Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2342-912/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-16
Bylos Nr.: e2A-2342-912/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-18879-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irmantas Šulcas, Terebeiza Tomas Venckus
Atsakovas: Z. V., V. S.

Kategorijos

1.3.2.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
1.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-2342-912/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18879-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10; 1.3.2.10; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios UAB „FF Lizingas“ ieškinį atsakovams Z. V. ir V. S. dėl neatlygintinio pinigų perleidimo (dovanojimo) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų: UAB „Baltic Arms“ ir UAB „Skomė“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2016 m. rugpjūčio 22 d. pinigų (ERGO Life Insurance SE (toliau – ERGO) draudimo išmokos) perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią atsakovas Z. V. neatlygintinai perleido atsakovei V. S. (ankstesnė pavardė – V.) 6 360 Eur draudimo išmoką; 2) pripažinti negaliojančia ab initio 2017 m. sausio 27 d. pinigų (ERGO draudimo išmokos) perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią atsakovas neatlygintinai perleido atsakovei 700 Eur draudimo išmoką; 3) taikyti restituciją ir priteisti atsakovui iš atsakovės 7 060 Eur; 4) priteisti iš atsakovės 5 proc. procesines palūkanas; 5) priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad antstolis Donatas Kisielius vykdo skolos išieškojimą iš atsakovo ieškovei (vykdomoji byla Nr. 0174/17/03073). Draudimo bendrovė ERGO 2018 m. vasario 6 d. raštu informavo antstolį, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui priklausanti 6 360 Eur draudimo išmoka, o 2017 m. sausio 26 d. – 700 Eur draudimo išmoka, iš viso – 7 060 Eur, pervestos į atsakovo atsakovės (atsakovo dukters) sąskaitą. Ieškovė nurodė, kad 2014 m. spalio mėn. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl 630 860,11 Eur žalos iš atsakovo atlyginimo, 2014 m. gruodžio mėn. – į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl 23 169,60 Eur žalos atlyginimo. Lėšų pervedimo metu atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-429-466/2017, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-271-881/2017). Ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės interesus ir teises, nes atsakovas iki šiol neatsiskaitė su ieškove. Atsakovas neturi turto, į kurį būtų galima efektyviai nukreipti išieškojimą. Ieškovė teigia, kad apie ginčijamus sandorius sužinojo 2018 m. vasario 12 d., kai vykdomoje vykdomojoje byloje gautas draudimo bendrovės ERGO 2018 m. vasario 6 d. raštas. Dėl to nesuėjo ieškinio senaties terminas. Atsakovai nesąžiningi, nes yra artimi giminaičiai. Be to, jie atsisakė suteikti ieškovei informaciją apie sandorius.

Atsiliepimas

3. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose prašė atmesti ieškinį. Jis teigė, kad nesudarė su atsakove ginčijamų sandorių, nėra ieškinio dalyko, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtas. Ieškinio tikslas – surinkti informaciją apie atsakovų šeimą. Dėl to teismas turi atsisakyti ginti ieškovės teises ir bylą nutraukti. Draudimo išmokos, kurias gavo atsakovė, išleistos atsakovo poreikiams: gydymui, reabilitacijai, pragyvenimui, žyminiams mokesčiams sumokėti ir kt. Atsakovas 2013–2014 metais pasiskolino iš atsakovės 347,54 Eur (1 200 Lt) Atsakovai – tėvas ir duktė, todėl jie nesudarė rašytinės paskolos sutarties. Atsakovas po 2016 m. birželio 29 d. patirtų traumų negalėjo savarankiškai vykdyti įprastų veiklų, todėl juo rūpinosi duktė, kuri dėl šios priežasties nedirbo. Tuo metu atsakovo turtui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovė nepagrįstai sustabdė atsakovui priklausančių lėšų išmokėjimą, todėl jis buvo priverstas paprašyti, kad draudimo išmokos (vienintelis jo išgyvenimo šaltinis) būtų pervestos į atsakovės sąskaitą. Atsakovas neperspėjo dukters apie šį sprendimą. Atsakovė išleido visas pervestas lėšas jo paties prašymu ir valia. Atsakovas teigė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų, kuriais būtų priteistos lėšos ieškovei iš atsakovo, antstolis D. Kisielius nevykdė išieškojimo iš atsakovo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepatvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovė buvo atsakovo kreditorė. Atsakovas teigė, kad ieškovė ir tretieji asmenys apie išmokėtas draudimo išmokas sužinojo anksčiau negu nurodyta ieškinyje. Tai sužinojo iš atsakovo medicininės bylos dokumentų, nes jie aktyviai domėjosi atsakovo sveikatos būkle, jo medicininiais dokumentais. Ieškovė ir tretieji asmenys žinojo apie atsakovo ir draudimo bendrovės ERGO sudarytą gyvybės draudimo sutartį maždaug nuo 2013–2014 metų iš vykdomosios bylos Nr. 0013/12/01254. Dėl to jie, žinodami apie atsakovo sudarytą gyvybės draudimo sutartį ir 2016 m. birželio 29 d. patirtas traumas, turėjo žinoti ir apie atsakovui išmokėtinas draudimo išmokas, galėjo kreiptis į draudimo bendrovę ERGO dėl atsakovo draudimo sutarties vykdymo ir išmokų gavimo. Ieškovė ir tretieji asmenys žinojo apie gyvybės draudimo sutartį nuo 2013 m. rugsėjo 26 d., kai antstolis D. Milevičius įvykdė atsakovo prašymą sumokėti už jį gyvybės draudimo įmokas pagal sutartį. Atsakovas buvo nedarbingas nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. Jo finansinė būklė sunki, bet valstybės garantuojama teisinė pagalba galima tik dvejose bylose. Atsakovo vienintelis turtas – UAB „Skomė“ 218 PVA ir 85 proc. UAB „FF lizingas“ akcijų. Iškėlus UAB „FF lizingas“ bankroto bylą, atsakovas neteko darbo. Dėl labai didelio bylų skaičiaus jis negalėjo įsidarbinti. Ieškovė ginčija draudimo išmokas, kurios tuo metu buvo vienintelės jo gautos lėšos. Atsakovas 2016 m. liepos 21 d. išdavė įgaliojimą sutuoktinei R. V. ir atsakovei. Jis patvirtina, kad draudimo išmokos, gautos į atsakovės sąskaitą banke nepanaudotos jos poreikiams, netapo jos lėšomis, bet buvo jo lėšomis, kurios išleistos jo valia jo poreikiams – gydytis, pragyventi, reabilituotis, mokesčiams už komunalines paslaugas, bylinėtis su UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“, UAB Admivita“. Ieškovė nenurodė, kokius sandorius ginčija (nes jie nesudaryti), todėl neaiškus terminas ieškinio senačiai skaičiuoti. Atsakovas teigė, kad ieškinys nepagrįstas, todėl prašė skirti ieškovės atstovei UAB „Admivita“ 4 000 Eur baudą, iš kurios 50 proc. lygiomis dalimis paskirti atsakovams. Atsakovas taip pat prašė skirti ieškovės atstovei UAB „Admivita“, tretiesiems asmenims UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“ ir jų direktoriui J. M. po 4 000 Eur baudas, iš kurios 50 proc. paskirti atsakovui, ar priimti atskirąją nutartį, nes jie piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, procesiniuose dokumentuose nurodydami įžeidžiančias atsakovą formuluotes dėl jo patirtų traumų ir sveikatos būklės.

4. Atsakovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose prašė atmesti ieškinį, nes neįrodytos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos. Ieškovė neįrodė, atsakovei pervestos lėšos areštuotos, todėl negalėjo būti pervestos. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiais nesudarytus sandorius. Atsakovė iki ginčijamų sandorių sudarymo paskolino atsakovui (tėvui) 347,54 Eur (1 200 Lt). Kai atsakovas patyrė traumą, ji sumokėjo už jį 668,40 Eur gyvybės draudimo įmoką, 3,19 Eur įmoką VĮ Registrų centrui. Atsakovas draudimo išmokomis grąžino atsakovei nurodytas skolas. Draudimo išmokos pervestos į atsakovės sąskaitą, nes atsakovo sveikatos būklė buvo sudėtinga, jam apribota galimybė laisvai disponuoti lėšomis. Likusios lėšos panaudotos atsakovo ir jo sutuoktinės poreikiams tenkinti (komunaliniams mokesčiams apmokėti, maistui, kurui, kanceliarinėms prekėms, gydytis, žyminiams mokesčiams mokėti ir pan.). Iš jų atsakovė taip pat sumokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nes, atsakovui patyrus traumų, ji nedirbo ir prižiūrėjo tėvą. Atsakovo gyvybės draudimo išmokos tuo metu buvo vienintelis jų šeimos pragyvenimo šaltinis. Draudimo išmokos į atsakovės sąskaitą išmokėtos pagal draudimo sutarties sąlygas, t. y. sutartiniais pagrindais, ne atsakovės sprendimu. Ieškovė neįrodė, kad draudimo išmokų išmokėjimo metu ieškovė buvo atsakovo kreditorė, nes reikalavimo teisė grindžiama neįsiteisėjusiais teismų sprendimais. Ieškovė neįrodė, kad atsakovas negalėjo sudaryti gyvybės draudimo sutarties, ši sutartis sudaryta panaudojant ieškovės lėšas ar kad pažeidė kreditorių interesus. Ieškovė siekė apsunkinti atsakovės tėvų bylinėjimąsi dėl UAB „Skomė“ valdymo, informacijai apie jų šeimą surinkti, todėl prašė atsisakyti ginti ieškovės teises ir nutraukti bylą. Atsakovas 2016 m. liepos 21 d. išdavė jai įgaliojimą, kurį patvirtino notaras. Šiuo įgaliojimu suteikta teisė atsakovei gauti atsakovui priklausančias draudimo išmokas grynais pinigais, pavedimu į jo nurodytas sąskaitas. Tėvo draudimo išmokos, perverstos į jos sąskaitą, atitinka įgaliojimo sąlygas ir išleistos atsakovo valia ir poreikiams.

Šalies argumentai

5. Tretieji asmenys UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ sutiko su ieškiniu, nurodė, kad yra visos actio Pauliana sąlygos. Tretieji asmenys – ieškovės kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje. Atsakovas – ieškovės skolininkas. Šią aplinkybę patvirtina įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai, kuriais priteistos tam tikros sumos iš atsakovo, taip pat atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ginčijamų sandorių sudarymo metu (draudimo išmokų išmokėjimo metu) atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose, kuriose reikalavimai atlyginti žalą atsirado 2007–2013 metais. Dėl to ieškovė turėjo ir turi reikalavimo teisę į atsakovą. Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiame sprendime konstatavo, kad atsakovas 2009 m. liepos 24 d. padarė ieškovei žalos (civilinė byla Nr. 2-429-466/2017). Vilniaus apygardos teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas padarė ieškovei žalos sudarydamas 2010 m. sausio 29 d. ir 2010 m. vasario 1 d. sutartis (civilinė byla Nr. e2-1405-450/2017). Ginčijami sandoriai pažeidė ieškovės teises ir interesus, nes sumažėjo atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškove ir atitinkamai sumažėjo ieškovės galimybės atsiskaityti su kreditoriais. Ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes apie ginčijamus sandorius ieškovė sužinojo 2018 m. vasario 12 d., gavus draudimo bendrovės ERGO raštą. Atsakovai šiais sandoriais siekė išvengti prievolių kreditoriams ir laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovai, sudarydami ginčijamus sandorius, buvo nesąžiningi (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Atsakovai nesudarė rašytinių sutarčių, bet tai nereiškia, kad sutartys nesudarytos. Sutartys gali būti sudaromos žodžiu. Atsakovams nesudarius ginčijamų sandorių, draudimo išmokos būtų pervestos tiesiogiai atsakovui. Jis 2016 m. liepos 26 d. ir 2017 m. sausio 16 d. raštiškais pranešimais, kurie vertintini kaip rašytinės sutartys, nurodė jam priklausančias draudimo išmokas pervesti į atsakovės sąskaitą. Rašytinės formos nesilaikymas nedaro sutarčių negaliojančiomis. Atsakovė žinojo apie būsimą atsakovui priklausančių išmokų pervedimą į jos sąskaitą, nes ji susirašinėjo su draudimo bendrove ERGO dėl atsakovo draudimo išmokų išmokėjimo. Atsakovai neįrodė, kad ieškovė ir tretieji asmenys sužinojo apie draudimo išmokas anksčiau negu nurodyta ieškinyje, neįrodė, kad atsakovė paskolino atsakovui 347,54 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 27 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės administravimui skirtų lėšų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimo teisė atsakovui atsirado dar iki ginčijamų sandorių sudarymo, ginčo laikotarpiu atsakovo reikalavimo teisė į ieškovę buvo mažesnės apimties negu ieškovės reikalavimo teisė į atsakovą, todėl ieškovė turėjo teisę pareikšti ieškinį.

8. Ginčijamais sandoriais atsakovui priklausančios draudimo išmokos pervestos ne į atsakovo, bet į atsakovės banko sąskaitą. Dėl to antstolis, vykdantis teismo nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, vėliau – priverstinį skolos išieškojimą, negalėjo areštuoti šių atsakovo lėšų ir skirti jų atsakovo kreditorių reikalavimams tenkinti. Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog ginčijamais sandoriais pažeisti jos teisėti interesai.

9. Nekilo šalių ginčo, kad atsakovai nesudarė rašytinių ginčo dovanojimo sutarčių. Teismas sutiko su ieškovo ir trečiųjų asmenų argumentais, kad, pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atsakovų sudarytas sandoris dėl 6 360 Eur draudimo išmokos dovanojimo, turėjo būti sudarytas rašytine forma, bet įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas nedaro sandorio negaliojančio (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat sutiko, kad dovanojimo sandorio pagrindu turtas perduodamas apdovanotojo nuosavybėn, o dovanotojas praranda nuosavybę į tą turtą. Lėšų buvimas asmens sąskaitoje iš esmės apsunkina kitų asmenų (kreditorių) būklę, nes pinigai sąskaitoje gali būti asmens, kurio vardu yra sąskaita, nuosavybė, taip pat bendri su kitais asmenimis, perduoti pasaugos ar kitais teisiniais pagrindais. Dėl to atsakovui priklausančių lėšų pervedimas (perdavimas) į atsakovės sąskaitą, nepreziumuoja jų dovanojimo (neatlygintinio perėjimo atsakovės nuosavybėn) sutarties sudarymo fakto. To nepaneigia ieškovės ir trečiųjų asmenų nurodytos aplinkybės, kad atsakovas 2016 m. liepos 19 d., 2017 m. sausio 16 d. pranešimuose apie nelaimingą įvykį prašė draudimo išmokas pervesti į atsakovės sąskaitą, kad atsakovė žinojo, jog šios bus pervestos į jos sąskaitą.

10. Teismas sprendė, kad, siekiant išsiaiškinti ieškovės ginčijamų sandorių sudariusių atsakovų vidinę ir išorinę valią, pareigą sudaryti ginčijamus sandorius, reikšmingos faktinės aplinkybės, susijusios su atsakovui 2016 m. birželio 29 d. įvykusiu nelaimingu įvykiu, 2016 m. liepos 21 d. atsakovo išduotu įgaliojimu atsakovei bei draudimo išmokų (ginčo lėšų) panaudojimo.

11. Teismas padarė išvadą, kad medicininių dokumentų duomenys apie atsakovo vieno nelaimingo įvykio metu patirtas traumas, jų kiekį, pobūdį (galvos, smegenų traumos, stuburo, galūnių lūžiai ir kt.), gydymo priemones (operacijos, reabilitacija, taip pat ir psichoterapija) patvirtina atsakovų teiginius, kad atsakovui 2016 m. birželio 29 d. patyrus namuose nelaimingą atsitikimą, kurio metu atsakovas sunkiai sužalotas, netikėtai ir staigiai atsirado objektyvus poreikis pagalbai ir papildomos finansinės išlaidos. Po nelaimingo įvykio atsakovu rūpinosi kartu gyvenanti atsakovė.

12. Atsakovas 2016 m. liepos 21 d. išdavė įgaliojimą dukteriai ir sutuoktinei atstovauti santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis, tvarkyti reikalus ir spręsti visus klausimus, kiek tai reikalinga specialiųjų poreikių turinčio asmens statusui įgyti, bet kokio pobūdžio pašalpomis, pensijomis, kompensacijomis ir kitokiomis išmokomis, neįgalumui nustatyti, specialiajam lengvajam automobiliui įsigyti, automobilio statymo kortelei ir ženklui „Neįgalusis“ gauti, gyvenamajam būstui pritaikyti; atstovauti atsakovui VĮ Registrų centre, civilinės metrikacijos skyriuose, ligoninėse, poliklinikose, slaugos, sveikatos priežiūros, gydymo, reabilitacijos įstaigose, gauti visą su atsakovu ir jo turtu susijusią informaciją, pateikti (gauti) receptus, kitus dokumentus perkant vaistus, maisto papildus, medicinines priemones, medikamentus, pasirašyti, užsakyti, gauti, pateikti su atsakovo būkle susijusius dokumentus, kompensuojamųjų vaistų knygeles, išrašus iš ligos istorijos ir kt.; atstovauti draudimo bendrovėse savo nuožiūra apdraudžiant atsakovui priklausantį turtą, sveikatą, gyvybę, mokėti draudimo mokesčius (įmokas), gauti atsakovui priklausančias draudimo išmokas tiek grynais pinigais, tiek pavedimu į įgaliotinio nurodytas sąskaitas; atsakovo vardu atidaryti sąskaitas banke, kitoje kredito įstaigoje, savo nuožiūra naudotis ir valdyti šiomis ar anksčiau atidarytomis sąskaitomis, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose ar anksčiau atidarytose sąskaitose esančiomis lėšas; atstovauti atsakovui VĮ Registrų centre, VMI, savivaldybėse, seniūnijose, notarų biuruose, teismuose, advokatų kontorose, bankuose, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, socialinės paramos centre ir jo skyriuose, savivaldybės socialinių ir sveikatos reikalų skyriuje, SODROJE, Valstybinėje ligonių kasoje ir jos skyriuose, ligoninėse, sanatorijose ir kitose gydymo ir reabilitacijos įstaigose, vykdant pavedimą mokėti atsakovo vardu visus mokesčius ir rinkliavas, atsiskaityti už darbus (paslaugas) bei atlikti visus kitus veiksmus, tiesiogiai nenurodytus šiame įgaliojime, bet reikalingus tinkamai vykdyti nurodytus pavedimus. Šalys nesiginčijo dėl to, ar įgaliojimas yra teisėtas.

13. Įgaliojimas – vienašalis rašytinės formos sandoris, išreiškiantis atstovaujamojo asmens valią dėl numatomo per atstovą sudaryti sandorio turinio ir suteikiantis teisę atstovui veikti atstovaujamojo vardu dėl santykių su trečiaisiais asmenimis. Faktinės aplinkybės dėl atsakovo sveikatos sužalojimo, įgaliojimo turinys patvirtina, kad, praėjus mažiau negu mėnesiui po nelaimingo įvykio ir dar nesant ieškovo nurodytų ginčo sandorių, atsakovas išdavė atsakovei specialų įgaliojimą atstovauti jam įvairiuose santykiuose su trečiaisiais asmenimis, taip pat ir su draudimo bendrove, tiesiogiai susijusį su nurodytu nelaimingu įvykiu ir atsakovo sveikatos būklės nulemta situacija.

14. Teismas nustatė, kad atsakovė 2015–2016 metais neturėjo pajamų, 2016 metais baigė magistro studijas, jai 2016 m. liepos 1 d. išduotas magistro diplomas, nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2017 m. vasario 7 d. suteiktas bedarbio statusas, bet neskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka. Tuo metu atsakovas nedirbo, jo turtas areštuotas. Jo pirmos eilės (darbo užmokesčio) reikalavimas ieškovės bankroto byloje nesumokėtas. Valstybinės signataro rentos už 2016 m. gegužės mėn. mokėjimas atsakovui sustabdytas dėl taikyto arešto. Sunki atsakovo finansinė būklė ir tai, kad draudimo išmokos tuo metu buvo vienintelis atsakovo (jo šeimos) pragyvenimo šaltinis, nėra pagrindas spręsti, kad atsakovas privalėjo pervesti jam priklausančias draudimo išmokas į atsakovės banko sąskaitą. Šiuo atveju susiklostė ypatinga situacija – netikėtai ir staigiai dėl nelaimingo įvykio sunkiai sutrikdyta atsakovo sveikata. Atsižvelgiant į pirmiau minėtuose medicininiuose dokumentuose nurodytus atsakovo sužalojimus, patirtus po vieno nelaimingo įvykio, įvertinus po mažiau nei po mėnesio išduoto atsakovo įgaliojimo atsakovei turinį, teismas įvertino, kad atsakovai tuo metu rūpinosi kilusia grėsme atsakovo sveikatai ir pasekmėmis į ateitį, bet ne rūpinosi kaip išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Byloje nenustatyta, kad atsakovai piktnaudžiavo teisėmis, sudarydami 2016 m. liepos 21 d. įgaliojimą.

15. Teismas įvertino atsakovų pateiktus duomenis, patvirtinančius tuo metu patirtas išlaidas, atsakovo sužalojimus ir padarė išvadą, kad atsakovas ginčo laikotarpiu į gydymo įstaigas, reabilitaciją negalėjo vykti savarankiškai. Kiekvienam asmeniui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas ir pan., todėl jų nereikia įrodinėti. Atsakovė pateikė įrodymų apie už atsakovą sumokėtas pinigų sumas, turėtas išlaidas, nurodė, kad iš šių lėšų sumokėjo 450 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už save, nes tuo metu rūpinosi atsakovu ir nedirbo, taip pat kad atsakovas jai grąžino 1 200 Lt skolą už komunalines paslaugas už 2013–2014 metus.

16. Teismas sprendė, kad atsakovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. sausio 27 d. neperleido neatlygintinai (nepadovanojo) draudimo išmokų dukteriai, t. y. atsakovei neperduota nuosavybės teisė į draudimo išmokas. Atsakovė, gavusi lėšas, įgijo pareigas pagal 2016 m. liepos 21 d. įgaliojimą, atsakovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atliktų įgaliojime nurodytus veiksmus (pavyzdžiui, sumokėtų mokesčius, rinkliavas, pirktų vaistus, kt.). Lėšos panaudotos atsakovo poreikiams jo nurodymu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė lėšas naudojo kaip savo, kad jos turtas padidėjo, o atsakovo sumažėjo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovus siejo atstovavimo santykiai, atsakovė veikė atsakovo vardu ir interesais, atsakovas suteikė atsakovei teises veikti jo vardu ir interesais, o atsakovės išreikštos valios turinys, sudarant įvairaus pobūdžio sandorius su trečiaisiais asmenimis atsakovo vardu ir interesais, priklausė nuo atsakovo jai suteiktų teisių, apibrėžtų išduotame įgaliojime. Vidiniai atsakovų atstovavimo santykiai neįforminti atskiru dokumentu, bet, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra tėvas ir duktė, į 2016 m. birželio 29 d. įvykusio nelaimingo įvykio padarinius atsakovo sveikatai, tai nereiškia, kad atsakovas, išduodamas įgaliojimą, nesuformulavo atsakovei pavedimo atlikti tam tikras funkcijas, veiksmus jo vardu ir interesais. Teismas sprendė, kad ginčijami atsakovo veiksmai buvo pagrįsti, o ieškovės ginčijamas draudimo išmokų pervedimas į atsakovės sąskaitą ir jų panaudojimas, atitinka įgaliojimo turinį.

17. Ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygos, jog atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Teismas nenustatė, kad ieškovės nurodyti dovanojimo sandoriai sudaryti, t. y. kad ginčo lėšos perduotos atsakovės nuosavybėn. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, chronologinę įvykių seką (2016 m. birželio 29 d. nelaimingas įvykis, atsakovės apsisprendimas gavus magistro diplomą ne įsidarbinti, bet teikti reikalingą pagalbą susižalojusiam tėvui, 2016 m. liepos 21 d. įgaliojimas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. sausio 27 d. draudimo išmokų pervedimas atsakovei, šių lėšų panaudojimo paskirtis), teismas konstatavo, jog labiau tikėtini yra motyvai (rūpestis ir nerimas dėl atsakovo sveikatos, susižalojimo padariniai), kurių pagrindu atsirado pavedimo santykiai, įforminti 2016 m. liepos 21 d. įgaliojime. Dėl to teismas nurodė negalįs daryti išvados, jog atsakovų elgesys nesąžiningas, neatitiko tikrosios šalių valios, atstovaujamojo ir atstovo tikrojo tikslo, kuriam įgyvendinti išduotas įgaliojimas. Teismas sprendė, kad atsakovė ginčo lėšas gavo ir panaudojo pagal 2016 m. liepos 21 d. įgaliojime jai suteiktas teises.

18. Teismas nenustatė CK 6.66 straipsnyje įtvirtintų actio Pauliana sąlygų viseto, teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiais ieškovo nurodytus sandorius.

19. Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje įvertino atsakovo argumentus, susijusius su prašymais skirti ieškovei ir tretiesiems asmenims baudas, ir pripažino juos nepagrįstais. Teismas nenustatė, kad ieškovės ar trečiųjų asmenų atstovai teikė melagingus paaiškinimus, piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, todėl netenkino atsakovų prašymų atsisakyti ginti apsimestines ieškovės teises ir bausti ieškovę bei trečiuosius asmenis, jų vadovą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant teismui ieškinį. Aplinkybė, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas nepalankus ieškovui, nereiškia, kad ieškinys pareikštas, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis.

20. Teismas išaiškino, kad asmuo, manantis, jog padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, turi teisę motyvuotu pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Dėl garbės ir orumo gynimo asmuo gali kreiptis įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir bylą nutraukti ar atsisakyti ginti ieškovės teises ir bylą nutraukti; 2) nusprendus nekeisti ginčijamo sprendimo, papildyti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais; 3) skirti ieškovės atstovei UAB „Admivita“ už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis 4 000 Eur baudą, kurios 50 proc. lygiomis dalimis skirti atsakovams; 4) skirti tretiesiems asmenims UAB „Skomė“, UAB „Baltic Arms“ ir jų direktoriui J. M. po 4 000 Eur baudas, iš kurių 50 proc. paskirti atsakovui, ar priimti atskirąją nutartį, nes jie piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, procesiniuose dokumentuose įžeisdami atsakovą dėl jo patirtų traumų ir sveikatos būklės; 5) priimti atskirąją nutartį dėl ieškovės atstovės I. K.–R., UAB „Skomė“, UAB „Baltic arms“ atstovo advokato V. B. paaiškinimų 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje; 6) nepripažinti UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic arms“ atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidomis ir jų nepriteisti, jei apeliacinis skundas būtų atmestas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

21.1. Teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį, tik nurodė, kad klausimas spręstas bylą nagrinėjant pirmą kartą, kai teismas sutiko su ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentais, bet neįvertino atsakovo argumentų. Trečiųjų asmenų atstovas V. B. 2019 m. birželio 27 d. teismo posėdyje patvirtino, kad jo atstovaujami asmenys žinojo apie šioje byloje nagrinėjamą ieškinį iki jo pateikimo teismui, t. y. patvirtino, kad veikė kartu su ieškove. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties turėjo įvertinti, kada tretieji asmenys sužinojo apie atsakovo sudarytą gyvybės draudimo sutartį. Ieškovė ir tretieji asmenys, žinodami apie šią sutartį, patirtas atsakovo traumas, suprato, kad atsakovas gaus draudimo išmokas. Tai patvirtina trečiųjų asmenų vadovo kreipimasis į sveikatos apsaugos ministrą dėl atsakovo sužalojimų sunkumo ir gydymo įstaigų išduotų pažymų, patvirtinančių, kad atsakovas negali dalyvauti teismo posėdžiuose, pagrįstumo. Teismas neįvertino: 1) kad advokatas V. B. 2019 m. birželio 27 d. posėdyje melavo teismui, kad tretieji asmenys negavo atsakymo į pirmiau nurodytą paklausimą; 2) kad advokatas neatsakė į atsakovo klausimą, kokią informaciją gavo tretieji asmenys iš Valstybinės akreditavimo sveikatos apsaugos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT); 3) atsakovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad VASPVT pateikė informaciją tretiesiems asmenims. Teismas neišreikalavo iš atsakovo poliklinikos, ligoninės ir sanatorijos duomenų, kokią informaciją apie atsakovo sveikatą jos pateikė tretiesiems asmenims. Ieškovė ir tretieji asmenys nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. žinojo apie atsakovo gyvybės draudimo sutartį iš vykdomosios Nr. 0013/12/01254. Teisminiuose procesuose atsakovas atstovavo ieškovę kaip jos vadovas iki 2013 m. lapkričio 13 d. Po to ieškovę atstovavo I. K.–R.. Tai patvirtina, kad ieškovė nuo 2014 metų žinojo apie atsakovo gyvybės draudimo sutartį.

21.2. Atsakovas 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje prašė padaryti pertrauką, pateikė įrodymus, kad 13.00 val. ir 13.15 val. yra užregistruotas į priėmimą pas gydytojus. Teismas iki 12.00 val. šių prašymų nesprendė, nepaaiškino, ar atsakovas gali vykti į polikliniką. Teismas, atsakovui teikiant paaiškinimus, kas valandą darė pertraukas dėl COVID–19 grėsmės. Dėl to atsakovui neleista pateikti prašymo daryti pertrauką. Atsakovas 2021 m. gegužės 7 d. 12.03 val. surašė ir pateikė teismo posėdžių sekretoriui prašymą daryti pertrauką, bet sekretorius atsisakė jį priimti. Bylą nagrinėjusio teisėjo salėje nebuvo. Atsakovas grįžo į teismą apie 14.20 val., bet posėdis jau buvo pasibaigęs. Atsakovas, sužinojęs, kad teismas baigė nagrinėti bylą, pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pateikti prašymą ir nurodyti naujai paaiškėjusias aplinkybes. Teismas neatnaujino bylos nagrinėjimo. Dėl to atsakovui užkirstas kelias pateikti prašymą teismui atsisakyti ginti apsimestines ieškovės teises.

21.3. Teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo skirti baudą ieškovei ir tretiesiems asmenims. Ieškovė ir tretieji asmenys tyčiojasi iš atsakovo patirtų traumų. Tretieji asmenys nurodė, kad priteisiamų skolų išieškojimą iš atsakovo vykdys šimtmečius ir tūkstantmečius. Ieškovė ir tretieji asmenys veikia drauge. Jos nepagrįstai teigia, kad atsakovo sumokėtos lėšos už įmonę „Ellora 4522899 Ltd“, taip pat sumokėti žyminiai mokesčiai, bylinėjimosi išlaidos nebuvo būtini. Nesumokėjus šių išlaidų, atsakovo šeima negalėtų toliau bylinėtis dėl jai priklausančio turto. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties paaiškėjo naujos aplinkybės (civilinė byla Nr. 3K-3-334-611/2020). J. M. ir kiti asmenys 2021 m. balandžio 3 d. UAB „Skomė“ visuotiniame akcininkų susirinkime padidino įmonės įstatinį kapitalą. Anksčiau atsakovas nepagrįstai pašalintas iš UAB „Skomė“ valdybos narių.

21.4. Teismas neįvertino, kad ieškovės atstovė I. K.–R., UAB „Skomė“ direktorius J. M. pateikė ikiteisminio tyrimo byloje duomenis apie atsakovo, jo šeimos, giminaičių gyvenimą, atsakovo susirašinėjimą elektroniniais laiškais (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2000059-17). Atsakovo teigimu, ši informacija surinkta neteisėtai. Ieškovė siekia kitų tikslų – sutrukdyti atsakovui dalyvauti teisminiuose ginčuose, kuriuose sprendžiamas UAB „Skomė“ valdymo klausimas, taip pat ikiteisminiame tyrime, todėl jos teisės neturi būti ginamos.

Atsiliepimas

21.5. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovės ir trečių asmenų veiksmų, teikiamų tikrovės neatitinkančių duomenų, pablogėjo jo psichologinė būsena, dėl kurios jis patyrė politraumų. Paūmėjo atsakovo, jo šeimos narių sveikata. Atsakovas jaučiasi pažemintas.

21.6. Teismas neįvertino to, kad tretieji asmenys, dalyvaudami procese, siekia psichologinio ir finansinio spaudimo atsakovei, dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidas. Teismas neįvertino J. M. siekio neleisti atsakovui ir jo šeimai susigrąžinti didelės vertės turto, t. y. UAB „Skomė“ valdymo. Tretieji asmenys, neatsižvelgė į atsakovo sveikatos būklę ir visose bylose siekė, kad teismas jas išnagrinėtų, nedalyvaujant atsakovui. Šioje byloje tretieji asmenys prieštaravo atsakovo prašymui skirti teismo medicininę ekspertizę atsakovo sveikatos būklei nustatyti.

21.7. Atsakovas prašo nutraukti bylą, nesant ginčo sandorių. Teismas pasisakė dėl sandorių, nenurodydamas jų sudarymo datų. Atsakovai 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. sausio 26 d. neatliko veiksmų, būtinų sandoriams sudaryti. Draudimo bendrovė ERGO įvykdė mokėjimus pagal apelianto 2016 m. liepos 19 d. ir 2017 m. sausio 16 d. prašymus. Atsakovė veikė kaip apelianto atstovė.

22. Atsiliepime atsakovė prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą, bylą nutraukti dėl senaties ir (ar) atsisakyti ginti ieškovės teises, nutraukti bylą apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais; 2) pašalinti iš bylos trečiuosius asmenis; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

22.1. Teismas nepasisakė dėl apelianto argumentų taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai jos netaikė. Apeliantas pateikė teismui įrodymų, paneigiančių, kad ieškovė ir tretieji asmenys apie ginčo sandorius sužinojo iš ERGO 2018 m. vasario 12 d. rašto. Jie žinojo apie atsakovo sveikatos būklę, todėl negalėjo nesuvokti, kad atsakovas gaus draudimo išmokas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad ieškovė ir tretieji asmenys nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. žinojo apie atsakovo ir ERGO sudarytą draudimo sutartį iš vykdomosios bylos Nr. 0013/12/01254. Antstolis V. Milevičius teikė ieškovei, kaip išieškotojai, informaciją apie išieškojimo eigą. Trečiasis asmuo UAB „Skomė“ aktyviai dalyvavo vykdymo procese.

22.2. Teismas, žinodamas apie atsakovo sveikatos būklę, nepagrįstai neleido jam išvykti į gydymo įstaigą 1 val. Teismo posėdis paskirtas visai dienai.

22.3. Teismas neįvertino ieškovės ir trečiųjų asmenų patyčių dėl atsakovo patirtų traumų procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose.

22.4. Atsakovė nurodė, kad už įmonę „Ellora 4522899 Ltd“ sumokėjo iš atsakovo lėšų. Ieškovė ir tretieji asmenys nutyli, kad „Ellora 4522899 Ltd“ – pagrindinė UAB „Skomė“ akcininkė, teismuose vyks ginčai dėl neteisėtai užvaldyto UAB „Skomė“ didelės vertės turto.

22.5. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo 2020 m. spalio 13, 30 d., 2020 m. gruodžio 16 d. pateiktų rašytinių įrodymų, kuriuos I. K.–R. pateikė ikiteisminiame tyrime dėl galbūt aplaidaus ieškovės buhalterijos tvarkymo. Šie įrodymai apie atsakovų, jų giminaičių, pažįstamų gyvenimą, asmens duomenis, teisminius ginčus su UAB „Skomė“ surinkti neteisėtai.

22.6. Teismas neįvertino ieškovės, trečiųjų asmenų, antstolio A. Naujokaičio veiksmų, nes atsakovui neleido pateikti 2021 m. gegužės 7 d. prašymo.

22.7. Trečiųjų asmenų dalyvavimu siekiama padaryti psichologinį ir finansinį spaudimą atsakovų šeimai, dirbtinai padidinti bylinėjimosi išlaidas. Šio ieškinio pateikimo priežastis – neleisti atsakovo šeimai susigrąžinti UAB „Skomė“ valdymą. Dėl to tretieji asmenys šalintini iš bylos, ieškovės teisės negintinos.

22.8. Byla nutrauktina, nesant ginčo sandorių. Teismas pasisakė dėl dovanojimo sandorių, nenurodydamas jų sudarymo datų. Atsakovai 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. sausio 26 d. nesudarė sandorių. Atsakovė veikė kaip apelianto atstovė.

23. Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

23.1. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje įvertino daugumą atsakovo argumentų (civilinė byla Nr. e2A-516-614/2020). Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus dėl senaties taikymo.

23.2. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė proceso teisės normų. Be to, proceso teisės normų pažeidimas, netinkamas jų taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, kada dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

23.3. Pirmosios instancijos teismas nenustatė CPK 293 straipsnyje įtvirtintų pagrindų. Dėl to byla nenutraukta. Apelianto nurodytas CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nereglamentuojamas bylos nutraukimas.

Atsiliepimas

24. Tretieji asmenys atsiliepime prašė atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, todėl senatis netaikytina. Ši civilinė byla antrą kartą nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, todėl būtina atsižvelgti į apeliacinio teismo išaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė ieškinio senaties klausimą (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-516-614/2020). Atsakovas nepateikė naujų įrodymų.

24.2. Atsakovas, prašydamas atsisakyti ginti ieškovės apsimestines teises ir bylą nutraukti, teismui nusprendus ginčijamą sprendimą pakeisti, papildyti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nesuformulavo apeliacinio skundo dalyko ir pagrindo. Apeliantas nenurodė civilinės bylos nutraukimo pagrindo. Jeigu taikoma ieškinio senatis, ieškinys atmetamas. Apeliantas nenurodė, kokia apeliacinio skundo dalimi turėtų būti papildytas teismo sprendimas, kokią įtaką jo teisėms ir pareigoms turės sprendimo motyvai ir kokius sukurs teisinius padarinius.

24.3. Klausimas dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo išspręstas anksčiau šią bylą nagrinėjusių teismų (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-516-614/2020, 46 punktas).

Šalies argumentai

24.4. Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teisėjas išėjo iš teismo posėdžių salės per pertraukas, neatsakinėjo į apelianto klausimus, bet nenurodo, kokią įtaką tai turi teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio data suderinta iš anksto su visais byloje dalyvaujančiais asmenimis. Atsakovas pasisakė rytiniame posėdyje, kuris truko nuo 9.07 val. iki 11.54 val. Atsakovas nepateikė prašymų atidėti teismo posėdį iki pertraukos. Jis neatvyko į teismo posėdį po pertraukos, todėl, atsakovui nedalyvaujant, popietinis posėdis įvyko nuo 13.15 val. iki 14.15 val.

24.5. Aplinkybės dėl atsakovo ginčų su UAB „Skomė“, jos valdymo organų sprendimų, teismų procesinių sprendimų kitose bylose nesusiję su šia byla. Tretieji asmenys, jų vadovas neteikė duomenų ikiteisminiame tyrime Nr. 01-2-00059-17 ir nedisponavo šio tyrimo medžiaga. Trečiųjų asmenų vadovui J. M. įtarimai nepareikšti. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12).

24.6. Apelianto prašymas skirti baudas tretiesiems asmenims ir jų vadovui išnagrinėtas anksčiau bylą nagrinėjusių teismų (Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-516-614/2020, 48 punktas). Atsakovas nenurodė naujų aplinkybių.

24.7. Apelianto netenkina trečiųjų asmenų dublike nurodyta aplinkybė, kad: „išieškojimas iš atsakovo Z. V. turėtų trukti dar bent kelis šimtus ar net tūkstančius metų, kas, savaime aišku, neįmanoma“. Šis teiginys paremtas aritmetika ir kyla iš vykdomosiose bylose iš apelianto išieškomų sumų ir išieškotų sumų santykio, įvertinant nuolatinio vykdomųjų bylų ir išieškomų sumų didėjimo koeficientą. Pats apeliantas atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties nurodė, kad „išieškojimo galimybė tikrai yra nereali“ (civilinė byla Nr. eA2-20905-466/2019).

24.8. Tretieji asmenys negavo informacijos apie atsakovo sveikatos būklę, gydymo eigą iš Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Nagrinėjamoje byloje keliami klausimi dėl ieškinio senaties taikymo, civilinės bylos nutraukimo, atsisakymo ginti ieškovo teises, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, trečiųjų asmenų pašalinimo.

26. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

27. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

28. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

29. Apeliantas prie apeliacinio skundo pridėjo naujų įrodymų: atsakovo 2021 m. gegužės 7 d. 12:03 val. prašymą teismui daryti pertrauką, medicinos įstaigos talonėlius, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medicinos dokumentų 2021 m. gegužės 24 d. išrašą, 2021 m. gegužės 7 d. prašymą su priedais. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo 2021 m. gegužės 7 d. prašymas daryti pertrauką, medicinos įstaigos talonėliai yra byloje, todėl teismas atsisako juos. Medicinos dokumentų 2021 m. gegužės 24 d. išrašas patvirtina, kad atsakovas 2021 m. gegužės 7 d., t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dieną, lankėsi pas endokrinologą. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo procesines teises, nes iki pertraukos nepasisakė dėl jo galimybės vykti į medicinos įstaigą, po pertraukos netenkino prašymo daryti pertrauką iki grįžimo iš poliklinikos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo dalyką, VšĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės medicinos dokumentų 2021 m. gegužės 24 d. išrašą priima į bylą.

30. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė galimybės pateikti 2021 m. gegužės 7 d. prašymo, susijusio su apeliacinės instancijos teismo nurodymais. Aptariamame prašyme apeliantas prašo: 1) priimti papildomus įrodymus; 2) priimti nagrinėti atsakovo 2018 m. lapkričio 9 d. priešieškinį; 3) apklausti liudytojus antstolius A. Naujokaitį, D, Kisielių, M. G., D. J.; 4) skirti teismo medicininę ekspertizę atsakovo būklei nustatyti; 5) prijungti prie bylos vykdomąsias bylas Nr. 0055/14/00161, 0157/16/01330, 0013/12/01254, ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-04388-16; 6) pašalinti iš bylos dalyvių trečiuosius asmenis UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“. Netenkinus šio prašymo, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis visus ieškovės kreditorius; 7) skirti 2021 m. birželio 29 d. įvykio vietos apžiūrą; 8) neleisti I. K.–R., I. D. ir E. D. atstovauti ieškovei, J. M. ir jo paskirtiems atstovams – UAB „Skomė“. Prie prašymo pridėti „Ellora 4522899 Ltd“ registrų pažymos su apostile, Juridinių asmenų registro išrašas apie UAB „Skomė“, UAB „Infoverslas“, UAB „Skomė“ akcininkų sąrašai, akcijų sertifikatas, valdybos protokolai, akcininkų susirinkimo protokolas, dalyvių registracijos sąrašas, teismų, prokuratūros procesiniai sprendimai, atsakovo, jo sutuoktinės susirašinėjimas su advokatais, kitais trečiaisiais asmenimis.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto 2021 m. gegužės 7 d. prašymas, susijęs su apeliacinės instancijos teismo nurodymais, ir su juo pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat prašomos išreikalauti vykdomosios bylos, ikiteisminio tyrimo duomenys nesusiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku – ginčijamų draudimo išmokų išmokėjimo aplinkybėmis. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukti bylą arba papildyti teismo sprendimą motyvais. Priešieškinio priėmimas šioje byloje užvilkintų bylos nagrinėjimą nepagrįstai ilgam laikui. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas šią bylą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. lapkričio 20 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto priešieškinį. Byloje pareikštas actio Pauliana ieškinys. Nė vienas pirmiau nurodytas antstolis nedalyvavo, kai atsakovui priklausančios draudimo išmokos pervestos į atsakovės sąskaitą. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas patyrė daug traumų ir jo būklė buvo sunki. Į bylą pateikti tai patvirtinantys medicininiai dokumentai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas galės įverti atsakovo būklę ginčui aktualiu laikotarpiu. Trečiųjų asmenų pašalinimo iš bylos klausimas taip pat išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi, todėl nėra pagrindo pakartotinai jį spręsti (civilinė byla Nr. e2A-516-614/2020).

32. Iš 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad atsakovas pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir pradėti ją nagrinėti iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs šalių ir trečiųjų asmenų nuomones, netenkino atsakovo prašymo ir nutarė tęsti bylos nagrinėjimą iš esmės nuo to procesinio veiksmo, kuriuo baigtas ankstesnis posėdis, t. y. atsakovo paaiškinimų. Atsakovas nurodė teismui, kad jam užkirstas kelias teikti prašymus, todėl prašymą pateiks, baigus nagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę teikti prašymus papildyti bylos medžiagą (CPK 251 straipsnis). Nurodyta tvarka pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjamoje byloje nepažeista. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovui suteikta teisė teikti paaiškinimus, bet jis nenurodė teismui, jog nori pateikti dar vieną prašymą, nesuformulavo prašymo. 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdis iki pietų vyko su pertraukomis nuo 9.07 val. iki 11.54 val., po pietų – nuo 13:15 val. iki 14:15 val. Šio posėdžio garso įrašas patvirtina, iki rytinėje posėdžio dalyje atsakovas teikė teismui prašymus ir paaiškinimus. Atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje po pietų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmą kartą ši byla išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme 2020 m. gegužės 21 d. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, atsakovas galėjo pateikti nurodytą prašymą pirmosios instancijos teismui iki 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio ir šio posėdžio metu, bet to nepadarė (CPK 251 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas 2021 m. gegužės 7 d. prašymo, susijusios su apeliacinės instancijos teismo nurodymais, ir naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

33. Atsakovas ir draudimo bendrovė ERGO 2002 m. gruodžio 1 d. sudarė kaupiamojo gyvybės draudimo sutartį. 2016 m. birželio 29 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu atsakovas nukrito nuo laiptų namuose ir patyrė daug sužalojimų. Atsakovas hospitalizuotas iki 2016 m. liepos 11 d. Dėl stuburo C2 danties lūžio, abiejų dilbių dalies lūžių apeliantas hospitalizuotas operaciniam gydymui skubos tvarka į Neurochirurgijos skyrių, vėliau perkeltas į Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrių. Abu atsakovo riešai deformuoti, nustatytas kaktikaulio linijinis lūžis, C2 danties lūžis, dešinės pusės viršutinio žandikaulio sinuso lūžis, kairio stipinkaulio sąnarinis lūžis su poslinkiu, SL plyšimas, STT artrozė, alkūnkaulio ylinės ataugos lūžis. Atsakovui atliktos operacijos: 2016 m. birželio 29 d. – C2 slankstelio danties fiksacija, 2016 m. liepos 4 d. – dešinio stipinkaulio osteosintezė plokštelė sraigtais VariAx ir kairio stipinkaulio osteosintezė dirsalinė plokštelė sraigtais VariAx, skirti medikamentai ir riešų gipso longetės 2 savaites, po to pradedant mankštas ir riešus fiksuojant ne mankštų metu įtvarais, skirti nuskausminamieji vaistai, rentgeno kontrolė ir pakartotinės konsultacijos po 4 savaičių po operacijos. Dėl kaklo ir galvos traumos skirtas kaklo įtvaras 8 savaitėms, rentgeno kontrolė po 8 savaičių ir neurologo konsultacija, skirti vaistai, B grupės vitaminai 2 savaites. Dėl viršutinio žandikaulio traumos skirta veido žandikaulių chirurgo konsultacija. Skirtas reabilitacinis stacionarinis gydymas bent po 4 savaičių po riešų operacijos, ambulatorinė kontrolė. Dėl kelių sumušimo skirtas simptominis gydymas. Atsakovas hospitalizuotas nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2016 m. spalio 13 d. Neurochirurgijos skyriuje, diagnozuotas priekinio kryžminio raiščio plyšimas, rekomenduotas reabilitacinis gydymas. Gydant atsakovo būklė pagerėjo, rekomenduota reabilitologo konsultacija. Darbinė prognozė bloga. Atsakovas 2016 m. spalio 17 d. – lapkričio 10 d. gydytas reabilitacijoje AB Birštono sanatorijoje. Pakartotinai atsakovas hospitalizuotas 2017 m. sausio 2 d. potrauminiam operaciniam gydymui – diagnozuota abiejų riešų potrauminė artrozė, būklė po dešinio ir kairio stipinkaulių distalinių galų osteosintezės, C2 slankstelio lūžis, būklė po osteosintezės, dešinio kelio sąnario medialinė artrozė, jaučiamas skausmas, sąnario nestabilumas, vaikšto šlubuodamas, negali dirbti. Atlikus tyrimus diagnozuotas UKR ir MM plyšimas, dėl didelio nestabilumo sąnaryje indikuotina atlikti sąnario artroskopiją, UKR rekonstrukciją ir MM rezekciją. Atsakovas hospitalizuotas operaciniam gydymui. Atlikus operaciją atsakovui skirti medikamentai, perrišimai, kineziterapija, neurochirurgo ir mikrochirurgo konsultacijos dėl buvusio C2 lūžio ir abiejų stipinkaulių distalinių galų lūžio, operuoto kelio imobilizacija įtvaru, 2 savaites koja laikoma ištiesta, 2 savaites ribota priminti, ribotas lenkimas leidžiamas po 3 savaičių, visiškas lenkimas – po 5 savaičių. Atsakovui skirtas medikamentinis gydymas, stacionarinis reabilitacinis gydymas (kineziterapija, fizioterapija, masažas) 6 savaitės po operacijos, papildoma konsultacija po reabilitacinio gydymo. 2017 m. rugpjūčio 11 d. konsultacijos metu nustatyta abiejų kelių sąnarių bei dešinės čiurnos potrauminė kontaktūra, atsakovas siųstas reabilituotis. Nurodyta ligos eiga ir taikytas gydymas: operuotas kaklo slankstelis, dešinys ir kairys kelio sąnariai, dešinio riešo sąnarys. 2017 m. rugpjūčio 25 d. konsultacijos metu konstatuota būklė po sunkios galvos smegenų, stuburo traumos, skausmingi judesiai; stuburo kaklinės dalies KT matomi ryškūs degeneraciniai pakitimai stubure, disko išvarža su kompresijos požymiais, stuburo kanalo stenozės požymiais; esant skausmui išrašyti medikamentai, reikalinga riboti fizinį krūvį. 2017 m. rugpjūčio 31 d. konsultacijos metu nustatyta peties potrauminė klavikuloacrominė artozė, tendinozė, ankštumas; skirti priešuždegiminiai medikamentai, reabilitacinės priemonės, tempimo pratimai, skausmo blokada ir kt.

34. Atsakovė 2016 m. liepos 4 d. telefonu informavo draudiką apie nelaimingą atsitikimą. Apeliantas 2016 m. liepos 21 d. išdavė įgaliojimą atsakovei ir sutuoktinei atstovauti jį santykiuose su fiziniais ir juridiniais asmenimis tvarkant reikalus ir sprendžiant visus klausimus, susijusius su specialiųjų poreikių statuso gavimu, bet kokio pobūdžio pašalpų, pensijų, kompensacijų ir kitokių išmokų už turtą, sveikatą gavimu, gavus pinigus, pasirašyti už atsakovą arba duoti nurodymus priklausančius jam pinigus (išmokas) pervesti į jo vardu bet kuriame banke ar kitoje kredito įstaigoje atidarytą sąskaitą; atstovauti draudimo bendrovėse savo nuožiūra apdraudžiant jam priklausantį turtą, sveikatą, gyvybę, mokėti draudimo mokesčius (įmokas), gauti atsakovui priklausančias draudimo išmokas tiek grynais pinigais, tiek pavedimu į įgaliotinio nurodytas sąskaitas, atsakovo vardu atidaryti sąskaitas banke, kitoje kredito įstaigoje, savo nuožiūra naudotis ir valdyti šiomis ar anksčiau atidarytomis sąskaitomis, taip pat savo nuožiūra disponuoti šiose ar anksčiau atidarytose sąskaitose esančiomis lėšas, atstovauti atsakovui VĮ Registrų centre, VMI, savivaldybėse, seniūnijose, notarų biuruose, teismų instancijose, advokatų kontorose, bankuose, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje, socialinės paramos centre ir jo skyriuose, savivaldybės socialinių ir sveikatos reikalų skyriuje, SODRA, Valstybinėje ligonių kasoje ir jos skyriuose, ligoninėse, sanatorijose ir kitose gydymo ir reabilitacijos įstaigose, vykdant pavedimą mokėti atsakovo vardu visus mokesčius ir rinkliavas, atsiskaityti už darbus (paslaugas) bei atlikti visus kitus veiksmus, tiesiogiai nenurodytus šiame įgaliojime, bet reikalingus tinkamai vykdyti nurodytus pavedimus ir kt.

35. Draudimo bendrovėje 2016 m. liepos 26 d. ir 2017 m. sausio 16 d. gauti atsakovo pranešimai (atitinkamai 2016 m. liepos 19 d. ir 2017 m. sausio 16 d.) apie nelaimingą atsitikimą, kuriuose suformuluoti prašymai pervesti draudimo išmokas į atsakovės sąskaitą banke. Draudikas nurodė, kad susisiekė su atsakovais, įsitikino, kad jie neprieštarauja, jog draudimo išmokos būtų pervestos į atsakovės banko sąskaitą. Draudikas, 2016 m. rugpjūčio 22 d. pervedė 6 360 Eur, 2017 m. sausio 27 d. – 700 Eur draudimo išmokas į atsakovės sąskaitą, apie informavo atsakovą telefonu. Atsakovas 2017 m. birželio 15 d. pateikė draudikui pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, kuriame prašė pervesti draudimo išmoką į atsakovės sąskaitą, bet 1 250 Eur draudimo išmoka antstolio D. Kisieliaus nurodymu pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą. Draudikas 2018 m. vasario 6 d. raštu informavo antstolį D. Kisielių, jog atsakovui dėl 2016 m. birželio 29 d. nelaimingo atsitikimo išmokėta 7 060 Eur draudimo išmoka (2016 m. rugpjūčio 22 d. išmokėta 6 360 Eur, 2017 m. sausio 26 d. (bylos duomenimis – 2017 m. sausio 27 d.) – 700 Eur ), lėšas pervedant į jo dukters sąskaitą, o atsakovui mokėtina 1 250 Eur draudimo išmoka – į antstolio D. Kisieliaus depozitinę sąskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

36. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-36-1043/2021 (ankstesnis Nr. B2-4988-560/2013). Ieškovės bankroto byloje Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 12 d. nutartimi patvirtino atsakovo pirmos eilės 61 591,37 Eur reikalavimą. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi pakeitė pradinį kreditorę „Ellora 4522899 Ltd“, turinčią 18 030,12 Eur trečios eilės reikalavimą, į jo teisių perėmėją – atsakovą.

37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi areštuotas 23 169,60 Eur vertės atsakovo turtas (civilinė byla Nr. 2-553-466/2016 (Nr. 2-429-466/2017). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 23 169,60 Eur žalos atliginimo ir 5 proc. procesinės palūkanos, 2017 m. birželio 1 d. papildomu sprendimu – 2 480,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paliko nepakeistus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus, priteisė ieškovei iš atsakovo 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

38. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi areštavo atsakovo 630 860,11 Eur vertės turtą (civilinė byla Nr. 2-46-881/2016 (Nr. 2-271-881/2017). Teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 619 003,28 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi panaikino nurodytą sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perdavė jam iš naujo nagrinėti bylą. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei priteista iš atsakovo 89 027,06 Eur žalos atlyginimas, susijęs su delspinigiais ir vidutiniu darbo užmokesčiu už uždelstą atsiskaityti laiką, sumažindamas priteistą sumą iki 75 723,49 Eur ir kuria ieškovei priteista iš atsakovo 50 275 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2010 m. gruodžio 6 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymu, sumažindamas priteistą sumą iki 14 493,61 Eur; panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 491 557,61 Eur žalos atlyginimas, susijęs su 2007 m. gruodžio 10 d. laidavimo sutarties sudarymu, ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš teismų informacinės LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 23 048,23 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. procesines palūkanas (civilinė byla Nr. 2-805-565/2020). Pastarasis sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 9 d.

39. Atsakovai pateikė įrodymų, kad atsakovė už apeliantą 2016 m. liepos 25 d. sumokėjo 668,40 Eur draudimo įmoką ir mokestį už sutarties pakeitimą, 3,19 Eur –VĮ Registrų centrui, 2016 m. gruodžio 12 d. – 870,94 Eur draudimo įmoką, 2017 m. balandžio 27 d. – 870,94 Eur draudimo įmoką, 2018 m. sausio 4 d. – 870,94 Eur draudimo įmoką, 2016 m. spalio – 2017 m. sausio mėn. – 513 Eur už dujas, 2016 m. spalio 18 d. – 271,30 Eur antstolei Daivai Milevičienei pagal 2016 m. spalio 14 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą, 2016 m. lapkričio 29 d. – 10,51 Eur UAB „Interneto vizija“ pagal 2016 m. spalio 31 d. išankstinę sąskaitą, 2017 m. kovo 17 d., 2017 m. balandžio 5 d. – 149,50 Eur už gydymo paslaugas, 2017 m. sausio – balandžio mėn. – 144,80 Eur už vaistus, tepalą, maisto papildus, 2017 m. kovo 8 d. – 24,79 Eur treniruoklį riešui; 2016 m. gruodžio 19 d. – 29,90 Eur už kanceliarines prekes, 2017 m. vasario 22 d. – 2,90 Eur už kopijavimo paslaugas. Į bylą pateikta įrodymų, kad buvo perkamas kuras automobiliui, maistas, mokama už komunalines paslaugas ir t. t. Atsakovė nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. kovo 9 d. už užsienio įmonę „Ellora 4522899 Ltd“, kurios įgaliotas atstovas Lietuvoje – atsakovas, sumokėjo 5 400 Eur žyminio mokesčio.

40. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais ab initio atsakovo neatlygintinio draudimo išmokų (lėšų) 2016 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. sausio 27 perleidimo (dovanojimo) dukteriai (atsakovei) sandorius CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiomis teisės į 2016 m. rugpjūčio 22 d. ERGO draudimo išmoką perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią apeliantas neatlygintinai perleido atsakovei teisę į 6 360 Eur draudimo išmoką ir teisės į 2017 m. sausio 27 d. ERGO draudimo išmoką perleidimo (dovanojimo) sutartį, pagal kurią apeliantas neatlygintinai perleido atsakovei teisę į 700 Eur draudimo išmoką, taikė restituciją ir priteisė atsakovui iš atsakovės 7 060 Eur dydžio perleistas draudimo išmokas. Teismas taip pat priteisė trečiajam asmeniui UAB „Baltic arms“ iš atsakovo 2 057 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovės – 1 512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei – lygiomis dalimis iš atsakovų 227,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 113,56 Eur iš kiekvieno atsakovo (civilinė byla Nr. e2-843-1099/2019).

42. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. e2A-516-614/2020). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors ginčijamų sandorių sudarymo metu dar nebuvo priimti ar įsiteisėję teismų sprendimai civilinėse bylose Nr.2-271-881/2017 ir Nr.2-429-466/2017, bet vėliau priimtuose ir įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose, kuriais ieškovei priteistos lėšos iš atsakovo, konstatuota, kad žala atsirado iki 2016 metų. Teismas sprendė, kad apelianto reikalavimo teisė ieškovei buvo daug mažesnė negu ieškovės atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas teikė priešieškinį dėl šmeižto, asmens garbės ir orumo žeminančių bei tikrovės neatitinkančių duomenų paneigimo, turtinės žalos padarymo privedimo prie sunkaus susižalojimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Priešieškinio suma – 7 368 556,28 Eur. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamos bylos esmę bei teikto priešieškinio faktinį pagrindą ir dalyką, sutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartyje nurodytais argumentais, kad nebuvo CPK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų priešieškiniui priimti, jų nekartojo ir sprendė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti apelianto priešieškinį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino atsakovo 2016 m. birželio 29 d. patirtą traumą, padarė išvadą, kad dėl jos atsakovui buvo reikalinga pagalba ir, tikėtina, papildomų išlaidų. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, kaip panaudotos apeliantui išmokėtos draudimo išmokų lėšos, taip pat netyrė įgaliojimo turinio, neįvertino apelianto poreikių po sužalojimų ir gydymo. Dėl to išvada, kad nepaneigta apelianto nesąžiningumo prezumpcija perleidžiant reikalavimo teisę į draudimo išmokas arba dovanojant lėšas, ginčo sandorių kvalifikavimas nepakankamai pagrįstas. Teisėjų kolegija įvertino kaip nepagrįstus apeliantų argumentus dėl trečiųjų asmenų nepašalinimo iš proceso, nurodė, kad trečiųjų asmenų dalyvavimą procese lemia procesinis suinteresuotumas. Apeliacinės instancijos teismas, kaip nepagrįstus, įvertino apeliantų skundo argumentus dėl netinkamo senaties instituto taikymo. Actio Pauliana reikalavimams taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė apie ginčo sandorius sužinojo iš draudimo įmonės ERGO 2018 m. vasario 6 d. rašto antstoliui. Kreditorės interesų nepažeidžia tai, kad draudimo sutartis sudaryta, draudimo įmonė priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką.

Dėl įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų res judicata galios

43. CPK 18 straipsnyje įtvirtinta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

44. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

45. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

46. Kasacinio teismo praktikoje išskiriamos trys įsiteisėjusio teismo sprendimo savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., registro funkcijas atliekanti įmonė privalo įregistruoti teismo sprendimu nustatytus reikšmingus faktus; sprendimas pripažinti asmenį neveiksniu yra privalomas visiems asmenims, kuriems reikalinga nustatyti asmens statusą, ir pan.). Tačiau teismo sprendimo privalomumo principas nereiškia, kad teismo sprendimu gali būti nuspręsta dėl nedalyvaujančių byloje asmenų teisių ir pareigų. Teismo sprendimo privalomumas ir res judicata galia nėra tapatūs. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi, teismo sprendimo prejudicinė galia yra vienas res judicata principo padarinių, kurio egzistavimo būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius taip pat ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

47. Pakartotinai reiškiamą tapatų ieškinį teismas privalo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas), o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo – nutraukti civilinę bylą pagal tapatų ieškinį (CPK 293 straipsnio 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823-2019, 30 punktas).

48. Apeliantas teigia, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo taikyti ieškinio senatį, tik nurodė, kad klausimas išspręstas bylą nagrinėjant pirmą kartą, bet teismas neįvertino atsakovo argumentų.

49. Reikalavimams, reiškiamiems pagal Pauliano ieškinį, taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

50. Pirmiau šioje byloje nustatyta, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, teismai įvertino atsakovų į bylą pateiktus duomenis ir nurodytas aplinkybes. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovai, nesutikdami su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. sprendimu, pateikė apeliacinius skundus. Apeliaciniuose skunduose atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė tuos pačius, kaip ir šiame apeliaciniame skunde, argumentus, t. y. kad ieškovė ir tretieji asmenys veikė drauge, jos žinojo apie atsakovo gyvybės draudimo sutartį iš vykdomosios bylos nuo 2013 metų, apie atsakovo sveikatos būklę – iš kitų civilinių bylų ar institucijų atsakymų į paklausimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartyje įvertino apeliantų argumentus dėl netaikyto senaties instituto – teismas sprendė, kad nurodyti argumentai nepagrįsti (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties 46 punktas). Tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvacija, jog ieškovė apie ginčo sandorius sužinojo iš draudimo bendrovės ERGO 2018 m. vasario 6 d. rašto antstoliui, aplinkybės, kad draudimo sutartis sudaryta, draudimo įmonė priima sprendimą išmokėti draudimo išmoką, kreditorės interesų nepažeidžia, nėra pagrindas iš naujo spręsti klausimą, taikyti ieškinio senatį ar ne. Apelianto nurodo, kad ieškovė ir tretieji asmenys žinojo ar galėjo žinoti apie atsakovo sudarytą gyvybės draudimo sutartį nuo 2013 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko 2016 metais. Aplinkybės, kad ieškovė, tretieji asmenys domėjosi apelianto sveikatos būkle, nepatvirtina, kad šie asmenys sužinojo apie draudimo bendrovės ERGO vėliau išmokėtas draudimo išmokas, t. y. anksčiau negu 2018 m. vasario 6 d.

51. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į reikšmingą aplinkybę, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepašalino trečiųjų asmenų iš bylos, nes jų dalyvavimą procese lemia procesinis suinteresuotumas (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties 44 punktas).

52. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 25 d. sprendime įvertino apelianto nurodytas aplinkybes, susijusias su ieškovės ir trečiųjų asmenų procesiniu elgesiu. Ginčijamame sprendime teismas atsižvelgė į tai, kad pirmiau nagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas įvertino ieškovo prašymus skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentams – atsakovo prašytos baudos nepaskirtos. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas skirti baudas ieškovei, jos atstovei, tretiesiems asmenims, jų vadovui dėl piktnaudžiavimo procesu ar dėl to priimti atskirąją nutartį bei kreiptis į prokurorą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties 48 punktas).

53. Atsakovas, prašydamas taikyti ieškinio senatį, prašydamas pašalinti trečiuosius asmenis iš proceso, skirti baudas ieškovei, jos atstovei, tretiesiems asmenims, jų atstovams, nurodydamas aplinkybes, kurias apeliacinės instancijos teismas jau kartą įvertino nagrinėjamoje byloje, kvestionuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis įsiteisėjusi, todėl antrą kartą nagrinėjantys bylą teismai yra saistomi sprendimo visuotinio privalomumo principo ir negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo išaiškinimus, atsižvelgdama į tai, kad pirmiau nurodyti klausimai, išspręsti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, turi bylos dalyviams res judicata ir prejudicinę galias, nutraukia apeliacinio proceso dalį, kiek apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį, pašalinti iš proceso trečiuosius asmenis, skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 293 straipsnio 3 punktas).

Dėl apelianto reikalavimo nutraukti civilinę bylą atsisakius ginti ieškovės teises

54. Apeliantas prašo atsisakyti ginti ieškovės teises ir bylą nutraukti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, jog, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju – teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebūtinai turi turėti tiesioginį tikslą padaryti žalą kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesąžiningai siekiant savo interesų patenkinimo. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybą, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad asmuo privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Taigi, asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojamus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas turi pareigą kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai (CK 6,756 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad šalys nesudarė dovanojimo sutarčių nėra pagrindas spręsti, kad draudimo išmokų pervedimas į atsakovės sąskaitą nepažeidė atsakovo kreditorių interesų, nes sumažėjo atsakovo turtas į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė turėjo didesnę reikalavimo teisę atsakovui negu atsakovas ieškovei. Pastaroji, manydama, kad atsakovo sudaryti sandoriai pažeidžia jos interesus, turėjo teisę juos ginčyti teisme. Pirmiau nustatyta, kad ieškovė – bankrutavusi įmonė. Dėl to jos bankroto administratorius turėjo pareigą patikrinti įmonės sudarytų sandorių teisėtumą, o, nustatęs, kad sandoris galėjo pažeisti bankrutavusios įmonės ar jos kreditorių interesus, ginčyti jį teisme. Dėl to nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad ieškinio reikalavimai atmesti, teismui konstatavus, jog ieškovė neįrodė actio Pauliana sąlygos – atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių (reikalauti pervesti lėšas į atsakovės sąskaitą) – nėra pagrindas nutraukti bylą ar atsisakyti ginti ieškovės teises. Teismas nenustatė, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekė ne nuginčyti atsakovo sandorius, bet kitų tikslų – sutrukdyti apeliantui dalyvauti teisminiuose ginčuose, kuriuose sprendžiamas UAB „Skomė“ valdymo klausimas ar ikiteisminiame tyrime. Dėl to netenkintinas apelianto prašymas atsisakyti ginti ieškovės teises ar papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

56. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovės atstovė I. K.–R., UAB „Skomė“ direktorius J. M. neteisėtai surinko ir pateikė ikiteisminio tyrimo byloje duomenis apie atsakovo, jo šeimos, giminaičių gyvenimą, atsakovo susirašinėjimą elektroniniais laiškais (ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2000059-17). Apelianto teigimu, dėl ieškovės ir trečiųjų asmenų veiksmų, teikiamų tikrovės neatitinkančių duomenų, pablogėjo jo psichologinė būsena, dėl kurios jis patyrė traumų. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmiau šią bylą nagrinėję teismai apeliantui išaiškino, jog jis, manydamas, kad padarytos veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, turi teisę motyvuotu pareiškimu kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, dėl garbės ir orumo gynimo asmuo gali kreiptis įstatymų nustatyta tvarka (CK 2.24 straipsnis). Taigi nurodytas apelianto prašymas taip pat išspręstas.

57. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas užkirto atsakovui kelią pateikti prašymą teismui atsisakyti ginti apsimestines ieškovės teises. Atsakovas nurodė, kad 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdyje prašė padaryti pertrauką, pateikė įrodymus, kad yra užsiregistravęs į priėmimą pas gydytojus, bet teismas nepadarė pertraukos ir išnagrinėjo bylą.

58. Teisėjų kolegija iš 2021 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio garso įrašo nustatė, kad atsakovas pagarsino pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo. Atsakovas nesutiko, kad būtų tęsiamas bylos nagrinėjimas nuo to procesinio veiksmo iki kurio vyko ankstesnis teismo posėdis, teigė, kad byla turi būti nagrinėjam iš pradžių. Atsakovas taip pat nurodė, kad po pietų (tikslaus laiko neįvardijo) privalo būti poliklinikoje pas du specialistus. Pirmosios instancijos teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų nuomonių, netenkino atsakovo prašymo ir nutarė tęsti bylos nagrinėjimą nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, t. y. atsakovo paaiškinimų. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad teismas kas valandą darė pertraukas dėl COVID–19 grėsmės, nepatvirtina to, jog atsakovas negalėjo pateikti teismui prašymo ir prašyti pertraukos. Atsakovas, teikdamas paaiškinimus, bet kuriuo metu galėjo prašyti teismo daryti byloje pertrauką. Pirmosios instancijos teismui paskelbus pertrauką nuo 11.54 val. iki 13.00 val., atsakovas nurodė, kad po pietų turi eiti į polikliniką.

59. Atsakovas teigia, kad 2021 m. gegužės 7 d. 12.03 val. surašė ir pateikė teismo posėdžių sekretoriui prašymą daryti pertrauką, bet šis atsisakė priimti prašymą. Salėje nebuvo bylą nagrinėjusio teisėjo. Atsakovas nenunešė prašymo į dokumentų priėmimo skyrių, paliko ji teismo posėdžių salėje. Atsakovas prašė padaryti pertrauką. Pirmosios instancijos teismas pagarsino atsakovo prašymą ir išklausė dalyvaujančių asmenų nuomonės. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio data suderinta su visais proceso dalyviais, atsakovas nepateikė prašymo iki teismo posėdžio pradžios, siekdamas užtikrinti, kad teismo procesas vyktų sąžiningai ir operatyviai, būtų gerbiamos visų proceso dalyvių teisės, būtų užkirstas kelias veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nutarė tęsti bylos nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 246 straipsnį šalies neatvykimą į posėdį paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Taigi pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia taip pat į tai, kad atsakovas vyko į konsultaciją, kuri buvo paskirta vėliau negu teismo posėdis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo posėdžio data suderinta 2021 m. balandžio 16 d. 2021 m. gegužės 24 d. medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad šeimos gydytojas 2021 m. gegužės 3 d. nukreipė atsakovą konsultuotis su endokrinologu. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad endokrinologo konsultacija negalėjo būti suteikta kitu laiku ar kad atsakovui turėjo būti suteikta būtinoji medicinos pagalba. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas, iš anksto žinodamas apie paskirtas gydytojų konsultacijas, galėjo pateikti prašymą daryti pertrauką iki teismo posėdžio pradžios ar teismo posėdyje iki pietų. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovas įgyvendino savo procesinę teisę. Atsakovo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą, dėl kurio bylą galėjo būti neteisingai išspręsta, taip pat pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

60. Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

61. Dėl visų šioje nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

62. Trečiasis asmuo UAB „Baltic Arms“ pateikė įrodymų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 straipsnis). Įvertinusi bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.2 punktai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo asmens prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Trečiajam asmeniui iš atsakovo priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Nutraukti apeliacinį proceso, pradėto pagal atsakovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo, dalį, kuria apeliantas prašo taikyti ieškinio senatį, pašalinti iš proceso trečiuosius asmenis, skirti byloje dalyvaujantiems asmenims baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atmesti atsakovo Z. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimo.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 27 d. sprendimą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Baltic Arms“ (kodas 110786047) iš atsakovo Z. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Irmantas Šulcas Žilvinas Terebeiza Tomas Venckus