juos ištaisyti ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas pagal D. K. pateiktą sąmatą (t. 9, e. b. l. 6-9). 2023 m. sausio 10 d. procesiniame dokumente DOK-1251 ieškovas raštu nurodė, kuriuos atsakovų nurodytus defektus ieškovas pripažįsta, kurių darbų nebuvo sutarta atlikti ir pan. (t. 9, e. b. l. 1-2).

9. Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ginčo statybos rangos sutarties vykdymo aplinkybių. Ieškovas ieškiniu reikalauja sumokėti už visus statybos darbus bei priteisti delspinigius už atsiskaitymo vėlavimą. Atsakovai nurodo, kad didžiąją dalį mokėjimų atsakovui yra atlikę grynaisiais pinigais, o tokie atsiskaitymai įforminti paskolos rašteliais, kuriuos atsakovai priešieškiniu ginčija kaip apsimestinius sandorius. Atsakovai taip pat teigia, kad už visus faktiškai atliktus statybos darbus su ieškovu yra atsiskaitę, o likusi mokėjimo dalis yra statybos darbų defektų šalinimo išlaidos bei neatlikti ieškovo darbai. Ieškovas dalį atsakovų nurodytų statybos darbų defektų pripažįsta ir sutinka juos ištaisyti ar atlyginti pagrįstas išlaidas šiems trūkumams ištaisyti.

Dėl tarp ginčo šalių susiklosčiusių santykių kvalifikavimo ir pasirinktų pažeistų teisių gynimo būdų.

10. Byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2020 m. spalio 15 d. ieškovas su atsakovais sudarė statybų sutartį, kuria susitarė dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybos darbų organizavimo ir vykdymo. Ginčo sutartis buvo sudaryta po žodinių ikisutartinių derybų, atsakovams rodant susidomėjimą ir norą įsigyti gyvenamąjį namą iš ieškovo. Ieškovas užsiima statybų verslu, stato ir parduoda gyvenamuosius namus.

11. Teisinė byloje kilusio ginčo kvalifikacija nėra savitikslė, ji neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-516-701/2020, 27 punktas). Tinkamas įstatymo ginčui kvalifikuoti taikymas yra tiesiogiai įvardytas kaip vienas iš civilinio proceso tikslų (žr. CPK 2 straipsnį). Be to, priklausomai nuo materialiojo teisinio santykio, iš kurio yra kildinamas konkretus civilinis ginčas, skiriasi civilinių teisių gynimo būdai ir jų taikymo sąlygos, todėl tinkamas ginčo santykio teisinis kvalifikavimas kartu yra būtinoji ir kitų civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – užtikrinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2022, 17 punktas).

12. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, jog tarp jų susiklostė rangos teisiniai santykiai dėl ginčo gyvenamojo namo statybos. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Ginčo sutartis taip pat atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas, užsakovas – fizinis asmuo, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti.

13. Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

15. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis). Vadinasi, įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė didelę pasirinkimo galimybę.

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu reiškia turtinį reikalavimą dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus ir delspinigių už pradelstą atsiskaitymą priteisimo. Atsakovai nuo ieškinio ginasi teigdami, kad (i) už statybos darbus yra sumokėję ženkliai daugiau (69 000 Eur iš 105 000 Eur), nei nurodė ieškovas, bei reiškia priešieškinį dėl paskolos raštelių, nurodytų šio sprendimo 8.3 punkte, pripažinimo apsimestiniais sandoriais; (ii) likusi suma (36 000 Eur) ieškovui neturi būti priteisiama, nes ne visi sutarti darbai buvo atlikti, o dalis atliktų darbų yra atlikti nekokybiškai. Ieškovo atstovas žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad, kadangi atsakovai nereiškia savarankiško reikalavimo dėl rangos darbų trūkumų, atsakovų argumentai dėl atliktų darbų trūkumų nėra teisiškai reikšmingi.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, darbo rezultato priėmimo ar naudojimo metu nustačius jo trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 ir 3 dalyse bei 6.363 straipsnio 4-8 dalyse nustatytus reikalavimus. Užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikšti šiose teisės normose nustatytus reikalavimus, tuo tarpu ginčą nagrinėjantis teismas patikrina, ar yra užsakovo pasirinkto teisių gynybos būdo taikymo sąlygos, ir (arba) taiko užsakovo pasirinktą, pirmiau nurodytame straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą, arba argumentuotai atsisako jį taikyti ar parenka ir taiko proporcingą bei adekvatų užsakovo teisių gynimo būdą. CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Teismas kiekvienu konkrečiu atveju vertina pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) bei proporcingumo (CK 1.2 straipsnis) principo reikalavimus.

18. Kasacinio teismo ne kartą yra išaiškinta, kad pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Tokį aiškinimą patvirtina CK 6.658 straipsnio 5 dalies norma, kurioje nustatyta, kad jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai, užsakovas turi teisę atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti. Taigi aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti; užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-679/2013).

19. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Šioje byloje atsakovai pareiškė materialinio teisinio pobūdžio atsikirtimus (nurodydami juos prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo ir atsakovų bei jų atstovo pateiktais paaiškinimais teismo posėdžiuose), kuriais buvo siekiama paneigti ieškinio dėl skolos priteisimo ir kitų reikalavimų pagrįstumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į vartojimo sutarčių teisinį reglamentavimą, nuoseklią teismų praktiką statybos rangos bylose, bei esmines civilinio proceso taisykles, ginčyti statybos rangos darbų atlikimą ir darbų tinkamumą (kokybę) šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu. Atsakovų atsikirtimai į ieškinį iš esmės yra grindžiami dviem aplinkybėmis: (i) už visus faktiškai atliktus kokybiškus darbus atsakovai yra atsiskaitę (papildomai reiškiamas priešieškinis dėl skolos raštelių pripažinimo apsimestiniais sandoriais), iš viso 69 000 Eur; (ii) likusi 36 000 Eur suma neturi būti mokama ieškovui, nes tai yra atsakovų nuostoliai dėl nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo ir nebaigtų darbų atlikimo. Taigi teismas kvalifikuoja, kad atsakovai nagrinėjamoje byloje siekia pasinaudoti CK 6.658 straipsnio 5 dalyje ir CK 6.665 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pažeistų teisių gynimo būdu, t. y. atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, atskaitant jas iš rangovui mokėtinos sumos. Dėl to ieškovo pusės argumentai, kad atsakovų įrodinėjamos aplinkybės dėl statybos darbų trūkumų nėra teisiškai reikšmingos, nes nepareikštas savarankiškas reikalavimas, atmestini kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįsti.

20. Nagrinėjamu atveju teismas toliau pasisako dėl esminių ginčo aplinkybių, susijusių su ginčo sutartimi sulygtų ir rangovo faktiškai atliktų darbų apimtimi, jų perdavimo aplinkybėmis, atliktų darbų trūkumais ir jų nustatymo aplinkybėmis, užsakovų atsiskaitymo už darbus aplinkybėmis.

Dėl ginčo sutartimi sulygtų darbų apimties

21. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys skirtingai aiškina, dėl kokios ginčo gyvenamojo namo statybos rangos darbų apimties buvo susitarta. Ieškovas, reikalaudamas skolos priteisimo, remiasi ginčo sutarties sąlygomis, kad ginčo gyvenamasis namas turėjo būti pastatytas iki 85 proc. baigtumo, o konkretūs statybos darbai buvo sulygti ginčo sutarties priede. Atsakovai nurodo, kad šalys buvo sulygusios didesnę apimtį statybos rangos darbų (t. y. į ginčo sutartyje nurodyta 85 proc. baigtumą patenka daugiau darbų, nei nurodyta sutarties priede), tačiau jie ne visi raštu fiksuoti ginčo sutarties nuostatose.

22. Ginčo statybos rangos sutarties objektas apibrėžtas taip: „gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos ūkiniu būdu, darbų aprašymas pridedamas (priedas Nr. 1)“. Byloje pateiktame ginčo statybos rangos sutarties priede (1 t., e. b. l. 10-11) nustatyta, kokie statybos darbia bus atliekami ir kokios medžiagos bus naudojamos ginčo gyvenamojo namo statybai „Medžiagos ir apdaila“ : „Pamatai – poliniai iš išorės ir vidaus apšiltinti 30 cm polistireniniu putplasčiu. Apačia 10 cm; Sienos – 25 cm „Lode“ keraminių blokelių mūras, apšiltintos 28 cm polistireniniu putplasčiu...“; „Komunikacijos“: „Elektra – 14 kW; Vandentiekis – artezinis gręžinys (šešiems namams). Sumontuotas vandens apskaitos mazgas...“. Tiek ginčo sutartis, tiek jos priedas yra ant kiekvieno lapo pasirašytas ginčo šalių. Pagal ginčo sutarties 4 punkto nuostatas 25 proc., 60 proc. ir 85 proc. ginčo namo baigtumas yra tie momentai, kai atsakovams atsiranda pareiga atsiskaityti su ieškovu.

23. Teismo vertinimu, tarp ginčo šalių sudaryta statybos rangos sutarties darbų apimties aspektu yra aiški, nes joje detaliai ir konkrečiai išvardijami ieškovo atliktini darbai. Ginčo sutarties priede yra atspindėtas ginčo šalių susitarimas, kad, siekiant sumažinti rangos darbų kainą, dalį darbų atliks užsakovai, t. y. valymo įrengimų įrengimas. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad neva buvo tariamasi dėl terasos prie namo, trinkelių, teritorijos stulpų įrengimo, nėra patvirtintos byloje jokiais rašytiniais ar kitais netiesioginiais įrodymais. Atsakovas E. Š., 2022 m. spalio 4 d. teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, pripažino, kad visi jo įvardyti neatlikti darbai (terasos prie namo neįrengimas, trinkelių sklype neišklojimas, teritorijos ribų stulpų neįrengimas) nebuvo įtraukti į ginčo sutartį. Nagrinėjamoje byloje teismui visapusiškai ištyrus surinktus įrodymus, konstatuotina, kad nėra pagrindo išvadai, jog buvo susitarta dėl kitokios (didesnės) apimties statybos rangos darbų, nei fiksuota ginčo sutartyje. Teismas sprendžia, kad atsakovai neįrodė, jog ginčo statybos rangos sutartimi buvo susitarta dėl terasos prie namo, trinkelių, teritorijos stulpų įrengimo (CPK 178 straipsnis), todėl šiuos atsakovų atsikirtimus į ieškinį teismas laiko teisiškai ir faktiškai nepagrįstais.

24. Minėta, kad atsakovai nurodė, kokie darbai ieškovo buvo neatlikti ar netinkamai atlikti (2022 m. balandžio 22 d. DOK-15543; t. 4, e. b. l. 1-3; sprendimo 8.14 punktas). Atsakovai savo poziciją taip pat grindžia UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2022 m. lapkričio 11 d. ginčo namo techninės būklės nustatymo apžiūros aktu (t. 8, e. b. l. 81-119). Šio apžiūros akto 23 psl. nurodytas pastebėtas defektas Nr. 5 „židinio kaminas be apsauginio kaminėlio nuo kritulių“ (t. 8, e. b. l. 103), teismo vertinimu, nėra ieškovo neatliktas (neužbaigtas) rangos darbas. Byloje yra pateikta ginčo name įrengto židinio kamino gamintojo instrukcija (t. 8, e. b. l. 165), kuri patvirtina, kad toks apsauginis kaminėlis nėra numatytas gamintojo ir neturi būti įrengiamas. Minėto apžiūros akto 25-24 psl. nurodytas pastebėtas defektas Nr. 8 „neįrengta žaibolaidžio antena“ (t. 8, e. b. l. 105-106), teismo vertinimu, taip pat nėra ieškovo neatliktas (neužbaigtas) rangos darbas, nes dėl žaibosaugos įrenginių įrengimo šalys ginčo sutartimi nebuvo susitarusios. Atsižvelgiant į tai, atsakovų atsikirtimai į ieškinį dėl minėtų neatliktų darbų laikytini teisiškai ir faktiškai nepagrįstais.

25. Ieškovas 2023 m. sausio 10 d. procesiniame dokumente DOK-1251 raštu (t. 9, e. b. l. 1-2) nurodė, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2022 m. lapkričio 11 d. ginčo namo techninės būklės nustatymo apžiūros akte (t. 8, e. b. l. 81-119) nurodytas defektas Nr. 4 „neįrengtas ventiliacinis ortakis virtuvės zonoje, nors kaminėlis ant stogo įrengtas“ nėra ieškovo neatliktas darbas, nes nebuvo dėl to tartasi. Teismas nesutinka su tokia ieškovo pozicija. Iš bylos duomenų matyti, kad statant ginčo namą buvo numatyta įrengti ir faktiškai įrengtas ventiliacinis kaminėlis ant stogo, skirtas virtuvės zonos vėdinimui, todėl logiška, kad taip pat turėjo būti įrengtas ir ventiliacinis ortakis bei padaryta ertmė sienoje ventiliaciniam įrenginiui (pvz. gartraukiui įrengti). Aplinkybės, ar šis rangos darbas buvo atliktas nepilnai, ar su trūkumais, analizuojamos toliau šiame sprendime kartu su visais darbų trūkumais.

Dėl statybos rangos darbų atlikimo ir perdavimo aplinkybių

26. Ieškovas teigia, kad visi sulygti statybos rangos darbai pagal ginčo sutartį buvo atlikti iki 85 proc. baigtumo ir faktiškai perduoti atsakovams: 2021 m. liepos 24 d. ieškovas parengė ginčo gyvenamojo namo atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą (t. 5, e. b. l. 76), kurį pasirašė ieškovas ir 2021 m. liepos 25 d. išsiuntė el. paštu atsakovams (t. 5, e. b. l. 120). Byloje esantis Nekilnojamo turto registro išrašas (1 t., e. b. l. 44-47) patvirtina, kad visas dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 30 d. kadastro duomenimis yra 85 proc. baigtumo.

27. Pagal CK 6.681 ir 6.694 straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra įstatyme įtvirtintas rangos sutarties vykdymo dokumentas, abiejų sutarties šalių pasirašomas dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs sumokėjimas rangovui už atliktus darbus. Šis aktas yra įrodymų šaltinis, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Atliktų darbų akte nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai, taip pat fiksuojama užsakovo valia priimti atliktų darbų rezultatą su išlygomis ar be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

29. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandoriui kvalifikuoti turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007).

30. Byloje pateiktas rašytinis ginčo darbų perdavimo–priėmimo aktas, pasirašytas vienašališkai rangovo (ieškovo) (t. 5, e. b. l. 76). Ieškovas vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo–priėmimo aktą, kuriame išvardinti atlikti darbai, bei nurodytas reikalavimas sumokėti 81 000 Eur už atliktus darbus, 2021 m. liepos 25 d. išsiuntė el. paštu atsakovams (t. 5, e. b. l. 77). Atsakovė A. B. (Š.) 2021 m. liepos 25 d. gavo atsakovo el. laišką su prisegtu pasirašytu darbų perdavimo–priėmimo aktu (t. 5, e. b. l. 120). Atsakydama į ieškovo el. laišką ir pateiktą perdavimo–priėmimo aktą, atsakovė A. B. (Š.) ieškovui tą pačią dieną (2021 m. liepos 25 d.) el. laišku nurodė, kad „pretenzijos buvo reikštos, tik į jas niekaip nereaguojama. Susikalbėti sunku ir dalį darbų daromės patys, o ne pagal susitarimą. Tai pagal susitarimą į terminą nesutilpta, dalis darbų neatlikta“ (t. 5, e. b. l. 122). Pagal ginčo sutarties 1 punkto nuostatas rangos darbai turėjo būti pabaigti ir perduoti atsakovams iki 2021 m. liepos 30 d.

31. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad faktiškai rangos darbai buvo perduoti atsakovams ir atsakovai naudojosi ginčo gyvenamuoju namu nuo 2021 m. liepos mėn., ką žodinio bylos nagrinėjimo metu patvirtino patys atsakovai bei liudytojais apklausti asmenys, kurie atlikto vidaus apdailos darbus ginčo name (žr. sprendimo 8.17 punktą). Dėl to teismas daro išvadą, kad ieškovas kaip rangovas, 2021 m. liepos 25 d. el. laišku nusiųsdamas perdavimo–priėmimo aktą, atsakovams perdavė ginčo namo rangos darbus. Atsakovai iš karto sureagavo, t. y. patvirtino, kad aktą gavo, tačiau nurodė, kad dalis darbų neatlikta, o kita dalis – atlikta su trūkumais. Tačiau atsakovai nedetalizavo ir aiškiai nenurodė kokie darbai buvo neatlikti, o kokie darbai atlikti su trūkumais. Kita vertus, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas būtų iš anksto informavęs atsakovus apie ketinimą perduoti darbus, o pateiktas vienašalis darbų perdavimo aktas yra tokios formos, jog nėra galimybės atsakovams įrašyti konkrečius darbų trūkumus. Dėl to šis ieškovo vienašališkai pasirašytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad 2021 m. liepos 25 d. perduoti rangos darbai buvo be trūkumų. Atsakovai nuosekliai laikėsi pozicijos, kad statybos rangos darbai buvo perduoti su trūkumais, tačiau aiškiai iki bylos nagrinėjimo pradžios ieškovui nenurodė visų trūkumų, nesitarė nei dėl trūkumų ištaisymo būdų, nei dėl terminų. Visa ši faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui konstatuoti, kad statybos rangos darbų perdavimas-priėmimas taip, kaip jis reglamentuotas taikytinuose teisės aktuose, neįvyko dėl abipusio šalių vengimo tinkamai veikti ir bendradarbiauti: ieškovas aiškiai nenurodė atsakovams, kada rengiamasi perduoti darbus, darbų rezultatas nebuvo kartu šalių apžiūrėtas, perdavimo-priėmimo aktas buvo nusiųstas atsakovams, tačiau atsakovai konkrečių darbų trūkumų ir neatliktų darbų neįvardijo (CK 6.694 straipsnis).

32. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal CK nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką ir gera valia pradėjo vykdyti atsiskaitymus už atliktus darbus, gali rodyti, jog šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai jais naudotis ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Taigi perdavimo–priėmimo akto nebuvimas pats savaime neatleidžia užsakovo nuo pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl rangovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamą užsakovo informavimą apie darbų baigtį ir kvietimą pasirašyti jų perdavimo aktą, užsakovo atsisakymą tokį aktą pasirašyti ir turėtą realią galimybę pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumo arba faktinį darbų perėmimą ir pradėjimą jais naudotis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

33. Apibendrinant, pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visuma, leidžia teismui prieiti prie išvados, kad pagal ginčo sutartį faktiškai atliktų statybos rangos darbų rezultatas ieškovo buvo 2021 m. liepos 25 d. perduotas atsakovams nepraleidus ginčo sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2021 m. liepos 31 d. Tačiau statybos darbai buvo perduoti su trūkumais, kurie paaiškėjo tik šios bylos nagrinėjimo teisme metu, bet neatliktų (neužbaigtų) darbų bei darbų su trūkumais kiekis ir pobūdis nebuvo toks, jog kliudytų atsakovams naudoti ginčo gyvenamąjį namą pagal paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negalėtų pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovams kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal ginčo sutartį už faktiškai perduotus darbus. Rangovui (ieškovui) už faktiškai atliktus statybos darbus, kurių rezultatu pagal paskirtį naudojasi atsakovai, turi būti sumokėta sulygta kaina, atskaitant pagrįstas darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš mokėtinos sumos (CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ginčo namo statybos darbų trūkumų

34. Minėta, kad statybos rangos darbų rezultatas pagal ginčo sutartį buvo perduotas atsakovams (užsakovams) su trūkumais. Darbų trūkumai nebuvo tiksliai ir aiškiai nustatyti bei įvardinti darbų perdavimo metu, tarp šalių susiklostė konfliktiški santykiai, nebuvo vykdoma abipusė bendradarbiavimo pareiga. Iš esmės perduotų darbų trūkumai buvo nustatyti bylos nagrinėjimo teisme metu ginčo šalims kartu apžiūrėjus ginčo namą pasitelkiant specialių žinių turinčius asmenis. Šalių pasitelkti specialistai parengė savarankiškas ataskaitas (aktus), kuriuose iš dalies skirtingai vertino trūkumus ir jų šalinimui reikalingas išlaidas: UAB „EICOSOLUTIONS“ vertinimo aktas (t. 8, e. b. l. 148-166) bei trūkumų šalinimo sąmata (t. 9, e. b. l. 6-9), kuriais ieškovas įrodinėja trūkumus ir jų šalinimo išlaidas, ir UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ ginčo namo techninės būklės nustatymo apžiūros aktas (t. 8, e. b. l. 81-119) ir jo pagrindu parengta lokalinė sąmata darbų defektams šalinti (t. 8, e. b. l. 120-123), kuriais atsakovai įrodinėja savo poziciją.

35. Šio sprendimo 24 punkte pasisakyta dėl atsakovų pateiktame apžiūros akte (t. 8, e. b. l. 81-119) nustatytų trūkumų (defektų) Nr. 5 ir 8, jie nelaikytini nei darbų trūkumais, nei neužbaigtais darbais. Dėl to teismas atsakovų atsikirtimus dėl šių trūkumų šalinimo išlaidų išskaičiavimo iš ieškovui mokėtinos sumos vertina kaip nepagrįstus. Šio sprendimo 25 punkte nurodytas trūkumas (defektas) Nr. 4 (ortakis ir ertmė sienoje virtuvės zonoje) yra ieškovo neužbaigtas rangos darbas, todėl iš ieškovui mokėtinos sumos išskaičiuotinos šio trūkumo pagrįstos šalinimo išlaidos.

36. 2023 m. sausio 10 d. procesiniame dokumente DOK-1251 ieškovas raštu nurodė ir žodiniuose posėdžiuose detaliai paaiškino, kuriuos atsakovų nurodytus defektus ieškovas pripažįsta: ieškovas sutinka, kad buvo (i) nepabaigti stogo įrengimo mazgai (atsakovų pateiktame apžiūros akte (t. 8, e. b. l. 81-119) (toliau nurodoma defektų numeracija pagal šį aktą) nustatytas defektas Nr. 1); (ii) lietloviai ties sujungimais nėra sandarūs (defektas Nr. 2); (iii) perdangos apšiltinimas įrengtas iki galo nekokybiškai, liko statybinių atliekų (defektas Nr. 3); (iv) mechaniškai pažeistas ventiliacijos kaminas (defektas Nr. 6); (v) į gyvenamuosius kambarius neatvesti laidai temperatūros davikliams (defektas Nr. 9). Tačiau ieškovas nesutinka su atsakovų pateiktais skaičiavimais, kiek kainuotų tokių trūkumų pašalinimas. Dėl defekto Nr. 7 „neįrengti ventiliacijų kaminėliai ant stogo“ ieškovas nurodė, kad buvo įgyvendintas kitoks pastogės vėdinimo būdas – paklota per perimetrą ventiliacinė plėvelė, pripažino, kad taip buvo nukrypta nuo projekto ir nederinta iš anksto su užsakovais (atsakovais).

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

38. Teismas, vertindamas atsakovų argumentus, susijusius su ieškovo atliktų statybos rangos darbų kokybe ir išlaidomis šių darbų trūkumams šalinti, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje nustatytas šiems klausimams spręsti reikšmingas aplinkybes. Teismas atsižvelgia į ginčo statybos rangos sutarties turinį, šalių elgesį ir bendradarbiavimo stoką vykdant šią sutartį, atsakovų rašytinių ar žodinių pretenzijų, aiškiai įvardijant darbų trūkumus, ieškovui dėl statybos darbų kokybės nepateikimą, darbų trūkumų nustatymą tik bylos nagrinėjimo teisme metu, abiejų ginčo šalių pasitelktų specialių žinių turinčių asmenų parengtas trūkumų šalinimo išlaidų sąmatas, šių asmenų žodinius paaiškinimus (liudytojų parodymų forma) teismo posėdžių metu.

39. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (žr. 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Teismas pažymi, kad defektų Nr. 1 ir Nr. 2 šalinimo išlaidų pagrįstumo ieškovas neginčijo, savo paskaičiavimo neteikė, todėl teismas vadovaujasi atsakovų pateiktais skaičiavimais. Sprendžiant dėl defektų Nr. 3 ir Nr. 6 šalinimo išlaidų pagrįstumo teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo pasitelktas specialių žinių turintis asmuo (D. K.), kuris sudarė defektų šalinimo sąmatą, faktiškai apžiūrėjo ginčo namą ir matė nurodytus defektus, todėl, teismo vertinimu, turėjo galimybę tiksliau apskaičiuoti šių trūkumų šalinimo išlaidas, tuo tarpu atsakovų pasitelktas asmuo, sudaręs trūkumų šalinimo sąmatą, B. N. faktiškai trūkumų pats nematė, ginčo namo neapžiūrėjo. Dėl defekto Nr. 6 teismas taip pat nurodo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog ventiliacijos kaminas pastogėje buvo pažeistas labiau (ne tik išoriškai) nei tik vizualiai matosi nuotraukose, t. y. kad pakenkta tikslinei paskirčiai ir dėl to būtina išmontuoti visą kaminą ir keisti jo įdėklą. Dėl defekto Nr. 4 ieškovas negalėjo teismui aiškiai ir konkrečiai paaiškinti bei patvirtinti įrodymais, kad įrengus kaminėlį ant stogo buvo nuvestas (įrengtas) ventiliacinis ortakis virtuvės zonoje ir buvo reikalinga tik „išmušti sienoje skylę“, todėl teismas dėl šio trūkumo šalinimo vadovaujasi atsakovų pateikta sąmata.

41. Minėta, kad defektai Nr. 5 ir Nr. 8 nelaikytini nei darbų trūkumais, nei neužbaigtais darbais (žr. sprendimo 24 ir 35 punktus). Dėl defekto Nr. 7 „neįrengti ventiliacijų kaminėliai ant stogo“ ieškovas nurodė, kad buvo įgyvendintas kitoks pastogės vėdinimo būdas – per stogo perimetrą paklota ventiliacinė plėvelė. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš tikrųjų tokia plėvelė yra paklota, o liudytoju apklaustas D. K. patvirtino, jog tai yra lygiavertis šaltosios pastogės ventiliacijos sprendimas. Ieškovas pripažino, kad įrengiant ventiliacinę plėvelę, o ne ventiliacijos kaminėlius, buvo nukrypta nuo projekto ir nederinta iš anksto su užsakovais (atsakovais). Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad šis lygiavertis techninis šaltosios pastogės vėdinimo sprendimas būtų neigiamai įtakojęs ginčo gyvenamojo namo technines savybes ar nulėmęs kitų trūkumų atsiradimą, todėl nors ir nebuvo derintas su užsakovais iš anksto, tačiau vertintinas kaip kokybiškai atliktas statybos darbas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai ginčo namo pastogės vėdinimas yra užtikrintas lygiaverčiu techniniu sprendimu (teismas neturi pagrindo abejoti specialių žinių turinčio liudytojo D. K. parodymais šiuo aspektu), laikytina, kad defektas Nr. 7 negali būti laikomas ieškovo neužbaigtu ar netinkamai atliktu darbu.

42. Dėl defekto Nr. 9 (į gyvenamuosius kambarius neatvesti laidai temperatūros davikliams) teismas pažymi, kad ieškovas neginčijo šio trūkumo ir pripažino, kad nebuvo įrengti laidai temperatūros davikliams, todėl yra atsakingas už šio trūkumo pašalinimą. Pagal atsakovų pateiktą sąmatą šio trūkumo pašalinimo išlaidos būtų 20 161,49 Eur. Minėta, kad ginčo sutarties vykdymo eigoje iš abiejų ginčo šalių trūko bendradarbiavimo. Šiuo atveju teismas atkreipia atsakovų dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei šis trūkumas ieškovui būtų aiškiai nurodytas dar iki pilnos kambarių apdailos įrengimo, jo pašalinimo kaštai būtų iš esmės mažesni. Dėl to teismas vertina, kad atsakovai patys savo veiksmais prisidėjo prie to, kad šiuo metu atvesti laidus temperatūros davikliams į gyvenamuosius kambarius, būtų neproporcingai ir neprotingai brangu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu pasiūlė alternatyvų lygiavertį techninį sprendimą šiam trūkumui pašalinti, t. y. įrengti bevielius nuotolinio valdymo temperatūros daviklius gyvenamuosiuose kambariuose. Šis techninis sprendimas nereikalauja interneto ryšio (nes atsakovai nurodė, kad ginčo name blogas interneto ryšys), veikia radijo bangomis, gali būti įrengiamas ženkliai mažesnėmis finansinėmis sąnaudomis, todėl teismas laiko jį racionaliu ir lygiaverčiu. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus (t. 9, e. b. l. 3-4; 6-9) toks techninis sprendimas (bevielis termoreguliatorius ir bazinė bevielė 8 kanalų stotelė) kainuoja 1 005,56 Eur (be PVM), o jos įrengimas 2 280,18 Eur, t. y. iš viso 3 285,74 Eur

43. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuota, kad defekto Nr. 1 (nepabaigti stogo įrengimo mazgai) šalinimo pagrįstos išlaidos yra 115,21 Eur; defekto Nr. 2 (lietloviai ties sujungimais nėra sandarūs) šalinimo pagrįstos išlaidos yra 49,20 Eur; defekto Nr. 3 (perdangos apšiltinimas įrengtas iki galo nekokybiškai, liko statybinių atliekų) šalinimo pagrįstos išlaidos yra 512,92 Eur; defekto Nr. 4 (neįrengtas ventiliacinis ortakis virtuvės zonoje, nors kaminėlis ant stogo įrengtas) šalinimo pagrįstos išlaidos yra 234,62 Eur; defekto Nr. 6 (mechaniškai pažeistas ventiliacijos kaminas) šalinimo pagrįstos išlaidos yra 162,91 Eur; defekto Nr. 9 (į gyvenamuosius kambarius neatvesti laidai temperatūros davikliams) pagrįstos išlaidos yra 3 285,74 Eur. Viso trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 4 360,60 Eur + 21 proc. PVM, t. y. 5 276,33 Eur (su PVM), ir šia suma yra mažintinas ieškovui iš atsakovų priteistinas atlyginimas už statybos rangos darbus.

Dėl mokėjimų už statybos rangos darbus ir paskolos santykių tarp ginčo šalių (ne)buvimo

44. Ieškovas reikalauja sumokėti 80 700 Eur iš 105 00 Eur už statybos darbus sulygtos kainos bei priteisti delspinigius už atsiskaitymo vėlavimą. Atsakovai nurodo, kad didžiąją dalį mokėjimų atsakovui yra atlikę grynaisiais pinigais, o tokie atsiskaitymai įforminti paskolos rašteliais, kuriuos atsakovai priešieškiniu ginčija kaip apsimestinius sandorius. Byloje nėra ginčo, kad ieškovui atsakovai pagal ginčo sutartį yra sumokėję 9 000,00 Eur grynaisiais pinigais ir 15 000 Eur banko pavedimu, iš viso 24 000 Eur iš 105 000 Eur. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškinio reikalavimą sumažina 300,00 Eur dėl nebaigtos įrengti signalizacijos.

45. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl 6 paskolos raštelių bendrai 45 000,00 Eur sumai.

46. Atsakovai priešieškiniu siekia įrodyti, kad paskolos rašteliai, nurodyti šio sprendimo 8.3 punkte, yra apsimestiniai sandoriai (CK 1.87 straipsnis), nes jais iš tikrųjų buvo siekiama pridengti tikruosius sandorius – tarpinius mokėjimus už statybos rangos darbus pagal ginčo sutartį. Atsakovai nurodo, kad ieškovas pareikalavo iš atsakovų už dalinius atliktus statybos darbus įforminti šešis paskolos raštelius, nors realiai jokių grynųjų pinigų atsakovams neskolino ir neperdavė. Pagal šiuos įformintus raštelius atsakovas atidėjo apmokėjimo už atliktus statybos darbus iki konkrečių datų, planuojant, jog iki to laikotarpio atsakovai bus gavę paskolinių lėšų iš banko. Paskolos raštelių turinys neatitiko tikrosios šalių valios ir tikrojo susitarimų turinio, nes minėtais paskolos rašteliai realiai nebuvo suteiktos jokios paskolos atsakovams grynais pinigais, o jais buvo nustatyti įsiskolinimai pagal realiai atliktus statybos darbus pagal ginčo sutartį, atsidėtas jų mokėjimo terminas ir galiausiai užfiksuotas atsiskaitymas, kai atsakovai jau disponavo paskolinėmis lėšomis.

47. Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 16 punktas; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 39 punktas; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad sandorio ydingumas gali pasireikšti dėl sandorio šalių valios, objekto, subjekto ir kt. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011).

48. Ieškovas laikosi pozicijos, kad jis skolino pinigus atsakovams tam, kad jie galėtų atsiskaityti su ieškovu už įsigyjamą žemės sklypą (dalį jo), kuriame buvo statomas ginčo namas, dar iki banko paskolos gavimo. Atsakovai vėliau šias paskolas ieškovui grąžino, kas fiksuota paskolos rašteliuose.

49. Ieškovas nurodo, kad pirmuoju 2020 m. lapkričio 5 d. paskolos rašteliu ieškovui paskolinus atsakovei A. B. 5 000 Eur bei antruoju 2020 m. lapkričio 23 d. paskolos rašteliu paskolinus atsakovui E. Š. 6 000 Eur, šie grynieji pinigai buvo įnešti į atsakovų banko sąskaitas su tikslu 2020 m. lapkričio 24 d. atlikti ieškovui antrąjį mokėjimą pagal 2020 m. lapkričio 6 d. (žemės sklypų dalių) pirkimo-pardavimo sutartį 11 000 Eur sumai vyko tokia tvarka: (1) atsakovas E. Š. 2020 m. lapkričio 23 d. įnešė į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais 1 200 Eur sumą ir jau kitą dieną, t. y. 2020 m. lapkričio 24 d. pervedė ją atsakovei A. B.; (2) atsakovė A. B. į savo banko sąskaitą 2020 m. lapkričio 23 d. įnešė per 5 kartus grynaisiais pinigais 9 700 Eur, prie kurių pridėjusi E. Š. įneštus bei jai pervestus 1 200 Eur, 2020 m. lapkričio 24 d. pervedė ieškovui 11 000 Eur pagal 2020 m. lapkričio 6 d. (žemės sklypų dalių) pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui trečiuoju 2020 m. lapkričio 30 d. paskolos rašteliu paskolinus atsakovei A. B. 10 000 Eur, atsakovas E. Š. tą pačią dieną įnešė visą šią sumą grynaisiais pinigais į savo banko sąskaitą, o įnešęs iš karto tą pačią dieną padarė ieškovui trečiąjį mokėjimą pagal 2020 m. lapkričio 6 d. (žemės sklypų dalių) pirkimo-pardavimo sutartį 10 000 Eur sumai. Ketvirtuoju 2020 m. gruodžio 4 d. paskolos rašteliu ieškovui paskolinus atsakovei A. B. 12 000 Eur, šie grynieji pinigai į banko sąskaitas įnešti su tikslu 2020 m. gruodžio 7 d. atlikti ieškovui ketvirtąjį ir kartu paskutinįjį mokėjimą pagal 2020 m. lapkričio 6 d. (žemės sklypų dalių) pirkimo-pardavimo sutartį 14 000 Eur sumai tokia tvarka: (1) atsakovas E. Š. 2020 m. gruodžio 4 d. įnešė į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais 2 000 Eur sumą ir iš karto tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 4 d. pervedė ją atsakovei A. B.; (2) atsakovė A. B. į savo banko sąskaitą 2020 m. gruodžio 4 d. įnešė per 3 kartus grynaisiais pinigais 10 000 Eur, prie kurių pridėjusi E. Š. įneštus bei jai pervestus 2 000 Eur, 2020 m. gruodžio 7 d. pervedė ieškovui 14 000 Eur pagal 2020 m. lapkričio 6 d. (žemės sklypų dalių) pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovui penktuoju 2020 m. gruodžio 11 d. paskolos rašteliu paskolinus atsakovui E. Š. 6 000 Eur, E. Š. 2020 m. gruodžio 10 d. įnešė į savo banko sąskaitą grynaisiais pinigais 3 900 Eur sumą, iš kurių 2 000 Eur 2020 m. gruodžio 12 d. pervedė atsakovei A. B., o 800 Eur nukreipė paimtos greitosios paskolos 2 000 Eur sumai (smspinigai.lt) grąžinimui. Šeštuoju (paskutiniuoju) 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos rašteliu paskolinus atsakovui E. Š. dar 6 000 Eur, E. Š. tą pačią dieną, t. y. 2020 m. gruodžio 31 d. įnešė visą šią 6 000 Eur sumą per 2 kartus grynaisiais pinigais į savo banko sąskaitą. Kur jie buvo toliau panaudoti, iš banko sąskaitos išrašo nesimato, be to, jų panaudojimo tikslas byloje apskritai nėra reikšmingas.

50. Ieškovas teigia, kad iš atsakovų banko sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovai 2020 m. lapkričio 5 d. datai patys neturėjo 20 000 Eur sumos: 2020 m. lapkričio 5 d. datai atsakovė A. B. savo banko sąskaitoje turėjo 728 Eur, o atsakovas E. Š. – 16 303 Eur, prie kurių jo mamai G. Š. 2020 m. lapkričio 5 d. pridėjus 4 000 Eur, pastarasis tapo pajėgus 2020 m. lapkričio 5 d. sumokėti ieškovui 20 000 Eur dydžio avansą už sutartas pirkti iš ieškovo žemės sklypų dalis. Be ieškovo pirmiau nurodyto grynųjų pinigų įnešimo, atsakovų banko sąskaitos 2020 m. lapkričio 5 d. – 2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu iš esmės daugiau nepasipildė jokiomis kitomis įplaukomis iš kitų šaltinių, kurios būtų leidusios atsakovams atsiskaityti su ieškovu už sutartas įsigyti žemės sklypų dalis (kam iš viso reikėjo 55 000 Eur, juos sumokant iki 2020 m. lapkričio 26 d. imtinai).

51. Atsakovai laikosi kardinaliai priešingos pozicijos ir paskolos raštelių sudarymo aplinkybes aiškina kitaip. Atsakovai nurodo, kad 2020 m. lapkričio 5 d. buvo įformintas 5 000,00 Eur paskolinimas E. Š., 2020 m. lapkričio 23 d. buvo įformintas 6 000,00 Eur paskolinimas A. B.. Šiuose abiejuose rašteliuose minimą atsakovų 11 000,00 Eur grynais pinigais sumokėjimą ieškovui taip pat patvirtina duomenys apie tai, kad iš atsakovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. per 8 kartus po 1 000,00 Eur grynais pinigais buvo nuimta bendra 8 000,00 Eur suma, bei duomenys apie tai, kad iš E. Š. banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 12 d. iki 2021 m. balandžio 14 d. per 4 kartus grynais pinigais nuimta bendra 4 000,00 Eur suma. 2020 m. lapkričio 30 d. buvo įformintas 10 000,00 Eur paskolinimas A. B., šiame raštelyje minimą 10 000,00 Eur grynais pinigais sumokėjimą Ieškovui taip pat patvirtina duomenys apie tai, kad iš atsakovės banko sąskaitos laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 2 d. iki 2021 m. kovo 13 d. per 10 kartų po 1 000,00 Eur grynais pinigais nuimta bendra 10 000,00 Eur suma. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo įformintas 12 000,00 Eur paskolinimas A. B., šiame raštelyje minimą 12 000,00 Eur grynais pinigais sumokėjimą ieškovui taip pat patvirtina duomenys apie tai, kad iš atsakovės banko sąskaitos laikotarpiais nuo 2021 m. birželio 6 d. iki 2021 m. liepos 4 d. ir nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. liepos 22 d. per 12 kartų po 1 000,00 Eur grynais pinigais buvo nuimta bendra 12 000,00 Eur suma. 2020 m. gruodžio 11 d. buvo įformintas 6 000,00 Eur paskolinimas A. B., šiame raštelyje minimą 6000,00 Eur grynais pinigas sumokėjimą ieškovui taip pat patvirtina duomenys apie tai, kad iš atsakovės banko sąskaitos laikotarpiais nuo 2021 m. gegužės 17 d. iki 2021 m. gegužės 28 d. per 6 kartus po 1 000,00 Eur grynais pinigais buvo nuimta bendra 6 000,00 Eur suma. 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įformintas 6 000,00 Eur paskolinimas E. Š., šiame raštelyje minimą 6000,00 Eur grynais pinigas sumokėjimą ieškovui taip pat patvirtina duomenys apie tai, kad iš atsakovės banko sąskaitos laikotarpiais nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. vasario 22 d. per 6 kartus po 1 000,00 Eur grynais pinigais buvo nuimta bendra 6 000,00 Eur suma.

52. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinis teismas dėl proceso teisės normų, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-403/2020).

53. Nagrinėjamoje byloje sprendžiant kurios iš ginčo šalių pozicija dėl paskolos raštelių yra labiau tikėtina, teismas įvertino, be kita ko:

53.1. atsakovų banko sąskaitų išrašus (t. 4, e. b. l. 276-287);

53.2. atsakovų atsiskaitymą pagal 2020 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo dalių pirkimo-pardavimo sutartį;

53.3. ginčo šalių tarpusavio susirašinėjimą;

53.4. banko atsakovams suteikto kredito dalių išmokėjimų ir atsiskaitymų pagal paskolos raštelius datas;

53.5. aplinkybę, kad ieškovas nuosekliai (2021 m. gegužės 4 d. el. laiške (1 t., e. b. l. 24) siunčiant kadastrinių matavimų bylą, 2021 m. liepos 24 d. perdavimo akte, 2021 m. spalio 4 d. pretenzijoje (1 t., e. b. l. 37-39)) iki ieškinio pateikimo iš atsakovų reikalavo sumokėti 81 000 Eur, tačiau atsakovai dėl nurodytos sumos niekaip nereagavo (nenurodė, kad ji nepagrįstai didelė, kad buvo atlikta iš viso 69 000 Eur mokėjimų);

53.6. faktą, kad atsakovų versija, jog paskolos rašteliai patvirtina tarpinius atsiskaitymus, buvo išsakyta (nurodyta prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo) tik bylos nagrinėjimo metu;

53.7. 9 000,00 Eur grynų pinigų mokėjimas pagal ginčo sutartį buvo įformintas pakvitavimu (1 t., e. b. l. 170), aiškiai nurodant, kad yra mokama pagal ginčo sutartį;

53.8. 15 000 Eur mokėjimą, atliktą banko pavedimo, kurio patvirtinimui buvo taip pat išrašytas patvirtinimas, kad sumokėta pagal ginčo sutartį (1 t., e. b. l. 179).

54. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina kaip pagrįsta yra ieškovo įvykių versija, jog jis skolino pinigus atsakovams, nei atsakovų versija, kad paskolos rašteliais buvo įforminami tarpiniai atsiskaitymai pagal ginčo sutartį. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsiskaitymas pagal ginčo sutartį tiek grynaisiais pinigais, tiek banko pavedimu ieškovo buvo patvirtinamas raštu, todėl nelogiška, kodėl ir kiti tarpiniai atsiskaitymai turėjo būti forminami ne pakvitavimais, bet paskolos rašteliais. Teismas taip pat pabrėžia, kad atsakovų elgesys, kai iš karto nėra reaguojama į prašomą sumokėti 81 000 Eur sumą, nurodant, jog ši suma yra nepagrįstai didelė, nes didžioji dalis sumos jau sumokėta, neatitinka vidutiniškai protingo ir atidaus vartotojo standarto. Jei iš tikrųjų atsakovai būtų sumokėję ieškovui daugiau nei nurodo ieškovas, atsakovai dar iki bylos inicijavimo teisme būtų tai nurodę susirašinėjime el. laiškais, atsakyme į pretenziją ar kitokia forma. Ieškovai, teigdami, kad ginčo paskolos rašteliais buvo siekiama pridengti tikruosius sandorius (atsisakymą pagal ginčo statybos sutartį ir darbų perdavimą), neįrodė, kad abiejų ginčo šalių (ieškovo ir atsakovų) valia buvo suderinta ir abi šalys (tiek ieškovas, tiek atsakovai) siekė pridengti tikruosius sandorius apsimestiniais (CPK 178 straipsnis). Ieškovų pozicija dėl paskolos raštelių kaip apsimestinių sandorių laikytina tik kaip teisinė gynybinė pozicija, siekiant išvengti mokėjimo už statybos rangos darbus. Dėl to teismas atmeta atsakovų priešieškinį kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįstą.

55. Minėta, kad teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). Dėl to ieškovo ieškinio reikalavimas dėl skolos už statybos rangos darbus yra tenkinamas iš dalies ir ieškovui iš atsakovų solidariai yra priteistina 75 423,67 Eur, kuri apskaičiuota iš ieškovo prašomos priteisti 80 700 Eur sumos atėmus atsakovų įrodytas bei ieškovo pripažįstamas išlaidas darbų trūkumams šalinti 5 276,33 Eur.

Dėl delspinigių

56. Pagal CK 6.71 straipsnio 3 dalį už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną. Pagal ginčo statybų sutarties 4 punktą šalys susitarė dėl 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos.

57. Ieškovas pateikė skaičiavimus, pagal kuriuos už praleistą kainos už atliktus darbus mokėjimo terminą prašo iš atsakovų priteisti iš viso 2 937,48 Eur delspinigių. Ieškovas skaičiuoja delspinigius už 182 dienas (CK 1.125 straipsnio 5 dalis), nors, ieškovo teigimu, atsakovai yra pradelsę daugiau nei šis terminas.

58. Šiuo teismo sprendimu konstatuota (žr. sprendimo 30-33 punktus), kad atsakovams kilo pareiga atsiskaityti su ieškovu pagal ginčo sutartį už faktiškai perduotus darbus. Rangovui (ieškovui) už faktiškai atliktus statybos darbus, kurių rezultatu pagal paskirtį naudojasi atsakovai, turi būti sumokėta sulygta kaina, atskaitant pagrįstas darbų trūkumų šalinimo išlaidas iš mokėtinos sumos (CK 6.658 straipsnio 5 dalis ir 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ginčo sutarties 4 punkte nurodyta, kad atsiskaitymas su ieškovu turi būti įvykdomas per 20 darbo dienų nuo ginčo namo 85 proc. baigtumo įregistravimo. Minėta, kad byloje esantis Nekilnojamo turto registro išrašas (1 t., e. b. l. 44-47) patvirtina, kad visas dvibutis gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo 30 d. kadastro duomenimis yra 85 proc. baigtumo. Šie viešojo registro duomenys yra nenuginčyti, todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti. Pagal CK 6.687 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka. Vadinasi, atsakovai turėjo pareigą atsiskaityti su ieškovu iki 2021 m. balandžio 28 d. Ieškinys teisme nagrinėjamoje byloje pareikštas 2021 m. gruodžio 28 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams, reiškia, ieškovas pagrįstai delspinigius skaičiuoja už 182 dienas.

59. Kadangi šiuo teismo sprendimu ieškinys yra tenkinamas iš dalies ir ieškovui iš atsakovų yra priteisiama 75 423,67 Eur, tai delspinigiai skaičiuotini nuo šios sumos už 182 dienas (75 423,67 * 0,02 proc. * 182) ir priteistina 2 745,42 Eur delspinigių.

60. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sudarydami ginčo sutartį atsakovai vedė bendrą ūkį, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovai sudarė santuoką, todėl turi solidariai sumokėti ieškovui atlyginimą už rangos darbus, todėl tiek skola, tiek delspinigiai iš atsakovų ieškovo naudai priteistini solidariai.

Dėl procesinių palūkanų

61. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metinės palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant ieškovo prašymui, iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

63. Nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 93,46 proc. ieškinio reikalavimų, o atsakovų priešieškinis atmestas visiškai, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu laiko, kad ieškovui priteistina 96,73 proc. jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (93,46/2 + 50).

64. Nagrinėjamoje byloje ieškovas sumokėjo 781,22 Eur žyminio mokesčio ir pateikė įrodymus apie iš viso patirtas 10 330,99 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

65. Atsakovų priešieškinis atmestas visa apimtimi, todėl atsakovų už priešieškinį sumokėtas 900,00 Eur dydžio žyminis mokestis, bei atsakovų bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai, kiek tai susiję su priešieškiniu (pagal pateiktą detalizaciją 4 646,40 Eur su PVM), nėra priteisiamos iš ieškovo jokia apimtimi.

66. Atsakovai pateikė įrodymus, kad patyrė 14 665,20 Eur su PVM bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kiek tai susiję su ieškiniu, bei 605,00 Eur su PVM kitų išlaidų (ginčo namo apžiūros akto ir sąmatos parengimas). Ieškinys patenkintas 93,46 proc., todėl atsakovams iš ieškovo priteistina 6,54 proc. bylinėjimosi išlaidų, kiek tai susiję su ieškiniu.

67. Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) (aktuali redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį, kiekį bei turinį, į nagrinėjamoje byloje atliktų procesinių veiksmų kiekį ir trukmę. Teismas sprendžia, kad šalių nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis (CPK 98 straipsnis).

68. Ieškovui iš atsakovų priteistina 10 748,84 Eur (10 330,99 + 781,22) * 96,73 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atsakovams iš ieškovo priteistina 998,67 Eur (14 665,20 + 605,00) * 6,54 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

69. Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (10 748,84 – 998,67) ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 9 750,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 4 875,08 Eur iš kiekvieno atsakovo.

70. Nagrinėjamoje byloje pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra 18,48 Eur. 96,73 proc. šios sumos (17,88 Eur) priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą, t. y. po 8,94 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7-8 dalimis, teismas

nusprendžia:

pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 31 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3508-910/2021 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01513-2021-0).

Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. Š. (buvusi pavardė – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 75 423,67 Eur (septyniasdešimt penkis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt tris eurus ir 67 ct.) skolos, 2 745,42 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 42 ct) delspinigių, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (78 169,09 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gruodžio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 9 750,17 Eur (devynis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt eurų ir 17 ct.) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 4 875,08 Eur (keturis tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 8 ct.) iš kiekvieno atsakovo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovų priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų A. Š. (buvusi pavardė – B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 17,88 Eur (septyniolika eurų ir 88 ct.) pašto išlaidų, t. y. po 8,94 Eur iš kiekvieno atsakovo. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660. Įrodymai apie šios sumos sumokėjimą pateiktini pirmosios instancijos teismui.

Galutinis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.