Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų E. Š. ir A. Š. (buvusi pavardė B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams E. Š. ir A. Š. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir atsakovų E. Š. ir A. Š. priešieškinį ieškovui A. J. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. G. esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl paskolos raštelių pripažinimo apsimestiniais sandoriais

26. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kartu šiuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

27. Vienas iš CK 1.87 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriam esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, yra tuomet, kai sandoris yra sudaromas kitam sandoriui pridengti, o apsimestinio sandorio atveju taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Tokiu atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-415/2017, 32 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Tikrųjų šalių ketinimų nustatymas sudarant ginčijamą sandorį leidžia atskleisti, ar šalys sudarė apsimestinį sandorį, skirtą kitam sandoriui pridengti. Šalių siekiamas sandorio tikslas, iš šio sandorio kylančios pasekmės parodo, kokį tikrąjį sandorį šalys sudarė. Ne sandorio pavadinimas ir forma, o jo turinys lemia konkretaus sandorio rūšį ir tikrojo šalių sudaryto sandorio nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 18–19 punktai).

29. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir tokiu aspektu, kad kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, be kita ko, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916/2018, 29 punktas; 2022 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-313/2022, 42 punktas).

30. Nagrinėjamu atveju apeliantai A. Š. ir E. Š. priešieškiniu prašė pripažinti apsimestiniais šešis paskolos raštelius, kuriuose nurodyta, kad: (1) 2020 m. lapkričio 5 d. ieškovas A. J. paskolino apeliantui A. Š. 5 000 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2020 m. gruodžio 23 d.; (2) 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovas paskolino apeliantei A. Š. 6 000 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. sausio 10 d.; (3) 2020 m. lapkričio 30 d. ieškovas paskolino apeliantei 10 000 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. sausio 10 d.; (4) 2020 m. gruodžio 4 d. ieškovas paskolino apeliantei 12 000 Eur, kuriuos ji įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. sausio 10 d.; (5) 2020 m. gruodžio 11 d. ieškovas apeliantui paskolino 6 000 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. vasario 1 d.; (6) 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovas paskolino apeliantui 6 000 Eur, kuriuos jis įsipareigojo grąžinti iki 2021 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 148–149, 154, 156, 159, 161).

31. Kaip teigia apeliantai, paskolos rašteliuose nurodytas paskolos dalykas – iš viso 45 000 Eur – jiems nebuvo perduotas, kadangi faktiškai ginčijami rašteliai buvo pasirašyti tik kaip garantija, kad apeliantai sumokės juose nurodytus 45 000 Eur ieškovui kaip atsiskaitymą už jo vykdomus gyvenamojo namo statybos darbus. Todėl atsakovui per paskolos rašteliuose nurodytus terminus apeliantų sumokėti 45 000 Eur kvalifikuotini ne kaip paskolos grąžinimas, o kaip atsiskaitymas už statybos darbus. Ieškovas, nesutikdamas su šiuo apeliantų reikalavimu, tvirtina, kad tikroji sandorių šalių valia atsispindi ginčijamuose paskolos rašteliuose – apeliantai neturėjo pakankamai lėšų žemės sklypui, ant kurio turėjo būti statomas būsimas dvibutis gyvenamasis namas, įsigyti, todėl ieškovas jiems suteikė paskolą, kuri buvo skirta atsiskaityti už žemės sklypą ir kurią apeliantai nustatytais terminais jam grąžino.

32. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalis siejo statybos ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas su apeliantais 2020 m. spalio 15 d. sudarė statybų sutartį (1 t., b. l. 7–11), kuria susitarė dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ūkio būdu. Statybų sutartyje nurodyta, kad ieškovo, kaip statybų organizatoriaus, prižiūrimi darbuotojai, dirbantys pagal verslo liudijimus ir pagal individualią veiklą, darbus pradeda 2020 m. spalio 25 d. ir juos baigia 2021 m. liepos 30 d., darbų ir medžiagų bendra kaina yra 105 000 Eur (statybos sutarties 1–2 punktai). Apeliantai įsipareigojo sutartą 105 000 Eur kainą sumokėti tokia tvarka, kad už faktiškai atliktus statybos darbus užsakovai (apeliantai) sumoka per 20 darbo dienų, kai valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centre įregistruojamas, atitinkamai, 25 proc., 60 proc. ir 85 proc. pasato baigtumas. Atlikus pastato kadastrinius matavimus ir nustačius 85 proc. baigtumą, užsakovai privalo atsiskaityti per 20 darbo dienų nuo kadastrinių matavimų bylų pateikimo užsakovams dienos (statybos sutarties 4 punktas).

33. Taigi, aptartos sutarties nuostatos leidžia teisėjų kolegijai įsitikinti, kad apeliantai turėjo materialinių teisinių įsipareigojimų ieškovui pagal statybos sutartį ir kad jiems kilo pareiga sumokėti ieškovui 105 000 Eur už atlikus statybos darbus.

34. Sudarius statybų sutartį, 2020 m. lapkričio 6 d. tarp ieškovo, jo sutuoktinės N. J. ir apeliantų buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartis (1 t., b. l. 132–141), pagal kurią apeliantai už 55 000 Eur kainą, kuri turėjo būti sumokėta tokia tvarka – 20 000 Eur apeliantai ieškovui ir jo sutuoktinei sumoka prieš sutarties pasirašymą, pervedant šią sumą į ieškovo banko sąskaitą, o likusią 35 000 Eur sumą – ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pavedimu į ieškovo banko sąskaitą – įsigijo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atitinkamas dalis (sutarties 1–2 punktai).

35. Šios sutarties sudarymo faktas patvirtina ieškovo poziciją, kad apeliantams reikėjo lėšų ne tik statybos darbams finansuoti, bet ir žemės sklypo, ant kurio turėjo būti statomas namas, kainai sumokėti, ir ši sutartinė prievolė turėjo būti įvykdyta anksčiau, nei piniginė prievolė pagal statybos sutartį.

36. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovo, tiek ir apeliantų versijos dėl paskolos raštelių sudarymo aplinkybių nėra pakankamai įtikinamos, abi jos iš dalies neatitinka byloje esančių įrodymų turinio. Kitaip tariant, nėra pagrindo daryti nei vienareikšmišką išvadą, kad paskolos rašteliuose nurodytos sumos buvo panaudotos išimtinai kaip ieškovo suteikta paskola atsiskaityti su juo už žemės sklypą, nei kad ginčo paskolos rašteliai buvo pasirašyti kaip apeliantų atsiskaitymo už būsimus statybos darbus garantija ar atliktų statybos darbų etapo priėmimo–perdavimo įforminimas. Tikrųjų šalių ketinimų dėl šių paskolos sutarčių sudarymo, t. y. kokias teises ir pareigas bei kokia apimtimi šalys ketino sureguliuoti, sudarydamos ginčijamus sandorius, nėra įmanoma nustatyti, nes to neatskleidžia pačios šalys. Labai tikėtina, kad kiekvienai šaliai tokių sandorių pasirašymas buvo naudingas ir atitiko kiekvienos jų interesus, įskaitytinai ir pačių apeliantų, siekusių gauti didesnę nei turto vertė paskolą iš banko.

37. Padaryti išvadą, kad tiek ieškovas, tiek ir apeliantai, sudarydami ginčo sandorius, siekė nedeklaruotų tikslų, teisėjų kolegijai leidžia ne tik pačių šalių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės, t. y. kad ieškovas nebuvo suinteresuotas parduoti apeliantams jau baigto statyti namo, bankui sumokant jo kainą pačiam ieškovui, kad jo tikslas buvo gauti atsiskaitymą tiesiogiai iš atsakovų dalimis, be kita ko, ir grynaisiais pinigais, o apeliantų tikslas buvo gauti didesnį, nei tikroji turto vertė, kreditą iš banko, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai.

38. Kaip matyti iš bylos medžiagos, faktiškai namo statybos darbai jau buvo pradėti paties ieškovo lėšomis iki statybos ir žemės pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo. Tokią aplinkybę patvirtina su ieškovo atsiliepimu į apeliantų prieštaravimus pateikta suvestinė apie įsigytas statybines medžiagas bei jam išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir jų apmokėjimo įrodymai (2 t., b. l. 29–54), patvirtinantys, kad 2020 m. rugsėjo–spalio mėn. ieškovas pirko statybines medžiagas – silikatinius blokus, mūro tinką, plytas, cementą, metalines plokštes, armatūrą, vamzdžius, dūmtraukio komplektą, užsakė stogo santvarų projektavimo darbus ir jo santvarų gamybą, taip pat 2020 m. lapkričio 27 d. atliktos ginčo žemės sklypo dalies su nebaigtu statyti butu vertinimo ataskaitos (4 t., b. l. 4–47) priedai – nuotraukos, kuriose užfiksuotos pastatyto namo sienos, stogo karkasas, komunikacijos (4 t., b. l. 40–41).

39. Tai, kad namas jau buvo pradėtas statyti iki statybos sutarties ir žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, neabejotinai patvirtina ir byloje esančio šalių susirašinėjimo turinys. Apeliantė ieškovui 2020 m. gruodžio 30 d. siųstame elektroniniame pranešime teigė, kad ,,<...> mes jums padėt norėjom kai tikrai ne kiekvienas apsiims tokią sumą grynintis ir pirkt sklypus ant kurių namai jau stovi be leidimų ir kitų niuansų<...>“ (1 t., b. l. 131). Faktą, kad ieškovas buvo suinteresuotas už statybos darbus gauti atlyginimą ne bankiniais pavedimais, o grynaisiais pinigais, patvirtinta ir šalių elgesys vykdant statybos sutartį, kuomet apeliantai ieškovui grynaisiais pinigais sumokėjo 24 000 Eur, o ieškovas surašė pinigų gavimo raštelius, kuriais patvirtino pinigų gavimą (1 t., b. l. 170, 179).

40. Visgi bylos įrodymai leidžia padaryti ir tokią išvadą, kad apeliantai sutiko su ieškovo pasiūlytu atsiskaitymo mechanizmu turėdami nesąžiningų ketinimų bei siekdami konkretaus tikslo – kuo didesnės paskolos gyvenamajam namui įsigyti iš banko gavimo. Aplinkybę, kad apeliantai buvo suinteresuoti gauti kuo didesnę paskolą iš banko ir todėl su ieškovu tarėsi, kad turto kaina būtų nurodyta didesnė, nei ji faktiškai buvo, taip pat patvirtina šalių susirašinėjimas. Apeliantė 2020 m. spalio mėn. ieškovui siųstoje žinutėje nurodė ir teiravosi ,,Dar pasitikslinsiu, namo kaina figuruos tik sutartyje tarp mūsų? Nes mes iš banko norėsime didesnio finansavimo, tuo tarpu ir už žemę“. Ieškovas, atsakydamas apeliantei, nurodė ,,Derinu su Notare kitai savaitei Jums priklausysiančių žemės sklypų 9.27 ir 9.06 pirkimą pardavimą už 639000. Čia jau notarinė sutartis ir nieko nepakeisim. Kaina ir taip didelė. Namo sutartis bus tik tarp mūsų. Bet čia turbūt nuo vertintojo namo vertė priklausys. Bandysim prašyti didesnė vertės“ (3 t., b. l. 17–18).

41. Faktą, kad šalims galimai pavyko pasiekti, kaip jie patys įvardija, bendrą tikslą – gauti didesnę nei turto vertė paskolą, patvirtina ir tokia aplinkybė, kad 2021 m. sausio 26 d. kredito sutartimi, sudaryta su ,,Swedbank“, akcine bendrove (toliau – AB), apeliantams buvo suteiktas 167 000 Eur tikslinis kreditas – būstui statyti ir aplinkai sutvarkyti (1 t., b. l. 163–166; 3 t., b. l. 27). Su ieškovu sudarytoje statybos sutartyje sulygta darbų kaina buvo kur kas mažesnė, t. y. 105 000 Eur.

43. Aptartas susirašinėjimo turinys liudija apie abiejų šalių nesąžiningą elgesį ir tokių sandorių sudarymu siekiamus neviešinamus tikslus. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas paskolos raštelių galiojimo klausimą, visiškai nevertino ir netyrė tų susitarimų esmės, tikslų, kaip elgėsi šalys, sudarydamos susitarimus ir po jų sudarymo, koks yra susitarimų sąlygų tarpusavio ryšys, šalių paaiškinimų, jų nuoseklumo ir tikėtinumo, atitikimo elementariai logikai ir rašytiniams įrodymams, kai patys apeliantai akivaizdžiai siekia sumenkinti savo vaidmenį juos sudarant ir visus faktus interpretuoja tik sau palankia linkme, ir deklaratyvūs, ir nepatvirtinantys skundžiamo teismo sprendimo ydingumo.

44. Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantai ieškovo buvo įtikinti pirkti iš jo kitą nei jie norėjo namą, taip pat stokoja pagrįstumo. Iš 2020 m. rugsėjo 27 d. šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovas nurodė negalintis parduoti apeliantams kito, jau baigto objekto, bei pasiūlė jiems neskubėti ir ieškoti kito namo. Apeliantė nurodė, kad rinkoje nėra jiems tinkamų pasiūlymų, o laukimas jiems nėra finansiškai naudingas, todėl siūlė tartis dėl kitų sąlygų (1 t., b. l. 123). Taigi, abiem šalims buvo naudingas bendradarbiavimas ir, kaip jo pasekmė, vėliau sudaryti sandoriai, be kita ko, ir tie, kuriuos apeliantai siekia nuginčyti nagrinėjamoje byloje. Tokioje situacijoje apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas nebūtų nepažįstamiems asmenims skolinęs didelės sumos, juo labiau neatlygintinai, neturi teisinės reikšmės. Kaip minėta, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad paskolos raštelių pasirašymu ir kitų sandorių sudarymu taip, kaip jie buvo sudaryti, buvo suinteresuotos abi šalys. Be to, ginčo sandoriai yra visiškai įvykdyti, o jų sudarymo teisėtumas pradėtas kvestionuoti tik praėjus tam tikram laikui nuo jų įvykdymo, kai šalių ginčas dėl apmokėjimo už statybos darbus persikėlė į teismą.

45. Teisėjų kolegija, vertindama abiejų šalių sąžiningumą, atkreipia dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad ne tik ieškovas, kaip akcentuoja apeliantai, nėra pateikęs įrodymų, jog turėjo finansinę galimybę paskolinti jiems paskolos rašteliuose nurodytas sumas, bet ir apeliantai nėra pateikę įrodymų, kad jie turėjo pakankamai lėšų žemės sklypo kainai sumokėti. Apeliantų į bylą pateikti įrodymai apie jų 2019 m. birželio mėn. – 2020 m. gruodžio mėn. gautą darbo užmokestį (3 t., b. l. 97–117), 2020 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. pinigų dovanojimo sutartys (3 t., b. l. 118–119), apeliantės tėvo banko sąskaitos išrašas (3 t., b. l. 120–126) nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad jie buvo finansiškai pajėgūs įsigyti žemės sklypą.

46. Paminėtų įrodymų visuma patvirtina tik tai, kad apeliantai laikotarpiu nuo 2019 m. birželio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. gavo 23 076,78 Eur darbo užmokestį, o dovanojimo sutartimi, sudaryta iki žemės sklypo įsigijimo ir atsiskaitymo už jį termino suėjimo, apeliantai gavo 11 000 Eur. Labai mažai tikėtina, kad apeliantai per 1,5 metus gautą visą darbo užmokestį sutaupė ir jis visas galėjo būti skirtas atsiskaityti už žemės sklypą. Priešingai, nepateikus duomenų apie kitus savo pajamų šaltinius, nėra jokios abejonės, kad visas apeliantų gautas darbo užmokestis negalėjo būti sutaupytas. Net ir vertinant kitaip nurodyto 23 076,78 Eur darbo užmokesčio ir 2020 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu gautų 11 000 Eur lėšų nebūtų pakakę visai žemės sklypo kainai, kuri, kaip matyti iš sutarties, yra 55 000 Eur, sumokėti. Kitokios išvados nesuponuoja ir tai, kad, suėjus terminui antrajai įmokai už žemės sklypą sumokėti, apeliantams buvo padovanoti dar 6 000 Eur ar kad apeliantės tėvas tiek iki žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo grynino pinigines lėšas.

47. Neaktualūs ir apeliacinio skundo argumentai, kad paskolos rašteliuose nurodyta didesnė nei turėjo būti sumokėta už žemės sklypą suma ar kad dalis raštelių, t. y. 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d., buvo pasirašyti jau suėjus terminui antrajai įmokai už žemės sklypą sumokėti. Bet kuriuo atveju abu šie 2020 m. gruodžio 11 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. paskolos rašteliai, kuriuose nurodyta suteikta paskolos suma yra 12 000 Eur, buvo pasirašyti iki 2021 m. sausio 26 d. kredito sutarties, kuria apeliantams buvo suteikta 167 000 Eur paskola namo statyboms, su banku sudarymo. Paskolos sandorių galiojimo vertinimo kontekste neaktualūs ir tokie apeliantų argumentai, kad paskolos rašteliuose nurodytas lėšas ieškovui jie pradėjo grąžinti po to, kai bankas 2021 m. vasario 8 d. jiems išmokėjo pirmąją kredito dalį, t. y. 40 000 Eur (1 t., b. l. 167). Ši aplinkybė negali būti vertinama kaip savaime patvirtinanti, kad mokėjimai buvo atlikti už po statybų sutarties sudarymo atliktus rangos darbus. Kaip yra nustatyta byloje, statybos sutarties sudarymo momentu jau buvo parengtas ir namo projektas, ir dalis namo jau pastatyta, o apeliantai siekė iš banko gautu kreditu atsiskaityti ne tik už statybos darbus, bet ir už žemės sklypą.

48. Ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino priešieškinio motyvų, susijusių su paskolos raštelių, kuriais buvo susitarta dėl daugiau nei 3 000 Eur dydžio paskolos suteikimo, forma (jie nebuvo patvirtinti notaro), taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad sau patiems apeliantai tokių reikalavimų nekelia, grįsdami savo finansinį pajėgumą atsiskaityti už žemės sklypą su ieškovu paskolos sandoriais, kurie taip pat nėra patvirtinti notaro. Be to, šie sandoriai jau pasibaigę įvykdymu, apeliantams sumokėjus paskolos rašteliuose nurodytas pinigų sumas ieškovui, bet nesutinkant, kad visus šiuos mokėjimus jie atliko grąžindami paskolas. Taigi, šioje konkrečioje situacijoje sandorių (ne)galiojimas jau nesukeltų teisinių padarinių, kitaip tariant, nebūtų įmanomas restitucijos taikymas, šalims grąžinant viską, ką yra gavusios pagal negaliojantį sandorį. Juo labiau kad ir apeliantų tikslas (kvalifikuoti jų sumokėtas ieškovui pagal paskolos sutartis pinigų sumas kaip užmokestį už statybos darbus) nesutampa su sandorių negaliojimo instituto taikymo pagrindiniu tikslu (šalių grąžinimą į padėtį, buvusią iki neteisėto sandorio sudarymo).

49. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise. Kaip yra išaiškinęs ir kasacinis teismas, jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 67 punktas).

50. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teisė netoleruoja situacijų, kad būtų ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-403/2020, 68 punktas; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022, 49 punktas). Teisinis reguliavimas, skirtas ginti asmenų teisėms, kurios buvo pažeistos sudarant apsimestinius sandorius (sandorių pripažinimo apsimestiniais institutas), negali būti aiškinamas kaip skirtas ginti ir nesąžiningiems asmenims, kurie apsimestinių sandorių pagrindu įgyja subjektines teises pažeisdami kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. piktnaudžiauja teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-403/2023, 51 punktas).

51. Nagrinėjamos bylos atveju ir yra susiklosčiusi panaši faktinė situacija, kuomet apeliantai siekia nuginčyti sandorius, kurie buvo sudaryti jiems patiems siekiant sau naudos (žr. šios nutarties 40, 42 punktuose aptartus įrodymus), nors teisinis reguliavimas, skirtas ginti asmenų teisėms, kurios buvo pažeistos sudarant apsimestinius sandorius, negali būti aiškinamas kaip skirtas ginti ir apsimestinius sandorius sudariusių asmenų teises.

52. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir, be kita ko, atsižvelgdama į pirmiau padarytą išvadą dėl abiejų paskolos sandorius sudariusių šalių nesąžiningumo, dėl ko neįmanoma visiškai tiksliai identifikuoti kitokių, nei paskola, jų tikslų ar spręsti dėl kitokio pobūdžio sandorių sudarymo, konstatuoja, kad šioje ginčo dalyje pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir pagrįstai atsisakė patenkinti šiuos apeliantų priešieškinio reikalavimus.

Dėl atliktų statybos darbų ir atlyginimo už juos

53. Apeliantai iš dalies nesutinka ir su galutinio teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui iš jų solidariai priteista 75 423,67 Eur skola už statybos darbus ir 2 745,67 Eur delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti. Apeliantų įsitikinimu, iš ieškovo reikalaujamos iš jų priteisti 80 700 Eur sumos turėjo būti atimti ne tik jų pagal paskolos raštelius sumokėti 45 000 Eur (kaip buvo nurodyta pirmiau, šis reikalavimas yra nepagrįstas), bet ir netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai įrodinėjo, kad darbų trūkumams pašalinti būtinos išlaidos yra 36 000 Eur, apeliaciniame skunde sutiko su dalimi teismo sprendimo, pripažindami, kad šios išlaidos yra mažesnės, t. y. 28 243,02 Eur su PVM.

54. Šalių sudarytą sutartį dėl statybos darbų atlikimo pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip vartojimo rangos sutartį ir dėl to šalių ginčo nėra. Pagrindo kitaip kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius neįžvelgia ir teisėjų kolegija. Vartojimo rangos santykiams, kaip specialiosios taisyklės, visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Statybos rangos santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams kitos CK nuostatos taikomos pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019, 34 punktas).

55. Vadinasi, šalių santykiams taikytinos ir vartojimo rangą reglamentuojančios CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio normos (CK 6.672–6.680 straipsniai), ir bendrosios rangos normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), kurios statybos rangai taikomos tada, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių (pavyzdžiui, trečiojo skirsnio „Statybos ranga“) normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

56. CK 6.672 straipsnyje nurodyta, kad pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (1 dalis); vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis (2 dalis).

57. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

58. Nagrinėjamu atveju apeliantai pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą – darbų kainos sumažinimą. Kaip minėta, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantai įrodinėjo 9 esminius trūkumus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad du iš įrodinėtų trūkumų, t. y. Nr. 5 (neįrengtas kamino apsauginis kaminėlis) ir Nr. 8 (neįrengta žaibolaidžio antena), nėra susiję su statybos rangos sutartimi ir jų pagal sutartį ieškovas neturėjo atlikti, todėl šių darbų kaina skolos nemažino. Kitus trūkumus, t. y. Nr. 1 (nebaigti stogo įrengimo darbai), Nr. 2 (nesandarūs lietloviai ties sujungimais), Nr. 4 (neįrengtas ventiliacijos ortakis virtuvės zonoje) teismas pripažino įrodytais ir skolą sumažino apeliantų įrodinėta jų šalinimo išlaidų kaina, t. y. 482,83 Eur su PVM. Ginčo dėl aptartų trūkumų Nr. 1 ir Nr. 2, Nr. 4–5, Nr. 8, ir jų šalinimo kainos nėra, todėl teisėjų kolegija galutinio teismo sprendimo aptartoje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo netikrina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis).

59. Apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro galutinio sprendimo dalis, kuria teismas, pripažinęs trūkumus Nr. 3 (nekokybiškai įrengtas perdangos apšiltinimas), Nr. 6 (mechaniškai pažeistas ventiliacijos kaminėlis) ir Nr. 9 (į gyvenamuosius namus neatvesti laidai temperatūros davikliams) pagrįstais, nustatė mažesnius (4 793,50 Eur su PVM), nei įrodinėjo apeliantai (26 965,52 Eur su PVM) jų trūkumų ištaisymo kaštus, o taip pat sprendimo dalis, kuria pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad defekto Nr. 7 (neįrengti ventiliacijų kaminėliai ant stogo) šalinimo išlaidos, kurios sudaro 794,68 Eur su PVM, nelaikytinos būtinomis ir pagrįstomis.

60. Aptariamų apeliacinio skundo argumentų kontekste pažymėtina, kad tiek apeliantų pasitelktos UAB ,,Pastatų diagnostika ir statyba“ specialistų I. B. ir L. G. 2022 m. lapkričio 11 d. parengtame apžiūros akte (8 t., b. l. 81–123), tiek ieškovo pasitelktos UAB ,,Eicosolution“ specialisto dr. D. K. 2022 m. gruodžio 14 d. parengtame vertinimo akte (8 t., b. l. 148–166) nurodyti iš esmės identiški statybos darbų trūkumai. Tačiau skiriasi šių trūkumų šalinimo išlaidų kaštai. Pažymėtina, kad šalys neprašė pirmosios instancijos teismo skirti teismo ekspertizės pastato defektams ir jų šalinimo išlaidoms nustatyti. Todėl teisėjų kolegija toliau vadovaujasi aptartų šalių pasirinktų specialistų pateiktais vertinimais ir skaičiavimais, kitų objektyvių įrodymų, kurie būtų pateikti specialių žinių turinčių specialistų, į bylą nepateikus.

61. Kaip minėta, abejuose apžiūros aktuose konstatuota, kad ieškovas netinkamai įrengė perdangos apšiltinimą mineraline vata, paliko statybines medžiagas ant apšiltintos perdangos (defektas Nr. 3). Iš kartu su ataskaitomis pateiktų stogo perdangos nuotraukų (8 t., b. l. 114–116, 160) matyti, kad yra plyšių tarp mineralinės vatos, kurią išardžius ir ją paklojus iš naujo galėtų būti ištaisyti trūkumai. Ieškovo pasitelkto specialisto dr. D. K. parengtoje sąmatoje (9 t., b. l. 9) nurodyta, kad siekiant pašalinti šiuos trūkumus būtina pakeisti 80 kv. m ploto perdangą, o apeliantų pasitelkto specialisto B. N. parengtoje sąmatoje (8 t., b. l. 120) nurodytas didesnis keistinos šiltinimo medžiagos plotas – 155 kv. m. Apeliantai neginčija tokios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad būtent ieškovo pasitelktas specialistas faktiškai buvo nuvykęs į objektą ir sąmatą parengė pats betarpiškai įvertinęs trūkumus bei jų mąstą. Apeliantų pasitelktas specialistas B. N. sąmatą sudarė pagal jam pateiktus dokumentus. Todėl sutikinta su pirmosios instancijos teismu, kad būtent dr. D. K. skaičiavimai laikytini patikimesne įrodinėjimo priemone ir būtent jais vadovaujantis nustatytina defekto Nr. 3 šalinimo kaina.

62. Apeliacinio skundo argumentai, kad specialistas dr. D. K. sąmatą sudarė neaktualiomis kainomis, taip pat stokoja pagrįstumo. Šio ieškovo pasitelkto specialisto parengtoje sąmatoje nurodyta medžiagų ir darbo vieneto kaina iš esmės sutampa su apeliantų specialisto sąmatoje nurodytomis kainomis. Trūkumų šalinimo išlaidų galutinės sumos skirtumą lėmė ne skirtingi įkainiai, bet atliktinų trūkumams ištaisyti reikalingų darbų kiekis, t. y. sąmatoje, kuria remiasi apeliantai, darbų kiekis nurodytas dvigubai didesnis nei ieškovo pateiktuose įrodymuose. Teisėjų kolegijai pirmiau pritarus pirmosios instancijos teismo pozicijai dėl to, kokiais įrodymais reikia remtis nustatant šio trūkumo ištaisymo vertę, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje šalių ginčą išsprendė teisingai.

63. Teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas suklydo pasisakydamas dėl defekto Nr. 6 ištaisymo būdo, t. y. kad jis gali būti pašalintas ne pakeitus ventiliacijos kaminą nauju, o tik atlikus jo remontą. Pažymėtina, kad ir apeliantų pasitelktas specialistas pateikė rekomendaciją arba atlikti kamino remontą, arba jį pakeisti nauju. Ieškovo pasitelktas specialistas nurodė, kad defektą galima pašalinti užtaisant remontiniu mišiniu nudaužtą kamino dalį. Be to, toje išvadoje nurodyta ir tai, kad kamino mechaninio pažeidimo nėra būtina tvarkyti, nes šis defektas yra tik vizualinis, kuris nedaro įtakos kamino funkcionalumui. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktą kamino nuotrauką (8 t., b. l. 162), iš kurios matyti, kad kamino kampas yra nuskeltas, tačiau nuskelta dalis nėra didelė, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad viso kamino keitimas šiuo atveju sukeltų nepagrįstai dideles finansines išlaidas ir toks trūkumų šalinimas būtų neracionalus ir neprotingas išlaidavimas. Juo labiau kad nuskelta kamino dalis yra tarp perdangos ir stogo (palėpėje), todėl vizualiai pažeidimas nėra matomas ir neigiamos įtakos namo eksterjerui nedaro. Todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai kitokios išvados dėl aptariamo trūkumo ištaisymo būdo bei kainos, nei padarė pirmosios instancijos teismas, nelemia.

64. Dar vienas apeliantų įrodinėjamas defektas Nr. 7 – neįrengti ventiliacijų kaminėliai stoge, kurie reikalingi stogo vėdinimui. Pirmosios instancijos teismas iš specialistų išvadų nustatė, kad statybų metu buvo pakeistas projektinis sprendinys ir vietoje ventiliacinių kaminėlių kraige įrengta ventiliacinė juosta Delta-vent roll, kuri užtikrina pastogės vėdinimą ir stogo šlaitų apsaugą nuo drėgmės ir dulkių. Specialistai savo išvadose nurodė, kad pasirinktas sprendinys yra lygiavertis projekte nurodytam ir toks pakeitimas nelaikytinas esminiu. Apeliantai teigia, kad jie nebuvo informuoti apie šį projekto pakeitimą, su juo nesutiko, todėl šis trūkumas laikytinas esminiu. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apeliantų argumentais, pažymi, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės ir tik nustačius, kad darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), rangovui gali ir turi kilti atsakomybė.

65. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad dėl pakeisto projekto sprendinio, susijusio su stogo ventiliacijos įrengimu, namas negali būti naudojamas pagal paskirtį ar kad jo naudojimas pagal paskirtį būtų iš esmės pablogėjęs. Namo konstrukcijų trūkumai, susiję su netinkama ventiliacija, byloje nebuvo įrodinėjami, todėl vien tai, kad statybos darbų atlikimo metu buvo parinktas kitoks, alternatyvus ir savo techninėmis savybėmis iš esmės analogiškas ventiliacijos būdas, neturi teisinės reikšmės. Byloje nėra ir tokių duomenų, kad apeliantai dėl to būtų anksčiau, t. y. iki kilo jų ir ieškovo ginčas dėl apmokėjimo už darbus, reiškę pretenzijas ieškovui. Atitinkamai, šis trūkumas, kaip pagrįstai įvertino pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas esminiu, todėl ir pagrindo dėl to mažinti apeliantų skolą už darbus nėra.

66. Dar vienas apeliantų įrodinėjamas trūkumas, su kurio šalinimo išlaidų dydžiu jie nesutinka, yra defektas Nr. 9 – kambariuose neįrengti laidai temperatūros davikliams. Viena vertus, sutiktina su apeliantais, kad tokius darbus ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti ir jis neginčija, kad šie darbai nebuvo atlikti. Kita vertus, nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad tik iš naujo į sienas pravedus laidus šis trūkumas galės būti pašalintas ir pasiektas sutartas rezultatas. Iš ieškovo į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad šiuo metu rinkoje yra modernesnių sprendimų, kuriuos įdiegiant nebūtina gadinti konstrukcijų, vesti laidų ir jos yra žymiai pigesnės. Tas pats rezultatas gali būti pasiektas įvedant bevielius daviklius (8 t., b. l. 166). Todėl ir ši apeliacinio skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.

67. Vien tai, kad apeliantai yra vartotojai šiuo atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad parinkus kitokius sprendinius bus pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės. Kaip jau buvo ne kartą minėta, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad šalys sudarydamos sutartis siekė dalį informacijos nuslėpti, nurodyti didesnę nei yra tikroji turto vertę. Todėl labiau tikėtina, kad ir projekte nurodyti sprendiniai galėjo neatitikti šalių tikrosios valios, o jais buvo siekiama padidinti turto vertę tam, kad būtų gautas didesnis finansavimas iš banko.

68. Atmestini kaip nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad kadastrinių matavimo byloje nurodyti neteisingi duomenys, jog 2021 m. kovo 30 d. namo baigtumas jau buvo 85 proc., todėl ir delspinigių jiems skaičiavimas negalėjo būti siejamas su šia data. Visų pirma, apeliantai nepateikė neabejotinų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nesivadovauti oficialios institucijos išduotu dokumentu – namo kadastrinių matavimų byla. Antra, ieškovas elektroniniu paštu informavo apeliantus apie darbų užbaigimą.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs tokias faktines aplinkybės, kad apeliantai už statybos darbus sumokėjo 24 000 Eur, kad ieškovas sutiko sumažinti darbų kainą 300 Eur, kad darbų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 5 276,33 Eur su PVM, nustatė teisingą ir įrodymais pagrįstą apeliantų skolos ieškovui dydį, t. y. 75 423,67 Eur (105 000 Eur – 24 000 Eur – 300 Eur – 5 276,33 Eur), pagrįstai priteisė ir 2 745,42 Eur delspinigius už laiku nesumokėtą atlyginimą už darbus. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

70. Apeliacinio skundo nepatenkinus, apeliantų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

71. Bylinėjimosi išlaidos skirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tokiu atveju apeliantams tenka pareiga kompensuoti kitų byloje dalyvaujančių asmenų, šiuo atveju tokį prašymą pateikusio ieškovo A. J. patirtas dėl prasidėjusio apeliacinio proceso išlaidas.

72. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

73. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017, 26 punktas).

74. Nagrinėjamu atveju apeliantai kelia klausimą dėl ieškovo prašomų priteisti 3 962,15 Eur išlaidų realumo, kadangi advokatų profesinės bendrijos išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą ieškovas sumokėjo dviem bankiniais pavedimais, kurių vienas atliktas iki skundžiamo sprendimo priėmimo ir jame nurodytas ne už atsiliepimo į apeliacinį skundą išrašytos PVM sąskaitos faktūros, o kitos sąskaitos numeris. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktus įrodymus, sutinka su apeliantais, kad tik dalies PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos, t. y 2 450,25 Eur, sumokėjimas yra pagrįstas leistinais įrodymais. Aplinkybė, kad anksčiau nei prasidėjo apeliacinis procesas ieškovas sumokėjo savo atstovui pagal kitą sąskaitą faktūrą, nepatvirtina jo atsiskaitymo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Todėl realiomis pripažįstamos 2 450,25 Eur atstovavimo išlaidos, kurios pagrįstos 2023 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu.

75. Ginčo , kad prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos, byloje nėra. Be to, jos laikytinos ir pagrįstomis. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nurodyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sudaro 1,3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) (8.11 papunktis).

76. Apskaičiavus teisinių paslaugų maksimalų dydį pagal Rekomendacijose nustatytus kriterijus bei mokėjimo laikotarpiui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. I ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą galėtų būti 2 547,87 Eur (1 959,90Eur x 1,3). Kadangi nustatyta reali patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (2 450,25 Eur) neviršija Rekomendacijose nurodyto dydžio, ji ieškovui priteisiama iš apeliantų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno jų po 1 225,13 Eur (2 450,25 Eur / 2).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 17 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 225,13 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt penkis eurus ir 13 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.